Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų /* COM/2012/0744 final - 2012/0360 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 1.1. Bendrosios aplinkybės Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas 2000 m.
gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl
bankroto bylų (toliau – Bankroto reglamentas arba reglamentas). Bankroto reglamentu nustatyta Europos
tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimo sistema. Reglamentas
taikomas, kai skolininko – fizinio arba juridinio asmens – turtas arba
kreditoriai yra ne vienoje valstybėje narėje. Reglamentu nustatyta, kuris
teismas kompetentingas iškelti bankroto bylą – pagrindinė byla turi
būti keliama valstybėje narėje, kurioje yra skolininko
pagrindinių turtinių interesų vieta (PTIV), o bylos
pasekmės pripažįstamos visoje ES. Šalutinė byla gali būti
keliama skolininko įsisteigimo vietoje; šalutinė byla keliama tik
dėl toje valstybėje esančio skolininko turto. Reglamente taip
pat įtvirtintos taikytinos teisės nustatymo taisyklės ir tam
tikros pagrindinės ir šalutinių bankroto bylų koordinavimo taisyklės.
Bankroto reglamentas taikomas visoms valstybėms narėms, išskyrus
Daniją, kuri nedalyvauja teisminiame bendradarbiavime pagal Sutartį
dėl Europos Sąjungos veikimo. Bankroto reglamentas priimtas 2000 m.
gegužės mėn., o taikomas nuo 2002 m. gegužės 31 d. Praėjus dešimčiai metų nuo
reglamento įsigaliojimo, Komisija peržiūrėjo praktinį jo
taikymą ir mano, kad šį teisės aktą reikia iš dalies
pakeisti. 1.2. Kodėl reikia
peržiūrėti Bankroto reglamentą Nors pripažįstama, kad iš esmės reglamentas
palengvina tarpvalstybinių bankroto bylų nagrinėjimą Europos
Sąjungoje, pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ir Komisijos
pavedimu atlikus teisinius ir empirinius tyrimus nustatyta, kad reglamento
taikymas kelia nemažai praktinių problemų. Be
to, reglamentas nebeatitinka visų dabartinių ES prioritetų ir
valstybių narių praktikos bankroto teisės srityje, ypač
principo, kad reikia skatinti sunkumų patiriančių
įmonių sanavimą. Įvertinus
Bankroto reglamentą, nustatyti tokie penki pagrindiniai jo trūkumai: ·
Į reglamento taikymo sritį nepatenka
nacionalinės procedūros, pagal kurias bendrovės gali būti
restruktūrizuojamos dar prieš iškeliant bankroto bylą
(„ikibankrotinė procedūra“) ir procedūros, vykdomos
nekeičiant įmonės vadovybės („mišrios procedūros“).
Tokios procedūros pastaruoju metu pradėtos taikyti daugelyje
valstybių narių[1]
– manoma, kad jos padidina tikimybę sėkmingai restruktūrizuoti
įmones. Be to, į dabartinio reglamento taikymo sritį nepatenka
daug fizinių asmenų bankroto procedūrų. ·
Sudėtinga nustatyti, kuri valstybė
narė kompetentinga iškelti bankroto bylą. Nors daugeliu atvejų
sutariama, kad iškelti pagrindinę bankroto bylą kompetentingas tos
valstybės narės teismas, kurioje yra skolininko PTIV, praktiškai
įgyvendinant šį principą kyla problemų. Kritikuojamos ir reglamente
įtvirtintos jurisdikcijos nustatymo taisyklės – teigiama, kad jos
suteikia bendrovėms ir fiziniams asmenims galimybę renkantis
palankesnę jurisdikciją piktnaudžiaujamai perkelti PTIV. ·
Be to, nustatyta problemų, kylančių
nagrinėjant šalutines bylas. Šalutinės bylos iškėlimas gali trukdyti
veiksmingai administruoti skolininko turtą. Iškėlus šalutinę
bylą, likvidatorius pagrindinėje byloje nebegali kontroliuoti kitoje
valstybėje narėje esančio turto, todėl yra sunkiau parduoti
įsiskolinusią bendrovę remiantis veiklos tęstinumo principu[2]. Be to, kol kas šalutinės
bylos tikslas visada yra likvidavimas, o tai trukdo sėkmingai
restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę. ·
Problemų kyla ir dėl bankroto bylų
viešinimo ir reikalavimų pateikimo taisyklių. Kol kas viešai skelbti
ar registruoti sprendimus nėra privaloma nei valstybėse narėse,
kuriose iškeliama byla, nei įsisteigimo vietos valstybėse
narėse. Nėra ir Europos bankroto registro, kuris leistų atlikti
paiešką keliuose nacionaliniuose registruose. Tačiau tam, kad
tarpvalstybinės bankroto bylos būtų nagrinėjamos
veiksmingai, labai svarbu viešai skelbti su bankroto byla susijusius
sprendimus. Teisėjai turi žinoti, ar byla jau neiškelta kitoje
valstybėje narėje, o kreditoriai ar galimi kreditoriai – kad byla
iškelta. Be to, kreditoriams, ypač mažiems ir MVĮ, pateikti
reikalavimus pagal dabartinį Bankroto reglamentą sudėtinga ir
brangu. ·
Galiausiai, nors tarpvalstybinės bankroto
bylos labai dažnai iškeliamos įmonių grupėms, reglamente
nenustatyta specialių taisyklių, taikytinų tarpvalstybinių
įmonių grupių bankroto atveju. Bankroto reglamente vadovaujamasi
principu, kad kiekvienai grupės narei turi būti keliama atskira byla
ir kad šios bylos visiškai nesusijusios. Tai, kad nėra įmonių
grupių bankrotui skirtų nuostatų, dažnai trukdo sėkmingai
restruktūrizuoti visą įmonių grupę, ir dėl to ji
gali iširti. Išsamus praktinio reglamento taikymo
vertinimas pateikiamas prie šio pasiūlymo pridedamoje Komisijos ataskaitoje.
Išsamią dabartinio reglamento problemų analizę ir
įvairių jų sprendimo galimybių poveikio vertinimą
galima rasti Komisijos parengtame poveikio vertinime, kuris taip pat pridedamas
prie šio pasiūlymo. Galutinis Bankroto reglamento peržiūros
tikslas – padidinti Europos tarpvalstybinių bankroto bylų
nagrinėjimo sistemos veiksmingumą ir taip užtikrinti sklandų
vidaus rinkos veikimą ir jos atsparumą ekonomikos krizėms. Šis
tikslas atitinka dabartinius ES politikos prioritetus – skatinti ekonomikos
atsigavimą ir tvarų augimą, investicijas ir darbo vietų išsaugojimą,
kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“. Peržiūrėtas reglamentas
padės užtikrinti sklandų įmonių vystymąsi ir jų
išlikimą, kaip numatyta Smulkiojo verslo akte[3]. Be to, ši peržiūra yra
vienas iš pagrindinių veiksmų, nurodytų II-ajame bendrosios
rinkos akte[4].
2. KONSULTACIJOS IR POVEIKIO VERTINIMAS Prieš pateikiant pasiūlymą, su
suinteresuotomis visuomenės grupėmis, valstybėmis narėmis,
kitomis institucijomis ir ekspertais buvo konsultuojamasi dėl dabartinio reglamento
trūkumų ir galimų sprendimų. 2012 m. kovo 29 d.
Komisija pradėjo viešas konsultacijas, per kurias iš viso gauti 134
atsakymai. Komisija taip pat atsižvelgė į nepriklausomo tyrimo,
skirto Bankroto reglamento taikymui įvertinti, rezultatus. Šį
tyrimą atliko Heidelbergo ir Vienos universitetų mokslininkų
grupė. Empiriniai duomenys apie
įvairių reformos priemonių poveikį buvo renkami per
kitą išorės tyrimą, kurį atliko „GHK Consulting“ ir
„Milieu“ konsorciumas. Abu tyrimai kartu su
šiuo pasiūlymu bus paskelbti Teisingumo generalinio direktorato interneto
svetainėje. 2012 m. balandžio ir
spalio mėn. surengti du susitikimai su nacionaliniais ekspertais. Be to, Komisija sudarė ekspertų –
tarpvalstybinių bankroto bylų specialistų – grupę, kuri nuo
2012 m. gegužės iki spalio mėn. susitiko penkis kartus ir
padėjo nustatyti reglamento taikymo problemas, ieškoti galimybių jas
spręsti ir rengti peržiūrėto reglamento projektą. Suinteresuotųjų šalių
nuomonę dėl pagrindinių reformos elementų galima
būtų apibendrinti taip: ·
Didžiosios daugumos nuomone, reglamento taikymo
sritį reikėtų išplėsti taip, kad jis būtų
taikomas ir ikibankrotinėms bei mišrioms procedūroms. Nuomonės
išsiskyrė tik dėl to, kurioms būtent procedūroms jis
turėtų būti taikomas, ir ypač dėl to, kokiais atvejais
teismo priežiūra turėtų būti privaloma. Dauguma
respondentų sutiko, kad Bankroto reglamentas turėtų būti
taikomas ir fiziniams bei savarankiškai dirbantiems asmenims. ·
Trys ketvirtadaliai respondentų sutiko, kad
jurisdikcija iškelti pagrindinę bylą turėtų būti
nustatoma vadovaujantis PTIV. Tačiau dauguma jų tvirtina, kad PTIV
aiškinimas teismų praktikoje kelia praktinių problemų. Beveik
pusė respondentų nurodė faktų, įrodančių,
kad PTIV perkėlimu piktnaudžiaujama[5].
