AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2000 m. liepos 17 d. Reglamente (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiame galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančiame jautienos bei jos produktų ženklinimą[1], nustatyta, kad kiekviena valstybė narė, laikydamasi to reglamento nuostatų, privalo nustatyti galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą. Iki tol galiojo 1997 m. nustatytos Sąjungos galvijų identifikavimo ir atsekamumo taisyklės, priimtos dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos (toliau – GSE) protrūkio. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 820/97 buvo nustatyta atskirų galvijų atsekamumo sistema, pagal kurią kiekvienas galvijas ženklinamas dviem ausies įsagais, kiekviename ūkyje pildomas ūkio registras (pvz., nurodant galvijų ūkį, rinką, skerdyklą), kiekvienam galvijui išduodamas individualus pasas, kuriame pateikiami duomenys apie bet kokį jo judėjimą ir tie duomenys registruojami kompiuterinėje duomenų bazėje, pagal kurią galima greitai atsekti galvijus ir ligos atveju nustatyti bandas. Šie principai vėliau įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000. Pagrindinis tikslas buvo atkurti vartotojų pasitikėjimą jautiena ir jautienos produktais, užtikrinant skaidrumą ir visišką galvijų ir jautienos produktų atsekamumą, taip pat nustatyti galvijų buvimo vietą ir juos atsekti veterinarijos tikslais, – tai itin svarbu vykdant infekcinių ligų kontrolę. Vertinant, kaip pavyko šiuos tikslus pasiekti, šiandien jau galima teigti, kad minėtos sistemos taikymas pasiteisino (BSE Europos Sąjungoje sėkmingai kontroliuojama, vartotojų pasitikėjimas atkurtas[2]), ją taikant veiksmingai ir efektyviai buvo teikiama svarbi informacija, kad būtų užtikrinta infekcinių ligų (pvz., snukio ir nagų ligos, mėlynojo liežuvio ligos) kontrolė ir jautienos atsekamumas.

Komisija Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Administracinės naštos mažinimo ES veiksmų programa“ ((COM (2009)544))[3] nurodo Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 (kuriuo nustatoma galvijų identifikavimo ir registravimo sistema ir reglamentuojamas jautienos bei jautienos produktų ženklinimas, įskaitant savanorišką ženklinimą, ir numatoma naudoti du ausies įsagus, ūkio registrus, galvijų pasus ir kompiuterinę duomenų bazę) kaip informacijos teikimo prievoles, kurias vykdant įmonėms tenka didelė našta.

Naujosios ES gyvūnų strategijos[4] veiksmų plane numatyta, kad Komisija sieks supaprastinti informacijos teikimo prievoles (pvz., ūkio registrus ar pasus) įvesdama elektroninį galvijų identifikavimą (EID). Komisijos 2011 m. pirmojo pusmečio darbotvarkėje numatyta pateikti teisės akto, priimamo pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasiūlymą.

Tačiau tuo metu, kai 1997 m. buvo priimtos šiuo metu galiojančios galvijų identifikavimo taisyklės, EID dar nebuvo pakankamai techniškai parengtas naudoti galvijams. Radijo dažniniu atpažinimu (RDA) pagrįstas EID per pastaruosius 10 metų iš esmės patobulėjo – dabar galima greičiau ir tiksliau nuskaityti atskirų gyvūnų kodus ir juos tiesiogiai įtraukti į duomenų apdorojimo sistemas. Taip sutaupoma išlaidų darbuotojams, kurių reikėtų rankiniam nuskaitymui atlikti, tačiau padidėja išlaidos įrangai. Taigi, galiojančiuose galvijų identifikavimo srities teisės aktuose neatsižvelgiama į naujausių šios srities technologijų plėtrą. Elektroniniai identifikatoriai padėtų sumažinti administracinę naštą ir biurokratines kliūtis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ūkio registras tvarkomas kompiuteriniu formatu (tokį formatą pasirinkusių ūkių skaičius vis didėja), nes duomenis būtų galima nuskaityti ir įtraukti į registrą automatiškai. Be to, greitesnė ir patikimesnė sistema, be kita ko, užtikrins greitesnį ir tikslesnį duomenų nuskaitymą nei naudojant įprastinius ausies įsagus, taip supaprastės pranešimų apie galvijų judėjimą siuntimas į centrinę duomenų bazę, todėl tiksliau ir sparčiau bus galima atsekti užkrėstus galvijus ir (arba) maisto produktus.

Atsižvelgdamos į naujausių EID technologijų plėtrą, kai kurios ES valstybės narės nusprendė pradėti savanoriškai įgyvendinti galvijų EID. Iš ne ES šalių patirties taip pat matyti, kad galvijų EID naudojamas vis plačiau. Be to, EID ES jau taikomas kelioms gyvūnų rūšims (daugumai iš jų EID privalomas).

