19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/36

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Europos Parlamento (1) ir Regionų komiteto (2) poziciją ir nuosekliai laikydamasis savo ankstesnėse nuomonėse (3) pateikto požiūrio, pritaria Komisijos pasiūlymui nustatyti pirmąjį pasaulyje regioninį finansinio sandorio mokestį (FSM).

1.2

Nors EESRK pripažįsta tikėjęsis, kad FSM bus pradėtas taikyti visame pasaulyje, mano, kad šio mokesčio taikymas regioniniu lygmeniu (ES 11+) vienuolikoje Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (4) gali tapti labai svarbia paskata ateityje pradėti FSM taikyti pasaulio mastu.

1.3

EESRK dar kartą pabrėžia tvirtesnio bendradarbiavimo svarbą, kadangi tai yra priemonė, galinti padėti valstybėms narėms kai kuriose sutartyse (5) numatytose srityse pasiekti kuo platesnį sutarimą ir taip išspręsti reikalavimo vieningai priimti sprendimus problemą, o tai dažnai ES atvesdavo į politinę ir ekonominę aklavietę.

1.4

EESRK mano, kad vienas siūlomo FSM privalumų yra plati mokesčio bazė ir du maži mokesčio tarifai, o tai sumažina FSM žalingą iškraipomąjį poveikį. EESRK nuomone, 11 ES valstybių narių įvestas mokestis paspartins bendros finansų rinkos sukūrimą, todėl mano, kad FSM turėtų būti pradėtas veiksmingai taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. ir kad pasiūlymas šį mokestį įvesti laipsniškai yra netinkamas.

1.5

EESRK laikosi nuomonės, kad siekiant kuo didesnio mokesčio poveikio ekonomikos augimui, reikėtų iš mokesčio surinktomis lėšomis finansuoti nacionalines ir Europos investicijų programas, galinčias užtikrinti greitą ekonomikos ir užimtumo atgaivinimą.

1.6

EESRK teigiamai vertina tai, kad siekiant neutralizuoti arba bent jau iki minimumo sumažinti finansinės veiklos perkėlimo į kitas šalis riziką, Komisija naujajame pasiūlyme įsisteigimo šalies arba teritorinį principą (pateiktą pradiniame pasiūlyme) susiejo su Europos Parlamento pasiūlytu ir EESRK ankstesnėje nuomonėje tvirtai paremtu išleidimo šalies principu (angl. issuance principle) (6). EESRK atkreipia dėmesį, kad vienu metu taikant šiuos principus gali atsitikti taip, kad kai kurios FSM sistemoje nedalyvaujančių valstybių narių finansų įstaigos taip pat privalės taikyti FSM. Todėl EESRK mano, kad reikėtų, vadovaujantis Europos Parlamento pasiūlymu, išsamiau išnagrinėti šį klausimą ir pradėti tinkamas derybas su trečiosiomis šalimis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinkti FSM.

1.7

EESRK, kaip ir Europos Parlamentas, mano, kad įsisteigimo šalies ir išleidimo šalies principą reikėtų papildyti juridinės nuosavybės teisės perdavimo principu. Tuomet FSM vengimas taptų tikrai rizikinga ir nepelninga veikla ir būtų užtikrintas geresnis šio mokesčio taikymas.

1.8

EESRK pritaria pakeitimams, kuriuos Komisija atliko siekdama užtikrinti geresnį mokesčio administravimą ir išvengti mokesčio vengimo ir slėpimo. EESRK remia pasiūlymą taikyti išimtį pirminės rinkos sandoriams, susijusiems su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) ir alternatyvaus investavimo fondais (AIF), siekiant paskatinti įmonių finansavimą.

1.9

EESRK apgailestauja, kad FSM mikro ir makroekonominių pasekmių vertinimą numatytą atlikti tik po trijų metų nuo siūlomo teisės akto įsigaliojimo, ir prašo Komisijos tokią patikrinimo ir kontrolės procedūrą atlikti kiekvienais metais (metinė stebėsena). Tai leistų skubiai įvertinti mokesčio poveikį ir, jei būtina, nedelsiant pasiūlyti taisomuosius FSM taikymo veiksmus.