·
Beveik kas antras respondentas, atsakydamas
į klausimą dėl pagrindinės ir šalutinių bankroto
bylų santykio, nurodė, kad jos koordinuojamos nepakankamai. ·
Bylų viešinimo klausimu trys ketvirtadaliai
respondentų sutiko, kad problemų sukelia tai, jog nėra privaloma
viešai skelbti sprendimą iškelti bankroto bylą. Beveik pusė
nuomonę šiuo klausimu pateikusių respondentų mano, kad pateikti
reikalavimus sudėtinga. ·
Dėl įmonių grupių bankroto,
beveik pusė respondentų teigia, kad tarpvalstybinei grupei
priklausančių įmonių bankroto atveju Europos bankroto
reglamentas yra neveiksmingas. Prie šio pasiūlymo pridėtame poveikio
vertinime Komisija įvertino pagrindinių siūlomos reformos
aspektų sąnaudas ir naudą. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Siūlomų
veiksmų apžvalga Pagrindiniai siūlomos Bankroto reglamento reformos elementai: · Taikymo sritis. Pasiūlymu išplečiama reglamento taikymo sritis – keičiama bankroto bylų apibrėžtis, įtraukiant į ją ir mišrias bei ikibankrotines procedūras, taip pat skolos nurašymo procedūrą ir kitas fizinių asmenų bankroto procedūras, kurios pagal dabartinę apibrėžtį į ją nepatenka. · Jurisdikcija. Pasiūlymu patikslinamos jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir patobulinamos jurisdikcijos nustatymo procedūros. · Šalutinės bylos. Siūlomas veiksmingesnis bankroto bylų administravimas – teismui suteikiama teisė atsisakyti kelti šalutinę bylą, jei tai nebūtina vietos kreditorių interesų apsaugai, panaikinamas reikalavimas, kad šalutine byla turi būti siekiama likvidavimo, ir numatomas glaudesnis bendradarbiavimas pagrindinėje ir šalutinėse bylose, pirmiausia nustatant griežtesnius bendradarbiavimo reikalavimus tokias bylas nagrinėjantiems teismams. · Bylos viešumas ir reikalavimų pateikimas. Pasiūlymu nustatoma, kad svarbius teismo sprendimus tarpvalstybinėse bankroto bylose valstybės narės privalo skelbti viešai prieinamame elektroniniame registre, ir numatoma sukurti nacionalinių bankroto registrų sąveiką. Taip pat numatoma standartinė reikalavimų pateikimo forma. · Įmonių grupės. Pasiūlymu įtvirtinamas skirtingų tos pačios įmonių grupės narių bankroto bylų koordinavimas – nustatoma, kad skirtingų pagrindinių bylų likvidatoriai ir teismai privalo bendradarbiauti ir susižinoti tarpusavyje; be to, likvidatoriams tokiose bylose suteikiama procedūrinė galimybė prašyti sustabdyti susijusias bylas arba pasiūlyti grupei priklausančių įmonių, kurioms iškelta bankroto byla, sanavimo planą. 3.1.1. Bankroto reglamento taikymo
sritis Šiuo pasiūlymu, iš dalies pakeičiant
Bankroto reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąvokos „bankroto
byla“ apibrėžtį, išplečiama jo taikymo sritis. Siūloma į reglamento taikymo sritį
įtraukti ir tokias procedūras, kuriose likvidatorius neskiriamas,
tačiau skolininko turtas ir reikalai kontroliuojami ar prižiūrimi
teismo. Toks pakeitimas reikštų, kad
sprendimai procedūrose, vykdomose išsaugant skolininko nuosavybės
teises ir neskiriant likvidatoriaus, būtų pripažįstami visoje
ES, kaip visi bankroto bylose priimti sprendimai pagal šį reglamentą. Be to, į reglamento taikymo sritį galima
būtų įtraukti daugiau fizinių asmenų bankroto
procedūrų. Taip pat siūloma
reglamente tiesiogiai paminėti skolos sureguliavimo procedūrą ir
procedūrą, kuria siekiama sanavimo – reglamentas turėtų
būti taikomas ir toms procedūroms, kuriose skolininkui suteikiama
galimybė susitarti su kreditoriais dar neiškėlus bankroto bylos. Padarius šiuos pakeitimus, reglamentas taip pat
labiau atitiktų UNCITRAL pavyzdinio tarpvalstybinio bankroto įstatymo[6] principus. Nors išplėsti reglamento taikymo
sritį, kad būtų veiksmingiau vykdomos ir tarpvalstybinį
aspektą turinčios ikibankrotinės bei mišrios procedūros,
yra svarbu, vis dėlto jis neturėtų būti taikomas
konfidencialioms bankroto procedūroms. Esama
tikrai nemažai nacionalinių ikibankrotinių procedūrų, pagal
kurias skolininkas pradeda derybas su (tam tikrais) kreditoriais, siekdamas
susitarti dėl savo įmonės refinansavimo ar pertvarkymo,
tačiau apie tai viešai neskelbiama. Tokiais
atvejais gali būti numatyta sustabdyti konkrečias vykdymo
procedūras ar kurį laiką neleisti kreditoriams pateikti prašymo
iškelti bankroto bylą – taip skolininkui suteikiamas tam tikras „atokvėpis“. Nors kai kuriose valstybėse narėse šios
procedūros gali būti labai svarbios, dėl sutartinio ir
konfidencialaus tokių procedūrų pobūdžio sunku
įvertinti jų naudą visos ES mastu – kitoje valstybėje
narėje esantis teismas ar kreditorius apie jas tiesiog nesužino. Tačiau nuo tada, kai ši procedūra tampa
vieša, Bankroto reglamentas gali būti jai taikomas. Šiame pasiūlyme nenumatyta keisti
dabartinės tvarkos, pagal kurią nacionalinės bankroto
procedūros, kurioms taikomas reglamentas, išvardijamos jo A priede, o
valstybės narės pačios sprendžia, ar prašyti įtraukti
konkrečią bankroto procedūrą į šį priedą. Tačiau pasiūlymu nustatoma
procedūra, pagal kurią Komisija įvertina, ar nacionalinė
bankroto procedūra, kurią prašoma įtraukti, tikrai atitinka
naujosios apibrėžties reikalavimus. Tai
užtikrins, kad į priedą būtų įtraukiamos tik reglamento
nuostatas atitinkančios procedūros. 3.1.2. Jurisdikcija iškelti bankroto
bylą Pasiūlyme, kaip ir dabartiniame
reglamente, taikomas pagrindinių turtinių interesų vietos (PTIV)
principas – tai užtikrina, kad byla būtų nagrinėjama tos vietos
jurisdikcijoje, kurioje, su kuria skolininkas iš tikrųjų
susijęs, o ne tos, kurią pasirenka steigėjai. PTIV principas taip pat atitinka tarptautines
tendencijas – pagal UNCITRAL pavyzdinį tarpvalstybinį bankroto
įstatymą jurisdikcija taip pat nustatoma vadovaujantis šiuo principu. Kad teisininkams būtų lengviau nustatyti
PTIV, pasiūlyme patikslinama PTIV apibrėžtis;
taip pat įtraukiama nuostata dėl fizinių asmenų PTIV
nustatymo. Be to, įterpta nauja
konstatuojamoji dalis, kurioje patikslinama, kokiomis aplinkybėmis galima
užginčyti prezumpciją, kad juridinio asmens PTIV sutampa su jo
registruotos buveinės vieta; šios
konstatuojamosios dalies formuluotė grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo
Teismo sprendimu Interedil[7]. Pasiūlymu taip pat patobulinamos
jurisdikcijos iškelti bylą nustatymo procedūros. Pasiūlyme
nustatoma, kad prieš iškeldamas bankroto bylą teismas privalo ex officio
įvertinti savo jurisdikciją ir sprendime nurodyti, kokiu pagrindu ji
buvo nustatyta. Be to, visiems užsienio kreditoriams suteikiama teisė
apskųsti sprendimą iškelti bylą, todėl užtikrinama, jog šie
kreditoriai būtų informuoti apie tokį sprendimą, kad
galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis. Šių
pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad byla būtų keliama, tik jei
ji tikrai priklauso atitinkamos valstybės narės jurisdikcijai.
Todėl turėtų sumažėti atvejų, kai dėl
palankesnės jurisdikcijos PTIV piktnaudžiaujamai ir fiktyviai perkeliama
į kitą vietą. Trečia, pasiūlyme išaiškinama, kad
bankroto bylą iškėlęs teismas taip pat kompetentingas
nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš šios bankroto bylos ar
glaudžiai su ja susijusius, pavyzdžiui, užginčijimo ieškinius. Šiuo
pakeitimu kodifikuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika,
nustatyta sprendimu DekoMarty[8].
Pasiūlyme nustatoma, kad tais atvejais, kai toks ieškinys susijęs su
kitu ieškiniu tam pačiam atsakovui, grindžiamu civiline ir komercine
teise, likvidatoriui suteikiama galimybė iškelti abi bylas atsakovo
nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose, jei šie teismai kompetentingi
pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001
dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir
komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo[9]
(su pakeitimais). Ši nuostata likvidatoriui leistų, pavyzdžiui, kartu su
ieškiniu direktoriui pagal deliktų teisę ar bendrovių teisę
tame pačiame teisme pareikšti ieškinį dėl direktoriaus
atsakomybės pagal bankroto teisę. 3.1.3. Šalutinės bankroto bylos Siūloma keletas pakeitimų, kuriais
siekiama padidinti skolininko turto administravimo veiksmingumą tais
atvejais, kai skolininko įsisteigimo vieta yra kitoje valstybėje
narėje. ·
Teismui, kuriam buvo pateiktas prašymas iškelti
šalutinę bylą, turėtų būti suteikta galimybė
likvidatoriaus pagrindinėje byloje prašymu atsisakyti iškelti tokią
bylą arba atidėti sprendimą, jei ši byla nebūtina vietos
kreditorių interesams apsaugoti. Pavyzdžiui, tai taikytina, kai
investuotojas pateikia pasiūlymą įsigyti bendrovę remiantis
veiklos tęstinumo principu ir kai toks pasiūlymas vietos kreditoriams
naudingesnis nei bendrovės turto likvidavimas. Kelti šalutinę
bylą nebūtina ir tuo atveju, kai likvidatorius pagrindinėje
byloje pažada vietos kreditoriams, kad pagrindinėje byloje jie dalyvaus
tokiomis pačiomis teisėmis, tarsi būtų pradėta
šalutinė byla, ir kad vertinant jų reikalavimus ir nustatant jų
vietą kreditorių reikalavimų eilėje bus atsižvelgta į
teises, kurias jie tokiu atveju būtų turėję. Tokia
„tariamos šalutinės bylos“ praktika suformuota nagrinėjant kelias
tarpvalstybines bankroto bylas, kai pagrindinė byla buvo iškelta
Jungtinėje Karalystėje (pirmiausia Collins&Aikman, MG
Rover ir Nortel Networks bankroto bylos). Jungtinės
Karalystės teismai pripažino, kad jų šalies likvidatoriai turi teisę
dalį skolininko turto paskirstyti pagal įsisteigimo vietos
valstybės narės teisę. Kadangi kol kas pagal daugelio
valstybių narių teisę tokia praktika neįmanoma,
pasiūlymu įtvirtinama materialiosios teisės nuostata, pagal
kurią likvidatorius gali prisiimti vietos kreditorių atžvilgiu
tokį įsipareigojimą, kuris būtų privalomai taikomas
turtui. ·
Siūlomas pakeitimas nepanaikina likvidatoriaus
teisės prašyti iškelti šalutinę bylą, jeigu tai padės
administruoti sudėtingas bylas, pavyzdžiui, kai įsisteigimo vietos
valstybėje narėje reikia atleisti daug darbuotojų. Tokiais
atvejais iškėlus vietoje atskirą bylą ir paskyrus vietos
likvidatorių galima būtų užtikrinti veiksmingesnį
skolininko turto administravimą. ·
Pasiūlyme nustatyta, kad teismas, gavęs
prašymą iškelti šalutinę bylą, prieš priimdamas sprendimą
privalo pasitarti su likvidatoriumi pagrindinėje byloje. Šiuo pakeitimu
siekiama užtikrinti, kad teismas, gavęs prašymą iškelti šalutinę
bylą, turėtų visą informaciją apie visas likvidatorius
svarstomas sanavimo arba pertvarkymo galimybes ir galėtų deramai
įvertinti šalutinės bylos iškėlimo pasekmes. Be šio teismo
įpareigojimo, likvidatoriui suteikiama teisė užginčyti
sprendimą iškelti šalutinę bylą. ·
Pasiūlymu panaikinama nuostata, kad
šalutinė byla turi būti likvidavimo byla. Iškeldamas šalutinę
bylą, teismas gali pasirinkti bet kurią iš įvairių
nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų,
įskaitant restruktūrizavimo. Šiuo pakeitimu užtikrinama, kad šalutinės
bylos iškėlimas automatiškai neužkirstų kelio sanuoti ar
restruktūrizuoti visą įsiskolinusią bendrovę.
Valstybės pagalbos susigrąžinimo nuostatų ir Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl lėšų
susigrąžinimo iš bankrutuojančių bendrovių[10] taikymui šis pakeitimas
poveikio neturėtų. ·
Be to, pasiūlymu pagerinamas pagrindinės
ir šalutinių bylų koordinavimas – bendradarbiavimo reikalavimai,
kurie iki šiol buvo taikomi tik likvidatoriams, bus taikomi ir pagrindines bei
šalutines bylas nagrinėjantiems teismams. Todėl teismai privalės
bendradarbiauti ir susižinoti tarpusavyje; be to, likvidatoriai turės
bendradarbiauti ir susižinoti su procese dalyvaujančiais kitų
valstybių narių teismais. Teismų bendradarbiavimas leis geriau
koordinuoti pagrindinę ir šalutines bylas. Jis gali būti ypač
svarbus sėkmingam restruktūrizavimui – pvz., kai reikia, tvirtinant
protokolą, kuriame išdėstomas sanavimo planas. 3.1.4. Viešumas bankroto bylose ir
reikalavimų pateikimas Pasiūlyme nustatyta, kad tam tikra
būtinoji bankroto bylų informacija turi būti skelbiama
elektroniniame registre, kuris yra nemokamas ir viešai prieinamas internete. Ši
informacija – tai bankroto bylą iškėlęs teismas, bylos
iškėlimo data ir (pagrindinės bylos atveju) užbaigimo data,
procedūros rūšis, skolininkas, paskirtasis likvidatorius, sprendimas
iškelti bylą ir sprendimas paskirti likvidatorių, jei jis buvo
paskirtas atskiru sprendimu, taip pat terminas reikalavimams pateikti.
