AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Bendrosios aplinkybės

Europos Sąjungoje fondams tenka svarbus vaidmuo, ypač pilietinėje visuomenėje. Vykdydami įvairią veiklą daugelyje sričių, fondai padeda puoselėti pagrindines Sąjungos vertybes ir siekti Sąjungos tikslų, tokių kaip pagarba žmogaus teisėms, mažumų apsauga, užimtumas ir socialinė pažanga, aplinkos apsauga ir jos būklės gerinimas ar mokslinės ir technologinės pažangos skatinimas. Taigi jie svariai prisideda siekiant strategijoje „Europa 2020“[1] numatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų. Be to, sudarydami palankesnes sąlygas, fondai skatina aktyvesnį piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos projekte. Tačiau vykdydami veiklą fondai susiduria su įvairiomis kliūtimis visoje ES.

2011 m. balandžio mėn. priimtame Bendrosios rinkos akto komunikate[2] pabrėžiama, kad būtina panaikinti rinkos susiskaidymą ir pašalinti paslaugų judėjimo, inovacijų ir kūrybiškumo kliūtis bei suvaržymus, siekiant ekonomikos augimo bei užimtumo ir skatinant konkurencingumą. Jame taip pat pažymėta, kad svarbu didinti piliečių pasitikėjimą bendrąja rinka ir suteikti galimybę piliečiams naudotis visais tos rinkos teikiamais privalumais. Atsižvelgiant į fondų indėlį į socialinę ekonomiką ir novatoriškų visuomenei naudingų iniciatyvų finansavimą, Bendrosios rinkos akte raginama pašalinti kliūtis, su kuriomis fondai susiduria vykdydami tarpvalstybinę veiklą. 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“[3] taip pat pažymėta, kad siekiant skatinti piliečių veiklą ES lygmeniu svarbu stiprinti visuomenei naudingų tikslų siekiančių fondų veiklos europinį aspektą.

Be to, 2011 m. spalio 25 d. komunikate „Socialinio verslo iniciatyva“[4] Komisija pabrėžė, kaip svarbu plėtoti Europos teisines formas, kuriomis galėtų naudotis socialinės ekonomikos sektoriaus subjektai (pvz., fondai, kooperatyvai ar savidraudos draugijos). Socialinio verslo iniciatyvos tikslas – remti įmonių, kurios savo veikla pirmiausia siekia socialinio poveikio, plėtrą; be to, šios iniciatyvos veiksmai skirti socialinės ekonomikos subjektams (įskaitant fondus), kurie atitinka komunikate išdėstytus bendruosius socialinės įmonės kriterijus.

Atsakydamas į Komisijos Bendrosios rinkos aktą, Europos Parlamentas savo rezoliucijoje paragino sukurti tinkamą fondų (taip pat savidraudos draugijų ir asociacijų) teisinį pagrindą; 2011 m. kovo mėn. rašytiniame pareiškime 84/2010 jis pasisakė už tai, kad būtų parengti tokių juridinių asmenų statutai; be to, imtis priemonių šiam tikslui pasiekti Europos Parlamentas Komisiją ragino ir savo ankstesnėse – 2009 ir 2006 m. – rezoliucijose[5]. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritarė statutui 2010 m. nuomonėje savo iniciatyva[6], kurioje pateikė svarstymus dėl tokio statuto rengimo; Regionų komitetas taip pat palaikė Komisijos Bendrosios rinkos akte paskelbtą iniciatyvą dėl fondų[7].

1.2. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Europos Sąjungoje fondai negali veiksmingai teikti finansavimo tarpvalstybiniu mastu. Nusprendus veiklą vykdyti keliose valstybėse, fondams dalį surinktų lėšų tenka skirti teisinėms konsultacijoms, taip pat skirtingų nacionalinių teisės sistemų teisiniams ir administraciniams reikalavimams įgyvendinti.

Šia iniciatyva sukuriama nauja Europos teisinė forma, kuria siekiama sudaryti fondams palankesnes sąlygas steigtis ir veikti bendrojoje rinkoje. Taip fondai galės veiksmingiau naudoti privačias lėšas visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti skirtingose ES valstybėse. Todėl atitinkamai (pvz., dėl mažesnių fondų sąnaudų) daugiau lėšų galėtų būti skiriama visuomenei naudingai veiklai, o tai turėtų teigiamą poveikį Europos piliečių gerovei ir visai ES ekonomikai.

Šiame pasiūlyme nenagrinėjama politinių fondų, susijusių su Europos politinėmis partijomis, padėtis. Nuo 2007 m. tokiems fondams taikomos specialios ES teisės aktuose nustatytos taisyklės, visų pirma susijusios su galimybe gauti ES finansavimą (kartu su Europos politinėmis partijomis)[8]. Šiuo metu Komisija peržiūri šias taisykles ir 2012 m. pasiūlys teisės aktą, kuriuo šios taisyklės bus keičiamos[9].

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Rengdama šį pasiūlymą Komisija pasitelkė išorės ekspertų pagalbą ir visapusiškai tarėsi su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis.

Pirmiausia 2008 m. buvo atlikta (vykdytojas – Hamburgo Maxo Plancko lyginamosios ir tarptautinės privatinės teisės instituto ir Heidelbergo universiteto (Socialinių investicijų centro) konsorciumas) ir paskelbta galimybių studija[10], kurioje teigiama, kad Europos fondo statutas (reglamentuojant mokesčių klausimus arba jų nereglamentuojant) būtų tinkama politikos priemonė nustatytoms problemoms spręsti.

Antra, 2009 m. vasario – gegužės mėn. Komisija organizavo viešas konsultacijas dėl galimybių studijoje pateiktų rekomendacijų. Fondai pareiškė tvirtai remiantys statutą, tačiau nacionalinės valdžios institucijos ir iš dalies verslo organizacijos skeptiškiau vertino tokios teisinės formos poreikį ir galimybę. Kaip paaiškėjo per 2010–2011 m. vykusias bendresnio pobūdžio konsultacijas dėl Komunikato „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, ne pelno sektorius taip pat labai suinteresuotas tokiu statutu.

Dar daugiau informacijos apie konkrečias problemas, su kuriomis susiduriama, Komisija gavo per dvišales diskusijas su fondais, visų pirma per 2010 m. birželio mėn. „Europos fondų savaitę“, taip pat bendraudama su Europos fondų centru (EFC).

Be to, Komisija rinko informaciją apie susijusius nacionalinės teisės aktus; ją nacionalinės valdžios institucijos pateikė atsakymuose į klausimyną, taip pat per paskesnes Bendrovių teisės ekspertų grupės (CLEG)[11] diskusijas 2009, 2010 ir 2011 m. Daugelis valstybių narių išreiškė abejones dėl naujų Europos teisinių formų, įskaitant fondus, poreikio.

Rengdama pasiūlymą Komisija atsižvelgė į minėtas pastabas ir abejones; ji rėmėsi fondų poreikių bei nacionalinių teisės sistemų analize ir pasirinko tokius sprendimo būdus (pvz., dėl iniciatyvos taikymo srities), dėl kurių būtų lengviau susitarti, atsižvelgiant į nacionalinių įstatymų įvairovę.

Poveikio vertinimas parengtas remiantis minėtais surinktais duomenimis. Bendra nustatyta problema – tai, kad dėl skirtingų nacionalinių civilinės teisės normų ir apmokestinimo taisyklių fondams vykdyti tarpvalstybinę veiklą brangu ir sudėtinga, todėl menkai išnaudojamos galimybės lėšų visuomenei naudingiems tikslams tarpvalstybiniu mastu skirti per fondus. Taip pat buvo nustatyta konkretesnių problemų: neapibrėžtumo dėl fondo pripažinimo visuomenei naudingą veiklą vykdančiu fondu kitose valstybėse narėse, lėšų pritraukimo ir paskirstymo tarpvalstybiniu mastu sąnaudų, riboto tarpvalstybinės paramos teikimo.

Buvo apsvarstyti šie galimi variantai: 1) jokių naujų politinių veiksmų ES mastu; 2) informavimo kampanija ir savanoriška kokybės chartija; 3) Europos fondo statutas (kartu reglamentuojant mokesčių klausimus arba jų nereglamentuojant); ir 4) ribotas fondų įstatymų suderinimas.

Nesiimant jokių politinių veiksmų būtų pasikliaujama įgyvendinamomis iniciatyvomis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo bylas ir darbą mokesčių srityje siekiant užtikrinti visapusišką Paslaugų direktyvos įgyvendinimą, taip pat su teisės aktų leidyba nesusijusiomis iniciatyvomis ir fondų sektoriaus iniciatyvomis kitose valstybėse teikiamai paramai remti.

Įgyvendinant informavimo kampaniją būtų siekiama pagerinti fondų žinias apie jų teises ir pareigas pagal nacionalinės teisės aktus, kai jie vykdo veiklą keliose valstybėse. Be to, kokybės chartija, kurią fondai sudarytų savanoriškai, ir atitinkamu Europos kokybės ženklu, kuris galėtų būti skiriamas chartijos nuostatų besilaikantiems fondams, būtų siekiama užtikrinti fondų veiklos kokybę ir patikimumą.

Europos fondo statuto (nereglamentuojant mokesčių klausimų) variantu fondams siūloma alternatyvi teisinė forma. Šiuo atveju esamų nacionalinių fondų formų keisti nereikėtų, o alternatyvi teisinė forma būtų naudojama savanoriškai. Statute būtų nustatyti tam tikri Europos fondui taikomi reikalavimai (pvz., minimalaus įstatinio turto reikalavimas, visuomenei naudingi tikslai, dėl kurių susitaria dauguma valstybių narių).

