AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           ĮŽANGA

2011 m. rugsėjo 28 d. Komisija priėmė pasiūlymą[1] – Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio (FSM) sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB[2] pasiūlymą.

Siūlomos Tarybos direktyvos teisinis pagrindas buvo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 straipsnis, nes Komisija pasiūlė nuostatas dėl teisės aktų, susijusių su finansinių sandorių apmokestinimu tokiu mastu, kuris būtinas siekiant užtikrinti tinkamą finansinių priemonių sandorių vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo, suderinimo. Remiantis tuo teisiniu pagrindu reikalaujama, kad Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, veiktų vieningai.

Pasiūlymo tikslas:

– suderinti teisės aktus dėl netiesioginio finansinių sandorių apmokestinimo, nes to reikia siekiant užtikrinti tinkamą finansinių priemonių sandorių vidaus rinkos veikimą ir išvengti finansinių priemonių, rinkos dalyvių ir prekybos vietų konkurencijos visoje Europos Sąjungoje iškraipymo, ir kartu

– užtikrinti, kad finansų įstaigos deramai ir iš esmės prisidėtų prie pastarosios krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad būtų nustatytas vienodas sektoriaus apmokestinimas kitų sektorių atžvilgiu[3], ir

– sukurti tinkamas kliūtis sandoriams, kuriais nedidinamas finansų rinkų veiksmingumas, ir taip papildyti reguliavimo priemones, kad ateityje būtų išvengta krizių.

Dar prieš finansų ir ekonomikos krizę kai kurios valstybės narės apmokestino tik kai kuriuos finansinius sandorius, o kelios kitos valstybės narės nusprendė arba pranešė apie ketinimus įvesti tokį mokestį, išplėsti esamo FSM taikymo sritį ir (arba) padidinti mokesčio tarifus, kad finansų įstaigos deramai ir iš esmės prisidėtų prie pastarosios krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad būtų konsoliduoti valstybių biudžetai.

Šiomis aplinkybėmis siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos (iš esmės finansinių paslaugų vidaus rinkos) veikimą reikėjo imtis veiksmų, kuriais būtų išvengta tarpvalstybinės ir atskirų produktų bei rinkos dalyvių konkurencijos iškraipymo. Siekiant tokio teigiamo poveikio ir atsižvelgiant į mokesčių neutralumo aspektus reikėjo plataus masto teisės aktų suderinimo, kad jie visų pirma apimtų labai paslankius produktus (pvz., išvestines finansines priemones), paslankius rinkos dalyvius ir prekybos vietas.

Todėl 2011 m. Komisija pateikė minėtą Direktyvos dėl bendros FSM sistemos pasiūlymą. Tame pasiūlyme nustatyti esminiai tokios bendros sistemos, kuria Europos Sąjungoje įvedamas plačios bazės FSM ir kuria ketinama pasiekti tuos tikslus, požymiai. Ji parengta taip, kad būtų kuo labiau sumažinta veiklos perkėlimo rizika.

Europos Parlamentas teigiamą nuomonę pateikė 2012 m. gegužės 23 d.[4], o Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas – 2012 m. kovo 29 d.[5]. Be to, 2012 m. vasario 15 d. teigiamą nuomonę priėmė ir Regionų komitetas[6].

Pasiūlymas ir jo variantai plačiai svarstyti Tarybos posėdžiuose; svarstymai prasidėjo pirmininkaujant Lenkijai[7] ir aktyviau tęsėsi pirmininkaujant Danijai, tačiau reikiamos vieningos paramos nepasiekta dėl principinių ir neįveikiamų skirtumų tarp valstybių narių.

2012 m. birželio 22 d. ir liepos 10 d. Tarybos posėdžiuose nustatyta, kad vis dar yra esminių nuomonių skirtumų dėl poreikio nustatyti ES lygio bendrą FSM sistemą ir kad artimiausioje ateityje vieningos paramos suderinto finansinių sandorių mokesčio principui Taryboje nebus.

Taigi, per pagrįstą laiką neįmanoma visai Sąjungai pasiekti bendros FSM sistemos, kurią Taryba aptarė pagal Komisijos pradinį pasiūlymą, tikslų.

