AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

(1) Dvišalius bendradarbiavimo susitarimus Europos Sąjunga sudarė siekdama susisteminti ir palengvinti Komisijos ir užsienio šalių konkurencijos institucijų bendradarbiavimą. Sudaryti keturi tokie susitarimai: su JAV[1] (1991 m.), Kanada[2] (1999 m.), Japonija[3] (2003 m.) ir Pietų Korėja[4] (2009 m.). Visi šie susitarimai yra „pirmosios kartos“ susitarimai; juose nustatyta įvairių bendradarbiavimo konkurencijos politikos srityje priemonių, tačiau nenumatyta keistis įrodymais. Galima laikyti, kad šie susitarimai yra veiksmingi. Pagrindinė jų nauda yra ta, kad bendradarbiavimas konkrečiose bylose ir dialogas politikos klausimu vykdomi sistemingai ir taip užtikrinimas veiksmingesnis konkurencijos teisės vykdymas.

(2) Tačiau dabartiniuose bendradarbiavimo susitarimuose nenumatyta galimybė keistis saugoma ar konfidencialia informacija. Praktiškai tai reiškia, kad per formalaus tyrimo procesą gauta informacija gali būti dalijamasi su kita institucija be aiškaus tą informaciją pateikusios įmonės sutikimo. Tai, kad pagal „pirmosios kartos“ bendradarbiavimo susitarimą nėra jokios galimybės keistis konfidencialia ir saugoma informacija, yra laikoma pagrindiniu tokio tipo susitarimų trūkumu, ypač juntamu atliekant su karteliais susijusius tyrimus[5].

(3) ES ir Šveicarija yra labai svarbios ekonominės partnerės, kurių ekonomika glaudžiai susijusi. Todėl daugelis antikonkurencinių veiksmų veikia ES ir Šveicarijos tarpusavio prekybą. Daug bylų, kurias nagrinėja Komisija, yra susijusios su Šveicarijos bendrovių veiksmais ir (arba) daro poveikį Šveicarijos rinkai. Be to, yra pakankamai įrodymų, kad Šveicarijoje vykdomi tam tikri antikonkurenciniai veiksmai, visų pirma karteliai, taip pat veikia ES rinkas. Šveicarijos konkurencijos komisija ir Komisija jau ne kartą neformaliai bendradarbiavo nagrinėdamos bylas. Kaip ir „pirmosios kartos“ susitarimų atveju, tokio bendradarbiavimo galimybės labai ribotos, nes institucijos negali keistis konfidencialia informacija.

(4) Šiuo ES ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus ši problema išsprendžiama, nes Komisijai ir Šveicarijos konkurencijos komisijai suteikiama galimybė keistis konfidencialia informacija. Kaip ir iki šiol sudaryti „pirmosios kartos“ susitarimai, šis susitarimas padės sistemingiau palaikyti bendradarbiavimą ir dialogą konkurencijos politikos klausimais su Šveicarijos institucijomis. Numačius galimybę abiejų šalių konkurencijos institucijoms keistis konfidencialia informacija laikantis tam tikrų sąlygų, Komisija, remdamasi šiuo susitarimu, taip pat galės pasinaudoti Šveicarijos konkurencijos komisijos surinkta informacija.

(5) Šį susitarimą bus lengviau įgyvendinti dėl to, kad šios dvi konkurencijos teisės vykdymo sistemos panašios. Pagrindinės ES ir Šveicarijos taisyklės yra labai panašios, todėl tikėtina, kad Komisijos ir Šveicarijos institucijos tirs tuos pačius veiksmus ir turės informacijos, kuri aktuali kitos Šalies atliekamam tyrimui. Abiejų Šalių tyrimo įgaliojimai taip pat panašūs. Todėl informacijos, kurią jos gali rinkti ir kuria gali dalytis, pobūdis ir apimtis sutampa. Abiejose teisės aktų vykdymo sistemose numatytos panašios sankcijos: administracinės sankcijos taikomos tik įmonėms, o asmenys negali būti nei traukiami baudžiamojon atsakomybėn, nei nubausti bauda. Be to, abiejose sistemose pripažįstamos panašios Šalių procesinės teisės, advokato pareiga neatskleisti profesinės paslapties ir teisė neliudyti prieš save.

