Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

Švieži baltos, žalios arba violetinės spalvos smidrai (Asparagus officinalis). Valgomieji ūgliai parduodami nuskusti arba nenuskusti. „Walbecker Spargel“ auginami laikantis gerosios ūkininkavimo patirties taisyklių. Parduodami nenuskusti smidrai turi atitikti bent UNECE standartą FFV04 (Asparagus).

Baltųjų šparagų ūgliai yra ne ilgesni kaip 22 cm. Smidrai turi būti nepažeisti. Jie turi būti nesupuvę, nepažeisti, šviežiai kvepėti ir atrodyti.

Smidrai „Walbecker Spargel“ – išskirtiniai dėl švelnios skaidulų struktūros, stipraus skonio su vos juntamu riešutų prieskoniu ir trapių ūglių.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Smidrai „Walbecker Spargel“ turi būti užauginti ir jų derlius nuimtas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Prieš sodinant tinkamai paruošiama dirva. Į dirvą, kurioje bus auginami smidrai, įterpiamas reikiamas kiekis humuso (žaliųjų trąšų, komposto). Sodinimo vieta ruošiama metus, dirva išariama iki 80 cm, kad augalai galėtų giliai įleisti šaknis ir optimaliai vystytis. Smidrų daigai paprastai sodinami balandžio viduryje, o jei pavasaris ankstyvas – net kovo mėnesį. Iš dirvos rūpestingai išrenkamos senos šaknys ir akmenys, kad smidrų ūgliai galėtų augti tiesūs.

Smidrus auginant po plėvele, kurios viena pusė juoda, kita – balta, būtina pasirūpinti, kad šviečiant kaitriai saulei plėvelė būtų laiku apversta baltąja puse aukštyn ir nesuprastėtų smidrų kokybė, t. y. jų viršūnės nesuminkštėtų.

Atėjus smidrų derliaus nuėmimo laikui negalima naudoti azoto trąšų, kol nenuimamas visas jų derlius. Likus maždaug 21 dienai iki smidrų sezono pabaigos imami dirvožemio mėginiai ir tiriama, ko jame trūksta, kad nuėmus derlių dirvą prireikus būtų galima patręšti azoto trąšomis. Kokybė gerinama ir augimas skatinamas auginimo priemonėmis – gerai įdirbama žemė, įterpiama reikiamų trąšų, įskaitant magnį ir kalio karbonatą.

Visų pakuočių turinys turi būti vienodas. Kiekvienoje pakuotėje gali būti tik smidrai iš regiono, patvirtinto kaip smidrų „Walbecker Spargel“ auginimo regionas. Mažmeninės prekybos vietose smidrai turi būti vienodos kokybės, spalvų grupės ir dydžio. Be to, mažmeninės prekybos vietose smidrai permatomoje pakuotės dalyje turi atitikti visą pakuotės turinį.

Kokybei išlaikyti smidrai „Walbecker Spargel“ greitai atvėsinami. Jie turi būti atvėsinami iki 1–12 laipsnių šaltinio arba lediniame vandenyje ne vėliau kaip per keturias valandas. Į prekybos vietas jie turi būti pristatomi kuo greičiau. Šaltai – 1–4 laipsnių temperatūroje – jie gali būti laikomi ne ilgiau kaip tris dienas.

Gamintojas smidrus vėsiai laikyti turi nuolat, išskyrus trumpą laiką, kai jie pakuojami ir pristatomi į prekybos vietą.

Pakavimo, vėsinimo ir visos pardavimo patalpos turi atitikti sanitarinius reikalavimus.

Smidrai „Walbecker Spargel“ auginami Vokietijos Federacinės Respublikos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šiaurės vakaruose. Auginimo plotai plyti palei Vokietijos ir Olandijos sieną. Vakaruose auginimo plotai ribojasi su valstybės siena. Šiaurėje riba prasideda ties valstybės sienos ir A57 greitkelio sankirta ir išilgai A57 greitkelio driekiasi į rytus. Nuo A57 ir Bundesstrasse B 9 sankryžos riba pasisuka pietryčių kryptimi ir driekiasi šalia B 9 kelio iki B 9 ir B 58 kelių sankryžos. Šioje vietoje auginimo regiono riba pasisuka į pietvakarius ir driekiasi šalia B 58 kelio. Nuo B 58 ir Landstrasse L 221 sankryžos riba driekiasi šalia L 221 kelio iki jo sankryžos su A61 greitkeliu. Tada riba išilgai A61 greitkelio eina iki tos vietos, kurioje A61 kerta valstybės sieną.

Auginimo plotai yra Žemutinio Reino lygumoje. Tos vietovės klimato sąlygos idealiai tinka smidrams auginti. Kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais iškrinta smidrams auginti reikalingas kritulių kiekis, oro temperatūra paprastai būna švelni.

Auginimo regione dirvos smėlingos. Pietryčiuose dirvožemis priemolinis ir liosinis. Smidrams auginti tradiciškai parenkamas dirvožemis būna labai smėlingas. Dirvoje esantis smėlis – Maso-Nyrso kopų smėlis. Dirvožemio struktūra tarp Nyrso ir Maso upių formavosi ledynmečiu. Tam regionui vietomis būdinga šiek tiek smėlinga, mineralų turinti dirva, pralaidi orui, su trupučiu lioso, nemažai humuso ir tinkamu kalkių kiekiu. Šio regiono ūkininkai tradiciškai manė, kad tokia dirva labai nepalanki ūkininkavimui, palyginti su derlinga aplinkinių Ponto, Nieukerko, Aldekerko ir Bersdonko vietovių dirva, paprastai labiau tinkančia pasėliams auginti negu šio geografinio regiono dirva. Tačiau šios geografinės vietovės dirva itin tinka smidrams auginti.

