19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/111

1.1

EESRK palankiai vertina dokumentų dėl transportui skirtos švarios energijos rinkinį (1) ir jo tikslą sudaryti sąlygas masiniam švarios energijos ištekliais varomų priemonių naudojimui rinkoje.

1.2

EESRK pritaria tam, kaip numatoma vystyti rinką ir nustatyti minimalią įkrovimo ir papildymo infrastruktūros apimtį, kuriai taikomi bendri standartai, kad būtų įgytas naudotojų pasitikėjimas ir užtikrintas tarpvalstybinis judumas.

1.3

Be to, EESRK palankiai vertina pasiūlymus sutelkti dėmesį į vartotojų informavimą ir jų pasitikėjimo stiprinimą, kad būtų sudarytos palankios galimybės masinei rinkai kurti, nes tai yra būtina sąlyga, kad vartotojas galėtų įsigyti transporto priemonių su alternatyviomis varymo sistemomis už prieinamą kainą.

1.4

EESRK palankiai vertina tai, kad prisidedama prie augimo ir darbo vietų kūrimo, kurių galima tikėtis atsirandant naujoms galimybėms rinkoje ir didėjant Europos pramonės, diegiančios alternatyvius degalus ir jų infrastruktūrą, konkurencingumui.

1.5

Įgyvendinant švarių degalų strategiją nereikėtų apsiriboti tam tikromis „brandžių“ (įsitvirtinusių) degalų rūšimis – būtina spręsti ilgalaikius klausimus, susijusius su švarios energijos ištekliais, sparčiu ir plačiu šio sektoriaus vystymu ir poreikiu skatinti inovacijas ir pateikimą rinkai.

1.6

EESRK primena klausimus, iškeltus jo nuomonėje dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (NŽPK/Biodegalai) (TEN/502 – CES2363-2012), ypač punktus 1.9–1.12, kuriuose parodoma, kokie sudėtingi ir ilgalaikiai yra šie klausimai, ir pabrėžiamas poreikis juos nuolat persvarstyti.

1.7

Todėl EESRK mano, kad pasiūlyme turėtų būti labiau atsižvelgiama į Komisijos ilgalaikius strateginius tikslus. Pavyzdžiui, švariems degalams ir jų infrastruktūrai skirtos nacionalinės politikos sistemos, kurias pagal pasiūlymą turi nustatyti valstybės narės, turėtų apimti visus tuos energijos išteklius, pavyzdžiui, biodegalus, kurie komunikate laikomi svarbiais.

1.8

Todėl pasiūlyme turi būti apibrėžtas ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu optimaliausias energijos rūšių derinys ES lygmeniu, kuriame koordinuojant nacionalinę šalių politiką galima būtų sustiprinti vystymą ir naudojimą. Šiuo požiūriu reikėtų peržiūrėti pasiūlymo 3, 8 ir 10 straipsnius bei I priedą.

1.9

EESRK abejoja, kad galima sukurti viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą nepasitelkiant valstybės finansavimo, bent pradiniame etape, tol kol elektromobilių skaičius pasiektų tokį lygį, kada mokestis už paslaugą galėtų pagrįsti investicijų grąžą.

1.10

EESRK pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad būtų sklandžiai ir patikimai pereinama prie pakeisto energijos rūšių derinio, ir tai, kad svarbu atsižvelgti į galimybę gerinti aplinkosauginius iškastinio kuro rodiklius.

1.11

EESRK atkreipia dėmesį į pavojų, kad gali būti stabdomos naujų ir patikimesnių techninių sprendimų, pritaikytų skirtingoms rūšims ir naudotojų grupėms, paieškos. Pavyzdžiui, ryžtingai pasisakoma už suskystintų gamtinių dujų naudojimą laivyboje, nors sukuriama naujų ir pigesnių alternatyvių energijos rūšių, taip pat atsiranda naujų, vartotojams patogių energijos sprendimų, pritaikytų, pavyzdžiui, sunkvežimiams, autobusams ir dviratėms transporto priemonėms.

