(4)

jautienos kilmės šaltinio atsekamumas ją identifikuojant ir registruojant yra būtina sąlyga norint visais maisto grandinės etapais etiketėje nurodyti kilmę ir tuo užtikrinti vartotojų ir visuomenės sveikatos apsaugą ;

(4)

jautienos kilmės šaltinio atsekamumas ją identifikuojant ir registruojant yra būtina sąlyga norint visais maisto grandinės etapais etiketėje nurodyti kilmę . Tomis priemonėmis užtikrinama vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga ir skatinamas vartotojų pasitikėjimas ;

(6)

naudojant elektroninio identifikavimo sistemas būtų galima supaprastinti atsekamumo procesą, nes duomenys būtų automatiškai ir tiksliau nuskaitomi bei užregistruojami ūkio tregistre. Be to, kompiuterinei duomenų bazei būtų siunčiami automatiniai pranešimai apie galvijų judėjimą, todėl pagerėtų sistemos sparta, patikimumas ir tikslumas;

(6)

naudojant elektroninio identifikavimo sistemas būtų galima supaprastinti atsekamumo procesą, nes duomenys būtų automatiškai ir tiksliau nuskaitomi bei užregistruojami ūkio registre. Be to, kompiuterinei duomenų bazei būtų siunčiami automatiniai pranešimai apie galvijų judėjimą, todėl pagerėtų sistemos sparta, patikimumas ir tikslumas . Pagerėtų tiesioginių išmokų, mokamų ūkininkams už kiekvieną galviją, valdymas, nes kontrolė būtų tobulesnė ir sumažėtų mokėjimo klaidų rizika ;

(7)

per pastaruosius dešimt metų radijo dažniniu atpažinimu pagrįstos elektroninio identifikavimo sistemos iš esmės patobulėjo. Ši technologija suteikia galimybę greičiau ir tiksliau nuskaityti atskirų gyvūnų identifikacinius kodus ir juos tiesiogiai įtraukti į duomenų apdorojimo sistemas, todėl sumažėja laiko sąnaudos, reikalingos atsekti galimai užkrėstus gyvūnus ar užkrėstus maisto produktus, ir sutaupoma išlaidų darbuotojams, tačiau padidėja išlaidos įrangai;

(7)

nors per pastaruosius dešimt metų radijo dažniniu atpažinimu pagrįstos elektroninio identifikavimo sistemos iš esmės patobulėjo , tačiau vis dar netaikomi Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standartai, taip pat būtina išbandyti jų taikymą galvijams . Ši technologija suteikia galimybę greičiau ir tiksliau nuskaityti atskirų gyvūnų identifikacinius kodus ir juos tiesiogiai įtraukti į duomenų apdorojimo sistemas, todėl sumažėja laiko sąnaudos, reikalingos galimai užkrėstiems gyvūnams ar užkrėstiems maisto produktams atsekti, dėl to gerėja duomenų bazės bei auga gebėjimai skubiai reaguoti ligų protrūkių atvejais ir sutaupoma išlaidų darbuotojams, tačiau padidėja išlaidos įrangai . Jei esama elektroninio identifikavimo sistemos defektų, tai dėl technikos gedimo ūkininkai neturėtų mokėti baudų ;

(9)

atsižvelgiant į EID technologijų pažangą, kelios valstybės narės nusprendė pradėti savanoriškai įgyvendinti galvijų EID. Tikėtina, kad skirtingos valstybės narės arba suinteresuotosios šalys šioms iniciatyvoms įgyvendinti parengs skirtingas sistemas. Vėliau dėl to gali kilti kliūčių siekiant suderinti techninius standartus visoje ES;

(9)

atsižvelgiant į EID technologijų pažangą, kelios valstybės narės nusprendė pradėti savanoriškai įgyvendinti galvijų EID. Tikėtina, kad skirtingos valstybės narės arba suinteresuotosios šalys šioms iniciatyvoms įgyvendinti parengs skirtingas sistemas. Vėliau dėl to gali kilti kliūčių siekiant suderinti techninius standartus visoje ES; Turėtų būti užtikrinta, kad valstybėse narėse įdiegtos sistemos būtų sąveikios ir atitiktų ISO standartus;

(16)

įvedus privalomąjį EID visoje Sąjungoje, kai kurie ūkinės veiklos vykdytojai gali patirti neigiamą ekonominį poveikį. Todėl tikslinga nustatyti savanorišką EID sistemą. Taikant šią sistemą EID pasirinks tie gyvulių augintojai, kurie, tikėtina, iš to gaus greitos ekonominės naudos;

(16)