Pasirinkus Europos fondo statuto (reglamentuojant mokesčių klausimus) variantą valstybės narės taip pat turėtų Europos fondą pripažinti lygiaverčiu vietos visuomenei naudingą veiklą vykdantiems fondams ir jam taikyti tokias pat mokesčių lengvatas kaip ir tiems vietos fondams. Ta pati nuostata būtų taikoma Europos fondo rėmėjams ir paramos gavėjams.

Ribotas fondų įstatymų suderinimas reikštų, kad derinami tie reikalavimai, kuriuos fondai turi atitikti, kad galėtų įsiregistruoti ir vykdyti veiklą užsienyje, t. y. galimi visuomenei naudingą veiklą vykdančio fondo tikslai, minimalaus turto, registravimo reikalavimai ir tam tikri vidaus valdymo aspektai. Nenustatydamos jokių papildomų reikalavimų valstybės narės turėtų leisti fondams, kurie atitinka suderintus kriterijus, vykdyti veiklą jų savo šalyje. Taip pat buvo svarstytos galimybės labiau suderinti nacionalinius fondų įstatymus ir fondams bei jų rėmėjams taikomą apmokestinimo tvarką.

Atlikus siūlomų galimybių poveikio analizę nustatyta, kad, norint pašalinti tarpvalstybines kliūtis fondams bei rėmėjams ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai teikti finansavimą visuomenei naudingiems tikslams, tinkamiausia būtų priimti Europos fondo statutą, kartu automatiškai taikant nediskriminacines apmokestinimo sąlygas.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas

Teisinis siūlomo reglamento dėl Europos fondo statuto pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnis, kuris yra tinkamas teisinis pagrindas, kai jokia kita Sutarties nuostata ES institucijoms nesuteikiami būtini įgaliojimai tam tikrai priemonei priimti.

352 straipsnis yra teisinis esamų formų Europos bendrovių (t. y. Europos bendrovės, Europos ekonominių interesų grupės ir Europos kooperatinės bendrovės) pagrindas. Savo sprendimu[12] dėl Europos kooperatinės bendrovės Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad 352 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.

3.2. Subsidiarumas ir proporcingumas

Siūlomi veiksmai visiškai atitinka subsidiarumo principą. Reikia imtis veiksmų Sąjungos mastu, kad būtų pašalintos esamos nacionalinės kliūtys ir suvaržymai, su kuriais fondai susiduria vykdydami veiklą visoje ES. Dabartinė padėtis rodo, kad problema nėra tinkamai sprendžiama nacionaliniu lygmeniu ir, atsižvelgiant į jos tarpvalstybinį pobūdį, reikia sukurti bendrą sistemą siekiant didinti fondų judumą. Vien valstybių narių veiksmais nebūtų galima užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų geriausiai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis. Šia iniciatyva fondams suteikiama galimybė pasirinkti siūlomą Europos teisinę formą ir lengviau vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

Siūlomi veiksmai būtų tinkami ir neviršytų to, kas būtina nustatytiems tikslams deramai pasiekti, todėl jie atitinka proporcingumo principą. Jais siekiama sukurti naują teisinę formą, kuri papildytų nacionalines formas, o jau galiojantys skirtingi nacionaliniai įstatymai nebūtų keičiami. Valstybėms narėms būtų palikta laisvė išlaikyti ir plėtoti savo nacionalines teisines formas. Be to, mokesčių srityje valstybių narių įstatymai, kuriais reglamentuojamos visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų (ir jų rėmėjų) apmokestinimo sąlygos, nebūtų pakeisti naujomis suderintomis taisyklėmis, tačiau tos galiojančios taisyklės automatiškai būtų taikomos Europos fondui (ir jo rėmėjams). Siūlomais veiksmais būtų siekiama įveikti didžiausias kliūtis, su kuriomis fondai susiduria vykdydami veiklą keliose valstybėse, nenumatant visapusiškų Europos fondui taikomų taisyklių ir nenustatant naujų mokesčių taisyklių.

3.3. Pasirinkta teisinė priemonė

Reglamentas – tinkamiausias būdas užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų taikomas vienodas statutas, kadangi norint naudotis Europos teisine forma taisykles reikia vienodai ir tiesiogiai taikyti visoje ES.

4. IŠSAMUS PASIŪLYMO PAAIŠKINIMAS

I skyriuje (Bendrosios nuostatos) nurodomas dalykas, Europos fondui taikytinos taisyklės ir pateikiamos terminų apibrėžtys, kad būtų užtikrintas reglamente vartojamų terminų aiškumas.

Jame apibrėžiami pagrindiniai Europos fondo požymiai: Europos fondas yra subjektas, siekiantis visuomeninės naudos ir turintis juridinio asmens statusą bei visišką teisnumą visose valstybėse narėse; jo veikla arba įstatuose numatytas ketinimas vykdyti veiklą ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse yra tarpvalstybinio masto; jo įstatinio turto vertė yra mažiausiai 25 000 EUR. Europos fondas gali vykdyti ekonominę veiklą, jeigu gautas pelnas skiriamas visuomenei naudingam (‑iems) tikslui (‑ams), kaip numatyta reglamente. Išsamus visuomenei naudingų tikslų, pripažįstamų pagal daugumos valstybių narių civilinę ir mokesčių teisę, sąrašas pateikiamas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą.

II skyriuje (Steigimas) nustatyti Europos fondo steigimo būdai, būtiniausios įstatų sąlygos ir registravimo reikalavimai.

Europos fondas gali būti steigiamas ex nihilo (testamentine valia, notariniu aktu arba bet kokio (‑ių) fizinio (‑ių) ir (arba) juridinio (‑ių) asmens (‑ų) arba viešosios (‑ųjų) įstaigos (‑ų) rašytiniu pareiškimu pagal taikomą nacionalinę teisę), susijungiant teisėtai vienoje ar keliose valstybėse narėse įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams arba pertvarkant teisėtai valstybėje narėje įsisteigusį nacionalinį visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą į Europos fondą.

Šiame skyriuje sudaromas dokumentų ir duomenų, kuriuos reikėtų pateikti su registravimo prašymais ir kurie turėtų būti paviešinami, sąrašas. Be to, siekiant palengvinti registravimo procesą registro tarnybos turi tarpusavyje bendradarbiauti dėl dokumentų ir duomenų, susijusių su Europos fondu.

III skyriuje (Europos fondo struktūra) nustatomos taisyklės dėl valdybos, valdančiųjų direktorių ir stebėtojų tarybos, taip pat taisyklės dėl interesų konflikto. Kad Europos fondas būtų visiškai patikimas, jis turi taikyti griežtus skaidrumo ir atskaitomybės standartus.

IV skyrius (Registruotoji buveinė ir jos perkėlimas). Europos fondas gali perkelti savo registruotąją buveinę į kitą valstybę narę, kartu išlaikydamas juridinio asmens statusą ir jo nebūtina likviduoti.

V skyriuje (Darbuotojų ir savanorių dalyvavimas) išdėstytos darbuotojų ir savanorių informavimo ir konsultavimo taisyklės pagal atitinkamus ES teisės aktus. Į pasiūlymą neįtrauktos nuostatos dėl darbuotojų dalyvavimo valdyboje, kadangi visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų darbuotojų dalyvavimas valdybos lygmeniu numatytas vos keliose valstybėse narėse.

VI skyrius (Europos fondo veiklos nutraukimas). Reglamente numatyta, kad Europos fondas vėl gali būti pertvarkytas į visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą, kuriam taikoma valstybės narės, kurioje yra jo registruotoji buveinė, teisė, jeigu taip pertvarkyti leidžiama pagal Europos fondo įstatus. Jame taip pat išdėstytos likvidavimo taisyklės tais atvejais, kai Europos fondo tikslas yra pasiektas arba negali būti pasiektas, baigėsi laikotarpis, kuriam jis buvo įsteigtas, arba jis prarado visą savo turtą.

VII skyriuje (Valstybių narių priežiūra) kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms numatyti svarūs įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai prižiūrėti jų kompetencijai priklausančių visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų veiklą. Pavyzdžiui, joms suteikti įgaliojimai tvirtinti Europos fondo tikslo pakeitimą, tirti Europos fondo veiklą, skirti valdybai įspėjimą ir nurodyti valdybai laikytis Europos fondo įstatų, reglamento bei taikomos nacionalinės teisės, atleisti valdybos narį arba dėl jo atleidimo kreiptis į teismą, taip pat likviduoti Europos fondą arba dėl jo likvidavimo kreiptis į teismą. Be to, priežiūros institucijos turi tarpusavyje bendradarbiauti ir keistis informacija, taip pat numatytos taisyklės, reglamentuojančios registro tarnybų ir priežiūros institucijų bendradarbiavimą su mokesčių administratoriais.

VIII skyrius (Apmokestinimo tvarka). Reglamente numatyta, kad Europos fondui ir jo rėmėjams automatiškai taikomos tokios pat mokesčių lengvatos kaip ir vietos visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams. Taip yra todėl, kad valstybės narės privalėtų Europos fondą pripažinti lygiaverčiu visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, įsisteigusiems pagal tos valstybės narės teisės aktus. Europos fondo rėmėjų ir paramos gavėjų atžvilgiu turėtų būti taikomas tas pats principas.

IX skyriuje (Baigiamosios nuostatos) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir imtųsi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Į pasiūlymą įtraukta peržiūros nuostata.

5. POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

6. PAPILDOMA INFORMACIJA

Siūlomas reglamentas svarbus Europos ekonominei erdvei.

