AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pasiūlymo aplinkybės

Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD) – finansų rinkai sistemiškai svarbios įstaigos. Po bet kokio vertybinių popierių sandorio vertybinių popierių biržoje ar už jos ribų vyksta poprekybiniai procesai, kuriais atsiskaitoma už tą sandorį, t. y. vertybiniai popieriai pateikiami už juos sumokėjus pinigus. CVPD yra esminės įstaigos, kurios valdydamos vadinamąsias vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas sudaro sąlygas atsiskaityti. Be to, CVPD užtikrina vertybinių popierių sąskaitų, kuriose registruojama, kas ir kiek vertybinių popierių išleido ir kaip kiekvieną kartą keičiasi tų vertybinių popierių savininkai, pirminį registravimą ir centralizuotą tvarkymą.

CVPD taip pat atlieka ypač svarbų vaidmenį užtikrinimo priemonių rinkoje, visų pirma vykdant pinigų politiką. Pavyzdžiui, beveik visos tinkamos užtikrinimo priemonės centrinio banko pinigų politikos operacijoms Europos Sąjungoje, visų pirma euro zonoje, pereina per CVPD valdomas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas.

2010 m. per ES vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas atsiskaityta už maždaug 920 trln. EUR vertės sandorius, ir 2010 m. pabaigoje šiose sistemose laikyta beveik 39 trln. EUR vertybinių popierių. Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 30 CVPD, paprastai po vieną kiekvienoje šalyje ir du vadinamieji tarptautiniai CVPD (TCVPD – Clearstream Banking Luxembourg ir Euroclear Bank), tai yra CVPD, kurie specializuojasi leisti tarptautines obligacijas, paprastai vadinamas euroobligacijomis, pakategorė.

Nors savo šalyse paprastai saugūs ir veiksmingi, tarpvalstybiniu pagrindu CVPD bendrus veiksmus atlieka ir ryšius palaiko ne taip saugiai – tai reiškia, kad investuojant kitoje šalyje investuotojui kyla didesnė rizika ir susidaro didesnės išlaidos. Pavyzdžiui, neatsiskaitymo atvejų yra daugiau atliekant tarptautinius sandorius, palyginti su vietiniais sandoriais, o tarptautinio atsiskaitymo išlaidos iki keturių kartų didesnės už vietinio atsiskaitymo išlaidas.

Šias saugos problemas lemia keletas veiksnių, pvz.:

· atsiskaitymo ciklo ilgumas. Laikas nuo sandorio sudarymo iki atsiskaitymo ES nėra suvienodintas, dėl to atsiranda trikdžių tarpvalstybiniu mastu atsiskaitant už vertybinius popierius;

· nedidelė, bet reikšminga vertybinių popierių dalis vis dar egzistuoja popierine forma. Jų atsiskaitymo ciklas kur kas ilgesnis, dėl to didėja investuotojams kylanti rizika;

· atgrasomosios baudos už neatsiskaitymą (t. y. situacija, kai už sandorį neatsiskaitoma numatytą atsiskaitymo dieną) nustatytos ne visose rinkose, o kur jos egzistuoja, atsiskaitymo drausmės priemonės atskirose rinkose labai skiriasi;

· nors Direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (ABD)[1] mažinamas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos trikdymas dėl tos sistemos dalyviams iškeltų nemokumo bylų, ja nesprendžiami kitos sistemai būdingos rizikos arba sistemą valdančio CVPD atsparumo klausimai. Kai kuriems CVPD kyla papildoma kredito ir likvidumo rizika dėl teikiamų atsiskaitymą papildančių banko paslaugų;

· CVPD tarpusavio susitarimai dėl sąsajos, nors ir laikomi pirmu žingsniu siekiant konsoliduoti Europos atsiskaitymų rinkas, kelia abejonių dėl saugos, nes tokioms sąsajoms nėra specialių rizikos ribojimo taisyklių. Be to, dėl jų didėja CVPD tarpusavio priklausomybė, o dėl to dar labiau verta įvesti bendrą rizikos ribojimo sistemą.

Didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad nėra veiksmingos bendros atsiskaitymų vidaus rinkos. Vis dar tebėra svarbių Europos poprekybinės rinkos kliūčių, pvz., prieigos prie CVPD apribojimai vertybinių popierių emitentams, Europos Sąjungoje CVPD taikomų nacionalinių licencijų režimų bei taisyklių skirtumai ir ribota skirtingų nacionalinių CVPD tarpusavio konkurencija. Dėl šių kliūčių rinka yra labai susiskaidžiusi. Todėl tarptautinis atsiskaitymas už sandorius priklauso nuo be reikalo sudėtingų vertybinių popierių laikymo grandinių, kuriose dažnai dalyvauja keletas CVPD ir keli kiti tarpininkai. Tai daro neigiamą poveikį ne tik veiksmingumui, bet ir rizikai, susijusiai su tarptautiniais sandoriais.

Šios problemos yra svarbios, nes Europoje tarptautinių sandorių (nuo įprastų vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo iki užtikrinimo priemonių pervedimo) daugėja, o CVPD vis labiau priklauso vieni nuo kitų. Numatoma, kad šios tendencijos stiprės įgyvendinus projektą „Target2 Securities“ (T2S), kurį pradėjo Eurosistema siekdama sukurti bendrą vertybinių popierių atsiskaitymo Europoje platformą be sienų, kuri turėtų pradėti veikti 2015 m.

Šios problemos sprendžiamos siūlomame reglamente. Juo įvedamas įpareigojimas visus perleidžiamuosius vertybinius popierius pateikti nematerialia forma ir prieš pradedant prekybą reguliuojamose vietose juos užregistruoti centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose. Taip suvienodinami atsiskaitymo laikotarpiai ir atsiskaitymo drausmės režimai visoje ES. Taip pat įvedamos bendros taisyklės remiantis tarptautiniais standartais dėl CVPD operacijų ir paslaugų rizikos. Kadangi visoje ES CVPD bus taikomos identiškos esminės taisyklės, jiems bus naudingi vienodi licencijavimo reikalavimai ir visos ES pasas – tai padės šalinti esamas prieigos kliūtis.

Todėl siūlomu reglamentu bus didinama sistemos sauga ir atveriama CVPD paslaugų rinka, taip gerinant vertybinių popierių atsiskaitymo veiksmingumą. Siūlomas reglamentas kartu su prekybos vietoms taikoma Direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų[2] ir pagrindinėms sandorio šalims taikomo reglamento dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių pasiūlymu papildys vertybinių popierių rinkos infrastruktūrų reguliavimo sistemą.

Ši iniciatyva sulaukė plačios politinės paramos. 2008 m. gruodžio 2 d. ECOFIN taryba pabrėžė poreikį stiprinti CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų saugą ir patikimumą ir pritarė, kad su poprekybine veikla susijusioms teisinėms kliūtims, įskaitant prieigos prie CVPD kliūtis, šalinti reikia ES teisės akto. Tarptautiniu mastu taip pat sutariama, kad reikalingi tinkami CVPD standartai. Dar 2001 m. pasaulinės bankų ir vertybinių popierių sektorių priežiūros institucijos (CPSS ir IOSCO) patvirtino rekomendacijas dėl vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų. 2009 m. neprivalomomis gairėmis jas pritaikė Europos priežiūros institucijos (Europos centrinių bankų sistema ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas). 2010 m. spalio mėn. Finansinio stabilumo taryba pakartojo raginimą atnaujinti standartus, skirtus tvirtesnėms pagrindinėms rinkos infrastruktūroms, ir paprašė persvarstyti ir patobulinti esamus standartus.

2.           Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai ir poveikio vertinimas

Ši iniciatyva parengta po išsamaus tęstinio dialogo ir konsultacijų su visomis pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vertybinių popierių ir bankų sektorių priežiūros institucijas, ECB ir visų tipų rinkos dalyvius. Ja atsižvelgiama į nuomones, išsakytas per viešas konsultacijas nuo 2011 m. sausio 13 d. iki kovo 1 d., ir į informaciją, gautą konsultuojantis su įvairiomis suinteresuotųjų šalių grupėmis nuo 2010 m. vasaros.

Be to, iš „Oxera Consulting“ užsakytas poprekybinio sektoriaus sąnaudų ir kainų išorės tyrimas. Pirmą ataskaitą „Oxera“ pateikė 2009 m., o antrą – 2011 m. Šiose ataskaitose pateikiama naudingos informacijos apie tarptautinės ir vietinės poprekybinės veiklos sąnaudų skirtumus Europoje.

Laikydamasi geresnio reglamentavimo politikos, Komisija atliko politikos galimybių poveikio vertinimą. Politikos galimybės vertintos pagal pagrindinius tikslus didinti CVPD paslaugų teikimo Europoje saugą bei veiksmingumą ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Vertinimas atliktas svarstant nurodytų tikslų įgyvendinimo veiksmingumą ir skirtingų politikos galimybių įgyvendinimo veiksmingumą naudos ir sąnaudų požiūriu.

Poveikio vertinimo ataskaitos projektas 2011 m. kovo 16 d. pateiktas Komisijos Poveikio vertinimo valdybai, o 2011 m. rugpjūčio 8 d. jai pateiktas patikslintas projektas. Atsižvelgiant į Poveikio vertinimo valdybos pastabas ataskaitos projektas gerokai patobulintas sustiprinus nustatytų problemų įrodymų bazę ir skirtingų politikos galimybių analizę, visų pirma kiek tai susiję su atsiskaitymą papildančiomis banko paslaugomis, įtraukus skirtingų politikos galimybių bendros naudos ir poveikio skirtingoms suinteresuotųjų šalių grupėms vertinimą ir nustačius aiškesnę ir tvirtesnę stebėsenos ir vertinimo sistemą.

3.           Teisiniai pasiūlymo aspektai

3.1.        Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu, kuris yra tinkamiausias teisinis pagrindas šioje srityje. Iš esmės pasiūlymu siekiama didinti vertybinių popierių atsiskaitymo saugą ir veiksmingumą ir šalinti susijusias vidaus rinkos veikimo kliūtis, kylančias dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis reguliuojamas vertybinių popierių atsiskaitymas ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas valdančių CVPD veikla, skirtumų, įvedant bendras taisykles dėl tam tikrų atsiskaitymo ciklo ir drausmės aspektų, taip pat bendrus rizikos ribojimo reikalavimus dėl CVPD atsparumo ir prieigos prie jų. Kadangi tokių bendrų taisyklių ir reikalavimų nėra, tikriausiai skirtingos nacionalinio lygmens priemonės turės tiesioginį neigiamą poveikį saugai, veiksmingumui ir konkurencijai Sąjungos atsiskaitymo rinkose. Laikomasi nuomonės, kad reglamentas yra tinkamiausia priemonė siekiant užtikrinti, kad visiems rinkos dalyviams būtų tiesiogiai taikomi vienodi įpareigojimai, susiję su atsiskaitymo ciklu ir drausme, ir kad Sąjungos CVPD būtų tiesiogiai taikomi vienodi rizikos ribojimo standartai, dėl to turėtų sustiprėti jų atsparumas ir pagrindinis vaidmuo tvarkant nematerialias sistemas ir vykdant atsiskaitymo procesą.

Kadangi pagrindinis siūlomo reglamento tikslas – įvesti keletą rinkos operatoriams tiesiogiai taikomų teisinių įpareigojimų, inter alia, praktiškai visus perleidžiamuosius vertybinius popierius centriniame vertybinių popierių depozitoriume registruoti nematerialia forma, ir nustatyti griežtesnius atsiskaitymo terminus ir kadangi Sąjungoje CVPD atsako už vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą ir priemonių, kuriomis užtikrinamas atsiskaitymo įvykdymas laiku, taikymą, labai svarbu, kad visi CVPD nuolat ir visuomet laikytųsi pasiūlyme pateiktų vienodų ir griežtų rizikos ribojimo reikalavimų. Todėl būtina į šį pasiūlymą įtraukti vienodas ir tiesiogiai taikomas taisykles dėl CVPD veiklos leidimų išdavimo ir nuolatinės priežiūros, šalia rinkos dalyviams taikomų teisinių įpareigojimų.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje, Sąjungos lygmens veiksmų turėtų būti imamasi tik tada, kai numatytų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl pasiūlytų veiksmų masto ar poveikio jų geriau siekti ES lygmeniu.

Šiuo pasiūlymu iš esmės siekiama Sąjungoje didinti Europos vertybinių popierių rinkos saugą ir veiksmingumą, todėl reikia darnių ES veiksmų. Sąjungos veiksmų vertėtų imtis ir dėl sisteminio CVPD pobūdžio ir vis didesnės jų tarpusavio priklausomybės, ypač po T2S įvedimo.

Kiek tai susiję su CVPD veiklos leidimais ir priežiūra, siūlomu reglamentu siekiama subalansuoti nacionalinių valdžios institucijų kompetenciją ir kitų kompetentingų institucijų interesus. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) atliks esminį vaidmenį sprendžiant ginčus, lengvinant nacionalinių institucijų bendradarbiavimo sąlygas ir rengiant techninius standartus glaudžiai konsultuojantis su Europos centrinių bankų sistema (ECBS).

Kai kurie aspektai jau reglamentuojami galiojančiais Sąjungos teisės aktais. Pavyzdžiui, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos jau apibrėžtos Direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose[3], o Direktyvoje 2004/39/EB (FPRD) numatomos tam tikros taisyklės dėl rinkos dalyvių dalyvavimo pasirinktoje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje. Siūlomas reglamentas dera su šiais Sąjungos aktais.

Pasiūlymu taip pat visiškai atsižvelgiama į proporcingumo principą, kaip reikalaujama Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje, kad Sąjungos veiksmai turėtų būti adekvatūs siekiant nustatytų tikslų ir neviršyti to, kas būtina. Siūlomas reglamentas atitinka šį principą ir juo tinkamai subalansuojamas atitinkamas viešasis interesas ir siūlomų priemonių veiksmingumas naudos ir sąnaudų požiūriu. Pasiūlymu visiškai atsižvelgta į tai, kad reikia suderinti rinkų saugą bei veiksmingumą ir sąnaudas suinteresuotosioms šalims.

3.3.        Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Siūlomą reglamentą sudaro dvi pagrindinės dalys: su vertybinių popierių atsiskaitymu susijusios visiems rinkos operatoriams skirtos priemonės (II antraštinė dalis) ir konkrečiai CVPD skirtos priemonės (III, IV ir V antraštinės dalys). Likusios antraštinės dalys dėl taikymo srities ir terminų apibrėžčių (I antraštinė dalis) ir pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų (VI antraštinė dalis) yra taikomos abiem pasiūlymo dalims.

3.3.1.     Taikymo sritis (I antraštinė dalis)

Siūlomas reglamentas taikomas visiems CVPD, bet veiklos leidimų ir priežiūros reikalavimų taikymo išimtis daroma ECBS nariams ir kitoms panašias paslaugas teikiančioms nacionalinėms ar viešosioms įstaigoms, kaip antai valstybių narių nacionalinės įstaigos, kurių kompetencijai priklauso valstybės skolos valdymas arba kurios dalyvauja tame procese ir kurios kitomis aplinkybėmis būtų laikomos centriniais vertybinių popierių depozitoriumais. Vis dėlto šioms įstaigoms ir toliau taikomi visi CVPD skirti reikalavimai. Joms netaikoma IV antraštinė dalis, kuria nustatomas atsiskaitymą papildančių banko paslaugų atskyrimas nuo kitų CVPD paslaugų, nes šios įstaigos vien dėl savo pobūdžio teikia tokias papildomas paslaugas.

Kiek tai susiję su finansinėmis priemonėmis, taikant II antraštinę dalį dėl vertybinių popierių atsiskaitymo, CVPD skirtų reikalavimų atžvilgiu pasiūlymas taikomas visoms finansinėms priemonėms, bet daugiausia – perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte (iš esmės akcijoms ir obligacijoms).

3.3.2.     Vertybinių popierių atsiskaitymas (II antraštinė dalis)

Pagrindinis siūlomo reglamento tikslas – didinti atsiskaitymo saugą. II antraštinėje dalyje pateikiami trys priemonių šiam tikslui pasiekti rinkiniai. Pirma, tampa privalomas vadinamasis vertybinių popierių dematerializavimas arba imobilizavimas, tai yra vertybinių popierių išleidimas nematerialia forma. Šia priemone siekiama didinti atsiskaitymų veiksmingumą, sudaryti sąlygas trumpinti atsiskaitymo laikotarpius ir užtikrinti vertybinių popierių emisijos vientisumą, nes būtų lengviau sutikrinti vertybinių popierių paketus. Nematerialius vertybinius popierius, prieš jais prekiaujant arba juos teikiant kaip užtikrinimo priemonę, nebūtinai reikia registruoti CVPD. Pvz., juos gali užregistruoti registratoriai. Tačiau jei jais prekiaujama vietose, kurios reglamentuojamos Direktyva 2004/39/EB, juos reikia registruoti CVPD, kad būtų galima naudotis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų apsauga pagal Direktyvą 98/26/EB ir kad būtų galima lengviau sutikrinti registruotus vertybinius popierius su vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama. Siūlomu reglamentu numatomas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis iki 2018 m. sausio 1 d., kad valstybių narių, kuriose vis dar egzistuoja labai daug popierinių vertybinių popierių, rinkos operatoriai galėtų laikytis šio reikalavimo.

Antra, II antraštinėje dalyje visoje ES suvienodinamas atsiskaitymo už vertybinių popierių sandorius laikotarpis. Europoje už daugumą vertybinių popierių sandorių atsiskaitoma per dvi arba tris dienas po sandorio sudarymo dienos, atsižvelgiant į konkrečią rinką. Atsiskaitymo laikotarpis bus suvienodintas, t. y. dvi dienos po sandorio sudarymo dienos, nors bus leidžiami  ir trumpesni atsiskaitymo laikotarpiai. Trečia, II antraštinėje dalyje visoje ES suvienodinamos atsiskaitymo drausmės priemonės. Jas sudaro ex ante  priemonės, skirtos išvengti neatsiskaitymo, ir ex post priemonės, skirtos neatsiskaitymo problemai spręsti. Pagrindinis tikslas – mažinti neatsiskaitymo atvejų ir neskatinti konkurencijos, dėl kurios prastėja atsiskaitymo drausmės standartai, pvz., tarp rinkų, kuriose galioja skirtingos nuobaudų sistemos. Siūlomos nuostatos taikomos ne vien CVPD ir jomis siekiama rinkos dalyviams, kurie vertybinių popierių nepateikia numatytą atsiskaitymo dieną, taikyti suvienodintą supirkimo procedūrą, kurią sandorio, kuriam atliekama tarpuskaita, atveju galėtų vykdyti pagrindinė sandorio šalis arba kuri būtų kitaip įtraukta į atskiros prekybos vietos taisykles.

3.3.3.     CVPD (III antraštinė dalis)

CVPD veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra (I skyrius)

Jau Direktyvoje 98/26/EB vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos apibrėžiamos kaip oficialūs susitarimai, kuriais sudaromos sąlygos vertybinius popierius pervesti tarp skirtingų dalyvių. Tačiau toje direktyvoje neaptariamos įstaigos, atsakingos už tokių sistemų valdymą. Atsižvelgiant į vis didesnį tokių sistemų sudėtingumą ir su atsiskaitymu susijusią riziką, labai svarbu, kad vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas valdančios įstaigos būtų teisiškai apibrėžtos, turėtų veiklos leidimus ir būtų prižiūrimos pagal bendrus rizikos ribojimo standartus. CVPD apibrėžiamas kaip juridinis asmuo, kuris valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ir teikia dar bent vieną kitą pagrindinę paslaugą (notarinę paslaugą arba centralizuoto tvarkymo paslaugą). Be to, CVPD būtų leidžiama teikti tik tam tikras papildomas paslaugas, kurios daugiausia susijusios su pagrindinėmis paslaugomis. Jei tokios papildomos paslaugos apima su mokesčiais susijusias paslaugas, CVPD reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų valstybių narių mokesčių teisės aktų. Taikant išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų tvarką, CVPD reikėtų laikytis reikalavimų, kuriuos mokėjimų, kuriems taikomas išskaičiuojamasis mokestis, šaltinio valstybė narė taiko finansų tarpininkams, kad leistų jiems išskaičiuoti tokį mokestį ir prašyti jo lengvatos mokėjimus atliekančių tikrųjų savininkų vardu. Visų pirma tai gali būti įpareigojimas informaciją apie investuotojus pranešti tiesiogiai šaltinio valstybei narei (tam, kad būtų galima prašyti išskaičiuojamojo mokesčio prie pajamų šaltinio lengvatos), kuri savo ruožtų ją perduotų tikrojo finansinių priemonių savininko gyvenamosios vietos valstybei narei.

CVPD veiklos leidimus išduos ir priežiūrą vykdys jų įsteigimo vietos nacionalinės kompetentingos institucijos. Tačiau, turint omenyje, kad jų veikla vis dažniau vykdoma tarpvalstybiniu pagrindu, reikėtų konsultuotis su kitomis institucijomis, susijusiomis su CVPD valdoma (-omis) vertybinių popierių atsiskaitymo sistema (-omis) ir kitais grupės subjektais. EVPRI atliks svarbų vaidmenį rengdama techninių standartų, skirtų veiklos leidimų išdavimo procesui vienodinti ir institucijų bendradarbiavimui užtikrinti, projektus.

Pasiūlymu veiklos leidimą turintiems CVPD suteikiamas pasas Sąjungoje teikti paslaugas, paslaugą teikiant tiesiogiai kitoje valstybėje narėje arba įsteigus filialą toje valstybėje narėje. Trečiosios šalies CVPD gali būti leidžiama paslaugas teikti Sąjungoje, jei jis pripažintas EVPRI. Tokį pripažinimą galima suteikti tik tuomet, jei Komisija nustatė, kad teisinė ir priežiūros sistema toje trečiojoje šalyje lygiavertė Sąjungos sistemai ir kad trečioji šalis numato veiksmingą lygiavertį Sąjungos reguliavimo ir priežiūros sistemos pripažinimą; CVPD taikoma veiksminga veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka toje trečiojoje šalyje; susitarta dėl EVPRI ir tos trečiosios šalies institucijų bendradarbiavimo.

CVPD taikomi reikalavimai ir kolizinės normos (II ir III skyriai)

Kadangi CVPD yra svarbūs sistemai ir teikia vertybinių popierių rinkai kritiškai svarbias paslaugas, jiems turi būti taikomi aukšti rizikos ribojimo standartai siekiant užtikrinti jų gyvybingumą ir jų dalyvių apsaugą. CVPD taikomi reikalavimai II skyriuje sugrupuoti į keletą kategorijų: organizaciniai reikalavimai (1 skirsnis), veiklos taisyklės (2 skirsnis), reikalavimai dėl CVPD paslaugų (3 skirsnis), rizikos ribojimo reikalavimai (4 skirsnis) ir reikalavimai dėl CVPD sąsajų (5 skirsnis).

1 skirsnyje reikalaujama, kad CVPD turėtų tvirtą valdymo tvarką, patyrusią ir tinkamą vadovybę, valdybą ir akcininkus ir įsteigtų emitentams ir dalyviams atstovaujančius naudotojų komitetus kiekvienai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai. Paslaugų teikimo ar veiklos vykdymo perdavimas trečiajam asmeniui neturėtų keisti CVPD atsakomybės dalyviams ar emitentams arba skirtingų institucijų priežiūros funkcijų vykdymo. Svarbi išimtis numatyta veiklos perdavimo susitarimams su viešaisiais subjektais, pvz., Eurosistemos valdomas T2S projektas, kuriems taikoma kompetentingų institucijų patvirtinta speciali sistema.

2 skirsnyje nustatomi svarbūs reikalavimai, kad CVPD turėtų nediskriminacinius, skaidrius ir vien rizika pagrįstus dalyvavimo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose kriterijus. Šie reikalavimai sustiprinami IV skyriuje nustatytomis prieigos nuostatomis. Jame taip pat įvedami svarbūs skaidrumo principai dėl viešo kainų atskleidimo ir teikiamos paslaugos sąnaudų ir pajamų atskleidimo kompetentingoms institucijoms.

3 skirsnio 34 straipsnyje dėl CVPD paslaugų reikalavimų pripažįstamas svarbus CVPD vaidmuo užtikrinant vertybinių popierių emisijos vientisumą ir nustatomi įpareigojimai sutikrinti sąskaitas tą pačią dieną. Kiek tai susiję su sąskaitų atskyrimu siekiant apsaugoti dalyvių turtą, pasiūlymas viršija Direktyvoje 2004/39/EB (dėl finansinių priemonių rinkų) nustatytus reikalavimus ir reikalauja, kad CVPD atskirtų kiekvieno dalyvio sąskaitas nuo kitų dalyvių sąskaitų ir sudarytų sąlygas dalyviams atskirti kiekvieno jų kliento sąskaitas. Kiek tai susiję su piniginiu atsiskaitymu, pasiūlymu reikalaujama, kad, kai praktiškai verta ir įmanoma, CVPD atsiskaitymus vykdytų centrinio banko sąskaitose. Leidžiama atsiskaitymus vykdyti komercinių bankų sąskaitose, tačiau, kitaip nei šiuo metu įprasta, tai turi būti daroma per atskirą kredito įstaigą, veikiančią kaip atsiskaitymų tarpininkas.