įvedus privalomąjį EID visoje Sąjungoje, kai kurie ūkinės veiklos vykdytojai gali patirti neigiamą ekonominį poveikį. Be to, yra didelių praktinių problemų, ypač susijusių su technologijos tikslumu, kurios ir toliau trukdo EID sistemai veiksmingai veikti. Iš patirties įgyvendinant privalomojo elektroninio smulkiųjų atrajotųjų identifikavimo sistemą matyti, kad dėl technikos gedimų ir praktinių sunkumų dažnai neįmanoma pasiekti šimtaprocentinio tikslumo. Todėl tikslinga nustatyti savanorišką sistemą. Taikant šią sistemą būtų sudarytos sąlygos tam, kad EID pasirinktų tik tie gyvulių augintojai, kurie, tikėtina, iš to gaus greitos ekonominės naudos;

(17)

valstybių narių gyvulininkystės sistemos, ūkininkavimo metodai ir sektoriaus organizacijos labai skiriasi. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti privalomąjį EID savo teritorijoje tik tuo atveju, jei įvertinusios visus minėtus veiksnius jos mano, kad tai tikslinga;

(17)

valstybių narių gyvulininkystės sistemos, ūkininkavimo metodai ir sektoriaus organizacijos labai skiriasi. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti privalomąjį EID savo teritorijoje tik tuo atveju, jei įvertinusios visus minėtus veiksnius , įskaitant bet kokį neigiamą poveikį smulkiesiems ūkininkams, ir pasikonsultavusios su organizacijomis, atstovaujančiomis jautienos pramonei, jos mano, kad tai tikslinga;

(18)

iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems galvijams turėtų būti taikomi tokie patys identifikavimo reikalavimai, kokie taikomi Sąjungoje gimusiems galvijams;

(18)

iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems galvijams ir mėsai turėtų būti taikomi tokie patys identifikavimo ir atsekamumo reikalavimai, kokie taikomi Sąjungoje gimusiems galvijams;

(19)

Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta, kad kompetentinga institucija turi išduoti pasą kiekvienam galvijui, kad jį būtų galima identifikuoti pagal to reglamento nuostatas. Dėl to valstybėms narėms tenka didelė administracinė našta. Valstybių narių įdiegtų kompiuterinių duomenų bazių visiškai pakanka galvijų judėjimo šalies teritorijoje atsekamumui užtikrinti. Todėl pasus reikėtų išduoti tik Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams. Nacionalinėms kompiuterinėms duomenų bazėms pradėjus keistis duomenimis, nebeturėtų būti reikalaujama išduoti pasus Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams;

(19)

Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta, kad kompetentinga institucija turi išduoti pasą kiekvienam galvijui, kad jį būtų galima identifikuoti pagal to reglamento nuostatas. Dėl to valstybėms narėms tenka didelė administracinė našta. Valstybių narių įdiegtų kompiuterinių duomenų bazių turėtų visiškai pakakti galvijų judėjimo šalies teritorijoje atsekamumui užtikrinti. Todėl pasus reikėtų išduoti tik Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams. Nacionalinėms kompiuterinėms duomenų bazėms pradėjus keistis duomenimis, nebeturėtų būti reikalaujama išduoti pasus Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams;

(19a)

kol kas nėra specialių įstatymų dėl klonavimo. Vis dėlto apklausos rodo, kad šis klausimas Europos visuomenei labai svarbus. Taigi derėtų užtikrinti, kad jautiena, pagaminta iš klonuotų galvijų arba jų palikuonių, būtų atitinkamai paženklinta;

(20)

Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 II antraštinės dalies II skirsnyje nustatytos savanoriško jautienos ženklinimo sistemos taisyklės, kuriose numatyta, kad tam tikras ženklinimo specifikacijas turi patvirtinti kompetentinga valstybės narės institucija. Administracinė našta ir sąnaudos, kurias taikydamos šią sistemą patiria valstybės narės, nėra proporcingos sistemos teikiamai naudai. Todėl šis skirsnis turėtų būti panaikintas;

(20)

Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 II antraštinės dalies II skirsnyje nustatytos savanoriško jautienos ženklinimo sistemos taisyklės, kuriose numatyta, kad tam tikras ženklinimo specifikacijas turi patvirtinti kompetentinga valstybės narės institucija. Atsižvelgiant į jautienos sektoriaus raidą po šio reglamento priėmimo, būtina persvarstyti savanoriško jautienos ženklinimo sistemą. Kadangi savanoriško jautienos ženklinimo sistema nėra nei veiksminga, nei naudinga, ji turėtų būti panaikinta nepakenkiant ūkinės veiklos vykdytojų teisei informuoti vartotojus pasitelkus savanorišką ženklinimą. Vadinasi, kaip ir bet kokios kitos mėsos rūšies atveju, teikiant informaciją, kurios neprivaloma pateikti pagal privalomąjį ženklinimą, – šiuo konkrečiu atveju tai informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13 ir 15 straipsnius ir kuri ypač svarbi vartotojams ir ūkininkams, pvz., veislė, pašaras, ūkininkavimo metodas, turės būti paisoma dabartinių horizontaliųjų teisės aktų, įskaitant 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (2). Be to, šį panaikinimą šiame reglamente atsveria tai, kad suformuluotos bendros taisyklės, užtikrinančios vartotojų apsaugą.

(22)

siekiant užtikrinti, kad tinkamą galvijų ir jautienos identifikavimą, registravimą ir atsekamumą užtikrinančių taisyklių būtų laikomasi, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl alternatyvioms galvijų identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, konkrečių aplinkybių, kuriomis valstybės narės gali pratęsti ilgiausią pažymėjimo identifikavimo priemonėmis laikotarpį, duomenų, kuriais turi keistis valstybių narių kompiuterinės duomenų bazės, ilgiausio tam tikrų pranešimo prievolių taikymo laikotarpio, identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, informacijos, kuri turi būti įtraukta į pasus ir kiekviename ūkyje privalomus pildyti individualius registrus, minimalaus oficialios kontrolės lygio, į vasaros ganyklas įvairiose kalnų vietovėse perkeliamų galvijų judėjimo identifikavimo ir registravimo, tam tikrų produktų ženklinimo taisyklių, kurios turėtų būti lygiavertės Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytoms taisyklėms, maltos jautienos, jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų apibrėžčių, specifinės informacijos, kurią galima pateikti etiketėse, ženklinimo nuostatų, kuriomis siekiama supaprastinti kilmės nuorodą, tam tikrų galvijų grupių didžiausio dydžio ir sudėties ir patvirtinimo tvarkos, taikomos mėsos gabalų pakuočių ženklinimo reikalavimams, ir administracinių sankcijų, kurias valstybės narės turi taikyti, jei nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatų. Itin svarbu, kad Komisija parengiamuoju etapu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant ir specialistų lygmeniu. Komisija, ruošdama ir rengdama tokius deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad jie būtų vienu metu laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(22)

siekiant užtikrinti, kad tinkamą galvijų ir jautienos identifikavimą, registravimą ir atsekamumą užtikrinančių taisyklių būtų laikomasi, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl alternatyvioms galvijų identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, konkrečių aplinkybių, kuriomis valstybės narės gali pratęsti ilgiausią pažymėjimo identifikavimo priemonėmis laikotarpį, duomenų, kuriais turi keistis valstybių narių kompiuterinės duomenų bazės, ilgiausio tam tikrų pranešimo prievolių taikymo laikotarpio, identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, informacijos, kuri turi būti įtraukta į pasus ir kiekviename ūkyje privalomus pildyti individualius registrus, minimalaus oficialios kontrolės lygio, įvairių rūšių sezoninio gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas identifikavimo ir registravimo, tam tikrų produktų ženklinimo taisyklių, kurios turėtų būti lygiavertės Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytoms taisyklėms, maltos jautienos, jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų apibrėžčių, tam tikrų galvijų grupių didžiausio dydžio ir sudėties ir patvirtinimo tvarkos, taikomos mėsos gabalų pakuočių ženklinimo reikalavimams, ir administracinių sankcijų, kurias valstybės narės turi taikyti, jei nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatų. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Komisija, ruošdama ir rengdama tokius deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad jie būtų vienu metu laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su alternatyvias identifikavimo priemones taikančių ūkių registravimu, duomenų keitimosi tarp valstybių narių kompiuterinių duomenų bazių techninėmis charakteristikomis ir metodais, identifikavimo priemonių forma ir pavidalu, EID įgyvendinimo techninėmis procedūromis ir standartais, pasų ir kiekviename ūkyje privalomų pildyti registrų formatu ir taisyklių, nustatančių valstybių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 galvijų augintojams nustatomų sankcijų taikymo metodus, taisomaisiais veiksmais, kurių turi imtis valstybės narės, siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatų laikymąsi tais atvejais, kai tai pagrįsta patikrinimų vietoje metu, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Komisija šiais įgaliojimais turėtų naudotis vadovaudamasi2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su alternatyvias identifikavimo priemones taikančių ūkių registravimu, duomenų keitimosi tarp valstybių narių kompiuterinių duomenų bazių techninėmis charakteristikomis ir metodais, deklaracija, kad valstybių narių keitimosi duomenimis sistemos veikia visu pajėgumu, identifikavimo priemonių forma ir pavidalu, EID įgyvendinimo techninėmis procedūromis ir standartais, pasų ir kiekviename ūkyje privalomų pildyti registrų formatu ir taisyklių, nustatančių valstybių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 galvijų augintojams nustatomų sankcijų taikymo metodus, taisomaisiais veiksmais, kurių turi imtis valstybės narės, siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatų laikymąsi tais atvejais, kai tai pagrįsta patikrinimų vietoje metu, taip pat taisyklėmis, kurių reikia siekiant užtikrinti tinkamą nuostatų, ypač dėl kontrolės, administracinių sankcijų ir įvairių šiame reglamente nustatytų ilgiausių laikotarpių, laikymąsi, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(23a)

