AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

(1) Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija (Barselonos konvencija) siekiama kuo labiau vengti Viduržemio jūros regiono taršos, ją mažinti, su ja kovoti bei ją panaikinti ir saugoti bei gerinti to regiono jūrų aplinką, siekiant prisidėti prie jo darnaus vystymosi. Konvencija – tarpvyriausybinė sutartis, pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą patvirtinta kaip regioninė jūrų programa. Europos Sąjunga nuo 1977 m. yra Barselonos konvencijos Šalis[1], o 1999 m. sudarė Protokolą dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje[2] ir jo priedus (toliau – Protokolas).

(2) Susitariančiųjų Šalių susitikimas – Konvencijos sprendimų priėmimo organas, turintis įgaliojimus prireikus, remiantis Susitariančiųjų Šalių siūlomais pakeitimais, priimti, persvarstyti ir iš dalies keisti Konvencijos ar jos protokolų priedus. Pateikta keletas pasiūlymų iš dalies pakeisti Protokolo II ir III priedus. Šie pasiūlymai pateikti vertinti 2011 m. gegužės 17–20 d. Marselyje (Prancūzija) vykusiame nacionalinių kontaktinių asmenų susitikime, siekiant juos priimti 2012 m. vasario 8–10 d. Paryžiuje (Prancūzija) vyksiančiame septynioliktajame Barselonos konvencijos Susitariančiųjų Šalių susitikime.

(3) Pagal Konvencijos 17 straipsnį ir Protokolo 14 straipsnio 1 dalį, Protokolo priedų pakeitimas visoms Protokolo Susitariančiosioms Šalims įsigalioja pasibaigus laikotarpiui, Susitariančiųjų Šalių nustatytam priimant pakeitimą; jis neįsigalioja tik toms Susitariančiosioms Šalims, kurios depozitarui raštu pranešė negalinčios patvirtinti pakeitimo. Todėl Taryba, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalimi, turėtų priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta pozicija, kurios turėtų būti laikomasi Sąjungos vardu septynioliktajame Susitariančiųjų Šalių susitikime. 2011 m. Marselyje (Prancūzija) vykusiame nacionalinių kontaktinių asmenų susitikime Konvencijos sekretoriatas pateikė pasiūlymą dešimt ryklių rūšių perrašyti iš III priedo į II priedą. Iš tų dešimties rūšių dvi (Galeorinus galeus ir Isurus oxirhincus) turėtų likti III priede, nes ICCAT artimiausiame metiniame posėdyje persvarstys jų išteklių būklę. Be to, dvi likusios rajų rūšys (Leucoraja circularis ir L. melitensis) taip pat turėtų likti įrašytos III priede, tačiau joms reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Reikėtų imtis priemonių, kad apie rajas būtų sukaupta daugiau duomenų siekiant tikslesnės mokslinės nuomonės, kuria remiantis vėliau galbūt būtų svarstomas rajų įtraukimas į II priedą.

(4) Dėl siūlomų pakeitimų Sąjungos teisės aktų keisti nereikės. Siūlomi pakeitimai neprieštarauja nei Paukščių direktyvai[3], nei Buveinių direktyvai[4], nei bendrajai žuvininkystės politikai (BŽP)[5]. Sąjunga turėtų pritarti šiems pasiūlymams, kadangi: 1) jie moksliškai pagrįsti; 2) taip siekiama nuoseklumo tarp ES vidaus ir išorės veiksmų; ir 3) ES yra įsipareigojusi bendradarbiauti tarptautiniu mastu biologinės įvairovės apsaugos srityje laikydamasi Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos 5 straipsnio, paskutinės 2010 m. Nagojoje vykusioje Biologinės įvairovės konvencijos Šalių konferencijoje priimtų susitarimų ir Pasaulio viršūnių susitikime dėl darnaus vystymosi sutarto tikslo – „iki 2010 m. gerokai sulėtinti dabartinę biologinės įvairovės mažėjimo spartą“.

Remiantis pateiktais argumentais, septynioliktajame Barselonos konvencijos Susitariančiųjų šalių susitikime Sąjunga turėtų pritarti priedų pakeitimo priėmimui.