Patiems CVPD taikomi 4 skirsnio rizikos ribojimo reikalavimai apima svarbias operacinės rizikos mažinimo nuostatas. Kadangi CVPD nebūtų leidžiama tiesiogiai teikti bankinių paslaugų, pagrindinė CVPD kylanti rizika bus operacinė rizika. Šios nuostatos apima tinkamas priemones, skirtas visą laiką užtikrinti operacijų, įskaitant atsiskaitymą, tęstinumą. Be to, darant nuorodą į veiklos išlaidas nustatomi kapitalo reikalavimai – CVPD turėtų turėti kapitalo, nepaskirstytojo pelno ir rezervų, kad galėtų padengti bent šešių mėnesių veiklos išlaidas.

Kadangi vis didėja CVPD tarpusavio priklausomybė ir numatoma, kad šis procesas spartės įgyvendinus projektą T2S, 45 straipsniu numatomi svarbūs rizikos ribojimo reikalavimai sąsają įdiegusiems CVPD, įskaitant identiškų atsiskaitymų baigtinumo taisyklių nustatymą.

III skyriumi siekiama didinti vertybinių popierių sandorių vykdymo teisinį tikrumą siūlant kolizines normas dėl CVPD laikomų vertybinių popierių nuosavybės aspektų.

Prieiga prie CVPD (IV skyrius)

Vienas iš šios iniciatyvos tikslų – atverti CVPD paslaugų rinką ir pašalinti prieigos kliūtis. IV skyriuje aptariama trijų tipų prieiga: a) tarp emitentų ir CVPD, b) CVPD tarpusavio ir c) CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų tarpusavio.

Daugelio valstybių narių teisėje reikalaujama, kad emitentai tam tikrų tipų vertybinius popierius, visų pirma akcijas, leistų nacionaliniame CVPD. 47 straipsniu nustatoma emitentų teisė savo vertybinius popierius registruoti bet kuriame Sąjungos veiklos leidimą turinčiame CVPD ir CVPD teisė teikti paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais, kurie išleisti pagal kitos valstybės narės teisę. Į nacionalinę specifiką atsižvelgiama pripažįstant, kad ši teisė neturėtų pažeisti bendrovių teisės, pagal kurią tie vertybiniai popieriai išleisti.

2 ir 3 skirsniuose nustatomi prieigos principai. CVPD turėtų turėti teisę tapti kito CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviu pagal nediskriminacinius ir rizika pagrįstus principus. CVPD taip pat turėtų turėti teisę pagal tuos pačius principus prašyti, kad kitas CVPD sukurtų specialias funkcijas, o už tai turėtų būti mokama pagal principą „sąnaudos plius antkainis“. Panašiai CVPD turėtų turėti teisę gauti pagrindinės sandorio šalies sandorių duomenis (angl. transaction feeds) ir prekybos vietų ir tos infrastruktūros turėtų turėti prieigą prie CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų. Kilus ginčams dėl atitinkamų kompetentingų institucijų būtų galima kreiptis į EVPRI dėl ginčų sprendimo.

3.3.4.     Kredito įstaigos, paskirtos veikti kaip atsiskaitymų tarpininkai (IV antraštinė dalis)

Kaip minėta, kai praktiškai sudėtingas arba neįmanomas atsiskaitymas per centrinį banką, CVPD savo dalyviams gali siūlyti atlikti atsiskaitymus komercinio banko sąskaitose. Tačiau patys CVPD neturėtų teikti atsiskaitymą papildančių banko paslaugų, o turėtų gauti savo kompetentingų institucijų leidimą paskirti kredito įstaigą, kuri veiktų kaip atsiskaitymų tarpininkas, kad atidarytų piniginių lėšų sąskaitas ir teiktų paskolas atsiskaitymui palengvinti, nebent kompetentingos institucijos remdamosi turimais įrodymais įrodo, kad vienai kredito įstaigai kylanti kredito ir likvidumo rizikos koncentracija nėra pakankamai sumažinta. Šis CVPD ir atsiskaitymų tarpininkų atskyrimas yra svarbi priemonė CVPD saugos klausimams spręsti ir jai didinti. Atsiskaitymą papildančios banko paslaugos didina CVPD kylančią riziką, o kartu ir tikimybę, kad CVPD neįvykdys įsipareigojimų arba patirs nepalankiausias sąlygas. Nors kai kurie CVPD paprastai teikia tos pačios dienos banko paslaugas ir tos paslaugos apsiriboja atsiskaitymą papildančiomis paslaugomis, tvarkomos sumos vis dėlto yra reikšmingos ir tokio CVPD įsipareigojimų neįvykdymas turėtų neigiamų pasekmių vertybinių popierių ir mokėjimų rinkoms. Reikalavimas banko paslaugas teikti atskirame juridiniame subjekte negu tas, kuris teikia pagrindines CVPD paslaugas, padės užkirsti kelią rizikos perdavimui iš banko paslaugų į teikiamas pagrindines CVPD paslaugas, visų pirma nemokumo atveju arba nepalankiausiomis sąlygomis, kurių priežastis – banko paslaugos. Be to, šiuo reikalavimu CVPD ir valdžios institucijoms bus suteikta daugiau galimybių rasti tinkamų sprendimų banko paslaugas teikiančiam atsiskaitymų tarpininkui nevykdant įsipareigojimų. Šiuo metu teikiantiems banko paslaugas CVPD tenkančios su šia priemone susijusios pagrindinės sąnaudos yra teisinės išlaidos, susijusios su atskiro juridinio subjekto įsteigimu banko paslaugoms teikti, nors CVPD, norintys tokias paslaugas plėtoti ateityje, nepatirtų didelių papildomų atskiro juridinio subjekto įsteigimo sąnaudų. Lengvesnių banko paslaugų atskyrimo alternatyvų, kurias įgyvendinus visiškai dingtų rizikos perdavimo iš banko paslaugų į pagrindines CVPD paslaugas pavojus, nėra.

Siekiant didinti veiksmingumą, jei ta pati įmonių grupė teikia ir CVPD, ir banko paslaugas, reikalavimas, kad banko paslaugas teiktų atskira kredito įstaiga, neturėtų drausti tai kredito įstaigai priklausyti tai pačiai įmonių grupei, kuriai priklauso CVPD. Tačiau jei ta pati įmonių grupė teikia ir CVPD, ir banko paslaugas, banko paslaugas teikiančios kredito įstaigos veikla turėtų apsiriboti atsiskaitymą papildančių banko paslaugų teikimu. Pastaruoju apribojimu siekiama mažinti bendrą grupės riziką, kylančią dėl kredito įstaigos priklausymo tai grupei.

Kompetentinga institucija turėtų gebėti kiekvienu atskiru atveju įrodyti, kad nekyla sisteminės rizikos, kai tas pats juridinis subjektas teikia ir CVPD, ir banko paslaugas. Tokiu atveju Europos Komisijai gali būti pateikiamas pagrįstas prašymas ir ji gali leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Visais atvejais CVPD, turinčio kredito įstaigos licenciją, veikla turėtų apsiriboti atsiskaitymą papildančių banko paslaugų teikimu.

Kaip atsiskaitymų tarpininkas veikianti kredito įstaiga turėtų gauti veiklos leidimą pagal Direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[4]. Kadangi CVPD valdoma (-os) vertybinių popierių atsiskaitymo sistema (-os) turėtų būti kuo labiau apsaugotos nuo bet kokios galimos atsiskaitymų tarpininkų sukeltos rizikos, tokie tarpininkai turėtų laikytis papildomų reikalavimų dėl kredito ir likvidumo rizikos mažinimo kiekvienos jų aptarnaujamos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu.

Turint omenyje, kad Direktyvoje 2006/48/EB atskirai neaptariama tos pačios dienos kredito ir likvidumo rizika, kylanti dėl atsiskaitymą papildančių banko paslaugų teikimo, kredito įstaigoms taip pat turėtų būti taikomi specifiniai griežtesni kredito ir likvidumo rizikos mažinimo reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi kiekvienai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai, kurios atžvilgiu jie veikia kaip atsiskaitymų tarpininkai. Siūlomi reikalavimai atsiskaitymų tarpininkams pagrįsti finansų rinkos infrastruktūroms skirtais tarptautiniais CPSS ir IOSCO standartais ir dabartine rinkos praktika. Jie apima visišką kredito pozicijų užtikrinimą, tos pačios dienos likvidumo stebėseną atsižvelgiant į likvidumo riziką, kurią kelia dviejų didžiausių dalyvių įsipareigojimų neįvykdymas, ir likvidumą palaikančių subjektų koncentracijos ribas.

3.3.5.     Sankcijos (V antraštinė dalis)

Esamų sankcijų taikymo įgaliojimų ir jų praktinio taikymo apžvalga, kuria siekiama skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą, pateikta Komisijos komunikate „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“[5]. Pavyzdžiui, apžvelgus esamus nacionalinius režimus paaiškėjo, kad piniginių sankcijų dydis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, kad kai kurios kompetentingos institucijos neturi tam tikrų svarbių sankcijų taikymo įgaliojimų ir kad kai kurios kompetentingos institucijos negali skirti sankcijų fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi, dabar Komisija siūlo valstybėms narėms numatyti, kad už reglamento pažeidimus galėtų būti taikomos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Todėl kompetentingos institucijos turėtų galėti naudoti būtiniausias administracines sankcijas ir priemones, įskaitant veiklos leidimo panaikinimą, viešą įspėjimą, vadovybės atleidimą, įvykdžius nustatytus šio reglamento pažeidimus gauto pelno grąžinimą ir administracines baudas. Maksimalus administracinių baudų dydis neturėtų būti mažesnis už šiame reglamente nustatytą dydį – 10 % juridinio asmens metinės apyvartos arba penki mln. eurų, arba 10 % fizinio asmens metinių pajamų. Nustatydamos sankcijų tipą ir dydį, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tam tikrus reglamente nustatytus kriterijus, įskaitant atsakingo subjekto dydį ir finansinį pajėgumą, pažeidimo poveikį ir atsakingo subjekto bendradarbiavimą. Siūlomu reglamentu netrukdoma atskiroms valstybėms narėms nustatyti griežtesnius standartus.

3.3.6.     Derėjimas su SESV 290 ir 291 straipsniais

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė reglamentų, kuriais įsteigiama Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), pasiūlymus. Šiuo atžvilgiu Komisija nori priminti pareiškimus, susijusius su SESV 290 ir 291 straipsniais, padarytus priimant Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentus, kuriais teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“

4.           Poveikis biudžetui

Pasiūlymas turi poveikį Europos Sąjungos biudžetui, kuris yra susijęs su EVPRI patikėtomis užduotimis, kaip nurodyta su pasiūlymu teikiamose finansinėse teisės akto pasiūlymo pažymose.

2012/0029 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vertybinių popierių atsiskaitymo gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6],

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[7],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD) kartu su pagrindinėmis sandorio šalimis yra labai svarbūs poprekybinių infrastruktūrų, kurios saugo finansų rinkas ir rinkos dalyviams suteikia pasitikėjimo, kad vertybinių popierių sandoriai vykdomi tinkamai ir laiku, net ir nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, veikimui;

(2) CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos veikia atsiskaitymo proceso pabaigoje, todėl yra sistemiškai svarbios vertybinių popierių rinkų veikimui. CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos yra vertybinių popierių laikymo grandinės, kuria jų dalyviai praneša apie investuotojų turimus vertybinius popierius, viršuje, todėl yra ir esminė emisijos vientisumo kontrolės priemonė, atliekanti svarbų vaidmenį palaikant investuotojų pasitikėjimą. Be to, CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos aktyviai dalyvauja užtikrinant pinigų politikos operacijas, taip pat kredito įstaigų tarpusavio užtikrinimo procese, todėl yra svarbios užtikrinimo rinkų dalyvės;

(3) nors 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose[8] sumažintas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos trikdymas dėl tos sistemos dalyviams iškeltų nemokumo bylų, būtina mažinti kitą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms būdingą riziką, taip pat nemokumo riziką arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas valdančių CVPD veikimo sutrikimo riziką. Kai kuriems CVPD kyla kredito ir likvidumo rizika dėl teikiamų atsiskaitymą papildančių banko paslaugų;

(4) dėl CVPD sudarytų sąsajos susitarimų atliekama vis daugiau tarptautinių atsiskaitymų, o bendrų rizikos ribojimo taisyklių nėra, todėl kyla klausimas dėl CVPD atsparumo kitų valstybių narių CVPD kylančiai rizikai. Be to, nepaisant tarptautinių atsiskaitymų skaičiaus augimo, dėl atsiskaitymą ir CVPD veiklą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių skirtumų ir ribotos CVPD tarpusavio konkurencijos atsiskaitymo rinkos Sąjungoje tebėra susiskaidžiusios, o tarptautinis atsiskaitymas brangesnis. Šis susiskaidymas varžo tarptautinius atsiskaitymus, kelia papildomą riziką ir didina sąnaudas. Kadangi nėra identiškų rinkos dalyviams taikomų įpareigojimų ir bendrų CVPD taikomų rizikos ribojimo standartų, tikriausiai skirtingos nacionalinio lygmens priemonės turės tiesioginį neigiamą poveikį saugai, veiksmingumui ir konkurencijai Sąjungos atsiskaitymo rinkose. Būtina šalinti šias reikšmingas vidaus rinkos veikimo kliūtis, vengti konkurencijos iškraipymų ir neleisti tokioms kliūtims ir iškraipymams atsirasti ateityje. Todėl tinkamas teisinis šio reglamento pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, išaiškintas pagal nuoseklią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(5) reglamente būtina nustatyti tam tikrus vienodus įpareigojimus rinkos dalyviams dėl tam tikrų atsiskaitymo ciklo ir drausmės aspektų ir pateikti bendrus reikalavimus vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas valdantiems CVPD. Tiesiogiai taikomos reglamento taisyklės turėtų užtikrinti, kad visiems rinkos operatoriams ir CVPD būtų tiesiogiai taikomi identiški įpareigojimai ir taisyklės. Reglamentas turėtų padidinti atsiskaitymo saugą ir veiksmingumą Sąjungoje, nes užkirstų kelią nacionalinių taisyklių skirtumams, atsirandantiems direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę. Reglamentas turėtų sumažinti rinkos operatorių ir CVPD reglamentavimo sudėtingumą dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir turėtų sudaryti sąlygas CVPD teikti savo paslaugas tarpvalstybiniu pagrindu neprivalant laikytis skirtingų nacionalinių reikalavimų, pvz., dėl CVPD veiklos leidimų išdavimo, priežiūros, organizavimo ar rizikos. Be to, identiškus reikalavimus CVPD nustatantis reglamentas padėtų šalinti konkurencijos iškraipymus;

(6) 2010 m. spalio 20 d. Finansinio stabilumo taryba paragino kurti tvirtesnes pagrindines rinkos infrastruktūras ir paprašė persvarstyti ir patobulinti esamus standartus[9]. Tarptautinių atsiskaitymų banko Mokėjimo ir atsiskaitymų sistemų komitetas (angl. CPSS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO) baigia rengti pasaulinių standartų projektą. Jie pakeis 2001 m. Tarptautinių atsiskaitymų banko rekomendacijas, kurias Europos lygmeniu neprivalomomis gairėmis 2009 m. pritaikė Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (angl. CESR);

(7) 2008 m. gruodžio 2 d. išvadose[10] Taryba pabrėžė, kad būtina didinti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų saugą ir patikimumą ir šalinti teisines poprekybinio proceso kliūtis Sąjungoje;

(8) vienas iš pagrindinių ECBS uždavinių – skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Šiuo atžvilgiu ECBS nariai vykdo priežiūrą užtikrindami veiksmingas ir patikimas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemas. ECBS nariai dažnai veikia kaip atsiskaitymų tarpininkai vykdant atsiskaitymo už vertybinių popierių sandorius piniginę dalį. Be to, jie yra svarbūs CVPD klientai, kurie dažnai valdo pinigų politikos operacijų užtikrinimą. ECBS nariai turėtų aktyviai dalyvauti ir su jais turėtų būti konsultuojamasi išduodant CVPD veiklos leidimus ir vykdant jų priežiūrą, pripažįstant trečiosios šalies CVPD ir tvirtinant CVPD sąsajas. Be to, jie turėtų aktyviai dalyvauti ir su jais turėtų būti konsultuojamasi rengiant techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, gaires ir rekomendacijas. Šio reglamento nuostatomis neturėtų būti daroma poveikio Europos Centrinio Banko (ECB) ir nacionalinių centrinių bankų atsakomybei užtikrinti veiksmingas ir patikimas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemas Sąjungoje ir kitose šalyse;

(9) valstybių narių centriniai bankai ar bet kurios kitos tam tikrose valstybėse narėse panašias funkcijas vykdančios įstaigos, kaip antai valstybės narės nacionalinės įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant, gali patys teikti tam tikras paslaugas, dėl kurių jie būtų laikomi CVPD. Tokioms institucijoms neturėtų būti taikomi veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros reikalavimai, bet joms turėtų būti toliau taikomi visi CVPD rizikos ribojimo reikalavimai. Kadangi atsiskaitymo procese centriniai bankai veikia kaip atsiskaitymų tarpininkai, jiems nereikėtų taikyti šio reglamento IV antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų;

(10) šis reglamentas turėtų būti taikomas atsiskaitymui už visų finansinių priemonių sandorius ir CVPD veiklai, jei nenurodyta kitaip. Be to, šis reglamentas neturėtų pažeisti kitų Sąjungos teisės aktų dėl konkrečių finansinių priemonių, kaip antai 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB[11], ir pagal tą direktyvą priimtos priemonės;

(11) vertybinių popierių registravimas nematerialia forma yra svarbus žingsnis siekiant didinti atsiskaitymo veiksmingumą ir užtikrinti vertybinių popierių emisijos vientisumą, visų pirma tokiomis aplinkybėmis, kai laikymo ir pervedimo būdai tampa vis sudėtingesni. Dėl saugos priežasčių reglamente numatoma visus perleidžiamuosius vertybinius popierius registruoti nematerialia forma. Šiuo reglamentu nereikėtų nustatyti vieno konkretaus pradinio registravimo nematerialia forma būdo, kuris gali būti imobilizacija išduodant bendro skolinio įsipareigojimo liudijimą (angl. global note) arba tiesioginė dematerializacija. Šiuo reglamentu nereikėtų nustatyti, kokios rūšies institucija turėtų registruoti išleidžiamus vertybinius popierius nematerialia forma, ir šią funkciją vykdyti leidžiama įvairiems dalyviams, įskaitant registratorius. Tačiau kai tokiais vertybiniais popieriais prekiaujama prekybos vietose, kurios reglamentuojamos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančia Tarybos direktyvą 93/22/EEB[12], arba jie teikiami kaip užtikrinimo priemonės 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito[13] nustatytomis sąlygomis, tokie vertybiniai popieriai turėtų būti registruoti CVPD nematerialioje sistemoje, siekiant užtikrinti, kad, inter alia, už visus tokius vertybinius popierius būtų galima atsiskaityti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje;

(12) siekiant užtikrinti atsiskaitymo saugą, bet kuris vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvis, perkantis arba parduodantis tam tikras finansines priemones, konkrečiai: perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir taršos leidimus, atsiskaitymo įsipareigojimą turėtų įvykdyti numatytą atsiskaitymo dieną;

(13) ilgesni atsiskaitymo už perleidžiamųjų vertybinių popierių sandorius laikotarpiai kelia netikrumą ir didesnę riziką vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviams. Dėl skirtingos trukmės atsiskaitymo laikotarpių skirtingose valstybėse narėse trinka sutikrinimas, o emitentai, investuotojai ir tarpininkai daro klaidų. Todėl būtina nustatyti bendrą atsiskaitymo laikotarpį – tai padėtų nustatyti numatytą atsiskaitymo dieną ir įgyvendinti atsiskaitymo drausmės priemones. Numatyta atsiskaitymo už perleidžiamųjų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti Direktyva 2004/39/EB reglamentuojamose prekybos vietose, sandorius diena turėtų būti ne vėliau kaip antrą darbo dieną po sandorio sudarymo;

(14) CVPD ir kitos rinkos infrastruktūros turėtų imtis priemonių, kad užkirstų kelią neatsiskaitymui ir spręstų šią problemą. Labai svarbu, kad tokios taisyklės būtų vienodos ir tiesiogiai taikomos Sąjungoje. Visų pirma CVPD ir kitos rinkos infrastruktūros turėtų būti įpareigotos nustatyti procedūras, kad galėtų imtis tinkamų priemonių sustabdyti bet kurio dalyvio, kuris sistemingai neatsiskaito, dalyvavimą ir atskleisti jo tapatybę visuomenei su sąlyga, kad tas dalyvis gali pateikti pastabas prieš priimant tokį sprendimą;

(15) vienas iš veiksmingiausių būdų spręsti neatsiskaitymo problemą yra reikalauti, kad neatsiskaitančiam dalyviui būtų taikomas supirkimas, kai vertybiniai popieriai, kuriuos reikia pateikti, turi būti supirkti rinkoje po numatytos atsiskaitymo dienos ir pateikiami dalyviui gavėjui. Šiame reglamente reikėtų nustatyti vienodas taisykles dėl visų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių, kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir taršos leidimų supirkimo sandorio tam tikrų aspektų, kaip antai terminai, pranešimo laikotarpis, kainos ir nuobaudos;

(16) pagrindinis šio reglamento tikslas – nustatyti tam tikrus tiesiogiai rinkos operatoriams taikomus teisinius įpareigojimus, t. y., inter alia, visų perleidžiamųjų vertybinių popierių registravimas nematerialia forma CVPD, kai tokiais vertybiniais popieriais prekiaujama Direktyva 2004/39/EB reglamentuojamose prekybos vietose arba jie teikiami kaip užtikrinimo priemonės Direktyvoje 2002/47/EB nustatytomis sąlygomis, ir atsiskaitymo įsipareigojimo įvykdymas ne vėliau kaip antrą darbo dieną po sandorio sudarymo, be to, CVPD atsako už vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų valdymą ir atsiskaitymo laiku užtikrinimo priemonių taikymą Sąjungoje, todėl labai svarbu užtikrinti, kad visi CVPD būtų saugūs ir patikimi ir visuomet laikytųsi griežtų organizacinių, veiklos vykdymo ir rizikos ribojimo reikalavimų, nustatytų šiame reglamente. Todėl vienodos ir tiesiogiai taikomos taisyklės dėl CVPD veiklos leidimų išdavimo ir nuolatinės priežiūros yra svarbus rinkos dalyviams šiuo reglamentu nustatomus teisinius įpareigojimus papildantis ir su jais susijęs veiksnys. Todėl būtina taisykles dėl CVPD veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros įtraukti į tą patį aktą, kuriame nustatomi rinkos dalyviams taikomi teisiniai įpareigojimai;

(17) atsižvelgiant į tai, kad CVPD turėtų būti taikomi bendri reikalavimai, ir siekiant panaikinti esamas tarptautinio atsiskaitymo kliūtis, visi veiklos leidimus turintys CVPD turėtų naudotis laisve teikti savo paslaugas Sąjungos teritorijoje arba per įsteigtą filialą, arba tiesiogiai teikdami paslaugas;

(18) Sąjungos atsiskaitymo rinkoje be sienų būtina apibrėžti skirtingų institucijų, dalyvaujančių taikant šį reglamentą, kompetenciją. Valstybės narės turėtų konkrečiai paskirti už šio reglamento taikymą atsakingas kompetentingas institucijas, kurioms turėtų būti suteikti priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. CVPD turėtų būti taikoma jo įsteigimo vietos kompetentingos institucijos veiklos leidimų išdavimo tvarka ir priežiūra, nes ši institucija yra tinkama ir turėtų būti įgaliota nagrinėti, kaip CVPD veikia normaliomis sąlygomis, vykdyti reguliarias peržiūras ir prireikus imtis tinkamų veiksmų. Tačiau ta institucija turėtų kuo anksčiau konsultuotis ir bendradarbiauti su kitomis svarbiomis institucijomis, įskaitant institucijas, atsakingas už kiekvienos CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūrą, ir, kai taikoma, atitinkamus centrinius bankus, kurie veikia kaip atsiskaitymų tarpininkai kiekvienos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu, taip pat, kai taikoma, kitų grupės subjektų kompetentingas institucijas. Šis bendradarbiavimas apima ir neatidėliotiną institucijų, dalyvaujančių susidarius kritinei padėčiai, darančiai poveikį finansų sistemos likvidumui ir stabilumui bet kurioje valstybėje narėje, kurioje CVPD arba jo dalyviai yra įsteigti, informavimą. Kai CVPD teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje jis įsteigtas, arba per filialą, arba tiesiogiai teikdamas paslaugas, už to CVPD priežiūrą daugiausia atsako jo įsteigimo vietos kompetentinga institucija;

(19) bet kuris juridinis asmuo, atitinkantis CVPD apibrėžtį, prieš pradėdamas veiklą turi gauti nacionalinių kompetentingų institucijų išduodamą veiklos leidimą. Siekiant atsižvelgti į skirtingus veiklos modelius, apibrėžiant CVPD turėtų būti pateiktos nuorodos į tam tikras pagrindines paslaugas, kurias sudaro atsiskaitymas, apimantis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos valdymą, notarinės ir centralizuoto vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo paslaugos. CVPD turėtų bent jau valdyti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ir teikti vieną kitą pagrindinę paslaugą. Todėl ši apibrėžtis neturėtų apimti subjektų, kurie nevaldo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, kaip antai registratoriai arba valdžios institucijos ir įstaigos, atsakingos už registrų sistemą, įsteigtą pagal Direktyvą 2003/87/EB. Toks derinys yra esminis, kad CVPD galėtų atlikti savo vaidmenį vykdant vertybinių popierių atsiskaitymo procesą ir užtikrinant vertybinių popierių emisijos vientisumą;

