Komisijos pasiūlymo COM(2011) 625 final/3 dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pakeitimai /* COM/2012/0552 final - 2011/0280 (COD) */

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Planuojama, kad Kroatija prie ES prisijungs 2013 m. liepos 1 d. Nors Stojimo aktą[1] yra ratifikavusios dar ne visos valstybės narės, Komisija, atsižvelgdama į Kroatijos stojimą, neseniai atnaujino pateiktus daugiametės finansinės programos pasiūlymus[2]. Panašiai turėtų būti patikslinti BŽŪP reformos pasiūlymai siekiant užtikrinti, kad, kai tik jie bus priimti, jie būtų visapusiškai taikomi Kroatijai, kaip naujai valstybei narei.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Kroatijos atveju konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ar atlikti poveikio vertinimo neprireikė, nes šios pataisos daromos atsižvelgiant į Stojimo aktą.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pataisos daromos iš dalies keičiant pasiūlymą COM(2011) 625 final/3 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, kad į pasiūlymą būtų įtrauktos Kroatijai taikomos nuostatos, kurios jau išdėstytos Stojimo sutartyje. Pagrindiniai pakeitimai susiję su įtraukiamomis nuostatomis dėl:

- laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo Kroatijai (laipsniško išmokų didinimo),

- galimybės skirti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kuriomis būtų papildomos I priede nurodytos paramos schemos, kurias Kroatija įgyvendins po reformos,

- tam tikrų finansinių aspektų (nacionalinių paketų (II priedas), grynųjų sumų pritaikius apribojimą (III priedas), didžiausios papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sumos, kuri gali būti skirta (V priedas)) ir

- specialaus nacionalinio išminavimo rezervo Kroatijoje įgyvendinimo. Išminavimo rezervas susijęs su išminuota žeme, kuri vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Šie pakeitimai kito poveikio biudžetui, nei nurodytas atnaujintų daugiametės finansinės programos pasiūlymų aiškinamajame memorandume, neturi.

2011/0280 (COD)

Komisijos pasiūlymo COM(2011) 625 final/3 dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pakeitimai

Komisijos pasiūlymas COM(2011) 625 final/3 iš dalies keičiamas taip:

(1) 5 konstatuojamosios dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar diskriminacijos, Komisijai turėtų būti suteikti šie įgyvendinimo įgaliojimai: leisti Kroatijai skirti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas; nustatyti sumą, kuri turi būti skirta specialiam nacionaliniam išminavimo rezervui Kroatijoje; nustatyti bazinės išmokos schemos metinę nacionalinę viršutinę ribą; priimti su paraiškomis skirti teises į išmokas susijusias taisykles; priimti priemones, susijusias su nepanaudotų teisių į išmokas grąžinimu į nacionalinį rezervą; priimti reikalavimus, susijusius su pranešimų apie teisių į išmokas perdavimu nacionalinėms valdžios institucijoms teikimu ir tokių pranešimų teikimo terminais; nustatyti išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą metinę viršutinę ribą; nustatyti išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, metinę viršutinę ribą; nustatyti išmokos jauniesiems ūkininkams metinę viršutinę ribą; nustatyti savanoriškos susietosios paramos metinę viršutinę ribą; priimti su savanoriška susietąja parama susijusių sprendimų vertinimo ir tvirtinimo tvarkos taisykles; priimti žemės ir veislių tvirtinimo specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo tikslais ir pranešimų teikimo su tuo tvirtinimu susijusiems gamintojams tvarkos taisykles; numatyti specialiosios išmokos už medvilnę sumos sumažinimo apskaičiavimo taisykles; priimti su bendraisiais pranešimų teikimo reikalavimais susijusias taisykles.“

(2) 11 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(11) siekiant užtikrinti, kad BŽŪP finansavimo sumos atitiktų Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas metines viršutines ribas, reikėtų ir toliau kiekvienais kalendoriniais metais patikslinti tiesioginės paramos dydį. Tiesioginių išmokų tikslinimas turėtų būti taikomas tik toms ūkininkams skirtinoms išmokoms, kurios atitinkamais kalendoriniais metais viršytų 5 000 EUR. Atsižvelgiant į Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų dydį, nustatomą visoms tose valstybėse narėse skiriamoms tiesioginėms išmokoms taikant laipsniško išmokų didinimo mechanizmą, ši finansinės drausmės priemonė Bulgarijoje ir Rumunijoje turėtų būti taikoma tik nuo 2016 m. sausio 1 d., o Kroatijoje – nuo 2022 m. sausio 1 d.;“

(3) 12 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:

„(12) siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su bendra didžiausia tiesioginių išmokų suma, kuri gali būti skirta, įskaitant sumas, kurios susidaro valstybėms narėms priėmus sprendimus dėl pervedimų tarp pirmojo ir antrojo ramsčių, ir sumas, kurios susidaro Kroatijai pateikus pranešimus apie išminuotą žemę, kuri vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kad būtų peržiūrėtos šiame reglamente nustatytos nacionalinės ir grynosios viršutinės ribos;“

(4) 14 konstatuojamosios dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos ūkininkams, kuriems mokamos tiesioginės išmokos yra laipsniškai didinamos, minimali riba turėtų būti grindžiama galutine laipsniško išmokų didinimo proceso pabaigoje suteiktina suma;“

(5) 19 konstatuojamoji dalis papildoma šiuo paskutiniu sakiniu:

„Tokia pat galimybė turėtų būti suteikta ir Kroatijai, kuriai pagal Stojimo aktą laipsniško išmokų didinimo mechanizmas bus taikomas iki 2021 m.;“

(6) Po 19 konstatuojamosios dalies įterpiama nauja konstatuojamoji dalis:

„(19a) Reglamente (EB) Nr. 73/2009 su pakeitimais, padarytais 2011 m. Stojimo aktu, numatyta Kroatijoje sukurti specialų nacionalinį išminavimo rezervą, iš kurio dešimties metų po įstojimo į Sąjungą laikotarpiu būtų finansuojamos skiriamos teisės į išmokas už žemę, kuri bus išminuota ir kiekvienais metais vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai. Tikslinga nustatyti sumų, skirtų paramai už tą žemę pagal šiame reglamente numatytas paramos schemas finansuoti, nustatymo ir to rezervo valdymo taisykles. Siekiant atsižvelgti į sumas, kurios susidaro Kroatijai pateikus pranešimus apie išminuotą žemę, kuri vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kad būtų peržiūrėtos tam tikros Kroatijai taikomos finansinės nuostatos;“

(7) 1 straipsnio b punkto viii papunktis pakeičiamas taip:

„viii) sistema, pagal kurią Bulgarija, Kroatija ir Rumunija galėtų papildyti tiesiogines išmokas.“

(8) 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su bendra didžiausia tiesioginių išmokų suma, kuri gali būti skirta, įskaitant sumas, kurios susidaro valstybėms narėms priėmus sprendimus pagal 14 straipsnį, ir sumas, kurios susidaro taikant 17b straipsnio 2 dalį, Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kad būtų peržiūrėtos II priede nustatytos nacionalinės viršutinės ribos.“