2012/0021 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatoma septynioliktajame Susitariančiųjų Šalių susitikime Europos Sąjungos vardu priimtina pozicija dėl siūlymų iš dalies pakeisti Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje II ir III priedus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,  

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą[6],

kadangi:

(1)       ES yra Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos [7] (toliau – Barselonos konvencijos) Susitariančioji Šalis ir Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje bei jo priedų[8] (toliau – Protokolas) Šalis;

(2)       Susitariančiųjų Šalių susitikimas – Konvencijos sprendimų priėmimo organas; vienas iš jam suteiktų įgaliojimų – prireikus iš dalies keisti Konvencijos ir jos protokolų priedus. Pagal Barselonos konvencijos 17 straipsnį ir Protokolo 14 straipsnio 1 dalį, Protokolo priedų pakeitimas visoms Protokolo Susitariančiosioms Šalims įsigalioja pasibaigus laikotarpiui, Susitariančiųjų Šalių nustatytam priimant pakeitimą; jis neįsigalioja tik toms Susitariančiosioms Šalims, kurios depozitarui raštu pranešė negalinčios patvirtinti pakeitimo;

(3)       Konvencijos sekretoriatas pateikė pasiūlymus 2012 m. vasario 8–10 d. Paryžiuje (Prancūzija) vyksiančiame septynioliktajame Barselonos ir jos Protokolų Susitariančiųjų Šalių susitikime numatyti dar didesnę tam tikrų rūšių apsaugą iš dalies keičiant Protokolo II ir III priedus;     

(4)       dėl siūlomų pakeitimų Sąjungos teisės aktų keisti nereikės;

(5)       ES turėtų pritarti keliems iš tų pasiūlymų, nes jie yra moksliškai pagrįsti, atitinka Sąjungos teisės aktus ir Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, atitinka Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos[9] 5 straipsnį bei 2010 m. Biologinės įvairovės konvencijoje iškeltą tikslą iki 2020 m. gerokai sulėtinti dabartinį biologinės įvairovės mažėjimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Septynioliktajame Barselonos konvencijos Susitariančiųjų Šalių susitikime balsuodama dėl pasiūlymų, kuriais perrašant kelias rūšis iš Protokolo III priedo į III priedą tos rūšys būtų apsaugotos, Komisija laikosi toliau nurodytos Europos Sąjungos pozicijos.

Europos Komisija pritaria, kad iš Protokolo III priedo būtų išbrauktos ir į Protokolo II priedą būtų įrašytos šios rūšys:

(a) Lamna nasus (Bonnaterre, 1788);

(b) Rhinobatos cemiculus (Saint-Hilaire, 1817);

(c) Rhinobatos rhinobatos (Linnaeus, 1758);

(d) Sphyrna lewini (Griffith & Smith, 1834);

(e) Sphyrna mokarran (Rüppell, 1837);

(f) Sphyrna zygaena (Linnaeus, 1758).

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja [ ].

Priimta Briuselyje,

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas                                                                        [...]

[1]               1977 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 77/585/EEB dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencijos ir Protokolo dėl Viduržemio jūros taršos, sukeliamos atliekų, išmetamų iš laivų ir orlaivių, prevencijos sudarymo, OL L 240, 1977 9 19, p. 1.

[2]               1999 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 1999/800/EB dėl Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje sudarymo ir to protokolo priedų priėmimo (Barselonos konvencija), OL L 322, 1999 12 14, p. 1.

[3]               2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2009/147/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, OL L 20, 2010 1 26, p. 7–25.

[4]               1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[5]               2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[6]               OL C […], […], p. […].

[7]               1977 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 77/585/EEB dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencijos ir Protokolo dėl Viduržemio jūros taršos, sukeliamos atliekų, išmetamų iš laivų ir orlaivių, prevencijos sudarymo, OL L 240, 1977 9 19, p. 1.

[8]               1999 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas 1999/800/EB dėl Protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje sudarymo ir to protokolo priedų priėmimo (Barselonos konvencija), OL L 322, 1999 12 14, p. 1.

[9]               1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 93/626/EEB dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo, OL L 309, 1993 12 13, p. 1.