(20) siekiant neleisti CVPD prisiimti rizikos vykdant kitą veiklą nei ta, kuriai išduotas veiklos leidimas pagal šį reglamentą, veiklos leidimus turinčių CVPD veikla turėtų apsiriboti veiklos leidime nurodytų paslaugų teikimu ir jie neturėtų dalyvauti valdant kapitalą, kaip apibrėžta reglamente darant nuorodą į 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB, grindžiamą Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių[14], arba turėti tiesioginės arba netiesioginės nuosavybės teisės į 20 % arba didesnę kitos įstaigos, išskyrus panašias paslaugas teikiančias įstaigas, balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

(21) siekiant užtikrinti saugų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, tokias sistemas valdyti turėtų tik CVPD, kuriems taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės, arba centriniai bankai;

(22) nepažeidžiant valstybių narių mokesčių teisės aktų specifinių reikalavimų, CVPD turėtų būti leidžiama, šalia pagrindinių paslaugų, teikti papildomas paslaugas, kurios padeda didinti vertybinių popierių rinkų saugą, veiksmingumą ir skaidrumą. Jei tokių paslaugų teikimas yra susijęs su išskaičiuojamojo mokesčio taikymo tvarka, jos bus toliau teikiamos vadovaujantis atitinkamų valstybių narių teisės aktais;

(23) CVPD, ketinantis pagrindinės paslaugos teikimą pavesti trečiajai šaliai arba teikti naują pagrindinę arba papildomą paslaugą, valdyti kitą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą, naudotis kito centrinio banko, kaip atsiskaitymų tarpininko, paslaugomis arba įdiegti CVPD sąsają, turėtų kreiptis dėl veiklos leidimo ta pačia tvarka kaip dėl pradinio veiklos leidimo, tačiau šiuo atveju kompetentinga institucija paraišką teikiantį CVPD per tris mėnesius turėtų informuoti, ar veiklos leidimas išduodamas, ar ne;

(24) trečiosiose šalyse įsteigti CVPD arba per filialą, arba tiesiogiai gali siūlyti Sąjungoje įsteigtiems emitentams ir dalyviams savo paslaugas, susijusias su jų veikla Sąjungoje, ir gali įdiegti sąsajas su Sąjungoje įsteigtais CVPD, jei yra pripažinti EVPRI. Turint omenyje pasaulinį finansų rinkų pobūdį, tinkamiausia trečiosios šalies CVPD pripažinimo institucija yra EVPRI.  EVPRI gali pripažinti trečiosios šalies CVPD tik tuomet, jei Komisija padaro išvadą, kad jiems taikoma teisinė ir priežiūros sistema yra lygiavertė šiame reglamente nustatytai sistemai, jei jiems yra veiksmingai taikoma veiklos leidimų išdavimo tvarka ir priežiūra savo šalyje ir jei EVPRI ir CVPD kompetentingos institucijos yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus. EVPRI pripažinimas priklauso nuo to, ar veiksmingai lygiavertiškai pripažįstama CVPD, kurie įsteigti Sąjungoje ir kuriems išduoti veiklos leidimai pagal šį reglamentą, taikoma rizikos ribojimo sistema;

(25) dėl pasaulinio finansų rinkų pobūdžio ir CVPD svarbos sistemai būtina užtikrinti tarptautinę jiems taikomų rizikos ribojimo reikalavimų konvergenciją. Šio reglamento nuostatos turėtų remtis CPSS, IOSCO, ECBS ir CESR parengtomis galiojančiomis rekomendacijomis. Į esamus standartus ir jų būsimus pakeitimus EVPRI turėtų atsižvelgti rengdama arba siūlydama persvarstyti šiuo reglamentu reikalaujamus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, gaires ir rekomendacijas;

(26) dėl CVPD ir jų teikiamų paslaugų sudėtingumo ir sisteminio pobūdžio skaidraus valdymo taisyklėmis reikėtų užtikrinti, kad vadovybė, valdybos nariai, akcininkai ir dalyviai, kurie gali kontroliuoti, kaip apibrėžta darant nuorodą į 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos direktyvą 83/349/EEB, pagrįstą Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės[15], CVPD veiklą, galėtų užtikrinti patikimą ir atsargų CVPD valdymą;

(27) skaidraus valdymo taisyklėmis reikėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ir į CVPD akcininkų, vadovų ir darbuotojų, ir į jų naudotojų interesus. Šie valdymo principai turėtų būti taikomi nedarant poveikio CVPD pasirinktam nuosavybės modeliui. Turėtų būti įsteigtas kiekvienos CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos naudotojų komitetas, kuris teiktų patarimus CVPD valdybai jos nariams poveikį turinčiais pagrindiniais klausimais;

(28) dėl CVPD patikėtų uždavinių svarbos šiuo reglamentu reikėtų nustatyti, kad CVPD, savo veiklą perduodamas trečiosioms šalims, savo atsakomybės joms neperkelia. Tokia veikla trečiosioms šalims galėtų būti perduodama griežtai apibrėžtomis sąlygomis, kuriomis CVPD atsakomybė už savo veiklą jiems paliekama ir užtikrinama, kad CVPD priežiūra nenukentėtų. CVPD veiklos perdavimui viešiesiems subjektams tam tikromis sąlygomis šie reikalavimai gali būti netaikomi;

(29) veiklos taisyklėmis turėtų būti užtikrintas CVPD ir jo naudotojų santykių skaidrumas. Konkrečiai, CVPD turėtų turėti viešai skelbiamus, skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius dalyvavimo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje kriterijus, kuriais prieigą dalyviams būtų leidžiama riboti tik remiantis kylančia rizika. Kompetentingos institucijos turėtų turėti greito ir tinkamo teisės gynimo priemones, jei CVPD nepagrįstai atsisako dalyviams teikti savo paslaugas. CVPD turėtų viešai paskelbti savo paslaugų kainas ir mokesčius. Siekiant suteikti atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie CVPD paslaugų ir atsižvelgiant į didelę galią rinkoje, kurią CVPD vis dar turi atitinkamų valstybių narių teritorijoje, CVPD negali nukrypti nuo paskelbtos kainodaros politikos. CVPD turėtų numatyti pripažintas bendravimo procedūras. Šios dalyvavimo nuostatos papildo ir sustiprina Direktyvoje 2004/39/EB nustatytą rinkos dalyvių teisę naudotis atsiskaitymo sistema kitoje valstybėje narėje;

(30) dėl pagrindinio vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų vaidmens finansų rinkose, teikdami savo paslaugas CVPD turėtų užtikrinti atsiskaitymą laiku, emisijos vientisumą, tvarkomų kiekvieno dalyvio vertybinių popierių sąskaitų atskyrimą ir galimybę gavus prašymą papildomai atskirti dalyvių klientų sąskaitas. CVPD turėtų užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų atskirai taikomi kiekvienai jų valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai;

(31) siekiant išvengti atsiskaitymo rizikos dėl atsiskaitymų tarpininko nemokumo, CVPD, kai praktiškai verta ir įmanoma, atsiskaitymo už vertybinių popierių sandorius piniginę dalį vykdo per centriniame banke atidarytas sąskaitas. Jei ši galimybė nepraktiška ir neįmanoma, CVPD turėtų galėti atsiskaitymą vykdyti per sąskaitas, atidarytas kredito įstaigoje, kuri įsteigta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo[16] nustatytomis sąlygomis ir kuriai taikoma speciali veiklos leidimų išdavimo tvarka ir rizikos ribojimo reikalavimai, nustatyti šio reglamento IV antraštinėje dalyje. Ta kredito įstaiga, veikdama kaip atsiskaitymų tarpininkas, turėtų galėti CVPD dalyviams teikti šiame reglamente nustatytas paslaugas, kurioms išduotas veiklos leidimas, ir kitomis aplinkybėmis gali teikti kitas paslaugas, kurioms šis reglamentas netaikomas;

(32) turint omenyje, kad Direktyvoje 2006/48/EB atskirai neaptariama tos pačios dienos kredito ir likvidumo rizika, kylanti dėl atsiskaitymą papildančių banko paslaugų teikimo, tokias paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms taip pat turėtų būti taikomi specialūs griežtesni kredito ir likvidumo rizikos mažinimo reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi kiekvienai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai, kurios atžvilgiu jie veikia kaip atsiskaitymų tarpininkai. Siekiant užtikrinti visišką atitiktį konkrečioms priemonėms, skirtoms kredito ir likvidumo rizikai mažinti, kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti, kad CVPD paskirtų daugiau kaip vieną kredito įstaigą, jei remdamosi turimais įrodymais jos gali įrodyti, kad vienai kredito įstaigai kylanti kredito ir likvidumo rizikos koncentracija nėra visiškai sumažinta;

(33) reikalavimas, kad atsiskaitymo už vertybinių popierių sandorius piniginę dalį vykdytų atskiras juridinis asmuo, veikiantis kaip atsiskaitymų tarpininkas, yra svarbi CVPD saugos ir atsparumo didinimo priemonė. Toks CVPD pagrindinių paslaugų atskyrimas nuo atsiskaitymą papildančių banko paslaugų iš tikrųjų yra nepakeičiamas siekiant panaikinti rizikos perdavimo iš banko paslaugų (kaip antai kredito ir likvidumo rizikos) į teikiamas pagrindines CVPD paslaugas pavojų. Siekiant užtikrinti numatomo lygio CVPD saugą ir atsparumą, švelnesnių tos kredito ir likvidumo rizikos panaikinimo priemonių nėra. Tačiau, siekiant didinti veiksmingumą, jei ta pati įmonių grupė teikia ir CVPD, ir banko paslaugas, reikalavimas, kad banko paslaugas teiktų atskira kredito įstaiga, neturėtų drausti tai kredito įstaigai priklausyti tai pačiai įmonių grupei, kuriai priklauso CVPD. Jei ta pati įmonių grupė teikia ir CVPD, ir banko paslaugas, siekiant didinti teikiamų paslaugų saugą ir veiksmingumą, banko paslaugas teikiančios kredito įstaigos veikla turėtų apsiriboti atsiskaitymą papildančių banko paslaugų teikimu. Be to, turėtų būti galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo įpareigojimo atskirti atsiskaitymą papildančias banko paslaugas nuo pagrindinių CVPD paslaugų, jei nėra pavojaus, kad kredito ir likvidumo rizika gali būti perduodama iš banko paslaugų į teikiamas pagrindines CVPD paslaugas. Siekiant užtikrinti nuoseklų galimybės nukrypti nuo įpareigojimo, kad CVPD neteiktų bankinių papildomų paslaugų, taikymą, reikėtų Komisiją įgalioti nacionalinei kompetentingai institucijai paprašius spręsti, ar tokia leidžianti nukrypti nuostata yra leistina atsižvelgiant į tai, kad nekyla sisteminės rizikos, kai tas pats juridinis subjektas teikia ir pagrindines CVPD, ir banko paslaugas. Visais atvejais CVPD, kuriam taikoma tokia leidžianti nukrypti nuostata ir kuris turi kredito įstaigos veiklos leidimą, veikla turėtų būti tik atsiskaitymą papildančių banko paslaugų teikimas;

(34) siekiant užtikrinti pakankamo laipsnio CVPD teikiamų paslaugų saugą ir tęstinumą, CVPD reikėtų taikyti specialius vienodus ir tiesiogiai taikomus rizikos ribojimo ir kapitalo reikalavimus, kuriais mažinama jiems kylanti teisinė, operacinė ir investicinė rizika;

(35) CVPD tarpusavio sąsajų saugai reikėtų taikyti specialius reikalavimus, kad būtų sudarytos sąlygos atitinkamiems jų dalyviams turėti prieigą prie kitų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų. Reikalavimas papildomas bankines paslaugas teikti atskirame juridiniame subjekte neturėtų drausti CVPD gauti tokių paslaugų, visų pirma, jei jie yra kito CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviai. Ypač svarbu, kad dėl sąsajos susitarimų kylanti galima rizika, kaip antai kredito, likvidumo, organizacinė ar bet kokia kita svarbi CVPD kylanti rizika, būtų visiškai sumažinta. Svarbu, kad sąveikaujančią sąsają įdiegusiose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose pervedimo pavedimų įvedimo į sistemą momentai būtų identiški, pervedimo pavedimai būtų neatšaukiami ir vertybinių popierių bei piniginių lėšų pervedimas būtų baigtinis. Tokie patys principai turėtų būti taikomi CVPD, kurie naudoja bendrą atsiskaitymų informacinių technologijų (IT) infrastruktūrą;

(36) kaip vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų valdytojai, CVPD atlieka esminį vaidmenį vertybinių popierių pervedimo į vertybinių popierių sąskaitas procese. Siekiant didinti teisinį tikrumą, ypač tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, svarbu nustatyti aiškias taisykles dėl teisės, kuri taikoma nuosavybės aspektams, susijusiems su vertybiniais popieriais, kuriuos CVPD tvarko savo sąskaitose.  Remiantis esamų kolizinių normų požiūriu, turėtų būti taikoma tos vietos, kurioje tvarkomos CVPD sąskaitos, teisė;

(37) daugelio valstybių narių nacionalinėje teisėje reikalaujama, kad emitentai tam tikrų tipų vertybinius popierius, visų pirma akcijas, leistų nacionaliniame CVPD. Siekiant pašalinti šią sklandaus Sąjungos poprekybinės veiklos rinkos veikimo kliūtį ir leisti emitentams pasirinkti veiksmingiausią savo vertybinių popierių valdymo būdą, emitentai turėtų turėti teisę pasirinkti bet kurį Sąjungoje įsteigtą CVPD savo vertybiniams popieriams registruoti ir atitinkamoms CVPD paslaugoms gauti. Kompetentingos institucijos turėtų turėti greito ir tinkamo teisės gynimo priemones, jei CVPD nepagrįstai atsisako emitentams teikti savo paslaugas. Siekiant apsaugoti akcininkų teises, emitentų teisė pasirinkti CVPD neturėtų užkirsti kelio taikyti nacionalinę bendrovių teisę, pagal kurią išleisti vertybiniai popieriai ir kuri reglamentuoja emitentų ir jų akcininkų santykius;

(38) 2006 m. lapkričio 7 d. Europos kliringo ir atsiskaitymų elgesio kodekse[17] sukurta savanoriška sistema, kuria sudaromos CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų tarpusavio prieigos sąlygos. Tačiau poprekybinis sektorius vis dar suskaidytas pagal valstybių sienas, todėl tarpvalstybiniai sandoriai kainuoja brangiau. Būtina nustatyti vienodas CVPD tarpusavio sąsajų ir CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų tarpusavio prieigos sąlygas. Siekiant sudaryti sąlygas CVPD savo dalyviams siūlyti patekti į kitas rinkas, jie turėtų turėti teisę tapti kito CVPD dalyviu arba prašyti, kad kitas CVPD sukurtų specialias prieigos funkcijas. Kompetentingos institucijos turėtų turėti greito ir tinkamo teisės gynimo priemones, jei CVPD nepagrįstai atsisako kitam CVPD suteikti prieigą. Kadangi CVPD sąsajos gali kelti papildomą riziką atsiskaitymui, tam turėtų būti taikoma atitinkamų kompetentingų institucijų išduodamų veiklos leidimų tvarka ir priežiūra;

(39) CVPD taip pat turėtų turėti prieigą prie pagrindinės sandorio šalies arba prekybos vietos sandorių duomenų ir tos rinkos infrastruktūros turėtų turėti prieigą prie CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų, jei tokia prieiga nekelia pavojaus jų veiklos vykdymui. Kompetentingos institucijos turėtų turėti greito ir tinkamo teisės gynimo priemones, jei CVPD arba rinkos infrastruktūros nepagrįstai atsisako suteikti galimybę naudotis savo paslaugomis;

(40) patikima finansų sektoriaus rizikos ribojimo ir veiklos sistema turėtų būti pagrįsta tvirtais priežiūros ir sankcijų režimais. Tam priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti pakankami įgaliojimai imtis veiksmų ir jos turėtų galėti remtis atgrasomaisiais sankcijų už neteisėtą elgesį režimais. Esamų sankcijų taikymo įgaliojimų ir jų praktinio taikymo apžvalga, kuria siekiama skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą, pateikta 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl sankcijų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo;

(41) todėl siekiant užtikrinti, kad CVPD, atsiskaitymų tarpininkais paskirtos kredito įstaigos, jų valdymo organų nariai ir kiti asmenys, kurie veiksmingai kontroliuoja jų veiklą, arba kiti asmenys veiksmingai laikytųsi šio reglamento reikalavimų, kompetentingos institucijos turėtų galėti taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasias administracines sankcijas ir priemones;

(42) siekiant užtikrinti sankcijų atgrasumą ir nuoseklų taikymą visose valstybėse narėse, šiame reglamente reikėtų nustatyti pagrindinių administracinių sankcijų ir priemonių, kurias galėtų taikyti kompetentingos institucijos, sąrašą, įgaliojimą taikyti tas sankcijas ir priemones visiems už pažeidimą atsakingiems ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl tų sankcijų ir priemonių lygio ir tipo sąrašą ir administracinių piniginių sankcijų dydį. Nustatant administracines baudas reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bet kokia nustatyta finansinė nauda, gauta padarius pažeidimą, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, būtinybė užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį ir tam tikrais atvejais nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija. Tvirtinant ir skelbiant sankcijas reikėtų paisyti pagrindinių teisių, numatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisės į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisės į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis);

(43) siekiant nustatyti galimus pažeidimus, reikėtų nustatyti veiksmingus mechanizmus, kuriais skatinama pranešti apie galimus ar faktinius šio reglamento pažeidimus kompetentingoms institucijoms. Šie mechanizmai turėtų apimti tinkamas asmenų, pranešančių apie galimus arba faktinius šio reglamento pažeidimus, ir asmenų, kaltinamų padarius tokius pažeidimus, apsaugos priemones. Reikalingos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama kaltinamo asmens teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo, taip pat teisė veiksmingai apskųsti teisme dėl jo priimtą sprendimą arba priemonę;

(44) šiuo reglamentu neturėtų būti pažeidžiamos jokios valstybių narių teisės nuostatos, susijusios su baudžiamosiomis sankcijomis;

(45) pagal šį reglamentą valstybėse narėse tvarkant asmens duomenis taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[18]. Bet koks valstybių narių kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis ar jų perdavimas turėtų būti vykdomas remiantis asmens duomenų perdavimo reikalavimais, apibrėžtais Direktyvoje 95/46/EB. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[19] reglamentuojamas EVPRI atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą. Keisdamasi asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis arba juos perduodama trečiosioms šalims EVPRI turėtų laikytis Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių;

(46) šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia, teisių į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į veiksmingą gynybą ar teisingą bylos nagrinėjimą, teisės nebūti antrą kartą teisiamam ar baudžiamam už tą patį nusikaltimą, laisvės užsiimti verslu, ir jis turi būti taikomas laikantis tų teisių ir principų;

(47) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB[20], turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį taikant šį reglamentą užtikrindama, kad nacionalinės kompetentingos institucijos nuosekliai taikytų Sąjungos taisykles, ir spręsdama jų nesutarimus;

(48) būtų veiksminga ir tinkama EVPRI, kaip itin specializuotų žinių vertybinių popierių ir vertybinių popierių rinkų srityje turinčiai institucijai, patikėti parengti Komisijai teiktiną techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kurie nesusiję su sprendimais dėl politikos variantų, projektą. Kai nurodyta, EVPRI taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECBS nariais ir Europos bankininkystės institucija (EBI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB[21];

(49) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka Komisija turėtų būti įgaliota priimti techninius reguliavimo standartus dėl konkrečių atsiskaitymo drausmės priemonių elementų; informacijos ir kitų elementų, kuriuos CVPD turi pateikti veiklos leidimo paraiškoje; informacijos, kurią skirtingos institucijos turi teikti viena kitai vykdydamos CVPD priežiūrą; konkrečių buveinės ir priimančiosios šalių institucijų bendradarbiavimo susitarimų aspektų; CVPD valdymo tvarkos elementų; konkrečių įrašų, kuriuos CVPD turi turėti, aspektų; konkrečių priemonių, kurių CVPD turi imtis emisijos vientisumui užtikrinti, aspektų; dalyvių vertybinių popierių apsaugos; atsiskaitymo įvykdymo laiku; operacinės rizikos ir rizikos, kylančios dėl CVPD sąsajų, mažinimo; konkrečių CVPD kapitalo reikalavimų aspektų; konkrečių kredito ir likvidumo rizikos ribojimo reikalavimų paskirtoms kredito įstaigoms aspektų; 

(50) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija taip pat turėtų būti įgaliota įgyvendinimo aktais priimti techninius įgyvendinimo standartus dėl standartinių formų ir šablonų, susijusių su CVPD veiklos leidimo paraiška; su skirtingų kompetentingų institucijų informacijos mainais vykdant CVPD priežiūrą; su atitinkamais buveinės ir priimančiosios šalių institucijų bendradarbiavimo susitarimais; su įrašų, kuriuos CVPD turi turėti, formatais; su procedūromis tokiais atvejais, kai dalyvis arba emitentas negauna prieigos prie CVPD, CVPD negauna tarpusavio prieigos arba CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų tarpusavio prieigos; su konsultacijomis su skirtingomis institucijomis prieš atsiskaitymų tarpininkui išduodant veiklos leidimą;

(51) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties 290 straipsnį. Visų pirma reikėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų numatytos konkrečios nuostatos, susijusios su apibrėžtimis; kriterijai, pagal kuriuos CVPD veikla priimančiojoje valstybėje narėje turėtų būti laikoma esminės svarbos tai valstybei narei; paslaugos, dėl kurių trečiosios šalies CVPD turi prašyti EVPRI pripažinimo, ir informacija, kurią paraišką teikiantis CVPD turi pateikti EVPRI pripažinimo paraiškoje; rizika, kuria gali būti pateisintas CVPD atsisakymas dalyviams suteikti prieigą, ir to prašantiems dalyviams taikomos procedūros elementai; situacijų, kai atsiskaitymas centrinio banko sąskaitose nėra praktiškas ir įmanomas, vertinimas; emitentų prieigos prie CVPD, CVPD tarpusavio prieigos arba CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų tarpusavio prieigos procedūros elementai;

(52) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus priimti sprendimus dėl trečiųjų šalių taisyklių vertinimo trečiosios šalies CVPD pripažinimo tikslais ir dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo įpareigojimo atskirti atsiskaitymą papildančias banko paslaugas nuo pagrindinių CVPD paslaugų. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[22];

(53) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti vienodus reikalavimus dėl atsiskaitymo ir dėl CVPD, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(54) būtina iš dalies pakeisti Direktyvą 98/26/EB siekiant ją suderinti su 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų[23], kad apie specialias vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas būtų pranešama nebe Komisijai, bet EVPRI;

(55) šiame reglamente nustatytų veiklos leidimų išdavimo ir pripažinimo reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad Sąjungoje arba trečiosiose šalyse įsteigti CVPD turėtų pakankamai laiko kreiptis dėl šiame reglamente numatytų veiklos leidimų ir pripažinimo;

(56) be to, būtina atidėti tam tikrų perleidžiamųjų vertybinių popierių registravimo nematerialia forma reikalavimų ir įpareigojimų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose atsiskaityti ne vėliau kaip antrą darbo dieną po sandorio sudarymo taikymą, kad rinkos dalyviai, turintys vertybinių popierių popierine forma arba taikantys ilgesnius atsiskaitymo laikotarpius, turėtų pakankamai laiko pradėti laikytis tų reikalavimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi atsiskaitymo už finansines priemones Sąjungoje reikalavimai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų organizavimo ir veiklos taisyklės saugiam ir sklandžiam atsiskaitymui skatinti.

2. Šis reglamentas taikomas atsiskaitymui už visas finansines priemones ir CVPD veiklai, jei šio reglamento nuostatose nenurodyta kitaip.

3. Šis reglamentas neturi poveikio Sąjungos teisės aktų nuostatoms dėl konkrečių finansinių priemonių, visų pirma Direktyvos 2003/87/EB.