Pagal dabartinę teisinę sistemą valstybėms narėms nedraudžiama savanoriškai naudoti elektroninius identifikatorius, tačiau tai turi būti tik papildoma priemonė kartu naudojant oficialius įprastinius matomus ausies įsagus. Kadangi ES lygmeniu nėra nustatytų darniųjų techninių standartų, skirtingose šalyse gali būti naudojami įvairių rūšių ir skirtingais RDA dažniais veikiantys elektroniniai identifikatoriai ir skaitytuvai. Taigi, kiekviena valstybė narė gali pasirinkti norimus standartus, todėl tikėtina, kad dėl to kils derinimo sunkumų bei elektroninio keitimosi duomenimis kliūčių ir nebus išnaudotos EID sistemos teikiamos galimybės.

Dėl savanoriško jautienos ženklinimo, būtina mažinti per didelę administracinę naštą, kylančią taikant dabartinę savanoriško ženklinimo sistemą. Reglamentu (EB) Nr. 820/97 buvo nustatyta galvijų identifikavimo ir registravimo bei jautienos ir jautienos produktų ženklinimo sistema, kuri vėliau įtvirtinta Reglamentu (EB) Nr. 1760/2000. Pagal minėtą sistemą privaloma nurodyti galvijų, iš kurių kilusi jautiena, kilmę (gimimas, auginimas, skerdimas) (šiuo pasiūlymu neteikiamos jokios naujos su privalomu jautienos ženklinimu susijusios nuostatos), paskersto galvijo identifikacinio kodo numerį, ir įmones, kuriose buvo apdorota mėsa (skerdykla ir mėsos pjaustymo įmonė) ir oficialią Komisijos patvirtinimo procedūrą, įskaitant bet kokios papildomos ženklinimo informacijos, išskyrus privalomąją, pranešimo prievolę. Jau 2004 m. Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė ataskaitą dėl Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 jautienos ženklinimo nuostatų[5] ir joje išdėstė savanoriško jautienos ženklinimo sistemos trūkumus: sistema nėra vienodai taikoma visose valstybėse narėse (pvz., iš esmės skiriasi valstybių narių taikomos administracinės procedūros), o visą etiketėje pateiktą informaciją (įskaitant ir nesusijusią su kilme, atsekamumu arba mėsos kokybės savybėmis) turi oficialiai patvirtinti kompetentinga institucija. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl BŽŪP supaprastinimo[6] atkreipiamas dėmesys į Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinės naštos klausimais (toliau – Stoiber grupė) pateiktą pasiūlymą – panaikinti pranešimo prievolę papildomos savanoriško jautienos ženklinimo informacijos, išskyrus privalomąją, teikimui[7].

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimo rezultatus. Poveikio vertinimo išvadoje teigiama, kad pradėjus savanoriškai taikyti galvijų EID kaip oficialaus identifikavimo priemonę, suinteresuotosios šalys turės laiko susipažinti su EID sistema ir įvertinti tam tikromis aplinkybėmis jos teikiamą papildomą naudą. Tai tinkama politikos galimybė, nes ES valstybėms narėms ir visiems susijusiems privatiems ūkio subjektams suteikiama galimybė atsižvelgiant į regionų skirtumus bei skirtingas produkcijos rūšis tinkamai pasirengti ir patiems įvertinti privalumus, ir ji pakankamai lanksti, kad ją paremtų valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys, kurioms bus naudingas taisyklių laikymasis. Tikėtina, kad įvedus savanorišką EID taikymą, EID rinksis tie gyvulių augintojai, kurie iš to turės greitos naudos savo ūkio valdymui. Tai bus kiekvieno ūkinės veiklos vykdytojo individualus sprendimas, pagrįstas ekonominėmis priežastimis (nulemtas rinkos poreikių). Taikant savanoriško ženklinimo sistemą, galvijus būtų galima ženklinti įprastiniais dviem ausies įsagais (dabartinė sistema) arba vienu įprastiniu matomu ausies įsagu ir vienu elektroniniu identifikatoriumi (t. y. elektroniniu ausies įsagu arba boliusu), kurie atitinka ES darniuosius ir oficialiai patvirtintus standartus. Siūlant savanorišką elektroninio identifikavimo taikymą, ES valstybėms narėms numatoma galimybė šalies teritorijoje nustatyti privalomąjį EID taikymą. Valstybei narei nusprendus taikyti privalomojo ženklinimo sistemą, kiekvienas galvijas turi būti paženklintas vienu įprastiniu matomu ausies įsagu ir vienu elektroniniu identifikatoriumi. ES lygmens privalomojo ženklinimo sistema šiuo metu nebūtų tinkamiausia politikos galimybė, nes kai kurios suinteresuotosios šalys (pvz., smulkūs ūkininkai) patirtų neigiamą ekonominį poveikį. Vis dėlto, nepaisant išlaidų aspekto, ši politikos galimybė būtų veiksmingiausia vartotojų apsaugos (atsekamumo) ir administracinės naštos mažinimo atžvilgiu ir padėtų išvengti dviejų identifikavimo sistemų dubliavimosi. Ši politikos galimybė taip pat būtų iš dalies pagrįsta dėl geresnio derėjimo su ES nuostatomis, susijusiomis su EID taikymu kitoms gyvūnų rūšims (pvz., avims).