Smidrai „Walbecker Spargel“ (jie gali būti pardavinėjami tik kaip švieži baltos, žalios arba violetinės spalvos smidrai) – išskirtiniai dėl švelnios skaidulų struktūros, stipraus smidrų skonio su vos juntamu riešutų prieskoniu ir trapių ūglių. Vietos augintojai turi ypatingų jų auginimo įgūdžių. Jei dirva gerai įdirbta, smidrai tinkamai pasodinti ir derlius laiku nuimtas, augintojai geba pasiekti, kad smidrai augtų itin geri, tiesūs ir puikios konsistencijos. Smidrai „Walbecker Spargel“ tokios geros kokybės ne tik dėl auginimo vietos, bet ir dėl ilgų auginimo tradicijų bei itin gerų savybių.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar ypatybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, gero vardo ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys:

Švelni smidrų ūglių skaidulų struktūra, stiprus skonis su riešutų prieskoniu, trapumas ir tiesumas – idealių Valbeko vietovės dirvožemio ir Žemutinio Reino lygumos klimato sąlygų rezultatas. Smidrų savybės nepaprastai daug priklauso nuo gamtos sąlygų. Apie 70 proc. smidrų skonio lemia dirvožemis, 20 proc. – tai, kaip dirvožemis įdirbtas ir patręštas, ir tik 10 proc. – jų rūšis. Kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais daug humuso turinti smėlinga dirva – tokią renkasi smidrų augintojai – gauna pakankamai kritulių. Be to, šiais mėnesiais oro temperatūra būna nuolat švelni. Aukštą smidrų kokybę garantuoja ir geroji ūkininkavimo patirtis.

Kelios smidrų augintojų kartos mokėsi juos auginti – kada tinkamas laikas sodinti, kada pradėti ir baigti nuimti derlių, kuo ir kiek uždengti, kaip tinkamai suformuoti žemės kauburėlius ir apsaugoti nuo šaknų gumulų ir akmenų, kiek trąšų berti vertinant pagal dirvos mėginius. Visos šios žinios – tai veiksniai, turintys įtakos ypatingai smidrų „Walbecker Spargel“ kokybei.

Smidrai „Walbecker Spargel“ labai gerai vertinami. Auginti smidrus aplink Valbeko pilį 1923 m., esant infliacijai, pirmas pabandė teisininkas ir atsargos majoras Dr. Waltheris Klein-Walbeckas. Jo sėkmė greitai sudomino vietos ūkininkus, turinčius daugiau dirbamosios žemės smėlinguose plotuose ir negalinčius išauginti gero pasėlių derliaus. 1927 m. rudenį trisdešimt trys Valbeko ūkininkai susitarė 1928 m. pavasarį pradėti auginti smidrus. Pirmąjį sezoną smidrais užsodinta 50 hektarų žemės. 1929 m. sausio 1 d. Dr. Walther Klein-Walbeckas ir penkiasdešimt penki Valbeko smidrų augintojai įsteigė „Spargelbaugenossenschaft Walbeck und Umgegend e.G.“. Ši įmonė ir teikia paraišką. Nuo tada paraišką teikiančios įmonės nariai smidrus augina ir „Walbecker Spargel“ vardu parduoda kaip kooperatyvas. 1932–1938 m. įmonė Straleno aukcionui pristatė 36 000 centnerių (50 kg) smidrų, iš to Valbekas, anksčiau skurdus kaimas dykvietėje, uždirbo 1,3 mln. reichsmarkių. 1936 m. per smidrų sezoną kaime apsilankė 40 000 smidrų mėgėjų.

Per Antrąjį pasaulinį karą smidrų auginimas buvo sustabdytas. 1948 m. įvykdžius pinigų reformą smidrus vėl pradėta auginti. Šiandien paraišką teikiančią įmonę sudaro penkiasdešimt narių, smidrus auginančių 80 hektarų žemės plote.

Iš Jakobo Schopmanns (žodžiai parašyti 1935 m., išspausdinta „Niederrheinische Landeszeitung“1935 m. liepos 5 d.) ir jo sūnaus Helmuto (muzika, 1977 m.) dainos „Walbecker Heimatlied“ galima spręsti, kokie svarbūs smidrai Valbeko kaimui ir aplinkinėms vietovėms:

„Kennst Du mein friedliches Walbeck nicht? (Nežinote ramaus Valbeko kaimo?)

Das Spargeldorf an der Grenze? (Smidrų kaimo prie sienos?)

Dort schießt der Spargel in Sonnenlicht (Kur smidrai stiepiasi į saulę)

alljährlich im taufrischen Lenze. (kasmet gaivų pavasarį?)“

Kasmetiniame dvi dienas vykstančiame smidrų festivalyje būna didžiulė eisena ir žiūrovams pristatoma soste sėdinti „Smidrų princesė“, šį titulą turinti vieną smidrų sezoną. Ji atstovauja Valbeko smidrų kaimui radijuje ir televizijoje, prekybos mugėse ir daugybėje įvairių vietos festivalių, vykstančių prie Žemutinio Reino.