4. 9–18 ir 20 straipsniai ir IV antraštinės dalies nuostatos netaikomos Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams, kitoms valstybių narių nacionalinėms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, arba valstybių narių viešosioms įstaigoms, valdančioms valstybės skolą ar dalyvaujančioms ją valdant.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) – juridinis asmuo, valdantis priedo A skirsnio 3 punkte nurodytą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ir teikiantis bent vieną kitą priedo A skirsnyje nurodytą pagrindinę paslaugą;

(2) atsiskaitymas – vertybinių popierių sandorio užbaigimas, kuriuo siekiama įvykdyti dalyvių įsipareigojimus pervedant lėšas arba vertybinius popierius;

(3) vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punkto pirmoje ir antroje įtraukose, kurioje vykdomi pervedimo pavedimai, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio i punkto antroje įtraukoje;

(4) atsiskaitymo laikotarpis – laikotarpis nuo sandorio dienos iki numatytos atsiskaitymo dienos;

(5) darbo diena – darbo diena, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio n punkte;

(6) neatsiskaitymas – situacija, kai vertybinių popierių sandorio atsiskaitymas numatytą atsiskaitymo dieną neįvyksta dėl vertybinių popierių arba piniginių lėšų trūkumo, kad ir kokia būtų to priežastis;

(7) numatyta atsiskaitymo diena – diena, kurią, vertybinių popierių sandorio šalių sutarimu, turi įvykti atsiskaitymas;

(8) pagrindinė sandorio šalis – subjektas, kuris tampa sandorių, atliekamų vienoje ar daugiau finansų rinkų, šalių tarpininku ir kartu tampa pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams;

(9) kompetentinga institucija – institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 10 straipsnį;

(10) dalyvis – bet kuris vertybinių popierių sistemos dalyvis, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio f punkte, įskaitant pagrindinę sandorio šalį;

(11) dalyvavimas valdant kapitalą – dalyvavimas valdant kapitalą, kaip apibrėžta Direktyvos 78/660/EEB 17 straipsnio pirmame sakinyje, arba tiesioginė arba netiesioginė nuosavybės teisė į 20 % arba didesnę įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

(12) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje CVPD yra gavęs veiklos leidimą;

(13) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje yra CVPD filialas arba kurioje jis teikia CVPD paslaugas;

(14) filialas – verslo vieta, išskyrus pagrindinę buveinę, kuri yra CVPD dalis, neturinti juridinio asmens statuso ir teikianti CVPD paslaugas, kurioms teikti CVPD turi veiklos leidimą;

(15) kontrolė – dviejų įmonių santykiai, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;

(16) dalyvio įsipareigojimų neįvykdymas – situacija, kai dalyviui pradedama nemokumo byla, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio j punkte;

(17) vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pervedimas – vertybinių popierių atsiskaitymo mechanizmas, kuris vertybinių popierių pervedimą ir lėšų pervedimą susieja taip, kad užtikrintų, kad vertybiniai popieriai būtų perduodami tik tuomet, jei sumokamos atitinkamos lėšos;

(18) vertybinių popierių sąskaita – sąskaita, į kurią įskaitomi arba nuo kurios nurašomi vertybiniai popieriai;

(19) CVPD sąsaja – CVPD susitarimas, pagal kurį vienas CVPD atidaro sąskaitą kito CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, kad jo dalyvių vertybinius popierius būtų galima pervesti to CVPD dalyviams. CVPD sąsajos gali būti standartinės sąsajos prieiga, specializuotos sąsajos prieiga ir sąveikaujančios sąsajos;

(20) standartinės sąsajos prieiga – CVPD sąsaja, kai vienas CVPD su kitu CVPD yra susijęs kaip bet kuris kitas pastarojo valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvis;

(21) specializuotos sąsajos prieiga – CVPD sąsaja, kai vienas CVPD kitam CVPD teikia specifines paslaugas, kurios skiriasi nuo kitiems jo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams teikiamų paslaugų;

(22) sąveikaujančios sąsajos – CVPD sąsajos, kai kelių CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos tampa sąveikaujančios, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio o punkte;

(23) perleidžiamieji vertybiniai popieriai – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 18 punkte;

(24) pinigų rinkos priemonės – pinigų rinkos priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 19 punkte;

(25) kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai – kolektyvinio investavimo subjektų vienetai, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 3 punkte;

(26) apyvartiniai taršos leidimai – vienetai, pripažįstami atitinkančiais Direktyvos 2003/87/EB reikalavimus;

(27) reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 14 punkte;

(28) daugiašalė prekybos sistema (DPS) – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 punkte;

(29) organizuota prekybos sistema (OPS) – bet kokia investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdoma sistema ar struktūra, kuri nėra reguliuojama rinka ar DPS ir kurioje įvairūs trečiųjų asmenų interesai pirkti ir parduoti finansines priemones sistemingai siejasi taip, kad sudaromas sandoris pagal Direktyvos 2004/39/EB II antraštinės dalies nuostatas;

(30) patronuojamoji įmonė – dukterinė bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;

(31) atsiskaitymų tarpininkas – atsiskaitymų tarpininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio d punkte.

2. Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis patikslinami 1 dalies 17, 20, 21 ir 22 punktuose pateiktų apibrėžčių techniniai elementai ir patikslinamos priedo B skirsnio 1–4 punktuose nurodytos papildomos paslaugos  ir priedo C skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos paslaugos.

II antraštinė dalis Vertybinių popierių atsiskaitymas

I skyrius Nemateriali forma

3 straipsnis Nemateriali forma

1. Bet kuri bendrovė, leidžianti perleidžiamuosius vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose, imasi priemonių tokiems vertybiniams popieriams pateikti nematerialia forma juos imobilizuojant pagal bendro skolinio įsipareigojimo liudijimą už visą emisiją arba po tiesioginio vertybinių popierių išleidimo dematerializuota forma.

2. Kai 1 dalyje nurodytais vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS) arba organizuotose prekybos sistemose (OPS) arba jie pervedami pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio a punkte, tie vertybiniai popieriai iki sandorio dienos užregistruojami CVPD nematerialia forma, nebent jie jau užregistruoti tokia forma.

4 straipsnis Vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės, kurioje įsteigta vertybinius popierius leidžianti bendrovė, institucijos yra kompetentingos užtikrinti, kad būtų taikoma 3 straipsnio 1 dalis.

2. Už reguliuojamų rinkų, DPS ir OPS priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų taikoma 3 straipsnio 2 dalis, kai 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS arba OPS.

3. Valstybių narių institucijos, atsakingos už Direktyvos 2002/47/EB taikymą, yra kompetentingos užtikrinti, kad būtų taikoma šio reglamento 3 straipsnio 2 dalis, kai šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti vertybiniai popieriai pervedami pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio a punkte.

II skyrius Atsiskaitymo laikotarpiai

5 straipsnis Numatyta atsiskaitymo diena

1. Bet kuris vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvis, savo sąskaita arba trečiojo asmens vardu perkantis arba parduodantis perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir taršos leidimus, savo įsipareigojimą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje įvykdo numatytą atsiskaitymo dieną.

2. Kiek tai susiję su 1 dalyje minėtais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kuriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, DPS arba OPS, numatyta atsiskaitymo diena yra ne vėliau kaip antrą darbo dieną po sandorio sudarymo.

3. Valstybės narės, kurios teisė taikoma CVPD valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai, atitinkama institucija yra kompetentinga užtikrinti, kad būtų taikomos 1 ir 2 dalys.

III skyrius Atsiskaitymo drausmė

6 straipsnis Neatsiskaitymo prevencijos priemonės

1. Visos reguliuojamos rinkos, DPS arba OPS nustato procedūras, kurios sudaro sąlygas patvirtinti svarbius 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių sandorių aspektus tą dieną, kai joms atsiųsti pavedimai.

2. Kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato procedūras, kurios palengvina atsiskaitymą už 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių sandorius numatytą atsiskaitymo dieną. Jis skatina anksti atsiskaityti numatytą atsiskaitymo dieną, taikydamas tinkamus mechanizmus, kaip antai progresinių tarifų struktūra.

3. Kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato stebėsenos priemones, kurios leidžia iš anksto nustatyti atsiskaitymus už 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių sandorius, kurių neįvykdymo tikimybė yra didžiausia, ir reikalauja, kad dalyviai už tokius sandorius atsiskaitytų numatytą atsiskaitymo dieną.

4. Konsultuodamasi su Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 1 ir 2 dalyse nurodytų procedūrų, kurios sudaro sąlygas patvirtinti svarbius sandorių aspektus ir palengvina atsiskaitymą, ir 3 dalyje nurodytų stebėsenos priemonių, kuriomis nustatomas tikėtinas neatsiskaitymas, aspektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

7 straipsnis Su neatsiskaitymu susijusios priemonės

1. Kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato sistemą, kuri stebi neatsiskaitymo už 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių sandorius atvejus. Jis teikia reguliarias ataskaitas kompetentingai institucijai ir bet kuriam teisėtą interesą turinčiam asmeniui apie neatsiskaitymo atvejų skaičių ir išsamius duomenis ir bet kurią kitą svarbią informaciją. Kompetentingos institucijos bet kuria svarbia informacija apie neatsiskaitymo atvejus dalijasi su EVPRI.

2. Kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato procedūras, kurios palengvina atsiskaitymą už 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių sandorius, už kuriuos neatsiskaityta numatytą atsiskaitymo dieną. Šiomis procedūromis numatomas pakankamai atgrasus nuobaudų mechanizmas dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas.

3. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviui, kuris nepateikia 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių dalyviui gavėjui numatytą atsiskaitymo dieną, taikomas supirkimas, kai tos finansinės priemonės superkamos rinkoje ne vėliau kaip keturios dienos po numatytos atsiskaitymo dienos ir pateikiamos tam dalyviui gavėjui, ir kitos priemonės pagal 4 dalį.

4. 3 dalyje nurodytomis priemonėmis patikslinami bent šie aspektai:

(a) už kiekvieną darbo dieną nuo numatytos atsiskaitymo dienos iki faktinės atsiskaitymo dienos įsipareigojimų nevykdančio dalyvio mokama bauda;

(b) pranešimo laikotarpis įsipareigojimų nevykdančiam dalyviui prieš vykdant supirkimą;

(c) supirkimo kainos ir sąnaudos;

(d) kai tinka, asmuo, kuris vykdo supirkimą;

(e) kompensacijos suma dalyviui gavėjui, jei neįmanoma įvykdyti supirkimo.

5. 3 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad:

(a) dalyvis gavėjas gautų bent finansinių priemonių kainą, dėl kurios susitarta sandorio sudarymo metu;

(b) kasdien įsipareigojimų nevykdančio dalyvio mokama bauda būtų jam pakankamai atgrasi;

(c) kai neįmanoma įvykdyti supirkimo, dalyviui gavėjui mokamos piniginės kompensacijos suma viršija finansinių priemonių kainą, dėl kurios susitarta sandorio sudarymo metu, ir paskutinę viešai skelbtą tokių finansinių priemonių kainą prekybos vietoje, kurioje sudarytas sandoris, ir yra pakankamai atgrasi įsipareigojimų nevykdančiam gavėjui;

(d) 7 dalyje nurodyti asmenys, įskaitant pagrindines sandorio šalis, kurie vykdo supirkimą, dalyviams skelbia šios paslaugos mokesčius;

(e) jei supirkimą vykdo asmuo, kuris nėra neatsiskaitantis dalyvis, neatsiskaitantis dalyvis kompensuoja visas sumas, kurias supirkimą vykdantis asmuo sumokėjo pagal 3 ir 4 dalis.

6. CVPD, pagrindinės sandorio šalys, reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS nustato procedūras, kurios jiems sudaro sąlygas laikinai sustabdyti bet kurio dalyvio, kuris sistemingai nepateikia 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių arba piniginių lėšų numatytą atsiskaitymo dieną, dalyvavimą ir viešai paskelbti jo tapatybę tik po to, kai tam dalyviui suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

7. 2–6 dalys taikomos visiems 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose, kuriomis prekiaujama DPS arba OPS arba kurių tarpuskaitą vykdo pagrindinė sandorio šalis, sandoriams.

Sandorių, kurių tarpuskaitą vykdo pagrindinė sandorio šalis prieš atsiskaitymą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, atveju 3–5 dalyse nurodytų priemonių imasi pagrindinė sandorio šalis.

Sandorių, kurių tarpuskaitos nevykdo pagrindinė sandorio šalis, atveju reguliuojamos rinkos, DPS ir OPS į savo vidaus taisykles įtraukia įpareigojimą savo dalyviams taikyti 3–5 dalyse nurodytas priemones.

8. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 1 dalyje nurodytos neatsiskaitymo atvejų stebėsenos sistemos ir ataskaitų apie neatsiskaitymo atvejus aspektus, 2 dalyje nurodytų procedūrų, kurios palengvina atsiskaitymą už sandorius, už kuriuos neatsiskaityta, aspektus ir 3–5 dalyse nurodytas priemones.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

8 straipsnis Vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės, kurios teisė taikoma CVPD valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai, atitinkama institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su institucijomis, kurių kompetencijai priklauso 7 straipsnyje nurodytų reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir pagrindinių sandorio šalių priežiūra, yra kompetentinga užtikrinti, kad būtų taikomi 6 ir 7 straipsniai, ir stebėti skirtas baudas. Visų pirma, institucijos stebi 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų baudų ir 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymą.

2. Siekdama Sąjungoje užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir produktyvią priežiūros praktiką, susijusią su šio reglamento 6 ir 7 straipsniais, EVPRI gali teikti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.

III antraštinė dalis Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai

I skyrius CVPD veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra

1 skirsnis Institucijos, atsakingos už CVPD veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą

9 straipsnis Kompetentinga institucija

CVPD veiklos leidimą išduoda ir priežiūrą vykdo jo įsteigimo valstybės narės kompetentinga institucija.

10 straipsnis Kompetentingos institucijos skyrimas

1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų – jos teritorijoje įsteigtų CVPD veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą – vykdymą, ir apie tai informuoja EVPRI.

Jei valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, ji nustato jų atitinkamus vaidmenis ir paskiria vienintelę instituciją, atsakingą už bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, 11 straipsnyje nurodytomis atitinkamomis institucijomis, EVPRI ir EBI, kai konkrečiai nurodyta šiame reglamente.

2. EVPRI savo interneto svetainėje paskelbia pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.

3. Kompetentingoms institucijoms suteikiami priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti.

11 straipsnis Atitinkamos institucijos

1. Kai konkrečiai nurodyta šiame reglamente, išduodant CVPD veiklos leidimus ir vykdant jų priežiūrą dalyvauja šios institucijos:

(a) institucija, atsakinga už CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priežiūrą valstybėje narėje, kurios teisė taikoma tai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai;

(b) kai taikoma, Sąjungos centrinis bankas, kurio knygose vykdoma CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymo piniginė dalis arba, kai atsiskaitymas vykdomas per kredito įstaigą pagal IV antraštinę dalį, Sąjungos centrinis bankas, leidžiantis atitinkamą valiutą.

2. EVPRI savo interneto svetainėje paskelbia 1 dalyje nurodytų atitinkamų institucijų sąrašą.

12 straipsnis Institucijų bendradarbiavimas

1. 9 ir 11 straipsniuose nurodytos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja taikydamos šį reglamentą, visų pirma susidarius 13 straipsnyje nurodytai kritinei padėčiai. Kai tinka ir svarbu, tokiame bendradarbiavime dalyvauja kitos viešosios institucijos ir įstaigos, visų pirma įsteigtos ar paskirtos pagal Direktyvą 2003/87/EB.

Siekdama Sąjungoje užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir produktyvią priežiūros praktiką, įskaitant 9 ir 11 straipsniuose nurodytų institucijų bendradarbiavimą atliekant įvairius vertinimus, būtinus šiam reglamentui taikyti, EVPRI gali teikti 9 straipsnyje nurodytoms institucijoms skirtas gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.

2. Vykdydamos savo bendrąsias pareigas kompetentingos institucijos, remdamosi turima informacija, tinkamai apsvarsto galimą savo sprendimų poveikį visų kitų susijusių valstybių narių finansų sistemos stabilumui, visų pirma susidarius 13 straipsnyje nurodytai kritinei padėčiai.

13 straipsnis Kritinė padėtis

9 ir 11 straipsniuose nurodytos institucijos nedelsdamos informuoja EVPRI ir vienos kitas apie kritinę padėtį, kuri susijusi su CVPD, įskaitant finansų rinkų pokyčius, kurie gali turėti neigiamų padarinių bet kurios valstybės narės, kurioje įsteigtas minėtas CVPD arba vienas iš jo dalyvių, rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui.

2 skirsnis CVPD veiklos leidimų išdavimo sąlygos ir procedūros

14 straipsnis CVPD veiklos leidimo išdavimas

1. Bet kuris CVPD apibrėžtį atitinkantis juridinis asmuo, prieš pradėdamas savo veiklą, turi gauti veiklos leidimą iš valstybės narės, kurioje jis įsteigtas, kompetentingos institucijos.

2. Veiklos leidime nustatoma, kokias paslaugas, nurodytas priedo A ir B skirsniuose, tas CVPD turi teisę teikti.

3. CVPD visada laikosi sąlygų, būtinų siekiant gauti veiklos leidimą.

CVPD nepagrįstai nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius reikšmingus pokyčius, turinčius įtakos veiklos leidimo sąlygoms.

15 straipsnis Veiklos leidimo išdavimo procedūra

1. Paraišką teikiantis CVPD pateikia veiklos leidimo paraišką savo kompetentingai institucijai.

2. Prie veiklos leidimo paraiškos pateikiama visa būtina informacija, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, kad paraišką teikiantis CVPD veiklos leidimo išdavimo metu yra nustatęs būtiną tvarką, kad galėtų įvykdyti šiame reglamente nurodytus įpareigojimus. Veiklos leidimo paraiškoje pateikiama veiklos programa, kurioje išdėstomos numatomos veiklos rūšys bei CVPD organizacinė struktūra.

3. Per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos kompetentinga institucija įvertina, ar paraiška yra išsami. Jei paraiška nėra išsami, kompetentinga institucija nustato terminą, iki kurio paraišką teikiantis CVPD turi pateikti papildomą informaciją. Kompetentinga institucija paraišką teikiantį CVPD informuoja, kada laikoma, kad paraiška išsami.

4. Nuo to momento, kai laikoma, kad paraiška išsami, kompetentinga institucija visą paraiškoje pateiktą informaciją perduoda 11 straipsnyje nurodytoms atitinkamoms institucijoms ir su tomis institucijomis konsultuojasi dėl paraišką teikiančio CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos požymių.

5. Kompetentinga institucija, prieš išduodama paraišką teikiančiam CVPD veiklos leidimą, konsultuojasi su kitos susijusios valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kai:

(a) CVPD yra kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio CVPD patronuojamoji įmonė;

(b) CVPD yra kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio CVPD patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

(c) CVPD yra kontroliuojamas tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitą kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusį CVPD.

Pirmoje pastraipoje nurodytos konsultacijos apima bent šiuos aspektus:

(a) akcininkų ir dalyvių, nurodytų 25 straipsnio 4 dalyje, tinkamumą ir asmenų, kurie veiksmingai vadovauja CVPD veiklai, reputaciją bei patirtį, kai tie akcininkai, dalyviai ir asmenys yra tie patys ir tame CVPD, ir kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusiame CVPD;

(b) ar 5 dalyje nurodyti kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio CVPD ir paraišką teikiančio CVPD santykiai neturi poveikio pastarojo gebėjimui laikytis šio reglamento reikalavimų.

6. Per šešis mėnesius po išsamios paraiškos pateikimo kompetentinga institucija raštu informuoja paraišką teikiantį CVPD pateikdama visiškai pagrįstą sprendimą, ar veiklos leidimas išduodamas, ar ne.

7. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina informaciją, kurią veiklos leidimo paraiškoje CVPD pateikia kompetentingai institucijai.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

8. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato standartines formas, šablonus ir procedūras, susijusius su veiklos leidimo paraiška.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis Veiklos leidimo poveikis

1. Veiklos leidimą gavusio CVPD veikla apsiriboja jo veiklos leidime nurodytų paslaugų teikimu.

2. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas valdyti gali tik veiklos leidimus gavę CVPD ir centriniai bankai.

3. Veiklos leidimą gavusiam CVPD neturi kilti rizika, susijusi su bankinėmis papildomomis paslaugomis, kurias teikia kredito įstaiga, paskirta teikti tokias paslaugas pagal IV antraštinę dalį.

4. Veiklos leidimą gavęs CVPD gali dalyvauti valdant juridinio asmens kapitalą tik tuo atveju, jei to asmens veikla apsiriboja priedo A ir B skirsniuose nustatytų paslaugų teikimu.

17 straipsnis Veiklos ir paslaugų srities išplėtimas ir perdavimas trečiajam asmeniui

1. Veiklos leidimą gavęs CVPD valstybės narės, kurioje jis yra įsteigtas, kompetentingai institucijai teikia prašymą leisti pagrindinės paslaugos teikimą perduoti trečiajam asmeniui pagal 28 straipsnį arba išplėsti savo veiklos sritį viena ar daugiau iš šių paslaugų:

a)      kitomis pagrindinėmis ir papildomomis paslaugomis, kurios nustatytos priedo A ir B skirsniuose, bet nenurodytos pirminiame veiklos leidime;

b)      kitos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos valdymu;

c)      visos arba ne visos savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymo piniginės dalies vykdymu kito centrinio banko knygose;

d)      CVPD sąsajos įdiegimu.

2. Veiklos leidimas pagal 1 dalį išduodamas pagal 15 straipsnyje nustatytą procedūrą.

Apie tai, ar veiklos leidimas išduotas, ar ne, kompetentinga institucija paraišką teikiančiam CVPD praneša per tris mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo.

18 straipsnis Veiklos leidimo panaikinimas

1. Valstybės narės, kurioje įsteigtas CVPD, kompetentinga institucija panaikina veiklos leidimą esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

(a) jeigu CVPD veiklos leidimu nepasinaudoja per 12 mėnesių, aiškiai atsisako veiklos leidimo arba jeigu per pastaruosius šešis mėnesius jis neteikė paslaugų arba nevykdė veiklos;

(b) jeigu CVPD gauna veiklos leidimą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

(c) jeigu CVPD nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias išduotas veiklos leidimas, ir per nustatytą laiką nesiėmė kompetentingos institucijos prašomų taisomųjų veiksmų;

(d) jeigu CVPD rimtai ir sistemingai pažeidė šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

2. Sužinojusi apie vieną iš 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kompetentinga institucija nedelsdama konsultuojasi su 11 straipsnyje nurodytomis atitinkamomis institucijomis dėl būtinybės panaikinti veiklos leidimą, nebent toks sprendimas turi būti skubiai priimtas.

3. EVPRI ir bet kuri 11 straipsnyje nurodyta atitinkama institucija valstybės narės, kurioje įsteigtas CVPD, kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali paprašyti patikrinti, ar CVPD vis dar atitinka sąlygas, pagal kurias išduotas veiklos leidimas.

4. Kompetentinga institucija veiklos leidimą gali panaikinti tik tam tikrai paslaugai, veiklai arba finansinei priemonei.

19 straipsnis CVPD registras

1. Kompetentingų institucijų pagal 14, 17 ir 18 straipsnius priimti sprendimai nedelsiant perduodami EVPRI.

2. Centriniai bankai nedelsdami informuoja EVPRI apie visus valdomus CVPD.

3. Kiekvieno CVPD, kuris veikia laikydamasis šio reglamento ir kuriam išduotas veiklos leidimas arba kuris pripažintas pagal 14, 17 ir 23 straipsnius, pavadinimas įtraukiamas į sąrašą nurodant paslaugas ir finansinių priemonių klases, kurios nurodytos tam CVPD išduotame veiklos leidime. Į sąrašą įtraukiami CVPD valdomi filialai kitose valstybėse narėse ir CVPD sąsajos. EVPRI šį sąrašą skelbia savo specialioje interneto svetainėje ir nuolat jį atnaujina.

4. 9 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos apie įstaigas, veikiančias kaip CVPD, EVPRI praneša per 90 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3 skirsnis CVPD priežiūra

20 straipsnis Peržiūra ir vertinimas

1. Kompetentinga institucija bent kartą per metus peržiūri CVPD taikomą tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus tikrindama atitiktį šiam reglamentui ir įvertina riziką, kuri kyla arba galėtų kilti CVPD.

2. Kompetentinga institucija nustato 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą, atsižvelgdama į atitinkamo CVPD dydį, veiklos sisteminę svarbą, pobūdį, apimtį ir sudėtingumą. Peržiūra ir vertinimas atliekami bent kartą per metus.

3. Kompetentinga institucija gali atlikti CVPD patikras vietoje.

4. Atlikdama 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir vertinimą, kompetentinga institucija anksti konsultuojasi su 11 straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis dėl CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimo.

5. Reguliariai ir bent kartą per metus kompetentinga institucija 11 straipsnyje nurodytas atitinkamas institucijas informuoja apie 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo rezultatus, įskaitant visus taisomuosius veiksmus ar baudas.

6. Atlikdamos 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir vertinimą, kompetentingos institucijos, atsakingos už CVPD, palaikančių 15 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų rūšių santykius, priežiūrą, vienos kitoms teikia visą svarbią informaciją, kuri galėtų palengvinti jų funkcijų vykdymą.

7. Kompetentinga institucija reikalauja, kad CVPD, neatitinkantis šio reglamento reikalavimų, anksti imtųsi būtinų veiksmų ar priemonių, kad ištaisytų šią situaciją.

8. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina šiuos aspektus:

(a) informaciją, kurią CVPD teikia kompetentingai institucijai atliekant 1 dalyje nurodytą peržiūrą;

(b) informaciją, kurią kompetentinga institucija teikia atitinkamoms institucijoms pagal 5 dalį;

(c) informaciją, kurią kompetentingos institucijos teikia vienos kitoms pagal 6 dalį.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

9.           Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato standartines formas, šablonus ir procedūras, susijusius su 8 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos teikimu.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 skirsnis Paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje

21 straipsnis Paslaugų teikimo kitoje valstybėje narėje laisvė

1. Veiklos leidimą gavęs CVPD gali vykdyti savo veiklą Sąjungos teritorijoje arba per įsteigtą filialą, arba tiesiogiai teikdamas paslaugas, jei atitinkamos veiklos rūšys nurodytos jo veiklos leidime.