Taigi, kadangi nustačius privalomą EID taikymą kai kurie ūkinės veiklos vykdytojai patirtų neigiamą ekonominį poveikį, tinkamiausia nustatyti savanoriško EID taikymo sistemą. Pagal šią politikos galimybę EID laikomas priimtina ir tinkama teisine galvijų identifikavimo priemone, o valstybėms narėms paliekama galimybė nustatyti privalomąjį taikymą nacionaliniu lygmeniu.

Be to, būtina suderinti Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), iš esmės pasikeitė deleguotųjų ir įgyvendinimo teisės aktų priėmimo tvarka. Kalbant apie deleguotųjų ir įgyvendinimo teisės aktų priėmimą, SESV jie aiškiai atskiriami:

– SESV 290 straipsnyje dėl deleguotųjų teisės aktų numatyta, kad teisės aktų leidėjas (-ai) vykdo Komisijos įgaliojimų vykdymo kontrolę, naudodamiesi panaikinimo ir (arba) prieštaravimo teise.

– SESV 291 straipsnyje dėl įgyvendinimo teisės aktų numatyta, kad valstybės narės vykdo Komisijos įgyvendinimo įgaliojimų kontrolę. Teisinė sistema, kuria nustatomi tokios kontrolės mechanizmai, yra išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[8].

Komisija padarė tokį su Reglamento (ES) Nr. 182/2011 priėmimu susijusį pareiškimą:

„Komisija pradės persvarstyti visus galiojančius įstatymo galią turinčius teisės aktus, kurie prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo suderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu, kad įvertintų, ar šios priemonės turi būti suderintos su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje nustatyta deleguotųjų teisės aktų priėmimo tvarka. Komisija kuo greičiau, ir ne vėliau kaip nurodyta prie šio pareiškimo pridedamame orientaciniame kalendoriuje, pateiks atitinkamus pasiūlymus“[9].

Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 yra vienas iš įstatymo galią turinčių teisės aktų, kuriuos priimant nebuvo taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, todėl jį būtina suderinti su naująja deleguotųjų ir įgyvendinimo teisės aktų teisine sistema.

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 turėtų būti persvarstytas ir iš dalies pakeistas, siekiant jį supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą įtraukiant naujas nuostatas, susijusias su galvijų identifikavimu ir savanorišku jautienos ženklinimu.

Šiuo pasiūlymu pakeičiamas 2011 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos priimtas pasiūlymas (COM 2011(525) galutinis). Vieninteliai į šį naująjį pasiūlymą įtraukti pakeitimai yra susiję su 22 straipsnio nuostatomis, kuriomis siekiama užtikrinti vienodas sankcijų nustatymo sąlygas tuo atveju, jei nesilaikoma atitinkamų galvijų identifikavimo ir jautienos bei jautienos produktų ženklinimo taisyklių.

Šis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo projektas neturi finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

2011/0229 (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl galvijų elektroninio identifikavimo ir dėl savanoriško jautienos ženklinimo nuostatų panaikinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[10],

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       1997 m. Sąjungos galvijų identifikavimo ir atsekamumo taisyklės buvo sugriežtintos dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) epidemijos ir iškilusios būtinybės atsekti galvijų judėjimą bei kilmę naudojant įprastinius ausies įsagus;

(2)       2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000, nustatančiame galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą ir reglamentuojančiame jautienos bei jos produktų ženklinimą[13], nustatyta, kad kiekviena valstybė narė, laikydamasi to reglamento nuostatų, privalo nustatyti galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą;

(3)       Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema, kuria numatomi kiekvieno galvijo abi ausis ženklinantys ausies įsagai, kompiuterinės duomenų bazės, galvijų pasai ir individualūs kiekviename ūkyje pildomi registrai;

(4)       jautienos kilmės šaltinio atsekamumas ją identifikuojant ir registruojant yra būtina sąlyga norint visais maisto grandinės etapais etiketėje nurodyti kilmę ir tuo užtikrinti vartotojų ir visuomenės sveikatos apsaugą;

(5)       Komisija Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Administracinės naštos mažinimo ES veiksmų programa“[14] Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, pirmiausia jo nuostatas dėl galvijų identifikavimo ir savanoriško jautienos ženklinimo, nurodo kaip „informacijos teikimo prievoles, kurias vykdant įmonėms tenka didelė našta“;

(6)       naudojant elektroninio identifikavimo sistemas būtų galima supaprastinti atsekamumo procesą, nes duomenys būtų automatiškai ir tiksliau nuskaitomi bei užregistruojami ūkio registre. Be to, kompiuterinei duomenų bazei būtų siunčiami automatiniai pranešimai apie galvijų judėjimą, todėl pagerėtų sistemos sparta, patikimumas ir tikslumas;

