6.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/67

1.1

EESRK dar kartą reiškia nepasitenkinimą dėl katastrofiško jaunimo nedarbo lygio ir prašo visų suinteresuotųjų subjektų imtis skubių, veiksmingų ir galutinių priemonių, kad būtų pralaužtas šis užburtas ratas, galintis turėti pavojingų pasekmių visos kartos ateičiai. Pats laikas deramai investuoti į jaunimą – šios investicijos ilgainiui atsipirks.

1.2

EESRK taip pat pabrėžia, kad ir ES, ir nacionaliniu lygmeniu reikia turėti tikrą augimo strategiją, kurios laikantis būtų galima sukurti daugiau ir stabilesnių darbo vietų, nes be jų neįmanoma tikėtis, kad jaunimo įdarbinimo priemonės bus sėkmingos. Tam reikia, kad visi konkurencingumui stiprinti ir investuotojų bei namų ūkių pasitikėjimui atkurti skirti veiksmai ir priemonės būtų tarpusavyje koordinuojami. Europos semestras suteikia galimybę rekomenduoti atitinkamas priemones ir reformas, kurias reikėtų įgyvendinti kiekvienoje valstybėje narėje.

1.3

EESRK pritaria pasiūlymui dėl Jaunimo užimtumo srities priemonių rinkinio ir rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti jo taikymui valstybių narių lygmeniu, kad jaunimo nedarbo mažinimo priemonės taptų svarbia nacionalinių reformų programų dalimi.

1.4

EESRK pritaria minčiai valstybėse narėse kurti jaunimo garantijų programas, kurios būtų finansuojamos iš specialaus Jaunimo užimtumo iniciatyvos fondo pagal daugiametę finansinę programą, ir palankiai vertina jo įkūrimą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jį reikėtų papildyti nacionalinio lygmens priemonėmis. Tačiau EESRK nuomone, šiam fondui nepakaks numatyto 6 mlrd. EUR finansavimo, kuris iš dalies bus skiriamas iš Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad fondo lėšos bus skiriamos tik regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis nei 25 proc., EESRK pabrėžia, kad kitiems regionams turėtų būti suteikta galimybė gauti finansinę paramą pagal standartines ESF procedūras. Vis dėlto reikia nedelsiant imtis veiksmų ir siūlomas priemones finansuoti iš naujų fondų, nesukeliant ESF sistemoje jaunų žmonių ir kitų nepalankioje padėtyje esančių žmonių kategorijų tarpusavio konkurencijos.

1.5

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad „„Jaunimo garantijų“ iniciatyva turi būti įgyvendinama kaip išsami ir vientisa sistema, kuria užtikrinama, kad jaunimas turėtų galimybių gauti geros kokybės darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo“. EESRK supranta, kad padėtis valstybėse narėse skiriasi, ir pripažįsta, kad svarbu leisti joms nustatyti didžiausią amžiaus ribą, atitinkančią jų poreikius ir galimybes. Tačiau Komitetas rekomenduoja, kai tik įmanoma, padidinti žmonių, galinčių pasinaudoti šia programa, amžiaus ribą iki 30 metų, kad ja galėtų pasinaudoti universitetines studijas vėliau baigiantys jaunuoliai arba tie, kurie dar yra pereinamajame etape iš švietimo sistemos į darbo rinką ir kuriems gresia pavojus prarasti ryšį su darbo rinka, ypač tose šalyse, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra didžiausias.

1.6

EESRK taip pat palankiai vertina 2013 m. vasario 28 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje (EPSCO) pasiektą susitarimą dėl siūlomos „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos. Tačiau Komiteto nuomone, imtis intervencinių priemonių po keturių mėnesių per vėlu. „Jaunimo garantijos" turėtų būti taikomos kuo anksčiau, geriausia – iškart užsiregistravus darbo biržoje (1).

