Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo /* COM/2012/010 final - 2012/0010 (COD) */
AIŠKINAMASIS
MEMORANDUMAS
1.
PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Šiame aiškinamajame memorandume išsamiai
išdėstyti principai, kuriais grindžiami naujojo asmens duomenų apsaugos ES
teisinio reglamentavimo pagrindai, kaip nurodyta Komunikate
COM (2012) 9 final. Teisinio reglamentavimo pagrindus
sudaro du teisės aktų pasiūlymai: –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl
fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų
judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir –
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl
fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis
nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon
atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių
duomenų judėjimo. Šiame aiškinamajame memorandume aptariamas
pastarasis teisės akto pasiūlymas. Svarbiausias galiojantis asmens duomenų
apsaugą reglamentuojantis ES teisės aktas, Direktyva 95/46/EB[1], buvo priimta 1995 m.
siekiant dviejų tikslų: apsaugoti pagrindinę teisę į duomenų apsaugą ir
užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą tarp valstybių narių. Direktyva buvo
papildyta keliomis priemonėmis, kuriomis nustatytos konkrečios duomenų apsaugos
taisyklės, taikomos vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą
baudžiamosiose bylose[2]
(buvusioji trečiojo ramsčio politika), tarp kurių – Tarybos pamatinis
sprendimas 2008/977/TVR[3]. Europos Vadovų
Taryba paprašė Komisijos įvertinti duomenų apsaugą reglamentuojančių ES
priemonių veikimą ir pateikti, jei būtina, papildomų teisėkūros ir kitų
iniciatyvų[4].
Savo rezoliucijoje dėl Stokholmo programos Europos Parlamentas[5] palankiai įvertino išsamią
duomenų apsaugos sistemą ES ir, be kitų dalykų, paragino persvarstyti Tarybos
pamatinį sprendimą. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane[6] Komisija pabrėžė poreikį
užtikrinti, kad pagrindinė teisė į duomenų apsaugą būtų nuosekliai taikoma
įgyvendinant visų sričių ES politiką. Veiksmų plane pabrėžta, kad: „Pasaulio
visuomenėje, kuriai būdingi greiti technologiniai pokyčiai ir kur keitimasis
informacija nepaiso sienų, ypač svarbu išsaugoti privatumą. Sąjunga
privalo užtikrinti, kad pagrindinė teisė į duomenų apsaugą būtų nuosekliai
taikoma. Reikia sustiprinti ES poziciją dėl asmens duomenų apsaugos visų sričių
ES politikoje, įskaitant teisėsaugą ir nusikaltimų prevenciją, ir
tarptautiniuose santykiuose.“ Komunikate „Visapusiškas požiūris į asmens
duomenų apsaugą Europos Sąjungoje“[7]
Komisija padarė išvadą, kad ES reikia visapusiškesnės ir nuoseklesnės politikos
užtikrinant pagrindinę teisę į asmens duomenų apsaugą. Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR taikymo
sritis ribota, nes jis taikomas tik tarpvalstybiniam duomenų tvarkymui ir
neapima policijos ir teisminių institucijų vien tik nacionaliniu lygmeniu
vykdomos duomenų tvarkymo veiklos. Todėl policijai ir kitoms kompetentingoms
institucijoms gali kilti sunkumų vykdant teisminį bendradarbiavimą
baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimą. Šios institucijos ne
visada gali lengvai atskirti grynai nacionalinio lygmens duomenų tvarkymą nuo
tarpvalstybinio arba numatyti, ar tam tikri asmens duomenys vėliau gali tapti
tarpvalstybinio keitimosi duomenimis objektu (žr. 2 skirsnį). Be to, pamatinio
sprendimo pobūdis ir turinys nulemia tai, kad nacionalinėje teisėje nustatant
įgyvendinimo nuostatas valstybėms narėms suteikta didelė veiksmų laisvė. Be
kita ko, sprendimu nesukuriamas joks mechanizmas ar į 29 straipsnio darbo grupę
panaši patariamoji grupė, kad būtų paremtas bendras jo nuostatų aiškinimas,
taip pat nenumatoma Komisijai suteikti jokių įgyvendinimo įgaliojimų, kuriais
būtų užtikrintas bendras požiūris įgyvendinant sprendimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)
16 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas, kad kiekvienas turi teisę į asmens
duomenų apsaugą. Be to, SESV 16 straipsnio 2 dalyje Lisabonos sutartimi
nustatytas konkretus asmens duomenų apsaugos taisyklių priėmimo teisinis
pagrindas, kuris taikomas ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose
bei policijos bendradarbiavimui. ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje
asmens duomenų apsauga įtvirtinta kaip pagrindinė teisė. SESV 16 straipsnyje
reikalaujama, kad teisės aktų leidėjas nustatytų fizinių asmenų apsaugos
taisykles, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, be kita ko, vykdant teisminį
bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimą, ir
apimančias asmens duomenų tvarkymą tiek tarpvalstybiniu, tiek nacionaliniu
lygmeniu. Taip bus galima apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir
laisves, visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą, ir tuo pačiu užtikrinti,
kad asmens duomenimis būtų keičiamasi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo,
nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų
vykdymo tikslais. Taip bus paprasčiau bendradarbiauti kovojant su
nusikalstamumu Europoje. 21-oje deklaracijoje[8] pripažinta, kad dėl policijos
ir teisminio bendradarbiavimo srities ypatingo pobūdžio teisminio
bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse
gali reikėti konkrečių taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos ir laisvo šių
duomenų judėjimo, pagrįstų SESV 16 straipsniu.
2.
KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO
REZULTATAI
Ši iniciatyva teikiama išsamiai
pasikonsultavus su visomis pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis dėl
galiojančių asmens duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo pagrindų peržiūros
surengiant du viešųjų konsultacijų etapus. –
Nuo 2009 m. liepos 9 d. iki gruodžio
31 d. vyko konsultacijos dėl pagrindinės teisės į asmens duomenų
apsaugą teisinio reglamentavimo pagrindų. Komisija gavo 168 atsakymus: 127
iš fizinių asmenų, verslo organizacijų ir asociacijų ir 12 iš valdžios
institucijų. Su nekonfidencialiais atsakymais galima susipažinti Komisijos
svetainėje[9]. –
Nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki
2011 m. sausio 15 d. vyko konsultacijos dėl Komisijos visapusiško
požiūrio į asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje. Komisija gavo 305
atsakymus: 54 iš piliečių, 31 iš valdžios institucijų ir 220 iš privačių
organizacijų, visų pirma verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų. Su
nekonfidencialiais atsakymais galima susipažinti Komisijos svetainėje[10]. Kadangi šiose konsultacijose daugiausia
dėmesio buvo skiriama Direktyvos 95/46/EB peržiūrai, tikslinės konsultacijos
surengtos su teisėsaugai atstovaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis; visų
pirma 2010 m. birželio 29 d. surengtas seminaras su valstybių
narių valdžios institucijomis, kuriame aptartas duomenų apsaugos taisyklių
taikymas valdžios institucijoms, be kita ko, policijos bendradarbiavimo ir teisminio
bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Be to, 2011 m. vasario
2 d. Komisija surengė seminarą valstybių narių valdžios institucijoms,
kuriame aptarė Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR įgyvendinimą ir duomenų
apsaugos klausimus policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo
baudžiamosiose bylose srityje apskritai. 2010 m. lapkričio–gruodžio mėn. surengus
Eurobarometro apklausą pasikonsultuota su ES piliečiais[11]. Be to, parengta keletas
tyrimų[12].
29 straipsnio darbo grupė[13]
pateikė kelias nuomones ir naudingos informacijos Komisijai[14]. Europos duomenų apsaugos
pareigūnas taip pat paskelbė išsamią nuomonę dėl 2010 m. lapkričio mėn.
Komisijos komunikate iškeltų klausimų[15]. 2011 m. liepos 6 d. rezoliucija
Europos Parlamentas patvirtino pranešimą, kuriame pritarta Komisijos nuostatai
reformuoti duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo pagrindus[16]. 2011 m. vasario
24 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė išvadas, kuriose aiškiai pritarė
Komisijos ketinimui reformuoti duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo
pagrindus ir sutiko su daugeliu Komisijos nuomonės aspektų. Europos ekonomikos
ir socialinių reikalų komitetas taip pat pritarė Komisijos bendram siekiui
užtikrinti nuoseklesnį ES duomenų apsaugos taisyklių taikymą visose valstybėse
narėse ir tinkamai peržiūrėti Direktyvą 95/46/EB[17]. Laikydamasi geresnio reglamentavimo politikos,
Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą[18]. Poveikio vertinimas grįstas
trimis politikos tikslais – gerinti duomenų apsaugos vidaus rinkos aspektą,
skatinti fizinius asmenis veiksmingiau naudotis teisėmis į duomenų apsaugą ir
sukurti visapusiškus ir nuoseklius reglamentavimo pagrindus visoms Sąjungos
kompetencijos sritims, įskaitant policijos bendradarbiavimą ir teisminį
bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Kiek tai susiję su pastaruoju tikslu,
įvertintos dvi politikos galimybės: pirmąja iš esmės praplečiama duomenų
apsaugos šioje srityje taisyklių taikymo sritis, šalinami pamatinio sprendimo
trūkumai ir sprendžiamos kitos dėl jo kilusios problemos, o antroji priemonė
yra platesnio užmojo, nes ja nustatomos norminamosios labai griežtos taisyklės,
pagal kurias, be kita ko, reikėtų nedelsiant iš dalies pakeisti visas kitas
buvusiosios trečiojo ramsčio politikos priemones. Trečioji, „minimalistinė“
politikos galimybė, iš esmės grindžiama aiškinamaisiais komunikatais, taip pat
politikos rėmimo priemonėmis, kaip antai finansavimo programomis ir techninėmis
priemonėmis, kurioms reikia tik būtiniausių teisėkūros veiksmų, buvo įvertinta
kaip netinkama priemonė siekiant išspręsti šioje srityje nustatytas su duomenų
apsauga susijusias problemas. Pagal nusistovėjusią Komisijos metodiką kartu
su priežiūros grupe, sudaryta iš įvairių tarnybų atstovų, vertinta, kaip
kiekviena politikos galimybe bus veiksmingai pasiekti politikos tikslai, taip
pat koks jų ekonominis poveikis suinteresuotosioms šalims (ir ES institucijų
biudžetui), socialinis poveikis ir poveikis pagrindinėms teisėms. Poveikis
aplinkai nenustatytas. Išnagrinėjus bendrą poveikį išrinkta
tinkamiausia politikos galimybė, kuri įtraukta į šį pasiūlymą. Atsižvelgiant į
vertinimą, įgyvendinus priemonę dar labiau pagerės duomenų apsauga šioje
politikos srityje, visų pirma įtraukiant duomenų tvarkymą nacionaliniu lygmeniu
ir taip kartu užtikrinant didesnį teisinį tikrumą kompetentingoms institucijoms
vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir policijos
bendradarbiavimą. Poveikio vertinimo valdybos nuomonė dėl
poveikio vertinimo projekto priimta 2011 m. rugsėjo 9 d. Remiantis
valdybos nuomone padarytos tokios poveikio vertinimo pataisos: –
patikslinti dabartinio teisinio reglamentavimo
pagrindų tikslai (kiek jie pasiekti ir kiek nepasiekti) ir numatomos reformos
tikslai; –
skirsnis „Problemos apibūdinimas“ papildytas
įrodymais ir išsamesniais paaiškinimais (patikslinimais). Komisija taip pat parengė Pamatinio sprendimo
2008/977/TVR įgyvendinimo ataskaitą[19]
pagal sprendimo 29 straipsnio 2 dalį ir ji bus priimta kartu su šiuo
duomenų apsaugos dokumentų rinkiniu. Ataskaitoje pateiktais duomenimis,
pagrįstais valstybių narių pateikta informacija, taip pat naudotasi rengiant
poveikio vertinimą.