(6) 2010 m. lapkričio 26 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl šio susitarimo su Šveicarijos Konfederacija. Po dešimties etapų derybos buvo baigtos 2011 m. gruodžio 7 d. Susitarime atsižvelgta į visus Tarybos derybiniuose nurodymuose numatytus klausimus.

(7) Pirma, į šį susitarimą įtrauktos tokios pačios nuostatos, kurios įtvirtintos iki šiol su JAV, Kanada, Japonija ir Korėja sudarytuose bendradarbiavimo susitarimuose. Į susitarimą įtrauktos nuostatos dėl pranešimo apie vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurie turi poveikį svarbiems kitos Šalies interesams; nuostatos dėl praktinio Komisijos ir Šveicarijos konkurencijos komisijos bendradarbiavimo organizavimo ir nuostatos dėl pasyviojo ir abipusiai naudingo pripažinimo.

(8) Antra, susitarimu reglamentuojama, kaip Komisija ir Šveicarijos konkurencijos komisija aptaria ir perduoda informaciją. Komisijai ir Šveicarijos konkurencijos komisijai suteikiama teisė aptarti atliekant tyrimus gautą informaciją. Be to, tam tikromis sąlygomis abi institucijos viena kitai gali perduoti jų žinioje esančią ir atliekant tyrimus gautą informaciją. Tai daryti jos gali tik tirdamos tą patį arba susijusį elgesį arba sandorį. Susitarime numatyta, kad jos negali aptarti ar perduoti informacijos, kuri buvo gauta pagal atitinkamas atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo arba susitarimo procedūras iš anksto negavus aiškaus informacijos šaltinio sutikimo. Be to, jos negali keistis informacija, jei tokios informacijos naudojimas draudžiamas pagal procesines teises ir privilegijas, kurios užtikrintos pagal atitinkamus Šalių teisės aktus. Sprendimą perduoti informaciją savo nuožiūra visada priima persiunčiančioji institucija; prievolės to daryti nėra.

(9) Pagal derybinius nurodymus susitarime nustatomos naudojimosi aptariama arba perduota informacija taisyklės. Informaciją, gautą atliekant tyrimus, kuri aptariama arba perduodama pagal susitarimą, ją gavusi Šalis gali naudoti tik taikydama savo konkurencijos taisykles tam pačiam arba susijusiam elgesiui arba sandoriui, arba prireikus nagrinėdama toje byloje pateiktą prašymą. Be to, aptarta arba perduota informacija negali būti naudojama fiziniams asmenims skiriant sankcijas, susijusias arba nesusijusias su laisvės atėmimu.

(10) Į susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl aptariamos arba perduotos informacijos apsaugos: Komisija ir Šveicarijos konkurencijos komisija pagal savo taisykles turi šią informaciją saugoti konfidencialiai. Šiuo požiūriu Komisija patenkinta, kad Šveicarijos konfidencialumo taisyklės panašios į ES, todėl verslo paslaptys ir kita konfidenciali informacija, kurią Komisija gali perduoti Šveicarijos konkurencijos komisijai, bus atitinkamai apsaugota. Įgyvendindamos šį susitarimą abi institucijos taip pat užtikrina asmens duomenų apsaugą pagal atitinkamus savo teisės aktus dėl asmens duomenų. Šveicarijos taisyklės gali būti laikomos lygiavertėmis; Komisija priėmė sprendimą, kuriame daroma išvada, kad Šveicarija paprastai užtikrina pakankamą ES perduodamų asmens duomenų apsaugą[6].

(11) Galiausiai, susitarime nustatyta, kad pagal šį susitarimą perduota informacija gali būti atskleista tam tikromis nustatytomis aplinkybėmis, pvz., vykdant susipažinimo su bylos medžiaga ar teismines procedūras, arba perduota nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir ELPA priežiūros institucijai, jei atskleisti svarbius dokumentus šioms institucijoms reikia tam, kad Komisija galėtų priimti sprendimą.