1.7

EESRK nuomone, norint visapusiškai ir teisingai įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą labai svarbu geriau ir aiškiau ES ir nacionaliniu lygmeniu apibrėžti priemones, atsakomybę, tikslus ir stebėsenos rodiklius. Šiuo tikslu EESRK siūlo „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimą įtraukti tarp kitų Europos semestro proceso rodiklių.

1.8

Remdamiesi kai kurių valstybių narių sėkmingos praktikos pavyzdžiais, socialiniai partneriai ir jaunimo organizacijos bei jiems atstovaujančios platformos turėtų atlikti svarbų vaidmenį šios iniciatyvos kūrimo, įgyvendinimo, viešinimo ir stebėsenos procese.

1.9

Reformuojant Europos užimtumo tarnybas (EURES) ir, kur reikia, valstybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas taip pat reikėtų aktyviai remti jaunimą ir pritaikyti šių tarnybų paslaugas bei darbo metodus taip, kad jais būtų lengviau naudotis. Jau mokyklose privaloma pradėti vykdyti individualų profesinį orientavimą ir konsultavimą.

1.10

Reikėtų sudaryti geresnes stažuočių ir gamybinės praktikos atlikimo sąlygas. Aukšti stažuočių ir gamybinės praktikos standartai turi būti užtikrinami nustatant konkrečius privalomus kriterijus, kurių turėtų laikytis norintieji gauti finansinę paramą. Papildomai reikėtų nustatyti geresnes stebėsenos ir stažuotojų teisių apsaugos procedūras.

2.1

Per pastaruosius ketverius metus bendras jaunimo užimtumo lygis sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais – tris kartus daugiau nei suaugusiųjų. Darbo neturinčio jaunuolio galimybės gauti darbą labai menkos: 2011 m. pavyko įsidarbinti tik 29,7 proc. 15–24 metų amžiaus jaunuolių, kurie 2010 m. neturėjo darbo, t. y. per trejus metus šis skaičius sumažėjo beveik 10 proc. Daugiau kaip 30 proc. jaunesnių nei 25 metų amžiaus nedirbančių jaunuolių darbo nerado ilgiau nei 12 mėnesių, t. y. 1,6 milijono 2011 m., palyginti su 0,9 milijono 2008 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) duomenimis, Europos Sąjungoje 14 milijonų 15–29 metų amžiaus jaunuolių (7,5 milijono 15–24 metų amžiaus jaunuolių) nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniame mokyme (2). Įvertinta, kad ekonominiu požiūriu jaunimo nedalyvavimas darbo rinkoje kasmet kainuoja daugiau kaip 150 milijardų EUR arba 1,2 proc. ES BVP. Tokios padėties socialiniai padariniai apima tokius reiškinius kaip nedalyvavimas visuomenės gyvenime, nepasitikėjimas politine sistema, savarankiškumo stoka, nežinomybės baimė ir protų švaistymas.

2.2

Europos Komisija paskelbė Jaunimo užimtumo srities priemonių rinkinį, kuriame numatytos keturios veiksmų sritys. Pirmoji sritis – siūloma rekomendacija valstybėms narėms įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 25 metų amžiaus asmenims per keturis mėnesius nuo formalaus švietimo įstaigos užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas pasiūlymas dirbti kokybišką darbą, tęsti studijas, atlikti stažuotę ar gamybinę praktiką. Siūlomoje rekomendacijoje valstybės narės primygtinai raginamos užmegzti tvirtus partnerystės ryšius su suinteresuotaisiais subjektais, užtikrinti ankstyvą įdarbinimo tarnybų ir kitų jaunus žmones remiančių partnerių intervenciją, imtis integraciją į darbo rinką skatinančių priemonių, šiuo tikslu pasinaudoti visomis Europos socialinio fondo ir kitų struktūrinių fondų finansavimo galimybėmis, įvertinti ir nuolat tobulinti „Jaunimo garantijų“ programas ir jas skubiai įgyvendinti. Komisija rems valstybes nares teikdama ES finansavimą, skatindama valstybes nares dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais, stebėdama „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimą Europos semestro procese ir didindama informuotumą.