3.
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI
3.1.
Teisinis pagrindas
Šis pasiūlymas grindžiamas SESV 16 straipsnio
2 dalimi – nauju konkrečiu Lisabonos sutartimi nustatytu teisiniu pagrindu,
kuriuo remiamasi priimant fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms,
įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms tvarkant asmens
duomenis, kai vykdoma veikla susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi,
taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Pasiūlymu siekiama užtikrinti vienodą aukšto
lygio duomenų apsaugą šioje srityje ir taip padidinti skirtingų valstybių narių
policijos ir teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimą, palengvinti laisvą
duomenų judėjimą ir policijos bei teisminių institucijų bendradarbiavimą.
3.2.
Subsidiarumas ir proporcingumas
Vadovaujantis subsidiarumo principu (ES
sutarties 5 straipsnio 3 dalis), veiksmų Sąjungos lygmeniu reikėtų imtis tik
tuomet ir tiek, kiek numatytų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir
todėl dėl pasiūlytų veiksmų masto ar poveikio jų geriau siekti Sąjungos lygiu.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas problemas, subsidiarumo analizė patvirtina
poreikį policijos ir baudžiamosios teisenos srityje imtis ES lygmens veiksmų
dėl toliau nurodytų priežasčių. –
Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir SESV
16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į asmens duomenų apsaugą, todėl reikia
užtikrinti, kad duomenų apsauga būtų vienoda visoje Sąjungoje. Reikia
užtikrinti vienodą duomenų, kuriais keičiamasi ir kurie tvarkomi nacionaliniu
lygmeniu, apsaugą. –
Valstybių narių teisėsaugos institucijoms vis
dažniau ir sparčiau prireikia keistis duomenimis ir juos tvarkyti tarptautinio
nusikalstamumo ir terorizmo prevencijos ir kovos su jais tikslais. Atsižvelgiant
į tai, ES nustačius aiškias ir nuoseklias duomenų apsaugos taisykles sustiprės
tokių institucijų bendradarbiavimas. –
Be to, kyla praktinių sunkumų dėl duomenų apsaugos
teisės aktų vykdymo ir poreikio valstybėms narėms bei jų valdžios institucijoms
bendradarbiauti, kuriuos reikia spręsti ES lygmeniu siekiant užtikrinti vienodą
Sąjungos teisės taikymą. Tam tikrose situacijose ES turi geriausias galimybes
veiksmingai ir nuosekliai užtikrinti vienodą fizinių asmenų apsaugą, kai jų
asmens duomenys perduodami į trečiąsias šalis. –
Dabartinėmis aplinkybėmis valstybės narės pačios
negali sumažinti problemų, visų pirma kylančių dėl nacionalinės teisės aktų
skirtumų. Taigi, yra konkretus poreikis nustatyti suderintus ir nuoseklius
reglamentavimo pagrindus, kurie leistų sklandžiai perduoti asmens duomenis tarp
ES valstybių narių, kartu užtikrinant veiksmingą visų fizinių asmenų apsaugą
visoje ES. –
Dėl problemų, kurios nėra būdingos tik vienai ar
kelioms valstybėms narėms, pobūdžio ir masto siūlomi ES teisėkūros veiksmai
veikiausiai būtų veiksmingesni nei panašūs valstybių narių veiksmai. Vadovaujantis proporcingumo principu, visi
veiksmai turi būti tikslingi ir neviršyti to, kas būtina siekiant užsibrėžtų
tikslų. Šiuo principu vadovautasi rengiant šį pasiūlymą: nuo politikos
galimybių nustatymo ir vertinimo iki teisės akto pasiūlymo projekto parengimo. Todėl direktyva yra geriausia priemonė
užtikrinti šios srities normų suvienodinimą ES, kartu valstybėms narėms
suteikiant reikiamą lankstumą nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti principus,
taisykles ir jų išimtis. Atsižvelgdama į sudėtingas galiojančias nacionalines
taisykles, taikomas asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos bendradarbiavimą
ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugai, ir į tikslą
visapusiškai suderinti šias taisykles priimant šią direktyvą, Komisija turės
prašyti valstybių narių pateikti aiškinamuosius dokumentus, kuriuose būtų
paaiškintas direktyvos nuostatų ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę
priemonių ryšys, kad galėtų vykdyti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę
teisę priežiūros užduotį.
3.3.
Pagrindinių teisių aspektų santrauka
Teisė į asmens duomenų apsaugą įtvirtinta ES
pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje, SESV 16 straipsnyje ir
EŽTK 8 straipsnyje. Kaip pabrėžė ES Teisingumo Teismas[20], teisė į asmens duomenų
apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę
paskirtį[21].
Duomenų apsauga glaudžiai susijusi su Chartijos 7 straipsniu saugoma teise
į privatų ir šeimos gyvenimą. Tai išplaukia iš Direktyvos 95/46/EB
1 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybės narės
užtikrina fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, o ypač jų teisės į
privatų gyvenimą, apsaugą tvarkant asmens duomenis. Galimas poveikis ir kitoms Chartijoje
įtvirtintoms pagrindinėms teisėms, kaip antai bet kokios diskriminacijos, be
kita ko, dėl rasės, tautinės kilmės, genetinių bruožų, religijos ar tikėjimo,
politinių ar kitokių pažiūrų, negalios ar seksualinės orientacijos draudimas
(21 straipsnis); vaiko teisės (24 straipsnis) ir teisė į veiksmingą
teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis).
3.4.
Išsamus pasiūlymo paaiškinimas
3.4.1.
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnyje apibrėžiamas direktyvos dalykas,
t. y. taisyklės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu nusikalstamų veikų
prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba
baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, ir išdėstomas dvejopas direktyvos
tikslas, t. y. apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves,
visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą, kartu užtikrinant aukštą
visuomenės saugumo lygį, ir užtikrinti kompetentingų institucijų keitimąsi
asmens duomenimis Sąjungoje. 2 straipsnyje nustatoma direktyvos taikymo
sritis. Direktyva taikoma ne tik tarpvalstybiniam duomenų tvarkymui, bet visai
duomenų tvarkymo veiklai, kurią įgyvendindamos šią direktyvą vykdo
kompetentingos institucijos, apibrėžtos 3 straipsnio 14 dalyje. Direktyva
netaikoma nei Sąjungos teisės nereglamentuojamai veiklai, nei Sąjungos
institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vykdomam duomenų tvarkymui, kuris
reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 ir kitais
specialiaisiais teisės aktais. 3 straipsnyje pateiktos direktyvos
terminų apibrėžtys. Kai kurios apibrėžtys perimtos iš Direktyvos 95/46/EB ir Pamatinio
sprendimo 2008/977/TVR, kitos pakeistos, papildytos papildomais arba naujais
aspektais. Naujai apibrėžti terminai: „asmens duomenų saugumo pažeidimas“,
„genetiniai duomenys“ ir „biometriniai duomenys“ (remiantis SESV 87 straipsniu
ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 2 straipsnio h punktu) ir „vaikas“,
remiantis JT Vaiko teisių konvencija[22].
3.4.2.
II SKYRIUS. PRINCIPAI
4 straipsnyje išdėstyti principai, taikomi
asmens duomenų tvarkymui, atitinka Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnį bei
Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 3 straipsnį, tačiau yra pritaikyti konkrečioms
šios direktyvos aplinkybėms. 5 straipsnyje nustatytas reikalavimas kuo
labiau atskirti skirtingų kategorijų duomenų subjektų asmens duomenis. Tai
nauja nuostata, neįtraukta nei į Direktyvą 95/46/EB, nei į Pamatinį sprendimą
2008/977/TVR, tačiau Komisija ją buvo pasiūliusi savo pirminiame pamatinio
sprendimo pasiūlyme[23].
Ji grindžiama Europos Tarybos rekomendacija Nr. R (87)15. Panašios
taisyklės jau nustatytos Europolui[24] ir Eurojustui[25] 6 straipsnyje dėl skirtingų asmens duomenų
tikslumo ir patikimumo laipsnių įtvirtintas Europos Tarybos rekomendacijos
Nr. R (87)15 3.2 principas. Panašios taisyklės, be kita ko, įtrauktos į
Komisijos pasiūlymą dėl pamatinio sprendimo, nustatytos Europolui[26]. 7 straipsnyje išdėstyti teisėto duomenų
tvarkymo pagrindai, nustatant, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai
jis būtinas kompetentingai institucijai atlikti užduotį, remiantis nacionalinės
teisės aktais, vykdyti teisinę prievolę, kuri privaloma duomenų valdytojui,
siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto arba kito asmens interesus arba
siekiant užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui.
Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnyje nustatyti kiti teisėto duomenų tvarkymo
pagrindai nėra tinkami duomenų tvarkymui policijos ir baudžiamosios teisenos
srityje. Remiantis Direktyvos 95/46/EB
8 straipsniu, 8 straipsnyje nustatytas bendras draudimas tvarkyti tam
tikrų kategorijų asmens duomenis ir šios bendrosios taisyklės išimtys,
pridedant genetinius duomenis pagal EŽTT teismo praktiką[27]. Pagal Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 7
straipsnį 9 straipsnyje nustatytas draudimas taikyti priemones, pagrįstas tik
automatizuotu asmens duomenų tvarkymu, jeigu jos neleidžiamos teisės aktu,
kuriuo nustatomos tinkamos apsaugos priemonės.
3.4.3.