(7)       per pastaruosius dešimt metų radijo dažniniu atpažinimu pagrįstos elektroninio identifikavimo sistemos iš esmės patobulėjo. Ši technologija suteikia galimybę greičiau ir tiksliau nuskaityti atskirų gyvūnų identifikacinius kodus ir juos tiesiogiai įtraukti į duomenų apdorojimo sistemas, todėl sumažėja laiko sąnaudos, reikalingos atsekti galimai užkrėstus gyvūnus ar užkrėstus maisto produktus, ir sutaupoma išlaidų darbuotojams, tačiau padidėja išlaidos įrangai;

(8)       šiame reglamente atsižvelgiama į faktą, kad elektroninis identifikavimas (EID) Sąjungoje jau taikomas ne tik galvijams, bet ir kitoms gyvūnų rūšims, pvz., taikoma privalomojo smulkiųjų atrajotųjų EID sistema;

(9)       atsižvelgiant į EID technologijų pažangą, kelios valstybės narės nusprendė pradėti savanoriškai įgyvendinti galvijų EID. Tikėtina, kad skirtingos valstybės narės arba suinteresuotosios šalys šioms iniciatyvoms įgyvendinti parengs skirtingas sistemas. Vėliau dėl to gali kilti kliūčių siekiant suderinti techninius standartus visoje ES;

(10)     Komisijos ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui dėl galvijų elektroninio identifikavimo sistemos įvedimo galimybės[15] padaryta išvada, kad esama įrodymų, kad radijo dažninis atpažinimas yra pakankamai patobulintas, kad būtų taikomas praktikoje. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad perėjimas prie galvijų elektroninio identifikavimo Sąjungoje yra labai pageidautinas, nes, be kitų privalumų, tai padės sumažinti administracinę naštą;

(11)     Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“[16] nurodyta, kad įvesdama EID Komisija supaprastins informacijos teikimo prievoles (pvz., ūkio registrus ir pasus);

(12)     Komisijos Komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.), pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“[17], siūloma svarstyti EID taikymo galvijams galimybę kaip galimą dabartinės ES galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos patobulinimą, siekiant supaprastinti informacijos teikimo prievoles (pvz., ūkio registrus ir pasus) ir pateikiama iniciatyva, kuria siekiama įdiegti elektroninio keitimosi galvijų pasais priemonę. Tokiai priemonei būtų būtina elektroninio identifikavimo sistema, kurioje duomenys būtų registruojami realiu laiku. Įdiegus šią priemonę kompetentingos valstybių narių institucijos ir suinteresuotosios šalys sutaupytų daug išlaidų ir darbo jėgos sąnaudų ir sumažintų darbo krūvį, atsirandantį perkeliant galvijų pasų duomenis į kompiuterines duomenų bazes. Šis reglamentas dera su minėta iniciatyva;

(13)     taigi, tikimasi, kad šiuo reglamentu skatinant ekonomikos augimą, sanglaudą ir konkurencingumą bus prisidėta siekiant kai kurių pagrindinių ES strategijų, įskaitant „Europa 2020“, tikslų;

(14)     kai kurios trečiosios šalys jau nustatė taisykles, pagal kurias leidžiama taikyti pažangias EID technologijas. Siekdama palankesnių prekybos sąlygų ir didesnio sektoriaus konkurencingumo Sąjunga turėtų nustatyti panašias taisykles;

(15)     be Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytų įprastinių ausies įsagų, atskiriems galvijams identifikuoti galima naudoti įvairių rūšių elektroninius identifikatorius, pvz., atrajotojų boliusus, elektroninius ausies įsagus ir įšvirkščiamus atsakiklius. Todėl tikslinga išplėsti minėtame reglamente nustatytų identifikavimo priemonių taikymo sritį, kad būtų galima taikyti elektroninį identifikavimą;

(16)     įvedus privalomąjį EID visoje Sąjungoje, kai kurie ūkinės veiklos vykdytojai gali patirti neigiamą ekonominį poveikį. Todėl tikslinga nustatyti savanorišką EID sistemą. Taikant šią sistemą EID pasirinks tie gyvulių augintojai, kurie, tikėtina, iš to gaus greitos ekonominės naudos;

(17)     valstybių narių gyvulininkystės sistemos, ūkininkavimo metodai ir sektoriaus organizacijos labai skiriasi. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti privalomąjį EID savo teritorijoje tik tuo atveju, jei įvertinusios visus minėtus veiksnius jos mano, kad tai tikslinga;

(18)     iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems galvijams turėtų būti taikomi tokie patys identifikavimo reikalavimai, kokie taikomi Sąjungoje gimusiems galvijams;

(19)     Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta, kad kompetentinga institucija turi išduoti pasą kiekvienam galvijui, kad jį būtų galima identifikuoti pagal to reglamento nuostatas. Dėl to valstybėms narėms tenka didelė administracinė našta. Valstybių narių įdiegtų kompiuterinių duomenų bazių visiškai pakanka galvijų judėjimo šalies teritorijoje atsekamumui užtikrinti. Todėl pasus reikėtų išduoti tik Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams. Nacionalinėms kompiuterinėms duomenų bazėms pradėjus keistis duomenimis, nebeturėtų būti reikalaujama išduoti pasus Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams;