1.10

EESRK anksčiau yra pateikęs kritinių pastabų, kad rengiant pirminį pasiūlymą dėl FSM pateikta nepakankamai įvertinimo dokumentų, todėl teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas iš dalies ištaisyti šį trūkumą. EESRK pabrėžia, kad kokybiniam pasiūlymų poveikio vertinimui atlikti Komisija turėtų pagerinti esamus vertinimo modelius ir juos pritaikyti galimų politikos alternatyvų vertinimui. EESRK visų pirma ragina Komisijos tarnybas, kai galima, atlikti skaičiavimus atsižvelgiant į konkrečius jau pateiktų pasiūlymų ypatumus.

1.11

EESRK apgailestauja, kad FSM negali būti taikomas visose 27 ES valstybėse narėse, nes taip ES biudžetas praranda vieną svarbiausių nuosavų išteklių sistemos ramsčių. Nors šia sistema turėtų būti vėl užtikrintas būtinas ES finansinis savarankiškumas, kaip ir buvo numatyta Romos sutarties 201 straipsnyje.

1.12

EESRK pabrėžia, kad taikant FSM kompetentingos valdymo institucijos, koordinuodamos valstybių narių veiksmus, turėtų sumažinti mokesčio slėpimo ir vengimo riziką ir susijusias administravimo sąnaudas.

1.13

EESRK pakartoja, kad būtina atidžiai stebėti mokesčio poveikį pensijų fondams ir būsimiems pensijų gavėjams, tačiau nesutinka, kad jiems neturi būti taikomas FSM.

1.14

Būdamas Komisijos, Parlamento ir Tarybos patariamasis organas, EESRK patvirtina savo įsipareigojimą nuolat stebėti Komisijos pasiūlymo įvesti FSM perkėlimo į teisės aktus procesą.

2.1

Europos Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos (7) perteikiamas ankstesnis 2011 m. rugsėjo mėn. pasiūlymas (8). Nors Taryboje dėl šio pasiūlymo nepavyko pasiekti vieningo sutarimo, vis dėlto pavyko sutelkti 11 ES valstybių narių, kurios 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė oficialų prašymą Komisijai pradėti įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą finansinių sandorių mokesčio srityje.

2.2

Įvertinusi galimybes įgyvendinti šį prašymą ir nustačiusi, kad tvirtesnis bendradarbiavimas FSM srityje neturės neigiamo poveikio vidaus rinkai ir nepažeis nedalyvaujančių valstybių narių įsipareigojimų, teisės ir kompetencijos, 2012 m. spalio mėn. Komisija paskelbė sprendimą dėl leidimo įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą ir 2012 m. gruodžio mėn. jį pateikė Europos Parlamentui, o 2013 m. sausio mėn. jam pritarta Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

2.3

Šiame Komisijos pasiūlyme iš esmės pateikiamos pirminio pasiūlymo nuostatos, atlikta keletas pakeitimų, kuriais siekiama: 1) užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir 2) atsižvelgiant į 11 valstybių narių prašymą, sugriežtinti kovos su mokesčio piktnaudžiavimu ir vengimu nuostatas.

2.3.1

Patvirtinti ir sustiprinti trys pirminiame pasiūlyme nustatyti tikslai: 1) stiprinti bendrąją rinką neutralizuojant nacionalinių finansinių sandorių mokesčio sistemų skirtumus, 2) užtikrinti, kad finansų sektoriaus indėlis į viešuosius finansus būtų toks kaip ir kitų sektorių, 3) skatinti finansų sistemos investicijas į realiąją ekonomiką.

2.3.2

Kaip ir pradiniame pasiūlyme, apmokestinamoji vertė yra plačiai apibrėžiama ir nustatyti maži minimalaus mokesčio tarifai: 0,1 proc. tarifas taikomas sandoriams, susijusiems su akcijomis, obligacijomis, kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, pinigų rinkos priemonėmis, taip pat atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi susitarimams; 0,01 proc. tarifas – su išvestinėmis sutartimis susijusiems finansiniams sandoriams.