III SKYRIUS. DUOMENŲ SUBJEKTO TEISĖS
10 straipsnyje įtvirtinta valstybių narių
pareiga suteikti lengvai prieinamą bei suprantamą informaciją, kaip numatyta
visų pirma pagal Madrido rezoliucijos dėl asmens duomenų ir privatumo
tarptautinių standartų[28]
10 principą, ir įpareigoti duomenų tvarkytojus nustatyti duomenų subjekto
naudojimosi savo teisėmis tvarką ir mechanizmus. Tai apima reikalavimą, kad
naudojimasis teisėmis iš principo būtų nemokamas. 11 straipsnyje nustatyta pareiga valstybėms
narėms užtikrinti, kad duomenų subjektui būtų teikiama informacija. Šios
pareigos grindžiamos Direktyvos 95/46/EB 10 ir 11 straipsniais, atskiruose
straipsniuose nediferencijuojant informacijos pagal tai, ar ji surinkta iš
duomenų subjekto, ar ne, ir padidinant teiktinos informacijos apimtį. Jame
nustatytos pareigos teikti informaciją išimtys, kai tokios išimtys proporcingos
ir būtinos kompetentingų institucijų užduotims vykdyti demokratinėje
visuomenėje (grindžiama Direktyvos 95/46/EB 13 straipsniu ir Pamatinio
sprendimo 2008/977/TVR 17 straipsniu). 12 straipsnyje nustatyta pareiga valstybėms
narėms užtikrinti duomenų subjektų teisę susipažinti su savo asmens duomenimis.
Jame atsižvelgiama į Direktyvos 95/46/EB 12 straipsnio a punktą ir jis
papildomas naujais duomenų subjektui teiktinos informacijos aspektais
(informacija apie duomenų saugojimo laikotarpį, teisę reikalauti ištaisyti,
ištrinti duomenis ar apriboti jų tvarkymą ir teisę pateikti skundą). Atsižvelgiant į Pamatinio sprendimo
2008/977/TVR 17 straipsnio 2 ir 3 dalis, 13 straipsnyje nustatyta, kad
valstybės narės gali priimti teisėkūros priemones, kuriomis apribojama teisė
susipažinti su duomenimis, jeigu to reikia dėl specifinio duomenų tvarkymo
policijos ir baudžiamosios teisenos srityse pobūdžio, ir reglamentuojamas
informacijos apie teisės susipažinti su duomenimis apribojimą teikimas duomenų
subjektui. 14 straipsnyje įtvirtinta nauja taisyklė, kad
apribojus teisę tiesiogiai susipažinti su duomenimis duomenų subjektas privalo
būti informuotas apie galimybę netiesiogiai su jais susipažinti per priežiūros
instituciją, kuri ta teise turėtų naudotis duomenų subjekto vardu ir privalo jį
informuoti apie patikrinimų rezultatus. 15 straipsniu dėl teisės reikalauti ištaisyti
duomenis atsižvelgiama į Direktyvos 95/46/EB 12 straipsnio b punktą ir, kiek
tai susiję su pareigomis atsisakymo atveju, į Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR
18 straipsnio 1 dalį. 16 straipsniu dėl teisės reikalauti ištrinti
duomenis atsižvelgiama į Direktyvos 95/46/EB 12 straipsnio b punktą ir,
kiek tai susiję su pareigomis atsisakymo atveju, į Pamatinio sprendimo
2008/977/TVR 18 straipsnio 1 dalį. Į jį taip pat įtraukta teisė apriboti
duomenų tvarkymą tam tikrais atvejais, pakeičianti Direktyvos 95/46/EB 12
straipsnio b punkte ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 18 straipsnio 1 dalyje
vartojamą neaiškų terminą „užblokuoti“. 17 straipsnyje dėl duomenų ištaisymo,
ištrynimo ir tvarkymo apribojimo vykstant teismo procesui pateikiamas
patikslinimas remiantis Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 4 straipsnio 4 dalimi.
3.4.4.
IV SKYRIUS. DUOMENŲ VALDYTOJAS IR DUOMENŲ
TVARKYTOJAS
3.4.4.1.
1 SKIRSNIS. BENDROSIOS PAREIGOS
18 straipsnyje aprašoma duomenų valdytojo
pareiga laikytis šios direktyvos ir tą užtikrinti, be kita ko, tuo tikslu
nustatant atitinkamas nuostatas ir mechanizmus. 19 straipsnyje nustatyta, kad valstybės
narės privalo užtikrinti, kad duomenų valdytojas vykdytų savo pareigas,
kylančias iš pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų. 20 straipsnyje patikslinamas bendrų duomenų
valdytojų statusas, kiek tai susiję su jų vidaus santykiais. 21 straipsnyje, kuris iš dalies
grindžiamas Direktyvos 95/46/EB 17 straipsnio 2 dalimi, patikslinamas
duomenų tvarkytojų statusas ir pareigos, be to, numatyta naujų aspektų,
pavyzdžiui, kad duomenų tvarkytojas, kuris duomenis tvarko viršydamas duomenų
valdytojo nurodymus, laikytinas bendru duomenų valdytoju. 22 straipsnis, kuriuo reglamentuojamas
duomenų tvarkymas pagal duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo įgaliojimus,
grindžiamas Direktyvos 95/46/EB 16 straipsniu. 23 straipsnyje nustatyta duomenų valdytojų ir
duomenų tvarkytojų pareiga saugoti visų duomenų tvarkymo sistemų ir procedūrų,
už kurias yra atsakingi, dokumentus. Pagal Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 10
straipsnio 1 dalį 24 straipsniu reglamentuojamas įrašų saugojimas, šį klausimą
patikslinant išsamiau. 25 straipsnyje patikslinamos duomenų
valdytojo ir duomenų tvarkytojo pareigos, susijusios su bendradarbiavimu su
priežiūros institucija. Remiantis Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 23
straipsniu, 26 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kuriais, prieš tvarkant
duomenis, privaloma konsultuotis su priežiūros institucija.
3.4.4.2.
2 SKIRSNIS. DUOMENŲ SAUGUMAS
27 straipsnis dėl duomenų tvarkymo saugumo
grindžiamas Direktyvos 95/46 17 straipsnio dėl duomenų tvarkymo saugumo 1
dalimi ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 22 straipsniu, išplečiant susijusias
duomenų tvarkytojų pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar jie sudarę sutartį su
duomenų valdytoju. Remiantis E. privatumo direktyvos
2002/58/EB 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuojamas pranešimas
apie asmens duomenų saugumo pažeidimus, 28 ir 29 straipsniuose įtvirtinta
pareiga pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus, patikslinant ir
atskiriant pareigą pranešti priežiūros institucijai (28 straipsnis) ir,
atitinkamomis aplinkybėmis, duomenų subjektui (29 straipsnis). 29 straipsnyje
taip pat numatytos išimtys nurodant 11 straipsnio 4 dalį.
3.4.4.3.
3 SKIRSNIS. DUOMENŲ APSAUGOS PAREIGŪNAS
30 straipsnyje nustatyta duomenų valdytojo
pareiga paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris vykdytų 32 straipsnyje
išdėstytas užduotis. Jeigu kelios kompetentingos institucijos veikia
prižiūrimos centrinės valdžios institucijos, atliekančios duomenų valdytojo
funkcijas, tokį duomenų apsaugos pareigūną turėtų paskirti bent ši centrinė
valdžios institucija. Direktyvos 95/46/EB 18 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad valstybės narės tokį reikalavimą gali nustatyti vietoj bendros
pareigos pranešti, nustatytos toje direktyvoje. 31 straipsnyje apibrėžiamas duomenų
apsaugos pareigūno statusas. 32 straipsnyje nustatytos duomenų
apsaugos pareigūno užduotys.
3.4.5.
V SKYRIUS. ASMENS DUOMENŲ PERDAVIMAS Į
TREČIĄSIAS ŠALIS AR TARPTAUTINĖMS ORGANIZACIJOMS
33 straipsnyje išdėstyti bendrieji principai,
taikomi perduodant duomenis į trečiąsias šalis ar tarptautinėms organizacijoms
vykdant policijos bendradarbiavimą ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose
bylose, įskaitant tolesnį perdavimą. Jame patikslinta, kad duomenys į
trečiąsias šalis perduoti galima, tik jeigu juos perduoti būtina nusikalstamų veikų
prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba
baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais. 34 straipsnyje nustatyta, kad duomenis
perduoti į trečiąją šalį galima, jeigu Komisija priėmė sprendimą dėl tinkamumo
pagal Reglamentą …./../201X arba konkrečiai policijos bendradarbiavimo ir
teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, arba, nesant tokių
sprendimų, jeigu nustatytos tinkamos apsaugos priemonės. Jeigu sprendimų dėl
tinkamumo nėra, direktyva užtikrinama, kad duomenų perdavimus galima tęsti
remiantis tinkamomis apsaugos priemonėmis ir nukrypti leidžiančiomis
nuostatomis. Be to, jame išdėstyti kriterijai, kuriais remdamasi Komisija
vertina apsaugos tinkamumo lygį, aiškiai įtraukiant teisinės valstybės principą,
teismines teisių gynimo priemones ir nepriklausomą priežiūrą. Straipsnyje taip
pat numatyta galimybė Komisijai vertinti trečiosios šalies teritorijoje arba su
duomenų tvarkymu susijusiame sektoriuje užtikrinamą apsaugos lygį. Jame
įtvirtinta, kad pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 38 straipsnyje
nustatytą tvarką priimtas bendrasis sprendimas dėl tinkamumo taikomas
įgyvendinant šią direktyvą. Kita vertus, sprendimą dėl tinkamumo Komisija gali
priimti išimtinai šios direktyvos įgyvendinimo tikslais. 35 straipsnyje apibrėžtos tinkamos apsaugos
priemonės, kurių reikia prieš vykdant tarptautinius perdavimus, jeigu Komisija
nėra priėmusi sprendimo dėl tinkamumo. Šios apsaugos priemonės gali būti
nustatytos teisiškai privalomame dokumente, pavyzdžiui, tarptautiniame
susitarime. Arba duomenų valdytojas, įvertinęs su perdavimu susijusias
aplinkybes, gali padaryti išvadą, kad tos priemonės yra. Remiantis Direktyvos 95/46/EB 26 straipsniu ir
Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 13 straipsniu, 36 straipsnyje išdėstytos
nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos perduodant duomenis. 37 straipsnyje valstybės narės įpareigotos
numatyti, kad duomenų valdytojas informuotų duomenų gavėją apie visus duomenų
tvarkymo apribojimus ir imtųsi visų pagrįstų priemonių, kad šių apribojimų
paisytų asmens duomenų gavėjai trečiojoje šalyje arba tarptautinėje
organizacijoje. 38 straipsnyje aiškiai nustatytas
tarptautinio Komisijos ir trečiųjų šalių, ypač tų, kurių užtikrinamas apsaugos
lygis laikomas tinkamu, priežiūros institucijų bendradarbiavimo asmens duomenų
apsaugos tikslais mechanizmas, atsižvelgiant į 2007 m. birželio 12 d.
EBPO rekomendaciją dėl tarptautinio bendradarbiavimo įgyvendinant privatumo
apsaugos teisės aktus. VI SKYRIUS. NACIONALINĖS PRIEŽIŪROS
INSTITUCIJOS
3.4.5.1.