2012/0127 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 3 ir 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ir 7 punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[7],

kadangi:

(1)       remiantis [...] Tarybos sprendimu 2011/XXX[8], [...] pasirašytas Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus, su sąlyga, kad jis bus sudarytas;

(2)       susitarimas turėtų būti sudarytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sudaromas Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

PRIEDAS

Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo taikant konkurencijos teisės aktus

Šveicarijos Konfederacija (toliau – Šveicarija) ir Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga), toliau – Šalis arba Šalys,

atsižvelgdamos į glaudžius Šveicarijos ir Sąjungos ryšius ir pripažindamos, kad bendradarbiavimas siekiant spręsti antikonkurencinės veiklos problemą padės gerinti ir stiprinti jų santykius,

atkreipdamos dėmesį tai, kad abi Šalys laikosi nuomonės, jog siekiant, kad jų atitinkamos rinkos veiktų veiksmingai, taip pat abiejų Šalių vartotojų ekonominei gerovei bei tarpusavio prekybai svarbu tinkamai ir veiksmingai užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymą,

atsižvelgdamos į tai, kad Šveicarijos ir Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo sistemos grindžiamos tais pačiais principais ir jose nustatytos panašios taisyklės,

atsižvelgdamos į patikslintą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tarybos rekomendaciją dėl šalių narių bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla, darančia poveikį tarptautinei prekybai, priimtą 1995 m. liepos 27 ir 28 d.,

pripažindamos, kad bendradarbiavimas ir koordinavimas, taip pat keitimasis informacija, visų pirma perduodant informaciją, kurią Šalys gavo atlikus tyrimus, padės veiksmingiau užtikrinti abiejų Šalių konkurencijos teisės aktų vykdymą,

susitarė:

I straipsnis. Tikslas

Šio Susitarimo tikslas – prisidėti prie veiksmingo abiejų Šalių konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo, skatinant Šalių konkurencijos institucijų bendradarbiavimą bei veiksmų derinimą, įskaitant keitimąsi informacija, ir užkirsti kelią Šalių konfliktams dėl abiejų Šalių konkurencijos teisės taikymo arba sumažinti galimybę jiems kilti.

II straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) Šalių konkurencijos institucija ir konkurencijos institucijos:

(a) Sąjungoje – Europos Komisija, kiek tai susiję su jos atsakomybe pagal Sąjungos konkurencijos teisės aktus;

(b) Šveicarijoje – Konkurencijos komisija ir jos sekretoriatas;

(2) kompetentinga valstybės narės institucija – viena kiekvienos Sąjungos valstybės narės institucija, atsakinga už konkurencijos teisės aktų taikymą. Pasirašius šį susitarimą, Sąjunga pateikia Šveicarijai tokių institucijų sąrašą. Europos Komisija informuoja Konkurencijos komisiją apie pasikeitimus ir perduoda atnaujintą sąrašą;

(3) konkurencijos teisės aktai:

(a) Sąjungoje – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 105 straipsniai, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 ir 54 straipsniai, kai taikomi kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniais, juos įgyvendinantys reglamentai, taip pat visi jų pakeitimai;

(b) Šveicarijoje – 1995 m. spalio 6 d. Federalinis aktas dėl kartelių ir kitų konkurencijos suvaržymų (toliau – „Acart“), jo įgyvendinimo reglamentas ir visi jo pakeitimai;

(4) antikonkurencinė veikla – bet kokia veikla, kurią konkurencijos institucijos gali drausti arba už tokią veiklą skirti vienos arba abiejų Šalių konkurencijos teisės aktuose nustatytas sankcijas arba kitas ištaisomąsias priemones;

(5) vykdymo užtikrinimo veiksmai – konkurencijos teisės aktų taikymas Šalies konkurencijos institucijai atliekant tyrimą arba vykdant procedūrą;

(6) atliekant tyrimą gauta informacija – bet kokia informacija, kurią Šalis gavo naudodamasi oficialiu įgaliojimu atlikti tyrimą arba kuri Šaliai pateikta vykdant teisinę prievolę:

(a) Sąjungoje – informacija, gauta perdavus prašymą pateikti informaciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnį, atlikus apklausą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 19 straipsnį ir Komisijos vardu atlikus Komisijos patikrinimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 20, 21 arba 22 straipsnius, arba taikant Tarybos reglamentą Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės;

(b) Šveicarijoje – informacija, gauta perdavus prašymą pateikti informaciją pagal „Acart“ 40 straipsnį, atlikus apklausą pagal „Acart“ 42 straipsnio 1 dalį ir konkurencijos institucijoms atlikus patikrinimus pagal „Acart“ 42 straipsnio 2 dalį, arba taikant Potvarkį dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės;

(7) informacija, gauta pagal baudos neskyrimo arba sumažinimo procedūrą:

(a) Sąjungoje – remiantis Komisijos pranešimu dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo kartelių bylose gauta informacija;

(b) Šveicarijoje – remiantis „Acart“ 49a straipsnio 2 dalimi Potvarkio dėl sankcijų už neteisėtus konkurencijos apribojimus 8–14 straipsniais gauta informacija;

(8) informacija, gauta pagal susitarimo procedūrą:

(a) Sąjungoje – remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsniu gauta informacija;

(b) Šveicarijoje – remiantis „Acart“ 29 straipsniu gauta informacija.