Tokiomis aplinkybėmis vienuolika valstybių narių (Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija) raštais, kurie gauti nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 23 d., pateikė Komisijai oficialius prašymus, kuriuose nurodė, kad nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje nustatant bendrą FSM sistemą ir kad Komisija tuo tikslu turėtų pateikti pasiūlymą Tarybai. Jos nurodė, kad taikymo sritis ir tikslai turėtų būti pagrįsti 2011 m. rugsėjo mėn. Komisijos pateiktu Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos pasiūlymu. Be to, konkrečiai nurodytas poreikis išvengti mokesčių slėpimo, konkurencijos iškraipymo ir veiklos perkėlimo į kitas jurisdikcijas.

Teikdama šį Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas FSM srityje, pasiūlymą Komisija reaguoja į gautus prašymus tvirčiau bendradarbiauti.

2.           TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO TEISINIS PAGRINDAS

Tvirtesnis bendradarbiavimas reglamentuojamas Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 20 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 326–334 straipsniais.

Šis Komisijos teikiamas Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas FSM srityje, pasiūlymas grindžiamas SESV 329 straipsnio 1 dalimi.

3.           NUMATOMOS TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Šis Tarybos sprendimo pasiūlymas susijęs su leidimu tvirčiau bendradarbiauti FSM srityje. Konkrečių tokio tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimo priemonių, t. y. iš esmės – Direktyvos dėl bendros FSM sistemos, pasiūlymas bus pateiktas vėliau. Šio pasiūlymo taikymo sritis ir tikslai daugiausia bus pagrįsti pradiniu Komisijos pasiūlymu.

4.           TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO TEISINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS

4.1.        Sutartyje nurodyta sritis

SESV 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradėti tvirčiau bendradarbiauti galima „vienoje iš Sutartyse nurodytų sričių“. Šio reikalavimo laikomasi.

Pirma, Komisijos pasiūlyme ir Tarybos svarstymuose aptarta bendra FSM sistema yra vienas iš Sutartyse nurodytų klausimų, nes ji yra netiesioginio apmokestinimo forma, kaip apibrėžta SESV 113 straipsnyje. Pagal šią nuostatą Taryba gali priimti nuostatas, kurios, kaip ši pasiūlyta ir svarstyta bendra sistema, būtinos vidaus rinkos veikimui užtikrinti ir konkurencijos iškraipymui išvengti.

Antra, tokia bendra FSM sistema kaip aptariamoji sistema yra pakankamai plati, kad būtų laikoma Sutartyse nurodyta „sritimi“, kurioje galima tvirčiau bendradarbiauti. Esminė sistema būtų skirta mokesčio struktūrai suderinti ir minimaliems tarifams numatyti. Be to, pagal ją valstybėms narėms būtų paskirstytos apmokestinimo teisės, visų pirma siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo arba visiško neapmokestinimo, suderinti apmokestinimo reikalavimus ir nustatyti mokesčio mokėtojus. Galiausiai sistemoje būtų įvairių elementų, skirtų užtikrinti, kad mokestis būtų veiksmingai surenkamas visose valstybėse narėse.

ES sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradėti tvirčiau bendradarbiauti galima tik srityse, „kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai“. SESV 113 straipsnyje suteikiama kompetencija, susijusi su vidaus rinkos sukūrimu ir tinkamu veikimu, yra pasidalijamoji, t. y. neišimtinė kompetencija (SESV 3 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalis).

4.2.        Sprendimas, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas, kaip paskutinė išeitis ir bent devynių valstybių narių dalyvavimas

ES sutarties 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą, kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas, Taryba priima tik kai nėra kitos išeities, nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laikotarpį visa Sąjunga negali pasiekti, ir su sąlyga, kad bendradarbiauja bent devynios valstybės narės.

Jau per pirmąjį šiam klausimui skirtą Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdį 2011 m. lapkričio 8 d. kai kurios valstybės narės pareiškė, kad nepritaria bendrai Europos Sąjungos lygio finansinių sandorių mokesčio sistemai, jei panašus FSM nebus įvestas pasauliniu mastu. Tada viena valstybė narė pasiūlė balsuoti dėl pasiūlymo, kad būtų išvengta tolesnės diskusijos dėl Europos lygiu suderinto FSM.