2. Kiekvienas CVPD, norintis pirmą kartą pradėti teikti paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje ar pakeisti teikiamų paslaugų įvairovę, valstybės narės, kurioje yra įsteigtas, kompetentingai institucijai praneša šią informaciją:

(a) valstybę narę, kurioje ketina užsiimti veikla;

(b) veiklos programą, kurioje konkrečiai nurodo paslaugas, kurias ketina teikti;

(c) filialo atveju – filialo organizacinę struktūrą ir už filialo valdymą atsakingų asmenų pavardes.

3. Per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, nebent, atsižvelgdama į numatomų paslaugų teikimą, ji turi priežasčių abejoti CVPD, norinčio teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, administracinės struktūros arba finansinės būklės tinkamumu.

4. Jeigu kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per tris mėnesius nuo visos tos informacijos gavimo apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja atitinkamą CVPD.

5. CVPD gali pradėti teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje šiomis sąlygomis:

(a) gavęs priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kad ji gavo 3 dalyje nurodytą informaciją;

(b) negavęs pranešimo, po dviejų mėnesių po 3 dalyje nurodytos informacijos perdavimo dienos.

6. Pasikeitus kokiai nors informacijai, perduotai laikantis 2 dalies, ir likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo, CVPD raštu praneša apie tai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie šiuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

22 straipsnis Buveinės ir priimančiosios valstybių narių institucijų bendradarbiavimas

1. Vienoje valstybėje narėje leidimą gavusiam CVPD įsteigus filialą kitoje valstybėje narėje, CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama savo pareigas ir pranešusi apie tai priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, gali tame filiale atlikti patikras vietoje.

2. Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad CVPD, teikiantys paslaugas pagal 21 straipsnį, periodiškai joms praneštų apie savo veiklą tose priimančiosiose valstybėse narėse, visų pirma statistinių duomenų rinkimo tikslais.

3. Per tinkamą laiką priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša apie emitentų ir dalyvių, susijusių su CVPD, kuris teikia paslaugas toje priimančiojoje valstybėje narėje, valdomomis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis, tapatybes ir bet kokią kitą svarbią informaciją, susijusią su to CVPD veikla toje priimančiojoje valstybėje narėje.

4. Jeigu, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės vertybinių popierių rinkose susiklosčiusią situaciją, CVPD, kuris yra įsteigęs filialą arba įdiegęs sąveikaujančias sąsajas su kitais CVPD arba vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis toje priimančiojoje valstybėje narėje, veikla tapo reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje, buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl to CVPD veiklos priimančiojoje valstybėje narėje priežiūros.

5. Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad jos teritorijoje pagal 21 straipsnį paslaugas teikiantis CVPD pažeidžia šio reglamento nuostatose įtvirtintus įpareigojimus, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Jeigu nepaisant buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintų priemonių ar dėl tų priemonių netinkamumo CVPD ir toliau veikia pažeisdamas šio reglamento nuostatose įtvirtintus įpareigojimus, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija imasi visų reikalingų priemonių, siekdama užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi priimančiosios valstybės narės teritorijoje, prieš tai apie tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją. EVPRI nedelsiant pranešama apie tokias priemones.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

6. Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis nustatomi kriterijai, leidžiantys nustatyti, ar CVPD veikla priimančiojoje valstybėje narėje gali būti laikoma reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai toje priimančiojoje valstybėje narėje.

7. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato 1, 3 ir 5 dalyse nurodytų bendradarbiavimo susitarimų standartines formas, šablonus ir procedūras.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

5 skirsnis Santykiai su trečiosiomis šalimis

23 straipsnis Trečiosios šalys

1. Trečiojoje šalyje įsteigtas CVPD Sąjungoje įsteigtiems emitentams ir dalyviams su jų veikla Sąjungoje susijusias CVPD paslaugas teikti arba per filialą, arba tiesiogiai ir įdiegti sąsajas su Sąjungoje įsteigtais CVPD gali tik tuomet, jei tą CVPD pripažįsta EVPRI.

2. Pasikonsultavusi su 3 dalyje nurodytomis institucijomis EVPRI pripažįsta trečiojoje šalyje įsteigtą CVPD, pateikusį pripažinimo paraišką, kad galėtų teikti 1 dalyje nurodytas paslaugas, jei laikomasi šių sąlygų:

(a) Komisija priėmė sprendimą pagal 6 dalį;

(b) CVPD taikoma veiksminga veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka, kuria užtikrinama, kad laikomasi visų toje trečiojoje šalyje taikomų rizikos ribojimo reikalavimų;

(c) pagal 7 dalį sudaryti EVPRI ir tos trečiosios šalies kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimai.

3. Vertindama, ar laikomasi 2 dalyje nurodytų sąlygų, EVPRI konsultuojasi su:

(a) valstybių narių, kuriose trečiosios šalies CVPD ketina teikti CVPD paslaugas, kompetentingomis institucijomis;

(b) kompetentingomis institucijomis, prižiūrinčiomis Sąjungoje įsteigtus CVPD, su kuriais trečiosios šalies CVPD yra įdiegęs sąsajas;

(c) 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis institucijomis;

(d) trečiosios šalies institucija, kurios kompetencijai priklauso CVPD veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra.

4. 1 dalyje nurodytas CVPD pripažinimo paraišką pateikia EVPRI.

Paraišką teikiantis CVPD pateikia EVPRI visą informaciją, kurios reikia jam pripažinti. Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos EVPRI įvertina, ar paraiška yra išsami. Jei paraiška nėra išsami, EVPRI nustato terminą, iki kurio paraišką teikiantis CVPD turi pateikti papildomą informaciją.

Sprendimas dėl pripažinimo grindžiamas 2 dalyje nustatytais kriterijais.

Per šešis mėnesius po išsamios paraiškos pateikimo EVPRI raštu informuoja paraišką teikiantį CVPD pateikdama visiškai pagrįstą sprendimą, ar jis pripažįstamas, ar ne.

5. Konsultuodamasi su 3 dalyje nurodytomis institucijomis EVPRI peržiūri trečiojoje šalyje įsteigto CVPD pripažinimą, jei tas CVPD Sąjungoje išplečia 1 dalyje nurodytų paslaugų sritį, 1–4 dalyse nustatyta tvarka.

EVPRI panaikina to CVPD pripažinimą, jei nebesilaikoma sąlygų ir reikalavimų pagal 2 dalį arba 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis.

6. Remdamasi 66 straipsnyje nustatyta tvarka, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad toje trečiojoje šalyje veiklos leidimą gavę CVPD atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, kad toje trečiojoje šalyje nuolat vykdoma veiksminga tų CVPD priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas ir kad tos trečiosios šalies teisinėje sistemoje numatoma veiksminga lygiavertė CVPD, kurie yra gavę veiklos leidimus pagal trečiųjų šalių teisės režimus, pripažinimo sistema.

7. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnio 1 dalį EVPRI su atitinkamomis trečiųjų šalių, kurių teisinė ir priežiūros sistemos pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui pagal 6 dalį, kompetentingomis institucijomis sudaro bendradarbiavimo susitarimus. Tokiuose susitarimuose nurodomi bent šie aspektai:

(a) EVPRI ir atitinkamų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę gauti visą informaciją, kurios reikalauja EVPRI, susijusią su CVPD, kuriems veiklos leidimas išduotas trečiosiose šalyse;

(b) skubaus EVPRI informavimo, jei trečiosios šalies kompetentinga institucija mano, kad jos prižiūrimas CVPD pažeidžia išduoto veiklos leidimo sąlygas arba kitus teisės aktus, kurių jis privalo laikytis, mechanizmas;

(c) procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, patikras vietoje.

Jei bendradarbiavimo susitarimu numatoma, kad valstybė narė turi perduoti asmens duomenis, tokie perdavimai atitinka Direktyvos 95/46/EB nuostatas ir, jei bendradarbiavimo susitarimu numatoma, kad EVPRI turi perduoti asmens duomenis, tokie perdavimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatas.

8. Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis patikslinamos paslaugos, dėl kurių trečiojoje šalyje įsteigtas CVPD teikia EVPRI pripažinimo paraišką pagal 1 dalį, ir informacija, kurią paraišką teikiantis CVPD teikia EVPRI pripažinimo paraiškoje pagal 4 dalį.

II skyrius CVPD taikomi reikalavimai

1 skirsnis Organizaciniai reikalavimai

24 straipsnis Bendrosios nuostatos

1. CVPD turi tvirtą valdymo tvarką, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingus rizikos, su kuria jis susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir pranešimo apie tokią riziką procesus ir tinkamą atlyginimų politiką bei vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras.

2. CVPD patvirtina politiką ir procedūras, kurios yra pakankamai veiksmingos norint užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, įskaitant jo vadovų ir darbuotojų atitiktį visoms šio reglamento nuostatoms.

3. CVPD nustato ir taiko veiksmingas rašytines organizacines ir administracines priemones, kad būtų įmanoma nustatyti ir valdyti galimus interesų konfliktus, kylančius tarp jo paties (įskaitant jo vadovus, darbuotojus, valdybos narius arba bet kokius kitus asmenis, kurie su jais tiesiogiai ar netiesiogiai susiję) ir jo dalyvių arba jų klientų. Jis nustato ir taiko tinkamas konfliktų sprendimo procedūras, jeigu kyla galimas interesų konfliktas.

4. CVPD savo valdymo tvarką ir savo veiklą reglamentuojančias taisykles skelbia viešai.

5. CVPD turi tinkamas procedūras jo darbuotojams viduje specialiu kanalu pranešti apie galimus pažeidimus.

6. CVPD dažnai atliekamas nepriklausomas auditas. Jo rezultatai perduodami valdybai ir jais leidžiama naudotis kompetentingai institucijai.

7. CVPD, kapitalo ryšiais susijęs su kitu CVPD, kontroliuojančiąja bendrove arba kredito įstaiga, nurodyta IV antraštinėje dalyje, patvirtina išsamią politiką ir procedūras, kuriose nurodoma, kaip šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi grupei ir skirtingiems grupės subjektams.

8. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 1 dalyje nurodytas CVPD rizikos stebėjimo priemones ir su ta rizika susijusią svarbias pareigas užimančių darbuotojų atsakomybę, 3 dalyje nurodytus galimus interesų konfliktus ir 6 dalyje nurodyto CVPD lygmens ir grupės lygmens audito metodus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

25 straipsnis Vadovybė, valdyba ir akcininkai

1. CVPD vadovybė turi pakankamai gerą reputaciją ir patirtį, kad galėtų užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą CVPD valdymą.

2. CVPD turi valdybą, ir mažiausiai trečdalis jos narių, bet ne mažiau kaip du nariai, yra nepriklausomi.

3. Nepriklausomų ir kitų nevykdomųjų valdybos narių atlyginimas nesiejamas su CVPD veiklos rezultatais.

4. Valdybą sudaro tinkami nariai, turintys tinkamų įgūdžių, patirties ir žinių apie subjektą ir rinką.

5. CVPD aiškiai apibrėžia valdybos vaidmenis ir atsakomybę ir kompetentingai institucijai leidžia naudotis valdybos susitikimų protokolais.

6. CVPD akcininkai ir dalyviai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti CVPD valdymą, geba užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimo principais pagrįstą CVPD valdymą.

7. CVPD:

(a) kompetentingai institucijai teikia ir viešai skelbia informaciją apie nuosavybės teisę į CVPD ir visų pirma kiekvieno asmens, galinčio kontroliuoti CVPD veiklą, tapatybę ir interesus;

(b) kompetentingai institucijai praneša ir viešai skelbia apie bet kokį nuosavybės teisės perleidimą, dėl kurio pasikeičia asmenų, kontroliuojančių CVPD veiklą, tapatybė.

8. Per 60 dienų nuo 7 dalyje nurodytos informacijos gavimo kompetentinga institucija priima sprendimą dėl siūlomų CVPD kontrolės pakeitimų. Kompetentinga institucija atsisako patvirtinti siūlomus CVPD kontrolės pakeitimus, jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad tie pakeitimai keltų pavojų patikimam ir rizikos ribojimo principais pagrįstam CVPD valdymui arba CVPD gebėjimui laikytis šio reglamento.

26 straipsnis Naudotojų komitetas

1. CVPD įsteigia kiekvienos savo valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos naudotojų komitetą, kurį sudaro su tokiomis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemomis susijusių emitentų ir jų dalyvių atstovai. Naudotojų komiteto patarimams CVPD vadovybė tiesioginės įtakos nedaro.

2. CVPD apibrėžia kiekvieno įsteigto naudotojų komiteto įgaliojimus ir jo valdymo tvarką, siekdamas užtikrinti jo nepriklausomumą, veiklos procedūras, naudotojų komiteto narių priėmimo kriterijus ir atrankos mechanizmą. Valdymo tvarka skelbiama viešai, ir ja užtikrinama, kad naudotojų komitetas atsiskaitytų tiesiogiai valdybai ir rengtų reguliarius susitikimus.

3. Naudotojų komitetai CVPD valdybai pataria dėl esminės tvarkos, kuri daro įtaką jų nariams, įskaitant kriterijus, kuriais remiantis į atitinkamas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas priimami emitentai ar dalyviai, paslaugų lygmenį ir kainų struktūrą.

4. Nepažeidžiant kompetentingų institucijų teisės būti tinkamai informuotoms, naudotojų komitetų nariai įpareigoti užtikrinti informacijos konfidencialumą. Naudotojų komiteto pirmininkui nusprendus, kad sprendžiant tam tikrą klausimą kyla arba gali kilti kurio nors nario interesų konfliktas, minėtam nariui balsuoti tuo klausimu neleidžiama.

5. CVPD nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokį sprendimą, kai valdyba nusprendžia nesivadovauti naudotojų komiteto patarimu.

27 straipsnis Duomenų saugojimas

1. Mažiausiai penkerius metus CVPD saugo visus įrašus apie suteiktas paslaugas ir vykdytą veiklą, kad kompetentinga institucija galėtų tikrinti atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

2. CVPD gavęs prašymą 1 dalyje nurodytais įrašais leidžia naudotis kompetentingai institucijai ir 11 straipsnyje nurodytoms atitinkamoms institucijoms, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus.

3. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 1 dalyje nurodytų įrašų, kurie saugotini siekiant tikrinti, ar CVPD laikosi šio reglamento nuostatų, aspektus.

EVPRI tuos projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose patikslina 1 dalyje nurodytų įrašų, kurie saugotini siekiant tikrinti, ar CVPD laikosi šio reglamento nuostatų, formatą.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

28 straipsnis Veiklos perdavimas trečiajam asmeniui

1. Jeigu CVPD perduoda trečiajam asmeniui savo paslaugas ar veiklą, jis ir toliau yra visiškai atsakingas už visų įpareigojimų pagal šį reglamentą vykdymą ir visada laikosi šių sąlygų:

(a) trečiajam asmeniui perduodamas funkcijas, CVPD neperduoda savo atsakomybės;

(b) CVPD santykiai su savo dalyviais ar emitentais ir įsipareigojimai jiems nesikeičia;

(c) iš esmės nesikeičia sąlygos, kurių privalo laikytis CVPD, kad gautų veiklos leidimą;

(d) veiklos perdavimas trečiajam asmeniui netrukdo vykdyti priežiūros funkcijų, įskaitant patikras vietoje siekiant gauti svarbią informaciją, reikalingą toms funkcijoms vykdyti;

(e) dėl veiklos perdavimo trečiajam asmeniui iš CVPD neatimama galimybė naudoti būtinas sistemas ir kontrolės priemones, kad jis galėtų valdyti riziką, su kuria susiduria;

(f) CVPD išlaiko būtiną kompetenciją ir išteklius, kurie reikalingi įvertinti suteiktų paslaugų kokybę, paslaugų teikėjo organizacinį tinkamumą ir kapitalo pakankamumą, veiksmingai prižiūrėti trečiajam asmeniui perduotas paslaugas ir valdyti riziką, kuri siejama su veiklos perdavimu trečiajam asmeniui;

(g) CVPD gali tiesiogiai naudotis svarbia informacija apie trečiajam asmeniui perduotas paslaugas;

(h) paslaugų teikėjas bendradarbiauja su kompetentinga institucija ir 11 straipsnyje nurodytomis atitinkamomis institucijomis, kiek tai susiję su jam perduotos veiklos vykdymu;

(i) CVPD užtikrina, kad paslaugų teikėjas atitiktų standartus, nustatytus atitinkamuose duomenų apsaugos teisės aktuose, kurie būtų taikomi, jei paslaugų teikėjai būtų įsteigti Sąjungoje. CVPD privalo užtikrinti, kad tie standartai būtų nustatyti šalių sutartyje ir kad jų būtų laikomasi.

2. CVPD rašytiniame susitarime apibrėžia savo ir paslaugų teikėjo teises ir pareigas. Veiklos perdavimo susitarime nustatoma CVPD galimybė nutraukti susitarimą.

3. CVPD gavęs prašymą kompetentingai institucijai ir 11 straipsnyje nurodytoms atitinkamoms institucijoms leidžia naudotis visa būtina informacija, kad jos galėtų įvertinti, ar trečiajam asmeniui perduota veikla atitinka šio reglamento reikalavimus.

4. Norint trečiajam asmeniui perduoti pagrindinę paslaugą reikalingas kompetentingos institucijos veiklos leidimas pagal 17 straipsnį.

5. 1–4 dalys netaikomos, jei CVPD kai kurias savo paslaugas ar veiklą perduoda viešajam subjektui ir jei tas perdavimas reglamentuojamas specialioje teisinėje, reguliacinėje ir veiklos sistemoje, dėl kurios bendrai susitarė ir kurią įformino viešasis subjektas ir atitinkamas CVPD ir kuriai pritarė kompetentingos institucijos remdamosi šiame reglamente nustatytais reikalavimais.

2 skirsnis Veiklos taisyklės

29 straipsnis Bendrosios nuostatos

1. CVPD struktūra atitinka jo dalyvių poreikius ir jo aptarnaujamas rinkas.

2. CVPD turi aiškiai apibrėžtus tikslus, kurie yra išmatuojami ir kuriuos įmanoma pasiekti, pvz., būtiniausio paslaugų lygmens, rizikos valdymo lūkesčių ir verslo prioritetų srityse.

3. CVPD nusistato skaidrias skundų nagrinėjimo taisykles.

30 straipsnis Dalyvavimo reikalavimai

1. Kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato viešai skelbiamus dalyvavimo kriterijus, kuriais užtikrinama sąžininga ir atvira prieiga. Tokie kriterijai yra skaidrūs, objektyvūs, grindžiami rizika ir nediskriminaciniai, kad būtų užtikrinama sąžininga ir atvira prieiga prie CVPD. Prieigą ribojančius kriterijus leidžiama taikyti tik tuomet, jeigu jais siekiama kontroliuoti CVPD riziką.

2. CVPD prieigos prašymus tvarko neatidėliodamas, atsakydamas į tokius prašymus per vieną mėnesį, ir viešai skelbia prieigos prašymų tvarkymo procedūras.

3. CVPD gali atsisakyti suteikti prieigą 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančiam dalyviui tik tokiu atveju, jeigu tokį atsisakymą tinkamai pagrindžia raštu ir paremia išsamia rizikos analize.

Atsisakymo atveju prašymą pateikęs dalyvis turi teisę pateikti skundą atsisakiusio suteikti prieigą CVPD kompetentingai institucijai.

Atsakinga kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja skundą įvertindama atsisakymo priežastis ir pateikia prašymą pateikusiam dalyviui pagrįstą atsakymą.

Atsakinga kompetentinga institucija konsultuojasi su prašymą pateikusio dalyvio įsteigimo vietos kompetentinga institucija dėl skundo vertinimo. Jei prašymą pateikusio dalyvio institucija nesutinka su pateiktu vertinimu, klausimas perduodamas EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Jei CVPD atsisakymas suteikti prieigą prašymą pateikusiam dalyviui laikomas nepagrįstu, atsakinga kompetentinga institucija įpareigoja CVPD suteikti prieigą prašymą pateikusiam dalyviui.

4. CVPD nustato objektyvias ir skaidrias 1 dalyje nustatytų dalyvavimo kriterijų nebeatitinkančių dalyvių dalyvavimo sustabdymo ir tvarkingo pasitraukimo procedūras.

5. Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis patikslinama rizika, dėl kurios CVPD gali atsisakyti suteikti dalyviams prieigą, ir 3 dalyje nurodytos procedūros elementai.

6. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato standartines formas ir šablonus, susijusius su 3 dalyje nurodyta procedūra.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

31 straipsnis Skaidrumas

1. Kiek tai susiję su kiekviena valdoma vertybinių popierių atsiskaitymo sistema ir kiekviena kita teikiama paslauga, CVPD viešai skelbia teikiamų paslaugų kainas ir mokesčius. Jis atskirai atskleidžia kiekvienos teikiamos paslaugos ir funkcijos kainas ir mokesčius, įskaitant nuolaidas ir sąlygas, kuriomis tos nuolaidos taikomos. Jis sudaro sąlygas savo klientams atskirai gauti teikiamas konkrečias paslaugas.

2. CVPD skelbia kainų sąrašą, kad būtų lengviau lyginti pasiūlymus ir klientai galėtų numatyti kainas, kurias turi mokėti už naudojimąsi paslaugomis.

3. CVPD privalo laikytis savo skelbiamos kainų politikos.

4. CVPD savo klientams teikia informaciją, kuri sudaro sąlygas sutikrinti sąskaitą su skelbiamais kainų sąrašais.

5. CVPD visiems nariams atskleidžia su teikiamomis paslaugomis susijusią riziką.

6. CVPD atskirai apskaito teikiamų paslaugų sąnaudas ir pajamas ir tą informaciją atskleidžia kompetentingai institucijai.

32 straipsnis Ryšių palaikymo su dalyviais ir kitomis rinkos infrastruktūromis procedūros

Palaikydami ryšius su valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviais ir rinkos infrastruktūromis, su kuriomis jie sąveikauja, CVPD naudoja pripažintas ryšių palaikymo procedūras ir keitimosi pranešimais bei atskaitiniais duomenimis standartus, kad būtų lengviau veiksmingai registruoti duomenis, vykdyti mokėjimus ir atsiskaitymus.

3 skirsnis CVPD paslaugoms taikomi reikalavimai

33 straipsnis Bendrosios nuostatos

Kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato tinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant patikimą apskaitos praktiką ir kontrolės priemones, kurios padėtų užtikrinti vertybinių popierių emisijų vientisumą, sumažinti ir valdyti riziką, susijusią su saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius.

34 straipsnis Emisijos vientisumas

1. CVP imasi tinkamų sutikrinimo priemonių patikrinti, kad CVPD pateiktą vertybinių popierių emisiją arba jos dalį sudarančių vertybinių popierių skaičius būtų lygus vertybinių popierių, įrašytų į CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvių vertybinių popierių sąskaitas, sumai. Tokios sutikrinimo priemonės taikomos tą pačią dieną.

2. Prireikus ir jei tam tikros vertybinių popierių emisijos sutikrinimo procese dalyvauja kiti subjektai, kaip antai emitentas, registratoriai, emisijų ir mokėjimų tarpininkai, bendri depozitoriumai, kiti CVPD ar kiti subjektai, CVPD reikalauja, kad tokie subjektai suderintų tinkamas bendradarbiavimo ir informacijos mainų priemones su CVPD, kad būtų išlaikytas emisijos vientisumas.

3. CVPD valdomoje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje neleidžiamas vertybinių popierių sąskaitos pereikvojimas, debeto likutis ar vertybinių popierių sukūrimas.

4. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina sutikrinimo priemones, kurių CVPD imasi pagal 1–3 dalis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

35 straipsnis Dalyvių vertybinių popierių apsauga

1. Kiekvienos valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu CVPD saugo įrašus ir ataskaitas, kurie sudarytų sąlygas bet kuriuo metu nedelsiant CVPD turimose sąskaitose atskirti vieno dalyvio vertybinius popierius nuo kito dalyvio vertybinių popierių ir prireikus nuo CVPD nuosavo turto.

2. CVPD saugo įrašus ir ataskaitas, kurie sudaro sąlygas dalyviui atskirti savo vertybinius popierius nuo savo klientų vertybinių popierių.

3. CVPD siūlo saugoti įrašus ir ataskaitas, kurie sudaro sąlygas dalyviui atskirti kiekvieno iš savo klientų vertybinius popierius, jei ir kaip reikalauja tas dalyvis (atskiro kliento atskyrimas).

4. CVPD viešai skelbia apsaugos lygmenį ir sąnaudas, susijusius su siūlomais skirtingais atskyrimo lygmenimis, ir siūlo tas paslaugas pagrįstomis komercinėmis sąlygomis.

5. CVPD nenaudoja dalyvio vertybinių popierių jokiais tikslais, nebent gaunamas aiškus to dalyvio sutikimas.

6. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina nematerialios formos metodus ir sąskaitų struktūras, kurios sudarytų sąlygas atskirti 1–3 dalyse nurodytus turimus vertybinius popierius, ir jų vertinimo metodus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

36 straipsnis Atsiskaitymo baigtinumas

1. CVPD užtikrina, kad jo valdoma vertybinių popierių atsiskaitymo sistema dalyviams siūlytų tinkamą apsaugą. CVPD valdoma vertybinių popierių atsiskaitymo sistema yra paskiriama ir apie ją pranešama Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punkte nurodyta tvarka.