1 SKIRSNIS. NEPRIKLAUSOMUMAS
Pagal Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 1 dalį
ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 25 straipsnį 39 straipsnyje valstybės narės
įpareigojamos įsteigti priežiūros institucijas, išplečiant šių institucijų
paskirtį, siekiant padėti nuosekliai taikyti šią direktyvą visoje Sąjungoje ir
nustatant, kad tai gali būti pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą
įsteigta priežiūros institucija. 40 straipsnyje patikslintos priežiūros
institucijų nepriklausomumo sąlygos, remiantis ES Teisingumo Teismo praktika[29] ir atsižvelgiant į
Reglamento (EB) Nr. 45/2001[30]
44 straipsnį. Remiantis atitinkama teismo praktika[31] ir atsižvelgiant į
Reglamento (EB) Nr. 45/2001 42 straipsnio 2–6 dalis,
41 straipsnyje nustatyti bendri reikalavimai priežiūros institucijų
nariams. 42 straipsnyje nustatyta, kokie
priežiūros institucijos steigimo aspektai, įskaitant reikalavimus jos nariams,
turi būti nustatyti valstybių narių teisėje. 43 straipsnyje dėl priežiūros institucijos
narių ir darbuotojų profesinės paslapties atsižvelgiama į Direktyvos 95/46/EB
28 straipsnio 7 dalį ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 25 straipsnio 4
dalį.
3.4.5.2.
2 SKIRSNIS. PAREIGOS IR ĮGALIOJIMAI
Remiantis Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 6
dalimi ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 25 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnyje
išdėstyta priežiūros institucijų kompetencija. Atlikdami teisingumo funkciją,
teismai nėra stebimi priežiūros institucijos, tačiau jiems taikomos
materialinės duomenų apsaugos teisės normos. 45 straipsnyje valstybės narės
įpareigojamos nustatyti priežiūros institucijų pareigas, be kita ko, nagrinėti
ir tirti skundus ir didinti visuomenės informuotumą apie riziką, taisykles,
apsaugos priemones ir teises. Įgyvendinant šią direktyvą ypač svarbi priežiūros
institucijų pareiga, tais atvejais, kai atsisakoma suteikti teisę tiesiogiai
susipažinti su duomenimis arba ji apribojama, duomenų subjektų vardu naudotis
teise susipažinti su duomenimis ir patikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Remiantis Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 3
dalimi ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 25 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 46
straipsnyje nustatyti priežiūros institucijos įgaliojimai. Remiantis Direktyvos
95/46/EB 28 straipsnio 5 dalimi, 47 straipsnyje priežiūros institucijos
įpareigojamos rengti metines veiklos ataskaitas.
3.4.6.
VII SKYRIUS. BENDRADARBIAVIMAS
48 straipsnyje nustatytos privalomos
savitarpio pagalbos taisyklės, o Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 6 dalies
antroje pastraipoje buvo nustatyta tik bendra pareiga bendradarbiauti,
nesukonkretinant reikalavimų. 49 straipsnyje nustatyta, kad Bendruoju
duomenų apsaugos reglamentu įsteigta Europos duomenų apsaugos valdyba atlieka
ir su duomenų tvarkymu pagal šią direktyvą susijusias užduotis. Siekdama
suteikti papildomą paramą, Komisija konsultuosis su valstybių narių valdžios
institucijų, atsakingų už nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ir
traukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymą,
atstovais, taip pat su Europolo ir Eurojusto atstovais, dalyvaujančiais
ekspertų grupėje, kurioje sprendžiami su teisėsauga susiję duomenų apsaugos
klausimai.
3.4.7.
VIII SKYRIUS. TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS,
ATSAKOMYBĖ IR SANKCIJOS
Remiantis Direktyvos 95/46/EB
28 straipsnio 4 dalimi, 50 straipsnyje įtvirtinta duomenų
subjektų teisė pateikti skundą priežiūros institucijai dėl bet kokio su skundo
pateikėju susijusio direktyvos pažeidimo. Be to, jame nurodytos įstaigos,
organizacijos ar asociacijos, kurios duomenų subjekto vardu gali pateikti
skundą, be kita ko, – asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju – net ir duomenų
subjektui skundo nepateikus. 51 straipsnyje reglamentuojama teisė
imtis teisminių teisių gynimo priemonių prieš priežiūros instituciją. Jame
remiamasi Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 3 dalies bendrąja nuostata ir
konkrečiai nustatyta, kad duomenų subjektas gali imtis teisių gynimo priemonių
teisme, kad įpareigotų priežiūros instituciją imtis veiksmų dėl skundo. 52 straipsnyje reglamentuojama teisė imtis
teisminių teisių gynimo priemonių prieš duomenų valdytoją arba duomenų
tvarkytoją, remiantis Direktyvos 95/46/EB 22 straipsniu ir Pamatinio sprendimo
2008/977/TVR 20 straipsniu. 53 straipsnyje nustatytos bendros teismo
proceso taisyklės, įskaitant įstaigų, organizacijų arba asociacijų teises
atstovauti duomenų subjektams teisme, ir priežiūros institucijų teisė būti
proceso šalimi. Valstybių narių pareiga užtikrinti spartų teismo procesą
nustatyta remiantis E. komercijos direktyvos 2000/31/EB[32]
18 straipsnio 1 dalimi. 54 straipsniu valstybės narės įpareigojamos
nustatyti teisę reikalauti atlyginti žalą. Jis grindžiamas Direktyvos 95/46/EB
23 straipsniu ir Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 19 straipsnio 1 dalimi,
jame ši teisė išplėsta numatant galimybę reikalauti duomenų tvarkytojų
padarytos žalos atlyginimo, taip pat patikslinta bendrų duomenų valdytojų ir bendrų
duomenų tvarkytojų atsakomybė. 55 straipsniu valstybės narės
įpareigojamos nustatyti sankcijas už direktyvos pažeidimus reglamentuojančias
taisykles ir užtikrinti jų įgyvendinimą.
3.4.8.
X SKYRIUS. DELEGUOTIEJI AKTAI IR ĮGYVENDINIMO
AKTAI
56 straipsnyje nustatytos standartinės
įgaliojimų perdavimo pagal SESV 290 straipsnį nuostatos. Taip teisės aktų
leidėjui suteikiama galimybė įgalioti Komisiją priimti visuotinai taikomus
įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kuriais papildomos ar iš dalies
keičiamos neesminės įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatos
(kvaziteisėkūros aktai). 57 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl
komiteto procedūros, pagal kurią Komisijai perduodami įgyvendinimo įgaliojimai,
kai, remiantis SESV 291 straipsniu, teisiškai privalomi Sąjungos aktai
turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis. Taikoma nagrinėjimo procedūra.
3.4.9.
X SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58 straipsniu panaikinamas Pamatinis
sprendimas 2008/977/TVR. 59 straipsnyje nustatyta, kad specialiosios
asmens duomenų apsaugos nuostatos, taikomos kompetentingoms institucijoms
tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar
traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo
tikslais, įtvirtintos Sąjungos aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų
tvarkymą arba prieigą prie informacinių sistemų šios direktyvos taikymo
srityje, nekeičiamos. 60 straipsnyje patikslintas šios direktyvos
ryšys su anksčiau valstybių narių sudarytais tarptautiniais susitarimais
teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo
srityje. 61 straipsnyje nustatyta Komisijos pareiga
įvertinti direktyvos įgyvendinimą ir parengti ataskaitą, siekiant įvertinti
poreikį suderinti anksčiau priimtas šios direktyvos 59 straipsnyje nurodytas
specialiąsias nuostatas. 62 straipsnyje nustatyta valstybių narių
pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir pateikti Komisijai pagal
direktyvą priimtų nuostatų tekstus. 63 straipsnyje nustatyta direktyvos
įsigaliojimo data. 64 straipsnyje nurodyta, kam skirta ši
direktyva. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Prie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento
pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje paaiškintas
reglamento ir šios direktyvos poveikis biudžetui. 2012/0010 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms
institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo,
nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų
vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos
veikimo, ypač į jos 16 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos
priežiūros pareigūnu[33], taikydami įprastą teisėkūros procedūrą, kadangi: (1)
fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra
pagrindinė teisė. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1
dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą; (2)
asmens duomenų tvarkymo paskirtis – tarnauti
žmogui; fizinių asmenų apsaugos principais ir taisyklėmis, taikomais tvarkant
jų asmens duomenis, turėtų būti paisoma fizinių asmenų pagrindinių teisių ir
laisvių, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, neatsižvelgiant į jų
pilietybę ar gyvenamąją vietą. Tai turėtų padėti užbaigti kurti laisvės,
saugumo ir teisingumo erdvę; (3)
dėl sparčios technologinės plėtros ir
globalizacijos kyla naujų asmens duomenų apsaugos sunkumų. Stipriai išaugo
duomenų rinkimo ir keitimosi jais mastas. Technologijos leidžia kompetentingoms
institucijoms vykdant savo veiklą precedento neturinčiu mastu naudotis asmens
duomenimis; (4)
todėl reikia palengvinti laisvą duomenų judėjimą
tarp Sąjungos kompetentingų institucijų ir jų perdavimą į trečiąsias šalis bei
tarptautinėms organizacijoms, kartu užtikrinant aukštą asmens duomenų apsaugos
lygį. Dėl šių pokyčių Sąjungoje reikia nustatyti tvirtus ir nuoseklesnius
duomenų apsaugos reglamentavimo pagrindus, kurie būtų griežtai įgyvendinami; (5)
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir
dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[34]
taikoma visai asmens duomenų tvarkymo veiklai valstybėse narėse tiek viešajame,
tiek privačiajame sektoriuose. Tačiau ji netaikoma tvarkant asmens duomenis,
„kai yra užsiimama tokia veikla, kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo
sritį“, pvz., veikla teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir
policijos bendradarbiavimo srityse; (6)
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis
sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir
teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos[35] taikomas teisminio
bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse.