III straipsnis. Pranešimai

(1) Kiekvienos Šalies konkurencijos institucija kitos Šalies konkurencijos institucijai raštu praneša apie vykdymo užtikrinimo veiksmus, jeigu pranešančioji konkurencijos institucija mano, kad jie gali turėti poveikį svarbiems kitos Šalies interesams. Pranešimai pagal šį straipsnį gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis.

(2) Poveikį svarbiems kitos Šalies interesams galintys turėti vykdymo užtikrinimo veiksmai:

(a) vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su antikonkurencine veikla, išskyrus įmonės, kuri įsteigta arba kurios veikla organizuojama pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus teisės aktus ir reglamentus, koncentraciją;

(b) vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su elgesiu, kurį, manoma, kita Šalis galėjo paskatinti, jo pareikalauti arba jį patvirtinti;

(c) vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su koncentracija, kai viena arba daugiau sandorio šalių yra įmonės, įsteigtos arba vykdančios veiklą pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus teisės aktus;

(d) vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su koncentracija, kai vieną arba daugiau sandorio šalių kontroliuoja įmonė, įsteigta arba vykdanti veiklą pagal kitos Šalies teritorijoje taikomus teisės aktus;

(e) vykdymo užtikrinimo veiksmai, nukreipti prieš antikonkurencinę veiklą, išskyrus koncentraciją, kuri vykdoma arba buvo vykdoma ir didelėje kitos Šalies teritorijos dalyje;

(f) vykdymo užtikrinimo veiksmai, susiję su teisės gynimo priemonėmis, kuriomis kitos Šalies teritorijoje aiškiai reikalaujama tam tikro elgesio ar jis aiškiai draudžiamas arba kuriomis nustatyti privalomi įpareigojimai įmonėms toje teritorijoje.

(3) Pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti pranešama koncentracijos atveju:

(a) Sąjungoje – kai pradedama procedūra pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktą;

(b) Šveicarijoje – kai pradedama procedūra pagal „Acart“ 33 straipsnį.

(4) Kitais atvejais nei koncentracija pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti pranešama:

(a) Sąjungoje – kai pradedama procedūra, nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 2 straipsnyje;

(b) Šveicarijoje – kai pradedama procedūra pagal „Acart“ 27 straipsnį.

(5) Pranešimuose būtinai turi būti nurodyta: tyrimo šalių pavadinimai, tiriama veikla ir rinkos, su kuriomis ji susijusi, atitinkamos teisės nuostatos ir vykdymo užtikrinimo veiksmų data.

IV straipsnis. Vykdymo užtikrinimo veiklos koordinavimas

(1) Kai abiejų Šalių konkurencijos institucijos užtikrina susijusių teisės aktų vykdymą, jos gali koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo veiklą. Visų pirma jos gali koordinuoti patikrinimų laiką.

(2) Svarstydamos, ar konkretūs vykdymo užtikrinimo veiksmai galėtų būti derinami, Šalių konkurencijos institucijos turėtų, be kita ko, atsižvelgti į tokius veiksnius:

(a) tokio derinimo poveikį abiejų Šalių konkurencijos institucijų gebėjimui pasiekti savo vykdymo užtikrinimo veiksmų tikslus;

(b) santykinius Šalių konkurencijos institucijų gebėjimus gauti vykdymo užtikrinimo veiksmams atlikti būtiną informaciją;

(c) galimybę išvengti prieštaraujančių įpareigojimų ir nereikalingos naštos įmonėms, kurių atžvilgiu atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai;

(d) galimybę veiksmingiau pasinaudoti ištekliais.

(3) Bet kurios Šalies konkurencijos institucija bet kuriuo metu gali apriboti vykdymo užtikrinimo veiksmų derinimą ir nepriklausomai atlikti konkretų vykdymo užtikrinimo veiksmą, jeigu apie tai tinkamai praneša kitos Šalies konkurencijos institucijai.