(9) 8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pagal 16 straipsnyje numatytą laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo sistemą šio straipsnio 1 dalis Bulgarijai ir Rumunijai taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d., o Kroatijai – nuo 2022 m. sausio 1 d.“

(10) 10 straipsnio 4 dalis papildoma šiuo paskutiniu sakiniu:

„2014–2021 m. Kroatijoje prašoma arba skirtina suma, nurodyta 1 dalyje, apskaičiuojama remiantis Va priedo A dalyje nustatyta suma.“

(11) II antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Bulgarijai, Kroatijai ir Rumunijai taikomos nuostatos“

(12) 16 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Laipsniškas tiesioginių išmokų įvedimas Bulgarijai ir Rumunijai“

(13) Įterpiamas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Laipsniškas tiesioginių išmokų įvedimas Kroatijai

Kroatijai tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos nuo 2022 m. taikytinų tiesioginių išmokų procentine dalimi:

– 25 % – 2013 m.,

– 30 % – 2014 m.,

– 35 % – 2015 m.,

– 40 % – 2016 m.,

– 50 % – 2017 m.,

– 60 % – 2018 m.,

– 70 % – 2019 m.,

– 80 % – 2020 m.,

– 90 % – 2021 m.,

– 100 % – nuo 2022 m.“

(14) 17 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos Bulgarijoje ir Rumunijoje“

(15) 2 skyrius papildomas šiais straipsniais:

„17a straipsnis

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos Kroatijoje

1. Gavusi įgyvendinimo aktu, priimtu nepadedant 56 straipsnyje nurodytam komitetui, Komisijos suteiktą leidimą, Kroatija gali prireikus papildyti bet kurią I priede nurodytą paramos schemą.

2. Papildoma suma, kuri atitinkamais metais gali būti skiriama atitinkamai paramos schemai, apribojama konkrečiu finansiniu paketu. Šis paketas nustatomas kaip skirtumas tarp:

a) tiesioginės paramos sumos, kuri pagal atitinkamą paramos schemą galutinai įvedus tiesiogines išmokas pagal 16a straipsnį gali būti skiriama už 2022 kalendorinius metus,

b) tiesioginės paramos sumos, kuri pagal atitinkamą paramos schemą pritaikius išmokų didinimo tvarkaraštį pagal 16a straipsnį gali būti skiriama atitinkamais metais.

3. Bendra skiriamų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma neturi viršyti atitinkamiems kalendoriniams metams Va priedo B dalyje nustatytos viršutinės ribos.

4. Remdamasi objektyviais kriterijais ir gavusi Komisijos leidimą, Kroatija gali nustatyti skirtinos papildomos nacionalinės pagalbos sumas.

5. Komisijos leidime nurodomos atitinkamos paramos schemos ir nustatomas dydis, kurio neturi viršyti mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos.

Leidime, susijusiame su papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis, kuriomis siekiama papildyti IV antraštinės dalies 1 skyriuje nurodytą savanorišką susietąją paramą, taip pat nurodomi 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs ūkininkavimo būdai arba konkretūs žemės ūkio sektoriai, kuriems papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos gali būti skiriamos.

6. Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų skyrimo sąlygos yra tokios pat kaip šiame reglamente nustatytos paramos pagal atitinkamas paramos schemas skyrimo sąlygos.

7. Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos patikslinamos, jei tai būtina dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčių. Jos skiriamos vadovaujantis objektyviais kriterijais ir taip, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir kad būtų išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo.

8. Kroatija pateikia ataskaitą, kurioje nurodo papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sistemai įgyvendinti skirtas priemones, iki metų, einančių po tų priemonių įgyvendinimo, birželio 30 d. Ataskaitoje nurodoma bent ši informacija:

a) visi padėties pokyčiai, turintys įtakos papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms;

b) apie kiekvieną papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką – paramos gavėjų skaičius, bendra suteiktos papildomos nacionalinės paramos suma, taip pat hektarų skaičius, gyvulių arba kitų vienetų, už kuriuos suteikta pagalba, skaičius;

c) ataskaita apie skirtoms papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms taikytas kontrolės priemones.

17b straipsnis

Specialus nacionalinis išminavimo rezervas Kroatijoje

1. Nuo 2014 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Kroatija praneša Komisijai apie praeitais kalendoriniais metais žemės ūkio veiklai vėl pradėtus naudoti plotus, nustatytus pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 57a straipsnio 10 dalį.

Kroatija taip pat praneša teisių į išmokas, kuriomis ūkininkai galėjo pasinaudoti praeitų kalendorinių metų gruodžio 31 d., skaičių ir nepanaudotų specialaus nacionalinio išminavimo rezervo lėšų sumą tą pačią dieną.

Jei taikoma, pirmoje ir antroje pastraipose numatyti pranešimai pateikiami pagal regionus, nustatytus pagal 20 straipsnio 1 dalį.

2. Komisija, peržiūrėdama II priedą pagal 6 straipsnio 2 dalį, kasmet apskaičiuoja sumą, pridėtiną prie tame priede Kroatijai nustatytų sumų, kad būtų finansuojama pagal I priede išvardytas schemas už šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus plotus skiriama parama. Ši suma apskaičiuojama remiantis Kroatijos pagal 1 dalį pateiktais duomenimis ir atitinkamais metais Kroatijoje numatomomis vidutinėmis tiesioginėmis išmokomis už hektarą.

Didžiausia suma, pridėtina pagal pirmą pastraipą remiantis visais plotais, apie kuriuos Kroatija pranešė pagal 1 dalį iki 2022 m., yra 9 600 000 EUR, laikantis 16a straipsnyje nustatyto tiesioginių išmokų įvedimo tvarkaraščio, kaip išdėstyta Vb priede.

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato pagal 2 dalį pridėtinos sumos dalį, kurią Kroatija įtraukia į specialų nacionalinį išminavimo rezervą ir kuri naudojama skirti teises į išmokas už 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus plotus. Ši dalis apskaičiuojama remiantis bazinės išmokos viršutinės ribos ir II priede nustatytos sumos (prieš ją padidinant pagal 2 dalį) santykiu. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. 2014–2022 m. Kroatija iš specialaus nacionalinio išminavimo rezervo teises į išmokas ūkininkams skiria už išminuotą žemę, kurią ūkininkai deklaravo atitinkamais metais, jei įvykdytos šios sąlygos:

a) tokia žemė atitinka reikalavimus, kaip apibrėžta 25 straipsnio 2 dalyje,

b) ta žemė praeitais kalendoriniais metais vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai,

c) apie žemę pranešta Komisijai pagal 1 dalį.

5. Pagal šį straipsnį nustatyta teisių į išmokas vertė yra nacionalinio arba regionų lygmens vidutinė teisių į išmokas vertė teisių į išmokas skyrimo metais, neviršijant specialiame nacionaliniame išminavimo rezerve numatytos sumos.

6. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslintos Va priede nustatytos sumos, siekiant atsižvelgti į šio straipsnio taikymą.“

(16) 18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ūkininkai gali pasinaudoti pagal bazinės išmokos schemą teikiama parama, jei teises į išmokas pagal šį reglamentą jie įgyja, jas skyrus pagal 17b straipsnio 4 dalį, pasinaudodami pirmuoju teisių į išmokas skyrimu pagal 21 straipsnį, jas skyrus iš nacionalinio rezervo pagal 23 straipsnį arba perdavus pagal 27 straipsnį.“

(17) 19 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirma pastraipa netaikoma, jei toks pokytis susidaro taikant 17b straipsnio 2 dalį.“

(18) 21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Ūkininkai, kurie 2011 m., o Kroatijos atveju – 2013 m., pagal bendrosios išmokos schemą pasinaudojo bent viena teise į išmokas arba pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą prašė paramos, abiem atvejais vadovaudamiesi Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, teises į išmokas gauna pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais su sąlyga, kad pagal 9 straipsnį jie turi teisę gauti tiesiogines išmokas.“

(19) 49 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nukrypstant nuo 2 dalies, Kroatijoje, Kipre ir Maltoje gali būti nustatyta mažesnė kaip 500 EUR, bet ne mažesnė kaip 200 EUR 1 dalyje nurodytos sumos vertė.“

(20) II priede po Prancūzijai skirto įrašo įterpiama:

„

Kroatija || 111 900 || 130 550 || 149 200 || 186 500 || 223 800 || 261 100*

* 2020 kalendoriniais metais Kroatijai taikoma nacionalinė viršutinė riba yra 298 400, 2021 kalendoriniais metais – 335 700, o 2022 kalendoriniais metais – 373 000 (tūkst. EUR).“

(21) III priede po Prancūzijai skirto įrašo įterpiama:

„

Kroatija || 111,9 || 130,6 || 149,2 || 186,5 || 223,8 || 261,1*

* 2020 kalendoriniais metais Kroatijai numatyta grynoji viršutinė riba yra 298,4, 2021 kalendoriniais metais – 335,7, o 2022 kalendoriniais metais – 373 (mln. EUR).“

(22) IV priede po Prancūzijai skirto įrašo įterpiama:

„

Kroatija || 100 || 1 ha

“

(23) Įterpiamas naujas Va priedas:

„Va PRIEDAS Kroatijai taikomos finansinės nuostatos, nurodytos 10 ir 17a straipsniuose

A. Sumos, kuriomis remiantis taikomas 10 straipsnis:

(tūkst. EUR)

Kroatija || 373 000

B. Bendra 17a straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma:

(tūkst. EUR)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m.

Kroatija || 261 100 || 242 450 || 223 800 || 186 500 || 149 200 || 111 900 || 74 600 || 37 300

“

(24) Įterpiamas naujas Vb priedas:

„Vb PRIEDAS Didžiausia suma, pridėtina prie II priede nustatytų sumų pagal 17b straipsnio 2 dalį

(tūkst. EUR)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. || 2022 m.

Kroatija || 2 880 || 3 360 || 3 840 || 4 800 || 5 760 || 6 720 || 7 680 || 8 640 || 9 600

“

(25) VI priede po Prancūzijai skirto įrašo įterpiama:

„

Kroatija || 5,9

“

(26) VII priedas iš dalies keičiamas taip:

a) Po eilutės, kurioje įrašytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 57 straipsnis, įterpiamas šis įrašas:

„

57a straipsnis || 17b straipsnis || -

“

b) Įrašas, susijęs su Reglamento (EB) Nr. 73/2009 121 straipsniu, pakeičiamas taip:

„

121 straipsnis || 16 ir 16a straipsniai || -

“

„

132 straipsnis || 17 ir 17a straipsniai || -

“

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

- Komisijos pasiūlymo COM(2011) 625 final/3 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pakeitimai;

- Komisijos pasiūlymo COM(2011) 626 final/3 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (Vieno BRO reglamento) pakeitimai;

- Komisijos pasiūlymo COM(2011) 627 final/3 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, pakeitimai;

- Komisijos pasiūlymo COM(2011) 628 final/2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pakeitimai.

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[3]

Politikos sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis (BŽŪP teisės aktų sistema po 2013 m.)

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[4]

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai

1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Skatinant veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo, BŽŪP tikslai:

- gyvybinga maisto produktų gamyba;

- tausus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas;

- darnus teritorinis vystymasis.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs 05 politikos srities tikslai:

1 konkretus tikslas –

teikti aplinkos viešąsias gėrybes

2 konkretus tikslas –

kompensuoti gamybos sunkumus regionuose, kuriuose esama specifinių gamtinių kliūčių

3 konkretus tikslas –

vykdyti veiksmus klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti

4 konkretus tikslas –

tvarkyti (BŽŪP) ES biudžetą, laikantis aukšto lygio finansų valdymo standartų

Konkretus VGB 05 02 tikslas – intervencijos žemės ūkio rinkose:

5 konkretus tikslas –

didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę

Konkretus VGB 05 03 tikslas – tiesioginė pagalba

6 konkretus tikslas –

remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą

Konkretūs VGB 05 04 tikslai – kaimo plėtra:

7 konkretus tikslas –

skatinti ekologišką augimą diegiant inovacijas

8 konkretus tikslas –

remti užimtumą kaimo vietovėse ir išlaikyti kaimo vietovių socialinę struktūrą

9 konkretus tikslas –

gerinti kaimo ekonomiką ir skatinti įvairinimą

10 konkretus tikslas –

atsižvelgti į ūkininkavimo sistemų struktūrinę įvairovę

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Šiame etape neįmanoma nustatyti kiekybinių poveikio rodiklių tikslų. Nors vykdoma politika galima pakreipti vystymąsi kuria nors linkme, pagal šiuos rodiklius vertinami svarbiausi ekonominiai, aplinkos ir socialiniai rezultatai galiausiai priklausys ir nuo įvairių išorinių veiksnių poveikio, o šie veiksniai, remiantis pastarųjų metų patirtimi, įgyja vis daugiau svarbos ir yra neprognozuojami. Toliau vykdoma analizė bus parengta laikotarpiui po 2013 m.

Tiesioginių išmokų atžvilgiu valstybės narės turės galimybę priimti kai kuriuos sprendimus dėl tam tikrų tiesioginių išmokų schemų elementų.

Kaimo plėtros srityje šie planuojami rezultatai ir poveikis priklausys nuo valstybių narių kaimo plėtros programų, pateiktų Komisijai. Valstybės narės bus paprašytos savo programose nustatyti tikslus.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Pasiūlymuose numatoma sukurti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą bendros žemės ūkio politikos rezultatams vertinti. Į ją įtraukiamos visos priemonės, susijusios su BŽŪP priemonių, visų pirma tiesioginių išmokų, rinkos priemonių, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos, stebėsena ir vertinimu.

Šių BŽŪP priemonių poveikis vertinamas pagal šiuos tikslus:

a) perspektyvią maisto gamybą, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio produktyvumui ir kainų stabilumui;

b) tvarų natūralių išteklių valdymą ir klimato kaitos prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;

c) darnų teritorijų vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui kaimo vietovėse, jų ekonominiam augimui ir skurdo jose prevencijai.

Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia specifinius tikslų ir sričių rodiklius.

Be to, kaimo plėtrai siūloma sustiprinta bendra stebėsenos ir vertinimo sistema. Šia sistema siekiama a) parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą, našumą ir aktualumą, b) padėti tiksliau nukreipti paramą kaimo plėtrai, c) remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu. Komisija įgyvendinimo aktu nustatys bendrų rodiklių, susietų su politikos prioritetais, sąrašą.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Siekiant įgyvendinti daugiamečius strateginius BŽŪP tikslus, kuriais kaimo vietovėse tiesiogiai įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir įvykdyti atitinkamus Sutarties reikalavimus, pasiūlymais, kurie iš dalies pakeisti atsižvelgiant į Kroatijos stojimą, siekta nustatyti bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. teisės aktų sistemą.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Būsima BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Taigi vykdant BŽŪP – šią išties bendrą ES politiką – veiksmingiausiai panaudojami riboti biudžeto ištekliai tvariam žemės ūkiui palaikyti visoje ES, sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą.

Kaip nurodoma Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[5], BŽŪP yra tikroji Europos politika. Valstybės narės nevykdo 28 nacionalinių žemės ūkio politikų ir nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius vykdo vieną Europos lygmens politiką ir valdo vieną Europos biudžetą. Natūralu, kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto dalį. Vis dėlto vykdyti bendrą politiką yra veiksmingiau ir ekonomiškiau nei vykdyti nekoordinuotą nacionalinę politiką.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Remiantis dabartinės politikos sistemos vertinimu, išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais asmenimis ir būsimų uždavinių bei poreikių analize, atliktas nuodugnus poveikio vertinimas. Daugiau informacijos galima rasti teisės aktų pasiūlymuose pateikiamuose poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Teisės aktų pasiūlymai, apžvelgiami šioje finansinėje pažymoje, turėtų būti vertinami platesniame kontekste, t. y. atsižvelgiant į suvestinio pagrindų reglamento pasiūlymą, kuriame nustatytos bendros strateginės programos fondų (EŽŪFKP, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF) bendrosios nuostatos. Šiuo pagrindų reglamentu bus iš esmės padedama mažinti administracinę naštą, leisti ES lėšas veiksmingai ir supaprastinti politikos įgyvendinimą. Juo taip pat grindžiamos bendroje strateginėje programoje nustatytos naujos koncepcijos, taikomos visiems šiems fondams ir būsimoms partnerystės sutartims, kuriomis šie fondai bus irgi reguliuojami.

Sukurtoje bendroje strateginėje programoje strategijos „Europa 2020“ tikslai ir prioritetai paverčiami EŽŪFKP, taip pat ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF prioritetais, užtikrinsiančiais integruotą lėšų naudojimą bendriems tikslams įgyvendinti.

Bendroje strateginėje programoje taip pat bus nustatyti koordinavimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis mechanizmai.

Be to, derinant ir vienodinant pirmo (EŽŪGF) ir antro (EŽŪFKP) BŽŪP ramsčio valdymo ir kontrolės taisykles, bus pasiektas reikšmingas BŽŪP sinergijos ir supaprastinimo poveikis. Stiprų EŽŪGF ir EŽŪFKP ryšį reikia išlaikyti, o valstybėse narėse jau veikiančias struktūras toliau stiprinti.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota (taikoma tiesioginių išmokų schemos reglamento, kaimo plėtros ir pereinamojo laikotarpio reglamentų projektams)

– x Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– x Finansinis poveikis tolesniu daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Kaimo plėtros atžvilgiu – poveikis išmokoms iki 2023 m.

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota (taikoma vieno BRO reglamento ir horizontaliojo reglamento projektams)

– Įgyvendinimas nuo 2014 m.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[6]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ vykdomosioms įstaigoms

– ¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[7]

– ¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

x Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos

Be didelių pokyčių lyginant su dabartine padėtimi, t. y. valstybės narės pasidalijamuoju būdu valdys dalį išlaidų, susijusių su teisės aktų pasiūlymais dėl BŽŪP reformos. Vis dėlto labai nedidelei daliai išlaidų toliau bus taikomas Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas.

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Kas 4 metus Komisija teiks BŽŪP stebėsenos ir vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmoji ataskaita pateikiama vėliausiai 2017 m. pabaigoje.

Šią ataskaitą papildo pagal konkrečias visoms BŽŪP sritims taikomas nuostatas vykdomi išsamūs ataskaitų teikimo ir pranešimų reikalavimai, kurie bus apibrėžti įgyvendinimo taisyklėse.

Kaimo plėtros srityje numatytos programos lygmens stebėsenos taisyklės, kurios bus suvienodintos su kitų fondų taisyklėmis ir susietos su ex ante, pažangos ir ex post vertinimais.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1. Nustatyta rizika

Esama daugiau nei septynių milijonų BŽŪP gavėjų, gaunančių paramą pagal pačias įvairiausias pagalbos schemas, kurių atrankai taikomi išsamūs ir kartais sudėtingi atitikties kriterijai.

Ryškėja tendencija bendros žemės ūkio politikos srityje mažinti klaidų dažnį. Taigi dabartinis šiek tiek didesnis nei 2 proc. klaidų dažnis leidžia teigiamai vertinti ankstesnių metų vertinimus. Ketinama toliau siekti mažinti klaidų dažnį, kad jis nesiektų 2 proc.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę sistemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005. Šiuose teisės aktuose numatoma privaloma valstybių narių lygmens administracinė struktūra, kurios pagrindą sudaro akredituotos mokėjimo agentūros, atsakingos už galutinių paramos gavėjų kontroliavimą pagal 2.3 skirsnyje nustatytus principus. Kasmet kiekvienos mokėjimo agentūros vadovas privalo pateikti patikinimo pareiškimą, kuriuo užtikrinamas mokėjimo agentūros ataskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, tinkamas jos vidaus kontrolės sistemų veikimas, pagrindinių jos sandorių teisėtumas ir tvarkingumas. Nepriklausoma audito institucija turi pateikti šių trijų sričių vertinimo išvadas.

Komisija ir toliau tikrins žemės ūkio išlaidas, taikydama rizikos vertinimo metodiką ir siekdama sutelkti didžiausią auditorių dėmesį į didžiausios rizikos sritis. Kai šiais auditais nustatoma, kad išlaidos patirtos, pažeidus Sąjungos taisykles, Komisija pagal atitikties patikrinimo sistemą nefinansuos susijusių sumų Sąjungos lėšomis.

Išsami kontrolės sąnaudų analizė pateikiama poveikio vertinimo, įtraukto į teisės aktų pasiūlymus, 8 priede.

Be to, skelbiant informaciją apie EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų gavėjus bus sustiprinta lėšų naudojimo viešoji kontrolė, o bendra žemės ūkio politika taps labiau matoma ir geriau suprantama.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę išsamią kontrolės ir baudų, skiriamų mokėjimo agentūrų, sistemą, pritaikant bendrąsias pagrindines savybes ir specifines taisykles kiekvienos pagalbos programos ypatybėms. Apskritai sistemoje numatyta atlikti nuodugnų 100 proc. paramos paraiškų administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su kitomis duomenų bazėmis, išankstinių mokėjimų patikrinimus vietoje, tikrinant mažiausią sandorių skaičių, priklausomai nuo konkrečiai programai priskiriamo rizikos laipsnio. Jei vykdant šiuos patikrinimus vietoje išaiškinama daug pažeidimų, turi būti vykdomas papildomas patikrinimas. Šiame kontekste pati svarbiausia – Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS), kuri per 2010 finansinius metus patikrinto apie 80 proc. visų išlaidų pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP. Komisijai bus suteikti įgaliojimai sumažinti patikrinimų vietoje skaičių valstybėse narėse, kuriose veikia tinkamos kontrolės sistemos ir randama mažai klaidų.

Be to, teisės aktų paketu numatoma, kad valstybės narės vykdys pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos aiškinsis ir taisys, taikys veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir išieškos visas neteisėtai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame nustatytas automatinis neteisėtai išmokėtų sumų neišieškojimo patvirtinimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per aštuonerius metus teismo proceso atveju, neišieškotas sumas apmoka atitinkama valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms narėms kuo greičiau išieškoti neteisėtai išmokėtas sumas.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Šioje finansinėje pažymoje nurodomos sumos, išreikštos dabartinėmis kainomis ir įsipareigojimais.

Be toliau pateikiamose lentelėse nurodytų pokyčių, teisės aktų pasiūlymuose nustatoma ir daugiau pakeitimų, neturinčių finansinio poveikio.

Nė vieneriems metams 2014–2020 m. laikotarpiu nedaroma išimtis finansinės drausmės taikymo atžvilgiu. Tačiau tą lemia ne patys reformos pasiūlymai, o kiti veiksniai, pavyzdžiui, tiesioginės pagalbos vykdymas arba žemės ūkio rinkų vystymasis ateityje.

Tiesioginės pagalbos srityje padidintosios 2014 m. (2013 kalendorinių metų) grynosios viršutinės ribos, nurodytos Komisijos pasiūlyme dėl tiesioginių išmokų skyrimo pereinamaisiais 2013 m. (COM(2011) 630)[8], viršija toliau lentelėse pateiktas tiesioginei pagalbai skirtas sumas. Šiuo ribų padidinimu siekta užtikrinti dabartinių teisės aktų vykdymo tęstinumą, jei visi kiti elementai liktų nepakitę, nedarant poveikio galimybei prireikus taikyti finansinės drausmės mechanizmą.

Reformos pasiūlymuose nustatytos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms suteikiamas tam tikras lankstumas skirstant tiesioginę pagalbą kaimo plėtrai. Jei valstybės narės nutars pasinaudoti šiuo lankstumu, tai turės finansinių pasekmių nustatytoms lėšų sumoms, kurių šiuo metu įvertinti neįmanoma.

Reformos pasiūlyme dėl tiesioginių išmokų yra nuostata dėl laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo ir jų ribų nustatymo. Siekiant nustatyti grynąsias viršutines tiesioginių išmokų ribas, yra apskaičiuotos apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos kaimo plėtrai (pasiūlymo III straipsnis). Šie skaičiavimai buvo grindžiami prielaidomis dėl tiesioginių išmokų skyrimo valstybėse narėse, todėl, kai valstybės narės praneš apie savo sprendimus dėl tiesioginių išmokų skyrimo, šie skaičiavimai bus patikslinti. Be to, Kroatijos atveju šiuo metu apskaičiuoti apribojus paramą numatomas gauti lėšas neįmanoma dėl duomenų trūkumo. Pirminių apytikrių skaičiavimų, atliktų remiantis pradine informacija, duomenimis, Kroatijos atveju apribojus paramą lėšų nebus gauta. Skaičiavimai bus patikslinti gavus duomenų.

Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgta į galimą rezervo krizėms įveikti panaudojimą. Reikėtų pabrėžti, kad sumos, į kurias atsižvelgta nustatant su rinka susijusias išlaidas, yra apskaičiuotos, neatsižvelgiant į valstybės intervencinį supirkimą ir kitas su krizės sąlygomis susijusias priemones bet kuriame sektoriuje.

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

1 lentelė. BŽŪP sumos, įskaitant papildomas DFP pasiūlymuose ir BŽŪP reformos pasiūlymuose numatytas sumas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || ||

Įtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

2 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (2) (3) (4) (5) || 44 939 || 45 304 || 44 956 || 45 199 || 45 463 || 45 702 || 45 729 || 45 756 || 45 783 || 318 589

Numatomos asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 4 704

|| || || || || || || || || ||

P1. Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (įskaitant asignuotas įplaukas) (5) || 45 611 || 45 976 || 45 628 || 45 871 || 46 135 || 46 374 || 46 401 || 46 428 || 46 455 || 323 293

|| || || || || || || || || ||

P2. Kaimo plėtra (4) || 14 817 || 14 451 || 14 784 || 14 784 || 14 784 || 14 784 || 14 784 || 14 784 || 14 784 || 103 488

|| || || || || || || || || ||

Iš viso || 60 428 || 60 428 || 60 412 || 60 655 || 60 919 || 61 159 || 61 186 || 61 212 || 61 239 || 426 781

1 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio srityje || Netaikoma || Netaikom || 682 || 696 || 710 || 724 || 738 || 753 || 768 || 5 072

Labiausiai nepasiturintys asmenys || Netaikom || Netaikom || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

Iš viso || Netaikom || Netaikom || 1 061 || 1 082 || 1 104 || 1 126 || 1 149 || 1 172 || 1 195 || 7 889

3 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Maisto sauga || Netaikom || Netaikom || 352 || 352 || 352 || 352 || 352 || 352 || 352 || 2 465

|| || || || || || || || || ||

Neįtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas || Netaikom || Netaikom || 531 || 541 || 552 || 563 || 574 || 586 || 598 || 3 945

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || || || || || || || || || ||

Iš kurio didžiausia žemės ūkiui skiriama suma: (6) || Netaikom || Netaikom || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

|| || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || || || ||

IŠ VISO: Komisijos pasiūlymai (DFP + neįtraukta į DFP) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 62 735 || 63 017 || 63 322 || 63 602 || 63 671 || 63 740 || 63 810 || 443 898

IŠ VISO: DFP pasiūlymai (t. y. išskyrus rezervą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 61 825 || 62 089 || 62 376 || 62 637 || 62 686 || 62 736 || 62 786 || 437 136

Pastabos.

(1) Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

(2) Sumos susijusios su pirmajam ramsčiui siūlomomis metinėmis viršutinėmis ribomis. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad neigiamas išlaidas iš sąskaitų patvirtinimo eilutės (šiuo metu įrašytos į biudžeto punktą 05 07 01 06) siūloma perkelti į asignuotų įplaukų eilutę (įrašytą į biudžeto punktą 67 03). Daugiau informacijos galima rasti tolesniame puslapyje pateiktoje numatomų įplaukų lentelėje.

