Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės /* COM/2012/0458 final - 2012/0223 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS · Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Vadovaujantis 2002 m. gruodžio 20 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų
išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją
žuvininkystės politiką, reikia imtis priemonių, kad gyvieji
vandens ištekliai būtų naudojami laikantis tvarių
ekonominių, aplinkos ir socialinių sąlygų. Svarbi
priemonė siekiant šio tikslo yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos
galimybės, t. y. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kvotos
ir žvejybos pastangų apribojimai. Šio pasiūlymo tikslas − nustatyti 2013 m.
valstybių narių komerciškai svarbiausių Baltijos jūros
žuvų išteklių žvejybos galimybes. Siekiant supaprastinti su metiniu
BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus ir siekiant, kad jie būtų
aiškesni, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės
nustatomos atskiru reglamentu. · Bendrosios aplinkybės Pagrindinė su pasiūlymu susijusi
informacija išdėstyta Komisijos komunikate dėl konsultacijų
dėl 2013 m. žvejybos galimybių (COM(2012) 298 final). Tarptautinė jūrų
tyrinėjimo taryba (TJTT) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir
ekonomikos komitetas (ŽMTEK) atitinkamai 2012 m. gegužės mėn. ir
2012 m. birželio mėn. pateikė mokslines rekomendacijas dėl
Baltijos jūros išteklių 2013 m. Pasiūlymą sudaro du su žvejybos
galimybėmis susiję skyriai, svarbūs žvejybos valdymui Baltijos
jūroje 2013 m.: viename nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti
kiekis ir kvotos, o kitame – žvejybos laivų veiklos ribos (dienų
skaičius jūroje) ir taip apribojamos žvejybos pastangos. · Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Žvejybos galimybės ir jų paskirstymo
valstybėms narėms tvarka reglamentuojami kasmet. Naujausias
teisės aktas – 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas
(ES) Nr. 1256/2011, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų
žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos
Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas
Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010. 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos
techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo
sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98
ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98, taip pat svarbus žvejybai
Baltijos jūroje valdyti. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos
reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros
menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį
planą bei iš dalies keičiančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93
ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 779/97, apibūdintos
kontrolės ir stebėsenos priemonės, būtinos atitinkamiems
atlantinių menkių ištekliams atkurti. Be to, jame išdėstytos
vakarinės ir rytinės dalies atlantinių menkių išteklių
BLSK ir susijusių žvejybos pastangų apribojimų nustatymo
taisyklės. · Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis ir tikslais Siūlomos priemonės atitinka
bendrosios žuvininkystės politikos tikslus bei taisykles ir yra
suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI · Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas Pagrindinės organizacijos ir (arba)
ekspertai, su kuriais konsultuotasi Konsultuotasi su šiomis mokslinėmis
organizacijomis: Tarptautine jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) ir
Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK). Sąjunga kasmet prašo TJTT ir ŽMTEK
pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbių žuvų išteklių
būklės. Pateikiamos rekomendacijos dėl visų Baltijos
jūros žuvų išteklių, kuriems siūloma nustatyti BLSK. · Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Su Baltijos jūros regiono patariamąja
taryba (BJRPT) konsultuotasi 2012 m. birželio mėn. vykusiame tarybos
bendros priedugnio ir pelaginių rūšių žuvų žvejybos darbo
grupės posėdyje, remiantis Komisijos komunikatu dėl žvejybos
galimybių. Pasiūlymą moksliškai pagrindė TJTT ir ŽMTEK. Tame
posėdyje pateiktos komunikatu pagrįstos BLSK ir kvotų 2013 m.