Iš pradžių pirmininkaujant Lenkijai, vėliau – Danijai, per septynis Tarybos Mokesčių klausimų darbo grupės (netiesioginis apmokestinimas, FSM) posėdžius, kuriuose remiantis Komisijos pasiūlymu taip pat pateikta, išnagrinėta ir apsvarstyta daug alternatyvių FSM struktūros požymių, patvirtinta, kad vieninga visų valstybių narių parama bendrai FSM sistemai (nesvarbu, ar ji atitiktų Komisijos pasiūlymą, ar kurį nors jos variantą) neįmanoma.

2012 m. birželio 22 d. Tarybos posėdyje valstybės narės, jau anksčiau išreiškusios nepritarimą bendrai FSM sistemai, dar kartą patvirtino savo poziciją. Tomis aplinkybėmis keletas kitų valstybių narių išreiškė ketinimą prašyti leidimo pradėti tvirčiau bendradarbiauti pagal ES sutarties 20 straipsnį ir SESV 329 straipsnį. Kai kurios bendrai (bet kurios įmanomos formos) FSM sistemai nepritariančios valstybės narės pareiškė, kad neprieštaraus tvirtesnio bendradarbiavimo šiuo klausimu procedūrai, jei bus laikomasi visų būtinų reikalavimų.

Atsižvelgdama į išsakytas nuomones, pirmininkaujanti valstybė narė (Danija) tame pačiame posėdyje padarė išvadą, kad Komisijos pasiūlytam FSM parama nėra vieninga. Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pažymėjo, kad daug delegacijų remia galimybę apsvarstyti tvirtesnį bendradarbiavimą.

Savo ruožtu Europos Vadovų Taryba 2012 m. birželio 28 d. posėdyje pareiškė: „Kaip pažymėta 2012 m. birželio 22 d. Tarybos posėdyje, Taryba per pagrįstą laikotarpį nepriims pasiūlymo dėl finansinių sandorių mokesčio. Todėl kelios valstybės narės pateiks prašymą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo šioje srityje, kad pasiūlymas būtų priimtas iki 2012 m. gruodžio mėn.“

2012 m. liepos 10 d. Tarybos posėdyje pirmininkaujanti valstybė narė (tuomet – Kipras) priminė 2012 m. birželio 22 d. Tarybos posėdyje vykusius svarstymus ir minėtas Europos Vadovų Tarybos išvadas. Ji pažymėjo, kad nebuvo vieningos paramos FSM pasiūlymui, svarstytam pirmininkaujant Danijai. Ji padarė išvadą, kad tebėra esminių nuomonių skirtumų dėl poreikio nustatyti ES lygio bendrą FSM sistemą ir kad artimiausioje ateityje vieningos paramos suderinto finansinių sandorių mokesčio principui Taryboje nebus. Galiausiai ji pažymėjo, kad daug valstybių narių norėtų apsvarstyti galimybę tvirčiau bendradarbiauti, dėl to ribotas valstybių narių skaičius galėtų pirmiausia imtis veiksmų tarpusavyje.

Taigi, per pagrįstą laiką neįmanoma visai Sąjungai pasiekti bendros FSM sistemos, kokią Komisija pasiūlė ir Taryba aptarė, tikslų. Vadinasi, norint šiuo klausimu judėti į priekį pagal Sutartį paskutinė išeitis būtų tvirtesnio bendradarbiavimo procesas pagal ES sutarties 20 straipsnį ir SESV 329 straipsnį.

Tokiomis aplinkybėmis vienuolika valstybių narių (Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija) pateikė Komisijai oficialius prašymus, kuriuose nurodė, kad nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje nustatant bendrą FSM sistemą ir kad Komisija tuo tikslu turėtų pateikti pasiūlymą Tarybai.

4.3.        Galimybės prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, jos interesų apsauga ir integracijos proceso stiprinimas

Vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų, nustatytų ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, – vidaus rinkos sukūrimas. Nustačius bendrą FSM sistemą būtų padedama šį tikslą įgyvendinti, nes šiuo metu kapitalo rinkoms būdingas ryškus tarptautinis matmuo, ir dideli šios srities apmokestinimo skirtumai labai iškreiptų konkurenciją ir trukdytų kurti tikrą atitinkamų produktų vidaus rinką.