(3) 2013 m. duomenys apima veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms, taip pat žuvininkystės sektoriuje taikomoms rinkos priemonėms skiriamas sumas.

(4) Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final, 2011 06 29) ir Komisijos iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl 2014–2020 m. DFP (COM(2012)388, 2012 07 06) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Tolesniuose skirsniuose pateiktose lentelėse nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(5) Apima didžiausias specialaus nacionalinio išminavimo rezervo Kroatijoje sumas.

(6) Pagal Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final), siekiant suteikti papildomą paramą nuo globalizacijos padarinių nukentėjusiems ūkininkams, bus galima pasinaudoti iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skiriama suma, kuri 2011 m. kainomis iš viso sudaro iki 2,5 mlrd. EUR. Pirmiau pateiktoje lentelėje dabartinėmis kainomis išreikštų lėšų paskirstymas pagal metus yra tik orientacinis. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo pasiūlyme (COM(2011) 403 final, 2011 06 29) bendra didžiausia metinė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui 2011 m. kainomis nustatyta suma – 429 mln. EUR.

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

2 lentelė. 2 išlaidų kategorijos 05 politikos srityje numatomos įplaukos ir išlaidos

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 125 || 125 || || || || || || 250

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 187

iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 866 || 866 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 437

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (2) || 3 311 || 3 311 || 2 652 || 2 671 || 2 700 || 2 729 || 2 752 || 2 740 || 2 729 || 18 974

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (3) || 42 170 || 42 535 || 42 970 || 43 193 || 43 428 || 43 637 || 43 641 || 43 678 || 43 715 || 304 261

05 03 – Tiesioginė pagalba (pritaikius apribojimą) (3) (4) || 42 170 || 42 535 || 42 970 || 43 028 || 43 256 || 43 453 || 43 455 || 43 492 || 43 530 || 303 184

|| || || || || || || || || ||

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 788 || 14 788 || 14 788 || 14 788 || 14 788 || 14 788 || 14 788 || 103 516

05 04 – Kaimo plėtra (pritaikius apribojimą) (4) || 14 817 || 14 451 || 14 788 || 14 952 || 14 960 || 14 973 || 14 974 || 14 974 || 14 974 || 104 594

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Iš viso || 60 229 || 60 229 || 60 410 || 60 652 || 60 916 || 61 155 || 61 181 || 61 207 || 61 232 || 426 751

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || 59 669 || 59 911 || 60 175 || 60 414 || 60 440 || 60 466 || 60 491 || 421 564

Pastabos.

(1) Kad būtų galima palyginti, 2013 metų statistiniai duomenys palikti tokie patys kaip pateiktieji 2011 m. spalio 12 d. pirminiame Komisijos pasiūlyme.

(2) 2013 m. preliminari sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių.

(3) Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m. 2 lentelėje nurodytos 2014–2020 m. sumos neapima specialaus nacionalinio išminavimo rezervo Kroatijoje, o 1 lentelėje nurodytos jas atitinkančios sumos specialų rezervą apima.

(4) Apribojus paramą numatomos gauti lėšos buvo skaičiuojamos remiantis prielaidomis dėl tiesioginių išmokų skyrimo valstybėse narėse, todėl, kai valstybės narės praneš apie savo sprendimus dėl tiesioginių išmokų skyrimo, šie skaičiavimai bus patikslinti. Be to, Kroatijos atveju šiuo etapu apskaičiuoti apribojus paramą numatomas gauti lėšas neįmanoma dėl duomenų trūkumo. Pirminių apytikrių skaičiavimų, atliktų remiantis pradine informacija, duomenimis, Kroatijos atveju apribojus paramą lėšų nebus gauta. Skaičiavimai bus patikslinti gavus duomenų.

3 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su įplaukomis ir BŽŪP išlaidomis, apskaičiavimas pagal biudžeto skyrius

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (1) || || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 ||

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (2) || 3 311 || 3 311 || -659 || -640 || -611 || -582 || -559 || -571 || -582 || -4 203

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (3) || 42 170 || 42 535 || -460 || -492 || -534 || -577 || -617 || -617 || -617 || -3 913

05 03 – Tiesioginė pagalba – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos (4), pervestinos kaimo plėtrai || || || 0 || -164 || -172 || -185 || -186 || -186 || -186 || -1 078

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) (5) || 14 817 || 14 451 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 28

05 04 – Kaimo plėtra – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos (4), pervestinos iš tiesioginės pagalbos priemonių || || || 0 || 164 || 172 || 185 || 186 || 186 || 186 || 1 078

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 60 229 || 60 229 || -1 046 || -1 059 || -1 072 || -1 085 || -1 103 || -1 114 || -1 126 || -7 605

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || -1 115 || -1 128 || -1 141 || -1 154 || -1 172 || -1 183 || -1 195 || -8 088

Pastabos.

(1) Kad būtų galima palyginti, 2013 metų statistiniai duomenys palikti tokie patys kaip pateiktieji 2011 m. spalio 12 d. pirminiame Komisijos pasiūlyme.

(3) Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m. 3 lentelėje nurodytos 2014–2020 m. sumos neapima specialaus nacionalinio išminavimo rezervo Kroatijoje, o 1 lentelėje nurodytos jas atitinkančios sumos specialų rezervą apima.

(5) Pokytį, palyginti su 2013 m., lėmė tik siūlomas medvilnei skirto nacionalinio finansinio paketo pervedimas kaimo plėtrai (4 mln. EUR per metus). Be to, atnaujintuose DFP pasiūlymuose (COM(2012)388) numatoma papildoma 333 mln. EUR suma per metus.

4 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio su rinka susijusioms BŽŪP išlaidoms apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Išskirtinės priemonės. Teisinio pagrindo taikymo srities supaprastinimas ir praplėtimas || || 154, 155, 156 straipsniai || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Intervencijos kietiesiems kviečiams ir sorgui panaikinimas || || ex 10 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Maisto programos labiausiai nepasiturintiems asmenims || (2) || Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ex 27 straipsnis || 500,0 || -500,0 || -500,0 || -500,0 || -500,0 || -500,0 || -500,0 || -500,0 || -3 500,0

Privatus sandėliavimas (pluoštiniai linai) || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || Pm

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (3) || Reglamento (EB) Nr. 637/2008 ex 5 straipsnis || 10,0 || -4,0 || -4,0 || -4,0 || -4,0 || -4,0 || -4,0 || -4,0 || -28,0

Įsikūrimo pagalba vaisių ir daržovių augintojų grupėms || || ex 117 straipsnis || 30,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || -15,0 || -15,0 || -30,0 || -30,0 || -90,0

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || || 21 straipsnis || 90,0 || 60,0 || 60,0 || 60,0 || 60,0 || 60,0 || 60,0 || 60,0 || 420,0

Pagalbos apynių augintojų organizacijoms panaikinimas || || ex 111 straipsnis || 2,3 || -2,3 || -2,3 || -2,3 || -2,3 || -2,3 || -2,3 || -2,3 || -15,9

Neprivalomas privatus nugriebto pieno miltelių sandėliavimas || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Pagalbos už nugriebto pieno ir (arba) nugriebto pieno miltelių naudojimą pašarams ir (arba) pagalbos už kazeiną ir už kazeino naudojimą panaikinimas || || ex 101, 102 straipsniai || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Neprivalomas privatus sviesto sandėliavimas || (4) || 16 straipsnis || 14,0 || [-1,0] || [-14,0] || [-14,0] || [-14,0] || [-14,0] || [-14,0] || [-14,0] || [-85,0]

Pieno skatinamojo mokesčio panaikinimas || || ex 309 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

IŠ VISO 05 02 || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis (5) (6) || || || || -446,3 || -446,3 || -446,3 || -461,3 || -461,3 || -476,3 || -476,3 || -3 213,9

Pastabos.