2012/0022 (APP)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos fondo (FE) statuto

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[13],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[15],

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) vykdydami veiklą daugelyje sričių, visuomenei naudingą veiklą vykdantys subjektai padeda puoselėti pagrindines Sąjungos vertybes ir siekti Sąjungos tikslų, tokių kaip pagarba žmogaus teisėms, mažumų apsauga, užimtumas ir socialinė pažanga, aplinkos apsauga, išsaugojimas ir jos būklės gerinimas ar mokslinės ir technologinės pažangos skatinimas;

(2) teisinė sistema, pagal kurią visuomenei naudingą veiklą vykdantys subjektai veikia Sąjungoje, pagrįsta nacionalinės teisės aktais ir nėra suderinta Sąjungos mastu. Be to, atskirų valstybių narių civilinė ir mokesčių teisė iš esmės skiriasi. Dėl tokių skirtumų visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams vykdyti tarpvalstybinę veiklą brangu ir sudėtinga. Todėl menkai išnaudojamos galimybės lėšas visuomenei naudingiems tikslams naudoti tarpvalstybiniu mastu;

(3) atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduria visuomenei naudingą veiklą vykdantys subjektai, ir į tai, kad kitos Europos teisinės formos, kuria jie galėtų naudotis vykdydami savo veiklą, nėra, reikėtų numatyti tokiems subjektams skirtą Europos formą, ir tokios teisinės formos subjektai galėtų būti kuriami visoje Sąjungoje. Ši teisinė forma turėtų būti kuo vienodesnė visoje Sąjungoje, kad būtų skatinama tarpvalstybinė visuomenei naudinga veikla;

(4) Europos Parlamentas 2011 m. balandžio 6 d. priėmė rezoliuciją dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams[16], 2009 m. vasario 19 d. – rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos[17] ir 2006 m. liepos 4 d. – rezoliuciją dėl naujausios informacijos apie bendrovių teisės kūrimo eigą ir perspektyvas[18], taip pat 2011 m. kovo 10 d. paskelbė rašytinį pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo[19], kuriuo paragino parengti Europos fondo statutą;

(5) 2010 m. balandžio 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę dėl Europos fondų statuto[20]. 2011 m. balandžio 1 d. Regionų komitetas pateikė nuomonę dėl Bendrosios rinkos akto[21]. Abiejose nuomonėse remiama Komisijos iniciatyva įtvirtinti Europos fondo statutą;

(6) Europos fondui turėtų būti taikomos šiame reglamente ir Europos fondo įstatuose išdėstytos esminės nuostatos. Visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams taikytinos nacionalinės teisės nuostatos turėtų būti taikomos reglamento ar Europos fondo įstatų nereglamentuojamais arba tik iš dalies reglamentuojamais klausimais;

(7) Europos fondas turėtų siekti tik visuomenei naudingų tikslų, o tokiais būtų laikomi tikslai, kuriais siekiama naudos plačiai apibrėžtai naudos gavėjų grupei. Visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų veikla sutelkta į Europos piliečiams ir Europos ekonomikai svarbias sritis, todėl taip galima pasiekti didžiausios socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės naudos. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, visuomenei naudingas tikslas turėtų būti apibrėžtas remiantis išsamiu tikslų sąrašu;

(8) pagrindinis statuto tikslas – pašalinti kliūtis, su kuriomis fondai susiduria vykdydami veiklą keliose Sąjungos valstybėse. Todėl veiksmai Sąjungos mastu turėtų būti skirti tokiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, kurie veiklą jau vykdo arba, kaip nurodyta jų įstatuose, ketina vykdyti kitose valstybėse narėse;

(9) Europos fondas turėtų turėti tam tikros minimalios vertės turtą, kad rėmėjai ir valdžios institucijos galėtų juo pasitikėti, būtų įrodyti rimti fondo ketinimai ir teisinė forma nebūtų naudojama netinkamai. Tačiau minimalios turto vertės reikalavimas turėtų būti toks, kad įsteigti Europos fondą nebūtų pernelyg brangu, o pasinaudoti tokia teisine forma – sudėtinga;

(10) kad Europos fondas galėtų tinkamai veikti, jam turėtų būti suteiktas juridinio asmens statusas ir visiškas teisnumas visose valstybėse narėse, taip pat užtikrintos galimybės vykdyti bet kokią visuomenei naudingam tikslui pasiekti būtiną veiklą, jeigu tokia veikla neprieštarauja jo įstatams ir šiam reglamentui;

(11) jeigu Europos fondas galėtų verstis ekonomine veikla, susijusia arba nesusijusia su jo visuomenei naudingu tikslu, jis turėtų svarų finansavimo šaltinį ir galimybę gauti daugiau lėšų, kurios būtų skiriamos visuomenei naudingiems tikslams, todėl tokia veikla turėtų būti leidžiama. Tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą turto naudojimą ir kreditorių apsaugą, reikėtų nustatyti, kokią dalį gali sudaryti nesusijusi ekonominė veikla, kurią leidžiama vykdyti;

(12) kad Europos fondas galėtų vykdyti tarpvalstybinę veiklą, jam turėtų būti užtikrinta steigimosi teisė, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje;

(13) kad Europos fondo forma lengvai galėtų naudotis steigėjai ir fondai, turėtų būti numatyta galimybė Europos fondą sukurti ex nihilo, susijungiant nacionaliniams visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams arba pertvarkant juos į Europos fondą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sukurti Europos fondą pertvarkant fondus arba susijungiant keliose valstybėse teisėtai įsisteigusiems fondams, reglamente turėtų būti išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios atitinkamas procedūras. Kai susijungia visuomenei naudingą veiklą vykdantys subjektai, kurių registruotosios buveinės yra toje pačioje valstybėje narėje, turėtų būti taikoma tos valstybės narės teisė;

(14) siekiant užtikrinti, kad visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams nebūtų užkrauta nereikalinga našta, Europos fondo registravimo formalumai turėtų apsiriboti reikalavimais, kurie būtini teisiniam tikrumui užtikrinti. Nacionalinės registro tarnybos turėtų informuoti Komisiją apie įregistruotus Europos fondus;

(15) siekiant suteikti galimybę Europos fondui susikurti teisinę struktūrą, kurią jis galėtų pritaikyti prie savo poreikių bei dydžio ir keisti vystantis veiklai, Europos fondui turėtų būti suteikta teisė įstatuose nustatyti geriausiai jo poreikius atitinkančią vidaus struktūrą. Tačiau reglamentu turėtų būti nustatytos tam tikros privalomos valdymo taisykles, visų pirma susijusios su valdybos vaidmeniu bei pareigomis ir minimaliu jos narių skaičiumi. Europos fondui turėtų būti leista sudaryti stebėtojų tarybą arba kitus organus. Siekiant užtikrinti nepriklausomą nuomonę ir kritišką sprendimų vertinimą, Europos fondo valdybos ir stebėtojų tarybos sudėtis turėtų būti pakankamai įvairi amžiaus, lyties, išsilavinimo ir profesinės patirties požiūriu. Lyčių pusiausvyra yra ypač svarbi norint užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujama visiems gyventojams. Dėl nacionalinės tvarkos skirtumų direktorių atsakomybė turėtų būti reglamentuojama pagal taikomą nacionalinę teisę;

(16) svarbu, kad Europos fondo turtas būtų naudojamas visuomenei naudingiems tikslams. Turėtų būti numatytos aiškios taisyklės, kad būtų išvengta interesų konflikto, dėl kurio kiltų grėsmė šiam principui. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Europos fondo reputacijai ir įvaizdžiui įtakos gali turėti ne tik realus, bet ir galimas interesų konfliktas;

(17) norėdamas būti visiškai patikimas, Europos fondas turėtų taikyti griežtus skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Europos fondas turėtų saugoti savo finansinių sandorių duomenis ir metines finansines ataskaitas. Šių ataskaitų auditas turėtų būti atliekamas pagal reikalavimus, nustatytus 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 84/253/EEB[22], ir jos turėtų būti paviešinamos;

(18) kad Europos fondas galėtų pasinaudoti visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, turėtų būti sudarytos sąlygos savo registruotąją buveinę perkelti iš vienos valstybės narės į kitą;

(19) atsižvelgiant į Europos fondo ypatybes, jo priežiūrą turėtų vykdyti valstybinė priežiūros institucija. Šiuo metu visose valstybėse narėse tokia priežiūra taikoma nacionaliniams visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams. Norint pasinaudoti nacionalinių institucijų jau nustatytomis procedūromis, priežiūra turėtų būti vykdoma nacionaliniu lygmeniu. Reglamente reikėtų nustatyti minimalius, bet veiksmingus priežiūros įgaliojimus, kad visoje Sąjungoje priežiūros institucijoms būtų užtikrinti tinkami ir pakankamai vienodi įgaliojimai. Siekiant veiksmingos priežiūros, reikėtų užtikrinti valstybių narių priežiūros institucijų bendradarbiavimą;

(20) valstybės narės turi teisę nustatyti visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų ir jų rėmėjų apmokestinimo tvarką, pavyzdžiui, pajamų, kapitalo prieaugio, dovanojimo, paveldėjimo, turto, žemės, perleidimo, registravimo, žyminius ir panašius mokesčius. Kartu būtina užtikrinti, kad valstybės narės nediskriminuotų užsienio visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų ir jų rėmėjų;

(21) daugelyje valstybių narių visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams ir jų rėmėjams taikoma lengvatinė apmokestinimo tvarka. Todėl siekiant visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams užtikrinti didžiausią galimą pridėtinę vertę Sąjungoje, Europos fondui turėtų būti suteikta galimybė naudotis mokesčių lengvatomis, valstybėje narėje, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė, taikomomis vietiniams visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams. Tokia nediskriminacinė tvarka taip pat turėtų būti taikoma Europos fondo rėmėjams ir paramos gavėjams savo ar kitoje valstybėje. Visais atvejais ši tvarka turėtų būti taikoma nereikalaujant, kad Europos fondas arba jo rėmėjai ar paramos gavėjai įrodytų, kad Europos fondas yra lygiavertis vietos visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams;