V straipsnis. Konfliktų vengimas (pasyvusis pripažinimas)

(1) Abiejų Šalių konkurencijos institucijos atidžiai atsižvelgia į svarbius kitos Šalies interesus visais savo vykdymo užtikrinimo veiksmų etapais, įskaitant sprendimus dėl vykdymo užtikrinimo veiksmų pradžios, vykdymo užtikrinimo veiksmų apimties ir sankcijų arba kitų prašomų ištaisomųjų priemonių pobūdžio kiekvienu atveju.

(2) Jeigu vienos Šalies konkurencijos institucijos numatytas vykdymo užtikrinimo veiksmas gali paveikti svarbius kitos Šalies interesus, pirmoji Šalis, nepažeisdama savo veiksmų laisvės, turi stengtis:

(a) kitos Šalies konkurencijos institucijai laiku pranešti apie svarbius pokyčius, susijusius su jos interesais,

(b) kitos Šalies konkurencijos institucijai suteikti galimybę pateikti pastabas,

(c) atsižvelgti į kitos Šalies konkurencijos institucijos pastabas, besąlygiškai pripažįstant kiekvienos Šalies teisę nepriklausomai priimti sprendimus.

Ši dalis taikoma nepažeidžiant Šalių konkurencijos institucijų įpareigojimų pagal III straipsnio 3 ir 4 dalis.

(3) Kai bet kurios Šalies konkurencijos institucija mano, kad jos atliekami vykdymo užtikrinimo veiksmai gali turėti neigiamą poveikį svarbiems kitos Šalies interesams, ji deda visas pastangas, kad tinkamai suderintų interesus. Siekdama tinkamai suderinti interesus, be visų kitų veiksnių, kurie gali būti svarbūs tokiomis aplinkybėmis, atitinkamos Šalies konkurencijos institucija turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius:

(a) santykinę faktinio arba potencialaus antikonkurencinės veiklos poveikio svarbą ginant svarbius Šalies interesus, palyginti su poveikiu svarbiems kitos Šalies interesams;

(b) santykinę veiksmų arba sandorių, vykdomų vienos Šalies teritorijoje, svarbą antikonkurencinei veiklai, palyginti su kitos Šalies teritorijoje vykdomais veiksmais arba sandoriais;

(c) kiek tai turėtų įtakos kitos Šalies vykdymo užtikrinimo veiksmams tų pačių įmonių atžvilgiu;

(d) kokiu mastu įmonėms reikės vykdyti tarpusavyje prieštaraujančius abiejų Šalių reikalavimus.

VI straipsnis. Abipusiai naudingas pripažinimas

(1) Jeigu Šalies konkurencijos institucija mano, kad kitos Šalies teritorijoje atlikta antikonkurencinė veikla gali daryti neigiamą poveikį svarbiems jos interesams, tokia konkurencijos institucija, atsižvelgdama į tai, kad svarbu vengti jurisdikcijos konfliktų ir kad kitos Šalies konkurencijos institucija gali veiksmingiau atlikti vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl tokios antikonkurencinės veiklos, gali prašyti kitos Šalies konkurencijos institucijos pradėti reikiamus vykdymo užtikrinimo veiksmus.

(2) Prašyme kuo konkrečiau nurodomas antikonkurencinės veiklos pobūdis ir jos faktinis arba galimas poveikis svarbiems prašančiosios konkurencijos institucijos Šalies interesams. Jame siūloma suteikti išsamesnės informacijos apie tai ir kitaip bendradarbiauti pagal prašančiosios konkurencijos institucijos galimybes.

(3) Prašomoji konkurencijos institucija atidžiai apsvarsto, ar pradėti vykdymo užtikrinimo veiksmus, ar išplėsti jau atliekamus vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl prašyme nurodytos antikonkurencinės veiklos. Prašomoji konkurencijos institucija kuo greičiau praneša prašančiajai konkurencijos institucijai apie savo sprendimą. Jeigu pradedami arba išplečiami vykdymo užtikrinimo veiksmai, prašomoji konkurencijos institucija prašančiajai konkurencijos institucijai praneša apie jų rezultatus ir, jei įmanoma, apie svarbius tarpinius rezultatus.