2.3.3

Siekiant nepakenkti realiosios ekonomikos veikimui, FSM nebus taikomas: 1) piliečių ir įmonių kasdienės finansinės veiklos sandoriams (pvz., paskoloms, mokėjimams, draudimo sutartims, indėliams ir t. t.), 2) tradicinei investicinės bankininkystės veiklai, jei siekiama padidinti kapitalą, arba finansiniams sandoriams, kurie yra restruktūrizacijos operacijų dalis, 3) su refinansavimu, pinigų politika ir valstybės skolos valdymu susijusiai veiklai, 4) pirminės rinkos sandoriams, susijusiems su KIPVPS ir AIF. Todėl į FSM taikymo sritį nepatenka sandoriai su Europos Centriniu Banku ir su valstybių narių centriniais bankais, su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu, taip pat sandoriai su Europos Sąjunga.

2.3.4

Nagrinėjamame pasiūlyme patvirtinamas įsisteigimo šalies arba teritorinis principas, pagal kurį FSM sistemoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusi ar FSM zonoje įsisteigusios įstaigos vardu veikianti finansų įstaiga atlikdama sandorį privalo mokėti FSM neatsižvelgiant į tai, kuriame pasaulio regione šis sandoris yra sudaromas.

2.3.5

Siekiant užkirsti kelią sandorių perkėlimui į FSM netaikančias šalis, įvestas Europos Parlamento pasiūlytas ir EESRK paremtas išleidimo šalies principas, pagal kurį FSM taikomas sandoriui, jei jis sudaromas dėl finansinės priemonės, išleistos vienoje iš vienuolikos tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančių valstybių narių, neatsižvelgiant į tai, kad sandorio šalių buveinės yra valstybėje narėje, kurioje netaikomas FSM, ir neatsižvelgiant į vietą, kurioje sandoris sudaromas.

2.3.6

Vienu metu taikomi abu principai (įsisteigimo šalies ir išleidimo šalies principai) padės panaikinti ar bent jau labai sumažinti tendenciją – perkelti sandorius į FSM netaikančias valstybes ir išvengti šio mokesčio. Norėdama išvengti mokesčio finansų įstaiga turėtų atsisakyti ne FSM teritorijoje įsisteigusių klientų ir nesudarinėti sandorių dėl FSM teritorijoje išleidžiamų finansinių priemonių. Vis dėlto reikėtų priminti, kad būtent šioje teritorijoje sukuriama du trečdaliai Europos Sąjungos BVP ir 90 proc. euro zonos BVP. Būtent dėl šio argumento yra nenaudinga nebendradarbiauti su rinka, kurioje suvienodinti finansų rinkų mokesčiai taps svarbiu veiksniu kurti bendrą rinką.

2.3.7

Komisijos skaičiavimais, iš šio mokesčio surinktos pajamos gali siekti nuo 30 iki 35 mlrd. eurų per metus. Ši suma – tai beveik 60 proc. visų pajamų (apskaičiuota, kad jos būtų siekusios 57 mlrd. eurų), kurių būtų buvę galima tikėtis, jei FSM būtų pradėtas taikyti visose ES valstybėse narėse. Šios pajamos būtų surinktos tokiu būdu: 13 mlrd. eurų iš akcijų ir vertybinių popierių, 21 mlrd. eurų – iš išvestinių finansinių priemonių.

3.1

Pastaraisiais metais ES valstybės narės pradėjo taikyti įvairias FSM formas ir taip padidėjo rizika, kad skirtingi mokesčiai labai pakenks vidaus rinkai (maža apmokestinamoji vertė, įvairios išimtys ir pan.). Regioninis FSM padės sukurti tikrai bendrą finansų rinką be konkurencijos iškreipimo, kurį lemia neveiksminga mokesčių sistema.

3.1.1

Todėl EESRK mano, kad FSM turi būti pradėtas taikyti pagal Komisijos nustatytą tvarkaraštį, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. atsisakant laipsniško įvedimo, kuris, turint omenyje 11 ES valstybių narių galiojančius teisės aktus, galėtų tapti vėlavimo ir techninių problemų priežastimi.

3.2

Nors ir labai tikėtasi, tačiau pasirodė, kad įvesti FSM 27 ES valstybėse narėse yra neįmanoma, todėl FSM taikymas įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą nedarant neigiamo poveikio nedalyvaujančių valstybių narių interesams yra būtinas žingsnis siekiant, kad ateityje FSM būtų pradėtas taikyti visoje ES ir pasaulyje.