Atsižvelgiant į skirtingas bankroto bylų paskelbimo nuostatas
įvairiose nacionalinėse teisės sistemose ir į skirtingus
kreditorių poreikius, prievolė skelbti šią informaciją
taikoma tik bendrovių, savarankiškai dirbančių asmenų ir
laisvųjų profesijų darbuotojų atveju; ji netaikoma
vartotojų bankroto byloms. Pasiūlyme numatyta sukurti
nacionalinių registrų sąveikos sistemą, kuri bus prieinama
per Europos e. teisingumo portalą. Įgyvendinimo aktu Komisija
nustatys bendrus būtinuosius paieškos registruose ir rezultatų gavimo
kriterijus, grindžiamus informacija, kurią privaloma skelbti bankroto
registruose. Nacionalinių registrų sąveika užtikrins, kad
gavęs prašymą iškelti bankroto bylą, teismas galėtų
patikrinti, ar byla tam pačiam skolininkui dar nėra iškelta kitoje
valstybėje narėje; kreditoriai taip pat galės sužinoti, ar
skolininkui yra iškelta byla, ir, jei taip, kokius įgaliojimus turi
likvidatorius. Kai skolininkai yra bendrovės, valstybės narės
gali vadovautis 2012 m. birželio 13 d. direktyva 2012/17/ES dėl
centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos[11]. Tačiau norint užtikrinti
tarpvalstybinių bankroto bylų koordinavimą ir apginti
kreditorių teises šiame procese, kaip siūloma šiame reglamente, vien
paskelbti, kad skolininkui iškelta bankroto byla, nepakanka. Pasiūlymu trejopai palengvinama užsienio
kreditorių, visų pirma smulkių kreditorių ir MVĮ,
reikalavimų pateikimo tvarka: pirma, parengtos dvi standartinės
formos, kurios turėtų būti patvirtintos įgyvendinimo aktu:
viena jų būtų naudojama siunčiant pranešimą
kreditoriams, o kita – reikalavimams pateikti. Šios standartinės formos
bus parengtos visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis,
todėl sumažės vertimo išlaidos. Antra, užsienio kreditoriams taikomas
reikalavimų pateikimo terminas bus ne trumpesnis kaip 45 dienos nuo
pranešimo apie bylos iškėlimą paskelbimo bankroto registre, net jei
nacionalinėje teisėje nustatytas terminas būtų trumpesnis.
Taip pat užsienio kreditoriai turės būti informuojami apie jų
reikalavimų užginčijimą – tokiu atveju jiems turi būti
suteikta galimybė pateikti papildomų įrodymų savo
reikalavimams pagrįsti. Galiausiai, bus leidžiama pateikti reikalavimus ir
be teisinio atstovo, o tai sumažins kreditorių išlaidas. 3.1.5. Įmonių grupių
narių bankrotas Pasiūlymu sukuriamos naujos specialiosios
nuostatos dėl įmonių grupių narių bankroto, kartu
išlaikant dabartinio Bankroto reglamento principą nagrinėti
kiekvienos įmonės bankrotą atskirai. Pasiūlyme nustatoma
prievolė koordinuoti įvairių tos pačios įmonių
grupės narių bankroto bylas – likvidatoriai ir teismai turės
bendradarbiauti panašiai kaip ir koordinuodami pagrindinę ir šalutines
bylas. Nelygu bylos aplinkybės, šio bendradarbiavimo pobūdis gali
skirtis. Visų pirma likvidatoriai turėtų keistis svarbia
informacija ir, prireikus, bendradarbiauti rengiant sanavimo arba pertvarkymo
planą. Pasiūlyme aiškiai įvardyta galimybė bendradarbiauti
protokolų pagrindu, pažymint, kad šios priemonės turi didelę
praktinę reikšmę, todėl jų taikymas turėtų
būti toliau skatinamas. Teismai pirmiausia turėtų
bendradarbiauti keisdamiesi informacija, kai įmanoma, koordinuotai
skirdami likvidatorius, galinčius tarpusavyje bendradarbiauti, bei
tvirtindami likvidatorių pateiktus protokolus. Be to, pasiūlymu kiekvienam likvidatoriui
bankroto byloje suteikiami tam tikri įgaliojimai kitų tos pačios
grupės įmonių bylose. Likvidatorius turi teisę būti
išklausytas šiose bylose, prašyti jas sustabdyti ar siūlyti tokį
pertvarkymo planą, dėl kurio kreditorių šiose bylose komitetas
arba teismas galėtų priimti sprendimą. Be to, likvidatorius turi
teisę dalyvauti kreditorių susirinkime. Likvidatoriui – asmeniui,
ypač suinteresuotam sėkmingai restruktūrizuoti visas susijusias
įmones – šios procedūrinės priemonės suteikia galimybę
pateikti pertvarkymo planą grupės narės byloje net ir tuomet,
kai likvidatorius toje byloje nenori bendradarbiauti arba tokiam planui
nepritaria. Nors pasiūlymu numatoma koordinuoti
skirtingas vienos įmonių grupės narių bankroto bylas, tai
nereiškia, kad atsisakoma dabartinės praktikos, pagal kurią glaudžiai
integruotos įmonių grupės atveju nustatoma, kad visų grupės
narių pagrindiniai turtiniai interesai sutelkti vienoje vietoje, ir
todėl byla iškeliama vienoje jurisdikcijoje. 3.2. Teisinis pagrindas Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas
Reglamentas Nr. 1346/2000, grindžiamas Europos bendrijos steigimo
sutarties 61 straipsnio c punktu ir 67 straipsnio 1 dalimi.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atitinkamą teisinį
pagrindą sudaro Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio
2 dalies a, c ir f punktai. Remiantis prie Sutarčių pridėtu
Protokolu dėl Danijos pozicijos, Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo III dalies V antraštinė dalis Danijai netaikoma.
Remiantis atitinkamomis Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir
Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės
nuostatomis, V antraštinė dalis šioms šalims netaikoma nebent jos
nuspręstų kitaip. Tačiau jei Komisijos pasiūlymu iš dalies
keičiamas galiojantis teisės aktas, o Jungtinė Karalystė ar
Airija nepasinaudoja savo teise prisijungti prie iš dalies pakeistos
priemonės, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti,
kad Jungtinei Karalystei ar Airijai neprisijungus prie pakeistos
galiojančios priemonės, jos neįmanoma taikyti kitoms
valstybėms narėms ar Sąjungai, ir pratęsti pranešimo
pateikimo terminą. Jeigu iki šio pratęsto termino pabaigos kuri nors
iš šių šalių nepateikia pranešimo, galiojanti priemonė tampa jai
neprivaloma ir nustojama jai taikyti. 3.3. Subsidiarumas ir
proporcingumas Visi peržiūrėto Bankroto reglamento
elementai atitinka subsidiarumo ir proporcionalumo reikalavimus. Subsidiarumo
požiūriu, valstybės narės pačios negalėtų
įgyvendinti siūlomų pakeitimų, nes tam reikia keisti
galiojančias Bankroto reglamento nuostatas dėl taikymo srities,
jurisdikcijos iškelti bankroto bylą, taip pat nuostatas dėl
šalutinių bylų, sprendimų paskelbimo ir reikalavimų
pateikimo. Pakeisti Bankroto reglamentą iš principo turi teisę tik ES
teisės aktų leidėjas. Elektroninį bankroto registrą
teoriškai galėtų sukurti ir pačios valstybės narės,
tačiau norint sukurti jų sąveiką, reikia imtis veiksmų
Sąjungos lygmeniu. Todėl siūlomos priemonės tikslų –
sudaryti visų ES bankroto registrų sąveikos galimybę –
pačios valstybės narės deramai pasiekti negali, taigi jų
reikėtų siekti Sąjungos lygmens veiksmais. Proporcingumo požiūriu, siūlomų
veiksmų turiniu ir forma neviršijama to, kas būtina siekiant
Sutarties tikslų. Be to, prie šio pasiūlymo pridėto poveikio
vertinimas rodo, kad kiekvieno iš siūlomų pakeitimų nauda
didesnė nei jų sąnaudos, todėl jie yra proporcingi. 3.4. Poveikis pagrindinėms
teisėms Kaip išsamiai išdėstyta prie šio
pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime, visi reformos elementai
parengti atsižvelgiant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas
teises, kaip reikalaujama Sąjungos veiksmingo Pagrindinių teisių
chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijoje. Siūlomi
pakeitimai pagerina tarpvalstybinio bankroto bylose dalyvaujančių
asmenų padėtį įgyvendinant jų nuosavybės
teisę, laisvę užsiimti verslu ir teisę dirbti, judėjimo ir
apsigyvenimo laisvę ir teisę į veiksmingą teisinę
gynybą. Pasiūlymu sukurti
viešai prieinamus elektroninius bankroto registrus atsižvelgiama į asmens
duomenų apsaugos teisę – jis proporcingas siekiamiems tikslams, nes
priemonės bus įgyvendinamos laikantis Direktyvos 95/46/EB dėl
duomenų apsaugos. 4. Poveikis biudžetui Pasiūlymo poveikis biudžetui
būtų labai nedidelis. Bankroto registrų sąveikos IT
programa jau sukurta – ji bus priglobta e. teisingumo portale.
Poveikį 2014–2020 m. biudžetui turės tik šios IT programos
priegloba ir techninė priežiūra. Šios išlaidos 2014–2020 m.
laikotarpiu iš viso turėtų siekti 1 500 000 EUR – jos
bus padengtos būsimai Teisingumo programai skirto finansinio paketo
lėšomis[12].
2012/0360 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS
TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavus teisėkūros procedūra
priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[13], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, pasikonsultavę su Europos duomenų
apsaugos priežiūros pareigūnu[14], kadangi: (1) Tarybos reglamentu (EB)
Nr. 1346/2000[15]
buvo sukurta europinė tarpvalstybinių bankroto bylų
nagrinėjimo sistema. Jame nustatyta, kuri valstybė narė
kompetentinga iškelti bankroto bylą, įtvirtintos vienodos taikytinos
teisės nustatymo taisyklės ir reglamentuojamas bankroto bylose priimtų
sprendimų pripažinimas ir vykdymas, taip pat pagrindinės ir
šalutinių bankroto bylų koordinavimas; (2) 2012 m. gruodžio 12 d.
Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymo[16] padaryta išvada, kad iš
esmės reglamentas veikia gerai, tačiau, siekiant veiksmingiau
nagrinėti tarpvalstybines bankroto bylas, kai kurių jo nuostatų
taikymą reikėtų pagerinti; (3) į Reglamento (EB)
Nr. 1346/2000 taikymo sritį reikėtų įtraukti ir tas
procedūras, kuriomis siekiama sanuoti ekonomiškai dar perspektyvias
įsiskolinusias bendroves – tai padėtų stiprioms bendrovėms
išlikti ir suteiktų verslininkams galimybę dar kartą
pradėti iš naujo. Visų pirma jis turėtų būti taikomas
procedūroms, kuriomis įsiskolinusią bendrovę siekiama
restruktūrizuoti dar prieš iškeliant bankroto bylą ar
procedūroms, kurios vykdomos paliekant esamą įmonės
vadovybę. Be to, reglamentas turėtų būti taikomas ir
vartotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų skolos nurašymo
procedūroms, kurios neatitinka dabartinio teisės akto
reikalavimų; (4) reikėtų patikslinti
jurisdikcijos iškelti bankroto bylą nustatymo taisykles ir patobulinti
jurisdikcijos nustatymo procedūras. Taip pat reikia nustatyti aiškią
taisyklę dėl jurisdikcijos nagrinėti ieškinius, kylančius
tiesiogiai iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius; (5) kad būtų veiksmingiau
nagrinėjamos bankroto bylos, kuriose skolininko įsisteigimo vieta yra
kitoje valstybėje narėje, reikia panaikinti reikalavimą, kad
šalutinė byla turi būti likvidavimo byla. Be to, teismui
turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti iškelti
šalutinę bylą, jei ji nebūtina vietos kreditorių interesams
apsaugoti. Reikėtų pagerinti pagrindinės ir šalutinių
bylų koordinavimą nustatant, kad atitinkamas bylas nagrinėjantys
teismai privalo bendradarbiauti; (6) kad kreditoriai ir bylas
nagrinėjantys teismai būtų geriau informuoti ir tam pačiam
skolininkui vienu metu nebūtų iškeliamos kelios bankroto bylos,
reikėtų nustatyti valstybių narių prievolę
tarpvalstybinėse bankroto bylose priimtus sprendimus skelbti viešuose
elektroniniuose registruose. Tam reikia nuostatos dėl bankroto
registrų sąveikos. Reikėtų nustatyti standartines
reikalavimų pateikimo formas, dėl kurių palengvėtų
procesas užsienio kreditoriams ir sumažėtų vertimo išlaidos; (7) reikėtų nustatyti
konkrečias taisykles, pagal kurias būtų koordinuojamos skirtingos
tos pačios įmonių grupės narių bankroto bylos.
