15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl „Daugiau Europos“

2013/C 11/01

2012 m. lapkričio 14–15 d. plenarinėje sesijoje (lapkričio 15 d. posėdis) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 187 nariams balsavus už, 28 – prieš ir 28 susilaikius.

EESRK konstatuoja, jog įsigalėjus dabartinėms krizėms, ES turi sugrąžinti tikėjimą dinamišku augimo modeliu ir sprendimų priėmimo proceso legitimumu. Turime kurti tvirtą, tvarią, socialinę ir konkurencingą Europą.

Todėl EESRK ragina:

siekti „daugiau Europos“, kuri pasižymėtų ją sudarančių dalių savitarpio stiprinimu ir būtų tvirtesnė už jų visumą. ES turi atsikratyti griežto taupymo, socialinio nuosmukio ir skurdo šauklio įvaizdžio. Sudarius pinigų sąjungą, atėjo laikas kurti politinę sąjungą, kad būtų užtikrintas ekonominių, finansinių, užimtumo ir socialinių priemonių nuoseklumas atsižvelgiant į piliečių interesus. ES biudžetas turėtų būti toks, kad būtų galima tinkamai skatinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. ES biudžetas turi būti stiprinamas ir remiamas nuosavų išteklių mechanizmais, į bendrą sanglaudos politiką aktyviai įtraukiant pilietinę visuomenę, Europos investicijų bankui suteikiant aktyvesnį vaidmenį. Todėl EESRK ragina valstybių ir vyriausybių vadovus užtikrinti, kad šie lapkričio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje iškelti uždaviniai būtų deramai įvykdyti;

užtikrinti aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant ES politiką ir priimant sprendimus. Šis dalyvavimas yra pagrindinė priemonė ne tik sustiprinti Europos institucijų ir ES veiksmų demokratinį legitimumą, bet ir padėti visiems geriau suprasti, kam Europa reikalinga ir kurlink ji eina, taip pat sugrąžinti tikėjimą ES projektu užtikrinant piliečiams galimybę visapusiškai dalyvauti kuriant Europą. Todėl ypač svarbu nedelsiant įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnio nuostatas dėl dalyvaujamosios demokratijos;

tvarias investicijas į gebėjimus, infrastruktūrą, socialinę ekonomiką, paslaugas ir produktus įtraukti į nacionalines reformų programas, kurios turėtų būti vykdomos įgyvendinant socialinių investicijų paktą, taip pat Europos skatinamųjų priemonių rinkinį, orientuotą į realų darbo vietų kūrimą ir suderintą su nacionaliniais vystymosi planais. Tik tokiu būdu strategiją „Europa 2020“ lydės sėkmė. Investicijos į klimato požiūriu pažangią energijos ir pramonės gamybą, taip pat ekologiškos ekonomikos kūrimas padės išspręsti ilgalaikes klimato kaitos problemas ir užtikrinti tvarų vystymąsi;

skatinti skolos stabilizavimo veiksmus euro zonoje ir prisidėti prie visos ES ekonomikos atgaivinimo. Reikėtų raginti ECB įgyvendinti jo pirmininko paskelbtą obligacijų pirkimo programą, kurios tikslas – stabilizuoti skolinimosi sąlygas euro zonoje. Įgyvendinant šią programą būtina, kad ECB laikytųsi savo įgaliojimų. Be to, reikėtų paskatinti EIB išleisti projektų obligacijas, kad būtų sudarytos palankios sąlygos augimui. EESRK teigiamai vertina 11 valstybių narių sprendimą įvesti finansinių sandorių mokestį ir prašo ES daugiau pastangų skirti skaidrumo skatinimui ir kovai su šešėline ekonomika, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir korupcija Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Euro zonos veikla turėtų ir toliau būti atvira toms valstybėms narėms, kurios nori tapti pinigų sąjungos narėmis;

sukurti fiskalinę, bankų ir finansų sąjungas, kurios yra būtini ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčiai. Šioms priemonėms įgyvendinti būtinas socialinis dialogas ir dialogas su organizuota pilietine visuomene;

remti MVĮ siekiant atgaivinti augimą vadovaujantis Smulkiojo verslo aktu. Reikia išlaisvinti visą bendrosios rinkos potencialą atveriant paslaugų rinką ir stiprinant socialinės ekonomikos vaidmenį, šalinant nereikalingas administracines kliūtis ir sudarant MVĮ ir verslininkams palankesnes sąlygas gauti informaciją ir naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, gauti finansavimą, kreditą, patekti į kapitalo, darbo ir technologijų rinkas, naudotis ES finansinėmis priemonėmis ir paskolų garantijomis;

stiprinti vartotojų, visų pirma palankių sąlygų neturinčių asmenų, šiuo metu vis labiau įsiskolinančių, atsidūrusių nesaugioje padėtyje, patiriančių ypač didelį skurdą ir atskirtį, apsaugą ir teises;

sukurti tikrą darbo rinką, kurioje būtų galima samdyti įvairių šalių ekspertų prireikus jų nuomonės ir skatinti jų judumą. Bendrosios darbo rinkos sukūrimas turėtų tapti strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo dalimi;

suteikti didesnes galimybes mūsų jaunimui. EESRK toliau ragins ES skatinti mokslinių tyrimų ir novatorišką Europą, daugiau investuoti į Europos švietimo sistemas ir išlaikyti išteklius, kurie būtini jaunimo judumo programoms, pavyzdžiui, ERASMUS, finansuoti ir stiprinti. EESRK ragina Komisiją atsiimti pasiūlymą dėl ES biudžeto, jei valstybės narės, nuolat kalbančios apie investicijas ir augimą, nepritars ateities investicijas skatinančiam ES biudžetui ir daugiametei finansinei programai. Reikia imtis priemonių, skirtų remti MVĮ pastangas įdarbinti jaunus darbuotojus, kurie neturi darbo ir galbūt turi nedaug patirties;

stiprinti Europos ekonomikos konkurencingumą diegiant inovacijas ir teikiant pastovų finansavimą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, taip pat vykdant MVĮ ir labai mažoms įmonėms bei jų darbuotojams skirtą mokymo ir konkrečios pagalbos politiką, investicijų, galimybių patekti į rinką ir administracinių suvaržymų mažinimo skatinimo politiką. Tai padės atsinaujinti ir Europos pramonei, kuri yra itin svarbi augimui ir užimtumui;

sukurti palankią teisinę aplinką, kuriai nereikėtų nepagrįstų administravimo ir vykdymo išlaidų. Ekonomikos srities teisės aktai turėtų būti aiškūs, sąžiningi, proporcingi. Tai svarbu kiekvienai įmonei, ypač MVĮ;

dėti ypatingas pastangas, kad ES kaimyninėse šalyse būtų laikoma aktyvia pasaulinio masto partnere. Ne mažiau svarbu, kad ES tarptautine prekybos politika būtų puoselėjamos ES vertybės, skirtos tvariam vystymuisi ir pilietinės visuomenės dalyvavimui paremti, be kita ko, steigiant pilietinės visuomenės organizacijas, prižiūrinčias prekybos sutarčių įgyvendinimą;

užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Įgyvendinti lyčių lygybės srities teisės aktus ir užtikrinti visiems vienodas galimybes. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas už tokį patį darbą vis dar siekia 17 proc.; be to, moterys ir jaunimas labiausiai nukentėjo nuo krizės.

2012 m. lapkričio 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON