AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2012 m. vasario 2 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Sprendime Brosmann ir kt. prieš Tarybą, C-249/10 P[1] (toliau – Brosmann), panaikino 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1472/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą, tiek, kiek jis susijęs su pareiškėjais. Teisingumo Teismas savo sprendime nurodė, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 17 straipsnyje nustatyta atranka negali būti taikoma pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą priimant sprendimus dėl prašymų taikyti individualų rinkos ekonomikos režimą. Teismo sprendime nurodoma, kad neatrinkti bendradarbiaujantys gamintojai pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą turi teisę, kad jų prašymas taikyti rinkos ekonomikos režimą būtų nagrinėjamas, neatsižvelgiant į tai, ar toms neatrinktoms bendrovėms turi būti apskaičiuotas individualus dempingo skirtumas, ar ne. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad sprendimas pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą turi būti priimtas per tris mėnesius po tyrimo inicijavimo.

Pagal Teisingumo Teismo sprendimą dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 taikymo Komisija turėtų nagrinėti visus neatrinktų bendradarbiaujančių gamintojų prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą, neatsižvelgdama į gamintojų skaičių. Tačiau dėl to Sąjungos tyrimus atliekančioms institucijoms tektų neproporcinga administracinė našta. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1225/2009, ypač dėl trijų mėnesių termino, per kurį Komisija turi priimti sprendimą dėl prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 17 straipsnyje nustatytos atrankos naudojimas sprendimams dėl prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą priimti pagal to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą nepažeidžia Sąjungos prievolių, kurias ji turi pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Pavyzdžiui, išnagrinėjusi ginčą DS405 (Europos Sąjunga – antidempingo priemonės, nustatytos tam tikrai avalynei iš Kinijos, 2012 m. vasario 22 d. pranešimas), Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo institucija padarė išvadą, kad Kinija neįrodė, jog Europos Sąjunga pažeidė Antidempingo susitarimo 2.4 ir 6.10.2 straipsnius, Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 dalies a punkto ii papunktį ir Kinijos stojimo į PPO darbo grupės ataskaitos 151 dalies e–f punktus, nes nenagrinėjo per ribotą pirminį tyrimą neatrinktų bendradarbiaujančių Kinijos gamintojų prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą.

Taigi atsižvelgiant į minėtus faktus ir siekiant teisinio tikrumo tikslinga nauja nuostata patikslinti, kad sprendimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 17 straipsnį taikyti atranką ir taip tyrimą apiboti iki pagrįsto gamintojų skaičiaus taip pat taikomas šalims, dėl kurių pagal 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus turi būti priimtas sprendimas dėl rinkos ekonomikos režimo taikymo. Todėl taip pat tikslinga patikslinti, kad sprendimas pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą neturėtų būti priimamas dėl neatrinktų gamintojų, išskyrus atvejus, kai tie gamintojai kreipiasi prašydami individualaus nagrinėjimo pagal 17 straipsnio 3 dalį ir toks nagrinėjimas atliekamas.

Be to, reikia patikslinti, kad antidempingo muitas, taikytinas importuojamiems gamintojų, kurie pranešė apie save pagal 17 straipsnį, bet nebuvo įtraukti į tyrimą, produktams, neturi būti didesnis už vidutinį svertinį dempingo skirtumą, nustatytą atrinktoms šalims, neatsižvelgiant į tai, ar toms šalims taikoma normalioji vertė buvo nustatyta remiantis 2 straipsnio 1–6 dalimis, ar 2 straipsnio 7 dalies a punktu.

Galiausiai, atliekant daugelį antidempingo tyrimų paaiškėjo, kad minėto trijų mėnesių termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą, praktiškai neįmanoma laikytis, ypač tais atvejais, kai pagal 17 straipsnį taikoma atranka. Pasiūlyme iš dalies pakeisti tam tikrus reglamentus, kad būtų užtikrintas jų atitiktis Lisabonos Sutarties nuostatoms (vadinamasis I bendrasis prekybos pasiūlymas)[2], Komisija įtraukė pakeitimą, kuriuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas terminas pakeičiamas šešių mėnesių terminu (I bendrojo prekybos pasiūlymo priedo 24 antraštinės dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į sprendimą, priimtą Brosmann byloje dėl minėto termino (sprendimas priimtas praėjus metams po to, kai buvo pateiktas I bendrasis prekybos pasiūlymas), manoma, kad dėl priežasčių, susijusių su teisiniu tikrumu, nebėra tinkama tą terminą pratęsti iki šešių mėnesių. Manoma, kad tikslingiau šį terminą Tarybos reglamente (EB) Nr. 1225/2009 panaikinti. Todėl Komisija nebeturėtų siekti I bendruoju prekybos pasiūlymu iš dalies pakeisti 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto termino ir apie savo ketinimus turėtų pranešti Tarybai ir Parlamentui.

Dėl teisinio tikrumo ir laikantis gero administravimo principo būtina numatyti, kad šie pakeitimai turėtų būti taikomi kiek galima greičiau visiems naujai pradedamiems ir dar nebaigtiems tyrimams.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Netaikoma.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą.

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009, kuris buvo pagrįstas atitinkama Europos bendrijos steigimo sutarties nuostata, t. y. 133 straipsniu.

· Subsidiarumo principas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies e punktą pasiūlymas patenka į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą.

· Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes reglamentas turi būti iš dalies keičiamas reglamentu.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Netaikoma.

5.           KITOS GALIMOS NUOSTATOS

Netaikoma.

2012/0145 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Teisingumo Teismas Sprendime C-249/10 P[3] nurodė, kad 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[4] 17 straipsnyje numatyta atranka negali būti taikoma sprendimams dėl prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą priimti pagal to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą;

(2)       pagal Teisingumo Teismo sprendimą Komisija turėtų nagrinėti visus prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą, kuriuos pateikia neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, neatsižvelgdama į tai, ar tų gamintojų daug, ar ne. Tačiau dėl to Sąjungos tyrimus atliekančioms institucijoms tektų neproporcinga administracinė našta. Todėl tikslinga Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 iš dalies pakeisti;

(3)       be to, naudoti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 17 straipsnyje numatytą atranką sprendimams dėl prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą priimti pagal to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą yra leidžiama pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Pavyzdžiui, išnagrinėjusi ginčą DS405 (Europos Sąjunga – antidempingo priemonės, nustatytos tam tikrai avalynei iš Kinijos, 2012 m. vasario 22 d. pranešimas), Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo institucija padarė išvadą, kad Kinija neįrodė, jog Europos Sąjunga pažeidė Antidempingo susitarimo 2.4 ir 6.10.2 straipsnius, Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 dalies a punkto ii papunktį ir Kinijos stojimo į PPO darbo grupės ataskaitos 151 dalies e–f punktus, nes nenagrinėjo per pirminį tyrimą neatrinktų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą;

(4)       taigi atsižvelgiant į minėtus faktus ir siekiant teisinio tikrumo tikslinga nauja nuostata patikslinti, kad sprendimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 17 straipsnį taikyti atranką ir taip tyrimą apiboti iki pagrįsto gamintojų skaičiaus taip pat taikomas šalims, dėl kurių turi būti priimtas sprendimas pagal 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus. Todėl taip pat tikslinga patikslinti, kad sprendimai pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą neturėtų būti priimami dėl neatrinktų eksportuojančių gamintojų, išskyrus atvejus, kai tie gamintojai kreipiasi prašydami individualaus nagrinėjimo pagal 17 straipsnio 3 dalį ir toks nagrinėjimas atliekamas;

(5)       taip pat reikia patikslinti, kad antidempingo muitas, taikytinas importuojamiems eksportuotojų ar gamintojų, kurie pranešė apie save pagal 17 straipsnį, bet nebuvo įtraukti į tyrimą, produktams, neturi būti didesnis už vidutinį svertinį dempingo skirtumą, nustatytą atrinktoms šalims, neatsižvelgiant į tai, ar toms šalims taikoma normalioji vertė buvo nustatyta remiantis 2 straipsnio 1–6 dalimis, ar 2 straipsnio 7 dalies a punktu;

(6)       be to, patirtis parodė, kad trijų mėnesių termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą, praktiškai neįmanoma laikytis, ypač atliekant tyrimus, per kuriuos pagal 17 straipsnį taikoma atranka. Todėl manoma, kad šio termino reikėtų atsisakyti;

(7)       dėl teisinio tikrumo ir laikantis gero administravimo principo būtina numatyti, kad šie pakeitimai turėtų būti taikomi kiek galima greičiau visiems naujai pradedamiems ir dar nebaigtiems tyrimams;

(8)       todėl Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 iš dalies keičiamas taip:

1) 2 straipsnio 7 dalis keičiama taip:

a) c punkto priešpaskutinis sakinys keičiamas taip:

frazė „per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios“ išbraukiama.

b) Pridedamas d punktas:

„d) Jeigu Komisija pagal 17 straipsnį apriboja tyrimo mastą, sprendimai pagal b ir c punktus priimami tik dėl šalių, įtrauktų į tyrimą, ir dėl gamintojų, kuriems pagal 17 straipsnio 3 dalį taikomas individualus režimas.“

2) 9 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Jeigu Komisija pagal 17 straipsnį apriboja tyrimo mastą, antidempingo muitas, taikomas importuojamiems eksportuotojų ar gamintojų, kurie pranešė apie save pagal 17 straipsnį, bet nebuvo įtraukti į tyrimą, produktams, neturi būti didesnis už vidutinį svertinį dempingo skirtumą, nustatytą atrinktoms šalims, neatsižvelgiant į tai, ar toms šalims taikoma normalioji vertė buvo nustatyta remiantis 2 straipsnio 1–6 dalimis, ar 2 straipsnio 7 dalies a punktu.“

2 straipsnis

Šis reglamentas taikomas visiems jo įsigaliojimo metu naujai pradedamiems ir dar nebaigtiems tyrimams.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja pirmą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               2012 m. vasario 2 d. Sprendimas Brosmann Footwear (HK) ir kt. prieš Tarybą, C-249/10 P (dar nepaskelbtas Rinkinyje).

[2]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami kai kurie su bendra prekybos politika susiję reglamentai dėl tam tikrų priemonių priėmimo procedūrų, pasiūlymas (KOM(2011) 82 galutinis).

[3]               2012 m. vasario 2 d. Sprendimas Brosmann Footwear (HK) ir kt. prieš Tarybą, C-249/10 P.

[4]               OL L 343, 2009 12 22, p. 51.