Šis pamatinis sprendimas taikomas tik tarp valstybių narių persiųstų asmens
duomenų ar duomenų, kuriais naudotis sudaryta galimybė, tvarkymui; (7)
siekiant užtikrinti veiksmingą teisminį
bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimą, labai
svarbu užtikrinti vienodą aukšto lygio asmens duomenų apsaugą ir palengvinti
valstybių narių kompetentingų institucijų keitimąsi asmens duomenimis. Todėl
visose valstybėse narėse turi būti užtikrinta lygiavertė fizinių asmenų teisių
ir laisvių apsauga kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis
nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon
atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais. Siekiant
veiksmingos asmens duomenų apsaugos visoje Sąjungoje, reikia ne tik sustiprinti
duomenų subjektų teises ir asmens duomenis tvarkančiųjų pareigas, bet ir
nustatyti lygiaverčius priežiūros įgaliojimus valstybėse narėse ir užtikrinti,
kad būtų laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių; (8)
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų
nustatyti fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis taisykles ir laisvo
asmens duomenų judėjimo taisykles; (9)
tuo remiantis, Europos Parlamento ir Tarybos
Reglamente ES …../2012 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir
dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)
nustatytos bendrosios taisyklės, kuriomis užtikrinama fizinių asmenų apsauga
tvarkant asmens duomenis ir užtikrinamas laisvas asmens duomenų judėjimas
Sąjungoje; (10)
21-oje deklaracijoje dėl asmens duomenų apsaugos
teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo
srityse, pridėtoje prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kurioje priimta
Lisabonos sutartis, baigiamojo akto, Konferencija pripažino, kad dėl teisminio
bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo sričių
ypatingo pobūdžio šiose srityse gali reikėti konkrečių taisyklių dėl asmens
duomenų apsaugos ir laisvo šių duomenų judėjimo, pagrįstų Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 16 straipsniu; (11)
todėl atskiroje direktyvoje turėtų būti atsižvelgta
į ypatingą šių sričių pobūdį ir turėtų būti nustatytos fizinių asmenų apsaugos
kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų
prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba
baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais taisyklės; (12)
siekiant užtikrinti vienodą fizinių asmenų apsaugos
lygį visoje Sąjungoje nustačius teisiškai įgyvendinamas teises ir pašalinti
skirtumus, kurie trukdo kompetentingoms institucijoms keistis asmens
duomenimis, direktyva turėtų būti nustatytos suderintos asmens duomenų apsaugos
ir laisvo judėjimo teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir
policijos bendradarbiavimo srityse taisyklės; (13)
taikant šios direktyvos nuostatas galima
atsižvelgti į visuomenės teisės susipažinti su oficialiais dokumentais
principą; (14)
šia direktyva fiziniams asmenims turėtų būti
užtikrinama apsauga tvarkant jų asmens duomenis, neatsižvelgiant į jų pilietybę
ar gyvenamąją vietą; (15)
fizinių asmenų apsauga turėtų būti neutrali
technologijų atžvilgiu ir nepriklausyti nuo naudojamų metodų; priešingu atveju
iškiltų rimta teisės aktų apėjimo grėsmė. fizinių asmenų apsauga turėtų būti
taikoma asmens duomenis tvarkant tiek automatizuotomis priemonėmis, tiek
rankiniu būdu, jeigu duomenys laikomi arba juos ketinama laikyti susistemintame
rinkinyje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma pagal specialius kriterijus
nesusistemintiems rinkiniams ar jų grupėms, taip pat jų tituliniams lapams. Ši
direktyva neturėtų būti taikoma, kai asmens duomenys tvarkomi vykdant Sąjungos
teisės nereglamentuojamą veiklą, visų pirma susijusią su nacionaliniu saugumu,
arba duomenims, kuriuos tvarko Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir
agentūros, pavyzdžiui, Europolas ar Eurojustas; (16)
apsaugos principai turėtų būti taikomi bet kokiai
informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra žinoma arba gali
būti nustatyta. Sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę,
reikėtų atsižvelgti į visas priemones, kurias asmens tapatybei nustatyti gali
naudoti duomenų valdytojas ar bet kuris kitas asmuo. Duomenų apsaugos principai
neturėtų būti taikomi duomenims, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad
duomenų subjekto tapatybė nebegali būti nustatyta; (17)
prie asmens sveikatos duomenų turėtų būti priskirta
visa informacija apie duomenų subjekto sveikatos būklę, informacija apie asmens
registraciją sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; informacija apie apmokėjimą
ar asmens teisę į sveikatos priežiūrą; asmens numeris, simbolis ar žymė, pagal
kurią būtų galima nustatyti asmens tapatybę sveikatos priežiūros tikslais; visa
informacija apie asmenį, kuri buvo surinkta jam teikiant sveikatos priežiūros
paslaugas; informacija, gauta atliekant kūno dalies ar medžiagos tyrimus,
įskaitant biologinius ėminius; asmeniui sveikatos priežiūros paslaugas
teikiančio paslaugų teikėjo tapatybė; arba bet kokia informacija, pavyzdžiui,
apie ligą, negalią, riziką susirgti, sveikatos istoriją, klinikinį gydymą arba
faktinę duomenų subjekto fiziologinę ar biomedicininę būklę, neatsižvelgiant į
informacijos šaltinį, pvz., ar ji būtų gauta iš gydytojo, ar iš kito sveikatos
priežiūros specialisto, ligoninės, medicinos prietaiso ar in vitro
diagnostinio tyrimo; (18)
asmens duomenys turi būti tvarkomi sąžiningai ir
teisėtai suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu. Visų pirma turėtų būti aiškūs
konkretūs tikslai, dėl kurių tvarkomi duomenys; (19)
nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo ir traukimo
baudžiamojon atsakomybėn už jas tikslais kompetentingoms institucijoms būtina
saugoti ir tvarkyti asmens duomenis, surinktus vykdant konkrečių nusikalstamų
veikų prevenciją, tyrimą, jas nustatant ar traukiant baudžiamojon atsakomybėn
už jas, tačiau neapsiribojant šiuo tikslu, kad būtų galima nustatyti ir
suprasti nusikalstamus reiškinius ir tendencijas, rinkti žvalgybos informaciją
apie organizuotų nusikaltėlių tinklus ir nustatyti sąsajas tarp skirtingų
nustatytų veikų; (20)
asmens duomenys neturėtų būti tvarkomi jų surinkimo
tikslo neatitinkančiais tikslais. Asmens duomenys turėtų būti adekvatūs, susiję
ir minimalios apimties, būtinos tikslams, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti.
Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs
asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti; (21)
duomenų tikslumo principas turėtų būti taikomas
atsižvelgiant į konkretaus duomenų tvarkymo pobūdį ir tikslą. Visų pirma
pareiškimai, kuriuose yra asmens duomenų ir kurie daromi vykstant teismo
procesui, yra pagrįsti subjektyviu asmenų suvokimu ir kai kuriais atvejais jų
neįmanoma patikrinti. Todėl tikslumo reikalavimas neturėtų būti siejamas su pareiškimo
tikslumu, bet tik su faktu, kad padarytas konkretus pareiškimas; (22)
aiškinant ir taikant bendruosius principus,
susijusius su kompetentingų institucijų tvarkomais asmens duomenimis
nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon
atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, reikėtų
atsižvelgti į sektoriaus ypatumus, įskaitant konkrečius siekiamus tikslus; (23)
tvarkant asmens duomenis teisminio bendradarbiavimo
baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse, paprastai tvarkomi
su skirtingų kategorijų duomenų subjektais susiję asmens duomenys. Todėl
reikėtų kuo aiškiau atskirti skirtingų kategorijų duomenų subjektų, pavyzdžiui,
įtariamųjų, asmenų, nuteistų už nusikalstamą veiką, aukų ir trečiųjų asmenų,
kaip antai liudytojai, atitinkamą informaciją tvarkantys asmenys arba
įtariamųjų ar nuteistų nusikaltėlių pažįstami arba su jais susiję asmenys,
asmens duomenis; (24)
asmens duomenys turėtų būti kuo labiau atskirti
pagal jų tikslumą ir patikimumą. Faktai turėtų būti atskirti nuo asmeninių
vertinimų siekiant užtikrinti ir fizinių asmenų apsaugą, ir kompetentingų
institucijų tvarkomos informacijos kokybę bei patikimumą; (25)
asmens duomenys tvarkomi teisėtai, kai juos
tvarkyti būtina siekiant, kad duomenų valdytojas įvykdytų savo teisinę pareigą,
kompetentinga valdžios institucija atliktų užduotį visuomenės labui remdamasi
teisės aktais arba siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto arba kito
asmens interesus, arba užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės
saugumui; (26)
reikia užtikrinti ypatingą asmens duomenų, visų
pirma tų, kurie savo pobūdžiu yra neskelbtini ir dėl kurių gali būti pažeistos
pagrindinės teisės arba privatumas, įskaitant genetinius duomenis, apsaugą.
Tokie duomenys neturėtų būti tvarkomi, nebent tvarkymas specialiai leidžiamas
teisės aktu, kuriame nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų
apsaugos priemonės; arba kai duomenis tvarkyti būtina, kad būtų apsaugoti
duomenų subjekto ar kito asmens gyvybiniai interesai; arba tvarkomi duomenys,
kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai; (27)
kiekvienas fizinis asmuo turėtų turėti teisę, kad
jam nebūtų taikoma priemonė, grindžiama tik automatizuotu duomenų tvarkymu,
jeigu dėl jos asmuo patiria neigiamų teisinių pasekmių, išskyrus atvejus, kai
ji leidžiama teisės aktu ir kai nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto
interesų apsaugos priemonės; (28)
kad duomenų subjektai galėtų naudotis savo
teisėmis, bet kokia informacija duomenų subjektui turėtų būti lengvai prieinama
ir suprantama, be kita ko, suformuluota aiškiai ir paprastai; (29)
siekiant palengvinti duomenų subjekto naudojimąsi
savo teisėmis pagal šią direktyvą, turėtų būti nustatytos naudojimosi jomis
sąlygos, įskaitant visų pirma prašymo suteikti teisę nemokamai susipažinti su
duomenimis, reikalauti juos ištaisyti ir ištrinti tvarką. Duomenų valdytojas
turėtų būti įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas atsakyti į duomenų subjekto
prašymus; (30)
pagal sąžiningo duomenų tvarkymo principą duomenų
subjektams turėtų būti pranešta visų pirma apie vykdomą tvarkymo operaciją ir
jos tikslus, apie tai, kaip ilgai bus saugomi duomenys, apie teisę susipažinti
su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti ar ištrinti ir apie teisę pateikti
skundą. Kai duomenys renkami iš duomenų subjekto, duomenų subjektas taip pat
turėtų būti informuojamas, ar jis privalo pateikti duomenis, taip pat apie
tokių duomenų nepateikimo pasekmes; (31)
informacija apie duomenų subjekto asmens duomenų
tvarkymą jam turėtų būti suteikta tuo metu, kai duomenys renkami, arba, jeigu duomenys
gaunami ne iš duomenų subjekto, tuo metu, kai asmens duomenys įrašomi, arba per
pagrįstą laikotarpį nuo jų surinkimo, atsižvelgiant į konkrečias duomenų
tvarkymo aplinkybes; (32)
bet kuris asmuo turėtų turėti teisę susipažinti su
apie jį surinktais duomenimis ir galimybę šia teise lengvai pasinaudoti, kad
žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą. Todėl
kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę žinoti ir gauti informaciją
visų pirma apie duomenų tvarkymo tikslus, laikotarpį, duomenų gavėjus, taip pat
ir trečiosiose šalyse. Duomenų subjektams turėtų būti leidžiama gauti savo
asmens duomenų, kurie yra tvarkomi, kopiją; (33)
valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti
teisėkūros priemones, kuriomis informacijos teikimas duomenų subjektui arba
teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti atidėti, apriboti arba
kuriomis jų būtų galima nepaisyti tiek, kiek toks dalinis arba visiškas
apribojimas, tinkamai paisant teisėtų atitinkamo asmens interesų, yra būtina ir
proporcinga demokratinės visuomenės priemonė, siekiant netrukdyti atlikti
oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, nepakenkti
nusikalstamų veikų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir traukimui baudžiamojon
atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymui, užtikrinti visuomenės
saugumą arba nacionalinį saugumą arba apsaugoti duomenų subjektą arba kitų
asmenų teises ir laisves; (34)
apie bet kokį atsisakymą suteikti teisę susipažinti
su duomenimis arba tokios teisės apribojimą duomenų subjektui turėtų būti
išdėstyta raštu, nurodant faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas
sprendimas; (35)
jeigu valstybės narės yra priėmusios teisėkūros
priemones, kuriomis visiškai arba iš dalies apribojama teisė susipažinti su
duomenimis, duomenų subjektas turėtų turėti teisę prašyti, kad kompetentinga
nacionalinė priežiūros institucija patikrintų duomenų tvarkymo teisėtumą.