(20)     Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 II antraštinės dalies II skirsnyje nustatytos savanoriško jautienos ženklinimo sistemos taisyklės, kuriose numatyta, kad tam tikras ženklinimo specifikacijas turi patvirtinti kompetentinga valstybės narės institucija. Administracinė našta ir sąnaudos, kurias taikydamos šią sistemą patiria valstybės narės, nėra proporcingos sistemos teikiamai naudai. Todėl šis skirsnis turėtų būti panaikintas;

(21)     įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 290 ir 291 straipsniais;

(22)     siekiant užtikrinti, kad tinkamą galvijų ir jautienos identifikavimą, registravimą ir atsekamumą užtikrinančių taisyklių būtų laikomasi, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl alternatyvioms galvijų identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, konkrečių aplinkybių, kuriomis valstybės narės gali pratęsti ilgiausią pažymėjimo identifikavimo priemonėmis laikotarpį, duomenų, kuriais turi keistis valstybių narių kompiuterinės duomenų bazės, ilgiausio tam tikrų pranešimo prievolių taikymo laikotarpio, identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, informacijos, kuri turi būti įtraukta į pasus ir kiekviename ūkyje privalomus pildyti individualius registrus, minimalaus oficialios kontrolės lygio, į vasaros ganyklas įvairiose kalnų vietovėse perkeliamų galvijų judėjimo identifikavimo ir registravimo, tam tikrų produktų ženklinimo taisyklių, kurios turėtų būti lygiavertės Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytoms taisyklėms, maltos jautienos, jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų apibrėžčių, specifinės informacijos, kurią galima pateikti etiketėse, ženklinimo nuostatų, kuriomis siekiama supaprastinti kilmės nuorodą, tam tikrų galvijų grupių didžiausio dydžio ir sudėties ir patvirtinimo tvarkos, taikomos mėsos gabalų pakuočių ženklinimo reikalavimams, ir administracinių sankcijų, kurias valstybės narės turi taikyti, jei nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatų. Itin svarbu, kad Komisija parengiamuoju etapu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant ir specialistų lygmeniu;      Komisija, atlikdama su deleguotaisiais teisės aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu, laiku ir deramai būtų perduodami atitinkami dokumentai;

(23)     siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su alternatyvias identifikavimo priemones taikančių ūkių registravimu, duomenų keitimosi tarp valstybių narių kompiuterinių duomenų bazių techninėmis charakteristikomis ir metodais, identifikavimo priemonių forma ir pavidalu, EID įgyvendinimo techninėmis procedūromis ir standartais, pasų ir kiekviename ūkyje privalomų pildyti registrų formatu ir taisyklių, nustatančių valstybių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 galvijų augintojams nustatomų sankcijų taikymo metodus, taisomaisiais veiksmais, kurių turi imtis valstybės narės, siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatų laikymąsi tais atvejais, kai tai pagrįsta patikrinimų vietoje metu, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Komisija šiais įgaliojimais turėtų naudotis vadovaudamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[18];

(24)     todėl Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 iš dalies keičiamas taip:

(1)          1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama.

(2)          3 straipsnio pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)     identifikavimo priemonės kiekvienam galvijui identifikuoti;“

(3)          4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Galvijų identifikavimo prievolė

1.      Visi ūkyje esantys galvijai identifikuojami bent dviem atskiromis identifikavimo priemonėmis, kurias leidžiama naudoti pagal 10 ir 10a straipsnius ir kurias patvirtino kompetentinga institucija.

         Identifikavimo priemonė ūkiui paskiriama ir galvijams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nurodo kompetentinga institucija.

         Visose vienam galvijui taikomose identifikavimo priemonėse nurodomas tas pats individualus identifikacinis kodas, leidžiantis nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.

2.      Valstybės narės gali nustatyti nacionalines nuostatas, pagal kurias privaloma naudoti elektroninį identifikatorių kaip vieną iš dviejų 1 dalyje nurodytų identifikavimo priemonių.

         Šia galimybe besinaudojančios valstybės narės pateikia Komisijai tokių nacionalinių nuostatų tekstus.

3.      Nukrypstant nuo 1 dalies, kultūros ir sporto renginiams (išskyrus muges ir parodas) skirti galvijai gali būti ženklinami alternatyviomis identifikavimo priemonėmis, kuriomis užtikrinami identifikavimo standartai, lygiaverčiai numatytiesiems toje dalyje.

4.      Alternatyvias identifikavimo priemones taikantys ūkiai registruojami kompiuterinėje duomenų bazėje.

         Komisija įgyvendinimo teisės aktais nustato tokiam registravimui būtinas taisykles. Įgyvendinimo teisės aktai priimami taikant 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5.      Pagal 22b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl 3 dalyje nurodytų alternatyvioms identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, įskaitant nuostatas dėl jų panaikinimo ir pakeitimo.“

(4)          Įterpiami 4a–4d straipsniai:

„4a straipsnis

Pažymėjimo identifikavimo priemonėmis laikotarpis

1.      Galvijas pažymimas 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis identifikavimo priemonėmis per valstybės narės, kurioje gimė galvijas, nustatytą ilgiausią laikotarpį nuo galvijo gimimo. Šis laikotarpis yra ne ilgesnis kaip:

a)       20 dienų (pirmajai identifikavimo priemonei);

b)      60 dienų (antrajai identifikavimo priemonei).