(22) valstybės narės Europos fondui turėtų taikyti tokias pat ekonominės veiklos (įskaitant leidžiamą nesusijusią ekonominę veiklą) apmokestinimo sąlygas, kaip ir vietos visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams. Bet kokios lengvatinio apmokestinimo sąlygos ekonominei veiklai, įskaitant nesusijusią ekonominę veiklą, turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Sutartyje išdėstytas konkurencijos nuostatas, įskaitant valstybės pagalbos taisykles;

(23) turi būti priimtos nuostatos, kuriomis būtų garantuota Europos fondo darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą reikiamu tarpvalstybiniu lygmeniu tais atvejais, kai daug Europos fondo darbuotojų dirba skirtingose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti kiekvieno Europos fondo konkrečiu atveju tinkamą praktinę tarpvalstybinio darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarką, tokia tvarka pirmiausia turėtų būti nustatoma Europos fondo šalių susitarimu arba, jeigu tokio susitarimo nėra, taikant papildomus reikalavimus, išdėstytus 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo[23]. Atsižvelgiant į savanoriškos veiklos fonduose svarbą, ilgalaikiai savanoriai turėtų dalyvauti Europos fondo informavimo ir konsultavimosi procese;

(24) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su šiuo reglamentu susijusiomis nuostatomis, kurias jos priima siekdamos užtikrinti veiksmingą reglamento taikymą, Europos fondui nebūtų nustatomi neproporcingi norminiai apribojimai ar taikoma diskriminacinė tvarka, palyginti su visuomenei naudingą veiklą vykdančiais subjektais, kuriems taikoma nacionalinė teisė;

(25) valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų pažeidus šio reglamento nuostatas, įskaitant prievolės Europos fondo įstatuose reglamentuoti šiame reglamente numatytus dalykus nevykdymą, ir užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(26) šiam reglamentui priimti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nenumatyta jokių kitų įgaliojimų, išskyrus nurodytus 352 straipsnyje;

(27) kadangi siūlomų veiksmų tikslų, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams vykdyti tarpvalstybinę veiklą, valstybės narės deramai pasiekti negali, nes siekiama sukurti tokią visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto formą, kuriai visoje Sąjungoje būtų būdingi bendri bruožai, o dėl siūlomų veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos mastu, Sąjunga gali priimti priemones vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(28) šis reglamentas neturi poveikio Europos politinius fondus reglamentuojančioms taisyklėms, išdėstytoms 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių[24],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Dalykas, taikytinos taisyklės ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos Europos fondo (Fundatio Europaea, FE) steigimo ir veiklos sąlygos.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)          turtas – bet kokie materialūs arba nematerialūs ištekliai, kuriuos turint nuosavybės teise arba kontroliuojant galima sukurti vertę;

(2)          nesusijusi ekonominė veikla – ekonominė Europos fondo veikla, kuria visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas tiesiogiai nesiekia visuomenei naudingo tikslo;

(3)          testamentinė valia – bet koks teisinis dokumentas, kuriame pagal valstybės narės, kurioje buvo testatoriaus gyvenamoji vieta, nacionalinę teisę nurodoma, kaip po testatoriaus mirties turi būti valdomas ir padalytas jo turtas;

(4)          viešoji įstaiga – bet koks valstybės, nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios sektoriui teisiškai priklausantis arba nepriklausantis subjektas arba kita teisėtai įsteigta valdžios institucija, kurie teikia viešąsias paslaugas arba vykdo viešąsias funkcijas, numatytas teisės aktuose;

(5)          visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas – narių neturintis fondas, siekiantis visuomeninės naudos, ir (arba) panašaus tikslo siekiantis juridinis asmuo, sukurtas pagal vienos iš valstybių narių teisę;

(6)          buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė prieš jos perkėlimą į kitą valstybę narę;

(7)          priimančioji valstybė narė – valstybė narė, į kurią perkeliama Europos fondo registruotoji buveinė.

3 straipsnis

Europos fondui taikytinos taisyklės

1. Europos fondas vadovaujasi šiuo reglamentu ir Europos fondo įstatais.

2. Šiuo reglamentu ir (arba) Europos fondo įstatais nereglamentuojami arba tik iš dalies reglamentuojami Europos fondo veiklos aspektai reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

(a) valstybių narių priimtomis nuostatomis, kuriomis užtikrinamas veiksmingas šio reglamento taikymas;

(b) aspektai, kuriems netaikomas a punktas, – nacionalinės teisės nuostatomis, taikomomis visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams.

4 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1. Su Europos fondu susijusi informacija, kurią reikia atskleisti pagal šį reglamentą, atskleidžiama vadovaujantis taikoma nacionaline teise taip, kad su tokia informacija visuomenė galėtų lengvai susipažinti.

2. Europos fondo raštuose ir užsakymo formose (spausdintinės ar elektroninės formos), taip pat fondo interneto svetainėje, nurodomi šie duomenys:

(a) informacija, būtina 22 straipsnio 1 dalyje nurodytai registro tarnybai nustatyti, kartu su Europos fondo įrašo tame registre numeriu;

(b) Europos fondo pavadinimas, valstybė narė, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė, ir registruotosios buveinės adresas; ir

(c) atitinkamais atvejais tai, kad Europos fondui taikoma bankroto arba likvidavimo procedūra.

2 skirsnis

Bendrieji Europos fondui taikomi reikalavimai

5 straipsnis

Visuomenei naudingas tikslas

1. Europos fondas yra savarankiškas subjektas, kurio tikslas – visuomeninė nauda.

2. Europos fondas tenkina visuomenės interesus plačiąja prasme.

Jis gali būti steigiamas tik tokiems tikslams, kuriems įgyvendinti neatšaukiamai skiriamas jo turtas:

(a) meno, kultūros ar istorinių vertybių apsauga;

(b) aplinkos apsauga;

(c) pilietinės arba žmogaus teisės;

(d) diskriminacijos dėl lyties, rasės, etninės priklausomybės, religijos, negalios, lytinės orientacijos arba kitos teisiškai apibrėžtos formos diskriminacijos panaikinimas;

(e) socialinė gerovė, įskaitant skurdo prevenciją ir mažinimą;

(f) humanitarinė pagalba arba pagalba nelaimės atveju;

(g) parama vystymuisi ir vystomasis bendradarbiavimas;

(h) pagalba pabėgėliams ar imigrantams;

(i) vaikų, jaunimo ar pagyvenusių žmonių apsauga ir pagalba jiems;

(j) pagalba neįgaliems asmenims ar jų apsauga;

(k) gyvūnų apsauga;

(l) mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos;

(m) švietimas ir mokymas;

(n) Europos ir tarptautinė santarvė;

(o) sveikata, gerovė ir medicininė priežiūra;

(p) vartotojų apsauga;

(q) pagalba pažeidžiamiems ir palankių sąlygų neturintiems asmenims ar jų apsauga;

(r) mėgėjų sportas;

(s) visuomenei naudingą veiklą vykdančioms organizacijoms reikalingos infrastruktūros plėtojimas.

6 straipsnis

Tarpvalstybinis aspektas

Registravimo metu Europos fondas veiklą vykdo arba pagal įstatus ketina vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.

7 straipsnis

Turtas

1. Europos fondo turto vertė išreiškiama eurais.

2. Europos fondas turi turto, kurio vertė yra mažiausiai 25 000 EUR.

8 straipsnis

Atsakomybė

Europos fondo atsakomybė yra ribota – jis atsako tik savo turtu.

3 skirsnis

Juridinio asmens statusas ir teisnumas

9 straipsnis

Juridinio asmens statusas

Europos fondas yra juridinis asmuo visose valstybėse narėse.

Europos fondas juridinio asmens statusą įgyja tą dieną, kai jis įrašomas į registrą pagal 21, 22 ir 23 straipsnius.

10 straipsnis

Teisnumas

1. Europos fondas turi visišką teisnumą visose valstybėse narėse.

Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas turi visas teises, kurios būtinos veiklai vykdyti, įskaitant teisę valdyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, skirti dotacijas, rinkti lėšas, gauti ir valdyti bet kokį dovanojamą turtą, įskaitant akcijas ir kitas perleidžiamąsias priemones, palikimą ir nepinigines dovanas iš bet kokio teisėto šaltinio, įskaitant iš trečiųjų šalių.

Jei to reikia veiklai vykdyti, Europos fondas turi steigimosi teisę bet kurioje valstybėje narėje.

2. Europos fondas savo tikslų gali siekti bet kokiu įstatuose numatytu teisėtu būdu, kuris neprieštarauja jo siekiamam visuomenei naudingam tikslui ir atitinka šį reglamentą.

3. Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas gali veikti bet kurioje trečiojoje šalyje.

11 straipsnis

Ekonominė veikla

1. Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas gali savarankiškai verstis komercine ar kita ekonomine veikla, jei bet koks gautas pelnas skiriamas tik visuomenei naudingam (‑iems) tikslui (‑ams).

2. Ekonominei veiklai, nesusijusiai su Europos fondo vykdoma visuomenei naudinga veikla, gali būti skiriama iki 10 % Europos fondo grynosios metinės apyvartos, jei nesusijusios veiklos rezultatai ataskaitose nurodomi atskirai.