Duomenų subjektas turėtų būti informuotas apie šią teisę. Kai priežiūros
institucija naudojasi teise susipažinti su duomenimis duomenų subjekto vardu,
priežiūros institucija informuoja duomenų subjektą bent jau apie visus
priežiūros institucijos atliktus būtinus patikrinimus ir apie rezultatus,
susijusius su atitinkamo duomenų tvarkymo teisėtumu; (36)
bet kuris asmuo turėtų turėti teisę reikalauti, kad
su juo susiję netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti, ir teisę reikalauti
juos ištrinti, jeigu tokių duomenų tvarkymas neatitinka pagrindinių šioje
direktyvoje nustatytų principų. Jeigu asmens duomenys tvarkomi vykdant
baudžiamąjį tyrimą ir procesą, duomenys gali būti ištaisyti ir teise gauti
informaciją, teise susipažinti su duomenimis, teise reikalauti ištrinti
duomenis ir teise apriboti duomenų tvarkymą gali būti naudojamasi pagal
nacionalines teismo procesą reglamentuojančias taisykles; (37)
turėtų būti nustatyta visapusiška duomenų valdytojo
atsakomybė už bet kokį duomenų valdytojo arba jo pavedimu vykdomą asmens
duomenų tvarkymą. Visų pirma duomenų valdytojas turėtų užtikrinti, kad duomenų
tvarkymo operacijos atitiktų pagal šią direktyvą priimtas taisykles; (38)
dėl duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos
tvarkant asmens duomenis reikia imtis tinkamų techninių ir organizacinių
priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi direktyvos reikalavimų.
Siekdamas užtikrinti pagal šią direktyvą priimtų nuostatų laikymąsi, duomenų
valdytojas turėtų priimti nuostatas ir įdiegti tinkamas priemones, kuriomis
visų pirma paisoma pritaikytosios duomenų apsaugos ir standartizuotosios
duomenų apsaugos principų; (39)
siekiant užtikrinti duomenų subjektų teises ir
laisves, taip pat nustatyti duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų atsakomybę,
reikia aiškiai paskirstyti atsakomybės sritis pagal šią direktyvą, be kita ko,
tais atvejais, kai duomenų tvarkymo tikslus, sąlygas ir būdus duomenų
valdytojas nustato drauge su kitais duomenų valdytojais arba kai duomenų
tvarkymo operacija vykdoma duomenų valdytojo pavedimu; (40)
duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų
dokumentuoti tvarkymo veiklą, siekiant stebėti, kaip laikomasi šios direktyvos.
Kiekvienas duomenų valdytojas ir tvarkytojas turėtų būti įpareigotas
bendradarbiauti su priežiūros institucija ir paprašius pateikti turimus
dokumentus, kad pagal juos būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo operacijas; (41)
siekiant prevenciniais veiksmais užtikrinti
veiksmingą duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugą, duomenų valdytojas arba
duomenų tvarkytojas tam tikrais atvejais prieš pradėdami tvarkyti duomenis
turėtų pasikonsultuoti su priežiūros institucija; (42)
dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, jei jis
tinkamai ir laiku neišaiškintas, gali būti padaryta žala, be kita ko, pakenkta
susijusio asmens reputacijai. Todėl, kai tik duomenų valdytojas sužino, kad
padarytas toks pažeidimas, jis apie pažeidimą turėtų pranešti kompetentingai
nacionalinei institucijai. Fiziniai asmenys, kurių asmens duomenims ar
privatumui pažeidimas galėjo turėti neigiamą poveikį, turėtų būti nepagrįstai
nedelsiant informuojami, kad galėtų imtis būtinų atsargumo priemonių.
Pažeidimas turėtų būti laikomas turinčiu neigiamą poveikį asmens duomenims ar
fizinio asmens privatumui, jeigu dėl jo, pavyzdžiui, galėtų būti pavogta ar
suklastota tapatybė, padaryta fizinė žala, patirtas didelis pažeminimas ar
pakenkta reputacijai tvarkant asmens duomenis; (43)
nustatant išsamias pranešimo apie asmens duomenų
saugumo pažeidimus formos ir tvarkos taisykles, turėtų būti tinkamai
atsižvelgiama į pažeidimo aplinkybes, įskaitant tai, ar asmens duomenys buvo
apsaugoti tinkamomis techninėmis priemonėmis, veiksmingai ribojančiomis
neteisėto naudojimo galimybę. Be to, nustatant tokias taisykles ir tvarką
reikėtų atsižvelgti į teisėtus kompetentingų institucijų interesus tais
atvejais, kai ankstyvas informacijos atskleidimas galėtų bereikalingai
sutrukdyti pažeidimo aplinkybių tyrimą; (44)
duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas turėtų
paskirti asmenį, kuris padėtų duomenų valdytojui arba tvarkytojui stebėti, kaip
laikomasi pagal šią direktyvą priimtų nuostatų. Duomenų apsaugos pareigūną gali
drauge paskirti keli kompetentingos institucijos subjektai. Duomenų apsaugos
pareigūnai turi galėti atlikti savo pareigas ir užduotis nepriklausomai ir
veiksmingai; (45)
valstybės narės turėtų užtikrinti, kad duomenys į
trečiąją šalį perduodami, tik jeigu tai būtina nusikalstamų veikų prevencijos,
tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų
sankcijų vykdymo tikslais, o duomenų valdytojas trečiojoje šalyje arba
tarptautinėje organizacijoje yra pagal šią direktyvą kompetentinga institucija.
Duomenų perdavimą galima atlikti, jeigu Komisija nusprendė, kad atitinkama
trečioji šalis arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamą apsaugos lygį
arba jeigu nustatytos atitinkamos apsaugos priemonės; (46)
Komisija gali nuspręsti, sprendimui galiojant
visoje Sąjungoje, kad tam tikros trečiosios šalys arba teritorija, arba su
duomenų tvarkymu susijęs sektorius trečiojoje šalyje, arba tarptautinė
organizacija užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį, ir taip garantuoti
teisinį tikrumą ir vienodą teisės taikymą visoje Sąjungoje, kiek tai susiję su
trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurios laikomos
užtikrinančiomis tokį apsaugos lygį. Šiais atvejais asmens duomenys į šias
šalis gali būti perduodami be papildomo leidimo; (47)
atsižvelgdama į pagrindines vertybes, kuriomis
grindžiama Sąjunga, visų pirma į žmogaus teisių apsaugą, Komisija turėtų
atsižvelgti į tai, kaip toje trečiojoje šalyje laikomasi teisinės valstybės
principų, teisės kreiptis į teismą, taip pat tarptautinių žmogaus teisių normų
ir standartų; (48)
Komisija taip pat turėtų galėti pripažinti, kad
trečioji šalis arba teritorija, arba su duomenų tvarkymu susijęs sektorius
trečiojoje šalyje, arba tarptautinė organizacija neužtikrina tinkamo duomenų
apsaugos lygio. Todėl asmens duomenų perdavimas į tą trečiąją šalį turėtų būti
draudžiamas, išskyrus atvejus, kai jis vykdomas remiantis tarptautiniu
susitarimu, tinkamomis apsaugos priemonėmis arba nukrypti leidžiančia nuostata.