2. CVPD nustato savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų procedūras, kurios leidžia laiku įvykdyti atsiskaitymą, jų dalyviams sukelti kuo mažesnę sandorio šalies riziką ir likvidumo riziką ir užtikrinti, kad neatsiskaitymo atvejų būtų mažai.

3. CVPD aiškiai apibrėžia momentą, kada pervedimo pavedimai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje yra neatšaukiami, teisiškai vykdytini ir privalomi tretiesiems asmenims.

4. CVPD atskleidžia momentą, kada lėšų ir vertybinių popierių pervedimas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje yra neatšaukiamas, teisiškai vykdytinas ir privalomas tretiesiems asmenims.

5. 3 ir 4 dalys taikomos nepažeidžiant nuostatų, taikomų 45 straipsnyje nustatytoms sąsajoms ir bendrai atsiskaitymo IT infrastruktūrai.

6. CVPD atsiskaitymo baigtinumą užtikrina ne vėliau kaip numatytos atsiskaitymo dienos darbo pabaigoje. Naudotojų komitetui paprašius, jis įdiegia sistemas, kurios leidžia atsiskaitymus įvykdyti tą pačią dieną arba realiu laiku.

7. Piniginės įplaukos už vertybinių popierių atsiskaitymą gavėjams naudoti pateikiamos ne vėliau kaip numatytos atsiskaitymo dienos darbo pabaigoje.

8. Už visus vertybinių popierių sandorius atsiskaitant piniginėmis lėšomis tarp CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų tiesioginių dalyvių atsiskaitoma atliekant vienalaikį vertybinių popierių ir lėšų pervedimą.

9. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 2 dalyje nurodytų procedūrų, kad atsiskaitymas būtų laiku įvykdytas, elementus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

37 straipsnis Piniginis atsiskaitymas

1. Sandoriams, kurių valiuta yra šalies, kurioje vyksta atsiskaitymas, valiuta, CVPD savo atitinkamos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos piniginius atsiskaitymus, kai praktiškai verta ir įmanoma, vykdo per sąskaitas, atidarytas centriniame banke, kuris dirba su tokia valiuta.

2. Kai praktiškai neverta ir neįmanoma atsiskaitymus vykdyti per centrinio banko sąskaitas, CVPD gali siūlyti visose arba dalyje savo vertybinių popierių sistemų piniginius atsiskaitymus vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas. Siūlydamas atsiskaitymus vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas, CVPD tą daro pagal IV antraštinės dalies nuostatas.

3. Jei CVPD siūlo atsiskaitymus ir per centrinio banko sąskaitas, ir per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas, jo dalyviai turi teisę pasirinkti iš šių dviejų galimybių.

4. CVPD teikia pakankamai informacijos rinkos dalyviams, kad jie galėtų nustatyti ir įvertinti su šiomis paslaugomis susijusią riziką ir sąnaudas.

5. Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis apibrėžiami atvejai, kai piniginiai atsiskaitymai konkrečia valiuta per centriniame banke atidarytas sąskaitas yra nepraktiški ir neįmanomi, ir jų vertinimo metodai.

38 straipsnis Su dalyvio įsipareigojimų neįvykdymu susijusios taisyklės ir procedūros

1. Kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato veiksmingas ir aiškias dalyvio įsipareigojimų neįvykdymui valdyti skirtas taisykles ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad CVPD galėtų laiku imtis veiksmų nuostoliams ir likvidumo problemoms apriboti ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus.

2. CVPD su įsipareigojimų neįvykdymu susijusias taisykles ir procedūras skelbia viešai.

3. CVPD su savo dalyviais ir kitomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis periodiškai testuoja ir peržiūri su įsipareigojimų neįvykdymu susijusias procedūras, kad užtikrintų jų praktiškumą ir veiksmingumą.

4. Kad užtikrintų nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI gali teikti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.

4 skirsnis Rizikos ribojimo reikalavimai

39 straipsnis Bendrieji reikalavimai

CVPD patvirtina patikimą rizikos valdymo sistemą teisinei, verslo, operacinei ir kitai rizikai visapusiškai valdyti.

40 straipsnis Teisinė rizika

1. Veiklos leidimo ir priežiūros tikslais, taip pat klientų informavimo tikslais CVPD taisyklės, procedūros ir sutartys yra aiškios ir suprantamos, įskaitant visų valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų taisykles, procedūras ir sutartis.

2. CVPD taisyklių, procedūrų ir sutarčių struktūra yra tokia, kad būtų galima užtikrinti jų vykdymą visose atitinkamos jurisdikcijos teritorijose, taip pat ir dalyvio įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

3. Skirtingų jurisdikcijų teritorijose veiklą vykdantis CVPD nustato ir mažina riziką, kylančią dėl bet kokios galimos skirtingų jurisdikcijų teritorijų teisės aktų kolizijos.

41 straipsnis Bendroji verslo rizika

CVPD turi patikimas valdymo ir kontrolės IT priemones, kad galėtų nustatyti, stebėti ir valdyti bendrąją verslo riziką, įskaitant verslo strategiją, pinigų srautus ir veiklos išlaidas.

42 straipsnis Operacinė rizika

1. CVPD nustato visus galimus ir vidinius, ir išorinius operacinės rizikos šaltinius ir kuo labiau sumažina jų poveikį įdiegdamas tinkamas IT priemones, kontrolės priemones ir procedūras, įskaitant jų įdiegimą visose valdomose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose.

2. CVPD turi tinkamas pakankamo pajėgumo IT priemones, kuriomis užtikrinama aukšto lygio apsauga ir techninis patikimumas. Informacinių technologijų priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos sudėtingumą, įvairovę ir rūšis, siekiant užtikrinti griežtus apsaugos standartus ir saugomos informacijos vientisumą ir konfidencialumą.

3. Notarinių ir centralizuoto tvarkymo paslaugų ir kiekvienos valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu CVPD parengia, įdiegia ir taiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planą, kurių tikslas – užtikrinti, kad per įvykius, kurie kelia didelę veiklos sutrikdymo riziką, būtų išsaugotos jo funkcijos, laiku atkurta veikla ir kad būtų vykdomi CVPD įsipareigojimai.

4. 3 dalyje nurodytame plane bent jau numatoma esant sutrikimams atkurti visus duomenis apie sandorius, kad CVPD dalyviai galėtų patikimai tęsti savo veiklą ir numatytą dieną atlikti atsiskaitymus. Jame taip pat numatoma įsteigti antrą duomenų tvarkymo vietą, kuri turėtų reikiamo dydžio pagrindinius išteklius, pajėgumus ir funkcines savybes, įskaitant tinkamos kvalifikacijos patyrusius darbuotojus.

5. CVPD planuoja ir vykdo 1–4 dalyse nurodytų priemonių testavimo programą.

6. CVPD nustato, stebi ir valdo riziką, kurią jo veiklai galėtų kelti pagrindiniai jo valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyviai, paslaugų ir komunalinių paslaugų teikėjai ir kiti CVPD ar kitos rinkos infrastruktūros.

7. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 1 ir 6 dalyse nurodytą operacinę riziką, tos rizikos testavimo, panaikinimo ar didžiausio sumažinimo metodus, įskaitant 3 ir 4 dalyse nurodytą veiklos tęstinumo politiką ir veiklos atkūrimo planus, ir jų vertinimo metodus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

43 straipsnis Investicinė rizika

1. CVPD savo finansinį turtą laiko centriniuose bankuose arba veiklos leidimus gavusiose kredito įstaigose, turinčiose patikimą apskaitos praktiką, saugojimo procedūras ir vidaus kontrolės priemones, kuriomis užtikrinama visiška to turto apsauga.

2. CVPD prireikus nedelsiant gali pasinaudoti savo turtu.

3. CVPD savo finansinius išteklius investuoja tik į pinigus arba labai likvidžias finansines priemones, kurių rinkos ir kredito rizika labai maža. Šias investicijas galima greitai likviduoti, patiriant minimalų neigiamą kainos poveikį.

4. CVPD, priimdamas sprendimą dėl investicijų, atsižvelgia į bendras kredito rizikos pozicijas atskirų įstaigų atžvilgiu ir užtikrina, kad jo bendra rizika bet kurios atskiros įstaigos atžvilgiu neviršytų priimtinų koncentracijos ribų.

44 straipsnis Kapitalo reikalavimai

1. CVPD kapitalas kartu su nepaskirstytuoju pelnu ir rezervais yra proporcingas su CVPD veikla susijusiai rizikai. Jis visuomet yra pakankamas, kad būtų galima:

(a) užtikrinti, kad CVPD būtų tinkamai apsaugotas nuo operacinės, teisinės, verslo, saugojimo ir investicinės rizikos;

(b) padengti galimus bendrus verslo nuostolius taip, kad CVPD galėtų toliau nuolat teikti paslaugas;

(c) užtikrinti tvarkingą įsipareigojimų nevykdančio CVPD likvidavimą arba veiklos restruktūrizavimą per tinkamą laikotarpį;

(d) sudaryti sąlygas CVPD einamąsias ir numatomas veiklos išlaidas padengti mažiausiai šešis mėnesius pagal įvairius nepalankiausių sąlygų scenarijus.

2. CVPD turi planą, skirtą:

(a) papildomam kapitalui pritraukti, jei jo akcinis kapitalas priartėja prie 1 dalyje reikalaujamo dydžio arba tampa mažesnis už tą dydį;

(b) tvarkingam likvidavimui arba veiklos ir paslaugų reorganizavimui užtikrinti, jei CVPD negali pritraukti naujo kapitalo.

Šį planą tvirtina direktorių valdyba arba atitinkamas valdybos komitetas, ir jis reguliariai atnaujinamas.

3. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 1 dalyje nurodytą CVPD kapitalą, nepaskirstytąjį pelną ir rezervus ir 2 dalyje nurodyto plano požymius.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

5 skirsnis CVPD sąsajoms taikomi reikalavimai

45 straipsnis CVPD sąsajos

1. Prieš įdiegdami CVPD sąsają ir nuolat po tokios sąsajos įdiegimo visi susiję CVPD nustato, vertina, stebi ir valdo visus galimus rizikos, dėl sąsajos susitarimo kylančios jiems patiems ir jų dalyviams, šaltinius.

2. Sąsajos susitarimams reikia gauti veiklos leidimą, kaip reikalaujama pagal 17 straipsnio 1 dalies d punktą.

3. Sąsaja užtikrina sąsają įdiegusių CVPD ir jų dalyvių tinkamą apsaugą, visų pirma, kiek tai susiję su galimais CVPD paimtais kreditais ir koncentracijos bei likvidumo rizika, kylančia dėl sąsajos susitarimo.

Sąsaja paremiama tinkamu sutartiniu susitarimu, kuriame nustatomos atitinkamos sąsają įdiegusių CVPD ir prireikus CVPD dalyvių teisės ir pareigos. Sutartiniuose susitarimuose, turinčiuose pasekmių keliose skirtingos jurisdikcijos teritorijose, nedviprasmiškai pasirenkama teisė, kuri reglamentuoja kiekvieną sąsajos veikimo aspektą.

4. Jei tarp sąsają įdiegusių CVPD atliekamas preliminarus vertybinių popierių pervedimas, draudžiama dar kartą pervesti vertybinius popierius, kol pirmasis pervedimas netampa baigtinis.

5. CVPD, kuris sąsajai su kitu CVPD užtikrinti naudoja tarpininką, vertina, stebi ir valdo papildomą riziką, kylančią dėl to tarpininko naudojimo.

6. Sąsają įdiegę CVPD turi patikimas sutikrinimo procedūras užtikrinti, kad atitinkami jų įrašai būtų tikslūs.

7. Kai praktiškai verta ir fiziškai įmanoma, CVPD tarpusavio sąsajos leidžia už sandorius atsiskaityti atliekant vienalaikį vertybinių popierių ir lėšų pervedimą tarp sąsają įdiegusių CVPD dalyvių. Kai vykdant atsiskaitymą vertybiniai popieriai ir lėšos pervedami ne vienu metu, apie to priežastis pranešama kompetentingoms institucijoms.

8. Sąveikaujančios vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ir CVPD, kurie naudoja bendrą atsiskaitymo infrastruktūrą, nustato šiuos identiškus momentus:

(a) pervedimo pavedimų įvedimo į sistemą;

(b) pervedimo pavedimų neatšaukiamumo;

(c) vertybinių popierių ir piniginių lėšų pervedimų baigtinumo.

9. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 3 dalyje numatytas sąlygas, kuriomis kiekvienos rūšies sąsajos susitarime numatoma tinkama sąsają įdiegusių CVPD ir jų dalyvių apsauga, ypač kai vienas CVPD ketina dalyvauti kito CVPD valdomoje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, 5 dalyje nurodytos papildomos rizikos, kylančios dėl tarpininkų naudojimo, stebėseną ir valdymą, 6 dalyje nurodyto sutikrinimo metodus, atvejus, kai vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pervedimas atsiskaitymui pasinaudojant sąsaja yra praktiškas ir fiziškai įmanomas, kaip numatyta 7 dalyje, ir jų vertinimo metodus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

III skyrius Kolizinės normos

46 straipsnis Nuosavybės aspektams taikoma teisė

1. Visus klausimus, susijusius su CVPD laikomų finansinių priemonių nuosavybės aspektais, reglamentuoja tos šalies, kurioje tvarkoma sąskaita, teisė.

2. Jei sąskaita naudojama atsiskaitymams vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, taikoma teisė yra ta, kuri reglamentuoja tą vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą.

3. Jei sąskaita nenaudojama atsiskaitymams vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, daroma prielaida, kad ta sąskaita tvarkoma toje vietoje, kur yra CVPD įprasta gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008[24] 19 straipsnyje.

4. Šiame straipsnyje įpareigojimas taikyti šalies teisę apima įpareigojimą taikyti toje šalyje galiojančias teisės normas, išskyrus tarptautinės privatinės teisės normas.

IV skyrius Prieiga prie CVPD

1 skirsnis Emitentų prieiga prie CVPD

47 straipsnis Laisvė leisti vertybinius popierius ES veiklos leidimą gavusiame CVPD

1. Nepažeidžiant bendrovių teisės, pagal kurią vertybiniai popieriai išleisti, emitentas turi teisę imtis priemonių, kad jo vertybiniai popieriai būtų užregistruoti bet kuriame CVPD, įsteigtame bet kurioje valstybėje narėje.

2. Kai emitentas pateikia prašymą savo vertybinius popierius registruoti CVPD, pastarasis tokį prašymą išnagrinėja nedelsdamas ir per tris mėnesius atsako prašymą pateikusiam emitentui.

3. CVPD gali atsisakyti emitentui teikti paslaugas. Toks atsisakymas gali būti pagrįstas tik išsamia rizikos analize arba tuo, kad CVPD neturi prieigos prie sandorių duomenų toje rinkoje, kurioje prekiaujama arba bus prekiaujama prašymą pateikusio emitento vertybiniais popieriais.

4. Jei CVPD atsisako emitentui teikti paslaugas, prašymą pateikusiam emitentui jis pateikia išsamias atsisakymo priežastis.

Atsisakymo atveju prašymą pateikęs emitentas turi teisę pateikti skundą atsisakančio teikti paslaugas CVPD kompetentingai institucijai.

To CVPD kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja skundą įvertindama CVPD pateiktas atsisakymo priežastis ir pateikia emitentui pagrįstą atsakymą.

CVPD kompetentinga institucija konsultuojasi su prašymą pateikusio emitento įsteigimo vietos kompetentinga institucija dėl skundo vertinimo. Jei prašymą pateikusio emitento įsteigimo vietos institucija nesutinka su tuo vertinimu, klausimas perduodamas EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Jei CVPD atsisakymas teikti paslaugas emitentui laikomas nepagrįstu, atsakinga kompetentinga institucija įpareigoja CVPD teikti paslaugas prašymą pateikusiam emitentui.

5. Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis patikslinama rizika, dėl kurios CVPD gali atsisakyti suteikti emitentams prieigą, ir 4 dalyje nurodytos procedūros elementai.

6. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato standartines formas ir šablonus, susijusius su 2 dalyje nurodyta procedūra.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

2 skirsnis CVPD tarpusavio prieiga

48 straipsnis Standartinės sąsajos prieiga

CVPD turi teisę tapti kito CVPD dalyviu pagal 30 straipsnį ir gavęs veiklos leidimą dėl CVPD sąsajos, kaip numatyta 17 straipsnyje.

49 straipsnis Specializuotos sąsajos prieiga

1. Jei vienas CVPD prašo kito CVPD sukurti specialias pastarojo prieigos funkcijas, prašymą gavęs CVPD gali atmesti tokį prašymą tik remdamasis rizikos argumentais. Jis negali atmesti prašymo dėl priežasčių, susijusių su rinkos dalies praradimu.

2. Prašymą gavęs CVPD iš prašymą pateikusio CVPD gali imti mokestį už specializuotos sąsajos prieigos suteikimą pagal principą „sąnaudos plius antkainis“, nebent abi šalys susitaria kitaip.

50 straipsnis CVPD sąsajoms taikoma procedūra

1. Kai vienas CVPD pateikia prieigos prašymą kitam CVPD, pastarasis tokį prašymą išnagrinėja nedelsdamas ir per tris mėnesius atsako prašymą pateikusiam CVPD.

2. CVPD gali atsisakyti suteikti prieigą prašymą pateikusiam CVPD tik tuomet, jeigu tokia prieiga darytų poveikį finansų rinkų veikimui ir keltų sisteminę riziką. Toks atsisakymas gali būti pagrįstas tik išsamia rizikos analize.

Jei CVPD atsisako suteikti prieigą, prašymą pateikusiam CVPD jis pateikia išsamias atsisakymo priežastis.

Atsisakymo atveju prašymą pateikęs CVPD turi teisę pateikti skundą atsisakiusio suteikti prieigą CVPD kompetentingai institucijai.

Atsakinga kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja skundą įvertindama atsisakymo priežastis ir pateikia prašymą pateikusiam CVPD pagrįstą atsakymą.

Atsakinga kompetentinga institucija konsultuojasi su prašymą pateikusio CVPD kompetentinga institucija dėl skundo vertinimo. Jei prašymą pateikusio CVPD institucija nesutinka su pateiktu vertinimu, bet kuri iš šių dviejų institucijų klausimą gali perduoti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Jei CVPD atsisakymas suteikti prieigą prašymą pateikusiam CVPD laikomas nepagrįstu, atsakinga kompetentinga institucija įpareigoja CVPD suteikti prieigą prašymą pateikusiam CVPD.

3. Jei CVPD sutinka įdiegti sąsają, savo sprendimą jie pateikia savo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad gautų veiklos leidimą pagal 17 straipsnį, ir šios institucijos įvertina, ar yra visiškai sumažinta dėl sąsajos susitarimo kylanti galima rizika, kaip antai kredito, likvidumo, operacinė ar kita svarbi rizika.

Atitinkamų CVPD kompetentingos institucijos atsisako išduoti veiklos leidimą dėl sąsajos, jei tai galėtų paveikti paraišką pateikusių CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.

4. Atitinkamų CVPD kompetentingos institucijos konsultuojasi viena su kita dėl sąsajos patvirtinimo ir prireikus, jei sprendimai nesutampa, gali perduoti klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

5. Pagal 64 straipsnį Komisijai įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis patikslinami 1–3 dalyse nurodytų procedūrų elementai.

6. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato standartines formas ir šablonus, susijusius su 1–3 dalyse nurodytomis procedūromis.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

3 skirsnis CVPD ir kitos rinkos infrastruktūros tarpusavio prieiga

51 straipsnis CVPD ir kitos rinkos infrastruktūros tarpusavio prieiga

1. Pagrindinė sandorio šalis ir prekybos vieta nediskriminuodamos ir skaidriai teikia sandorių duomenis CVPD paprašius ir iš to CVPD gali imti mokestį už tokių sandorių duomenų teikimą pagal principą „sąnaudos plius antkainis“, nebent abi šalys susitaria kitaip.

CVPD nediskriminuodamas ir skaidriai suteikia prieigą prie savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų pagrindinei sandorio šaliai arba prekybos vietai ir gali imti mokestį už tą prieigą pagal principą „sąnaudos plius antkainis“, nebent abi šalys susitaria kitaip.

2. Kai viena šalis pateikia prieigos prašymą kitai šaliai pagal 1 dalį, toks prašymas išnagrinėjamas nedelsiant ir per mėnesį atsakoma prašymą pateikusiai šaliai.

3. Prašymą gavusi šalis gali atsisakyti suteikti prieigą tik tuomet, jeigu tokia prieiga darytų poveikį finansų rinkų veikimui ir keltų sisteminę riziką. Ji negali atmesti prašymo dėl priežasčių, susijusių su rinkos dalies praradimu.

Atsisakiusi suteikti prieigą šalis prašymą pateikusiai šaliai pateikia išsamias tokio atsisakymo, pagrįsto išsamia rizikos analize, priežastis. Atsisakymo atveju prašymą pateikusi šalis turi teisę pateikti skundą atsisakiusios suteikti prieigą šalies kompetentingai institucijai.

Atsakinga kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja skundą įvertindama atsisakymo priežastis ir pateikia prašymą pateikusiai šaliai pagrįstą atsakymą.

Atsakinga kompetentinga institucija konsultuojasi su prašymą pateikusios šalies kompetentinga institucija dėl skundo vertinimo. Jei prašymą pateikusios šalies institucija nesutinka su pateiktu vertinimu, bet kuri iš šių dviejų institucijų klausimą gali perduoti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Jei šalies atsisakymas suteikti prieigą laikomas nepagrįstu, atsakinga kompetentinga institucija įpareigoja tą šalį suteikti prieigą prie savo paslaugų.

4. Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis patikslinami 1–3 dalyse nurodytos procedūros elementai.

5. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato standartines formas ir šablonus, susijusius su 1–3 dalyse nurodyta procedūra.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ankstesnėje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

IV antraštinė dalis

Kredito įstaigos, paskirtos teikti bankines papildomas paslaugas CVPD dalyviams

52 straipsnis Veiklos leidimas teikti bankines papildomas paslaugas

1. Pats CVPD neteikia jokių bankinių papildomų paslaugų, nurodytų priedo C skirsnyje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai šio reglamento 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta nacionalinė kompetentinga institucija įsitikina, kad CVPD taiko visas būtinas apsaugos priemones, kad galėtų teikti papildomas paslaugas, kompetentinga institucija gali pateikti Komisijai prašymą leisti šiam CVPD taip pat teikti papildomas paslaugas, nurodytas priedo C skirsnyje. Su šiuo prašymu pateikiama:

a) prašymą pagrindžiantys įrodymai, išsamiai paaiškinant CVPD taikomas priemones visai susijusiai rizikai mažinti;

b) pagrįstas vertinimas, kad šis sprendimas yra veiksmingiausia sisteminio atsparumo užtikrinimo priemonė;

c) numatomo poveikio atitinkamai finansų rinkai ir finansiniam stabilumui analizė.

Atlikusi išsamų poveikio vertinimą, pasikonsultavusi su atitinkamomis įmonėmis ir atsižvelgusi į EBI, EVPRI ir ECB nuomones, Komisija priima įgyvendinimo sprendimą 66 straipsnyje nurodyta tvarka. Komisija nurodo priimamo įgyvendinimo sprendimo priežastis.

CVPD, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata, gauna kredito įstaigos veiklos leidimą, kaip numatyta Direktyvos 2006/48/EB II antraštinėje dalyje. Šiuo veiklos leidimu leidžiama teikti tik tas bankines papildomas paslaugas, kurias teikti jam leidžiama pagal 4 dalį, ir tai reiškia, kad turi būti laikomasi 57 ir 58 straipsniuose nustatytų rizikos ribojimo ir priežiūros reikalavimų.

3. CVPD, ketinantis visos arba dalies savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymo piniginę dalį vykdyti pagal šio reglamento 37 straipsnio 2 dalį, gauna veiklos leidimą šiuo tikslu paskirti veiklos leidimą gavusią kredito įstaigą, kaip numatyta Direktyvos 2006/48/EB II antraštinėje dalyje, nebent šio reglamento 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija remdamasi turimais įrodymais įrodo, kad vienai kredito įstaigai kylančios rizikos pagal šio reglamento 57 straipsnio 3 ir 4 dalis koncentracija nėra pakankamai sumažinta. Pastaruoju atveju šio reglamento 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija gali reikalauti, kad CVPD paskirtų daugiau nei vieną kredito įstaigą. Paskirtos kredito įstaigos laikomos atsiskaitymų tarpininkais.

4. 3 dalyje nurodytas veiklos leidimas apima priedo C skirsnyje nurodytas papildomas paslaugas, kurias paskirta kredito įstaiga arba CVPD, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal šio straipsnio 2 dalį, gali norėti teikti savo dalyviams.

5. Kai CVPD ir paskirta kredito įstaiga priklauso įmonių grupei, kurią galiausiai kontroliuoja ta pati patronuojančioji įmonė, tokios paskirtos kredito įstaigos veiklos leidimas, kaip numatyta Direktyvos 2006/48/EB II antraštinėje dalyje, išimtinai apsiriboja bankinių papildomų paslaugų teikimu, kuris leidžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį. Tas pats reikalavimas taikomas CVPD, kuriam taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal šio straipsnio 2 dalį.

6. CVPD ir paskirtos kredito įstaigos visada laikosi sąlygų, kurių būtina laikytis siekiant gauti veiklos leidimą pagal šį reglamentą.