nustatymo taisyklės. Pasiūlyme išsamiai apsvarstytos pareikštos
preliminarios nuomonės dėl visų susijusių žuvų
išteklių ir į jas atsižvelgta, nepažeidžiant galiojančios
politikos ir nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės. BJRPT remia Komisijos pastangas BLSK nustatyti
geriau atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir daugiamečio plano
taikymą nustatant menkių BLSK. · Poveikio vertinimas Vadovaujantis daugiamečiu planu Baltijos
jūros vakarinės ir rytinės dalies atlantinių menkių
BLSK sumažintas vidutiniškai 6 %. Pagal pasiūlymą trijų iš
penkių pelaginių rūšių žuvų BLSK padidėtų, o
kitų dviejų – sumažėtų. Apskritai įgyvendinus
siūlomas priemones Sąjungos laivų žvejybos Baltijos jūroje
galimybės visų sužvejojamų atitinkamų rūšių,
išskyrus lašišų ir jūrinių plekšnių išteklius, žuvų
kiekio atžvilgiu iš viso padidės vos 2 %. Pasiūlymas yra ne tik trumpalaikis
sprendimas, bet ir dalis per ilgesnį laikotarpį įgyvendintino
metodo, kurį taikant žvejybos mastas laipsniškai mažinamas tol, kol bus
užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis. Todėl, taikant su
pasiūlymu suderintą metodą, per vidutinį arba ilgą
laikotarpį būtų užtikrintos stabilios žvejybos pastangos ir
didesnės kvotos. Numatoma, kad taikant metodą ilgalaikėje
perspektyvoje sumažės poveikis aplinkai dėl žvejybos pastangų
sumažėjimo, dėl mažesnio laivų skaičiaus ir (arba)
sumažėjusių vidutinių kiekvieno laivo žvejybos pastangų, o
iškraunamų žuvų kiekis nepakis arba padidės. Žvejybos veiklos tausumas
ilguoju laikotarpiu padidės. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI · Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymu norima nustatyti ES žvejybos
rajonuose taikomus leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos
pastangų apribojimus siekiant bendrosios žuvininkystės politikos
tikslo – užtikrinti biologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausų
žuvininkystės lygį. · Teisinis pagrindas Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis. · Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei
Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo
principas netaikomas. · Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo
principą dėl toliau nurodytų priežasčių. Bendroji žuvininkystės politika yra
bendroji politika. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43
straipsnio 3 dalį Taryba patvirtina priemones dėl žvejybos
galimybių nustatymo ir skyrimo. Šiuo Tarybos reglamentu valstybėms
narėms skiriamos žvejybos galimybės. Atsižvelgdamos į Reglamento
(EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 3 dalį, valstybės narės
tas galimybes gali paskirstyti regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip
jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės gali pasirinkti joms
tinkamą socialinį ir (arba) ekonominį paskirtų žvejybos
galimybių naudojimo modelį. Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio
valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima
kasmet; viešos bei privačios priemonės jam įgyvendinti jau
parengtos. · Pasirinkta priemonė Siūloma priemonė – reglamentas. Tai žvejybos valdymo pasiūlymas,
parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43
straipsnio 3 dalimi ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20
straipsnį. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi. 5. PAPILDOMA INFORMACIJA · Supaprastinimas Pasiūlymu toliau teikiamos galimybės
paprastinti valdžios institucijų (ES ar nacionalinių) administracines
procedūras, nes jame yra nuostatų, panašių į 2012 m.
reglamento dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje nuostatas. · Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga Pasiūlymas teikiamas dėl 2013 m.