3.3

Tai, kad FSM nebus taikomas ES valstybėse narėse, tam tikrais atvejais gali paskatinti dvigubą apmokestinimą nedalyvaujančiose šalyse. Tačiau ši problema paliestų tik mažą dalį sandorių ir ją išspręsti galima sudarant dvišales užskaitos sutartis.

4.1

EESRK pabrėžia, kad pradiniai skaičiavimai, kokį ilgalaikį (per 40 metų) makroekonominį poveikį Europos ekonomikai turės FSM, Komisijos tarnybų buvo iš esmės pakeisti: nuo neigiamo – 1,76 proc. dydžio pereita prie teigiamo + 1,0 proc. dydžio.

4.1.1

Pirminiame pasiūlyme pateikti skaičiavimai buvo pakeisti: juose atsižvelgta ir į su siūlomais faktiniais mokesčio tarifais susijusius rezultatus ir į švelninantį poveikį. Todėl dėl šio skaičiavimo metodo – 1,76 proc. BVP pasikeitė iki – 0,53 proc. (9)

4.1.2

Vėliau Komisija dar kartą pakeitė skaičiavimus, teigdama, kad paskutiniuosiuose neatsižvelgta į konkrečius pasiūlymo ypatumus ir kad, be kita ko, remtasi nerealistiškomis prielaidomis (pvz., kad visos naujos įmonių investicijos bus finansuojamos lėšomis gautomis iš priemonių, kurioms taikomas FSM). Taip pakoregavus skaičiavimus, ilgalaikis faktiškas neigiamas poveikis BVP dar labiau sumažėjo, t. y. iki – 0,28 proc. Vykdydama šią analizę Komisija atliko kitą poveikio vertinimą ir šį kartą atsižvelgė į iš FSM gautų pajamų poveikį, jei šis FSM būtų taikomas kaip alternatyva kitoms apmokestinimo formoms arba kaip galima viešųjų investicijų priemonė. Šiame vertinime buvo apskaičiuota, kad iš FSM surinktos pajamos sieks 0,16 proc. BVP, taip FSM poveikis BVP tapo teigiamas ir siekė nuo 0,2 iki 0,4 proc. (10)

4.1.3

Tačiau pastarąją prielaidą vis dėlto reikėtų vertinti kaip nepalankią, kadangi bendrų pajamų požiūriu neatsižvelgta į pajamų dalį, gautą iš išvestinių finansinių priemonių, nors tai yra numatyta Komisijos pasiūlyme ir dėl šios dalies pajamos sumažėtų nuo 0,16 iki 0,4 proc. BVP, taigi teigiamas FSM poveikis BVP siektų 1 proc. (11).

4.2

Remiantis Europos Komisijos analizėmis, FSM įvedimas gali turėti maksimalų poveikį ES ekonomikai, jei iš jo gautos pajamos tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis bus naudojamos finansuoti viešųjų investicijų programą, kuri galėtų užtikrinti ekonomikos augimo ir užimtumo didinimą.

4.3

Pastaruosius penkerius metus, kurie sutapo su krizė laikotarpiu, EESRK parengė keletą nuomonių, kuriose pabrėžė būtinybę siekti Europos makroekonomikos politikos pusiausvyros, visų pirma remti ekonomikos augimą ir užimtumą skatinančią investicijų politiką (12). Remiantis EESRK pasiūlymais, būtų galima pasiekti maksimalaus iš FSM gautų pajamų veiksmingumo jas visų pirma naudojant svarbioms nacionalinėms ir Europos investicijų programoms finansuoti.

4.4

EESRK mano, kad vienas siūlomo FSM privalumų yra plati mokesčio bazė ir du maži mokesčio tarifai. Šie veiksniai leidžia gerokai sumažinti neigiamą mokesčių poveikį, kadangi labai ribota mokesčio taikymo sritis ir dideli tarifai paskatintų rinkų iškraipymus. Todėl EESRK, viena vertus, mano, kad turi būti numatyta kuo mažiau išimčių taikant mokestį ir apmokestinant subjektus, kita vertus, ragina FSM sistemos 11 valstybių narių imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama sukurti tikrą bendrąją rinką taikant siūlomus mokesčių tarifus.