2.3

Kad būtų lengviau iš mokyklos pereiti į darbo rinką, priemonių rinkinyje taip pat numatoma pradėti konsultacijos su Europos socialiniais partneriais dėl stažuočių kokybės sistemos, kuria siekiama sudaryti jauniems žmonėms galimybes įgyti kokybiškos darbo patirties saugiomis sąlygomis.

2.4

Be to, priemonių rinkinyje Komisija paskelbė, kad sudarys Europos gamybinės praktikos aljansą, kurio tikslas – gerinti gamybinės praktikos kokybę ir pasiūlą skleidžiant sėkmingas valstybių narių gamybinės praktikos programas, ir nurodo jaunimo judumui kylančių kliūčių šalinimo būdus.

2.5

Galiausiai, atsižvelgdama į didelius jaunimo nedarbo lygio skirtumus valstybėse narėse, Komisija siūlo priemones, kuriomis siekiama didinti tarpvalstybinį jaunų darbuotojų judumą ir kurios daugiausia susijusios su EURES sistemos tobulinimu.

2.6

Jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinyje siūlomos priemonės pagrįstos 2011 m. gruodžio mėn. pradėtoje Jaunimo galimybių iniciatyvoje numatytais veiksmais. Komisija jaunimo nedarbo problemą sprendžia ir kitomis politikos priemonėmis, pavyzdžiui, konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis. 2012 m. liepos mėn. beveik visoms ES valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos (3), kaip pagerinti jaunimo padėtį.

3.1

Kad būtų sukurta daugiau ir stabilesnių darbo vietų, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu reikia įgyvendinti tikrą augimo strategiją. Tam reikia, kad visi konkurencingumui stiprinti ir investuotojų bei namų ūkių pasitikėjimui atkurti skirti veiksmai ir priemonės būtų tarpusavyje koordinuojami. Europos semestras suteikia galimybę rekomenduoti atitinkamas priemones ir reformas, kurias reikėtų įgyvendinti kiekvienoje valstybėje narėje. Nereikėtų nuvertinti ir sinerginio poveikio, pavyzdžiui, to, kad į viešuosius pirkimus reikėtų įtraukti ir socialinius apsektus.

3.2

Europos jaunimo padėtis darbo rinkoje yra itin opus klausimas. Kad jauniems žmonėms būtų lengviau sklandžiai pereiti į darbo rinką, svarbu imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama:

3.3

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija imasi ilgalaikio jaunimo problemų sprendimo plano. Šiuo požiūriu Jaunimo užimtumo srities priemonių rinkinys – tai dar vienas žingsnis į priekį nuosekliai ir kompleksiškai sprendžiant jaunimo nedarbo problemą ir skatinant kokybišką perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. Vis dėlto būtina atsižvelgti į tai, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti valstybėms narėms, nes jaunimo užimtumo srityje jos yra pagrindinės veikėjos, iš kurių tikimasi tolesnių veiksmų jau artimiausiais mėnesiais. Tačiau to nepakanka turint omenyje tai, kad padėtį reikia skubiai gerinti ir kad labai svarbu investuoti į jaunus žmones kaip pagrindinius darbo rinkos išteklius. Gyvybiškai svarbu sukurti pasitikėjimą – Europoje nustatyti bendrus Jaunimo garantijų principus siekiant padidinti šios priemonės kokybę, prieinamumą ir poveikį visame žemyne.

3.4

EESRK yra pasirengęs aktyviai prisidėti prie priemonių rinkinio kūrimo ir propagavimo, nes:

3.5

EESRK pritaria Europos Komisijos rekomendacijos projektui įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą siekiant užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 25 metų amžiaus asmenims per keturis mėnesius nuo formalaus švietimo įstaigos užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas pasiūlymas dirbti kokybišką darbą, toliau mokytis, atlikti stažuotę arba gamybinę praktiką. Jei garantijos bus tinkamai taikomos, jos galėtų labai paskatinti investuoti į jaunus žmones, sumažinti didelę jaunimo nedarbo kainą, kurią moka tiek privatūs asmenys, tiek ir visa Europa, ir atlikti svarbų vaidmenį gerinant jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką kokybę ir veiksmingumą. Tačiau, Komiteto nuomone, imtis intervencinių priemonių po keturių mėnesių per vėlu. „Jaunimo garantijos" turėtų būti taikomos kuo anksčiau, geriausia – iškart užsiregistravus darbo biržose.