II skyrius

Steigimas

1 skirsnis

Steigimo būdai

12 straipsnis

Steigimo būdai

1. Europos fondas gali būti steigiamas vienu iš šių būdų:

(a) bet kokio fizinio asmens testamentine valia, kaip numatyta 13 straipsnyje;

(b) notariniu aktu arba bet kokio (‑ių) fizinio (‑ių) ir (arba) juridinio (‑ių) asmens (‑ų) ar viešosios (‑ųjų) įstaigos (‑ų) rašytiniu pareiškimu pagal taikomą nacionalinę teisę, kaip numatyta 13 straipsnyje;

(c) susijungiant visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, teisėtai įsisteigusiems vienoje ar keliose valstybėse narėse, kaip numatyta 14, 15 ir 16 straipsniuose;

(d) pertvarkant teisėtai valstybėje narėje įsisteigusį nacionalinį visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą į EF, kaip numatyta 17 ir 18 straipsniuose.

2. Europos fondas steigiamas neribotam laikui arba, jei tai aiškiai nurodoma įstatuose, apibrėžtam ne mažiau kaip dvejų metų laikotarpiui.

13 straipsnis

Steigimas testamentine valia, notariniu aktu arba rašytiniu pareiškimu

Testamentine valia, notariniu aktu arba rašytiniu pareiškimu bent:

(a) išreiškiamas ketinimas įsteigti Europos fondą;

(b) išreiškiamas ketinimas aukoti Europos fondui;

(c) nustatomas pradinis Europos fondo turtas;

(d) apibrėžiamas Europos fondo visuomenei naudingas tikslas.

14 straipsnis

Steigimas susijungiant

1. Europos fondas gali būti steigiamas susijungiant visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, teisėtai įsisteigusiems vienoje ar keliose valstybėse narėse, jei laikomasi šių sąlygų:

(a) toks nacionalinių visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų susijungimas leidžiamas pagal taikomą nacionalinę teisę;

(b) toks susijungimas leidžiamas pagal visų susijungiančių subjektų įstatus.

2. Sprendimą dėl susijungimo priima kiekvieno susijungiančio subjekto valdyba. Sprendimas priimamas laikantis kvorumo ir daugumos reikalavimų, taikomų nacionaliniam visuomenei naudingą veiklą vykdančiam subjektui, norinčiam susijungti su kitu nacionaliniu visuomenei naudingą veiklą vykdančiu subjektu, o jeigu tokių taisyklių nėra, – laikantis reikalavimų, kurie būtų taikomi nacionaliniam visuomenei naudingą veiklą vykdančiam subjektui, norinčiam iš dalies pakeisti savo įstatus.

3. Nepažeidžiant 16 straipsnio, teisėtai toje pačioje valstybėje narėje įsisteigę visuomenei naudingą veiklą vykdantys subjektai susijungia pagal taikomą nacionalinę teisę.

Teisėtai skirtingose valstybėse narėse įsisteigę visuomenei naudingą veiklą vykdantys subjektai susijungia pagal 15 straipsnį.

15 straipsnis

Prašymas dėl tarpvalstybinio susijungimo

4. Išsamų prašymą dėl susijungimo, dėl kurio valdybos priėmė sprendimą pagal 14 straipsnio 2 dalį, kiekvienas susijungiantis subjektas pateikia valstybės narės, kurioje jis yra teisėtai įsisteigęs, kompetentingai institucijai, o prireikus prašymas skelbiamas pagal tos valstybės narės taisykles.

5. Su prašymu dėl susijungimo pateikiamas 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas valdybos sprendimas ir bendrųjų susijungimo sąlygų projektas, kuriame pateikiami bent šie duomenys:

(a) kiekvieno susijungiančio visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto pavadinimas ir adresas;

(b) Europos fondo pavadinimas ir numatomos registruotosios buveinės adresas;

(c) siūlomi Europos fondo įstatai;

(d) susijungiančių subjektų kreditorių ir darbuotojų teisių gynimo būdai.

6. Kiekviena kompetentinga institucija prašymą dėl susijungimo nagrinėja laikydamasi tos pačios tvarkos ir principų, kurie taikomi nagrinėjant prašymą dėl susijungimo, kuriuo įsteigiamas nacionalinis visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas.

7. Kiekvienos atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija neatidėliodama išduoda dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad veiksmai ir formalumai, kuriuos būtina atlikti prieš susijungimą, yra baigti.

8. Įregistravusi Europos fondą pagal 21, 22 ir 23 straipsnius, registro tarnyba neatidėliodama apie tai praneša 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, o prireikus – ir institucijai, atsakingai už visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų, kurių veikla pasibaigia po susijungimo, registravimą.

Atitinkamai ankstesnė registracija panaikinama iš karto gavus pranešimą.

16 straipsnis

Susijungimo padariniai

1. Jei visuomenei naudingą veiklą vykdantys subjektai susijungia sukuriant naują juridinį asmenį, visas jų turtas ir įsipareigojimai pereina naujajam Europos fondui, o susijungiantys subjektai pasibaigia.

2. Prijungimo atveju visas įsigyjamo visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto turtas ir įsipareigojimai pereina įsigyjančiam visuomenei naudingą veiklą vykdančiam subjektui, įsigyjamas subjektas pasibaigia, o įsigyjantis juridinis asmuo tampa Europos fondu.

17 straipsnis

Steigimas pertvarkant

1. Europos fondas gali būti steigiamas pertvarkant teisėtai valstybėje narėje įsisteigusį visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą, jei tai leidžiama pagal pertvarkomo subjekto įstatus.

2. Sprendimą dėl pertvarkymo į Europos fondą ir būtinų įstatų pakeitimų priima subjekto valdyba.

3. Kai Europos fondas steigiamas pertvarkant visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą, pertvarkomas subjektas nėra likviduojamas, nepraranda juridinio asmens statuso ir toks statusas neapribojamas; be to, dėl tokio steigimo nedaromas joks poveikis iki pertvarkymo buvusiai teisei ar prievolei.

18 straipsnis

Prašymas dėl pertvarkymo

1. Išsamus prašymas dėl pertvarkymo, dėl kurio valdyba priėmė sprendimą pagal 17 straipsnio 2 dalį, pateikiamas valstybės narės, kurioje subjektas yra teisėtai įsisteigęs, kompetentingai institucijai ir prireikus skelbiamas pagal tos valstybės narės taisykles.

2. Su prašymu dėl pertvarkymo pateikiamas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytas valdybos sprendimas ir pertvarkymo sąlygų projektas, kuriame pateikiami bent šie duomenys:

(a) pertvarkomo visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto pavadinimas ir adresas;

(b) būsimos Europos fondo registruotosios buveinės pavadinimas ir adresas;

(c) siūlomi Europos fondo įstatai;

(d) pertvarkomo visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto darbuotojų teisių gynimo būdai.

3. Kompetentinga institucija prašymą dėl pertvarkymo nagrinėja laikydamasi tos pačios tvarkos ir principų, kurie būtų taikomi nagrinėjant prašymą pakeisti visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto įstatus.

4. Kompetentinga institucija neatidėliodama išduoda pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad veiksmai ir formalumai, kuriuos būtina atlikti prieš pertvarkymą, yra baigti.

5. Įregistravusi Europos fondą pagal 21, 22 ir 23 straipsnius, registro tarnyba neatidėliodama apie tai praneša 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai, o prireikus – ir institucijai, atsakingai už pertvarkomo visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto registravimą.

Atitinkamai ankstesnė registracija panaikinama iš karto gavus pranešimą.

2 skirsnis

Įstatai

19 straipsnis

Būtiniausios įstatų sąlygos

1. Europos fondo įstatuose nurodoma bent ši informacija:

(a) steigėjų vardai, pavardės, pavadinimai,

(b) Europos fondo pavadinimas,

(c) registruotosios buveinės adresas,

(d) visuomenei naudingų tikslų aprašas,

(e) turtas steigimo metu,

(f) Europos fondo finansiniai metai,

(g) valdybos narių skaičius,

(h) valdybos sudarymo ir atšaukimo taisyklės,

(i) jeigu taikoma, Europos fondo organai (išskyrus valdybą) ir jų funkcijos,

(j) įstatų keitimo tvarka,

(k) konkretus Europos fondo veiklos laikotarpis, jeigu fondas nėra steigiamas neribotam laikui,

(l) grynojo turto paskirstymas po likvidavimo,

(m) įstatų priėmimo data.

2. Europos fondo įstatai sudaromi raštu; jiems taikomi oficialūs reikalavimai, nustatyti taikomoje nacionalinėje teisėje.

20 straipsnis

Įstatų keitimas

1. Kai galiojančiais įstatais nebegalima tinkamai užtikrinti Europos fondo veikimo, valdyba gali priimti sprendimą įstatus iš dalies pakeisti.

2. Europos fondo tikslas gali būti keičiamas tik jei dabartinis tikslas yra pasiektas arba negali būti pasiektas arba jeigu dabartinis (‑iai) tikslas (‑ai) aiškiai nebesuteikia galimybės tinkamai ir veiksmingai panaudoti Europos fondo turtą.

3. Bet koks įstatų pakeitimas, susijęs su Europos fondo tikslu, turi atitikti steigėjo valią.

4. Valdyba bet kokį Europos fondo tikslo pakeitimą priima vieningai ir pateikia jį priežiūros institucijai tvirtinti.

3 skirsnis

Registravimas

21 straipsnis

Registravimas

1. Europos fondas registruojamas vienoje valstybėje narėje.

2. Europos fondas, įsteigtas susijungiant teisėtai toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, registruojamas toje valstybėje narėje.

3. Europos fondas, įsteigtas susijungiant keliose valstybėse teisėtai įsisteigusiems subjektams, registruojamas vienoje iš valstybių narių, kurioje susijungiantys subjektai buvo teisėtai įsisteigę.

4. Europos fondas, įsteigtas pertvarkant, registruojamas valstybėje narėje, kurioje pertvarkomas subjektas buvo iš pradžių teisėtai įsisteigęs.