Turėtų būti numatyta Komisijos konsultavimosi su tokiomis trečiosiomis šalimis
arba tarptautinėmis organizacijomis tvarka. Vis dėlto tokiu Komisijos sprendimu
nepažeidžiama galimybė duomenų perdavimus vykdyti remiantis tinkamomis apsaugos
priemonėmis arba direktyvoje nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata; (49)
duomenų perdavimai, kurie nėra grindžiami tokiu
sprendimu dėl tinkamumo, turėtų būti leidžiami, tik jeigu teisiškai privalomame
dokumente nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, užtikrinančios asmens duomenų
apsaugą, arba jeigu duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas įvertino visas
su duomenų perdavimo operacija arba duomenų perdavimo operacijų seka susijusias
aplinkybes ir remdamasis tuo vertinimu mano, kad nustatytos tinkamos apsaugos
priemonės, susijusios su asmens duomenų apsauga. Tais atvejais, kai pagrindo
leisti perduoti duomenis nėra, prireikus turėtų būti galima taikyti nukrypti
leidžiančias nuostatas, siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto arba
kito asmens interesus arba siekiant apsaugoti teisėtus duomenų subjekto
interesus, kai tai numatyta pagal asmens duomenis perduodančios valstybės narės
teisę arba kai tai būtina, siekiant užkirsti kelią tiesioginei ar didelei
grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies visuomenės saugumui, arba
atskirais atvejais nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar
traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo
tikslais, arba atskirais atvejais, siekiant nustatyti, vykdyti ar ginti
teisinius reikalavimus; (50)
kai asmens duomenys perduodami į užsienį, fiziniams
asmenims gali būti daug sunkiau pasinaudoti teisėmis į duomenų apsaugą ir
apsisaugoti nuo neteisėto tų duomenų naudojimo arba atskleidimo. Be to,
priežiūros institucijos gali nesugebėti nagrinėti skundų ar vykdyti tyrimų,
susijusių su veikla už jų valstybinių sienų. Jų pastangoms bendradarbiauti
tarpvalstybiniu mastu taip pat gali kliudyti nepakankami įgaliojimai imtis
prevencinių ar taisomųjų veiksmų, nenuoseklus teisinis reglamentavimas. Todėl
reikia skatinti glaudesnį duomenų apsaugos priežiūros institucijų
bendradarbiavimą siekiant padėti joms keistis informacija su užsienio
kolegomis; (51)
visiškai nepriklausomai savo funkcijas vykdančių
priežiūros institucijų įsteigimas valstybėse narėse yra esminė fizinių asmenų
apsaugos tvarkant jų asmens duomenis dalis. Priežiūros institucijos turėtų
stebėti, kaip taikomos pagal šią direktyvą priimtos nuostatos, ir padėti jas
nuosekliai taikyti visoje Sąjungoje, kad būtų apsaugoti fiziniai asmenys
tvarkant jų asmens duomenis. Siekdamos šio tikslo, priežiūros institucijos
turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija; (52)
valstybės narės gali pagal Reglamentą (ES)..../2012
valstybėje narėje jau įsteigtai priežiūros institucijai pavesti atlikti pagal
šią direktyvą įsteigtinų nacionalinių priežiūros institucijų užduotis; (53)
valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įsteigti
daugiau nei vieną priežiūros instituciją atsižvelgiant į savo konstitucinę, organizacinę
ir administracinę sandarą. Kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti
suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, taip pat patalpos ir
infrastruktūra, kurie joms būtini siekiant veiksmingai vykdyti užduotis,
įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros
institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis; (54)
kiekvienoje valstybėje narėje teisės aktais turėtų
būti nustatyti bendrieji reikalavimai priežiūros institucijos nariams, visų
pirma turėtų būti nustatyta, kad šiuos narius turėtų skirti valstybės narės
parlamentas arba vyriausybė, taip pat turėtų būti įtrauktos taisyklės dėl narių
tinkamumo ir šių narių statuso; (55)
ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų
veiklai, tačiau priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens
duomenų tvarkymo, kurį jie vykdo atlikdami teisingumo funkcijas, siekiant
apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis. Vis
dėlto ši išimtis turėtų būti taikoma tik faktinei teisminei veiklai teismo
bylose ir netaikoma kitai veiklai, kurią teisėjai gali vykdyti pagal
nacionalinę teisę; (56)
siekiant užtikrinti nuoseklią šios direktyvos
taikymo stebėseną ir vykdymą visoje Sąjungoje, kiekvienos valstybės narės
priežiūros institucijos turėtų atlikti tas pačias pareigas ir veiksmingai
naudotis tais pačiais įgaliojimais, įskaitant įgaliojimus vykdyti tyrimą ir
teisiškai privalomas intervencijas, priimti sprendimus ir skirti sankcijas,
visų pirma tais atvejais, kai gaunami skundai iš fizinių asmenų, ir būti proceso
šalimi; (57)
kiekviena priežiūros institucija turėtų nagrinėti
skundus, kuriuos pateikė bet kuris duomenų subjektas, ir juos tirti. Tyrimas
gavus skundą turėtų būti vykdomas paliekant galimybę jį peržiūrėti teismine
tvarka, tiek, kiek tai tikslinga konkrečiu atveju. Priežiūros institucija per
pagrįstą laikotarpį turėtų informuoti duomenų subjektą apie skundo tyrimo eigą
ir rezultatą. Jeigu reikia papildomo tyrimo arba derinimo su kita priežiūros
institucija, duomenų subjektas taip pat turėtų būti apie tai informuojamas; (58)
priežiūros institucijos turėtų viena kitai padėti
atlikti savo pareigas ir teikti savitarpio pagalbą, kad pagal šią direktyvą
priimtos nuostatos būtų nuosekliai taikomos ir vykdomos; (59)
Reglamentu (ES)..../2012 įsteigta Europos duomenų
apsaugos valdyba turėtų padėti nuosekliai taikyti šią direktyvą visoje
Sąjungoje, be kita ko, patarti Komisijai ir skatinti priežiūros institucijų
bendradarbiavimą visoje Sąjungoje; (60)
kiekvienas duomenų subjektas turėtų turėti teisę
pateikti skundą priežiūros institucijai bet kurioje valstybėje narėje ir turėti
teisę imtis teisminių teisių gynimo priemonių, jeigu mano, kad jo teisės pagal
šią direktyvą pažeistos arba jeigu priežiūros institucija nesiima veiksmų dėl
skundo arba nesiima veiksmų, kai tai būtina duomenų subjekto teisėms apsaugoti; (61)
bet kokia įstaiga, organizacija ar asociacija, kuri
siekia apsaugoti duomenų subjektų teises ir interesus, susijusius su jų duomenų
apsauga, ir kuri įsteigta pagal valstybės narės teisę, turėtų turėti teisę
pateikti skundą arba pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis duomenų
subjektų vardu, jeigu jų yra tinkamai įgaliota, arba pati pateikti skundą
duomenų subjektui skundo nepateikus, jeigu mano, kad buvo pažeistas asmens
duomenų saugumas; (62)
kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo turėtų
turėti teisę imtis teisminių teisių gynimo priemonių prieš jų atžvilgiu
priimtus priežiūros institucijos sprendimus. Ieškinys priežiūros institucijai
turėtų būti pareiškiamas valstybės narės, kurioje priežiūros institucija
įsisteigusi, teismuose; (63)
valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingas
galimybes pareikšti ieškinius, kurie leistų greitai imtis priemonių šios
direktyvos pažeidimui ištaisyti arba užkirsti jam kelią; (64)
bet kokią žalą, kurią asmuo gali patirti dėl
neteisėto duomenų tvarkymo, turėtų atlyginti duomenų valdytojas arba duomenų
tvarkytojas, kurie gali būti atleisti nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad nėra
atsakingi už žalą, visų pirma, kai nustatyta duomenų subjekto kaltė, arba
nenugalimos jėgos atveju; (65)
viešosios teisės arba privatinės teisės
reglamentuojamam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nesilaikančiam šios
direktyvos, turėtų būti skiriamos sankcijos. Valstybės narės turėtų užtikrinti,
kad sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, ir privalo imtis
visų priemonių sankcijoms vykdyti; (66)
siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus,
t. y. apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma
jų teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti, kad kompetentingų institucijų
keitimasis asmens duomenimis Sąjungoje nebūtų varžomas, pagal Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti
įgaliojimai priimti aktus. Visų pirma turėtų būti priimami deleguotieji aktai
dėl pranešimo apie asmens duomenų saugumo pažeidimą priežiūros institucijai.
Itin svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai
konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais
susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti,
kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos
Parlamentui ir Tarybai; (67)
siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos
įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su duomenų valdytojų ir duomenų
tvarkytojų atliekamu dokumentavimu, duomenų tvarkymo saugumu, visų pirma
susijusiu su šifravimo standartais, pranešimu apie asmens duomenų saugumo
pažeidimą priežiūros institucijai ir tinkamu apsaugos lygiu, kurį užtikrina
trečioji šalis arba teritorija, arba su duomenų tvarkymu susijęs sektorius toje
trečiojoje šalyje, arba tarptautinė organizacija, Komisijai turėtų būti
suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi
laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos
Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės
ir bendrieji principai[36]; (68)
priimant priemones, susijusias su duomenų valdytojų
ir duomenų tvarkytojų atliekamu dokumentavimu, duomenų tvarkymo saugumu,
pranešimu apie asmens duomenų saugumo pažeidimą priežiūros institucijai ir
tinkamu apsaugos lygiu, kurį užtikrina trečioji šalis arba teritorija, arba su
duomenų tvarkymu susijęs sektorius toje trečiojoje šalyje, arba tarptautinė
organizacija, taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad šie aktai
yra bendrojo pobūdžio; (69)
Komisija turėtų priimti nedelsiant taikomus
įgyvendinimo aktus, jeigu tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tinkamo
apsaugos lygio neužtikrinančia trečiąja šalimi arba tos trečiosios šalies
teritorija ar sektoriumi, susijusiu su duomenų tvarkymu, arba tarptautine
organizacija, to reikia dėl imperatyvių skubos pagrindų; (70)
kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. apsaugoti
fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į asmens
duomenų apsaugą, ir užtikrinti, kad kompetentingų institucijų keitimasis asmens
duomenimis Sąjungoje nebūtų varžomas, valstybės narės negali deramai pasiekti
ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti
Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto
subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame
straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas
būtina nurodytam tikslui pasiekti; (71)
Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR turėtų būti
panaikintas šia direktyva; (72)
specialiosios nuostatos, susijusios su
kompetentingų institucijų vykdomu asmens duomenų tvarkymu nusikalstamų veikų
prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba
baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, įtvirtintos Sąjungos aktuose, priimtuose
prieš priimant šią direktyvą ir reglamentuojančiuose valstybių narių vykdomą
asmens duomenų tvarkymą arba valstybių narių paskirtų institucijų prieigą prie
informacinių sistemų, įdiegtų remiantis Sutartimis, nekeičiamos. Komisija
turėtų įvertinti šios direktyvos ir aktų, priimtų prieš priimant šią direktyvą,
reglamentuojančių valstybių narių vykdomą asmens duomenų tvarkymą arba
valstybių narių paskirtų valdžios institucijų prieigą prie informacinių
sistemų, įdiegtų remiantis Sutartimis, ryšį, kad nustatytų, ar reikia šias
specialiąsias nuostatas suderinti su šia direktyva; (73)
siekiant užtikrinti visapusišką ir nuoseklią asmens
duomenų apsaugą Sąjungoje, tarptautiniai susitarimai, kuriuos valstybės narės
sudarė prieš įsigaliojant šiai direktyvai, turėtų būti iš dalies pakeisti pagal
šią direktyvą; (74)
šia direktyva nepažeidžiamos taisyklės,
reglamentuojančios kovą su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu
išnaudojimu ir vaikų pornografija, nustatytos 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES[37]; (75)
pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos
pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos
Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 6a straipsnį
Jungtinė Karalystė ir Airija neįpareigojamos laikytis taisyklių, nustatytų šia
direktyva, tais atvejais, kai Jungtinė Karalystė ar Airija neįpareigojamos
laikytis taisyklių, reglamentuojančių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose
bylose ar policijos bendradarbiavimo, kurį vykdant turi būti laikomasi pagal
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį nustatytų nuostatų, formas; (76)
pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 2 ir 2a
straipsnius Danijai ši direktyva nėra privaloma ar taikoma. Atsižvelgiant į