3.6

EESRK pritaria minčiai valstybėse narėse kurti jaunimo garantijų programas, kurios būtų finansuojamos iš specialaus Jaunimo užimtumo iniciatyvos fondo pagal daugiametę finansinę programą, ir palankiai vertina jo įkūrimą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jį reikėtų papildyti nacionalinio lygmens priemonėmis. Tačiau EESRK nuomone, šiam fondui nepakaks numatyto 6 mlrd. EUR finansavimo, kuris iš dalies bus skiriamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad dėl to, kad jauni žmonės neintegruojami į darbo rinką, patiriamų nuostolių (skaičiuojant perteklines socialinės apsaugos perlaidas, prarastas pajamas ir nesumokėtus mokesčius) suma per metus viršija 150 mlrd. EUR (1,2 proc. ES BVP) (6), ir kad TDO yra priėjusi prie išvados, kad investavus 21 mlrd. EUR per keletą metų galima tikėtis didelių permainų (7), EESRK „Jaunimo garantijos“ iniciatyvą laiko naudinga socialine priemone, sąnaudų ir naudos požiūriu turinčia didžiulį teigiamą poveikį.

3.7

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad „„Jaunimo garantijų“ iniciatyva turi būti įgyvendinama kaip išsami ir vientisa sistema, kuria užtikrinama, kad jaunimas turėtų galimybių gauti geros kokybės darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo“. EESRK supranta, kad padėtis valstybėse narėse skiriasi, ir pripažįsta, kad svarbu leisti joms nustatyti didžiausią amžiaus ribą, atitinkančią jų poreikius ir galimybes. Tačiau Komitetas rekomenduoja, kai tik įmanoma, padidinti žmonių, galinčių pasinaudoti šia programa, amžiaus ribą iki 30 metų, kad ja galėtų pasinaudoti universitetines studijas vėliau baigiantys jaunuoliai arba tie, kurie vis dar yra pereinamajame etape iš švietimo sistemos į darbo rinką ir kuriems gresia pavojus prarasti ryšį su darbo rinka, ypač tose šalyse, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra didžiausias. Be to, „Jaunimo garantijų“ iniciatyva turi tapti struktūrine ES aktyvios darbo rinkos politikos dalimi, o ne tik viena iš struktūrinių priemonių šiuo krizės laikotarpiu.

3.8

EESRK laikosi nuomonės, kad svarbu parengti aiškius kokybės standartus ir rodiklius, kurie būtų taikomi jaunimo garantijų programų kūrimui ir įgyvendinimui Europos ir nacionaliniu lygmeniu. Pagal jaunimo garantijų programą atliekama mokomoji praktika turi atitikti stažuočių kokybės reikalavimus ir turėtų sudaryti jaunuoliams galimybę gyventi savarankiškai. Valstybės narės taip pat skatinamos plėtoti individualaus profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas ir sukurti mechanizmus, pagal kuriuos būtų stebimos įvairios atsiveriančios galimybės ir įvertinamas programos poveikis vėlesniam programos dalyvių perėjimui į darbo rinką.