         Nei vienas galvijas negali būti išvežtas iš ūkio, kuriame jis gimė, kol nebus pažymėtas dviem identifikavimo priemonėmis.

2.      Išskirtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali nustatyti ilgesnį pažymėjimo identifikavimo priemonėmis laikotarpį nei numatyta 1 dalies a ir b punktuose. Šia galimybe pasinaudojusios valstybės narės apie tai praneša Komisijai.

         Pagal 22b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais apibrėžiamos minėtos išskirtinės aplinkybės.

4b straipsnis

Galvijų iš trečiųjų šalių identifikavimas

1.      Kiekvienas galvijas, kuriam pagal Direktyvą 91/496/EEB atliekami iš trečiosios šalies į Sąjungą įvežamiems gyvūnams privalomi veterinariniai patikrinimai, ir kuris skirtas Sąjungos teritorijoje esančiam paskirties ūkiui, identifikuojamas paskirties ūkyje 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis identifikavimo priemonėmis.

         Pirminė identifikavimo priemonė, kuria gyvūnas buvo pažymėtas trečiojoje kilmės šalyje, užregistruojama 5 straipsnyje nurodytoje kompiuterinėje duomenų bazėje kartu nurodant paskirties valstybės narės gyvūnui individualiomis identifikavimo priemonėmis priskirtą unikalų identifikacinį kodą.

         Tačiau pirmoji pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į kurioje nors valstybėje narėje esančią skerdyklą, su sąlyga, kad galvijai joje paskerdžiami per 20 dienų nuo minėtų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

2.      Pirmosios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytomis galvijų identifikavimo priemonėmis galvijai pažymimi per valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį.

         Šis laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų nuo 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos. Visais atvejais galvijai turi būti pažymėti identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

3.      Jei paskirties ūkis yra valstybėje narėje, taikančioje nacionalines nuostatas, pagal kurias privaloma naudoti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą elektroninį identifikatorių, galvijai pažymimi minėtu elektroniniu identifikatoriumi Sąjungoje esančiame paskirties ūkyje per paskirties valstybės narės nustatytą laikotarpį.

         Šis laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų nuo 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos. Visais atvejais galvijai turi būti pažymėti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

4c straipsnis

Iš vienos valstybės narės į kitą vežamų galvijų identifikavimas

1.      Iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežamų galvijų identifikavimo priemonės, kuriomis jie pažymėti pagal 4 straipsnį, nekeičiamos.

2.      Jei paskirties ūkis yra valstybėje narėje, taikančioje nacionalines nuostatas, pagal kurias privaloma naudoti elektroninį identifikatorių, galvijai pažymimi elektroniniu identifikatoriumi:

a)       prieš juos išvežant į toje valstybėje narėje esantį paskirties ūkį arba

b)      paskirties ūkyje per valstybės narės, kurioje įsisteigęs ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį.

         b punkte nurodytas ilgiausias laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų nuo galvijų atvežimo į paskirties ūkį dienos. Visais atvejais galvijai turi būti pažymėti identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

         Tačiau pirmoji pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į valstybės narės, taikančios nacionalines nuostatas, pagal kurias privaloma naudoti elektroninį identifikatorių, teritorijoje esančią skerdyklą, su sąlyga, kad galvijai joje paskerdžiami per 20 dienų nuo minėtų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

4d straipsnis

Identifikavimo priemonių nuėmimas arba pakeitimas

Identifikavimo priemonės negali būti nuimtos arba pakeistos kitomis be kompetentingos institucijos leidimo. Toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei jas nuimant arba pakeičiant nesumažėja galvijo atsekamumas.“

(5)          5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

– antroji pastraipa išbraukiama ir pakeičiama šiuo tekstu:

         „Valstybės narės gali keistis kompiuterinių bazių elektroniniais duomenimis nuo tos dienos, kai Komisija patvirtina, kad keitimosi duomenimis sistema visiškai veikia.

         Pagal 22b straipsnį Komisija priima deleguotuosius teisės aktus, kad nustatytų taisykles, taikomas valstybių narių kompiuterinių bazių keitimuisi duomenimis.

         Komisija įgyvendinimo teisės aktais:

a)       nustato minėto keitimosi duomenimis technines sąlygas ir metodus;

b)      patvirtina, kad duomenų keitimosi sistema visiškai veikia.

