19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/70

1.1

EESRK palankiai vertina pagrindines šio įmonių valdymo veiksmų plano kryptis.

1.2

EESRK įspėja, kad biržinėms bendrovėms gali padidėti teisės aktų reikalavimų laikymosi sąnaudos, ir primena apie gyvybiškai svarbų įmonių poreikį dalyvauti atviroje finansų rinkoje. Teisės aktų ir „švelniosios teisės“ – rekomendacijų ir įmonių valdymo kodeksų – pusiausvyra priklausys nuo to, kiek išsamiai bus įgyvendinama kiekviena pateikta iniciatyva.

1.3

Kalbant apie novatorišką priemonę – reikalavimą, kad įmonių atlyginimų politika būtų skaidri, – EESRK labai tikisi, kad Komisija nustatys pagrįstus reikalavimus, kad padidėjus įmonių veiklos sąnaudoms nekiltų grėsmės jų plėtrai. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiose naujose taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę saugoti „verslo konfidencialumą“.

1.4

Svarbiausiu su akcininkų balsavimu dėl atlyginimų politikos susijusiu klausimu EESRK mano, kad, siekiant suderinamumo ES lygmeniu, reikėtų laikytis patariamojo pobūdžio balsavimo principo, antraip tektų persvarstyti bendrovių teisės pagrindus.

1.5

EESRK ragina Komisiją, kad ši, atlikdama poveikio vertinimą, atidžiai apsvarstytų visų konkrečiai su MVĮ susijusių iniciatyvų pagrįstumą.

1.6

Papildydamas paskelbtas iniciatyvas EESRK mano, kad, siekiant didesnio įmonių veiklos veiksmingumo, ypač krizės laikotarpiu, vertėtų pabrėžti didesnio darbuotojų dalyvavimo būtinybę.

1.7

Be to, EESRK ragina gerinti direktorių mokymą ir mano, kad reikėtų skatinti gerosios patirties mainus šioje srityje.

1.8

Kalbant apie bendrovių teisę, EESRK mano, kad būtina persvarstyti Europos privačiosios bendrovės projekto prioritetus ir būstinės perkėlimui ES palengvinti skirtas priemones. Abiem atvejais turi būti užtikrintas darbuotojų dalyvavimas, ypač remiantis Europos Sąjungos sutartyse numatytomis specialiomis socialinių partnerių konsultacijomis.

1.9

EESRK nepalankiai vertina sumanymą pripažinti sąvoką „grupės interesas“, kuri laikui bėgant pakenks juridinių asmenų, ypač ne Europos juridinių asmenų, nepriklausomumo įmonių grupėje principui. Be to, EESRK nerimauja dėl požiūrio, kad grupės interesai yra svarbesni už patronuojamųjų įmonių interesus.

2.1

Toliau plėtodama savo komunikate „Europa 2020“, kuriame ragina gerinti Europos verslo aplinką, išdėstytą idėją, šiame veiksmų plane Komisija siūlo iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti ES įmonių valdymo sistemą vadovaujantis dviem gairėmis:

2.2

Be to, siūlomos įvairios su bendrovių teise susijusios iniciatyvos, kurios pagal savo aprašymą tinka ne tik biržinėms, bet ir visoms akcinėms bendrovėms: tarpvalstybinių operacijų (tarpvalstybinio bendrovių sujungimo, skaidymo ir galimo būstinės perkėlimo) palengvinimas, pasiūlymo dėl Europos privačiosios bendrovės statuto (SPE) nagrinėjimas, informacinė kampanija, skirta Europos bendrovės (SE) ir Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statutams, įmonių grupėms taikomos tikslinės priemonės (pavyzdžiui, sąvokos „grupės interesas“ pripažinimas), Europos bendrovių teisės kodifikavimas. Bus atlikta iniciatyvų ex ante poveikio analizė ir iniciatyvos atitinkamai gali būti pakoreguotos.

3.6.1

EESRK jau turėjo progą priminti, kad pagrindinis įmonių valdymo tikslas – užtikrinti įmonių išlikimą ir sėkmingą veikimą (4) nustatant skirtingų dalyvių (5) tarpusavio pasitikėjimo sąlygas. Kaip su Europos bendrovių teise, taip ir su įmonių valdymu susijusiomis iniciatyvomis turi būti prisidėta prie įmonių veiklos bei gyvavimo palengvinimo ir konkurencingumo siekio.