4.5

EESRK mano, kad derėtų įtraukti juridinės nuosavybės teisės perdavimo principą, pagal kurį finansinis sandoris, kuris nebuvo apmokestintas FSM, laikomas teisiškai nevykdytinu, todėl konkrečios finansinės priemonės juridinė nuosavybės teisė neperduodama.

4.6

EESRK pritaria pasiūlymui nustatant apmokestinamąją vertę neįtraukti sandorių, susijusių su KIPVPS ir AIF, kadangi šios priemonės tiesiogiai siejamos su įmonių finansavimu ir turi būti laikomasi Direktyvos 2008/7/EB nuostatų. Komitetas pabrėžia, kad dėl šios išimties numatoma gauti beveik 4 mlrd. eurų mažiau pajamų.

4.7

Nors ir atsižvelgia į būtinybę kontroliuoti galimą spaudimą dėl valstybės skolos palūkanų normų, EESRK pritaria pasiūlymui toliau taikyti išimtį sandoriams dėl vyriausybės vertybinių popierių, išleistų pirminėje rinkoje, ir apmokestinti sandorius dėl vyriausybės vertybinių popierių antrinėje rinkoje; antrinėje rinkoje išimtis turėtų būti taikoma tik įstaigoms, kurioms valstybės valdžios institucijos pavedė vykdyti sandorius, susijusius su valstybės skolos valdymu.

4.8

EESRK jau yra pareiškęs nuomonę, kad būtina atidžiai stebėti, kokią įtaką FSM turės pensijų fondams. Atsižvelgiant į pensijų fondų portfelio struktūrą jiems labai palanku tai, kad FSM nebus taikomas KIPVPS ir AIF, o pirminėse rinkose bus neapmokestinami valstybės vertybiniai skolos popieriai.

4.9

EESRK pakartoja, kad būtina atidžiai stebėti mokesčio poveikį pensijų fondams ir būsimiems pensijų gavėjams, tačiau nesutinka, kad jiems neturi būti taikomas FSM.

4.10

FSM įvedimas nepažeidžiant sistemos likvidumo skatintų pensijų fondus investuoti į ilgalaikes strategijas, be to, sumažėtų destabilizuojančių veiksnių, pavyzdžiui, sparčiųjų finansinių sandorių (13).

4.11

Taikant naująjį mokestį ypatingą dėmesį reikia skirti administravimo procedūroms, kad būtų galima kuo labiau sumažinti mokesčio vengimo ir slėpimo riziką ir valstybėms narėms ir mokestį privalantiems mokėti subjektams tenkančias administravimo sąnaudas. Todėl valstybės narės ir Europos Komisija, rengdamos įgyvendinimo aktus dėl mokesčio mokėjimo ir mokesčio surinkimo kontrolės metodų, turi užtikrinti kuo mažesnes administracines sąnaudas ir stebėti jų raidą. Atkreipdamas dėmesį į pasiūlymo poveikį, EESRK prašo Komisijos pasiūlyti FSM sistemai nepriklausančių valstybių narių ir FSM taikančių finansų įstaigų bendradarbiavimo tvarką.

4.12

EESRK jau išsakė kritines pastabas, kad rengiant pirminį pasiūlymą dėl FSM pateikta nepakankamai įvertinimo dokumentų, todėl teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas iš dalies ištaisyti šį trūkumą ir su pirminiu pasiūlymu (14) pateikti septynis poveikio vertinimą paaiškinančius dokumentus, kuriuos turėtų papildyti prie šioje nuomonėje aptariamo pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas (15). Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad vis dar nepakanka dokumentų, analizuojančių ir paaiškinančių dabartinę valstybių narių – visų pirma ES 11+ šalyse – mokesčių finansų rinkoje padėtį ir iš mokesčių gaunamas pajamas. Ypač reikėtų atlikti platesnį galimo poveikio indėlininkams ir būsimiems pensijų gavėjams vertinimą turint omenyje, kad šis mokestis gali labai įvairiais būdais juos paliesti.

4.13

EESRK pabrėžia, kad kokybiniam pasiūlymų poveikio vertinimui atlikti Komisija turėtų pagerinti esamus vertinimo modelius ir juos pritaikyti galimų politikos alternatyvų vertinimui. EESRK visų pirma ragina Komisijos tarnybas, kai galima, atlikti skaičiavimus, susijusius su realiais konkrečių pasiūlymų ypatumais.