Teisės aktų dėl skirtingų formų netiesioginio apmokestinimo suderinimas pagal SESV 113 straipsnį būtų naudingas kuriant vidaus rinką ir jai veikiant bei vengiant konkurencijos iškraipymo.

Įvairių nacionalinių formų FSM, kurie šiuo metu taikomi arba greičiausiai bus taikomi artimiausioje ateityje tam tikrose valstybėse narėse, koegzistavimas reiškia rinkos suskaidymą. Tai savo ruožtu iškreipia konkurenciją, nes naudojamasi mokesčių skirtumu, perorientuojami tiek atskirų produktų, tiek atskirų geografinių teritorijų prekybos srautai, veiklos vykdytojams atsiranda paskatų vengti apmokestinimo vykdant nedidelės ekonominės vertės operacijas ir didėja jiems tenkančios išlaidos dėl tokiai situacijai būdingo sudėtingumo. Ši tendencija ryškėja jau dabar ir stiprės toliau, jei teisės aktai nebus suderinti. Ji prieštarauja Sąjungos tikslui užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, jau nekalbant apie jos neigiamus padarinius mokestinėms pajamoms.

Tai ypač svarbu finansų sektoriuje, kuriame mokesčių bazės dėl savo pobūdžio yra labai paslankios ir pasirinkimas dažnai priklauso nuo sandorių sudarymo sąnaudų (į kurias įskaičiuojami mokesčiai) ir kuriame rizika, kad dėl sąnaudų veikla gali būti perkelta, yra labai didelė.

Pradiniu Komisijos pasiūlymu, pagrįstu SESV 113 straipsniu, siekta spręsti tuos klausimus. Toks tikslas (sukurti tikrą vidaus rinką ir gerinti jos veikimą) iš esmės yra tiek pat aktualus ir tada, kai pateikiamas prašymas tvirčiau bendradarbiauti, t. y. kai jo siekia mažesnis skaičius valstybių narių.

Pradėjus tvirčiau bendradarbiauti tiesioginė nauda vidaus rinkai neišvengiamai bus juntama tik geografinėje tokio bendradarbiavimo erdvėje, nes dalyvaus ne visos valstybės narės. Vis dėlto jo geografinė erdvė atitinkamai plėsis, jei (kada) kitos valstybės narės prie jo prisijungs, nes „į tokį bendradarbiavimą bet kuriuo metu gali įsitraukti visos valstybės narės“ (Sutarties 20 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys).

Be to, naudą vidaus rinkai (dėl sudėtingumo susidarančių sąnaudų mažėjimą) pajus ir iš pradžių nedalyvaujančių valstybių narių įstaigos. Jų finansiniams sandoriams, kuriuos apims tvirtesnis bendradarbiavimas, bus taikoma viena bendra sistema, o ne daugybė skirtingų nacionalinių taisyklių.

Daroma išvada, kad prašomu tvirtesniu bendradarbiavimu būtų prisidedama prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, saugomi jos interesai ir stiprinamas integracijos procesas.

4.4.        Atitiktis Sutartims ir Sąjungos teisei

Pagal SESV 326 straipsnio 1 dalį tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Sutartis ir Sąjungos teisę. Taigi, nustatant bendrą suderintą FSM sistemą, tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti galiojantį šios srities acquis.

Šiuo metu tik viename Sąjungos teisės akte aptariamas finansinių sandorių apmokestinimas – Tarybos direktyvoje 2008/7/EB[8]. Konkrečiai, šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje neleidžiama jokios formos netiesioginiais mokesčiais apmokestinti tam tikrų vertybinių popierių leidimo (pirminės rinkos sandorių tais vertybiniais popieriais). Kita vertus, nepaisant to neapmokestinimo, šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte ES valstybėms narėms suteikiama galimybė apmokestinti vertybinių popierių perleidimą (antrinės rinkos sandorius). Taigi, apmokestinti galima vertybinių popierių perleidimą, bet ne finansinių priemonių leidimą ir pirmąjį įsigijimą, kaip nustatyta Direktyvos 2008/7/EB 5 straipsnio 2 dalyje[9].