         Įgyvendinimo teisės aktai priimami taikant 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

(6)          6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Jei valstybė narė nesikeičia elektroniniais duomenimis su kitomis valstybėmis narėmis 5 straipsnyje nurodytoje keitimosi elektroniniais duomenimis sistemoje:

a)      kompetentinga institucija kiekvienam Sąjungos vidaus prekybai skirtam galvijui išduoda pasą, pagrįstą tos valstybės narės kompiuterinėje duomenų bazėje pateikta informacija;

b)      kiekvienas galvijas, kuriam išduotas pasas, iš vienos valstybės narės į kitą visada išvežamas tik su juo;

c)      atvežus galviją į paskirties ūkį kartu su juo įvežtas pasas atiduodamas valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, kompetentingai institucijai.“

(7)          7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)        antroji įtrauka pakeičiama taip:

„–      per valstybės narės nustatytą ilgiausią laikotarpį kompetentingą instituciją informuoja apie visus galvijų judėjimo į ūkį ir iš jo atvejus ir kiekvieną gimimą bei kritimą kartu nurodydamas šių įvykių datas; ilgiausio laikotarpio trukmė – ne mažiau nei trys ir ne daugiau nei septynios dienos nuo įvykio datos; valstybės narės gali paprašyti Komisijos pratęsti ilgiausią septynių dienų laikotarpį.“

ii)       įterpiama antroji pastraipa:

         „Pagal 22b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kad būtų nustatytos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali pratęsti pirmos pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytą ilgiausią septynių dienų laikotarpį, ir ilgiausia tokio pratęsimo trukmė.“

b)      įterpiama 5 dalis:

„5.     Nukrypstant nuo 4 dalies, tvarkyti nuolat atnaujinamą registrą neprivaloma bet kuriam galvijų augintojui, kuris:

a)       turi tiesioginę prieigą prie kompiuterinės duomenų bazės, kurioje jau pateikta į registrą įtrauktina informacija ir

b)      per 24 valandas nuo įvykio įkelia atnaujintą informaciją tiesiogiai į kompiuterinę duomenų bazę.“

(8)          Įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad visi už galvijų identifikavimą ir registravimą atsakingi asmenys būtų apmokyti ir susipažinę su atitinkamomis šio reglamento nuostatomis ir visais pagal 10 ir 10a straipsnius Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo teisės aktais, ir kad jiems būtų skirtas atitinkamas mokymas.“

(9)          10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tam tikrus deleguotuosius teisės aktus

Pagal 22b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kad būtų nustatytos reikalingos taisyklės, įskaitant jų įvedimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su:

a)      4 straipsnyje nurodytoms identifikavimo priemonėms taikomais reikalavimais;

b)      į 6 straipsnyje nurodytą pasą įtrauktina informacija;

c)      į 7 straipsnyje nurodytą registrą įtrauktina informacija;

d)      pagal 22 straipsnį privalomos atlikti kontrolės minimaliu lygiu;

e)      į vasaros ganyklas įvairiose kalnų vietovėse perkeliamų galvijų judėjimo identifikavimu ir registravimu.“

(10)        Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Komisijai suteikiami tam tikri įgyvendinimo įgaliojimai

Įgyvendinimo teisės aktais Komisija gali nustatyti reikalingas taisykles, įskaitant jų įvedimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su:

a)      4 straipsnyje nurodytų identifikavimo priemonių forma ir pavidalu;

b)      elektroninio galvijų identifikavimo priemonių įgyvendinimo techninėmis procedūromis ir standartais;

c)      6 straipsnyje nurodyto paso formatu;

d)      7 straipsnyje nurodyto registro formatu;

Įgyvendinimo teisės aktai priimami taikant 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

(11)        13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      3 ir 4 dalys išbraukiamos;

b)      5 dalies a punkto įvadinė frazė pakeičiama taip:

„a)     Ūkinės veiklos vykdytojai ir organizacijos etiketėse nurodo dar ir šią informaciją:“

(12)        14 straipsnio ketvirta dalis pakeičiama taip:

„Pagal 22b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kad būtų nustatytos taisyklės dėl jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų, lygiavertės pirmose trijose šio straipsnio dalyse išdėstytoms taisyklėms.“

(13)        15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Privalomasis jautienos iš trečiųjų šalių ženklinimas

Nukrypstant nuo 13 straipsnio, į Sąjungos teritoriją įvežama jautiena, apie kurią nėra nurodyta visa 13 straipsnyje numatyta informacija, ženklinama šia nuoroda:

„Kilmė: ne ES valstybė“ ir „Paskersta (trečiosios šalies pavadinimas)“.“

(14)        16, 17 ir 18 straipsniai išbraukiami.

(15)        19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tam tikrus deleguotuosius teisės aktus

Pagal 22b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su:

a)      14 straipsnyje nurodytos maltos jautienos, jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų apibrėžtimis;

b)      specifine informacija, kuri gali būti pateikta etiketėje;

c)      ženklinimo nuostatomis, kuriomis siekiama supaprastinti kilmės nuorodą;

d)      13 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų galvijų grupių didžiausiu dydžiu ir sudėtimi;

e)      patvirtinimo tvarka, taikoma mėsos gabalų pakuočių ženklinimo reikalavimams.“ “

(16)        20 ir 21 straipsniai išbraukiami.