Skirtingų bankroto bylų teismai ir likvidatoriai turėtų
būti įpareigoti bendradarbiauti ir susižinoti tarpusavyje. Be to,
visiems likvidatoriams tokiose bylose turėtų būti suteikiamos
procedūrinės galimybės pasiūlyti grupei
priklausančių įmonių, kurioms iškelta bankroto byla,
sanavimo planą ir prireikus prašyti sustabdyti kitų įmonių
bankroto bylas, nors jie nėra paskirti likvidatoriais. „Įmonių
grupės“ apibrėžtis turėtų būti aiškinama kaip
taikytina tik bankroto srityje ir neturinti poveikio grupių klausimams
bendrovių teisės požiūriu; (8) siekiant kuo greičiau
suderinti reglamentą su nacionalinės bankroto teisės
pakeitimais, apie kuriuos pranešė valstybės narės, pagal
Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti
įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami reglamento
priedai. Ypač svarbu, kad parengiamuoju etapu Komisija tinkamai
konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius
aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai
būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui
ir Tarybai; (9) siekiant užtikrinti vienodas
Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai
turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie
įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo
nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[17]; (10) todėl Reglamentą
(EB) Nr. 1346/2000 reikia atitinkamai iš dalies pakeisti; (11) šio reglamento pakeitimas
neturėtų daryti poveikio taisyklėms dėl valstybės
pagalbos susigrąžinimo iš bankrutuojančių bendrovių, kurios
išaiškintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (byloje Komisija
prieš Italiją (New Interline), C-454/09). Kai susigrąžinti visas
suteiktos valstybės pagalbos lėšas neįmanoma, nes vykdomasis
raštas sumoms išieškoti skirtas bendrovei, kuriai iškelta bankroto byla, tokios
bylos tikslas visada turi būti bendrovės likvidavimas – ją
užbaigus, pagalbos gavėjo veikla turi būti galutinai nutraukiama, o
turtas likviduojamas; (12) remiantis Protokolo dėl
Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės,
saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos
sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsniais,
[Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie norą dalyvauti
priimant ir taikant šį reglamentą] / [nepažeidžiant Protokolo 4 straipsnio,
Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį
reglamentą, jis nėra joms privalomas ar taikytinas]; (13) pagal Protokolo dėl
Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja
priimant šį reglamentą, todėl jis nėra jai privalomas ar
taikomas, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 iš
dalies keičiamas taip: 1) 2 konstatuojamojoje dalyje nuoroda
į 65 straipsnį pakeičiama nuoroda į 81 straipsnį. 2) 3, 5 ir 8 konstatuojamosiose dalyse
žodis „Bendrija“ keičiamas į žodį „Sąjunga“, o 11, 12, 14
ir 21 konstatuojamosiose dalyse žodis „Bendrijos“ keičiamas į
žodį „Sąjungos“. 3) 4 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „4) Tam, kad vidaus rinka tinkamai
veiktų, reikia panaikinti paskatas šalims dėl palankesnės
jurisdikcijos perkelti turtą ar teismo procesą iš vienos
valstybės narės į kitą (forum shopping), dėl ko
nukenčia visi kreditoriai.“ 4) 6 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „6) Reglamente turėtų būti
nuostatų dėl jurisdikcijos iškelti bankroto bylą arba tiesiogiai
iš jos kylančią ar glaudžiai su ja susijusią bylą. Be to,
reglamente turi būti nuostatų dėl tokiose bylose priimtų
sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei nuostatų, pagal kurias nustatoma
bankroto bylai taikytina teisė. Taip pat reglamente turi būti
nuostatų dėl tam pačiam skolininkui ar vienos įmonių
grupės narėms iškeltų bankroto bylų koordinavimo.“ 5) 7 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „7) Bylos dėl nemokių
bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo,
teisminės priemonės, taikos sutartys ir kitos panašios
procedūros bei su jomis susiję ieškiniai nepatenka į 2000 m.
gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl
jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse
bylose pripažinimo ir vykdymo[18]
taikymo sritį. Šioms procedūroms turėtų būti taikomas
šis reglamentas. Aiškinant šį reglamentą reikėtų kiek
įmanoma vengti šių dviejų teisės aktų reglamentavimo
spragų.“ 6) 9 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „9) Šis reglamentas turėtų
būti taikomas jame nustatytas sąlygas atitinkančioms bankroto
procedūroms, neatsižvelgiant į tai, ar skolininkas yra fizinis ar
juridinis asmuo, prekiautojas ar individualus asmuo. A priede pateikiamas
baigtinis tokių bankroto procedūrų sąrašas. Jei
nacionalinė procedūra įtraukta į A priedą, kitos
valstybės narės teismai šį reglamentą jai taiko
nenagrinėdami, ar tenkinamos jame nustatytos sąlygos. Draudimo
įmonių, kredito įstaigų, investicinių bendrovių,
kurioms taikytina 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo
ir likvidavimo[19]
(su pakeitimais), ir kolektyvinio investavimo subjektų bankroto byloms šis
reglamentas netaikomas. Tokioms įmonėms reglamentas
neturėtų būti taikomas todėl, kad joms taikomi
specialūs susitarimai, o nacionalinės priežiūros institucijos
tokiu atveju turi labai plačius įsikišimo įgaliojimus.“ 7) Įterpiama tokia 9a
konstatuojamoji dalis: „9a) Į šio reglamento taikymo sritį
turėtų būti įtrauktos ir tos procedūros, kuriomis
siekiama sanuoti dar perspektyvias įsiskolinusias bendroves – tai
padėtų stiprioms bendrovėms išlikti ir suteiktų
verslininkams galimybę dar kartą pradėti iš naujo. Jis
turėtų būti taikomas procedūroms, kuriomis siekiama
restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę dar prieš iškeliant
bankroto bylą, taip pat nekeičiant bendrovės vadovybės
vykdomoms procedūroms ir vartotojų bei savarankiškai
dirbančių asmenų skolos nurašymo procedūroms. Kadangi šiose
procedūrose ne visada skiriamas likvidatorius, reglamentas joms
turėtų būti taikomas tais atvejais, kai procedūra vykdoma
kontroliuojant ar prižiūrint teismui. Šiuo požiūriu sąvoka
„kontrolė“ apibūdina ir tuos atvejus, kai teismas įsikiša tik
kreditoriaus ar suinteresuotosios šalies prašymu.“ 8) 10 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „10) Bankroto procedūros gali būti
vykdomos ne tik teisminėse institucijose; šiame reglamente vartojama
sąvoka „teismas“ turėtų būti aiškinama plačiau – ji
turėtų apimti ir asmenis arba institucijas, pagal nacionalinę
teisę įgaliotus iškelti bankroto bylą. Šį reglamentą
būtų galima taikyti tik tais atvejais, kai procedūra (kurią
sudaro teisiškai nustatyti veiksmai ir formalumai) ne tik atitinka šio
reglamento nuostatas, bet taip pat yra oficiali ir turinti teisinę galią
bylos iškėlimo valstybėje narėje.“ 9) Įterpiama nauja 12a
konstatuojamoji dalis: „12a) Prieš iškeldamas bankroto bylą,
kompetentingas teismas turėtų ex officio įvertinti,
ar skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta arba įsisteigimo
vieta iš tikrųjų priklauso jo jurisdikcijai. Kai dėl bylos
aplinkybių kyla abejonių dėl teismų jurisdikcijos, teismas
turėtų paprašyti skolininko pateikti papildomų jo teiginius
patvirtinančių įrodymų, ir, jei reikia, suteikti skolininko
kreditoriams galimybę pareikšti savo nuomonę jurisdikcijos klausimu.
Be to, kreditoriams turėtų būti suteikta veiksminga sprendimo
iškelti bankroto bylą užginčijimo priemonė.“ 10) 13 konstatuojamoji dalis išbraukiama. 11) Įterpiamos tokios 13a ir 13b
konstatuojamosios dalys: „13a) Reikėtų laikytis prezumpcijos,
kad bendrovės ar kito juridinio asmens pagrindinių turtinių
interesų vieta sutampa su jų registruotos buveinės vieta.
Tačiau turėtų būti numatyta galimybė paneigti šią
prezumpciją, jeigu bendrovės centrinė administracija yra kitoje
valstybėje narėje nei jos registruota buveinė, o bendras
visų svarbių duomenų vertinimas rodo – ir tą gali nustatyti
trečiosios šalys –, kad tikroji bendrovės valdymo ir priežiūros
bei jos interesų gynimo vieta yra toje kitoje valstybėje narėje.
Ir priešingai, galimybė paneigti šią prezumpciją
neturėtų būti numatyta tais atvejais, kai už bendrovės
valdymą ir priežiūrą atsakingi organai yra toje pačioje
vietoje kaip ir jos registruota buveinė ir ten yra priimami valdymo
sprendimai, o šiuos faktus gali nustatyti ir trečiosios šalys. 13b) Bankroto bylą iškėlusios
valstybės narės teismai taip pat turėtų būti
kompetentingi nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto
bylos ar glaudžiai su ja susijusius, kaip antai užginčijimo ieškinius. Kai
toks ieškinys susijęs su kitu civiline ar komercine teise grindžiamu
ieškiniu, likvidatoriui turėtų būti suteikta galimybė abu
ieškinius pareikšti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, jeigu
jis mano, kad teismo procesas toje jurisdikcijoje būtų veiksmingesnis.
Tai būtų taikytina, pavyzdžiui, kai likvidatorius nori į
vieną ieškinį sujungti bankroto teise grindžiamą ieškinį
dėl direktoriaus atsakomybės ir ieškinį, grindžiamą
bendrovių teise ar bendra deliktų teise.“ 12) Įterpiamos tokios 19a ir 19b
konstatuojamosios dalys: „19a) Šalutinė byla gali pakenkti ir
veiksmingam skolininko turto administravimui. Todėl šalutinę
bylą keliančiam teismui turėtų būti suteikta
galimybė likvidatoriaus prašymu atidėti šios bylos iškėlimą
ar atsisakyti ją iškelti, jei tokia byla nėra būtina vietos
kreditorių interesų apsaugai. Ypač tai taikytina tais atvejais,
kai likvidatorius įsipareigojimu, kuris privalomai taikomas turtui,
sutinka, kad vietos kreditoriai turėtų tokias pačias teises,
tarsi būtų iškelta šalutinė byla, ir kad būtų taikomos
tos valstybės narės kreditorių reikalavimų eilės
taisyklės, kurioje, skirstant toje valstybėje narėje esantį
turtą, buvo pateiktas prašymas iškelti šalutinę bylą. Šis reglamentas
turėtų suteikti likvidatoriui galimybę prisiimti tokius
įsipareigojimus. 19b) Kad būtų užtikrinta veiksminga
vietos kreditorių interesų apsauga, likvidatoriui pagrindinėje
byloje neturėtų būti leidžiama piktnaudžiaujamai realizuoti įsisteigimo
vietos valstybėje narėje esančio turto ar perkelti jį
į kitą vietą, ypač tuomet, kai taip siekiama sutrukdyti
veiksmingai apginti šiuos interesus, jei paskui būtų iškelta
šalutinė byla.“ 13) 20 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „20) Jei iškelta pagrindinės ir
šalutinės bankroto bylos, visas turtas bus veiksmingai realizuotas tik
tuomet, jei visos vienu metu nagrinėjamos bylos bus koordinuojamos. Šiuo
požiūriu svarbiausia yra tai, kad visi likvidatoriai ir atitinkamas bylas
nagrinėjantys teismai glaudžiai bendradarbiautų, pirmiausia
pakankamai keisdamiesi informacija. Siekiant užtikrinti, kad svarbiausias
vaidmuo tektų pagrindinėms byloms, turėtų būti
numatytos kelios priemonės, kuriomis likvidatoriai tokiose bylose
galėtų paveikti tuo pat metu nagrinėjamas šalutines bankroto
bylas. Be kita ko, likvidatoriui turėtų būti leidžiama
siūlyti restruktūrizavimo planą ar taikos sutartį arba
prašyti sustabdyti turto realizavimą šalutinėje bankroto byloje.