3.9

EESRK pabrėžia, kad „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą reikėtų įtraukti į aktyvios darbo rinkos strategiją, kuria siekiama remti jaunimo ilgalaikę integraciją į darbo rinką, kad jis galėtų gyventi savarankiškai. Kita svarbi tokios strategijos dalis turėtų apimti valstybinių įdarbinimo tarnybų reformas valstybėse narėse, kur to reikia, kad būtų galima aktyviomis priemonėmis pasiekti jaunus žmones, ir pritaikyti šių tarnybų paslaugas ir darbo metodus taip, kad jie būtų geriau prieinami, taip pat toliau gerinti jų teikiamas paslaugas visiems bedarbiams. Valstybinės įdarbinimo tarnybos turėtų bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, užmegzti tiesioginius ryšius su jaunimu ir pasiūlyti jiems darbo arba tolesnio profesinio mokymosi galimybes, taikydamos iniciatyvumu pagrįstą specialaus kuravimo metodą likus dar gerokai laiko iki mokyklos baigimo. EESRK ragina Europos Komisiją apsvarstyti šį aspektą savo paramos Europos valstybinėms įdarbinimo tarnyboms strategijoje. O EURES paslaugas reikėtų geriau pritaikyti prie jaunų žmonių poreikių ir daug aktyviau apie jas informuoti jaunąją kartą.

3.10

EESRK taip pat rekomenduoja valstybėms narėms labiau remti jaunimo garantijų programose pageidaujančias dalyvauti įmones, kooperatyvus ir trečiojo sektoriaus organizacijas ir glaudžiai bendradarbiauti su valstybinėmis įdarbinimo tarnybomis. Kad programa sėkmingai veiktų ir būtų suteikta tinkama bei veiksminga pagalba į jaunimą pasirengusioms investuoti įmonėms, svarbu nustatyti atitinkamus mechanizmus, pavyzdžiui, mokesčių paskatas, subsidijas fiksuotoms įdarbinimo sąnaudoms padengti ir galimybę gauti finansavimą įmonėje teikiamam profesiniam mokymui. Jų taikymas turėtų būti susietas su kokybės sistemų ir (arba) gairių įgyvendinimu ir stebėsenos mechanizmų nustatymu. EESRK mano, kad būtina remti visų stažuočių kokybės sistemose dalyvaujančių veikėjų gebėjimų ugdymą.

3.11

EESRK mano, kad šios programos kūrimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procese labai svarbų vaidmenį turi atlikti socialiniai partneriai. Tinkamas socialinis dialogas yra iš esmės svarbus, kad jauniems žmonėms būtų galima pasiūlyti jaunimo garantijų programas, atitinkančias aukštus kokybės standartus, keliamus tiek įmonėms, tiek ir jaunuoliams. Socialinius partnerius taip pat svarbu įtraukti į įgyvendinamų jaunimo garantijų ir pagal kitas programas siūlomų darbo ar stažuočių vietų stebėsenos procesą.

3.12

Kitas reikšmingas vaidmuo tenka trečiojo sektoriaus organizacijoms, ypač jaunimo organizacijoms ir jam atstovaujančioms platformoms, kurios yra svarbūs jaunų žmonių dalyvavimo kanalai, sudarantys jiems sąlygas ugdyti savo gebėjimus, užmegzti tinkamus darbo santykius ir formuoti profesinę elgseną; todėl šias organizacijas taip pat reikia įtraukti į programų kūrimo ir įgyvendinimo procesą. Jame galėtų dalyvauti ir įvairios socialinės įmonės bei kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į gerosios suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo praktikos pavyzdžius Austrijoje (8), Švedijoje ir Suomijoje (9).

3.13

Kitas prioritetas turėtų būti sudaryti daugiau galimybių programoje dalyvauti jaunimo organizacijoms ir trečiojo sektoriaus organizacijoms. Dalyvaudamos programoje šios organizacijos galėtų skelbti darbo vietų konkursus siekdamos pagerinti padėtį vietos bendruomenėje ir tokiu būdu būti naudingos ir jaunimui, ir visuomenei.

3.14

EESRK laikosi nuomonės, kad labai svarbu pasiūlymui skirti pakankamai lėšų, kad būtų galima paremti valstybes nares ir regionus, pageidaujančius sukurti plataus užmojo jaunimo garantijų programas ir gamybinės praktikos aljansus. Šiuo atveju EESRK rekomenduotų ES lėšas skirti toms programoms, kurios atitinka ES iniciatyvoje ir valstybių narių nustatytus būtiniausius kokybės standartus.