Galima Tarybos direktyva, kuria bus įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas FSM srityje, turės atitikti Tarybos direktyvos 2008/7/EB nuostatas, kad būtų išvengta galimos šių dviejų direktyvų kolizijos.

4.5.        Vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos nesusilpninimas; kliūčių prekybai nesudarymas ar jos nediskriminavimas; konkurencijos neiškreipimas

4.5.1.     Tvirtesnis bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos

SESV 326 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad tvirtesnis bendradarbiavimas nesusilpnintų vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos.

Tvirtesnis bendradarbiavimas aptariamomis aplinkybėmis neprieštaraus reikalavimui, kad toks bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos. Suderinus FSM valstybių narių grupės teritorijoje (toliau – FSM jurisdikcija) gerėtų vidaus rinkos veikimas, nors tuos privalumus tiesiogiai ir visapusiškai pajus ne visos 27 valstybės narės[10]. Vidaus rinkos suskaidymo ir konkurencijos iškraipymo rizika pirmiausia sumažės ir (arba) dings FSM jurisdikcijoje, kurioje bus tvirčiau bendradarbiaujama. Palyginti su padėtimi, jei nebūtų tokio bendradarbiavimo, vidaus rinkos veikimas 27 valstybių narių lygiu pagerėtų, o ne būtų silpninamas.

Be to, ir finansų veiklos vykdytojams iš FSM jurisdikcijai nepriklausančių šalių bus naudingas supaprastinimas, kuris bus visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms taikomo režimo suderinimo pasekmė, – to nebūtų tuo atveju, jei toliau didėtų nesuderintų FSM režimų skirtumai.

Dėl panašių priežasčių prašomas tvirtesnis bendradarbiavimas neturės neigiamo poveikio ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Nėra pagrindo manyti, kad dėl tvirtesnio bendradarbiavimo siekiant priimti suderintas nuostatas dėl FSM atsirastų apčiuopiamų ekonominio ar socialinio vystymosi skirtumų tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių. Ir konkrečiai jis neturėtų neigiamo poveikio ekonominiam ar socialiniam ekonomiškai silpnesnių ar geografiškai atokesnių Europos Sąjungos regionų vystymuisi. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarp norinčių tvirčiau bendradarbiauti valstybių narių yra didelių ir ūkinės veiklos rezultatų, ir geografinės padėties Sąjungoje skirtumų.

4.5.2.     Dėl tvirtesnio bendradarbiavimo neturi būti sudaroma kliūčių valstybių narių prekybai, diskriminuojama prekiaujant ar iškraipoma konkurencija tarp valstybių narių

SESV 326 straipsnio 2 dalyje taip pat reikalaujama, kad dėl tvirtesnio bendradarbiavimo nebūtų sudaroma kliūčių valstybių narių prekybai, diskriminuojama prekiaujant ar iškraipoma konkurencija tarp valstybių narių.

Komisijos nuomone, šio reikalavimo laikomasi dėl toliau nurodytų priežasčių.

Suderinto FSM režimo, veikiančio pagal tvirtesnio bendradarbiavimo sistemą, sąlygos būtų nuosekliai taikomos visoms atitinkamoms finansų įstaigoms ir sandoriams pagal objektyvius kriterijus ir visų pirma nurodytus geografinio priskyrimo veiksnius.

Be to, pats suderinto FSM teisinės sistemos, taikomos dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių teisinių sistemų koegzistavimas negali būti laikomas kliūtimi, diskriminacija arba konkurencijos iškraipymu. Jei nebūtų tvirtesnio bendradarbiavimo, koegzistuotų dar daugiau teisinių sistemų. Šiuo požiūriu prašomas tvirtesnis bendradarbiavimas iš tikrųjų mažina konkurencijos iškraipymo galimybes, visų pirma kalbant apie iškraipymą dėl neapmokestinimo arba dvigubo apmokestinimo.

4.6.        Būtinybė nepažeisti nedalyvaujančių valstybių narių teisių, kompetencijos ir įsipareigojimų

SESV 327 straipsnyje reikalaujama, kad dėl bet kokio tvirtesnio bendradarbiavimo nebūtų pažeistos tvirčiau nebendradarbiaujančių valstybių narių kompetencijos, teisės ir įsipareigojimai.