2.1

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėmis iniciatyvomis „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „Inovacijų sąjunga“ sprendžiami klimato kaitos, energijos ir išteklių trūkumo, poreikio didinti konkurencingumą ir užtikrinti energetinį saugumą efektyviau naudojant išteklius ir energiją klausimai. Transporto srityje 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto politikos raginama išvaduoti transportą iš priklausomybės nuo naftos ir nustatomas tikslas iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Baltojoje knygoje nustatoma dešimt tikslų konkurencingai efektyviu išteklių naudojimu grindžiamai transporto sistemai ir numatoma vystyti ir naudoti naujas ir tvarias degalų ir varymo sistemas. Baltosios knygos iniciatyvų sąraše tiems tikslams skirtos 24 iniciatyva „Technologijų planas“ ir 26 iniciatyva „Pažangaus transporto reguliavimo sistema“. Komunikate ir pasiūlyme dėl direktyvos šie klausimai aptariami visapusiškai arba iš dalies.

2.2

EESRK kelete nuomonių paragino Komisiją imtis iniciatyvos skatinti naudoti alternatyvius degalus ir diegti jų infrastruktūrą. Štai keletas pavyzdžių:

2.3

Komisijos pateiktą dokumentų rinkinį sudaro tokie elementai:

2.4

Komunikate aptariamos tokios alternatyviųjų degalų rūšys: įvairių charakteristikų ir įvairaus panaudojimo gamtinės dujos, įskaitant biometaną (dujinės (suskystintos gamtinės dujos – suskystintos GD) ar suslėgtos (suslėgtos gamtinės dujos – suslėgtos GD) būsenos ir suskystintos naftos dujos (SND; angl. Gas-To-Liquid), elektra, biodegalai ir vandenilis. Komunikate nustatoma visų transporto rūšių strategija. Šia strategija siekiama nustatyti ilgalaikę technologijų plėtros ir investicijų į alternatyviųjų degalų diegimą sistemą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo naftos, gerinti degalų saugumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Strategijoje numatyti veiksmai keturiose srityse:

2.5

Pasiūlyme pagrindinis dėmesys skiriamas alternatyviųjų degalų infrastruktūrai, bendrų techninių specifikacijų parengimui ir vartotojų informavimui. Tačiau jame taip pat valstybės narės įpareigojamos nustatyti nacionalines politikos sistemas, skirtas alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai ir jų infrastruktūrai. Tokiose sistemose turi būti nustatytas informavimo reikalavimas, politikos ir reglamentavimo priemonės, skirtos infrastruktūros plėtrai, paramos priemonės, numatyti moksliniai tyrimai, tikslai ir bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis siekiant a) užtikrinti infrastruktūros funkcionavimą tarptautiniu lygmeniu, b) sudaryti galimybes keliauti visoje ES.

2.6

Kartu su komunikatu ir pasiūlymu Komisija paskelbė Komisijos tarnybų darbo dokumentą, kuriame pateikiamas veiksmų planas siekiant įgyvendinti visa apimančią ES suskystintų GD naudojimo laivyboje sistemą. Komisija, bendradarbiaudama su Europos jūrų saugumo agentūra, ketina iki 2014 m. pabaigos pasiūlyti visa apimantį taisyklių, standartų ir gairių rinkinį, kuris reglamentuotų suskystintų GD pristatymą, saugojimą triumuose ir naudojimą laivyboje.

3.1

Kaip nurodyta anksčiau, EESRK keletą progų pasisakė dėl transporto alternatyviųjų degalų poreikio ir būtinybės sukurti tinkamą papildymo ar įkrovimo infrastruktūrą, kuri užtikrintų, be kita ko, ir tarpvalstybinį judumą. Jis taip pat pabrėžė, kad reikia ir toliau kurti naujas priemones, skirtas skatinti rinką įsileisti elektra varomas transporto priemones, ir suteikti pakankamą savarankiškumą valstybėms narėms įgyvendinant šią politiką. Todėl EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą.

3.2

EESRK remia Komunikate apibrėžtą ir pasiūlyme įtvirtintą požiūrį, numatantį įpareigoti valstybes nares nustatyti nacionalines politikos sistemas, skirtas alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai, kurios atitiktų tam tikrus minimalius reikalavimus, apie kurias būtų pranešama Komisijai ir kurias Komisija įvertintų.

3.3

Visų pirma EESRK pritaria tam, kad pagrindinis dėmesys sutelkiamas į papildymo ir įkrovimo infrastruktūrą kaip į priemonę išjudinti alternatyviuosius degalus naudojančių transporto priemonių ir laivų rinką. Atrodo, kad iš esmės sutariama, jog tokios priemonės yra svarbios užtikrinant naudotojų pasitikėjimą alternatyviaisiais degalais, nes šis pasitikėjimas yra vienas iš pagrindinių rinkos sukūrimo veiksnių.