3.15

Todėl EESRK pritaria minčiai valstybėse narėse kurti jaunimo garantijų programas, kurios būtų finansuojamos remiantis specialia Jaunimo užimtumo iniciatyva pagal daugiametę finansinę programą, numatant bent 6 mlrd. eurų, iš kurių pusė sumos bus paimta iš Europos socialinio fondo. EESRK teigiamai vertina tokį programų biudžeto sukūrimo faktą, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad jo lėšos bus skiriamos tik regionams, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra didesnis negu 25 proc., pabrėžia, kad kitiems regionams turėtų būti suteikta galimybė gauti finansinę paramą pagal standartines Europos socialinio fondo procedūras. Šie pinigai bus pagrindinis šaltinis, papildantis būtinas investicijas iš nacionalinio biudžeto.

3.16

Siekiant išmokyti jaunimą įgūdžių, kurie jiems bus būtini būsimame profesiniame gyvenime, EESRK primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nustatytos priemonės jaunimo užimtumui skatinti, ypač tos, kurios visiškai ar iš dalies finansuojamos ES lėšomis, būtų veiksmingesnės ir nuolatinės, kad vėliau, pasibaigus skyrimui į nemokamą ar laikiną darbo (praktikos) vietą, jaunų žmonių nereikėtų remti.

3.17

Kadangi jaunimo garantijų įgyvendinimas bus veiksmingas tik tuo atveju, jeigu jis bus įtrauktas į ES ir nacionalines augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo strategijas, EESRK dar kartą kartoja ne kartą išsakytą prašymą apibrėžti naujus jaunimo nedarbo mažinimo tikslus (10). Tai turėtų būti vienas svarbiausių su strategija „Europa 2020“ susijusiose nacionalinėse reformų programose numatytų aspektų.

4.1.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl jaunimo garantijų kūrimo yra daug svarbių elementų, įskaitant aiškią sąvokos „jaunimo garantijos“ apibrėžtį – galimybė „gauti geros kokybės darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo“. Tačiau, Komiteto nuomone, imtis intervencinių priemonių po keturių mėnesių per vėlu. „Jaunimo garantijos“ turėtų būti taikomos kuo anksčiau, geriausia – iškart užsiregistravus darbo biržoje.

4.1.2

Svarbu pripažinti investicijų į jaunimo garantijas ekonominį efektyvumą, nes, „Eurofound“ duomenimis (11), šiuo metu dėl niekur nedirbančių, nesimokančių ir praktikos neatliekančių jaunų žmonių visoje Europoje kasmet prarandama 1,2 proc. BVP arba 153 mlrd. EUR (skaičiuojant perteklines socialinės apsaugos perlaidas, prarastas pajamas ir nesumokėtus mokesčius). Be to, investuodami, kad pašalintume šiuos nuostolius, turime siekti didesnės partnerystės, gerinti susijusių paslaugų kokybę ir daugiau galių suteikti švietimo įstaigoms.

4.1.3

EESRK pabrėžia, kad reikia tinkamai įteisinti neformalųjį švietimą, kad padidėtų darbo rinkai reikalingų įgūdžių vertė.

4.1.4

EESRK atkreipia dėmesį į naują niekur nedirbančių, nesimokančių ir praktikos neatliekančių asmenų tipą ir į būtinybę sutelkti dėmesį į kategorijas, kurioms ligi šiol atskirtis negrėsė, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų absolventus ir jaunuolius, kurie jau turi tam tikros profesinės ir praktinio darbo patirties, bet kuriems nepavyksta gauti nuolatinės darbo vietos.

4.1.5

Vis daugiau kvalifikuotų ir įgūdžių turinčių jaunų žmonių priversti dirbti negalėdami realizuoti savo potencialo, jausdami, kad „švaisto“ savo protines galimybes, – šią problemą reikia spręsti, nes dėl jos jaunimas ne tik dirba savo išsilavinimo ir profesijos neatitinkantį darbą, bet ir patiria neigiamų socialinių bei psichologinių pasekmių. Šio reiškinio mastą galėtų sumažinti geresnė ir tinkamesnė asmeninių įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitiktis.