3.6.2

Atsižvelgdamas į mažėjantį įmonių, kurių akcijos įtrauktos į biržos sąrašus, skaičių ir didėjantį savo akcijų nebeįtraukiančių į biržos sąrašus įmonių skaičių EESRK primena, kad įmonėms, ypač MVĮ, gyvybiškai svarbu patekti į finansų rinką. Dabartiniai finansiniai daugelio įmonių sunkumai labai stabdo jų plėtrą. EESRK mano, kad, siekiant užtikrinti atvirą finansų rinką, svarbiausia yra negriežtinti jau ir taip griežtų su įmonių valdymu susijusių reikalavimų biržinėms įmonėms, ypač MVĮ, kad jos dar labiau neprarastų paskatų įtraukti savo akcijas į biržos sąrašus. Be to, EESRK konkurencijos požiūriu nurodo nevienodų sąlygų taikymo biržinėms ir nebiržinėms įmonėms padidėjimo pavojų, jeigu nebiržinėms bendrovėms nebus nustatyti tokie patys skaidrumo reikalavimai kaip biržinėms įmonėms, o jos vis tiek pirmos gaus biržinių įmonių paviešintą informaciją.

3.6.3

EESRK apgailestauja, kad Komisijos nurodyta problema, susijusi su MVĮ ypatumų – ir dydžio, ir akcininkų struktūros požiūriu – paisymu, yra tik bendro pobūdžio ir paskelbtose iniciatyvose konkrečiai neapibrėžiama ir nepatikslinama.

3.6.4

Šiuo klausimu EESRK pabrėžia būtinybę pakeisti Europos MVĮ apibrėžtį, kad būtų galima labiau atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių ypatumus.

3.6.5

EESRK rekomenduotų ne reglamentuoti šią sritį, o apsiriboti, kur galima, principų nustatymu, kuriuos valstybės kuo geriau pritaikytų atsižvelgdamos nacionalinius ypatumus. Jau 2003 m. (6) Komisija nurodė gana didelę nacionalinių įmonių valdymo kodeksų suartėjimo tendenciją. EESRK džiaugiasi, kad Komisija, regis, palaiko šį požiūrį dėl pagrindinių šio veiksmų plano punktų, ypač dėl kodekso nesilaikančių įmonių teikiamų paaiškinimų pagerinimo.

3.6.6

Kalbant apie bendrą skaidrumo tikslą, EESRK palaiko Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama Europos Sąjungos lygmeniu suvienodinti kai kuriose valstybėse taikomas taisykles, ypač tas, kuriomis įmonės skatinamos siekti ilgalaikių veiklos rezultatų. EESRK mano, kad sunkiausia yra teisėtus skaidrumo reikalavimus suderinti su būtinybe neapsunkinti įmonių plėtros papildoma administracine našta ir reikalavimu skelbti informaciją, kuri gali pakenkti konkurencingumui.

3.6.7

Manydamas, kad principas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ yra vienas pagrindinių įmonių valdymo principų, EESRK palaiko požiūrį, pagal kurį reikalaujama griežčiau taikyti šį principą. EESRK džiaugiasi Komisijos parodyta iniciatyva šiuo klausimu.

3.6.8

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos norą padidinti akcininkų vaidmenį, kad būtų galima pasiekti tinkamą skirtingų jėgų pusiausvyrą. EESRK rūpi tai, kad, įgiję paskelbtąsias teises, leisiančias daugiau dalyvauti veikloje, akcininkai įgis ir pareigų, kurias reikės vykdyti.

3.6.9

Manydamas, kad dėl šios priežasties reikia gerinti akcininkų ir emitentų dialogą, EESRK ypatingą svarbą teikia neišvengiamai reikalingai iniciatyvai, kuria siekiama įmonėse labiau paviešinti akcininkų tapatybę. Būsimame šį klausimą reglamentuosiančiame ES teisės akte reikės atsižvelgti į asmens duomenų apsaugos teisės skirtumus.

3.6.10

EESRK taip pat palaiko pasiūlymą įpareigoti institucinius investuotojus skelbti savo balsavimo ir dalyvavimo politiką, ypač skelbti informaciją apie savo planus investuoti į įmones, kurių vertybinių popierių jie įsigyja.

3.6.11

Pagrindiniu akcininkų balsavimo dėl atlyginimų politikos ir atlyginimų ataskaitų klausimu EESRK mano, kad, siekiant Europos lygmeniu suvienodinti reikalavimus, reikėtų laikytis konsultacinio pobūdžio balsavimo principo.