Tvirtesnis bendradarbiavimas bendros FSM sistemos srityje atitiktų ir šį reikalavimą.

Visų pirma tokia sistema neturėtų poveikio nedalyvaujančių valstybių narių galimybei išlaikyti arba įvesti FSM remiantis nesuderintomis nacionalinėmis taisyklėmis, jei tik laikomasi Sąjungos teisės įpareigojimų, kurie vis tiek taikomi.

Be to, pagal bendrą FSM sistemą apmokestinimo teisės dalyvaujančioms valstybėms narėms būtų priskiriamos tik remiantis tinkamais priskyrimo veiksniais.

5.           Bendrosios išvados

Remdamasi išdėstytais argumentais, Komisija daro išvadą, kad laikomasi visų Sutartyse nustatytų teisinių tvirtesnio bendradarbiavimo sąlygų, jei aktu, kuriuo bus įgyvendinamas šis tvirtesnis bendradarbiavimas, bus visiškai laikomasi atitinkamos Tarybos direktyvos 2008/7/EB nuostatos.

Be to, Komisija mano, kad leisti pradėti tvirčiau bendradarbiauti yra tikslinga ir laikas tam tinkamas.

Pastarųjų metų pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė smarkiai paveikė ES ekonomiką ir viešuosius finansus. Finansų sektorius labai prisidėjo prie ekonomikos krizės sukėlimo, o jos padarinių kainą moka vyriausybės ir visi Europos piliečiai. Per paskutinius du dešimtmečius finansų sektoriuje uždirbamas didelis pelnas, kurį iš dalies galėjo nulemti (numanoma arba tiesioginė) vyriausybių teikiama apsauga kartu su bankų sektoriaus taisyklėmis ir PVM netaikymu.

Šiomis aplinkybėmis kai kurios valstybės narės pradėjo įgyvendinti papildomų formų finansų sektoriaus apmokestinimą, o kitos valstybės narės jau yra nustačiusios konkrečius finansinių sandorių apmokestinimo režimus.

Nepageidaujami dabartinės padėties padariniai yra šie:

- mokestinio traktavimo suskaidymas finansinių paslaugų vidaus rinkoje (turint omenyje vis daugiau nekoordinuojamai diegiamų nacionalinių apmokestinimo priemonių), kurio galimi padariniai – finansinių priemonių, rinkos dalyvių ir prekybos vietų visoje Europos Sąjungoje konkurencijos iškraipymas ir dvigubas apmokestinimas arba visiškas neapmokestinimas;

- finansų įstaigos deramai ir iš esmės neprisideda prie pastarosios krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir neužtikrinamas vienodas sektoriaus apmokestinimas kitų sektorių atžvilgiu;

- mokesčių politika nepadeda sukurti kliūčių sandoriams, kuriais nedidinamas finansų rinkų veiksmingumas, ir nepapildo reguliavimo priemonių, kad ateityje būtų išvengta krizių, bet gali tik leisti ne finansų ekonomikos sektoriaus grąžą nukreipti į finansų įstaigas, taip skatinant per daug investicijų į gerovės nedidinančią veiklą.

Bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos įgyvendinimas pakankamame skaičiuje valstybių narių atneštų tiesiogiai juntamos naudos pagal visus tris nurodytus punktus (finansinių sandorių, kuriuos apimtų tvirtesnis bendradarbiavimas, atžvilgiu). Turint omenyje tuos punktus dalyvaujančių valstybių narių padėtis pagerėtų šiais aspektais: veiklos perkėlimo rizikos, mokestinių pajamų ir finansų rinkos veiksmingumo, taip pat dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo išvengimo. Kitų valstybių narių teisės aktams ir politikai šioje srityje poveikio nebūtų, nes tokių kitų valstybių narių veiklos vykdytojams taip pat gali būti naudingas mažesnio masto vidaus rinkos suskaidymas (plg. pirmiau pateiktą informaciją). Nustačius režimą pagal pradinį Komisijos sprendimą, būtų galima spręsti mokesčių slėpimo, konkurencijos iškraipymo ir veiklos perkėlimo į kitas jurisdikcijas problemas.