(1) 2013 m. poreikiai apskaičiuojami remiantis 2012 m. Komisijos biudžeto projektu, išskyrus a) vaisų ir daržovių sektorius, kurių poreikiai grindžiami atitinkamų reformų finansinėmis pažymomis ir b) visais jau suderintais teisiniais pakeitimais.

(2) 2013 m. suma atitinka Reglamentu (ES) Nr. 121/2012 nustatytą ribą. Nuo 2014 m. priemonė bus finansuojama pagal 1 išlaidų kategoriją.

(3) Nuo 2014 m. Graikijai skirtos medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinis paketas (4 mln. EUR per metus) bus pervestas kaimo plėtrai. Nuo 2018 m. Ispanijai skirtas finansinis paketas (6,1 mln. EUR per metus) bus pervestas bendrosios išmokos schemai (jau priimtas sprendimas).

(4) Numatomas poveikis priemonės netaikymo atveju.

(5) Numatoma, kad be skyriuose 05 02 ir 05 03 numatytų išlaidų skyriuose 05 01, 05 07 ir 05 08 numatytos tiesioginės išlaidos bus padengiamos įplaukomis, asignuotomis EŽŪGF.

(6) 4 lentelėje parodytas grynasis reformos pasiūlymų poveikis paveiktoms rinkos priemonėms, o 3 lentelėje prie skyriaus„05 02 Rinkos“ pateikti skaičiai rodo pakoreguotos 2013 metų sumos ir apskaičiuotų sumų, skirtinų su rinka susijusioms išlaidoms 2014-2020 m., skirtumą.

5 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesiogine pagalba, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

BIUDŽETINIAI METAI || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (2) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba (3) || || || 42 169,9 || 42 535,4 || 434,2 || 493,0 || 720,1 || 917,2 || 919,7 || 957,0 || 994,3 || 5 435,6

- Pakeitimai, dėl kurių jau priimtas sprendimas: || || || || || || || || || || || ||

Laipsniškas pagalbos įvedimas diegimas ES 12 || || || || || 875,0 || 1 133,9 || 1 392,8 || 1 651,6 || 1 651,6 || 1 651,6 || 1 651,6 || 10 008,1

Medvilnės sektoriaus restruktūrizavimas || || || || || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 6,1 || 6,1 || 6,1 || 18,4

BŽŪP reformos patikrinimas || || || || || -64,3 || -64,3 || -64,3 || -90,0 || -90,0 || -90,0 || -90,0 || -552,8

Ankstesnės reformos || || || || || -9,9 || -32,4 || -32,4 || -32,4 || -32,4 || -32,4 || -32,4 || -204,2

|| || || || || || || || || || || ||

- Laipsniškas pagalbos įvedimas Kroatijoje (3) || || || || || 93,3 || 111,9 || 130,6 || 149,2 || 186,5 || 223,8 || 261,1 || 1 156,3

|| || || || || || || || || || || ||

- Pakeitimai, susiję su naujais BŽŪP reformos pasiūlymais || || || -459,8 || -656,1 || -706,5 || -761,3 || -802,2 || -802,2 || -802,2 || -4 990,3

iš jų: apribojimas (4) || || || || || 0,0 || -164,1 || -172,1 || -184,7 || -185,6 || -185,6 || -185,6 || -1 077,7

|| || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO 05 03 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || -459,8 || -656,1 || -706,5 || -761,3 || -802,2 || -802,2 || -802,2 || -4 990,3

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 42 169,9 || 42 535,4 || 42 969,7 || 43 028,4 || 43 255,6 || 43 452,6 || 43 455,2 || 43 492,5 || 43 529,8 || 303 183,6

Pastabos.

(1) Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2) Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

(3) Neapima specialaus nacionalinio išminavimo rezervo Kroatijoje.

6 lentelė. Tiesioginės pagalbos sudėtinės dalys

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

BIUDŽETINIAI METAI || || || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2015–2020 m.

II priedas || || || || || 42 519,1 || 42 754,0 || 42 963,3 || 42 966,8 || 43 004,1 || 43 041,4 || 257 248,6

Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (30 %) || || || || || 12 900,1 || 12 894,5 || 12 889,0 || 12 890,0 || 12 901,2 || 12 912,4 || 77 387,2

Didžiausia išmokai jauniesiems ūkininkams galima skirti suma (2 %) || || || || || 860,0 || 859,6 || 859,3 || 859,3 || 860,1 || 860,8 || 5 159,1

Bazinės išmokos schema, išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, savanoriška susietoji parama || || || || || 28 759,0 || 28 999,9 || 29 215,1 || 29 217,4 || 29 242,8 || 29 268,1 || 174 702,2

Didžiausia smulkiųjų ūkininkų schemai finansuoti skirtina suma, kuri gali būti paimta iš pirmiau nurodytų eilučių (10 %) || || || || || 4 300,0 || 4 298,2 || 4 296,3 || 4 296,7 || 4 300,4 || 4 304,1 || 25 795,7

Parama vynmedžių augintojams, įtraukta į II priedą (1) || || || || || 159,9 || 159,9 || 159,9 || 159,9 || 159,9 || 159,9 || 959,1

Apribojimas (2) || || || || || -164,1 || -172,1 || -184,7 || -185,6 || -185,6 || -185,6 || -1 077,7

Medvilnė || || || || || 256,0 || 256,3 || 256,5 || 256,6 || 256,6 || 256,6 || 1 538,6

POSEI ir (arba) Mažosios Egėjo jūros salos || || || || || 417,4 || 417,4 || 417,4 || 417,4 || 417,4 || 417,4 || 2 504,4

(1) 2014–2020 m. laikotarpio tiesioginė pagalba apima paramos vynmedžių augintojams sumą, numatomą pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių dėl 2013 m. priimtais sprendimais. Kroatijos atveju atlikti skaičiavimų buvo neįmanoma, nes nacionalinė vyno sektoriaus programa nebus įgyvendinama 2013 m., ir Kroatija šiuo metu nėra pranešusi apie lėšų pervedimą.

