AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos Tarybos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (toliau – Berno konvencija) priimta 1979 m. rugsėjo 19 d. Berne (Šveicarija) ir įsigaliojo 1982 m. birželio 1 d. Yra 50 jos susitariančiųjų narių: 45 Europos Tarybos valstybės narės, 4 Europos Tarybai nepriklausančios valstybės ir Europos Sąjunga.

Konvencija siekiama „užtikrinti laukinės floros ir faunos, jų natūralios gyvenamosios aplinkos apsaugą, ypač rūšių ir buveinių, kurių apsaugai būtinas daugelio valstybių kooperavimasis, ir paskatinti šį kooperavimąsi. Ypatingas dėmesys yra skiriamas rūšims, čia suprantamoms kaip migruojančios, nykstančios ir mažėjančios rūšys.“

Visos Berno konvenciją pasirašiusios šalys turi imtis veiksmų, kad būtų:

– vykdoma laukinės floros ir faunos, jų natūralios gyvenamosios aplinkos apsaugos nacionalinė politika;

– jų planavimo ir plėtros politikoje, taip pat kovos su tarša priemonėse būtų atsižvelgiama į laukinės floros ir faunos apsaugą;

– skatinamas švietimas ir platinama pagrindinė informacija, susijusi su būtinybe saugoti laukinę florą ir fauną bei jų gyvenamąją aplinką;

– bendradarbiaujama siekiant padaryti šias priemones veiksmingesnėmis koordinuojant migruojančių rūšių apsaugojimo pastangas,          keičiamasi informacija, žiniomis ir patirtimi.

ES lygmeniu Berno konvencija įgyvendinta 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos[1] (Paukščių direktyva), ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[2] (Buveinių direktyva), kurios sudaro bendrą ES laukinės gamtos ir buveinių išsaugojimo struktūrą, ir yra pagrindinės ES teisinės priemonės valstybių narių biologinei įvairovei išsaugoti. Direktyvos sudaro ES Natura 2000 tinklo, kuris yra didžiausias saugomų teritorijų tinklas pasaulyje, teisinį pagrindą.

Berno konvencija valdoma nuolatinio komiteto. Komiteto pagrindinis uždavinys – prižiūrėti konvencijos nuostatų laikymąsi atsižvelgiant į laukinės floros pokyčius ir įvertinus jos poreikius. Šiuo tikslu nuolatiniam komitetui suteikta itin svarbi teisė – teikti rekomendacijas šalims ir nagrinėti bei priimti priedėlių, kuriuose yra nurodytos šios saugomos rūšys, pakeitimus.

Berno konvencijos 22 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad:

1          kiekviena valstybė gali pasirašydama arba ratifikavimo, priėmimo, aprobavimo arba prisijungimo dokumentų deponavimo metu formuluoti vieną ar daugiau išlygų, susijusių su kai kuriomis I–III priedėliuose išvardytomis rūšimis, ir (arba) dėl kai kurių šių rūšių, kurios pažymėtos čia ar išlygose, kai kurių medžioklės ar kitokio naudojimo būdų, nurodytų IV priedėlyje. Generalinio pobūdžio išlygos nepriimamos.

Atsižvelgdama į tai, kad 2012 m. lapkričio 27–30 d. Strasbūre įvyks nuolatinio komiteto 32-as posėdis, Šveicarija pateikė pasiūlymą dėl Berno konvencijos 22 straipsnio pakeitimo, kuriuo bet kuriai susitariančiajai šaliai būtų leidžiama suformuluoti tam tikras išlygas dėl anksčiau pagal Berno konvenciją priimto įsipareigojimo net po konvencijos pasirašymo arba jau deponavus ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą.

Šveicarija siūlo įtraukti naują 22 straipsnio 1 a dalį, kurios tekstas būtų toks:

1a         Be to, kas numatyta 1 dalyje, bet kuri valstybė narė, jei jos teritorijoje nuo šios konvencijos įsigaliojimo aplinkybės smarkiai pasikeitė, gali suformuluoti vieną ar daugiau išlygų dėl I–III priedėliuose nurodytų tam tikrų rūšių.“

Kadangi Šveicarija nepateikė jokio tyrimo ar mokslinių duomenų, pasiūlymas neatrodo pagrįstas.

Be to, visoms Berno konvencijos susitariančioms šalims suteikus vienos ar daugiau išlygų teisę dėl I–III prieduose nurodytų tam tikrų rūšių, Šveicarijos pasiūlymas gali turėti didelių neigiamų pasekmių Europai svarbioms faunos ir floros populiacijoms. Tai labai susilpnintų konvenciją ir darytų neigiamą poveikį ES pastangoms apsaugoti Europos rūšis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekiant užtikrinti Berno konvencijos ir ES teisės aktų darną bei tęsti sėkmingą jų įgyvendinimą, Sąjunga kitame nuolatinio komiteto posėdyje Šveicarijos pasiūlymo neturėtų remti.

2012/0249 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos pozicijos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencija) nuolatinio komiteto 32-ame posėdyje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Europos Sąjunga yra viena iš Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvencija) pasirašiusių šalių;

(2)       Berno konvencija ES lygmeniu buvo įgyvendinta 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos[3] (Paukščių direktyva) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[4] (Buveinių direktyva);

(3)       visus Berno konvencijos straipsnių pakeitimus nagrinėja nuolatinis komitetas. Atsižvelgdama tai, kad 2012 m. lapkričio 27–30 d. Strasbūre įvyks 32-as nuolatinio komiteto posėdis, Šveicarija pateikė pasiūlymą dėl Berno konvencijos 22 straipsnio pakeitimo, kuriuo bet kuriai susitariančiajai šaliai būtų leidžiama suformuluoti tam tikras išlygas dėl pradžioje Berno konvencijos kontekste prisiimtų įsipareigojimų net po konvencijos pasirašymo arba jau deponavus ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą. Tai suteiktų teisę visoms Berno konvencijos susitariančioms šalims suformuluoti vieną ar daugiau išlygų dėl I–III prieduose nurodytų tam tikrų rūšių;

(4)       šis pasiūlymas nebuvo pagrįstas nei tyrimais nei moksliniais duomenimis ir gali turėti didelių neigiamų pasekmių Europai svarbioms faunos ir floros populiacijoms. Be to, jis nedera su Europos Sąjungos teisės aktais;

(5)       atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Europos Sąjunga kitame nuolatinio komiteto posėdyje Šveicarijos pasiūlymo neturėtų remti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencija) nuolatinio komiteto 32-ame posėdyje Europos Sąjunga neturėtų remti Šveicarijos pasiūlymo iš dalies pakeisti minėtos konvencijos 22 straipsnį.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

[2]               OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[3]               OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

[4]               OL L 206, 1992 7 22, p. 7.