(4) Šiuo straipsniu nevaržoma prašomosios Šalies konkurencijos institucijos veiksmų laisvė pagal savo konkurencijos teisės aktus ir vykdymo užtikrinimo politikos kryptis nuspręsti, ar pradėti vykdymo užtikrinimo veiksmus dėl prašyme nurodytos antikonkurencinės veiklos, taip pat nekliudoma prašančiosios Šalies konkurencijos institucijai atsiimti savo prašymą.

VII straipsnis. Keitimasis informacija

(1) Siekdamos šio susitarimo tikslo, nustatyto I straipsnyje, Šalių konkurencijos institucijos gali pasidalyti nuomonėmis ir keistis informacija, susijusia su savo atitinkamų konkurencijos teisės aktų taikymu, kaip numatyta šiame straipsnyje ir VIII, IX bei X straipsniuose.

(2) Šalių konkurencijos institucijos gali aptarti bet kokią informaciją, įskaitant gautą atliekant tyrimus, kai tai būtina siekiant palaikyti bendradarbiavimą ir koordinavimą, kaip nustatyta šiame susitarime.

(3) Šalių konkurencijos institucijos jų žinioje esančią informaciją gali perduoti viena kitai, gavusios aiškų įmonės, pateikusios tą informaciją, raštišką sutikimą. Kai tokia informacija apima asmens duomenis, tokie asmens duomenys gali būti perduodami tik tuomet, kai Šalių konkurencijos institucijos tiria tą patį ar susijusį elgesį arba sandorį. Kitais atvejais taikomos IX straipsnio 3 dalies nuostatos.

(4) Negavus šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sutikimo, konkurencijos institucija, gavusi prašymą, kitai konkurencijos institucijai perduoda atliekant tyrimą gautą ir jos žinioje jau esančią informaciją naudoti kaip įrodymus, jei laikomasi šių sąlygų:

(a) atliekant tyrimą gauta informacija gali būti perduota tik jeigu abi konkurencijos institucijos tiria tą patį arba susijusį elgesį arba sandorį;

(b) prašymas suteikti tokią informaciją teikiamas raštu ir jame turi būti bendrai aprašytas tyrimo arba procedūros, su kuria (-iuo) susijęs prašymas, dalykas bei pobūdis ir konkrečios teisės nuostatos. Prašyme taip pat nurodomos įmonės, dėl kurių atliekamas tyrimas arba kurioms taikoma procedūra ir kurių tapatybė gali būti atskleista pateikus prašymą;

(c) prašymą gavusi konkurencijos institucija, pasitarusi su prašančiąja konkurencijos institucija, nustato, kokia jos turima informacija yra aktuali ir gali būti perduota.

(5) Nė viena konkurencijos institucija nėra įpareigota su kita konkurencijos institucija aptarti atliekant tyrimą gautos informacijos arba jos perduoti, visų pirma jei tai nesuderinama su svarbiais jos interesais arba dėl to tenka prisiimti pernelyg didelę naštą.

(6) Šalių konkurencijos institucijos neaptaria ir neperduoda viena kitai informacijos, gautos pagal atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo arba susitarimo procedūras, nebent informaciją pateikusi įmonė davė raštišką sutikimą.

(7) Šalių konkurencijos institucijos neaptaria, neprašo ir neperduoda atliekant tyrimą gautos informacijos, jeigu naudoti tokią informaciją užtikrinant teisės vykdymą draudžiama pagal jų Šalies teisės aktuose nustatytas procesines teises ir privilegijas, įskaitant teisę neliudyti prieš save ir advokato pareigą neatskleisti profesinės paslapties.

(8) Jei vienos iš Šalių konkurencijos institucija sužino, kad pagal šį straipsnį perduotame dokumente nurodyta neteisinga informacija, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą konkurencijos instituciją, kuri neteisingą informaciją ištaiso arba pašalina.

VIII straipsnis. Aptartos arba perduotos informacijos naudojimas

(1) Informaciją, kurią Šalies konkurencijos institucija aptaria su kitos Šalies konkurencijos institucija arba jai perduoda pagal šį susitarimą, naudojama tik tos Šalies konkurencijos teisės aktams įgyvendinti.

(2) Su kitos Šalies konkurencijos institucija aptariamą arba jai perduotą atliekant tyrimus gautą informaciją pagal šį susitarimą gaunančioji konkurencijos institucija naudoja tik konkurencijos teisės aktų, taikomų tam pačiam arba susijusiam elgesiui arba sandoriui, vykdymui užtikrinti.