3.4

Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad numatoma nustatyti papildymo ir įkrovimo infrastruktūros techninius standartus, kurie galiotų visoje ES. Ši priemonė yra vienas iš esminių veiksnių, kurie valstybių sienas kertančioms transporto priemonėms įkvėps pasitikėjimą alternatyviaisiais degalais kaip patikima alternatyva. EESRK tikisi, kad Komisija pasinaudos pasiūlyme numatytais savo įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus, kad atnaujintų specifikacijas tam, kad būtų visuomet užtikrinta jų atitiktis specifikacijoms, taikomoms pasaulio rinkoje.

3.5

EESRK pažymi, kad pasiūlymu valstybės narės įpareigojamos priimti nacionalines politikos sistemas, skirtas alternatyviesiems degalams. Tačiau, atrodo, 3 straipsnio 3 dalimi leidžiama valstybėms narėms netaikyti šios politikos degalams, o 4–6 straipsniuose numatyti įgaliojimai dėl infrastruktūros apima tik elektros, vandenilio ir gamtinių dujų tiekimą. Kita vertus, 7 straipsnyje numatytas įpareigojimas teikti informaciją vartotojams, atrodo, apima visus alternatyviuosius degalus. Taip pat atrodo, kad komunikate pabrėžiama, kad vadinamieji pažangieji biodegalai yra svarbus būsimo energijos rūšių derinio elementas, bent jau šiuo metu, taip pat atsižvelgiant į biodegalams numatytas minimalias kvotas būsimame energijos rūšių derinyje. Todėl EESRK mano, kad teisėkūros pasiūlymo 3 straipsnyje reikėtų nurodyti pagrindinių alternatyviųjų degalų rinkinį, į kurį privalo atsižvelgti nacionalinės politikos sistemos.

3.6

Pasiūlymo 3 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turėtų įvertinti alternatyviųjų degalų infrastruktūros tęstinumą tarpvalstybiniu mastu. Jame taip pat nustatoma, kad valstybės narės turi bendradarbiauti per konsultacijas ar bendras politikos sistemas, siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos tikslams pasiekti būtinos priemonės būtų nuoseklios ir suderintos. Atrodo, kad vienintelė priemonė užtikrinti šio pagrindinio įpareigojimo vykdymą yra 3 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti pranešimo ir vertinimo reikalavimai. EESRK abejoja, ar to pakanka, ir klausia, ar nebūtų naudinga numatyti nuolatinio koordinavimo funkciją, kuri būtų panaši į tam tikrų pagal TEN-T gaires vykdomų TEN-T projektų koordinatorių funkcijas.

3.7

Komunikate, atrodo, daroma prielaida, kad alternatyviųjų degalų infrastruktūra gali būti finansuojama be tiesioginio valstybės finansavimo, vien numatant politikos priemones, tokias kaip statybos leidimai, koncesijos, viešųjų pirkimų reglamentavimas, prieinamumo ir įkrovimo reglamentavimas ir nefinansinės paskatos. EESRK nuomone, tai gali tikti nevalstybinėms neviešiesiems elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktams, tačiau Komitetas abejoja, kad tokia koncepcija tiktų viešiesiems elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktams, nes tokiais atvejais paprastai laikoma, jog komercinė veikla yra neįmanoma, ir vienintelis realus sprendimas, bent jau kūrimosi laikotarpiu, yra valstybės finansavimas. (Žr., pavyzdžiui, Fortschrittsbericht der Nationalen Plattform Elektromobilität (Dritter Bericht), 5.5 skirsnis – 2012 m. parengta Vokietijos transporto ministerijos ataskaita.).

3.8

Atsižvelgdamas į investicinių sąnaudų lygį ir į netikrumą rinkose, EESRK laikosi nuomonės, kad alternatyviųjų degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūrai visuotinai ir ilgą laiką reikės teikti valstybės finansavimą. Todėl EESRK mano, kad šiuo aspektu reikėtų persvarstyti Komisijos vertinimą. Į šį finansavimo poreikį atsižvelgta dabar paskelbtose Gairėse dėl netaršių ir energiją efektyviai naudojančių transporto priemonių finansinių paskatų (Komisijos tarnybų darbo dokumentas (SWD(2013) 27)) ir į jį taip pat reikėtų atsižvelgti nustatant, pavyzdžiui, TEN-T finansavimo prioritetus.