(2) Apribojus paramą numatomos gauti lėšos buvo skaičiuojamos remiantis prielaidomis dėl tiesioginių išmokų skyrimo valstybėse narėse, todėl, kai valstybės narės praneš apie savo sprendimus dėl tiesioginių išmokų skyrimo, šie skaičiavimai bus patikslinti. Be to, Kroatijos atveju šiuo etapu apskaičiuoti apribojus paramą numatomas gauti lėšas neįmanoma dėl duomenų trūkumo. Pirminių apytikrių skaičiavimų, atliktų remiantis pradine informacija, duomenimis, Kroatijos atveju apribojus paramą lėšų nebus gauta. Skaičiavimai bus patikslinti gavus duomenų.

7 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesioginės pagalbos teikimo 2014 m. pereinamojo laikotarpio priemonėmis, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

BIUDŽETINIAI METAI || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m.

|| || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) || 2014 (2)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV priedas || || || 40 165,0 || 40 530,5 || 541,9

Laipsniškas pagalbos įvedimas diegimas ES 10 || || || || || 616,1

BŽŪP reformos patikrinimas || || || || || -64,3

Ankstesnės reformos || || || || || -9,9

IŠ VISO 05 03 || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 40 165,0 || 40 530,5 || 41 072,4

Pastabos.

(1) Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2) Į praplėstas grynąsias viršutines ribas įtraukta paramos vynmedžių augintojams suma, numatoma pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais.

8 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su kaimo plėtra, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

BIUDŽETINIAI METAI || || Teisinis pagrindas || Kaimo plėtrai skiriamos lėšos || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Kaimo plėtros programos || || || 14 788,9 || 14 423,4 || || || || || || || ||

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (2) || || || || 4,0 || 4,0 || 4,0 || 4,0 || 4,0 || 4,0 || 4,0 || 28,0

Apribojus tiesioginę pagalbą gautos lėšos || (3) || || || || || 164,1 || 172,1 || 184,7 || 185,6 || 185,6 || 185,6 || 1 077,7

Kaimo plėtros finansinis paketas, išskyrus techninę pagalbą || (4) || || || || -9,3 || -9,3 || -9,3 || -9,3 || -9,3 || -9,3 || -9,3 || -65,2

Techninė pagalba || (4) || || 27,6 || 27,6 || 9,3 || 4,3 || 4,3 || 4,3 || 4,3 || 4,3 || 4,3 || 35,2

Premija už vietos inovacinius bendradarbiavimo projektus || (5) || || Netaikoma || Netaikoma || 0,0 || 5,0 || 5,0 || 5,0 || 5,0 || 5,0 || 5,0 || 30,0

Papildoma suma moksliniams tyrimams ir plėtrai (pagal COM(2012)388) || || || Netaikoma || Netaikoma || 333,0 || 333,0 || 333,0 || 333,0 || 333,0 || 333,0 || 333,0 || 2 331,0

IŠ VISO 05 04 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || 4,0 || 168,1 || 176,1 || 188,7 || 189,6 || 189,6 || 189,6 || 1 105,7

IŠ VISO IŠLAIDŲ (prieš pritaikant apribojimą) || || || 14 816,6 || 14 451,1 || 14 788,1 || 14 788,1 || 14 788,1 || 14 788,1 || 14 788,1 || 14 788,1 || 14 788,1 || 103 516,5

IŠ VISO IŠLAIDŲ (pritaikius apribojimą) || || || 14 816,6 || 14 451,1 || 14 788,1 || 14 952,2 || 14 960,2 || 14 972,8 || 14 973,7 || 14 973,7 || 14 973,7 || 104 594,2

Pastabos.

(1) Patikslinimai atlikti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir taikomi tik iki 2013 finansinių metų pabaigos.

(2) 1 lentelėje (3.1 skirsnyje) pateiktos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final) ir Komisijos iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl 2014–2020 m. DFP (COM(2012)388, 2012 07 06) nurodytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Pirmiau pateiktoje 8 lentelėje nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(3) Apribojus paramą numatomos gauti lėšos buvo skaičiuojamos remiantis prielaidomis dėl tiesioginių išmokų skyrimo valstybėse narėse, todėl, kai valstybės narės praneš apie savo sprendimus dėl tiesioginių išmokų skyrimo, šie skaičiavimai bus patikslinti. Be to, Kroatijos atveju šiuo etapu apskaičiuoti apribojus paramą numatomas gauti lėšas neįmanoma dėl duomenų trūkumo. Pirminių apytikrių skaičiavimų, atliktų remiantis pradine informacija, duomenimis, Kroatijos atveju apribojus paramą lėšų nebus gauta. Skaičiavimai bus patikslinti gavus duomenų.

(4) 2013 m. techninei pagalbai skiriama suma nustatyta remiantis pradiniu kaimo plėtros finansiniu paketu (į ją neįtrauktos iš 1 ramsčio pervestos lėšos).

2014–2020 m. techninei pagalbai nustatytos sumos dydis sudaro 0,25 % bendro kaimo plėtros finansinio paketo.

(5) Padengiama techninei pagalbai skiriamomis lėšomis.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pastaba. Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. Toliau pateikti skaičiai dar neatspindi Kroatijos stojimo poveikio.

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

AGRI GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 958,986

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 67,928

IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 1 026,914

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 1 026,914

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai[9] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1– 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Commitments || || || || || || || ||

Payments || || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

OUTPUTS

Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Total number of outputs || Total cost

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

Pastaba. Konkretiems tikslams rezultatai dar turi būti nustatyti (žr. 1.4.2 skirsnį).

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1. Suvestinė

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai[10] || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 136,998 || 958,986

Kitos administracinės išlaidos || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 9,704 || 67,928

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 146,702 || 1 026,914

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastaba. Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. 2014–2020 m. laikotarpio sumos grįstos 2011 m. duomenimis. Toliau pateikti skaičiai dar neatspindi Kroatijos stojimo poveikio.

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[11] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 yy || - būstinėje || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO[12] || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 M. daugiametės finansinės programos PASIŪLYMUS.

– ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

– ¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatytas bendras su trečiosiomis šalimis finansavimas

– X Kaimo plėtros (EŽŪFKP) pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų[13] || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– x Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– x nuosaviems ištekliams

– x įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[14]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

|| || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Žr. 3.2.1 skirsnio 2 ir 3 lenteles

[1] OL L 112, 2012 4 24.

[2] COM(2012) 388, 2012 07 06.

[3] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[4] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[5] COM(2011) 500 final, 2011 6 29.

[6] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[7] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[8] Europos Parlamentas ir Taryba turėtų priimti reglamentą 2012 m. rudenį.

[9] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[10] Remiantis pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų etatų plano pareigybių įsteigimo 127 000 EUR vidutine suma.

[11] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[12] Į šią sumą neįtrauktos 05.010404 biudžeto eilutėje nurodytos tarpinės viršutinės ribos.

[13] Šios sumos bus nustatytos valstybių narių pateiktinose kaimo plėtros programose.

[14] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

52012PC0552