metinio reglamento, todėl jame persvarstymo sąlygos nėra. · Išsamus paaiškinimas Šiuo pasiūlymu nustatomos valstybių
narių tam tikrų žuvų išteklių arba išteklių
grupių žvejybos Baltijos jūroje 2013 m. galimybės ir su
jomis susijusios sąlygos. Siūlomi kiekiai grindžiami
dabartinėmis mokslinėmis rekomendacijomis, konsultacijomis su BJRPT
ir bendrosiomis BLSK bei kvotų nustatymo nuostatomis, apibrėžtomis
Komisijos komunikate „Konsultacijos dėl žvejybos galimybių“. Kai
reikėjo, teoriniai išteklių, naudojamų bendrai su Rusijos
Federacija, kiekiai buvo išskaičiuoti iš siūlomo BLSK. Atsižvelgiant į Komisijos ketinimus
užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą laikantis
Sąjungos politikos bei tarptautinių įsipareigojimų ir tuo
pačiu išlaikyti stabilias žvejybos galimybes, metiniai BLSK skirtumai kiek
įmanoma apriboti, atsižvelgiant į atitinkamų išteklių
būklę. Valstybėms narėms skirti BLSK ir
kvotos nurodyti reglamento I priede, o žvejybos pastangų apribojimai – II
priede. Siūlomi atlantinių menkių
išteklių BLSK ir žvejybos pastangų apribojimai atitinka Baltijos
jūros atlantinių menkių ištekliams ir žvejybos būdams,
kuriuos taikant žvejojami tie ištekliai, nustatytus daugiamečio plano
reikalavimus. Pagrindinė plano dalis – laipsniškai mažinti mirtingumo
dėl žvejybos lygį iki ilgalaikių tausių žvejybos
lygių, siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą ir tai, kad
būtų stabiliai sužvejojama daug žuvų. Kadangi menkių
išteklių mirtingumas dėl žvejybos jau sumažėjo iki lygio,
nurodyto daugiamečiame plane, toliau žvejybos pastangų, t. y.
dienų jūroje, nebūtina nei mažinti, nei didinti. Visi Baltijos jūros pelaginių
žuvų ištekliai, t. y. vakarinės ir centrinės dalies, Rygos
įlankos ir Botnijos įlankos silkių ir atlantinių
šprotų ištekliai 2013 m. turi būti žvejojami užtikrinant
didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (angl. maximum sustainable yield,
MSY) lygį, todėl siūlomas BLSK atitinka didžiausio galimo
tausios žvejybos laimikio mirtingumą dėl žvejybos. Mokslinės rekomendacijos dėl
lašišų ir jūrinių plekšnių išteklių dar turi būti
pateiktos pagal techninę užduotį, kad būtų galima
pasiūlyti BLSK. Kol paaiškės tolesnio bendravimo su ICES rezultatai,
pasiūlyme kiekiai nepateikti – jie bus įtraukti vėliau. 2012/0223 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų
žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos
Baltijos jūroje galimybės EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, kadangi: (1) Sutarties 43 straipsnio 3
dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi
patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo; (2) 2002 m. gruodžio 20 d.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių
apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją
žuvininkystės politiką[1] reikalaujama, kad
atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas,
o konkrečiai – į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos
komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, taip pat į rekomendacijas,
gautas iš regioninių konsultacinių tarybų, būtų
nustatytos priemonės, kuriomis būtų reglamentuojama galimybė
naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą; (3) Taryba privalo patvirtinti
žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba
žvejybos rajonų grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis
funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos
galimybės valstybėms narėms turėtų būti
paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas
kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone
sąlyginis stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios
žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002; (4) bendras leidžiamas sužvejoti
kiekis (toliau – BLSK) turėtų būti nustatytas remiantis
turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į
biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos
sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į
nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais,
ypač susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo
komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų
atstovais; (5) išteklių, kuriems
valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos
galimybės turėtų būti nustatytos pagal tuose planuose
nustatytas taisykles. Todėl Baltijos jūros menkių išteklių
leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir žvejybos pastangų apribojimai
turėtų būti nustatyti pagal 2007 m. rugsėjo 18 d.