3.9

Be to, EESRK abejoja dėl pasiūlymo II priede numatyto minimalaus įkrovimo punktų skaičiaus kiekvienoje valstybėje narėje 2020 m. Pavyzdžiui, priede numatoma Vokietijoje numatoma įsteigti 1 500 000 įkrovimo punktų, iš kurių 150 000 būtų viešieji. Pagal 3.7 punkte cituotąją Vokietijos elektrinio judumo programos ataskaitą numatoma tik kiek daugiau nei vienas milijonas įkrovimo punktų maždaug tokiam pačiam skaičiui automobilių. 150 000 iš šių įkrovimo punktų turi būti viešieji, tačiau dėl daugiau kaip 50 proc. yra abejojama. Todėl EESRK siūlytų persvarstyti II priede pateiktus skaičius ir numatyti paprastą būdą, kaip būtų galima peržiūrėti II priede pateikiamas prognozes.

4.1

EESRK abejoja dėl ekonominio efektyvumo kriterijaus taikymo pasiūlymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytam reikalavimui, kad uostuose būtų sumontuota elektros tiekimo nuo kranto vandens transporto priemonėms įranga. Nėra aišku, kokiais efektyvumo kriterijais turi būti tikrinamos sąnaudos.

4.2

EESRK palankiai vertina reikalavimą visuose viešuosiuose įkrovimo punktuose įrengti pažangiąsias matavimo sistemas. Tai sudarys palankesnes sąlygas tolesniam kitų funkcijų, tokių kaip žalios energijos pasirinkimas įkrovimui ir elektros tiekimas iš transporto priemonės piko valandomis, plėtojimui. EESRK klausia, ar tokio reikalavimo negalima būtų taikyti ir neviešiesiems įkrovimo punktams.

4.3

EESRK klausia, ar pasiūlymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatų pakanka užtikrinti teisę naudotojams pirkti elektrą iš bet kurio elektros energijos tiekėjo keliaujant iš vienos valstybės narės į kitą elektra varoma transporto priemone. EESRK manymu, reikėtų rimtai apsvarstyti alternatyvią galimybę įpareigoti valstybes nares užtikrinti, kad naudotojai galėtų pirkti elektrą iš bet kurio elektros energijos tiekėjo ES už pagrįstą kainą.

4.4

EESRK lygina 6 straipsnio 1 ir 2 dalis su 4 dalimi ir klausia, ar suskystintų GD atitikimas III priedo 3.1 punkte nustatytoms techninėms specifikacijoms „iki 2014 m.“ tikrai yra tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. sieros išskyrimo kontrolės rajonuose bus taikomas 0,1 proc. sieros kiekio jūriniame kure kriterijus. Tai labai trumpas laikotarpis visiems darbams atlikti, jau nekalbant apie finansavimo sąlygų nustatymą. Todėl EESRK siūlo imtis priemonių užtikrinti, kad uostai, laivų savininkai ir laivų valdytojai galėtų laiku pasinaudoti galimybe prisitaikyti prie 0,1 proc. reikalavimo naudodami suskystintas GD ir kartu jiems nekiltų pavojus nesilaikyti ES taisyklių, kaip numatyta Direktyvoje 1999/32/EC, su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2012/33/ES 1 straipsnio 4 dalimi.

4.5

EESRK palankiai vertintų tai, jei pasiūlyme, gal būtų jo 3 straipsnyje, būtų padaryta nuoroda į poreikį rasti atitinkamų sprendimų siekiant užtikrinti tinkamos infrastruktūros sukūrimą labai retai apgyvendintose vietose, kuriose būtų ypač sunku gauti finansavimą, jei nebūtų teikiama valstybės pagalba, be kita ko, ir pasibaigus pradiniam laikotarpiui.

4.6

Galiausiai EESRK pažymi, kad, nors suskystintas GD galima išgauti iš iškastinio kuro ar biodegalų, darbo dokumente (1 skirsnio paskutinis punktas), atrodo, siūloma jūrose naudoti iškastinės kilmės kurą, nors ir pasižymintį labai geromis aplinkosauginėmis charakteristikomis. EESRK mano, kad reikėtų dėti pastangas naudoti kitas suskystintų GD rūšis ar kitas varymo sistemas. Tai, kad sprendimas dėl suskystintų GD gali būti laikinas, kelia abejonių pasiūlyme demonstruojamu tvirtu pasiryžimu diegti suskystintų GD įrenginius.