Bendradarbiaudami likvidatoriai ir teismai turėtų vadovautis
geriausia praktika bendradarbiavimo tarpvalstybinėse bankroto bylose srityje,
kuri apibendrinta bankroto teisės srityje dirbančių Europos ir
tarptautinių asociacijų suformuotais susižinojimo ir bendradarbiavimo
principais ir gairėmis.“ 14) Įterpiamos tokios 20a ir 20b
konstatuojamosios dalys: „20a) Šis reglamentas turėtų užtikrinti
veiksmingą bankroto bylų, iškeltų skirtingoms tos pačios
įmonių grupės įmonėms, administravimą. Jei
bankroto bylos iškeliamos kelioms tos pačios grupės
įmonėms, šios bylos turi būti deramai koordinuojamos.
Likvidatoriams ir teismams šiose bylose turėtų būti taikoma
tokia pati bendradarbiavimo ir susižinojimo prievolė, kokia taikoma
likvidatoriams ir teismams pagrindinėje ir šalutinėse bylose,
iškeltose tam pačiam skolininkui. Be to, likvidatoriui, kuris paskirtas
vienos įmonių grupės narės byloje, turėtų
būti leidžiama siūlyti sanavimo planą kitos šios grupės
narės byloje, su sąlyga, kad tokia priemonė numatyta
nacionalinėje bankroto teisėje. 20b) Įmonių grupių bankroto
taisyklių nustatymas neturėtų sudaryti teismui
kliūčių bankroto bylas kelioms tos pačios grupės
bendrovėms iškelti vienoje jurisdikcijoje, jei jis nustato, kad visų
šių įmonių pagrindinių turtinių interesų vieta
yra toje pačioje valstybėje narėje. Tokiais atvejais teismui
taip pat turėtų būti suteikta galimybė, jei reikia, visose
šiose bylose paskirti vieną likvidatorių.“ 15) Įterpiama nauja 21a
konstatuojamoji dalis: „21a) Labai svarbu, kad kreditoriai, kurių
gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė
yra Sąjungoje, būtų informuojami apie iškeltas bankroto bylas,
susijusias su jų skolininko turtu. Kad kreditoriai būtų kuo
greičiau informuojami, tais atvejais, kai taikytina šiame reglamente
nustatyta kreditorių informavimo prievolė, 2007 m.
lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų
civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse
narėse[20]
neturėtų būti taikomas. Naudojantis standartinėmis formomis
visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis kreditoriams turėtų
būti paprasčiau pateikti reikalavimus kitoje valstybėje
narėje iškeltoje byloje.“ 16) 29 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „29) Atsižvelgiant į komercinius
interesus, svarbiausia sprendimo iškelti bylą informacija likvidatoriaus
prašymu turi būti viešai paskelbta kitoje valstybėje narėje.
Jeigu įsisteigimo vieta yra atitinkamoje valstybėje narėje, šios
informacijos paskelbimas turėtų būti privalomas tol, kol bus
sukurta bankroto registrų sąveikos sistema. Tačiau šios
informacijos paskelbimas bet kuriuo atveju neturėtų būti laikomas
užsienyje iškeltos bylos pripažinimo sąlyga.“ 17) Įterpiama tokia 29a
konstatuojamoji dalis: „29a) Kad kreditoriai ir bylas nagrinėjantys
teismai būtų geriau informuoti ir tam pačiam skolininkui vienu
metu nebūtų iškeliamos kelios bankroto bylos, reikėtų
nustatyti valstybių narių prievolę svarbią informaciją
apie tarpvalstybines bankroto bylas skelbti viešuose elektroniniuose
registruose. Kad kreditoriai ir teismai, kurių nuolatinė gyvenamoji
ar buvimo vieta yra kitose valstybėse narėse, lengviau gautų šią
informaciją, šiuo reglamentu turėtų būti numatyta bankroto
registrų sąveika. 18) 31 konstatuojamoji dalis
pakeičiama taip: „31) Prie šio reglamento pridedamuose prieduose
turėtų būti nurodyta, kokioms nacionalinėms bankroto
procedūroms jis taikomas. Kad reglamentą būtų galima kuo
greičiau suderinti su aktualiais valstybių narių bankroto
teisės pakeitimais, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus
priedų pakeitimus priimti deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Prieš priimdama
deleguotąjį aktą, kuriuo keičiamas prieduose pateikiamas
nacionalinių procedūrų sąrašas, Komisija turėtų
patikrinti, ar procedūra, apie kurią pranešta, atitinka šiame
reglamente nustatytus kriterijus. Rengdama deleguotuosius aktus Komisija
turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir
tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai.“ 19) Įterpiamos tokios 31a, 31b ir 31c
konstatuojamosios dalys: „31a) Siekiant užtikrinti vienodas Reglamento
(EB) Nr. 1346/2000 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai
turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie
įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo
nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[21]. 31b) Šiame reglamente laikomasi pagrindinių
teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama
skatinti taikyti Chartijos 8, 17 ir 47 straipsnius dėl, atitinkamai,
asmens duomenų apsaugos, teisės į nuosavybę ir teisės
į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos
nagrinėjimą. 31c) Tvarkant asmens duomenis pagal šį
reglamentą taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens
duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[22] ir 2000 m. gruodžio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl
asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens
duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[23].“ 20) 32 ir 33 konstatuojamosiose dalyse
žodžiai „Europos bendrijos steigimo sutarties“ pakeičiami žodžiais
„Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“. 21) 1 ir 2 straipsniai pakeičiami
taip: „1 straipsnis
Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas
kolektyvinėms teisminėms ar administracinėms procedūroms,
įskaitant procedūras dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, kurios grindžiamos teisės nuostatomis dėl
bankroto ar skolos sureguliavimo, ir kuriomis sanavimo, skolos sureguliavimo,
pertvarkymo arba likvidavimo tikslais (a)
iš skolininko visiškai arba iš dalies atimama
teisė disponuoti savo turtu ir paskiriamas likvidatorius arba (b)
skolininko turtą ir veiklą kontroliuoja
ar prižiūri teismas. Šioje dalyje nurodytos procedūros
išvardijamos A priede. 2. Šis reglamentas netaikomas
bankroto byloms, kurios iškeltos (a)
draudimo įmonėms, (b)
kredito įstaigoms, (c)
investicinėms įmonėms, kurioms
taikoma Direktyva 2001/24/EB su pakeitimais ir (d)
kolektyvinio investavimo subjektams. 2 straipsnis
Apibrėžtys Šiame reglamente: (a)
bankroto byla – A priedo sąraše išvardytos
procedūros; (b)
likvidatorius – i) bet kuris asmuo ar institucija, kuriai
pavesta administruoti arba likviduoti turtą, į kurį iš skolininko
atimtos teisės, arba kontroliuoti skolininko veiklos administravimą.
Šie asmenys ir institucijos išvardyti C priede; ii) tais atvejais, kai likvidatorius
neskiriamas ir skolininko įgaliojimai jam neperduodami – savo turtu
disponuojantis skolininkas; (c)
teismas (visuose straipsniuose, išskyrus 3b
straipsnio 2 dalį) – valstybės narės teismas ar kita
kompetentinga institucija, turinti įgaliojimus iškelti bankroto bylą,
patvirtinti tokios bylos iškėlimą ar priimti sprendimus tokioje
byloje; (d)
teismo sprendimas iškelti bankroto bylą – i) bet kurio teismo sprendimas iškelti
bankroto bylą arba patvirtinti tokios bylos iškėlimą, ir ii) teismo sprendimas paskirti
laikinąjį likvidatorių; (e)
bylos iškėlimo laikas – laikas, kai
įsiteisėja teismo sprendimas iškelti bankroto bylą, nesvarbu, ar
tai būtų galutinis sprendimas, ar ne; (f)
valstybė narė, kurioje yra turtas: i) jei tai materialusis turtas –
valstybė narė, kurios teritorijoje šis turtas yra, ii) jei tai turtas, kurio nuosavybė,
ar teisės, kurių turėjimas turi būti registruojami
valstybiniame registre – valstybė narė, kurios žinioje yra tvarkomas
registras, iii) jei tai vardinės bendrovių
akcijos – valstybė narė, kurios teritorijoje yra akcijas išleidusios
bendrovės registruota buveinė, iv) jei tai finansinės priemonės,
teisė į kurias fiksuojama įrašu registre arba tarpininko ar jo
vardu tvarkomoje sąskaitoje (nematerialūs vertybiniai popieriai) –
valstybė narė, kurioje tvarkomas atitinkamas registras ar
sąskaita, v) jei tai kredito įstaigos
sąskaitose laikomi pinigai – valstybė narė, nurodyta
tarptautiniame banko sąskaitos numeryje (IBAN), vi) jei tai reikalavimai trečiosioms
šalims, išskyrus reikalavimus dėl v punkte nurodyto turto,– valstybė
narė, kurios teritorijoje yra atitinkamos trečiosios šalies, kurios
pareikalauta juos įvykdyti, pagrindinių turtinių interesų
vieta, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje; (g)
įsisteigimo vieta – bet kuri veiklos vieta,
kur skolininkas vykdo nuolatinę ekonominę veiklą naudodamas
žmogiškuosius ir turtinius išteklius; (h)
vietos kreditoriai – kreditoriai, kurių
reikalavimai skolininkui kyla iš veiklos įsisteigimo vietoje,
esančioje kitoje – ne skolininko pagrindinių turtinių
interesų vietos – valstybėje narėje; (i)
įmonių grupė –
patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių
grupė; (j)
patronuojančioji bendrovė –
bendrovė, kuri i) turi daugumą akcininkų ar
narių balsavimo teisių kitoje bendrovėje (patronuojamojoje
bendrovėje); arba ii) yra patronuojamosios bendrovės
akcininkė arba narė ir turi teisę aa) skirti arba atleisti daugumą tos
patronuojamosios bendrovės administracinio, valdymo ar priežiūros
organo narių arba bb) patronuojamajai bendrovei daryti
lemiamą įtaką pagal su ja sudarytą sutartį arba pagal
jos įstatų nuostatas.“ 22) 3 straipsnio 1 ir 3 dalys
pakeičiamos taip: „1. Jurisdikciją iškelti
bankroto bylą (toliau – pagrindinė byla) turi valstybės
narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių
interesų vieta, teismai. Pagrindinių turtinių interesų
vieta – tai nuolatinė skolininko turtinių interesų
administravimo vieta, kurią gali nustatyti ir trečiosios šalys. Bendrovės arba juridinio asmens atveju, kai
nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad jos pagrindinių
turtinių interesų vieta yra jos registruotos buveinės vieta. Individualia veikla ar profesine veikla
besiverčiančių fizinių asmenų atveju laikoma, kad
pagrindinių turtinių interesų vieta yra pagrindinė fizinio
asmens ekonominės veiklos vieta; kitų fizinių asmenų atveju
laikoma, kad pagrindinių turtinių interesų vieta yra jų
gyvenamoji vieta. 3. Jei bankroto byla iškelta
pagal šio straipsnio 1 dalį, visos pagal šio straipsnio 2 dalį
paskiau iškeltos bylos yra laikomos šalutinėmis bylomis. Nustatant, ar
skolininko įsisteigimo vieta yra kitos valstybės narės
teritorijoje, vertinama situacija pagrindinės bylos iškėlimo metu.“ 23) Įterpiami tokie 3a ir 3b
straipsniai: „3a
straipsnis Susijusių
bylų jurisdikcija 1. Valstybės narės, kurios
teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta bankroto byla, teismai
kompetentingi nagrinėti visus ieškinius, kylančius tiesiogiai iš
bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius. 2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinys
susijęs su kitu civiliniu ar komerciniu ieškiniu tam pačiam
atsakovui, likvidatorius gali pareikšti abu ieškinius atsakovo nuolatinės
gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose, o jei ieškinys
pareiškiamas keliems atsakovams – bet kurio iš jų nuolatinės
gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose, su sąlyga, kad
atitinkamas teismas turi jurisdikciją pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001
taisykles. 3. Šiame straipsnyje ieškiniai laikytini susijusiais,
kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir
spręsti kartu, siekiant išvengti tarpusavyje nesuderinamų teismo
sprendimų rizikos, kylančios dėl atskirų
procedūrų. 3b
straipsnis Jurisdikcijos
patikrinimas; teisė į teisminę peržiūrą 1. Gavęs prašymą
iškelti bankroto bylą, teismas ex officio įvertina, ar šiuo
atveju jis turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį. Teismo sprendime