(17)        22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      1 dalis papildoma šia trečia pastraipa:

         „Komisija įgyvendinimo teisės aktais nustato reikalingas taisykles, įskaitant jų įvedimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su antroje pastraipoje nurodytų sankcijų taikymo procedūromis ir sąlygomis. Įgyvendinimo teisės aktai priimami taikant 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

         „Komisija įgyvendinimo teisės aktais nustato reikalingas taisykles, įskaitant jų įvedimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su antroje pastraipoje nurodytų sankcijų taikymo procedūromis ir sąlygomis.“

b)      4 dalis pakeičiama taip:

„4.     Jei Komisija, atsižvelgusi į 2 dalies b punkte nurodyto patikrinimo vietoje rezultatus, mano esant reikalinga, įgyvendinimo teisės aktu ji priima susijusiai valstybei narei skirtą sprendimą, kuriuo nurodomi taisomieji veiksmai, kurių turi imtis ta valstybė narė nustatytiems pažeidimams pašalinti, įskaitant kontrolės, kurią turi atlikti kompetentinga institucija, siekdama užtikrinti tinkamą šio reglamento nuostatų laikymąsi, lygį.

          Jei Komisija, atsižvelgusi į veterinarinių patikrinimų rezultatus, mano esant reikalinga, įgyvendinimo teisės aktu ji nustato reikalingas priemones, kuriomis visų pirma siekia užtikrinti tinkamą nuostatų dėl kontrolės lygio, administracinių sankcijų ir 4, 4a, 4b ir 4c straipsniuose nustatytų ilgiausių laikotarpių laikymąsi. Įgyvendinimo teisės aktas priimamas taikant 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

(c)     Įterpiama nauja 4a dalis:

„4a.   Pagal 22b straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kad būtų nustatytos administracinės sankcijos, kurias valstybės narės taiko tuo atveju, jei gyvulių augintojai, ūkinės veiklos vykdytojai ir jautiena prekiaujantys subjektai nesilaiko savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą.“

(dc)   5 ir 6 dalys išbraukiamos.

(18)        Įterpiami 22a ir 22b straipsniai:

„22a straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas už šio reglamento ir visų juo remiantis Komisijos priimtų teisės aktų laikymąsi.

Šių institucijų duomenis jos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

22b straipsnis

Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus

1.      Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.      4 straipsnio 5 dalyje, 4a straipsnio 2 dalyje, 5, 7, 10, 14 bei 19 straipsniuose ir 22 straipsnio 4a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo*

         [*šio reglamento įsigaliojimo dienos arba bet kurios kitos teisės aktų leidėjo nustatytos dienos].

3.      Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 4 straipsnio 5 dalyje, 4a straipsnio 2 dalyje, 5, 7, 10, 14 bei 19 straipsniuose ir 22 straipsnio 4a dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4.      Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.      Pagal 4 straipsnio 5 dalį, 4a straipsnio 2 dalį, 5, 7, 10, 14 bei 19 straipsnius ir 22 straipsnio 4a dalį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

(19)        23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.      Komisijai padeda:

a)       Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005[19] 41 straipsniu įsteigtas Žemės ūkio fondų komitetas (pagal 22 straipsnio 1 dalį priimtų įgyvendinimo teisės aktų atveju);

b)      Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002[20] 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (pagal 4 straipsnio 4 dalį ir 5 bei 10a straipsnius ir 22 straipsnio 4 dalį priimtų įgyvendinimo teisės aktų atveju).

          Šie komitetai yra komitetai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.      Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

         Jei komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra baigiama neparengus nuomonės, jei taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašoma paprasta komiteto narių balsų dauguma per nuomonės pateikimo terminą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2012 04 04

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

[2]               COM (2005) 322 galutinis, „USE programa“:   http://ec.europa.eu/food/food/biosafety/tse_bse/docs/roadmap_en.pdf.

[3]               http://www.cc.cec/sg_vista/cgi-bin/repository/getdoc/COMM_PDF_COM_2009_0544_F_EN_ANNEXE.pdf.

[4]               Žr. COM (2007)539 galutinis.

[5]               COM(2004) 316 galutinis.

[6]               SEC(2009)1601, 2009 11 16, http://ec.europa.eu/agriculture/simplification/sec2009_1601_en.pdf.

[7]               http://ec.europa.eu/enterprise/policies/better-regulation/files/hlg_opinion_agriculture_050309_en.pdf, p. 7.

[8]               OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[9]               OL L 55, 2011 2 28, p. 19.

[10]             OL L xx, xxxx xx xx, p. xx.

[11]             OL L xx, xxxx xx xx, p. xx.

[12]             OL L xx, xxxx xx xx, p. xx.

[13]             OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

[14]             COM(2009) 544 galutinis.

[15]             COM(2005) 9 galutinis.

[16]             COM(2008) 545 galutinis.

[17]             COM(2007) 539 galutinis.

[18]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[19]             OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

[20]             OL L 31, 2002 2 1, p. 1.