CVPD nepagrįstai nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas apie bet kokius reikšmingus pokyčius, turinčius įtakos veiklos leidimo sąlygoms.

53 straipsnis Veiklos leidimo išdavimo ir atsisakymo jį išduoti tvarka

1. Paraišką leisti paskirti kredito įstaigą, kaip reikalaujama pagal 52 straipsnį, CVPD pateikia valstybės narės, kurioje jis yra įsteigtas, kompetentingai institucijai.

2. Paraiškoje pateikiama visa būtina informacija, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, kad CVPD ir paskirta kredito įstaiga veiklos leidimo išdavimo metu yra nustatę būtiną tvarką, kad galėtų įvykdyti šiame reglamente nurodytus įpareigojimus. Paraiškoje pateikiama veiklos programa, kurioje nurodomos numatomos bankinės papildomos paslaugos, CVPD ir paskirtų kredito įstaigų santykių organizacinė struktūra ir kaip ta kredito įstaiga ketina laikytis rizikos ribojimo reikalavimų, nustatytų 57 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse.

3. Kompetentinga institucija taiko procedūrą pagal 15 straipsnio 3 ir 6 dalis.

4. Prieš CVPD išduodama veiklos leidimą, kompetentinga institucija konsultuojasi su šiomis institucijomis:

(a) 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta atitinkama institucija dėl to, ar paskirtai kredito įstaigai teikiant numatomas paslaugas nebus daromas poveikis paraišką pateikusio CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos veikimui;

(b) 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija dėl kredito įstaigų gebėjimo laikytis 57 straipsnyje nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų.

5. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina informaciją, kurią paraišką teikiantis CVPD pateikia kompetentingai institucijai.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

6. Konsultuodamasi su ECBS nariais EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato standartines formas, šablonus ir procedūras, susijusius su konsultavimusi su 4 dalyje nurodytomis institucijomis prieš išduodant veiklos leidimą.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

54 straipsnis Bankinių papildomų paslaugų srities išplėtimas

1. CVPD, ketinantis išplėsti bankinių papildomų paslaugų, kurioms teikti jis paskiria kredito įstaigą, sritį, pateikia išplėtimo prašymą valstybės narės, kurioje tas CVPD įsteigtas, kompetentingai institucijai.

2. Paslaugų srities išplėtimo prašymui taikoma 53 straipsnyje nustatyta procedūra.

55 straipsnis Veiklos leidimo panaikinimas

1. Valstybės narės, kurioje įsteigtas CVPD, kompetentinga institucija panaikina veiklos leidimą esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

(a) jeigu CVPD veiklos leidimu nepasinaudoja per 12 mėnesių, aiškiai atsisako veiklos leidimo arba jeigu per pastaruosius šešis mėnesius paskirta kredito įstaiga neteikė paslaugų arba nevykdė veiklos;

(b) jeigu CVPD gauna veiklos leidimą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

(c) jeigu CVPD ir paskirta kredito įstaiga nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias išduotas veiklos leidimas, ir per nustatytą laiką nesiėmė kompetentingos institucijos prašomų taisomųjų veiksmų;

(d) jeigu CVPD ir paskirta kredito įstaiga rimtai ir sistemingai pažeidė šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

2. Prieš panaikindama veiklos leidimą, kompetentinga institucija konsultuojasi su 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis atitinkamomis institucijomis ir 58 straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis dėl būtinybės panaikinti veiklos leidimą, nebent toks sprendimas turi būti skubiai priimtas.

3. EVPRI, bet kuri 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta atitinkama institucija ir bet kuri 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija valstybės narės, kurioje įsteigtas CVPD, kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali paprašyti patikrinti, ar CVPD ir paskirta kredito įstaiga vis dar atitinka sąlygas, pagal kurias išduotas veiklos leidimas.

4. Kompetentinga institucija veiklos leidimą gali panaikinti tik tam tikrai paslaugai, veiklai arba finansinei priemonei.

56 straipsnis CVPD registras

1. Apie kompetentingų institucijų pagal 52, 54 ir 55 straipsnius priimtus sprendimus pranešama EVPRI.

2. EVPRI į sąrašą, kurį privalo skelbti savo specialioje svetainėje pagal 19 straipsnio 3 dalį, įtraukia šią informaciją:

(a) kiekvieno CVPD, dėl kurio priimtas sprendimas pagal 52, 54 ir 55 straipsnius, pavadinimas;

(b) kiekvienos paskirtos kredito įstaigos pavadinimas;

(c) bankinių papildomų paslaugų, kurias paskirta kredito įstaiga turi teisę teikti CVPD dalyviams pagal veiklos leidimą, sąrašas.

3. Kompetentingos institucijos EVPRI praneša apie įstaigas, kurios teikia bankines papildomas paslaugas pagal nacionalinės teisės reikalavimus, per 90 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo.

57 straipsnis Kredito įstaigoms, paskirtoms teikti bankines papildomas paslaugas, taikomi rizikos ribojimo reikalavimai

1. Kredito įstaiga, paskirta teikti bankines papildomas paslaugas, teikia priedo C skirsnyje išvardytas paslaugas, nurodytas veiklos leidime.

2. Kredito įstaiga, paskirta teikti bankines papildomas paslaugas, laikosi visų dabartinių ar būsimų teisės aktų, taikomų kredito įstaigoms.

3. Kredito įstaiga, paskirta teikti bankines papildomas paslaugas, kiekvienos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu laikosi toliau nurodytų konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų dėl su tomis paslaugomis susijusios kredito rizikos:

(a) ji nustato patikimą sistemą atitinkamai kredito rizikai valdyti;

(b) ji dažnai ir reguliariai nustato tokios kredito rizikos šaltinius, vertina ir stebi atitinkamas kredito pozicijas ir naudoja tinkamas rizikos valdymo priemones tai rizikai kontroliuoti;

(c) atitinkamas kredito pozicijas atskiriems skolininkams ji visiškai padengia naudodama užtikrinimo priemones ir kitus lygiaverčius finansinius išteklius;

(d) jei atitinkamai kredito rizikai valdyti reikalinga užtikrinimo priemonė, ji priima tik tokias užtikrinimo priemones, kurių kredito, likvidumo ir rinkos rizika yra nedidelė;

(e) ji nustato ir taiko pakankamai konservatyvius patikslinimus ir koncentracijos ribas, taikomas užtikrinimo priemonių, skirtų c punkte nurodytoms kredito pozicijoms padengti, vertėms;

(f) ji nustato teisiškai privalomą tvarką, kuri sudarytų sąlygas užtikrinimo priemonę nedelsiant parduoti arba įkeisti, visų pirma tarptautinės užtikrinimo priemonės atveju;

(g) ji nustato savo atitinkamų kredito pozicijų ribas;

(h) ji analizuoja ir planuoja, kaip tvarkyti galimas likusias kredito pozicijas, tvirtina taisykles ir procedūras tokiems planams įgyvendinti;

(i) ji suteikia paskolas tik tiems dalyviams, kurie joje turi piniginių lėšų sąskaitas;

(j) ji numato automatinio dienos paskolų grąžinimo procedūrą ir neskatina vienos nakties paskolų taikydama atgrasaus dydžio sankcijas.

4. Kredito įstaiga, paskirta teikti bankines papildomas paslaugas, kiekvienos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atžvilgiu laikosi toliau nurodytų konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų dėl su tomis paslaugomis susijusios likvidumo rizikos:

(a) vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos, kuriai ji veikia kaip atsiskaitymų tarpininkas, kiekvienos valiutos atžvilgiu ji turi patikimą sistemą likvidumo rizikai vertinti, stebėti ir valdyti;

(b) ji nuolat stebi savo turimo likvidaus turto dydį ir nustato savo prieinamo likvidaus turto vertę atsižvelgdama į atitinkamus to turto vertės patikslinimus;

(c) ji nuolat vertina savo likvidumo poreikius ir riziką; tą darydama ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kurią kelia dviejų dalyvių, kurių atžvilgiu jos pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymas;

(d) atitinkamą likvidumo riziką ji mažina nedelsiant prieinamais ištekliais, pvz., išankstinio finansavimo priemonėmis, o kai tai neįmanoma, stengiasi gauti būtinas kredito linijas arba panašias priemones atitinkamiems likvidumo poreikiams patenkinti tik tinkamo rizikos ir rinkos pobūdžio įstaigose ir nustato, vertina ir stebi savo likvidumo riziką, kylančią dėl šių įstaigų;

(e) ji nustato ir taiko tinkamas koncentracijos ribas kiekvienam atitinkamam likvidumą palaikančiam subjektui, įskaitant savo patronuojančiąją įmonę ir patronuojamąsias įmones;

(f) ji nustato ir testuoja atitinkamų išteklių pakankamumą reguliariai vykdydama griežtą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

(g) ji analizuoja ir planuoja, kaip spręsti nepakankamo likvidumo problemas, ir tvirtina taisykles ir procedūras tokiems planams įgyvendinti;

(h) teikiamas dienos paskolos paslaugas ji grindžia proporcingais ir bent jau to paties įsipareigojimų įgyvendinimo termino ištekliais, sudarytais iš kapitalo, piniginių indėlių ir skolinimosi priemonių;

(i) atitinkamus pinigų likučius ji laiko specialiose centrinių bankų sąskaitose, jei praktiškai verta ir įmanoma;

(j) ji užtikrina, kad gavusi apie pasekmes informuoto kliento sutikimą galėtų dar kartą panaudoti užtikrinimo priemonę, gautą iš įsipareigojimų nevykdančio kliento.

5. Konsultuodamasi su EVPRI ir ECBS nariais EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina šiuos aspektus: 

(a) 3 dalies b punkte nurodyto kredito pozicijų vertinimo ir stebėjimo dažnumą ir rizikos valdymo priemonių, kurios naudojamos dėl šių pozicijų kylančiai rizikai kontroliuoti, rūšis;

(b) kas yra lygiaverčiai finansiniai ištekliai taikant 3 dalies c punktą;

(c) kokių rūšių užtikrinimo priemonės gali būti laikomos turinčiomis nedidelę kredito, likvidumo ir rinkos riziką taikant 3 dalies d punktą;

(d) kas yra tinkami patikslinimai taikant 3 dalies e punktą ir 4 dalies b punktą;

(e) koncentracijos ribas, taikomas užtikrinimo priemonių vertėms pagal 3 dalies e punktą, kredito pozicijoms pagal 3 dalies g punktą ir likvidumą palaikantiems subjektams pagal 4 dalies e punktą;

(f) kas yra atgrasaus dydžio sankcijos taikant 3 dalies j punktą;

(g) 4 dalies b punkte nurodyto stebėjimo sistemos aspektus ir metodiką, skirtą 4 dalies b punkte nurodytai prieinamo likvidaus turto vertei apskaičiuoti ir 4 dalies c punkte nurodytiems likvidumo poreikiams ir rizikai įvertinti;

(h) kas yra nedelsiant prieinami ištekliai ir tinkamas rizikos ir rinkos pobūdis taikant 4 dalies d punktą;

(i) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dažnumą, rūšį ir laikotarpius taikant 4 dalies f punktą;

(j) kriterijus, skirtus įvertinti, kada praktiškai verta ir įmanoma pinigų likučius laikyti centrinių bankų sąskaitose taikant 4 dalies i punktą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

58 straipsnis Kredito įstaigų, paskirtų teikti bankines papildomas paslaugas, priežiūra

1. Direktyvoje 2006/48/EB nurodyta kompetentinga institucija atsako už kredito įstaigų, paskirtų teikti bankines papildomas paslaugas, veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą toje direktyvoje nustatytomis sąlygomis ir už tai, kad jos laikytųsi šio reglamento 57 straipsnio 3 ir 4 dalių.

2. Konsultuodamasi su 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija 9 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija bent kartą per metus peržiūri ir įvertina, ar paskirtos kredito įstaigos laikosi 57 straipsnio 1 dalies ir ar visi būtini susitarimai tarp paskirtų kredito įstaigų ir CVPD sudaro joms sąlygas vykdyti šiame reglamente nustatytus įpareigojimus.

3. Atsižvelgdamas į valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyvių apsaugą, CVPD užtikrina, kad iš paskirtos kredito įstaigos jis gautų prieigą prie visos informacijos, būtinos taikant šį reglamentą, ir praneša apie visus jo pažeidimus kompetentingoms institucijoms, nurodytoms 1 dalyje ir 9 straipsnyje.

4. Siekdama Sąjungoje užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir produktyvią kredito įstaigų, paskirtų teikti bankines papildomas paslaugas, priežiūrą, konsultuodamasi su EVPRI ir ECBS nariais, EBI gali teikti gaires kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį.

V antraštinė dalis Sankcijos

59 straipsnis Administracinės sankcijos ir priemonės

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl 60 straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis taikytinų administracinių sankcijų ir priemonių šio reglamento nuostatas pažeidusiems asmenims ir imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jos būtų pritaikytos. Tos sankcijos ir priemonės yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

Per 24 mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės pateikia pirmoje pastraipoje minėtas taisykles Komisijai ir EVPRI. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2. Kompetentingos institucijos turi galimybę administracines sankcijas ir priemones taikyti CVPD, paskirtoms kredito įstaigoms, jų valdymo organų nariams ir visiems kitiems asmenims, kurie veiksmingai kontroliuoja jų veiklą, taip pat visiems kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, laikomiems padariusiais pažeidimą.

3. Naudodamosi savo sankcijų taikymo įgaliojimais 60 straipsnyje aprašytomis aplinkybėmis, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti pagal šį reglamentą pageidautini administracinių sankcijų ir priemonių rezultatai, taip pat koordinuoja savo veiksmus, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir sutapimo taikant administracines sankcijas ir priemones tarpvalstybiniais atvejais pagal 12 straipsnį.

60 straipsnis Sankcijų taikymo įgaliojimai

1. Šis straipsnis taikomas šioms šio reglamento nuostatoms:

(a) kai teikiamos paslaugos pagal priedo A, B ir C skirsnius pažeidžiant 14, 23 ir 52 straipsnius;

(b) kai pagal 14 ir 52 straipsnius reikalaujami veiklos leidimai gauti pateikus klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis, kaip numatyta 18 straipsnio 1 dalies b punkte ir 55 straipsnio 1 dalies b punkte;

(c) kai CVPD neturi reikalaujamo kapitalo pažeisdami 44 straipsnio 1 dalį;

(d) kai CVPD nesilaiko organizacinių reikalavimų pažeisdami 24–28 straipsnius;

(e) kai CVPD nesilaiko veiklos taisyklių pažeisdami 29–32 straipsnius;

(f) kai CVPD nesilaiko CVPD paslaugoms taikomų reikalavimų pažeisdami 34–38 straipsnius;

(g) kai CVPD nesilaiko rizikos ribojimo reikalavimų pažeisdami 40–44 straipsnius;

(h) kai CVPD nesilaiko CVPD sąsajoms taikomų reikalavimų pažeisdami 45 straipsnį;

(i) kai CVPD piktnaudžiaudami atsisako suteikti įvairių rūšių prieigą pažeisdami 47–51 straipsnius;

(j) kai paskirtos kredito įstaigos nesilaiko konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų, susijusių su kredito rizika, pažeisdamos 57 straipsnio 3 dalį;

(k) kai paskirtos kredito įstaigos nesilaiko konkrečių rizikos ribojimo reikalavimų, susijusių su likvidumo rizika, pažeisdamos 57 straipsnio 4 dalį.

2. Nepažeisdamos kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimų, 1 dalyje nurodyto pažeidimo atveju kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinių teisės aktų, gali taikyti bent toliau išvardytas administracines sankcijas ir priemones:

(a) viešai skelbti apie pažeidimą padariusį asmenį ir pažeidimo pobūdį;

(b) nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

(c) panaikinti veiklos leidimus pagal 14 ir 52 straipsnius vadovaujantis 18 ir 55 straipsniais;

(d) atleisti pažeidimą padariusius įstaigų valdymo organų narius;

(e) taikyti administracines pinigines sankcijas, kurių suma gali būti iki dviejų kartų didesnė nei padarius pažeidimą gauto pelno suma, kai ją įmanoma nustatyti;

(f) fiziniam asmeniui – taikyti administracines pinigines sankcijas, kurios neviršytų 5 mln. EUR arba 10 proc. to asmens bendrų metinių pajamų praėjusiais kalendoriniais metais;

(g) juridiniam asmeniui – taikyti administracines pinigines sankcijas, kurios neviršytų 10 proc. to asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais; jeigu įmonė yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta grupės pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

3. Be 2 dalyje minėtų įgaliojimų, kompetentingos institucijos gali turėti kitus sankcijų taikymo įgaliojimus ir numatyti didesnes administracines pinigines sankcijas, nei nustatyta toje dalyje.

4. Apie kiekvieną už šio reglamento pažeidimus taikomą administracinę sankciją ar priemonę skelbiama nedelsiant, nurodant bent informaciją apie pažeidimo tipą bei pobūdį, taip pat pažeidimą padariusių asmenų tapatybę, nebent dėl tokio skelbimo kiltų didelis pavojus finansų rinkų stabilumui. Jei dėl skelbimo dalyvaujančiosioms šalims būtų padaryta neproporcingai didelė žala, kompetentingos institucijos priemones ir sankcijas skelbia anonimiškai.

Skelbiant sankcijas paisoma pagrindinių teisių, numatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą.

61 straipsnis Veiksmingas sankcijų taikymas

1. Nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių tipą ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgia į šiuos kriterijus:

(a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b) atsakingo asmens atsakomybę;

(c) atsakingo asmens dydį ir finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą ar atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

(d) padarius pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų asmenų nuostolių dydį, kai juos įmanoma nustatyti;

(e) atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo atsilygintų už gautą pelną ar išvengtus nuostolius;

(f) atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

2. Kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į papildomus veiksnius, jei jie numatyti nacionaliniuose teisės aktuose.

62 straipsnis Pranešimas apie pažeidimus

1. Valstybės narės įdiegia veiksmingus mechanizmus, kuriais skatina apie šio reglamento pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms.

2. Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:

(a) konkrečios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tyrimo procedūros;

(b) tinkama apie galimus ar faktinius pažeidimus pranešusių asmenų apsauga;

(c) asmens, kuris praneša apie galimus arba faktinius pažeidimus, ir kaltinamo asmens duomenų apsauga pagal Direktyvoje 95/46/EB nustatytus principus;

(d) tinkama procedūra, kuria užtikrinama kaltinamo asmens teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo, taip pat teisė veiksmingai apskųsti teisme dėl jo priimtą sprendimą arba priemonę.

VI antraštinė dalis Deleguotieji aktai, pereinamojo laikotarpio nuostatos, Direktyvos 98/26/EB pakeitimai ir baigiamosios nuostatos

63 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

Pagal 64 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl 2 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 6 dalies, 23 straipsnio 1 ir 4 dalių, 30 straipsnio 1 ir 3 dalių, 37 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 51 straipsnio 2 ir 3 dalių.

64 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, jeigu įvykdomos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

2. 63 straipsnyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali panaikinti 63 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal 63 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

65 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

Pagal 23 straipsnio 6 dalį ir 52 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 66 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

66 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB[25]. Tas komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Komisijai naudojantis šiuo reglamentu suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

67 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Įstaigos, apie kurias kaip CVPD pranešta EVPRI 19 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis, gauna visus veiklos leidimus, kurie būtini taikant šį reglamentą, per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos trečiojoje šalyje įsteigtas CVPD arba gauna veiklos leidimą iš valstybės narės, kurioje ketina teikti paslaugas, kompetentingos institucijos pagal 14 straipsnį, arba pripažinimą iš EVPRI, kur ketina teikti paslaugas, pagal 23 straipsnį.

3. Jei šio reglamento įsigaliojimo dieną trečiojoje šalyje įsteigtas CVPD jau teikia paslaugas valstybėje narėje pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę, tam CVPD leidžiama toliau teikti paslaugas, kol gaunamas 14 straipsnyje nurodytas veiklos leidimas arba 23 straipsnyje nurodytas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti.

4. Trečiojoje šalyje įsteigto CVPD ir valstybėse narėse veiklos leidimus gavusių CVPD sąsajos yra priimtinos, kol gaunamas 14 straipsnyje nurodytas veiklos leidimas arba 23 straipsnyje nurodytas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti.

68 straipsnis Direktyvos 98/26/EB pakeitimai

1. Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punkto pirmos pastraipos trečia įtrauka pakeičiama taip:

„-       kuris, nepažeidžiant kitų griežtesnių nacionalinės teisės aktuose nustatytų bendrai taikomų sąlygų, laikomas sistema ir apie kurį valstybė narė, kurios teisė yra taikoma, praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai po to, kai įsitikina, kad sistemą reglamentuojančios taisyklės yra tinkamos.“

2. Per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės priima ir paskelbia priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 1 dalies nuostatų, ir apie jas praneša Komisijai.

69 straipsnis Ataskaitos ir peržiūra

1. Bendradarbiaudama su EBI ir 9 bei 11 straipsniuose nurodytomis institucijomis EVPRI Komisijai teikia metines ataskaitas, kuriose įvertinamos paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, rinkų tendencijos, galima rizika ir pažeidžiamumas ir prireikus pateikiamos prevencinių ar taisomųjų veiksmų rekomendacijos. Tokioje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

(a) atsiskaitymų už vietos ir tarptautines operacijas veiksmingumo kiekvienoje valstybėje narėje vertinimas remiantis neatsiskaitymo atvejų skaičiumi ir apimtimi, 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų baudų suma, 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų supirkimo sandorių skaičiumi ir apimtimi ir kitais svarbiais kriterijais;

(b) atsiskaitymų, kurie neįvyksta CVPD valdomose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, vertinimas remiantis sandorių skaičiumi ir apimtimi ir kitais svarbiais kriterijais;

(c) paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, teikimo tarpvalstybiniu pagrindu vertinimas remiantis CVPD sąsajų skaičiumi ir rūšimis, CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų dalyvių iš užsienio skaičiumi, sandorių, kuriuose dalyvauja tokie dalyviai, skaičiumi ir apimtimi, savo vertybinius popierius CVPD registruojančių pagal 47 straipsnį emitentų iš užsienio skaičiumi ir kitais svarbiais kriterijais.

2. 1 dalyje nurodytos vienų kalendorinių metų ataskaitos Komisijai pateikiamos iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 d.

70 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. 5 straipsnis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

3. 3 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2012 03 07

Europos Parlamento vardu                                                          Tarybos vardu

Pirmininkas                                                                                   Pirmininkas                                                                                                      

PRIEDAS

Paslaugų sąrašas

A skirsnis Pagrindinės centrinių vertybinių popierių depozitoriumų paslaugos

1. Pirminis vertybinių popierių registravimas nematerialioje sistemoje (notarinė paslauga);

2. vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas aukščiausioje pakopoje (centralizuoto tvarkymo paslauga);

3. vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos valdymas (atsiskaitymų paslauga).

B skirsnis Nebankinės papildomos centrinių vertybinių popierių depozitoriumų paslaugos

CVPD teikiamos paslaugos, kurios padeda didinti vertybinių popierių rinkų saugą, veiksmingumą ir skaidrumą, įskaitant:

1. su atsiskaitymų paslauga susijusias paslaugas, kaip antai:

(a) vertybinių popierių skolinimo mechanizmo organizavimas veikiant kaip tarpininkui tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvių;

(b) užtikrinimo priemonių valdymo paslaugų teikimas veikiant kaip tarpininkui tarp vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvių;

(c) atsiskaitymų sugretinimas, pavedimų siuntimas, sandorių patvirtinimas ir patikrinimas;

2. su notarinėmis ir centralizuoto tvarkymo paslaugomis susijusias paslaugas, kaip antai:

(a) paslaugos, susijusios su akcininkų registrais;

(b) akcinių įvykių tvarkymo inicijavimas, įskaitant mokesčių, visuotinių susirinkimų ir informavimo paslaugas;

(c) naujų emisijų paslaugos, įskaitant ISIN ir panašių kodų priskyrimą ir valdymą;

(d) pavedimų siuntimas ir tvarkymas, mokesčių  rinkimas ir tvarkymas ir susijusių ataskaitų teikimas;

3. vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą, kiek tai susiję su atsiskaitymų paslauga, užtikrinimo priemonių valdymu ir kitomis papildomomis paslaugomis;

4. kitas paslaugas, kaip antai:

(a) bendrų užtikrinimo priemonių valdymo paslaugų teikimas veikiant kaip tarpininkui;

(b) teisės aktais numatytų ataskaitų teikimas;

(c) duomenų ir statistinių duomenų teikimas rinkos ir surašymo įstaigoms;

(d) IT paslaugų teikimas.

C skirsnis Bankinės papildomos paslaugos

1. Su atsiskaitymų paslauga susijusios bankinės paslaugos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams, kaip antai:

(a) piniginių lėšų sąskaitų suteikimas;

(b) piniginių indėlių priėmimas;

(c) piniginių paskolų suteikimas;

(d) vertybinių popierių skolinimas.

2. Su kitomis pagrindinėmis arba papildomomis paslaugomis, išvardytomis A ir B skirsniuose, susijusios bankinės paslaugos, kaip antai:

(a) piniginių lėšų sąskaitų suteikimas atsiskaitymui ir piniginių indėlių priėmimas iš vertybinių popierių sąskaitų turėtojų;

(b) vertybinių popierių skolinimas vertybinių popierių sąskaitų turėtojams;

(c) bankinės paslaugos, padedančios tvarkyti akcinius įvykius, kaip antai:

– i) pajamų ir išpirkimo įplaukų išankstinis finansavimas;

– ii)            mokesčių grąžinimo išankstinis finansavimas.