(3) Pagal 7 straipsnio 4 dalį perduotą informaciją gaunančioji konkurencijos institucija gali naudoti tik prašyme nurodytu tikslu.

(4) Pagal šį susitarimą aptariama arba perduota informacija negali būti naudojama skiriant sankcijas fiziniams asmenims.

(5) Konkurencijos institucija gali reikalauti, kad pagal šį susitarimą perduota informacija būtų naudojama remiantis jo nuostatomis ir sąlygomis. Informaciją gaunanti konkurencijos institucija, negavusi išankstinio kitos konkurencijos institucijos sutikimo, jos negali naudoti pažeisdama šias nuostatas ir sąlygas.

IX straipsnis. Informacijos apsauga ir konfidencialumas

(1) Informaciją, kad pateiktas arba gautas prašymas, Šalių konkurencijos institucijos laiko konfidencialia. Pagal šį susitarimą gautą informaciją gaunančioji konkurencijos institucija laiko konfidencialia pagal savo atitinkamus teisės aktus. Abi konkurencijos institucijos atmeta trečiosios šalies ar kitos institucijos prašymus atskleisti gautą informaciją. Tai atskleisti informaciją leidžiama šiais atvejais:

(a) kai reikia kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl Šalies institucijų vykdomo konkurencijos teisės akto (-ų) įgyvendinimo;

(b) įmonėms, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas arba kurioms taikoma procedūra pagal Šalių konkurencijos teisės aktus ir kurių atžvilgiu informacija gali būti panaudota, jei tai būtina pagal informaciją gaunančios Šalies teisės aktą;

(c) teismams per apeliacijos procedūras;

(d) jei ir tik tiek, kiek tai būtina užtikrinant teisę susipažinti su dokumentais pagal Šalies teisės aktus.

Tokiais atvejais informaciją gaunanti konkurencijos institucija užtikrina visišką verslo paslapčių apsaugą.

(2) Šalys susitaria, kad jeigu vienos Šalies konkurencijos institucija sužino, kad, nepaisant visų pastangų, informacija buvo atsitiktinai panaudota arba atskleista pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, ji nedelsdama praneša apie tai kitos Šalies konkurencijos institucijai. Šalys nedelsdamos konsultuojasi dėl priemonių tokiai žalai, atsirandančiai dėl tokio informacijos panaudojimo arba atskleidimo, sumažinti ir užtikrina, kad tai nepasikartotų.

(3) Šalys užtikrina asmens duomenų apsaugą pagal atitinkamus savo teisės aktus.

X straipsnis. Informacija apie valstybių narių konkurencijos institucijas ir ELPA priežiūros instituciją

(1) Remdamasi ES konkurencijos teisės aktais arba kitomis tarptautinėmis nuostatomis, susijusiomis su konkurencija, Europos Komisija gali:

(a) pranešti valstybės narės, kurios svarbiems interesams daromas poveikis, kompetentingoms institucijoms apie Šveicarijos konkurencijos institucijos pagal 3 straipsnį atsiųstus pranešimus;

(b) pranešti valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie bendradarbiavimą ir vykdymo užtikrinimo veiksmų derinimą;

(c) vykdydama pareigą informuoti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 ir 14 straipsnius ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 19 straipsnį, valstybių narių kompetentingoms institucijoms atskleisti tik Šveicarijos konkurencijos institucijos pagal susitarimo VII straipsnį perduotą informaciją;

(d) vykdydama pareigą informuoti pagal EEE susitarimo 23 protokolo 6 ir 7 straipsnius, susijusius su priežiūros institucijų bendradarbiavimu, ELPA priežiūros institucijai atskleisti tik Šveicarijos konkurencijos institucijos pagal susitarimo VII straipsnį perduotą informaciją.

(2) Užtikrinama, kad informaciją, kuri nėra vieša ir kuri valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir ELPA priežiūros institucijai suteikta pagal šio straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus, Europos Komisija naudotų tik Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymui užtikrinti, taip pat kad tokia informacija nebūtų atskleidžiama.

XI straipsnis. Konsultacijos

(1) Šalys konsultuojasi bet kurios Šalies prašymu, visais klausimais, kurie gali kilti įgyvendinant šį susitarimą. Bet kurios Šalies prašymu Šalys svarsto galimybę peržiūrėti šio susitarimo taikymą ir išnagrinėti galimybę toliau plėtoti bendradarbiavimą.