iškelti bankroto bylą nurodomas teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindas,
taip pat nurodoma, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi. 2. Jei bankroto byla pagal
nacionalinę teisę keliama be teismo sprendimo, tokioje byloje
paskirtas likvidatorius įvertina, ar valstybė narė, kurioje
nagrinėjama byla, turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį. Jei turi,
likvidatorius nurodo jurisdikcijos pagrindą, taip pat, ar jurisdikcija
grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi. 3. Kiekvienas kreditorius ar
suinteresuotoji šalis, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji
vieta ar registruota buveinė yra kitoje nei bylos iškėlimo
valstybėje narėje, turi teisę užginčyti sprendimą
iškelti pagrindinę bylą. Pagrindinę bylą iškėlęs
teismas arba likvidatoriaus šiuos kreditorius – jei jie žinomi – laiku informuoja
apie tokį sprendimą, kad jie galėtų jį
užginčyti.“ 24) 4 straipsnio 2 dalies m punktas
pakeičiamas taip: „m) taisykles dėl visiems kreditoriams
nenaudingų sandorių pripažinimo niekiniais, jų nuginčijimo
ir jų nevykdytinumo.“ 25) Įterpiamas toks 6a straipsnis: „6a straipsnis
Užskaitos susitarimai Užskaitos susitarimams taikoma tik tokius
susitarimus reglamentuojančioje sutartyje nurodyta taikoma teisė.“ 26) Įterpiamas toks 10a straipsnis: „10a straipsnis
Reikalavimas patvirtinti
pagal vietos teisę Jeigu valstybės narės teisės
aktais, kuriais reglamentuojamos bankroto bylos pasekmės 8 ir 10
straipsniuose nurodytoms sutartims, nustatyta, kad sutartį galima
nutraukti ar keisti tik gavus bankroto bylą iškėlusio teismo
sutikimą, tačiau bankroto byla toje valstybėje narėje
nebuvo iškelta, leisti nutraukti ar pakeisti šias sutartis yra kompetentingas
bankroto bylą iškėlęs teismas.“ 27) 15 straipsnis pakeičiamas taip: „15 straipsnis
Bankroto bylos pasekmės
dar neišspręstoms teismo arba arbitražo byloms Bankroto bylų pasekmės dar
neišspręstoms teismo arba arbitražo byloms dėl turto ar teisių,
kurių neteko skolininkas, reglamentuojama tik tos valstybės
narės, kurioje nagrinėjama atitinkama teismo ar arbitražo byla,
teisės aktais.“ 28) 18 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 1. „Likvidatorius, paskirtas
pagal 3 straipsnio 1 dalį jurisdikciją turinčio teismo, gali
naudotis visais pagal bylos iškėlimo valstybės teisę jam
suteiktais įgaliojimais kitoje valstybėje narėje, jei ten
nėra iškelta kita bankroto byla ar, pateikus prašymą iškelti bankroto
bylą nesiimta draudžiančių tai daryti apsaugos priemonių.
Laikydamasis 5 ir 7 straipsnių nuostatų, likvidatorius gali perkelti
skolininko turtą iš valstybės narės, kurioje jis yra,
teritorijos. Taip pat jis gali įsipareigoti, kad pagrindinėje byloje
būtų paisoma vietos kreditorių teisių paskirstant
turtą ir nustatant kreditorių pirmumą, kurias jie būtų
turėję šalutinės bylos iškėlimo atveju. Tokiam
įsipareigojimui taikomi formos reikalavimai, jei tokių yra, pagal
pagrindinės bylos iškėlimo valstybės narės teisę, ir
toks įsipareigojimas yra vykdytinas ir privalomas turto atžvilgiu.“ (b)
3 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „Šie įgaliojimai neapima priverstinių
priemonių, išskyrus atvejus, kai teismas nurodo kitaip, ir teisės
priimti sprendimą teisiniame procese ar ginčuose. 29) Įterpiami tokie 20a, 20b, 20c ir
20d straipsniai: „20a straipsnis
Bankroto registrų
sukūrimas Valstybės narės savo teritorijoje
sukuria ir tvarko vieną ar kelis registrus („bankroto registrus“),
kuriuose viešai ir nemokamai internete skelbiama tokia informacija: (a)
bankroto bylos iškėlimo data; (b)
bankroto bylą iškėlęs teismas ir
bylos numeris, jei toks yra; (c)
bankroto procedūros rūšis; (d)
skolininko vardas, pavardė ir adresas; (e)
jei byloje paskirtas likvidatorius, jo vardas,
pavardė ir adresas; (f)
reikalavimų pateikimo terminas; (g)
sprendimas iškelti bankroto bylą; (h)
sprendimas, kuriuo paskiriamas likvidatorius, jei
tai kitas sprendimas, nei nurodytas šios dalies g punkte; (i)
pagrindinės bylos užbaigimo data. 20b straipsnis
Bankroto registrų sąveika 1. Komisija įgyvendinimo
aktu sukuria decentralizuotą bankroto registrų sąveikos
sistemą. Šią sistemą sudaro bankroto registrai ir Europos
e teisingumo portalas, kuris yra centrinis elektroninės prieigos prie
sistemos informacijos punktas. Kad būtų prieinama 20a straipsnyje
nurodyta informacija, paieškos paslauga sistemoje teikiama visomis oficialiosiomis
Sąjungos kalbomis. 2. Iki … … [per 36 mėnesius
nuo šio reglamento įsigaliojimo] įgyvendinimo aktu 45b straipsnio 3dalyje
nustatyta tvarka Komisija priima: –
elektroninio susižinojimo ir keitimosi informacija
būdus nustatančias technines specifikacijas, grindžiamas nustatytomis
bankroto registrų sąveikos sistemos sąsajos specifikacijomis; –
technines priemones, kuriomis užtikrinami
būtiniausi informacinių technologijų saugumo standartai,
taikytini informacijos perdavimui ir platinimui per bankroto registrų
sąveikos sistemą; –
būtiniausius kriterijus Europos
e. teisingumo portale teikiamai paieškos paslaugai, grindžiamus 20a
straipsnyje nurodyta informacija; –
būtiniausius kriterijus tokios paieškos
rezultatų pateikimui, grindžiamus 20a straipsnyje nurodyta informacija; –
prieigos prie sąveikos sistemoje teikiamų
paslaugų rūšis it technines sąlygas ir –
terminų glosarijų, kuriame bendrais
bruožais paaiškinamos A priede išvardytos nacionalinės bankroto
procedūros. 20c straipsnis
Bankroto registrų
sukūrimo ir sąveikos užtikrinimo išlaidos 1. Bankroto registrų
sąveikos sistemos sukūrimas ir tolesnė plėtra finansuojama
iš bendrojo Sąjungos biudžeto. 2. Kiekviena valstybė
narė padengia išlaidas, susijusias su savo šalies bankroto registro
pritaikymu sąveikai su Europos e. teisingumo portalu, taip pat šio
registro administravimo, naudojimo ir priežiūros išlaidas. 20d straipsnis
Bankroto bylų
registravimas Kai pagrindinė arba šalutinė byla
iškeliama bendrovei, juridiniam asmeniui ar individualia veikla ar profesine
veikla besiverčiančiam fiziniam asmeniui, bankroto bylą
keliantis teismas užtikrina, kad 20a straipsnyje nurodyta informacija
būtų nedelsiant paskelbta bylos iškėlimo valstybės bankroto
registre.“ 30) 21 ir 22 straipsniai pakeičiami
taip: „21 straipsnis
Paskelbimas kitoje
valstybėje narėje 1. Kol nesukurta 20b straipsnyje
nurodyta bankroto registrų sąveikos sistema, pranešimas apie
sprendimą iškelti bankroto bylą ir, jei toks yra, sprendimą
paskirti likvidatorių, likvidatoriaus prašymu skelbiamas bet kurioje
kitoje valstybėje narėje, kurioje yra skolininko įsisteigimo vieta,
pagal toje valstybėje taikomas skelbimo procedūras. Tokiame pranešime nurodomas paskirtasis
likvidatorius ir tai, ar jurisdikcija grindžiama 3 straipsnio 1 ar 2 dalimi. 2. Likvidatorius gali prašyti,
kad šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta informacija būtų skelbiama
bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje yra skolininko turto ar
kreditorių, pagal tos valstybės procedūras.“ 31) 22 straipsnis pakeičiamas taip: „22 straipsnis
Registravimas kitos
valstybės narės viešuose registruose Kol nesukurta 20b straipsnyje nurodyta
bankroto registrų sąveikos sistema, likvidatoriaus prašymu 21 straipsnyje
nurodyti sprendimai paskelbiami bet kurios kitos valstybės narės,
kuri yra skolininko įsisteigimo vieta ir kurioje ši įsisteigimo vieta
įtraukta į viešą registrą, nekilnojamojo turto registre,
prekybos registre ar kitame viešame registre. Likvidatorius gali prašyti
paskelbti šią informaciją bet kurioje kitoje valstybėje
narėje.“ 32) 25 straipsnis pakeičiamas taip: „25 straipsnis
Kitų teismo
sprendimų pripažinimas ir vykdymas 1. Teismo, kurio sprendimas
iškelti bylą buvo pripažintas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai
dėl bankroto bylos ir jos užbaigimo bei šio teismo patvirtintos taikos
sutartys taip pat yra pripažįstami be papildomų formalumų. Tokie
sprendimai vykdomi pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 32–56 straipsnius,
išskyrus 34 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio pirma pastraipa taip pat taikoma
teismo sprendimams, tiesiogiai ar glaudžiai susijusiems su bankroto byla, net
jei jie priimti kito teismo. Šio straipsnio pirma pastraipa taip pat taikoma
sprendimams dėl apsaugos priemonių, kurių imamasi dėl
prašymo iškelti bankroto bylą ar su tuo susijusių aplinkybių. 2. Teismo sprendimų,
išskyrus minimus šio straipsnio 1 dalyje, pripažinimas ir vykdymas
reglamentuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu reglamentu, jei jis
taikytinas.“ 33) 27 straipsnis pakeičiamas taip: „27 straipsnis
Bylos iškėlimas Jei pagrindinė byla buvo iškelta vienos
valstybės narės teismo ir pripažinta kitoje valstybėje
narėje, kitos valstybės narės teismas, turintis
jurisdikciją pagal 3 straipsnio 2 dalį, šalutinę bankroto
bylą gali iškelti pagal šio skyriaus nuostatas. Šalutinė byla turi
poveikį tik tam skolininko turtui, kuris yra valstybės narės,
kurioje iškelta ta byla, teritorijoje.“ 34) Įterpiamas toks 29a straipsnis: „29a straipsnis
Sprendimas iškelti
šalutinę bylą 1. Teismas, gavęs
prašymą iškelti šalutinę bylą, nedelsdamas praneša apie tai
likvidatoriui pagrindinėje byloje ir suteikia jam galimybę pareikšti
savo nuomonę dėl šio prašymo. 2. Likvidatorius
pagrindinėje byloje prašymu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teismas
atideda sprendimą iškelti šalutinę bylą arba atsisako tokią
bylą iškelti, jei šalutinės bylos iškėlimas nėra
būtinas vietos kreditorių interesams apsaugoti, ypač jeigu
likvidatorius pagrindinėje byloje prisiėmė 18 straipsnio 1
dalyje nurodytą įsipareigojimą ir laikosi jo sąlygų. 3. Spręsdamas, ar kelti
šalutinę bylą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teismas, pasirenka
tinkamiausią iš nacionalinėje teisėje numatytų
procedūrų pagal vietos kreditorių interesus, nesvarbu, ar
tenkinamos galimos skolininko mokumo sąlygos. 4. Likvidatoriui
pagrindinėje byloje pranešama apie sprendimą iškelti šalutinę
bylą ir suteikiama galimybė tokį sprendimą užginčyti.“ 35) 31 straipsnis pakeičiamas taip: „31 straipsnis
Likvidatorių
bendradarbiavimas ir susižinojimas 1. Likvidatorius
pagrindinėje byloje ir likvidatoriai šalutinėse bylose
bendradarbiauja taip, kad šiuo bendradarbiavimu nebūtų pažeidžiamos
kiekvienai iš šių bylų taikytinos taisyklės. Toks
bendradarbiavimas gali vykti susitarimų ar protokolų pagrindu. 2. Likvidatoriai: (a)
nedelsdami perduoda vieni kitiems informaciją,
kuri gali būti svarbi kitose bylose, ypač dėl reikalavimų
pateikimo ir patikrinimo bei visų priemonių, kuriomis siekiama
sanuoti ar restruktūrizuoti įsiskolinusią bendrovę arba
užbaigti bylą, su sąlyga, kad bus imtasi reikiamų
konfidencialios informacijos apsaugos priemonių; (b)
įvertina galimybę restruktūrizuoti
įsiskolinusią bendrovę ir, jei tai įmanoma, koordinuoja
restruktūrizavimo plano parengimą ir įgyvendinimą; (c)
koordinuoja skolininko turto realizavimo ir
naudojimo bei jo veiklos administravimą; likvidatorius šalutinėje
byloje kuo anksčiau suteikia likvidatoriui pagrindinėje byloje
galimybę pateikti pasiūlymus dėl turto realizavimo ar
panaudojimo šalutinėje byloje.“ 36) Įterpiami tokie 31a ir 31b straipsniai: „31a straipsnis
Teismų bendradarbiavimas
ir susižinojimas 1. Kad būtų geriau
koordinuojamos tam pačiam skolininkui iškeltos pagrindinė ir
šalutinės bankroto bylos, teismas, kuriam pateiktas prašymas iškelti
bankroto bylą ar kuris tokią bylą iškėlė,
bendradarbiauja su bet kuriuo kitu teismu, nagrinėjančiu bankroto
bylą ar iškėlusiu tokią bylą, tokiu bendradarbiavimu
nepažeisdamas kiekvienai iš šių bylų taikytinų taisyklių.