22 straipsnis

Registro tarnyba

1. Kiekviena valstybė narė paskiria registro tarnybą, atsakingą už Europos fondų registravimą, ir apie tai praneša Komisijai.

2. Pagal 1 dalį paskirtos registro tarnybos atsako už informacijos apie įregistruotus Europos fondus saugojimą.

Registro tarnybos tarpusavyje bendradarbiauja dėl dokumentų, informacijos ir duomenų, susijusių su Europos fondais.

3. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. registro tarnybos perduoda Komisijai praėjusiais kalendoriniais metais registre įregistruoto arba iš jo išregistruoto Europos fondo pavadinimą, jo registruotosios buveinės adresą, registravimo numerį ir veiklos sritį, taip pat bendrą iki praėjusių metų gruodžio 31 d. įregistruotų Europos fondų skaičių.

23 straipsnis

Registravimo formalumai

1. Su prašymais įregistruoti Europos fondą pagal taikomą nacionalinę teisę reikalaujama kalba pateikiami šie dokumentai ir duomenys:

(a) Europos fondo pavadinimas ir jo numatomos registruotosios buveinės adresas Europos Sąjungoje;

(b) steigimo dokumentai;

(c) pasirašytas pareiškimas dėl Europos fondo tikslams skiriamo turto arba kitas sumokėtą piniginį įnašą ar skirtą nepiniginį įnašą patvirtinantis dokumentas ir susijusi informacija;

(d) Europos fondo įstatai;

(e) vardai, pavardės, adresai ir visa kita informacija, būtina pagal taikomą nacionalinę teisę, kad būtų nustatyta tapatybė:

i)        visų valdybos narių ir, jei tokių yra, pakaitinių narių,

ii)       bet kurio asmens, įgalioto atstovauti Europos fondo santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose;

iii)      Europos fondo auditoriaus (‑ių);

(f) ar e punkto i ir ii papunkčiuose nurodyti asmenys Europos fondui atstovauja atskirai ar kartu;

(g) steigiančiųjų organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, pavadinimai, tikslai ir adresai arba panaši susijusi informacija apie viešąsias įstaigas;

(h) jei tokių yra, Europos fondo buveinių pavadinimai ir adresai, taip pat informacija, būtina kompetentingai registro tarnybai ir įrašo numeriui nustatyti;

(i) kai Europos fondas įsteigtas susijungiant, šie dokumentai:

i)        susijungimo sąlygos;

ii)       15 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, išduoti ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki prašymo pateikimo dienos;

iii)      dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti nacionalinėje teisėje nustatyti kreditorių ir darbuotojų apsaugos reikalavimai;

(j) kai Europos fondas įsteigtas pertvarkant, šie dokumentai:

i)        pertvarkymo sąlygos;

ii)       18 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas, išduotas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki prašymo pateikimo dienos;

iii)      dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti nacionalinėje teisėje nustatyti darbuotojų apsaugos reikalavimai;

(k) teistumo registro pažyma ir valdybos narių pareiškimas, kad jiems neatimta teisė būti valdybos nariu.

Valstybės narės nereikalauja pateikti jokių kitų dokumentų ar duomenų Europos fondui įregistruoti.

Registro tarnyba arba tam tikrais atvejais kita kompetentinga institucija patikrina, ar dokumentai ir duomenys atitinka šio reglamento ir taikomos nacionalinės teisės reikalavimus.

2. Registro tarnyba arba tam tikrais atvejais kita kompetentinga institucija patikrina, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka šio reglamento reikalavimus.

3. Jeigu Europos fondas pateikė visus 1 dalyje nurodytus dokumentus bei duomenis ir atitinka šio reglamento reikalavimus, registro tarnyba jį įregistruoja per dvylika savaičių nuo prašymo pateikimo dienos.

Įregistravus jokio kito valstybės narės leidimo nereikia.

4. Registro tarnybos sprendimas kartu su šio straipsnio 1 dalies a ir d–h punktuose nurodyta informacija paviešinamas.

24 straipsnis

Pateiktų registravimo dokumentų ir duomenų keitimas

1. Valdyba ar kitas Europos fondui atstovauti įgaliotas asmuo apie 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ar duomenų pakeitimus registro tarnybai praneša per 14 kalendorinių dienų nuo pakeitimo dienos.

2. Po kiekvieno įstatų pakeitimo Europos fondas registro tarnybai pateikia viso įstatų teksto aktualią redakciją. Pranešimas apie bet kokį registruotos informacijos pakeitimą pateikiamas kartu su dokumentais, patvirtinančiais pakeitimo teisėtumą.

3. Informacija apie 23 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų pakeitimo registravimą paviešinama.

25 straipsnis

Europos fondo pavadinimas

1. Europos fondo pavadinime vartojama santrumpa „FE“.

2. Santrumpą „FE“ savo pavadinime gali vartoti tik Europos fondas.

Tačiau subjektai, kurių pavadinime arba po kurių pavadinimo yra raidės „FE“ ir kurie valstybėje narėje įregistruoti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, pavadinimo ar santrumpos keisti neprivalo.

26 straipsnis

Atsakomybė už veiksmus, atliktus iki Europos fondo įregistravimo

Atsakomybė už veiksmus, atliktus iki Europos fondo įregistravimo, reglamentuojama taikoma nacionaline teise.

III skyrius

Europos fondo struktūra

27 straipsnis

Valdyba

1. Europos fondui vadovauja valdyba, kurią sudaro nelyginis narių skaičius, bet ne mažiau kaip trys nariai, kaip nustatyta Europos fondo įstatuose.

2. Kai balsuojama dėl sprendimų, visi valdybos nariai turi po vieną balsą.

3. Jeigu Europos fondo įstatuose arba šiame reglamente nenustatyta kitaip, valdybos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma.

28 straipsnis

Valdybos nariai

1. Valdybos nariai turi visišką veiksnumą, jiems pagal bet kurios valstybės narės įstatymus arba bet kurios valstybės narės teismo ar administraciniu sprendimu nėra atimta teisė būti valdybos nariu.

2. Valdybos nariai gali bet kuriuo metu atsistatydinti.

Valdybos narys atsistatydina, jeigu:

(a) jis neatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

(b) jis neatitinka steigimo dokumentuose arba Europos fondo įstatuose valdybos nariams nustatytų reikalavimų;

(c) jis teismo pripažintas kaltu dėl finansinių pažeidimų;

(d) jis dėl savo veiksmų ar neveikimo pasirodė aiškiai netinkamas eiti valdybos nario pareigas.

3. Valdyba arba stebėtojų taryba gali atleisti valdybos narį dėl 2 dalies antroje pastraipoje išdėstytų priežasčių, jeigu tai numatyta Europos fondo įstatuose.

Priežiūros institucija gali atleisti valdybos narį dėl 2 dalies antrojoje pastraipoje išdėstytų priežasčių arba taikomos nacionalinės teisės numatytais atvejais dėl jo atleidimo kreiptis į kompetentingą teismą.

29 straipsnis

Valdybos ir jos narių pareigos

1. Valdybos pareigos:

(a) atsakyti už tinkamą Europos fondo veiklos administravimą, valdymą ir vykdymą;

(b) užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos fondo įstatų, šio reglamento ir taikomos nacionalinės teisės.

2. Valdybos nariai veikia atsižvelgdami į Europos fondo interesus bei siekiamą visuomenei naudingą tikslą ir vykdydami savo pareigas yra lojalūs.

30 straipsnis

Valdantieji direktoriai

1. Valdyba gali paskirti vieną arba daugiau valdančiųjų direktorių, atsakingų už kasdienį Europos fondo valdymą vadovaujantis valdybos nurodymais.

Valdybos pirmininkas ir dauguma valdybos narių tuo pat metu negali būti valdančiaisiais direktoriais.

2. Valdantieji direktoriai veikia atsižvelgdami į Europos fondo interesus bei siekiamą visuomenei naudingą tikslą ir vykdydami savo pareigas yra lojalūs.

31 straipsnis

Kiti Europos fondo organai

Europos fondo įstatuose gali būti numatyta stebėtojų taryba ir kiti organai.

32 straipsnis

Interesų konfliktai

1. Jeigu steigėjas ir kiti valdybos nariai verslo, šeimos ar kitokiais ryšiais yra susiję su steigėju arba vienas su kitu ir jeigu dėl to kyla ar galėtų kilti interesų konfliktas, varžantis jų sprendimų laisvę, jie negali sudaryti valdybos daugumos.

2. Asmuo tuo pat metu negali būti valdybos ir stebėtojų tarybos narys.

3. Jokia tiesioginė ar netiesioginė nauda negali būti skiriama steigėjui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, valdantiesiems direktoriams ar auditoriui arba teikiama asmeniui, kuris su jais susijęs verslo ar artimais šeimos ryšiais, nebent ji būtų skiriama už jų Europos fonde atliekamas pareigas.

33 straipsnis

Atstovavimas Europos fondui santykiuose su trečiosiomis šalimis

Valdyba, taip pat bet kuris valdybos įgaliotas ir pagal jos nurodymus veikiantis asmuo gali atstovauti Europos fondui santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose.

34 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė

1. Europos fondas saugo išsamius ir tikslius duomenis apie visus finansinius sandorius.

2. Per šešis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Europos fondas parengia metines finansines ataskaitas bei metinę veiklos ataskaitą ir pateikia jas kompetentingai nacionalinei registro tarnybai bei priežiūros institucijai.

Pirmasis ataskaitinis laikotarpis prasideda nuo Europos fondo įrašymo į registrą pagal 21, 22 ir 23 straipsnius dienos ir baigiasi paskutinę finansinių metų dieną, kaip nustatyta Europos fondo įstatuose.