PRIEDAS

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl vertybinių popierių atsiskaitymo gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[26]

Vidaus rinka – Finansų rinkos

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[27]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Didinti finansų rinkų saugą ir veiksmingumą; stiprinti finansinių paslaugų vidaus rinką.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretieji tikslai: Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus bendruosius tikslus, siekiama šių konkrečių tikslų: · didinti tarptautinių atsiskaitymų saugą; · didinti tarptautinių atsiskaitymų veiksmingumą; · užtikrinti vienodas sąlygas teikti CVPD paslaugas.

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymo tikslas: · didinti atsiskaitymų saugą ir veiksmingumą suvienodinant atsiskaitymo laikotarpius ir užtikrinant, kad didžioji dauguma perleidžiamųjų vertybinių popierių būtų leidžiama nematerialia forma; · gerinti atsiskaitymo drausmę sukuriant tinkamą ir vienodą neatsiskaitymo prevencijos ir tvarkymo sistemą; · tinkamai reglamentuoti visus ES veikiančius CVPD; · užtikrinti CVPD taikomų reikalavimų nuoseklumą ir nacionalinių priežiūros institucijų vykdomos priežiūros koordinavimą; · mažinti tarptautinių atsiskaitymų sąnaudas investuotojams; · užtikrinti didesnį pasirinkimą emitentams ir investuotojams gerinant prieigą prie CVPD; · labiau suvienodinti CVPD paslaugų teikimo konkurencijos sąlygas, o dėl to galėtų pagerėti CVPD paslaugų kokybė ir sumažėti mokesčiai už jas emitentams ir investuotojams.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

· Ataskaita, kurioje įvertinamas atsiskaitymų veiksmingumas kiekvienoje ES rinkoje. Rodikliai, be kitų, galėtų būti neatsiskaitymo atvejų skaičius ir apimtis (atskiriant vienos šalies ir tarpvalstybinius sandorius), CVPD baudų apimtis, supirkimo procedūrų skaičius ir narystės sustabdymo dėl sistemiško neatsiskaitymo atvejų skaičius. · Ataskaita, kurioje įvertinama rinkos pretenzijų apimtis siekiant įvertinti, ar suvienodinus atsiskaitymo laikotarpius padidėjo akcinių įvykių veiksmingumas. · Ataskaita, kurioje įvertinamas investicijų saugotojų, kurie nepriklauso CVPD valdomoms vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms, atsiskaitymo internalizavimas. Ši informacija svarbi atsižvelgiant į sisteminę riziką ir siekiant padėti įvertinti, ar šiuo atžvilgiu būtų būtinas ES įsikišimas. · Ataskaita, kurioje įvertinama, ar tarpvalstybinė veikla plečiasi. Rodikliai, be kitų, galėtų būti CVPD sąsajų skaičius, CVPD dalyvių iš užsienio skaičius, užsienio dalyvių sandorių apimtis ir emitentų, kurie naudojasi užsienio CVPD paslaugomis, skaičius. · Ataskaita, kurioje analizuojamos esminių CVPD paslaugų, kaip antai tarptautinių ir vietos sandorių atsiskaitymo ir saugojimo, kainos Europos Sąjungoje. · CVPD, emitentų ir kitų rinkos infrastruktūrų apklausa siekiant įvertinti, kokiu mastu priimtos priemonės sumažino prieigos kliūtis, arba įvertinti, ar vis dar yra (praktinio ar teisinio pobūdžio) kliūčių.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Taikant reglamentą valstybėse narėse: · būtų suvienodinti atsiskaitymo laikotarpiai; · didžioji perleidžiamųjų vertybinių popierių dauguma būtų išleidžiama nematerialia forma; · pagerėtų atsiskaitymo drausmė sukuriant tinkamą ir vienodą neatsiskaitymo prevencijos ir tvarkymo sistemą; · visų ES veikiančių CVPD veikla būtų tinkamai reglamentuota remiantis tais pačiais reikalavimais; · būtų suvienodintas CVPD veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra ir pagerėtų nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimas; · pagerėtų prieiga prie CVPD abiem kryptimis (viena vertus, emitentams, kitiems CVPD ir kitoms rinkos infrastruktūroms ir, kita vertus, vienam CVPD prie kitų CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų) ir būtų suvienodintos prieigos sąlygos.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

· Finansų rinkos dėl savo pobūdžio yra tarpvalstybinės ir tas pastebima vis didesniu mastu. Nustatytos CVPD paslaugų ir visų pirma atsiskaitymo Europos Sąjungoje sričių problemos iš esmės yra susijusios su tarptautiniais sandoriais. Taigi taisomųjų priemonių, kurias atskiros valstybės narės įgyvendina autonomiškai ir nekoordinuotai, veiksmingumas tarpvalstybinėmis aplinkybėmis būtų labai nedidelis. · Dėl CVPD sisteminio pobūdžio ir vis didesnės jų tarpusavio priklausomybės Europoje reikia koordinuotų veiksmų. · Svarbūs aspektai reglamentuoti galiojančiame acquis communautaire, konkrečiai: Susitarimų dėl finansinio įkaito direktyvoje, Atsiskaitymų baigtinumo direktyvoje, Finansinių priemonių rinkų direktyvoje, Direktyvoje dėl kapitalo poreikio ir dar nepriimtoje būsimoje Vertybinių popierių teisės direktyvoje. Visi nauji pasiūlymai turėtų visiškai atitikti šias ES priemones. Geriausia to siekti bendromis pastangomis.

1.5.3. Panašios patirties išvados

CVPD yra svarbios finansų rinkų įstaigos, nes jie užtikrina vertybinių popierių registravimą ir saugojimą ir valdo sistemas, kuriomis užtikrinamas atsiskaitymas už vertybinių popierių sandorius, t. y. veiksmingas vertybinių popierių pateikimas sumokėjus pinigus. Taigi, jie yra svarbios finansų rinkos infrastruktūros, šalia prekybos vietų, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų. Prekybos vietas reglamentuoja Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD), o pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veikla taip pat bus reglamentuojama ES lygmeniu, kai reglamento dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų pasiūlymą patvirtins Europos Parlamentas ir Taryba ir jis įsigalios.  FPRD taikoma nuo 2007 m. lapkričio mėn., dėl to padidėjo konkurencija tarp finansinių priemonių prekybos vietų ir išaugo paslaugų teikėjų ir parduodamų finansinių priemonių pasirinkimas investuotojams.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Kai kurie aspektai jau reglamentuojami galiojančiais Sąjungos teisės aktais. Pavyzdžiui, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos jau apibrėžtos Direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose[28], o Direktyvoje 2004/39/EB (FPRD) numatomos tam tikros taisyklės dėl rinkos dalyvių dalyvavimo pasirinktoje vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje. Kiti aspektai įtraukti į Komisijos pasiūlymus. Pavyzdžiui, Komisijos pasiūlyme dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų taip pat aptariama atsiskaitymo drausmė, susijusi su tam tikrų kategorijų finansinėmis priemonėmis, o Komisijos pasiūlyme dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų nustatomos taisyklės dėl tarpuskaitos, kuri yra artimai su atsiskaitymu susijęs procesas. Siūlomas reglamentas dera su šiais Sąjungos aktais.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2013 iki 2015 m.,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[29]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ý  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[30]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

-

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), projekto 81 straipsnyje numatyta per trejus metus nuo faktinės EVPRI veikimo pradžios įvertinti patirtį, įgytą veikiant EVPRI. Todėl Komisija skelbs bendrą ataskaitą, kuri bus teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Atliktas pasiūlymo pertvarkyti ES finansų priežiūros sistemą poveikio vertinimas, pateikiamas kartu su reglamentų, kuriais įsteigiama Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, projektais. Papildomi ištekliai EVPRI, numatyti dėl šio pasiūlymo, reikalingi tam, kad EVPRI galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir ypač atlikti savo vaidmenį: · užtikrinti vienodą ir tobulesnį atsiskaitymo drausmės režimą užtikrinant neatsiskaitymo atvejų stebėsenos ir ataskaitų teikimo nuoseklumą ir rengiant standartus dėl neatsiskaitymo prevencijos ir tvarkymo priemonių; · užtikrinti CVPD taikomų taisyklių suvienodinimą ir koordinavimą rengiant standartus; · stiprinti ir užtikrinti nuoseklų nacionalinių priežiūros įgaliojimų taikymą pateikiant gaires dėl institucijų bendradarbiavimo ir rengiant standartus, kuriuose patikslinamas veiklos leidimo paraiškos ir informacijos, kurią reikia pateikti kompetentingoms institucijoms ir kuria priežiūros tikslais turi keistis institucijos, turinys; · užtikrinti trečiųjų šalių įmonėms suteiktų prieigos sąlygų koordinavimą ir suvienodinimą; · užtikrinti taisyklių dėl dalyvių, emitentų ir kitų CVPD prieigos prie CVPD ir prieigos tarp CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų suvienodinimą ir koordinavimą. Be šių išteklių nebūtų galima užtikrinti, kad EVPRI laiku ir veiksmingai atliks savo vaidmenį.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Valdymo ir kontrolės sistemos bus taikomos ir šiame pasiūlyme numatytoms EVPRI funkcijoms, kaip numatyta EVPRI reglamente.

Komisija apsispręs dėl galutinio rodiklių, pagal kuriuos turi būti vertinama EVPRI veikla, rinkinio, kai atliks pirmąjį reikalaujamą vertinimą. Atliekant galutinį vertinimą kiekybiniai rodikliai bus tokie pat svarbūs kaip ir kokybiniai įrodymai, surinkti vykdant konsultacijas. Vertinimas pakartotinai atliekamas kas trejus metus.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, EVPRI be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

EVPRI prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems EVPRI darbuotojams.

Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti EVPRI išmokėtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([31]) || ELPA šalių[32] || šalių kandidačių[33] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| 12.0404.01 [EVPRI – Subsidija pagal 1 ir 2 antraštines dalis (Personalo ir administracinės išlaidos)] || DA || TAIP || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

-

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1A || Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Vidaus rinkos ir paslaugų GD || || || 2013 m.[34] || 2014  m. || 2015  m. || || || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

12.0404.01 || Įsipareigojimai || (1) || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Mokėjimai || (2) || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių programų rinkinio lėšomis[35] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Mokėjimai || =2+2a+3 || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Mokėjimai || (5) || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1A išlaidų kategoriją || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Pastabos

Minėti veiklos asignavimai susiję su konkrečiomis pagal pasiūlymą EVPRI skirtomis užduotimis:

1) Su atsiskaitymo drausme susijusios užduotys (2 reguliavimo standartai, 1 gairės ir saugyklos užduotys)

Šiomis priemonėmis siekiama įvesti nuoseklią neatsiskaitymo atvejų stebėseną ir ataskaitų teikimą ir sumažinti neatsiskaitymo atvejų įgyvendinant griežtas prevencines ir nuobaudų priemones.

EVPRI turės parengti du techninius reguliavimo standartus dėl neatsiskaitymo prevencijos priemonių, stebėsenos priemonių, kuriomis nustatomas tikėtinas neatsiskaitymas, priemonių, skirtų neatsiskaitymo problemai spręsti, ir neatsiskaitymo atvejų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos aspektų.

EVPRI taip pat turės pateikti institucijoms gaires, skirtas nuosekliam, veiksmingam ir produktyviam neatsiskaitymo atvejų prevencijos ir tvarkymo priemonių vykdymui užtikrinti.

EVPRI iš kompetentingų institucijų taip pat gaus atitinkamus neatsiskaitymo atvejų duomenis.

2) Su CVPD veiklos leidimų išdavimu ir priežiūra susijusios užduotys (3 reguliavimo standartai, 4 įgyvendinimo standartai, 1 gairės ir saugyklos bei nuolatinės užduotys)

Šiomis priemonėmis siekiama nustatyti nuoseklią CVPD veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros sistemą ir suaktyvinti institucijų bendradarbiavimą. Dėl to turėtų, inter alia, sumažėti tarpvalstybinę veiklą vykdantiems CVPD tenkanti reglamentavimo našta.

EVPRI turės parengti tris techninius reguliavimo standartus ir keturis techninius įgyvendinimo standartus dėl veiklos leidimo paraiškos turinio, informacijos, kurią CVPD teikia kompetentingoms institucijoms, informacijos, kuria institucijos keičiasi priežiūros tikslais, ir buveinės ir priimančiosios šalių institucijų bendradarbiavimo.

EVPRI turės parengti gaires, skirtas nuosekliam, veiksmingam ir produktyviam institucijų bendradarbiavimui atliekant įvairius vertinimus pagal šį reglamentą užtikrinti.

EVPRI turės tvarkyti išsamų CVPD veiklos Sąjungoje registrą, įskaitant veiklos leidimus turinčių CVPD ir CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų pavadinimus, teikiamas paslaugas, atsakingas institucijas, trečiųjų šalių CVPD ir kt.

EVPRI atliks svarbų vaidmenį, susijusį su ne ES įsteigtais CVPD, ketinančiais įsteigti filialą arba teikti paslaugas neįsteigiant filialo Sąjungoje arba ketinančiais įdiegti sąsają su Sąjungos CVPD. Visų pirma, EVPRI turės įvertinti, ar tokiam CVPD taikoma veiksminga veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka jo buveinės šalyje, ir sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su tos šalies kompetentingomis institucijomis.

Be to, EVPRI vykdys tam tikras kitas nuolatines užduotis, įskaitant įsikišimą buveinės ir priimančiosios šalių institucijų nesutarimų atvejais ir informacijos gavimą apie kritinę padėtį.

3) Su CVPD taikomais reikalavimais susijusios užduotys (8 reguliavimo standartai, 2 įgyvendinimo standartai, 1 gairės ir nuolatinės užduotys)

Šiomis priemonėmis siekiama nustatyti nuoseklius reikalavimus CVPD dėl organizacinių ir įmonių valdymo reikalų, veiklos vykdymo, paslaugų ir rizikos ribojimo sistemos. Taip turėtų būti sukurta saugesnė CVPD paslaugų aplinka ir vėlgi sumažėti tarpvalstybinę veiklą vykdantiems CVPD tenkanti reglamentavimo našta.

EVPRI turės parengti aštuonis techninius reguliavimo standartus ir du techninius įgyvendinimo standartus, kad patikslintų tam tikrus aspektus, susijusius su tam tikrais CVPD taikomais reguliavimo reikalavimais, kurie konkrečiai taikomi organizaciniams reikalams, įrašų saugojimui, dalyviams teikiamai prieigai, vertybinių popierių sąskaitų sutikrinimui ir jų atskyrimui, atsiskaitymo baigtinumui, operacinės rizikos mažinimui, kapitalo reikalavimams ir CVPD sąsajoms.

EVPRI taip pat turės pateikti gaires dėl CVPD taisyklių ir procedūrų, skirtų dalyvio įsipareigojimų neįvykdymui valdyti.

EVPRI taip pat turės nuolatines užduotis, kylančias iš jos įgaliojimo įsikišti, kai institucijos nesutaria dėl dalyvių prieigos prie CVPD.

4) Su prieigos reikalavimais susijusios užduotys (3 įgyvendinimo standartai ir nuolatinės užduotys)

Šiomis priemonėmis siekiama didinti veiksmingumą leidžiant emitentams ir investuotojams dalyvauti pasirinktame CVPD.

EVPRI turės parengti tris techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su emitentų prieigos prie CVPD, CVPD tarpusavio prieigos arba CVPD ir kitų rinkos infrastruktūrų tarpusavio prieigos procedūra.

EVPRI taip pat turės nuolatines užduotis, kylančias iš jos įgaliojimo įsikišti, kai institucijos nesutaria dėl prieigos.

5) Su pasiūlymo stebėsena ir vertinimu susijusios užduotys (2 metinės ataskaitos)

EVPRI turės parengti dvi metines ataskaitas, viena būtų skirta atsiskaitymų veiksmingumui kiekvienoje ES rinkoje įvertinti remiantis standartizuotomis ataskaitomis apie rinkos dalyvių neatsiskaitymą, o kita būtų skirta įvertinti, ar tarpvalstybinė veikla plečiasi, remiantis EVPRI registro duomenimis.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 m. || 2014 m. || 2015 m. || || || IŠ VISO

Vidaus rinkos ir paslaugų GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || || || || ||

IŠ VISO Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Asignavimai || 0 || 0 || 0 || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0 || 0 || 0 || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 m.[36] || 2014 m. || 2015 m. || || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 išlaidų kategorijas || Įsipareigojimai || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

Mokėjimai || 0,385 || 0,354 || 0,354 || || || || || 1,093

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Konkretūs pasiūlymo tikslai išdėstyti 1.4.2 skirsnyje. Jie bus pasiekti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant siūlomas teisėkūros priemones ir dalyvaujant EVPRI. Nors kiekvienam veiklos tikslui neįmanoma priskirti konkrečių skaitinių rezultatų, EVPRI vaidmuo ir jos indėlis siekiant pasiūlymo tikslų išsamiai apibūdinti 3.2.1 skirsnyje.

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ý  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastaba.

Dėl pasiūlymo Vidaus rinkos ir paslaugų GD nereikės papildomų žmogiškųjų ir administracinių išteklių. Ištekliai, šiuo metu naudojami Direktyvai 1997/9/EB įgyvendinti, bus toliau tam naudojami.

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ý  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Pasiūlyme numatytos papildomos užduotys, kurias turės vykdyti EVPRI. Tam reikės papildomų išteklių pagal biudžeto eilutę 12.0404.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37].

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– ¨  Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– ý  Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2013 m. || 2014 m. || 2015 m. || || || Iš viso

Valstybės narės per ES nacionalines priežiūros institucijas* || 0,577 || 0,531 || 0,531 || || || || || 1,639

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,577 || 0,531 || 0,531 || || || || || 1,639

* Skaičiavimas grindžiamas dabartiniu EVPRI reglamente numatytu finansavimo mechanizmu (valstybių narių įnašas sudaro 60 proc., o Bendrijos – 40 proc.).

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– ý  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

Finansinės Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių atsiskaitymo gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB, pasiūlymo pažymos priedas

Išlaidos, susijusios su EVPRI užduotimis, apskaičiuotos kaip personalo išlaidos (1 antraštinė dalis) pagal Komisijai pateiktame EVPRI 2012 m. biudžeto projekte nurodytą išlaidų klasifikaciją.

Komisijos pasiūlyme numatytos nuostatos, pagal kurias EVPRI turi parengti 13 techninių reguliavimo standartų ir 9 techninius įgyvendinimo standartus, kad būtų užtikrinta, jog labai techninės nuostatos būtų nuosekliai įgyvendinamos visoje ES. Be to, EVPRI taip pat turės parengti 3 gaires, daugiausia skirtas veiksmingam ir produktyviam institucijų bendradarbiavimui užtikrinti, ir 2 metines ataskaitas reglamento veiksmingumui stebėti ir įvertinti, valdyti CVPD registrą ir atlikti tam tikras kitas nuolatines užduotis.

Kiek tai susiję su terminais, daroma prielaida, kad reglamentas įsigalios 2013 m. pradžioje, todėl papildomų EVPRI išteklių reikės nuo 2013 m. Papildomi darbuotojai skaičiuoti tik EVPRI techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms parengti; daroma prielaida, kad kitas nuolatines užduotis, pvz., susijusias su ne ES įsteigtų CVPD pripažinimu ir tarpininkavimu institucijoms, gali atlikti esami EVPRI darbuotojai. Kalbant apie pareigų pobūdį, siekiant sėkmingai ir laiku parengti naujus techninius standartus reikės, visų pirma, papildomų politikos formavimo, teisės ir poveikio vertinimo pareigūnų.

Vertinant poveikį visos darbo dienos ekvivalento vienetų, kurie reikalingi techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms parengti, skaičiui, darytos tokios prielaidos:

· vienas politikos formavimo pareigūnas parengia vidutiniškai 5 techninius standartus per metus ir tas pats politikos formavimo pareigūnas gali rengti susijusias gaires ar ataskaitas. Tai reiškia, kad reikia 4 politikos formavimo pareigūnų;

· vienas poveikio vertinimo pareigūnas reikalingas rengiant minėtus techninius standartus;

· vienas teisininkas reikalingas rengiant minėtus techninius standartus ir gaires.

Tai reiškia, kad 2013 m. papildomai reikia 6 visos darbo dienos ekvivalento vienetų.

Daryta prielaida, kad šis didesnis visos darbo dienos ekvivalento vienetų skaičius liks 2014 ir 2015 m., nes labiausiai tikėtina, kad standartai bus užbaigti tik 2014 m., o 2015 m. gali prireikti juos iš dalies keisti.

Kitos prielaidos:

· remiantis visos darbo dienos ekvivalento vienetų paskirstymu 2012 m. biudžeto projekte, daroma prielaida, kad papildomi 6 visos darbo dienos ekvivalento vienetai bus paskirstyti taip: 4 laikinieji darbuotojai (74 proc.), 1 deleguotasis nacionalinis ekspertas (16 proc.) ir 1 sutartininkas (10 proc.);

· vidutinis metinis atlyginimas įvairioms darbuotojų kategorijoms nustatomas remiantis Biudžeto GD nurodymais;

· Paryžiui taikomas atlyginimo korekcinis koeficientas – 1,27;

· numatomos mokymo išlaidos – 1 000 EUR vienam visos darbo dienos ekvivalento vienetui per metus;

· komandiruočių išlaidos – 10 000 EUR, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto projekte numatytomis komandiruotėmis, vienam darbuotojui;

· su įdarbinimu susijusios išlaidos (kelionė, viešbutis, sveikatos patikrinimai, įsikūrimo ir kitos pašalpos, persikraustymo išlaidos ir t. t.) – 12 700 EUR, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto, skirto įdarbinimui, projektu, vienam naujam darbuotojui.

Kitų trejų metų būtino biudžeto padidinimo apskaičiavimo metodas išsamiau pristatytas toliau esančioje lentelėje. Apskaičiavimas grindžiamas faktu, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama 40 proc. išlaidų.

Išlaidų rūšis || Apskaičiavimas || Suma (tūkstančiais)

|| || 2013 || 2014 || 2015 || Iš viso

|| || || || ||

1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos || || || || ||

|| || || || ||

11. Atlyginimai ir išmokos || || || || ||

- iš jų laikiniesiems darbuotojams || =4*127*1,27 || 645 || 645 || 645 || 1,935

- iš jų deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams || =1*73*1,27 || 93 || 93 || 93 || 278

- iš jų sutartininkams || =1*64*1,27 || 81 || 81 || 81 || 244

|| || || || ||

12. Su įdarbinimu susijusios išlaidos || =6*12,7 || 76 || || || 76

|| || || || ||

13. Komandiruočių išlaidos || =6*10 || 60 || 60 || 60 || 180

|| || || || ||

15. Mokymas || =6*1 || 6 || 6 || 6 || 18

|| || || || ||

Iš viso pagal 1 antraštinę dalį. Personalo išlaidos || || 961 || 885 || 885 || 2,732

|| || || || ||

Iš jų Bendrijos įnašas (40 %) || || 385 || 354 || 354 || 1,093

Iš jų valstybių narių įnašas (60 %) || || 577 || 531 || 531 || 1,639

Toliau esančioje lentelėje pateiktas siūlomas keturių laikinųjų darbuotojų etatų planas:

Pareigų grupė ir kategorija || Laikini etatai

||

AD 8 || 1

AD 7 || 1

AD 6 || 1

AD 5 || 1

||

Iš viso AD || 4

[1]               OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

[2]               OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[3]               OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

[4]               OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

[5]               COM(2010) 716, 2010 12 8.

[6]               OL C , , p. .

[7]               OL C , , p. .

[8]               OL L 166, 1998 6 11, р. 45.

[9]               2010 m. spalio 20 d. Finansinio stabilumo tarybos dokumentas „Reducing the moral hazard posed by systemically important financial institutions“.

[10]             2008 m. gruodžio 2 d. 2911-ojo Tarybos (ECOFIN) posėdžio išvados.

[11]             OL L 275, 2003 10 25, р. 32.

[12]             OL L 145, 2004 4 30, р. 1.

[13]             OL L 168, 2002 6 27, р. 43.

[14]             OL L 222, 1978 8 14, р. 11.

[15]             OL L 193, 1983 7 18, р. 1.

[16]             OL L 177, 2006 6 30, р. 1.

[17]             Europos kliringo ir atsiskaitymų elgesio kodeksas, kurį 2006 m. lapkričio 7 d. pasirašė Europos vertybinių popierių biržų federacija, Europos tarpuskaitos namų asociacija ir Europos centrinių vertybinių popierių depozitoriumų asociacija.

[18]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[19]             OL L 8, 2001 1 12, р. 1.

[20]             OL L 331, 2010 12 15, р. 84.

[21]             OL L 331, 2010 12 15, р. 12.

[22]             OL L 55, 2011 2 28, р. 13.

[23]             OL L 331, 2010 12 15, р. 120.

[24]             OL L 177, 2008 7 4, р. 6.

[25]             OL L 191, 2001 7 13, р. 45.

[26]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[27]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[28]             OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

[29]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[30]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[31]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[32]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[33]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[34]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[35]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[36]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[37]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.