3.7.1

EESRK renkasi kitokią nei Komisijos pasiūlytoji paskelbtų iniciatyvų prioritetinę tvarką.

3.7.2

Kitaip nei Komisija, EESRK mano, kad svarbiausia ir toliau remti Europos privačiosios bendrovės projektą ir bandyti pasiekti bendrą sutarimą.

3.7.3

EESRK mano, kad taip pat reikėtų teikti pirmenybę būstinės perkėlimo ES palengvinimui, ir ragina toliau įgyvendinti, jo nuomone, būtiną iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti būtinas aktyvaus darbuotojų dalyvavimo sąlygas.

4.1.1

EESRK pripažįsta, kad įmonės turi pagerinti savo paaiškinimų, kuriuos privalo pateikti, kai nesilaiko įmonių valdymo kodekso nuostatų, kokybę. Kartais tie paaiškinimai virsta tikromis retorikos meno pratybomis, nors, atvirkščiai, turėtų būti išsamūs ir prireikus juose turi būti nurodytas alternatyvus sprendimas, kuris buvo priimtas.

4.1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija palieka valstybėms ir nacionaliniams kodeksams atsakomybę patikslinti reikalavimus dėl su įmonių valdymo praktika susijusių pareiškimų pagerinimo.

4.1.3

Kaip EESRK jau yra nurodęs (7), geros įmonių teikiamų paaiškinimų kokybės visų pirma reikalaujama dėl pačių įmonių interesų, nes nepateikusioms tinkamo paaiškinimo įmonėms bus taikomos rinkos ribojimo priemonės.

4.1.4

Komisija gali išreikšti pageidavimą, kad rinkai perduodamos informacijos apie valdymą kokybė būtų kontroliuojama arba patvirtinama, todėl EESRK nori pabrėžti, jog nesutinka, kad šioje srityje būtų taikomas privalomas požiūris. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į techninius sunkumus, galinčius kilti tokiam projektui, kuris (kaip, pavyzdžiui, direktyva dėl teisės aktų nustatyto audito, kuria įsteigiamas audito komitetas) turėtų nustatyti visoms įmonėms taikytinu vienodu ES lygmens kriterijus.

4.1.5

Ši priemonė, galinti gerokai padidinti administracinę naštą įmonėms, yra susijusi su skaidrios atlyginimų politikos ir išsamios informacijos apie valdybos direktorių atlyginimus reikalavimais, kurie kol kas nustatyti tik įvairiose rekomendacijose ir nacionaliniuose įmonių valdymo kodeksuose ir kurių atžvilgiu savo veiksmų plane Komisija numato priimti ES lygmeniu teisiškai privalomą priemonę. EESRK galėtų sutikti su šia priemone, jeigu ją įgyvendinus labai nepadidėtų teisinė našta įmonėms, kurią reikėtų kruopščiai įvertinti atlikus išankstinį poveikio vertinimą. EESRK taip pat įspėja, kad atskleidus informaciją apie vykdomųjų direktorių kintamosios atlyginimų dalies kriterijus gali kilti pavojus „verslo konfidencialumui“. Kaip ir konkrečiai mokamų sumų klausimu, EESRK pabrėžia, kad akcininkai turi gauti aiškią ir išsamią informaciją apie atlyginimų skaičiavimo ir nustatymo kriterijus.

4.1.6

EESRK nuomone, vienas iš daugiausia sunkumų keliančių klausimų yra akcininkų balsavimo dėl atlyginimų politikos teisės ir atlyginimų ataskaitų idėja. EESRK ragina ypač atsargiai vertinti tokio balsavimo sąlygas. EESRK pažymi, kad Komisija nepateikia konkrečių reikalavimų šiuo klausimu ir nepatikslina, ar tai turėtų būti konsultacinio pobūdžio, ar privalomas balsavimas.

4.1.7

Be to, kad iškiltų teisinių ir techninių įgyvendinimo sunkumų, privalomas balsavimas reikštų valdybos kompetencijos perdavimą akcininkams. EESRK negali palaikyti tokio požiūrio, dėl kurio iš esmės būtų pakeista bendrovių teisė, nors, EESRK nuomone, kiekviena valstybė narė turėtų turėti teisę pasirinkti privalomą ar konsultacinio pobūdžio balsavimą.