turėtų būti vykdoma šio reglamento įgyvendinimo stebėsena. Taigi, ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjamas ir šio reglamento įgyvendinimas, ir techninis bei ekonominis privalomo elektroninio identifikavimo įdiegimo visoje Sąjungoje įvykdomumas. Jei ataskaitoje pateikiama išvada, kad elektroninis identifikavimas turėtų būti privalomas, prie jos, jei tinkama, turėtų būti pridedamas tinkamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tas teisės aktas pašalintų konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje pavojų;

1a)

2 straipsnis papildomas šia apibrėžtimi:

„klonuoti gyvūnai–

1b)

2 straipsnis papildomas šia apibrėžtimi:

„klonuotų gyvūnų palikuonys–

b)

60 dienų (antrajai identifikavimo priemonei).

b)

60 dienų (antrajai identifikavimo priemonei) dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi .

ca)

į trečiąsias šalis eksportuojamų galvijų pasus paskutinysis jų turėtojas eksportavimo vietoje atiduoda kompetentingai institucijai.

b)

per 24 valandas nuo įvykio įkelia atnaujintą informaciją tiesiogiai į kompiuterinę duomenų bazę.

b)

per 72 valandas nuo įvykio įkelia atnaujintą informaciją tiesiogiai į kompiuterinę duomenų bazę.

e)

į vasaros ganyklas įvairiose kalnų vietovėse perkeliamų galvijų judėjimo identifikavimu ir registravimu.

e)

vykstant įvairių rūšių sezoniniam pervarymui į naujas ganyklas perkeliamų galvijų judėjimo identifikavimu ir registravimu.

ba)

papildoma šia dalimi:

„5a.     Nuo … (3) ūkinės veiklos vykdytojai ir organizacijos taip pat turi pateikti savo etiketėse atitinkamą informaciją, jei jautiena pagaminta iš klonuotų galvijų ar jų palikuonių.“

14)

16, 17 ir 18 straipsniai išbraukiami .

14)

Nuo 2014 m. sausio 1 d. II antraštinės dalies II skirsnio pavadinimas pakeičiamas žodžiais „Savanoriškas ženklinimas“, 16, 17 ir 18 straipsniai išbraukiami , o 15a straipsnis įterpiamas į II antraštinės dalies II skirsnį:

„15a straipsnis

Bendrosios taisyklės

Kita nei šios antraštinės dalies I dalyje nurodyta informacija, kurią nurodo etiketėse ūkinės veiklos vykdytojai arba organizacijos, prekiaujančios jautiena, turi būti objektyvi, ją turi galėti patikrinti atsakingos institucijos ir ji turi būti suprantama vartotojui.

Be to, taikant savanorišką jautienos ženklinimą turi būti paisoma dabartinių horizontaliųjų teisės aktų dėl ženklinimo ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.

Kompetentinga institucija tikrina savanoriško ženklinimo tikslumą. Tais atvejais, kai ūkinės veiklos vykdytojai arba organizacijos, prekiaujančios jautiena, nesilaiko šių reikalavimų, bus taikomos 22 straipsnio 4a dalyje nustatytos sankcijos.“

b)

specifine informacija , kuri gali būti pateikta etiketėje;

b)

specifinės informacijos , kuri gali būti pateikta etiketėje, apibrėžtimi ir reikalavimais ;

19a)

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Ataskaita ir teisės aktų pokyčiai

Taigi ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija turėtų pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjamas ir šio reglamento įgyvendinimas, ir techninis bei ekonominis privalomo elektroninio identifikavimo įdiegimo visoje Sąjungoje įvykdomumas. Jei ataskaitoje pateikiama išvada, kad elektroninis identifikavimas turėtų būti privalomas, prie jos turi būti pridedamas tinkamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“.