Tam užtikrinti teismai tam tikrais atvejais gali paskirti asmenį ar instituciją,
veikiančius pagal jų nurodymus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti teismai gali susižinoti tiesiogiai ir prašyti vieni kitų
informacijos ar pagalbos, su sąlyga, kad toks susižinojimas bus nemokamas
ir juo nebus pažeistos procedūrinės proceso šalių teisės
bei informacijos konfidencialumo reikalavimai. 3. Bendradarbiavimas
galėtų būti vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, kaip
antai: (a)
informacijos perdavimas visais teismui priimtinais
būdais; (b)
skolininko turto ir veiklos administravimo bei
priežiūros koordinavimas; (c)
teismo posėdžių koordinavimas; (d)
protokolų tvirtinimo koordinavimas. 31b straipsnis
Likvidatorių ir
teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas 1. Siekiant geriau koordinuoti
tam pačiam skolininkui iškeltas pagrindinę ir šalutines bankroto
bylas: (a)
likvidatoriaus pagrindinėje byloje
bendradarbiauja ir susižino su bet kuriuo teismu, kuriam pateiktas prašymas
iškelti šalutinę bankroto bylą arba kuriame tokia byla iškelta, taip
pat (b)
likvidatoriaus šalutinėje ar teritorinėje
bankroto byloje bendradarbiauja ir susižino su teismu, kuriam pateiktas
prašymas iškelti pagrindinę bankroto bylą arba kuriame tokia byla
iškelta. 2. 1 dalyje nurodytas
bendradarbiavimas vykdomas visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 31a
straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones, jei tokiu bendradarbiavimu
nepažeidžiamos kiekvienai iš šių bylų taikytinos taisyklės.“ 37) 33 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
Antraštė pakeičiama taip: „Bylos sustabdymas“ (b)
1 ir 2 dalyse žodžiai „likvidavimo procedūra
(-os)“ pakeičiami žodžiu „byla (-os)“. 38) 34 straipsnis pakeičiamas taip: „34 straipsnis
Pagrindinės ar
šalutinės bankroto bylos užbaigimas 1. Pagrindinės bylos
užbaigimas nėra kliūtis tęsti tuo metu dar nebaigtą
nagrinėti šalutinę bylą. 2. Jeigu šalutinė byla
juridiniam asmeniui iškelta jo registruotos buveinės valstybėje
narėje, o užbaigus bylą juridinis asmuo panaikinamas, šis faktas
nėra kliūtis tęsti kitoje valstybėje narėje
iškeltą pagrindinę bylą.“ 39) 35 straipsnyje žodis „likvidavus“
pakeičiamas žodžiu „realizavus“. 40) 37 straipsnis pakeičiamas taip: „37 straipsnis
Anksčiau iškeltos bylos
juridinio statuso pakeitimas Likvidatorius pagrindinėje byloje gali
prašyti valstybės narės, kurioje iškelta šalutinė byla, teismo
perkvalifikuoti šalutinę bylą į kitos rūšies bankroto
procedūrą, numatytą tos valstybės narės teisėje.“ 41) 39 straipsnis pakeičiamas taip: „39 straipsnis
Teisė pateikti
reikalavimus Bet kuris kreditorius, įskaitant
valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo
institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar
registruota buveinė yra ne bylos iškėlimo valstybėje narėje
(toliau – užsienio kreditorius), turi teisę bet kokia forma,
įskaitant elektronines priemones, pripažįstamas pagal bylos iškėlimo
valstybės narės teisę, pateikti reikalavimus bankroto byloje.
Nėra privaloma, kad reikalavimus pateikiančią šalį
atstovautų advokatas ar kitas teisininkas.“ 42) 40 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
2 dalis papildoma tokiu sakiniu: „Prie pranešimo taip pat pridedama 41 straipsnyje
nurodytos standartinės reikalavimų pateikimo formos kopija arba
pateikiama nuorodą į internetinę šios formos versiją.“ (b)
Įterpiama tokia 3 dalis: „3. Šiame straipsnyje nurodyta
informacija pateikiama naudojantis standartine pranešimo forma, kuri turi
būti parengta laikantis 45b straipsnio 4 dalyje nurodytos patariamosios
procedūros ir iki [per 24 mėnesius nuo šio reglamento
įsigaliojimo] paskelbta Europos e. teisingumo portale. Formos
antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis – „Pranešimas apie
bankroto bylą“. Forma pateikiama bylos iškėlimo valstybės
narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų arba
kita kalba, kurią ta valstybė nurodė kaip priimtiną pagal 41
straipsnio 3 dalį, jei yra pagrindo manyti, kad tą kalbą
užsienio kreditoriai moka geriau.“ 43) 41 straipsnis pakeičiamas taip: „41 straipsnis
Reikalavimų pateikimo
procedūra 1. Visi žinomi užsienio
kreditoriai reikalavimus pateikia naudodamiesi standartine reikalavimų
forma, kuri turi būti parengta laikantis 45b straipsnio 4 dalyje nurodytos
patariamosios procedūros ir iki [per 24 mėnesius nuo šio reglamento
įsigaliojimo] paskelbta Europos e. teisingumo portale. Formos
antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis –
„Reikalavimų pateikimas“. 2. 1 dalyje nurodytas
kreditorius standartinėje reikalavimų formoje pateikia šiuo duomenis: (a)
savo vardą, pavardę ir adresą; (b)
reikalavimo pobūdį; (c)
reikalavimo sumą ir teisės į jį
atsiradimo datą; (d)
ar reikalaujama pirmumo teisės; (e)
ar kreditorius remiasi reikalavimo užtikrinimu
daiktine teise ar nuosavybės teisės išsaugojimu, ir jei taip, tai
kokiam turtui taikomi tokie užtikrinimai, kuriais jis remiasi, ir (f)
ar prašoma įskaityti tarpusavio reikalavimus
ir ar reikalavimo suma yra po įskaitymo likusi suma. Prie standartinės reikalavimų formos
pridedamos patvirtinamųjų dokumentų kopijos, jei jų yra. 3. Reikalavimus galima pateikti
bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba. Kreditoriaus gali būti
pareikalauta pateikti vertimą į bylos iškėlimo valstybės
narės valstybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių
kalbų arba į kitą tos valstybės narės nurodytą
priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė, be savo kalbos,
nurodo dar bent vieną oficialiąją Sąjungos kalbą,
kuria galima pateikti reikalavimus. 4. Reikalavimai pateikiami per
laikotarpį, nustatytą bankroto bylos iškėlimo valstybės
narės teisėje. Užsienio kreditorių atveju šis laikotarpis negali
būti trumpesnis nei 45 dienos nuo paskelbimo apie bankroto bylos
iškėlimą ją iškėlusios valstybėje bankroto registre. 5. Jeigu likvidatorius
užginčija pagal šį straipsnį pateiktus reikalavimus, jis
suteikia kreditoriui galimybę pateikti papildomų įrodymų
reikalavimui ir jo dydžiui patvirtinti.“ 44) 42 straipsnis išbraukiamas. 45) Įterpiamas toks IVa skyrius: „IVa skyrius
Įmonių grupių narių bankrotas 42a straipsnis
Likvidatorių prievolė
bendradarbiauti ir susižinoti 1. Jei bankroto byla susijusi
dviem ar daugiau vienos įmonių grupės narių, likvidatorius,
paskirtas vienos šios grupės narės byloje, bendradarbiauja su visais
tos pačios grupės narių bylose paskirtais likvidatoriais, jei
toks bendradarbiavimas gali padėti veiksmingai spręsti bylas,
nepažeidžia šioms byloms taikytinų taisyklių ir nesukelia
interesų konflikto. Toks bendradarbiavimas
gali vykti susitarimų ar protokolų pagrindu. 2. Bendradarbiaudami, kaip
nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, likvidatoriai: (a)
nedelsdami perduoda vieni kitiems informaciją,
kuri gali būti svarbi kitose bylose, su sąlyga, kad imamasi
reikiamų konfidencialios informacijos apsaugos priemonių; (b)
įvertina galimybę restruktūrizuoti
įmonių grupę ir, jei tai įmanoma, koordinuoja veiksmus
rengiant koordinuotą restruktūrizavimo plano pasiūlymą ir
dėl jo derantis; (c)
koordinuoja įmonių grupės
narių, kurioms iškelta bankroto byla, veiklos administravimą ir
priežiūrą; Likvidatorių susitarimu vienoje iš bylų
paskirtam likvidatoriui gali būti suteikti didesni įgaliojimai, jei
toks susitarimas atitinka kiekvienai iš šių bylų taikytinas
taisykles. 42b straipsnis
Teismų susižinojimas ir
bendradarbiavimas 1. Jei bankroto byla susijusi
dviem ar daugiau vienos įmonių grupės narių, teismas,
kuriam pateiktas prašymas iškelti bylą vienai šios grupės narei ar
kuriame tokia byla iškelta, bendradarbiauja su visais teismais, kuriems
pateiktas prašymas iškelti bylą kitai tos pačios grupės narei ar
kuriuose tokia byla iškelta, jei toks bendradarbiavimas gali padėti
veiksmingai administruoti bylas ir nepažeidžia šioms byloms taikytinų
taisyklių. Tam užtikrinti teismai tam tikrais atvejais gali paskirti
asmenį ar instituciją, veikiančius pagal jų nurodymus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti teismai gali susižinoti tiesiogiai ir prašyti vieni kitų
informacijos ar pagalbos. 3. Bendradarbiavimas vykdomas
visomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai: (a)
informacijos perdavimas visais teismui priimtinais
būdais, jei informacija perduodama nemokamai ir nepažeidžiant
procedūrinių bylos šalių teisių ir informacijos
konfidencialumo reikalavimų; (b)
įmonių grupės narių turto ir
veiklos administravimo ir priežiūros koordinavimas; (c)
bylų nagrinėjimo koordinavimas; (d)
protokolų tvirtinimo koordinavimas. 42c straipsnis
Likvidatorių ir
teismų bendradarbiavimas ir susižinojimas Įmonių grupės narės bankroto
byloje paskirtas likvidatoriaus bendradarbiauja ir susižino su visais teismais,
kuriems pateiktas prašymas iškelti bylą kitai tos pačios
įmonių grupės narei ar kuriuose tokia byla iškelta, jei toks
bendradarbiavimas gali padėti koordinuoti bylas ir nepažeidžia šiose
bylose taikytinų taisyklių. Be kita ko, likvidatorius gali prašyti
tokio teismo informacijos apie kitos įmonių grupės narės
bylą arba pagalbos byloje, kurioje yra paskirtas. 42d straipsnis
Likvidatorių
įgaliojimai ir bylos sustabdymas 1. Likvidatorius, paskirtas
įmonių grupės narės bankroto byloje, turi teisę: (a)
būti išklausytas bet kurioje byloje, iškeltoje
kitai tos pačios grupės narei, taip pat dalyvauti kreditorių
susirinkimuose; (b)
prašyti sustabdyti bylą, iškeltą kitai
tos pačios grupės narei; (c)
pasiūlyti sanavimo planą, taikos
sutartį ar kitą panašią priemonę visoms ar kai kurioms
grupės narėms, kurioms iškelta bankroto byla, ir pateikti
atitinkamą priemonę kitoje byloje, iškeltoje kitai tos pačios
grupės narei, pagal tai bylai taikytiną teisę; ir (d)
prašyti imtis papildomų procedūrinių
priemonių pagal c punkte nurodytą teisę, kurios gali būti
reikalingos siekiant sanavimo, pavyzdžiui, bylos juridinio statuso pakeitimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies b
punkte nurodytą bylą iškėlęs teismas visiškai arba iš
dalies sustabdo bylą, jei tai naudinga kreditoriams šioje byloje. Byla
gali būti sustabdoma ne ilgiau kaip trims mėnesiams; toks pat
laikotarpis taikomas bylos tęsimui ar atnaujinimui. Bylą sustabdantis
teismas gali nurodyti likvidatoriui imtis visų reikiamų
priemonių, kad būtų apsaugoti kreditorių toje byloje
interesai.“ 46) Įterpiamas naujas 44a
straipsnis: „44a straipsnis
Informacija apie
nacionalinę bankroto teisę 1. Kad reikiama informacija
būtų viešai prieinama visuomenei, valstybės narės per
Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose,
kuris įsteigtas Tarybos sprendimu 2001/470/EB[24], pateikia savo šalies bankroto
teisės ir procedūrų, ypač susijusių su 4 straipsnio 2
dalyje nurodytais aspektais, aprašą. 2. Šią informaciją
valstybės narės nuolat atnaujina.“ 47) 45 straipsnis pakeičiamas taip: „45 straipsnis
Priedų dalinis keitimas 1. Komisijai suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šiame straipsnyje ir 45a