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiu Baltijos
jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų
daugiametį planą[2] (toliau – Baltijos
jūros menkių planas), nustatytas taisykles; (6) atsižvelgiant į
naujausias mokslines rekomendacijas, gali būti nustatytas lankstesnis
Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymas,
nepakenkiant Baltijos jūros menkių plano tikslams ir nepadidinant žuvų
mirtingumo. Toks lankstumas leistų veiksmingiau valdyti žvejybos pastangas
tais atvejais, kai kvotos valstybės narės laivynui nėra
paskirstomos vienodai, taip pat sudarytų palankesnes sąlygas greitai
reaguoti į apsikeitimą kvotomis. Todėl valstybei narei
turėtų būti leidžiama su jos vėliava plaukiojantiems
laivams skirti papildomų nebuvimo uoste dienų, kai
išskaičiuojama tiek pat kitų su tos valstybės narės
vėliava plaukiojančių laivų nebuvimo uoste dienų; (7) šiame reglamente nustatytos
žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal 2009 m.
lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009,
nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas
bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis[3],
ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius atitinkamai su sužvejoto kiekio
ir žvejybos pastangų registravimu ir informavimu apie žvejybos
galimybių išnaudojimo duomenis. Todėl būtina nurodyti su
iškraunamų žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas,
kiekiais susijusius kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos
duomenis Komisijai; (8) pagal 1996 m.
gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96,
nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų
kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[4], 2 straipsnį
reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos
įvairios priemonės; (9) siekiant išvengti žvejybos
veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį
Sąjungos žvejams, svarbu, kad žvejybą šiuose rajonuose būtų
galima pradėti 2013 m. sausio 1 d. Dėl skubos
priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto,
kai tik bus paskelbtas, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I skyrius
Bendrosios nuostatos 1 straipsnis
Dalykas Šiuo reglamentu nustatomos 2013 m. tam
tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių
žvejybos Baltijos jūroje galimybės. 2 straipsnis
Taikymo sritis Šis reglamentas taikomas Sąjungos
laivams, vykdantiems veiklą Baltijos jūroje. 3 straipsnis
Terminų apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų
apibrėžtys: a) Tarptautinės jūrų
tyrinėjimo tarybos (ICES) zonos – 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos
reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos
techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo
sąsiauriuose[5] I priede nustatyti
geografiniai rajonai; b) Baltijos jūra – ICES 22–32
pakvadračiai; c) Sąjungos laivas – laivas, plaukiojantis
su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje; d) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) –
kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno ištekliaus kiekis; e) kvota – Sąjungai, valstybei narei arba
trečiajai šaliai skirta BLSK dalis; f) nebuvimo uoste diena – nepertraukiamas 24
valandų laikotarpis, kuriuo laivas nebūna uoste, arba šio laikotarpio
dalis. II skyrius
Žvejybos galimybės 4 straipsnis
BLSK ir jo paskirstymas BLSK, kvotos ir atitinkamais atvejais
funkciškai su jais susietos sąlygos išdėstytos I priede. 5 straipsnis
Specialios nuostatos dėl
paskirstymo 1. Šiame reglamente nustatytos
žvejybos galimybės valstybėms narėms skiriamos nedarant
poveikio: a) žvejybos galimybėms, kuriomis buvo
apsikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5
dalį; b) paskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009
37 straipsnį; c) papildomam kiekiui, kurį leidžiama
iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį; d) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4
straipsnį neišnaudotai kvotos daliai; e) išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009
37, 105, 106 ir 107 straipsnius. 2. Reglamento
(EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems galioja
mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3
straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis – ištekliams, kuriems galioja
mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus tuos atvejus,
kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip. 6 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir
priegaudos iškrovimo sąlygos Išteklių, kuriems yra nustatyti sugauto
kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jei jas sugavo
valstybės narės, kuriai paskirta ir dar neišnaudota tų
išteklių kvota, laivas. 7 straipsnis
Žvejybos pastangų
apribojimai 1. Žvejybos pastangų
apribojimai yra nustatyti II priede. 2. 1 dalyje nurodyti apribojimai
taip pat taikomi ICES 27 ir 28.2 pakvadračiams, nebent Komisija yra
priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29
straipsnio 2 dalį tiems pakvadračiams netaikyti to reglamento 8
straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 bei 5 dalyse ir 13 straipsnyje numatytų
apribojimų. 3. 1 dalyje nurodyti apribojimai
netaikomi ICES 28.1 pakvadračiui, nebent Komisija yra priėmusi
sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 4
dalį, kad tam pakvadračiui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007
8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3, 4 bei 5 dalyse numatyti apribojimai. III skyrius
Baigiamosios nuostatos 8 straipsnis
Duomenų perdavimas Valstybės narės, pagal Reglamento
(EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis
apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja
šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus. 9 straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja kitą
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d. Šis reglamentas privalomas visas ir
tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas I PRIEDAS
BLSK, TAIKOMAS SĄJUNGOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTAS (PAGAL
RŪŠĮ IR RAJONĄ) Toliau pateiktose lentelėse nustatytas
kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus
atvejus, kai nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais
susietos sąlygos. Nuorodos į žvejybos zonas reiškia
nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi
pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių
pavadinimus. Šiame reglamente pateikiama tokia
lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė: Mokslinis pavadinimas || Triraidis kodas || Bendrinis pavadinimas Clupea harengus || HER || Atlantinės silkės Gadus morhua || COD || Atlantinės menkės Pleuronectes platessa || PLE || Jūrinės plekšnės Salmo trutta trutta || SAL || Atlantinės lašišos Sprattus sprattus || SPR || Atlantiniai šprotai Rūšis || Atlantinės silkės || || Zona || 30–31 pakvadračiai || || || Clupea harengus || || HER/3D30.; HER/3D31. Suomija || 81 248 || || Švedija || 17 852 || || || || || Sąjunga || 99 100 || || || || || BLSK || 99 100 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Rūšis || Atlantinės silkės || || Zona || 22–24 pakvadračiai || Clupea harengus || || HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24. || Danija || 3 617 || || Vokietija || 14 234 || Suomija || 2 || || Lenkija || 3 357 || Švedija || 4 590 || || || || Sąjunga || 25 800 || || || || BLSK || 25 800 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. || || || || || Rūšis || Atlantinės silkės || || Zona || 25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys || Clupea harengus || || HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.2; HER/3D29.; HER/3D32. Danija || 1 873 || || Vokietija || 497 || || Estija || 9 567 || || Suomija || 18 674 || || Latvija || 2 361 || || Lietuva || 2 486 || || Lenkija || 21 216 || || Švedija || 28 481 || || || || || Sąjunga || 85 155 || || || || || BLSK || Netaikoma || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Rūšis || Atlantinės silkės || || Zona || 28.1 pakvadratis || Clupea harengus || || HER/03D.RG || || || Estija || 12 764 || || Latvija || 14 876 || || || || || Sąjunga || 27 640 || || || || || BLSK || 27 640 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK || || || Rūšis || Atlantinės menkės || Zona || 25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys || Gadus morhua || || COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32. Danija || 14 143 || || Vokietija || 5 626 || || Estija || 1 378 || || Suomija || 1 082 || || Latvija || 5 259 || || Lietuva || 3 464 || || Lenkija || 16 285 || || Švedija || 14 328 || || || || || Sąjunga || 61 565 || || || || || BLSK || Netaikoma || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK || || || Rūšis || Atlantinės menkės || || Zona || 22–24 pakvadračiai || || Gadus morhua || || COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24. Danija || 9 080 || || Vokietija || 4 439 || || Estija || 201 || || Suomija || 178 || || Latvija || 751 || || Lietuva || 487 || || Lenkija || 2 429 || || Švedija || 3 235 || || || || || Sąjunga || 20 800 || || || || || BLSK || 20 800 || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. || || || Rūšis || Jūrinės plekšnės || || Zona || 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys || || Pleuronectes platessa || || PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32. Danija || 2 443 || || Vokietija || 271 || || Lenkija || 511 || || Švedija || 184 || || || || || Sąjunga || 3 409 || || || || || BLSK || 3 409 || || Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Rūšis || Atlantinės lašišos || Zona || 22-31 pakvadračių Sąjungos vandenys || Salmo salar || || SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31. Danija || 22 538 || (1) || Vokietija || 2 508 || (1) || Estija || 2 291 || (1) || Suomija || 28 103 || (1) || Latvija || 14 335 || (1) || Lietuva || 1 685 || (1) || Lenkija || 6 837 || (1) || Švedija || 30 465 || (1) || || || || Sąjunga || 108 762 || (1) || || || || BLSK || Netaikoma || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. __________ || || || (1) Nurodomas atskirų žuvų skaičius. Rūšis || Atlantinės lašišos || Zona || 32 pakvadračio Sąjungos vandenys || Salmo salar || || SAL/3D32. || || || Estija || 1 581 || (1) || Suomija || 13 838 || (1) || || || || Sąjunga || 15 419 || (1) || || || || BLSK || Netaikoma || Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK __________ || || || (1) Nurodomas atskirų žuvų skaičius. Rūšis || Atlantiniai šprotai || || Zona || 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys || || Sprattus sprattus || || SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32. Danija || 24 659 || (1) || Vokietija || 15 622 || (1) || Estija || 28 634 || (1) || Suomija || 12 908 || (1) || Latvija || 34 583 || (1) || Lietuva || 12 510 || (1) || Lenkija || 73 392 || (1) || Švedija || 47 670 || (1) || || || || Sąjunga || 249 978 || || || || || BLSK || Netaikoma || || Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK __________ (1) Bent 92 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į kvotą, turi sudaryti atlantiniai šprotai. Atlantinių silkių priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 8 % kvotos (HER/*3BCDC). II PRIEDAS
ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI 1. Valstybės narės su
jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, žvejojantiems tralais,
jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais,
kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau,
žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais,
kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau,
inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias
ūdas, skrituliais ir kapeliais, suteikia teisę ne daugiau nei: a) 163 dienas nebūti uoste ICES 22–24
pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 iki 30 d.,
kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a
punktas; ir b) 160 dienų nebūti uoste ICES 25–28
pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki
rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007
8 straipsnio 1 dalies b punktas. 2. Didžiausias nebuvimo uoste
dienų, kai laivas gali plaukioti abiejuose 1 dalies a ir b punktuose
nurodytuose žvejybos rajonuose ir žvejoti 1 dalyje nurodytais žvejybos
įrankiais, skaičius per metus negali viršyti didžiausio nebuvimo
uoste dienų, skirtų plaukioti viename iš šių dviejų
rajonų, skaičiaus. 3. Nukrypstant nuo 1 ir 2
dalių ir kai tai reikalinga veiksmingam žvejybos galimybių valdymui,
valstybė narė gali su jos vėliava plaukiojantiems laivams
nustatyti papildomą nebuvimo uoste dienų skaičių, kai tiek
pat nebuvimo uoste dienų yra išskaičiuojama iš kitų laivų,
kurie plaukioja su jos vėliava ir kuriems taikomas pastangų tame
rajone apribojimas, ir kai kiekvieno laivo, iš kurio išskaičiuojamos
dienos, kW išreikštas pajėgumas yra lygus laivų, kuriems skiriama
papildomų dienų, pajėgumui arba už jį didesnis. Laivų,
kuriems skiriama papildomų nebuvimo uoste dienų, skaičius negali
viršyti 10 % bendro visų atitinkamos valstybės narės
laivų, nurodytų 1 punkte, skaičiaus. [1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59. [2] OL L 248, 2007 9 22, p. 1. [3] OL L 343, 2009 12 22, p. 1. [4] OL L 115, 1996 5 9, p. 3. [5] OL L 349, 2005 12 31, p. 1.