(2) Šalys kuo skubiau informuoja viena kitą apie savo konkurencijos teisės aktų pakeitimus, bet kokių kitų teisės aktų pakeitimus, taip pat apie bet kokius konkurencijos institucijų veiklos pokyčius, kurie gali turėti poveikį šio susitarimo taikymui. Bet kurios Šalies prašymu Šalys surengia konsultacijas, kad būtų įvertintos konkrečios tokių pakeitimų ar šio susitarimo pakeitimo pasekmės, visų pirma siekdamos nuspręsti, ar šis susitarimas turėtų būti iš dalies pakeistas pagal XIV straipsnio 2 dalį.

(3) Šalių konkurencijos institucijos atitinkamu lygmeniu susitinka vienos iš jų prašymu. Per posėdžius jos gali:

(a) informuoti viena kitą apie taikomas vykdymo užtikrinimo priemones ir prioritetus, susijusius su kiekvienos Šalies konkurencijos teisės aktais;

(b) keistis nuomonėmis apie abiem Šalims svarbius ūkio sektorius;

(c) aptarti abiem Šalims svarbius politikos klausimus;

(d) aptarti kitus abiem Šalims svarbius klausimus, susijusius su kiekvienos Šalies konkurencijos teisės aktų taikymu.

XII straipsnis. Ryšių palaikymas

(1) Jeigu Šalys arba jų konkurencijos institucijos nesusitaria kitaip, ryšiai pagal šį susitarimą palaikomi anglų kalba.

(2) Kiekviena konkurencijos institucija, siekdama palengvinti Šalių palaikomus ryšius visais susitarimo įgyvendinimo klausimais, paskiria kontaktinius asmenis.

XIII straipsnis. Galiojanti teisė

Šio Susitarimo nuostatos turi būti aiškinamos nepažeidžiant Šalių konkurencijos teisės aktų nuostatų ar jų vykdymo užtikrinimo.

XIV straipsnis. Įsigaliojimas, pakeitimas ir nutraukimas

(1) Šį susitarimą Šalys patvirtina savo nustatyta vidaus tvarka. Šalys viena kitai praneša apie procedūrų užbaigimą. Šis susitarimas įsigalioja antro mėnesio nuo paskutinio pranešimo apie patvirtinimą pirmą dieną.

(2) Šalys gali susitarti iš dalies pakeisti šį susitarimą. Jei nesusitarta kitaip, pakeitimai įsigalioja pagal tas pačias procedūras, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

(3) Bet kuri Šalis bet kuriuo metu gali nutraukti šį susitarimą, apie tai diplomatiniais kanalais raštu pranešdama kitai Šaliai. Tokiu atveju šis susitarimas nustoja galioti po šešių (6) mėnesių nuo tokio pranešimo gavimo dienos.

TAI PALIUDYDAMI, šį susitarimą pasirašė toliau nurodyti atitinkamų Šalių tinkamai įgalioti atstovai.

Priimta Briuselyje [...] dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis.

Šveicarijos Konfederacijos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS VARDU

[1]               Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl jų konkurencijos įstatymų taikymo, OL L 95, 1995 4 27, p. 47–52, su pataisymais, padarytais OL L 131, 1995 6 15, p. 38–39.

[2]               Susitarimas tarp Europos Bendrijų ir Kanados Vyriausybės dėl konkurencijos įstatymų taikymo, OL L 175, 1999 7 10.

[3]               Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės Susitarimas dėl bendradarbiavimo antikonkurencinėje veikloje, OL L 183, 2003 7 22, p. 12–17.

[4]               Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla, OL L 202, 2009 8 4, p. 36–41.

[5]               Konkurencijos agentūrų bendradarbiavimas atliekant kartelių tyrimus, Tarptautinio konkurencijos tinklo metinė ataskaita, Maskva, 2007 m. gegužės mėn., p. 5.

[6]               Komisija priėmė sprendimą, kuriame daroma išvada, kad Šveicarijos asmens duomenų apsaugos taisyklės atitinka ES taisykles. 2000 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimas dėl Šveicarijoje teikiamos pakankamos asmens duomenų apsaugos (OL L 215, 2000 8 25, p. 1).

[7]               OL C […], […], p. […].

[8]               OL C […], […], p. […].