4.1.8

EESRK jau anksčiau išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu, pasisakydamas už pritariamojo pobūdžio balsavimą, tačiau patikslino, kad akcininkams visuotiniame susirinkime pateiktą tvirtinti sprendimą dėl atlyginimų politikos iš anksto turi apsvarstyti ir patvirtinti visa direktorių valdyba, kaip tai buvo padaryta Vokietijoje (8).

4.1.9

Kalbant apie kintamąją vykdomųjų direktorių atlyginimų dalį, EESRK nori priminti, kad visuotiniame susirinkime akcininkai turi pritarti sistemai, taikomoms taisyklėms (iš anksto nustatytiems išmatuojamiems efektyvumo kriterijams) ir pačiai sumai, mokamai taikant šias taisykles (9).

4.1.10

EESRK pripažįsta, kad reikia griežčiau reglamentuoti įgaliotųjų konsultantų veiklą. EESRK ypač rekomenduoja jiems nustatyti tokius reikalavimus: atskleisti savo balsavimo politiką (motyvuotai pagrindžiant savo rekomendacijas), išplatinti savo vertinimo ataskaitos projektą bendrovėje prieš perduodant jį investuotojams (tam kad bendrovė turėtų galimybę pateikti jiems savo pastabas), pranešti apie interesų konfliktus, kurie galėtų pakenkti jų veiklai, ypač apie galimus ryšius su bendrove ir akcininkais, ir nurodyti priemones, kurias taikys siekdami išvengti tokių konfliktų.

4.2.1

EESRK mano, kad reikia tęsti Europos privačiosios bendrovės projektą (SPE) ir jį įgyvendinti vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir taikoma bendrovių teise. Be nacionalinės teisės aktų suderinimo, EESRK nuomone, reikalinga bendra priemonė, tokia kaip Europos privačioji bendrovė, kuri turėtų reikšmingą finansinio sverto poveikį MVĮ tarpvalstybinei veiklai. EESRK nuomone, neatsižvelgus į reikalavimą, kad darbuotojai aktyviai dalyvautų Europos privačiosios bendrovės veikloje pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos Europos bendrovei ir Europos kooperatinei bendrovei, būtų pakenkta projektui, ir jis yra pagrindinė susitarimo, kurį EESRK ragina pasiekti, dėl šio projekto sąlyga.

4.2.2

Be to, Europos taisyklių, skirtų palengvinti būstinių perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą, klausimu EESRK norėtų, kad Komisija, pati pripažįstanti realų poreikį šioje srityje, parodytų daugiau ryžto. EESRK ragina toliau įgyvendinti, jo nuomone, būtiną iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti būtinas darbuotojų dalyvavimo sąlygas. Pagal Direktyvos 2002/14/EB 4 straipsnį ir direktyvą dėl Europos darbo tarybos steigimo darbuotojus reikia informuoti apie siūlomą būstinės perkėlimą ir konsultuotis su jais dėl jo.

4.2.3

Tačiau EESRK labai atsargiai vertintų bet kokią Bendrijos iniciatyvą, kuria būtų siekiama pripažinti sąvoką „grupės interesas“, nes tas pripažinimas laikui bėgant pažeistų juridinių asmenų, ypač ne Europos juridinių asmenų, nepriklausomumo įmonių grupėje principą. Nepaisant to, jog Komisijos požiūris yra atsargus ir santūrus, EESRK kelia nerimą tai, kad esama požiūrio, jog grupės interesai turi būti svarbesni už patronuojamųjų įmonių interesus. Bet kuriuo atveju, jeigu Komisija vis dėlto turėtų palaikyti šį požiūrį, jai visų pirma reikėtų Europos lygmeniu parengti bendrą teisinę sąvokos „įmonių grupė“ apibrėžtį, o tai yra ypač kebli ir sudėtinga užduotis, nes šios sąvokos samprata valstybėse narėse labai skiriasi.

4.2.4

Atsižvelgdamas į veiksmų plano apimtį, EESRK nemano, kad reikia teikti pirmenybę siekiui kodifikuoti ES bendrovių teisę iki metų pabaigos, nes šiai užduočiai reikia skirti daug laiko.

4.2.5

Be to, EESRK abejoja, ar galima atlikti kodifikavimą remiantis galiojančia teise, juo labiau kad Komisija ragina užpildyti teisines spragas ir ir taisyti per klaidą sutampančias direktyvas.

4.2.6

Galiausiai EESRK nurodo, kad tai būtų sunki užduotis, nes daugelio direktyvų, kuriose esama įvairių pasirinkimo galimybių, nuostatos jau buvo perkeltos į nacionalinę teisę.