2012/0298 (APP)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač į jos 329 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Belgijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Slovakijos prašymus,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[11],

kadangi:

(1)       pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga sukuria vidaus rinką;

(2)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 straipsnį Taryba priima nuostatas dėl apyvartos mokesčius, akcizą ir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojančių teisės aktų suderinimo, būtino užtikrinti, kad būtų sukurta ir imtų veikti vidaus rinka ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymo;

(3)       2011 m. Komisija atsižvelgė į vykstančias visų lygių diskusijas dėl papildomo finansų sektoriaus apmokestinimo. Šias diskusijas lėmė noras užtikrinti, kad finansų sektorius deramai ir iš esmės prisidėtų prie krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad ateityje šio sektoriaus apmokestinimas būtų teisingas kitų sektorių atžvilgiu, sukurti kliūtis per daug rizikingai finansų įstaigų veiklai, papildyti reguliavimo priemones, kuriomis siekiama ateityje išvengti krizių, ir gauti papildomų įplaukų bendriesiems biudžetams arba specialioms politikos priemonėms finansuoti;

(4)       atsižvelgdama į tai Komisija priėmė Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio (FSM) sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB pasiūlymą[12]. Pagrindinis to pasiūlymo tikslas buvo užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo;

(5)       2012 m. birželio 22 d. Tarybos posėdyje nustatyta, kad vieningos paramos bendrai finansinių sandorių mokesčio (FSM) sistemai, kurios pasiūlymą pateikė Komisija, nėra. 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad per pagrįstą laiką siūlomos direktyvos Taryba nepriims. 2012 m. liepos 10 d. Tarybos posėdyje pažymėta, kad vis dar yra esminių nuomonių skirtumų dėl poreikio nustatyti Sąjungos lygio bendrą FSM sistemą, ir patvirtinta, kad artimiausioje ateityje vieningos paramos suderinto finansinių sandorių apmokestinimo principui Taryboje nebus;

(6)       tokiomis aplinkybėmis 11 valstybių narių, konkrečiai: Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija, raštais, kurie gauti nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 23 d., pateikė Komisijai prašymus, kuriuose nurodė, kad nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje FSM srityje. Šios valstybės narės prašė, kad tvirtesnio bendradarbiavimo taikymo sritis ir tikslai būtų pagrįsti 2011 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pateiktu direktyvos pasiūlymu. Be to, konkrečiai nurodytas poreikis išvengti mokesčių slėpimo, konkurencijos iškraipymo ir veiklos perkėlimo į kitas jurisdikcijas;

(7)       tvirtesnis bendradarbiavimas turėtų būti teisinė sistema, būtina norint dalyvaujančiose valstybėse narėse nustatyti bendrą FSM sistemą ir užtikrinti, kad būtų suderinti pagrindiniai mokesčio požymiai. Todėl, kiek įmanoma, reikėtų vengti paskatų pasinaudoti mokesčių skirtumu ir lėšų paskirstymo iškraipymų finansų rinkose, taip pat dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo galimybių ir mokesčių slėpimo;

(8)       ES sutarties 20 straipsnyje ir SESV 326 ir 329 straipsniuose nustatytos sąlygos įvykdytos;

(9)       2012 m. birželio 29 d. Tarybos posėdyje užfiksuota, o 2012 m. liepos 10 d. patvirtinta, kad per pagrįstą laiką visai Sąjungai neįmanoma pasiekti tikslą – priimti bendrą finansinių sandorių mokesčio sistemą. Todėl laikomasi ES sutarties 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad leidžiama tvirčiau bendradarbiauti tik kai nėra kitos išeities;

(10)     sritis, kurioje būtų tvirčiau bendradarbiaujama, – bendros FSM sistemos nustatymas Sąjungoje – yra sritis, surodyta SESV 113 straipsnyje, kitaip tariant, Sutartyse;