4.2.1

EESRK pripažįsta, kad kokybiškos stažuotės atlieka teigiamą vaidmenį sudarydamos jauniems žmonėms galimybę patekti į darbo rinką ir padėdamos įmonėms rasti potencialių kvalifikuotų darbuotojų. Stažuotės patirtis gali leisti jaunuoliams įgyti reikiamų įgūdžių, atitinkančių jų poreikius ir anksčiau įgytus gebėjimus, ir kartu gauti tinkamą užmokestį, socialinę apsaugą ir galimybę pasinaudoti kitais švietimo metodais pagal mokymosi visą gyvenimą programą. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į už švietimo sistemos ribų vykstančias stažuotes, ypač po studijų baigimo; tokios stažuotės turėtų būti laikomos mokomąja praktika darbo vietoje ir todėl jos turi būti apsaugotos tarptautiniu mastu pripažintomis darbo normomis.

4.2.2

EESRK pabrėžia, kad svarbu nustatyti aukštus gamybinės, mokomosios praktikos darbo vietoje ir stažuočių kokybės standartus. Šioje srityje EESRK kartoja, kad jis yra įsipareigojęs „atidžiai stebėti ir remti visas stažuočių ir mokomosios praktikos kokybės gerinimo iniciatyvas, tokias kaip Europos stažuočių ir pameistrystės chartija, kurią pasiūlė Europos jaunimo forumas, siekdamas stiprinti pilietinį dialogą dėl tinkamų taisyklių šioje srityje nustatymo“ (12).

4.2.3

EESRK yra įsitikinęs, kad stažuočių kokybės didinimas yra prioritetas, todėl mano, jog Europos Komisijos iniciatyva dėl Europos stažuočių kokybės sistemos yra teisinga linkme daroma pažanga. Tuo pačiu metu EESRK primygtinai ragina visas institucijas, valstybes nares ir dalyvaujančius socialinius partnerius kuo veiksmingiau panaudoti dabartinių konsultacijų rezultatus, atsižvelgiant į socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių ir kai kurių švietimo įstaigų išreikštą pritarimą. ES institucijos turi veikti greitai, sukurti stažuočių kokybės sistemą ir užtikrinti tolesnį tiesioginį jaunimo ir jo organizacijų dalyvavimą šiame procese kartu su socialiniais partneriais. Šiuo atveju Europos stažuočių ir pameistrystės kokybės chartijoje (13) siūlomi būtiniausi kokybės standartai, kad Europos šalyse būtų sumažinti skirtumai mokymosi procesų, teikiamų orientavimo ir konsultavimo paslaugų, socialinių ir darbo teisių, įgūdžių pripažinimo, teisinių sutarčių nuostatų, išlaidų kompensavimo ir darbo užmokesčio, įvertinimo ir stebėsenos ir pan. srityse.

4.2.4

EESRK manymu, taip pat labai svarbu, kad tokia sistema remtų įmones, siūlančias kokybiškas stažuotes jaunimui. Todėl šią sistemą reikia įgyvendinti ir nacionaliniu lygmeniu, taikant į šį tikslą orientuotas priemones.

4.3.1

EESRK yra įsitikinęs Europos gamybinės praktikos aljanso naudingumu, nes glaudus švietimo įstaigų, įmonių ir socialinių partnerių, taip pat politikos kūrėjų, specialistų ir jaunimo atstovų, bendradarbiavimas yra esminė sąlyga profesinio švietimo ir mokymo sėkmei užtikrinti. Tai įrodo dvilypių (pakaitinio) mokymo sistemų sėkmė kai kuriose valstybėse narėse. Aljanso plėtra turėtų skatinti dalijimąsi žiniomis bei idėjomis ir galiausiai padėti valstybėse narėse didinti siūlomų gamybinės praktikos vietų skaičių ir kokybę, taip pat paskatinti jaunuolius dalyvauti tokiose programose.