3. Metinėje veiklos ataskaitoje nurodoma bent ši informacija:

a)      informacija apie Europos fondo veiklą;

b)      aprašymas, kaip atitinkamais finansiniais metais buvo siekiama visuomenei naudingų tikslų, kuriems įgyvendinti Europos fondas buvo įsteigtas;

c)      paskirstytų dotacijų sąrašas, atsižvelgiant į paramos gavėjų teisę į privatumą.

4. Europos fondo metinių finansinių ataskaitų auditą atlieka vienas arba daugiau asmenų, patvirtintų atlikti teisės aktų nustatytą auditą vadovaujantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB priimtomis nacionalinėmis taisyklėmis.

5. Tinkamai valdybos patvirtintos metinės finansinės ataskaitos (su asmens, atsakingo už finansinių ataskaitų auditą, išvada) ir veiklos ataskaita paviešinamos.

IV skyrius

Registruotoji buveinė ir jos perkėlimas

35 straipsnis

Europos fondo buveinė

Europos fondo registruotoji buveinė ir jos centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta yra Europos Sąjungoje.

36 straipsnis

Registruotosios buveinės perkėlimas

1. Europos fondas savo registruotąją buveinę gali perkelti iš vienos valstybės narės į kitą.

Perkėlus buveinę Europos fondas nėra likviduojamas, nėra sukuriamas naujas teisės subjektas ir nedaromas joks poveikis jokiai iki perkėlimo buvusiai teisei ar prievolei.

2. Registruotosios buveinės perkėlimas įsigalioja Europos fondo įregistravimo priimančiojoje valstybėje narėje dieną.

3. Europos fondas savo registruotosios buveinės perkelti negali, jeigu jo atžvilgiu taikomi 46 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyti priežiūros įgaliojimai, jo veikla nutraukiama pagal 40 straipsnį, jo atžvilgiu pradėtos likvidavimo, bankroto ar panašios procedūros, perkėlimas prieštarauja Europos fondo įstatams arba dėl to kiltų grėsmė, kad Europos fondo tikslas nebus pasiektas.

4. Informacija apie įregistravimą priimančiojoje valstybėje narėje ir išregistravimą iš buveinės valstybės narės registro paviešinama.

37 straipsnis

Perkėlimo tvarka

1. Europos fondo valdyba pasiūlymą dėl perkėlimo pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

2. Pasiūlyme dėl perkėlimo nurodomi bent šie duomenys:

(a) Europos fondo pavadinimas, registruotosios buveinės adresas buveinės valstybėje narėje, informacija, būtina 22 straipsnio 1 dalyje nurodytai registro tarnybai nustatyti, kartu su Europos fondo įrašo tame registre numeriu;

(b) siūlomas Europos fondo pavadinimas ir jo numatomos registruotosios buveinės adresas priimančiojoje valstybėje narėje;

(c) prireikus pakeisti Europos fondo įstatai;

(d) siūlomas perkėlimo grafikas;

(e) pranešimas, kuriame paaiškinami ir pagrindžiami teisiniai bei ekonominiai siūlomo perkėlimo aspektai, taip pat paaiškinami perkėlimo padariniai Europos fondo kreditoriams ir darbuotojams.

3. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija patikrina, ar nesusidarė 36 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės, ir neatidėliodama išduoda dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad veiksmai ir formalumai, kuriuos būtina atlikti prieš perkėlimą, yra baigti.

4. Europos fondas priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia šiuos dokumentus ir duomenis:

(a) 3 dalyje nurodytą dokumentą;

(b) valdybos patvirtintą pasiūlymą dėl perkėlimo;

(c) 23 straipsnio 1 dalyje išvardytus dokumentus ir duomenis.

5. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija neatidėliodama patikrina, ar laikomasi šiame skyriuje nustatytų esminių ir formalių sąlygų, taikomų perkeliant registruotąją bendrovę, ir apie savo sprendimą praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai registro tarnybai.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali neleisti perkelti registruotosios buveinės tik jei nesilaikoma ankstesnėje pastraipoje nurodytų sąlygų.

6. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga registro tarnyba įregistruoja Europos fondą. Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija neatidėliodama praneša buveinės valstybės narės kompetentingai registro tarnybai apie Europos fondo įregistravimą priimančiojoje valstybėje narėje.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga registro tarnyba gavusi pranešimą iš karto išbraukia Europos fondą iš registro.

V skyrius

Darbuotojų ir savanorių dalyvavimas

                                                                  38 straipsnis              

Darbuotojų ir savanorių atstovavimas

1. Jeigu Europos fonde ir jo buveinėje dirba 50 arba daugiau darbuotojų visoje Sąjungoje ir bent po 10 darbuotojų kiekvienoje iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių, Europos fonde pagal 2 dalį sudaroma Europos fondo darbuotojams atstovaujanti Europos darbo taryba.

2. Europos fonde, kuriame dirba iki 200 darbuotojų, Europos darbo tarybą sudaro ne mažiau kaip 20 darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, arba jų atstovų prašymu.

Europos fonde, kuriame dirba daugiau kaip 200 darbuotojų, Europos darbo tarybą sudaro ne mažiau kaip 10 % darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, arba jų atstovų prašymu.

Sudarant Europos darbo tarybą taikomos nacionalinės priemonės, kuriomis įtvirtinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/38/EB I priedo 1 punkto a–e papunkčiuose išdėstyti papildomi reikalavimai.

3. Europos fondo oficialioje savanoriškoje veikloje ilgą laiką dalyvaujančių savanorių atstovams Europos darbo taryboje suteikiamas stebėtojo statusas.

Tokių atstovų yra ne mažiau kaip po vieną iš kiekvienos valstybės narės, kurioje yra ne mažiau kaip 10 tokių savanorių.

39 straipsnis

Darbuotojų ir savanorių informavimas ir konsultavimasis su jais

1. Klausimais, susijusiais su Europos fondo padėtimi, veiklos pokyčiais, struktūra ir užimtumu, Europos fondo darbuotojai ir savanoriai Sąjungos mastu informuojami ir su jais konsultuojamasi per Europos darbo tarybą, sudarytą pagal 38 straipsnį.

2. Europos fondo Europos darbo taryba ir valdyba arba atitinkamais atvejais valdantieji direktoriai gali sudaryti susitarimą dėl praktinės Europos fondo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos.

3. Jeigu toks susitarimas nesudaromas, taip pat jeigu sprendžiami klausimai, kuriems toks susitarimas netaikomas, taikomos nacionalinės priemonės, kuriomis įtvirtinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/38/EB I priedo 2–6 punktuose išdėstyti papildomi reikalavimai.

VI skyrius

Europos fondo veiklos nutraukimas

40 straipsnis

Veiklos nutraukimo būdai

Europos fondo veikla gali būti nutraukiama vienu iš šių būdų:

a)           Europos fondą pertvarkant į visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą pagal nacionalinę teisę, kaip numatyta 41 ir 42 straipsniuose;

b)           Europos fondą likviduojant, kaip numatyta 43 ir 44 straipsniuose.

41 straipsnis

Veiklos nutraukimas pertvarkant

1. Europos fondas gali būti pertvarkomas į visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą, kuriam taikoma valstybės narės, kurioje yra jo registruotoji buveinė, teisė, jeigu pertvarkyti leidžiama pagal Europos fondo įstatus.

Europos fondas gali būti pertvarkomas tik praėjus dvejiems metams nuo Europos fondo įregistravimo.

2. Sprendimą dėl pertvarkymo ir būtinų įstatų pakeitimų priima Europos fondo valdyba.

3. Pertvarkant subjektas nėra likviduojamas, nėra sukuriamas naujas teisės subjektas ir nedaromas joks poveikis jokiai iki perkėlimo buvusiai teisei ar prievolei.

42 straipsnis

Prašymas nutraukti veiklą pertvarkant

1. Išsamų prašymą nutraukti veiklą pertvarkant Europos fondas pateikia valstybės narės, kurioje yra jo registruotoji buveinė, kompetentingai institucijai pagal tos valstybės narės teisę.

2. Prašyme nutraukti veiklą pertvarkant nurodomas 41 straipsnio 2 dalyje numatytas Europos fondo valdybos sprendimas, pertvarkomo Europos fondo pavadinimas ir registruotosios buveinės adresas, siūlomas naujo visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto pavadinimas, adresas ir įstatai, taip pat pertvarkomo Europos fondo darbuotojų teisių gynimo būdai.

3. Jeigu kompetentinga institucija patvirtina prašymą nutraukti veiklą pertvarkant, ji tokį prašymą perduoda registro tarnybai, o prireikus – ir institucijai, atsakingai už naujų visuomenei naudingą veiklą vykdančių subjektų registravimą.

4. Gavusi patvirtintą prašymą nutraukti veiklą pertvarkant, registro tarnyba neatidėliodama pašalina Europos fondą iš registro, jeigu naujo visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto teisinis steigimas baigtas.

5. Pertvarkymas įsigalioja Europos fondo pašalinimo iš kompetentingo registro dieną.

Informacija apie pertvarkymą paviešinama.

43 straipsnis

Sprendimas likviduoti

1. Europos fondo valdyba gali priimti sprendimą likviduoti Europos fondą vienu iš šių atvejų:

a)      Europos fondo tikslas yra pasiektas arba negali būti pasiektas;

b)      baigėsi laikotarpis, kuriam jis buvo įsteigtas;

c)      jis prarado visą savo turtą.

Valdyba savo sprendimą likviduoti Europos fondą pateikia priežiūros institucijai tvirtinti.