(11)     tvirtesnio bendradarbiavimo nustatant bendrą FSM sistemą tikslas – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Šio bendradarbiavimo srityje išvengiama skirtingų nacionalinių režimų koegzistavimo, o kartu ir netinkamo rinkos suskaidymo, taip pat su tuo susijusių problemų, pvz., konkurencijos iškraipymo, tiek atskirų produktų, tiek atskirų rinkos dalyvių ir geografinių teritorijų prekybos srautų perorientavimo ir paskatų veiklos vykdytojams vengti mokesčių vykdant nedidelės ekonominės vertės operacijas. Šios problemos yra ypač svarbios aptariamoje srityje, kuriai būdingos labai paslankios mokesčių bazės. Taigi, laikantis ES sutarties 20 straipsnio 1 dalies, taip prisidedama prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, saugomi jos interesai ir stiprinamas jos integracijos procesas;

(12)     bendros suderintos FSM sistemos nustatymas neįtrauktas į SESV 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą Sąjungos išimtinės kompetencijos sričių sąrašą. Kadangi jis naudingas vidaus rinkos veikimui, pagal SESV 113 straipsnį jis priklauso pasidalijamajai Sąjungos kompetencijai, kaip apibrėžta SESV 4 straipsnyje, ir kartu Sąjungos neišimtinei kompetencijai;

(13)     laikantis SESV 326 straipsnio 1 dalies, tvirtesnis bendradarbiavimas aptariamoje srityje atitinka Sutartis ir Sąjungos teisę. Laikantis SESV 326 straipsnio 2 dalies, jis nesusilpnins vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir dėl jo neatsiras kliūčių valstybių narių prekybai, nebus diskriminuojama prekiaujant ir nebus iškraipoma konkurencija tarp valstybių narių;

(14)     laikantis SESV 327 straipsnio, tvirčiau bendradarbiaujant aptariamoje srityje nepažeidžiama nedalyvaujančių valstybių narių kompetencija, teisės ir įsipareigojimai. Tokia sistema neturėtų poveikio nedalyvaujančių valstybių narių galimybei išlaikyti arba įvesti FSM remiantis nesuderintomis nacionalinėmis taisyklėmis. Pagal bendrą FSM sistemą apmokestinimo teisės dalyvaujančioms valstybėms narėms būtų priskiriamos tik remiantis tinkamais priskyrimo veiksniais;

(15)     laikantis SESV 328 straipsnio, jei laikomasi visų šiame sprendime nustatytų dalyvavimo sąlygų, pradėti tvirčiau bendradarbiauti jame nurodytoje srityje bet kuriuo metu gali visos valstybės narės, kurios sutinka laikytis pagal šią sistemą jau priimtų aktų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Belgijai, Vokietijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Austrijai, Portugalijai, Slovėnijai ir Slovakijai leidžiama taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje nustatant bendrą finansinių sandorių mokesčio sistemą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               COM(2011) 594.

[2]               2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui.

[3]               2008–2012 m. finansų įstaigos tiesiogiai arba netiesiogiai dideliu mastu pasinaudojo sanavimo ir garantijų operacijomis, kurias (iš anksto) finansavo Europos mokesčių mokėtojai. Šios operacijos kartu su ūkinės veiklos sulėtėjimu dėl išplitusių abejonių visos ekonomikos ir finansų sistemos stabilumu nulėmė visos Europos valstybių finansų padėties pablogėjimą. Be to, daugumai finansinių ir draudimo paslaugų netaikomas PVM.

[4]               P7_TA-(2012)0217.

[5]               ECO/321 – CESE 818/2012 (OL C 181, 2012 06 21, p. 55).

[6]               CDR 332/2011 (OL C 113, 2012 04 18, p. 7).

[7]               FSM pirmą kartą į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos darbotvarkę įtrauktas 2011 m. lapkričio 8 d., o po to – į trijų vėlesnių posėdžių 2012 m. kovo, birželio ir liepos mėn. darbotvarkes. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. šiai temai skirti septyni Tarybos Mokesčių klausimų darbo grupės (netiesioginis apmokestinimas) posėdžiai.

[8]               Tarybos direktyva 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui (OL L 46, 2008 2 21, p. 11).

[9]               Žr. 2009 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bylos C-569/07 32–35 punktus, kur cituojama Byla C-415/02 (OL C 282, 2009 11 21, p. 6).

[10]             Žr. 4.3 skirsnį.

[11]             OL C , , p. .

[12]             COM (2011) 594 galutinis, 2011 m. rugsėjo 28 d.