4.3.2

Aljansas taip pat turėtų remti Europos ir nacionalines kampanijas, kuriomis siekiama keisti požiūrį į profesinį mokymą, be kita ko atsižvelgiant į Kopenhagos procesą, ir kartu su atitinkamais šios srities europiniais ir nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais organizuoti reguliarius diskusijų forumus dėl Europos gamybinės praktikos strategijos stebėsenos.

4.3.3

Skatinamosiomis priemonėmis taip pat reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinės mokomosios praktikos finansavimui, kad įmonės ir socialiniai partneriai galėtų dalyvauti dvilypės (pakaitinio mokymosi) sistemos kūrimo procese. Daugiau pasiūlymų galima rasti leidinyje „Galimybių sudarymas jaunimui: kaip pagerinti gamybinės praktikos kokybę ir įvaizdį“ (Creating Opportunities for Youth: How to improve the quality and image of apprenticeships) (BusinessEurope, 2012 m.) (14) arba Ispanijos ir Vokietijos profesinių sąjungų susitarime dėl gamybinės praktikos kokybės standartų.

4.4.1

EESRK mano, kad, norėdamos paskatinti jaunų darbuotojų judumą, valstybės narės turi siekti tolesnės pažangos abipusio kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo srityje ir labiau suderinti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, ypač pensijų sistemas, taip pat daugiau investuoti į kalbų mokymąsi, nes reikia įveikti ir kalbos barjerą. Komisija turėtų toliau stiprinti socialinės apsaugos sistemos koordinavimą siekdama užtikrinti, kad nebūtų „prarasta“ nė vieno mėnesio socialinio draudimo įmoka dėl to, kad buvo dirbama kitoje ES šalyje.

4.4.2

EESRK pabrėžia, kad naudingos yra ES judumo programos, tokios kaip „Erasmus“ ir „Veiklus jaunimas“, skatinančios jaunimo judumą ir padedančios jam ugdyti įgūdžius, kompetencijas ir charakterį per savanorišką veiklą ir kitas pilietines iniciatyvas. EESRK prašo naujojoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti tinkamą finansavimą būsimai programai „Erasmus visiems“ / „TAIP Europai“ – šiandien, palyginti su pradiniu pasiūlymu, jai stinga 1 mlrd. EUR.

4.4.3

EESRK pritaria tolesniems iniciatyvos „Tavo pirmasis EURES darbas“ patobulinimams ir investicijoms į ją. Konkrečiai, EESRK ragina Europos Komisiją taip patobulinti EURES, kad padidėtų šios sistemos prestižas ir jaunimo galimybės naudotis jos paslaugomis, taip pat kad prieiga prie jos būtų patogesnė vartotojui. Jaunus žmones reikia aktyviai skatinti dalyvauti siekiant įveikti kliūtis, kylančias dėl kultūrinių skirtumų ir kalbos barjero, šalinti jų organizacinių įgūdžių stygių ir nežinomybės baimę. Tai galėtų būti daroma gerinant profesinių ir asmeninių konsultacijų sistemą, kuri padėtų studentams, stažuotojams (ir apskritai jauniems žmonėms) geriau suprasti savo norus, gebėjimus ir įsidarbinimo galimybes. Tai taip pat apima konsultacijas darbo teisės ir socialinės bei politinės aplinkos klausimais bei konsultacijas dėl darbdavių ir darbuotojų teisių ir pareigų.

4.4.4

EESRK pritaria Europos Parlamento iniciatyvai atnaujinti direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Dabartinė direktyva paseno, nes daugelis profesijų sparčiai keičiasi. Be to, modernizuojant direktyvą būtų įdiegta elektroninė kortelė, kurioje būtų išsamiai nurodytos asmens profesinės kvalifikacijos ir patirtis. Taip specialistams būtų lengviau rasti darbą ir užsitikrinti kvalifikacijų pripažinimą kitoje valstybėje narėje, o Europos Sąjungoje būtų suderinta mokomoji praktika, gebėjimai ir praktinė veikla. Tai taip pat paskatintų judėti ir dalytis patirtimi.