straipsnyje nustatyta tvarka iš dalies keičiami A ir C priedai. 2. Kad būtų
pradėta A priedo dalinio keitimo procedūra, valstybės narės
praneša Komisijai apie savo nacionalinės teisės nuostatas dėl
bankroto bylų, kurias jos nori įtraukti į A priedą, ir
prideda trumpą jų aprašymą. Komisija įvertina, ar
teisės nuostatos, apie kurias pranešta, atitinka 1 straipsnyje nurodytas
sąlygas, ir, jei taip, deleguotuoju aktu iš dalies pakeičia A
priedą.“ 48) Įterpiami tokie 45a ir 45b straipsniai: „45a straipsnis
Naudojimasis
deleguojamaisiais įgaliojimais 1. Komisijai
suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame
straipsnyje nustatytų sąlygų. 2. 45
straipsnyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio
reglamento įsigaliojimo dienos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba
gali bet kuriuo metu panaikinti 45 straipsnyje nurodytus įgaliojimus
priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų
panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo
paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę
jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau
galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. 4. Priėmusi
deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir
Europos Parlamentui, ir Tarybai. 5. Pagal 45 straipsnį
priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du
mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą
aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia
prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos
Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos
Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem
mėnesiais. 45b straipsnis
Įgaliojimai priimti
įgyvendinimo aktus 1. Įgaliojimai priimti
įgyvendinimo aktus Komisijai suteikiami siekiant (a)
užtikrinti bankroto registrų
sąveiką, kaip nurodyta 20b straipsnyje; ir (b)
sukurti ir prireikus atnaujinti 40 ir 41
straipsniuose nurodytas formas. 2. Priimant arba iš dalies
keičiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus
Komisijai talkina komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos
reglamente (ES) Nr. 182/2011[25].
3. Jei daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 4. Jei daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. 49) 46 straipsnyje data „2012 m.
birželio 1 d.“ pakeičiama į „[10 metų nuo jo
įsigaliojimo]“. 50) Įterpiamas toks 46a straipsnis: „46a straipsnis
Duomenų apsauga 1. Tvarkydamos asmens duomenis
pagal šį reglamentą, valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB. 2. Komisijai tvarkant asmens
duomenis pagal šį reglamentą taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. 51) B priedas išbraukiamas. 2 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja
dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo … [24 mėnesiai nuo
Reglamento įsigaliojimo], išskyrus nuostatas dėl informacijos apie
nacionalinę bankroto teisę (44a straipsnis) – jos taikomos nuo ... [12
mėnesių nuo įsigaliojimo]. Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas
visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. Priimta Strasbūre Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO
PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos
reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, pasiūlymas 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[26] 33
antraštinė dalis „Teisingumas“ 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[27]
Ø Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis
(-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo
pasiūlymu (šia iniciatyva) Teisingumo
erdvės kūrimas, Teisingumas augimo labui 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas
(-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla Konkretus tikslas Nr. Teisminis
bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose Atitinkama VGV / VGB veikla 33
03 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Padidės
tarpvalstybinių bankroto bylų veiksmingumas ir skaidrumas 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Reglamento
1346/2000 dėl bankroto bylų peržiūra 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda 1.5.3. Panašios patirties išvados 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis 1.6. Trukmė ir finansinis
poveikis ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota –
¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė – MMMM [mm dd] – MMMM [mm
dd]. –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM. Ø Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo
reglamento priėmimo, –
vėliau – visavertis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo
būdas (-ai)[28] Ø Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[29] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio
punkto pastabų skiltyje. Pastabos Finansinį
poveikį ES biudžetui turės tik bankroto registrų susiejimas
(pagrindinis sąveikos elementas). Bankroto
registrai bus susieti pasitelkiant Europos e. teisingumo portalą, kuris
bus centrinis elektroninės viešos prieigos prie sistemos informacijos
punktas (plg. pasiūlymo 20b punktą) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir
atskaitomybės taisyklės Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. 2.2. Valdymo ir kontrolės
sistema 2.2.1. Nustatyta rizika 2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės
metodas (-ai) 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir
biudžeto išlaidų eilutė (-ės) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas...................................................] || DA / NDA ([30]) || ELPA[31] šalių || šalių kandidačių[32] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą [3] || [33.0301] [Teisingumo programa] || DA / || NE || NE || NE || NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą [3] || [XX.YY.YY.YY.] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || [Išlaidų kategorija...3......................................................................................................] Teisingumo GD || || || 2014[33] metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018, 2019, 2020 metai || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || 33.0301 || Įsipareigojimai || (1) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Mokėjimai || (2) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || || || || || || || || Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[34] || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų JUST GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Mokėjimai || =2+2a +3 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Mokėjimai || (5) || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Mokėjimai || =5+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį
kelioms išlaidų kategorijoms: IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || || Mokėjimai || (5) || || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Mokėjimai || =5+ 6 || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ – netaikytina mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO <…….> GD || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || || mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || N[35] metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 Mokėjimai || 150 000 || 150 000 || 200 000 || 200 000 || 250 000 || 250 000 || 300 000 || 1 500 000 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
Ø Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[36] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS[37]. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose - Rezultatas || Bankroto registrų sąveikos sistemos priežiūra || 214 300 || || 150 000 || || 150 000 || || 200 000 || || 200 000 || || 250 000 || || 250 000 || || 300 000 || || 1 500 000 - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 150 000 || || 150 000 || || 200 000 || || 200 000 || || 250 000 || || 250 000 || || 300 000 || || 1 500 000 2 KONKRETUS TIKSLAS. ... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 150 000 || || 150 000 || || 200 000 || || 200 000 || || 250 000 || || 250 000 || || 300 000 || || 1 500 000 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
Ø Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami 3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų
išteklių poreikiai –
Ø Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
Ø Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m.
daugiametę finansinę programą. 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
ØPasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis
šalimis finansavimo 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms –
Ø Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms [1] Nacionalinių ikibankrotinių ir mišrių
procedūrų apžvalgą galima rasti 2012 m. gruodžio 12 d.
Komisijos ataskaitos dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000
dėl bankroto bylų taikymo įvertinimo 2 skyriuje. [2] Veiklos tęstinumo (angl. going concern)
principas paprastai taikomas buhalterinėje apskaitoje – rengiant
finansines ataskaitas remiamasi prielaida, kad per artimiausius 12
mėnesių įmonė nebus likviduota. [3] COM(2008) 394, 2008 6 25. [4] COM(2012) … . [5] Plačiau apie šios problemos mastą žr. prie šio
pasiūlymo pridedamos Komisijos poveikio vertinimo ataskaitos 3.4.1
skirsnį. [6] http://www.uncitral.org/uncitral/en/uncitral_texts/insolvency/1997Model.html. [7] 2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje C-396/09.
[8] 2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje C-339/07.
[9] OL L 12, 2001 1 16, p. 1. [10] 2011 m. sprendimas byloje C-454/09 Komisija prieš
Italiją (New Interline). [11] OL L 156, 2012 6 16, p. 1. [12] COM(2011) 759 galutinis. [13] OL C ..., ..., p. .... [14] OL C …, …, p. …. [15] OL L 160, 2000 6 30, p. 1. [16] OL C …, …, p. …. [17] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [18] OL L 12, 2001 1 16, p. 1. [19] OL L 125, 2001 5 5, p. 15. [20] OL L 324, 2007 12 10, p. 79. [21] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [22] OL L 281, 1995 11 23, p. 31. [23] OL L 8, 2001 1 12, p. 1. [24] OL L 174, 2001 6 27, p. 25. [25] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [26] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [27] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies
a arba b punkte. [28] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į
Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html . [29] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [30] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [31] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. [32] Šalių kandidačių ir, kai taikoma,
Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [33] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. [34] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [35] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. [36] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir
kt.). [37] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs)
tikslas (-ai) ...“.