2. Priežiūros institucija, išklausiusi Europos fondo valdybą, gali priimti sprendimą likviduoti Europos fondą arba taikomos nacionalinės teisės numatytais atvejais dėl jo likvidavimo kreiptis į kompetentingą teismą vienu iš šių atvejų:

(a) jeigu valdyba nesiėmė veiksmų 1 dalyje nurodytais atvejais;

(b) jeigu Europos fondas nuolat pažeidžia savo įstatus, šį reglamentą arba taikomą nacionalinę teisę.

44 straipsnis

Likvidavimas

1. Jeigu priežiūros institucija valdybos sprendimą patvirtino pagal 43 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą arba jeigu priežiūros institucija, o tam tikrais atvejais – teismas nusprendė Europos fondą likviduoti, Europos fondo turtas naudojamas pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Visiškai atsiskaičius su Europos fondo kreditoriais visas likęs Europos fondo turtas perduodamas kitam visuomenei naudingą veiklą vykdančiam subjektui, siekiančiam panašaus visuomenei naudingo tikslo, arba naudojamas visuomenei naudingiems tikslams, panašiausiems į tuos, kuriems įgyvendinti Europos fondas buvo sukurtas.

3. Galutines finansines ataskaitas iki likvidavimo įsigaliojimo dienos valdyba arba už likvidavimą atsakingas likvidatorius priežiūros institucijai siunčia kartu su pranešimu, kuriame pateikiama informacija apie likusio turto paskirstymą. Šie dokumentai paviešinami.

VII skyrius

Valstybių narių priežiūra

45 straipsnis

Priežiūros institucija

Kiekviena valstybė narė paskiria priežiūros instituciją, kuri vykdys toje valstybėje narėje įregistruotų Europos fondų priežiūrą, ir apie tai praneša Komisijai.

46 straipsnis

Priežiūros institucijos įgaliojimai ir pareigos

1. Priežiūros institucija užtikrina, kad valdyba laikytųsi Europos fondo įstatų, šio reglamento ir taikomos nacionalinės teisės.

2. Priežiūros institucijai suteikti įgaliojimai tvirtinti Europos fondo tikslo pakeitimą pagal 20 straipsnio 4 dalį ir sprendimą likviduoti Europos fondą pagal 43 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

Taikant 1 dalį, priežiūros institucija turi bent šiuos įgaliojimus:

(a) jeigu priežiūros institucija turi pagrindo manyti, kad Europos fondo valdyba nesilaiko Europos fondo įstatų, šio reglamento arba taikomos nacionalinės teisės, – tikrinti to Europos fondo veiklą ir prireikus reikalauti, kad Europos fondo direktoriai ir darbuotojai, taip pat jo auditorius (‑iai) pateiktų jiems visą būtiną informaciją ir įrodymus;

(b) jeigu esama finansinių pažeidimų, blogo valdymo ar piktnaudžiavimo įrodymų, – paskirti nepriklausomą ekspertą, kuris atliktų Europos fondo veiklos tyrimą paties Europos fondo lėšomis;

(c) jeigu esama įrodymų, kad valdyba nesilaikė Europos fondo įstatų, šio reglamento arba taikomos nacionalinės teisės, – pareikšti valdybai įspėjimą ir nurodyti jai laikytis Europos fondo įstatų, šio reglamento bei taikomos nacionalinės teisės;

(d) pagal 28 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą atleisti valdybos narį arba taikomos nacionalinės teisės numatytais atvejais dėl jo atleidimo kreiptis į kompetentingą teismą;

(e) pagal 43 straipsnio 2 dalį priimti sprendimą likviduoti Europos fondą arba taikomos nacionalinės teisės numatytais atvejais dėl jo likvidavimo kreiptis į kompetentingą teismą.

3. Neatsižvelgiant į 2 dalį, priežiūros institucija neturi teisės dalyvauti administruojant EF.

47 straipsnis

Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1. Siekdamos vykdyti priežiūros įgaliojimus ir imtis būtinų 46 straipsnyje numatytų veiksmų, valstybės narės, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė, priežiūros institucija ir valstybių narių, kuriose Europos fondas vykdo savo veiklą, priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje.

2. Priežiūros institucijos suteikia viena kitai visą reikiamą informaciją, kai Europos fondas pažeidžia arba yra įtariamas pažeidęs savo įstatus, šį reglamentą arba taikomą nacionalinę teisę.

3. Valstybės narės, kurioje Europos fondas vykdo veiklą, priežiūros institucijos prašymu valstybės narės, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė, priežiūros institucija tiria įtariamus to Europos fondo pažeidimus.

Priežiūros institucija, į kurią kreipiamasi, informuoja prašančiąją priežiūros instituciją apie išvadas, kurias ji padarė remdamasi turima informacija, ir apie veiksmus, kurių imtasi.

48 straipsnis

Bendradarbiavimas su mokesčių administratoriais

1. Valstybės narės, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė, priežiūros institucija iš karto informuoja tos valstybės narės mokesčių administratorius apie pradėtą įtariamų pažeidimų tyrimą pagal 46 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos a punktą, taip pat apie nepriklausomą ekspertą, paskirtą pagal 46 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos b punktą.

2. Be to, tuos mokesčių administratorius ji informuoja apie atliekamų tyrimų eigą ir rezultatus, taip pat apie visus pareikštus įspėjimus ar taikytas sankcijas.

3. Registro tarnyba, taip pat valstybės narės, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė, priežiūros institucija bet kurios valstybės narės mokesčių administratoriaus prašymu pateikia visus su Europos fondu susijusius dokumentus ar informaciją.

VIII skyrius

Apmokestinimo tvarka

49 straipsnis

Europos fondo apmokestinimo tvarka

1. Pajamų, kapitalo prieaugio, dovanojimo, paveldėjimo, turto, žemės, perleidimo, registravimo, žyminius ir panašius mokesčius valstybė narė, kurioje yra Europos fondo registruotoji buveinė, Europos fondui taiko tokiomis pat sąlygomis kaip ir toje valstybėje narėje įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams.

2. Kitos valstybės narės, kuriose nėra Europos fondo registruotosios buveinės, 1 dalyje nurodytus mokesčius Europos fondui taiko tokiomis pat sąlygomis kaip ir tose valstybėse narėse įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams.

3. Taikant 1 ir 2 dalis laikoma, kad Europos fondas yra lygiavertis pagal atitinkamos valstybės narės teisę įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams.

50 straipsnis

Europos fondo rėmėjų apmokestinimo tvarka

1. Pajamų, dovanojimo, perleidimo, registravimo, žyminiai ir panašūs mokesčiai bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris Europos fondui skiria lėšų savo ar kitoje šalyje, taikomi tokiomis pat sąlygomis kaip ir paramai, kuri teikiama visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, įsisteigusiems valstybėje narėje, kurioje rėmėjas yra rezidentas mokesčių tikslais.

2. Taikant 1 dalį, lėšas gaunantis Europos fondas laikomas lygiaverčiu pagal valstybės narės, kurioje rėmėjas yra rezidentas mokesčių tikslais, teisę įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams.

51 straipsnis

Europos fondo paramos gavėjų apmokestinimo tvarka

Europos fondo paramos gavėjams taikomos tokios pat gautų dotacijų ar kitos paramos apmokestinimo sąlygos, kokios būtų taikomos dotacijas ar kitą paramą gavus iš visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto, įsisteigusio valstybėje narėje, kurioje paramos gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais.

IX skyrius

Baigiamosios nuostatos

52 straipsnis

Veiksmingas taikymas

Ne vėliau kaip dveji metai po jo įsigaliojimo valstybės narės priima reikiamas nuostatas, kad užtikrintų veiksmingą šio reglamento taikymą.

53 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip [dveji metai nuo įsigaliojimo] praneša Komisijai apie tas nuostatas ir neatidėliodamos ją informuoja apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

54 straipsnis

Reglamento peržiūra

Praėjus septyneriems metams po šio reglamento įsigaliojimo, Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia pranešimą apie reglamento taikymą ir, jei reikia, siūlomus pakeitimus.

55 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [2 metai nuo įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2012 02 08

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               COM(2010) 2020.

[2]               COM(2011) 206.

[3]               COM(2010) 603.

[4]               COM(2011) 682.

[5]               2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams (2010/2278(INI)); rašytinis pareiškimas 84/2010, P7_DCL(2010)0084; 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės ekonomikos (2008/2250(INI)) ir 2006 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausios informacijos apie bendrovių teisės kūrimo eigą ir perspektyvas (2006/2051(INI)).

[6]               INT/498 – CESE 634/2010 – 2010 m. balandžio mėn.

[7]               CdR 330/2010 fin.

[8]               Žr. 2007 m. gruodžio 18 d. Reglamentą (EB) Nr. 1524/2007, iš dalies keičiantį 2003 m. lapkričio 4 d. Reglamentą Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių.

[9]               2012 m. Komisijos darbo programa, 76 punktas.

[10]             Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/company/docs/eufoundation/feasibilitystudy_en.pdf, toliau – galimybių studija.

[11]             CLEG vienija nacionalinių valdžios institucijų bendrovių teisės ekspertus; grupės posėdžiai vyksta tris kartus per metus, jiems pirmininkauja Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas.

[12]             C-436/03, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą.

[13]             OL C ..., p. ...

[14]             OL C ..., p. ...

[15]             OL C ..., p. ...

[16]             2010/2278(INI).

[17]             2008/2250(INI).

[18]             2006/2051(INI).

[19]             Rašytinis pareiškimas 84/2010, P7_DCL(2010)0084.

[20]             INT/498 – CESE 634/2010 – 2010 m. balandžio mėn.

[21]             CdR 330/2010 fin.

[22]             OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

[23]             OL L 122, 2009 5 16, p. 28.

[24]             OL L 297, 2003 11 15, p. 1.