tai, kad ši direktyva teikiama remiantis Šengeno acquis, pagal Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinę dalį Danija,
remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius nuo šios direktyvos
priėmimo priima sprendimą dėl jos įgyvendinimo savo nacionalinėje teisėje; (77)
Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia direktyva
plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip nustatyta Europos Sąjungos
Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame
susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir
plėtojant Šengeno acquis[38]; (78)
Šveicarijos atžvilgiu šia direktyva plėtojamos Šengeno
acquis nuostatos, kaip nustatyta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir
Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos
asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[39]; (79)
Lichtenšteino atžvilgiu šia direktyva plėtojamos
Šengeno acquis nuostatos, kaip nustatyta Europos Sąjungos, Europos
bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės
pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie
Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo
dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant
Šengeno acquis[40]; (80)
šioje direktyvoje paisoma Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje pripažintų ir Sutartyje įtvirtintų pagrindinių teisių
ir principų, ypač teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų
apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šių
teisių apribojimai atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, nes jie būtini
siekiant atitikti Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba
reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti; (81)
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių
narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų
valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie perkėlimo
į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar kelis aiškinamuosius dokumentus,
kuriuose būtų paaiškintas direktyvos nuostatų ir atitinkamų perkėlimo į
nacionalinę teisę priemonių ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas
mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; (82)
šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti
trukdoma pagal nacionalines teismo procesą reglamentuojančias taisykles
įgyvendinti duomenų subjektų teisę gauti informaciją apie savo asmens duomenis,
su jais susipažinti, teisę reikalauti juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų
tvarkymą vykdant baudžiamąjį procesą, taip pat galimus šių teisių apribojimus, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis
Dalykas ir tikslai 1. Šioje direktyvoje nustatytos
fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis
nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon
atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais taisyklės. 2. Remdamosi šia direktyva,
valstybės narės: a) saugo fizinių asmenų pagrindines teises
ir laisves, visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą; ir b) užtikrina, kad kompetentingų institucijų
keitimasis asmens duomenimis Sąjungoje nebūtų varžomas ar draudžiamas remiantis
su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis susijusiais pagrindais. 2 straipsnis
Taikymo sritis 1. Ši direktyva taikoma
kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis 1 straipsnio
1 dalyje nurodytais tikslais. 2. Ši direktyva taikoma visiškai
arba iš dalies automatizuotomis priemonėmis tvarkomiems asmens duomenims ir
neautomatizuotomis priemonėmis tvarkomiems asmens duomenims, kurie sudaro arba
yra skirti sudaryti susisteminto rinkinio dalį. 3. Ši direktyva netaikoma
tvarkant asmens duomenis, kai: a) vykdoma Sąjungos teisės nereglamentuojama
veikla, visų pirma susijusi su nacionaliniu saugumu; b) duomenis tvarko Sąjungos institucijos,
įstaigos, organai ir agentūros. 3 straipsnis
Apibrėžtys Šioje direktyvoje: (1)
duomenų subjektas – konkretus fizinis asmuo, kurį
tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti priemonėmis, kuriomis, tikėtina,
galėtų naudotis duomenų valdytojas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, visų
pirma pagal asmens identifikavimo numerį, vietos nustatymo duomenis, interneto
identifikatorių arba vieną ar kelis to asmens fizinės, fiziologinės, genetinės,
psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius; (2)
asmens duomenys – bet kokia informacija apie
duomenų subjektą; (3)
duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba
neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar jų rinkiniu atliekama
operacija ar operacijos seka, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas,
sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, paieška, naudojimas,
atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais
naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, ištrynimas
ar sunaikinimas; (4)
duomenų tvarkymo apribojimas – saugomų asmens
duomenų žymėjimas, kurio tikslas – ribotas jų tvarkymas ateityje; (5)
susistemintas rinkinys – bet kuris susistemintas
pagal specifinius kriterijus prieinamų asmens duomenų rinkinys, kuris gali būti
centralizuotas, decentralizuotas arba suskirstytas funkciniu ar geografiniu
pagrindu; (6)
duomenų valdytojas – kompetentinga valdžios
institucija, kuri viena ar drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo
tikslus, sąlygas ir būdus; jeigu tvarkymo tikslai, sąlygos ir būdai nustatyti
Sąjungos arba valstybės narės teisės aktais, duomenų valdytojas arba specialūs
jo skyrimo kriterijai taip pat gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės
narės teisės aktais; (7)
duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo,
valdžios institucija, agentūra ar bet kuris kitas organas, kuris duomenų
valdytojo pavedimu tvarko asmens duomenis; (8)
duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo,
valdžios institucija, agentūra ar bet kuris kitas organas, kuriam atskleidžiami
asmens duomenys; (9)
asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo
pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami,
pakeičiami, be leidimo atskleidžiami perduoti, saugomi arba kitaip tvarkomi
asmens duomenys arba prie jų gaunama prieiga; (10)
genetiniai duomenys – visi bet kokios rūšies
duomenys, susiję su embrioniniu laikotarpiu paveldėtomis ar įgytomis fizinio
asmens savybėmis; (11)
biometriniai duomenys – bet kokie duomenys apie
asmens fizinius, fiziologinius arba elgesio ypatumus, pagal kuriuos galimas
unikalus jo atpažinimas, pavyzdžiui, veido atvaizdai arba daktiloskopiniai
duomenys; (12)
sveikatos duomenys – visa informacija, susijusi su
fizine ar psichine asmens sveikata arba su asmeniui teikiamomis sveikatos
priežiūros paslaugomis; (13)
vaikas – bet kuris jaunesnis nei 18 metų asmuo; (14)
kompetentingos institucijos – visos valstybės
valdžios institucijos, atsakingos už nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą,
nustatymą ar traukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas arba už baudžiamųjų
sankcijų vykdymą; (15)
priežiūros institucija – valstybės narės pagal
39 straipsnį įsteigta valdžios institucija. II SKYRIUS PRINCIPAI 4 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymo principai Valstybės narės nustato, kad asmens duomenys
turi būti: a) tvarkomi sąžiningai ir teisėtai; b) renkami konkrečiai nustatytais, aiškiai
apibrėžtais ir teisėtais tikslais, o vėliau tvarkomi su šiais tikslais
suderintais būdais; c) adekvatūs, susiję ir savo apimtimi
neviršijantys tikslų, dėl kurių jie vėliau tvarkomi; d) tikslūs ir prireikus nuolat atnaujinami;
būtina imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens
duomenys būtų nedelsiant ištrinti arba ištaisyti, atsižvelgiant į jų tvarkymo
tikslus; e) laikomi tokiu pavidalu, kad duomenų
subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra reikalinga tais
tikslais, dėl kurių asmens duomenys tvarkomi; f) tvarkomi duomenų valdytojo atsakomybe,
kuris užtikrina pagal šią direktyvą priimtų nuostatų laikymąsi. . 5 straipsnis
Skirtingų kategorijų duomenų subjektų atskyrimas 1. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas kuo aiškiau atskiria skirtingų kategorijų duomenų subjektų
asmens duomenis, pavyzdžiui: a) asmenų, kurių atžvilgiu yra rimtų
priežasčių manyti, kad jie įvykdė arba rengiasi įvykdyti nusikalstamą veiką; b) asmenų, nuteistų už nusikalstamą veiką; c) asmenų, kurie buvo nusikalstamos veikos
auka, arba asmenų, kurių atžvilgiu, remiantis atitinkamais faktais, yra
pagrindo manyti, kad jie galėtų būti nusikalstamos veikos auka; d) su nusikalstama veika susijusių trečiųjų
asmenų, pavyzdžiui, asmenų, kurie gali būti kviečiami liudyti atliekant
nusikalstamų veikų tyrimus arba paskesniu baudžiamojo proceso etapu, arba
asmens, kuris gali suteikti informacijos apie nusikalstamas veikas arba kuris
yra a ir b punktuose nurodytų asmenų pažįstamas arba su jais susijęs asmuo; ir e) asmenų, kurie nepriklauso nė vienai iš
pirmiau nurodytų kategorijų. 6 straipsnis
Skirtingi asmens duomenų tikslumo ir patikimumo laipsniai 1. Valstybės narės užtikrina, kad
tvarkomi skirtingų kategorijų asmens duomenys būtų kuo labiau atskirti pagal jų
tikslumo ir patikimumo laipsnį. 2. Valstybės narės užtikrina, kad faktais
pagrįsti asmens duomenys būtų kuo labiau atskirti nuo asmeniniu vertinimu
pagrįstų asmens duomenų. 7 straipsnis
Tvarkymo teisėtumas Valstybės narės nustato, kad asmens duomenų
tvarkymas yra teisėtas, tik tuo atveju ir jeigu jis reikalingas: (a)
kompetentingai valdžios institucijai atlikti
užduotį, remiantis teisės aktais ir siekiant 1 straipsnio 1 dalyje
nurodytų tikslų; arba (b)
vykdyti teisinę prievolę, kuri privaloma duomenų
valdytojui; arba (c)
duomenų subjekto ar kito asmens gyvybiniams
interesams apsaugoti; arba (d)
užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei
visuomenės saugumui. 8 straipsnis
Ypatingų kategorijų asmens duomenų tvarkymas 1. Valstybės narės draudžia
tvarkyti asmens duomenis, kurie atskleidžia rasinę arba tautinę kilmę,
politines, religines pažiūras ar tikėjimą, priklausymą profesinėms sąjungoms,
taip pat genetinius duomenis arba duomenis apie sveikatą ar lytinį gyvenimą. 2. 1 dalis netaikoma tais
atvejais, kai: a) tvarkyti duomenis leidžiama teisės
aktais, kuriuose nustatomos tinkamos apsaugos priemonės; arba b) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų
apsaugoti duomenų subjekto ar kito asmens gyvybiniai interesai; arba c) tvarkomi duomenys, kuriuos duomenų
subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai. 9 straipsnis
Profiliavimu ir automatizuotu tvarkymu pagrįstos priemonės 1. Valstybės narės nustato, kad
priemonės, dėl kurių duomenų subjektas patiria neigiamų teisinių pasekmių arba
kurios turi jam didelį poveikį ir kurios pagrįstos tik automatizuotu asmens
duomenų tvarkymu, siekiant įvertinti tam tikrus su duomenų subjektu susijusius
asmeninius aspektus, draudžiamos, išskyrus atvejus, kai jos leidžiamos teisės
aktu, kuriuo taip pat nustatomos duomenų subjekto teisėtų interesų apsaugos
priemonės. 2. Automatizuotas asmens duomenų
tvarkymas, siekiant įvertinti tam tikrus su duomenų subjektu susijusius
asmeninius aspektus, negali būti grindžiamas tik 8 straipsnyje nurodytais
ypatingų kategorijų asmens duomenimis. III SKYRIUS DUOMENŲ SUBJEKTO TEISĖS 10 straipsnis
Naudojimosi duomenų subjekto teisėmis sąlygos 1. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas imasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų nustatytos skaidrios
ir lengvai prieinamos asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų naudojimosi
teisėmis nuostatos. 2. Valstybės narės nustato, kad
visą informaciją ir pranešimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, duomenų
valdytojas duomenų subjektui pateikia suprantama forma, aiškia ir paprasta
kalba. 3. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas imasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų nustatyta
11 straipsnyje nurodytos informacijos suteikimo ir naudojimosi
12–17 straipsniuose nurodytomis duomenų subjektų teisėmis tvarka. 4. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas praneša duomenų subjektui apie su jo
prašymu susijusius tolesnius veiksmus. 5. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas visą su 3 ir 4 dalyse nurodytu prašymu susijusią informaciją
suteikia ir susijusius veiksmus vykdo nemokamai. Jeigu prašymai įkyraus
pobūdžio, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio arba dėl prašymo dydžio ar apimties,
duomenų valdytojas gali imti mokestį už prašomos informacijos suteikimą arba
veiksmų vykdymą, arba gali nevykdyti prašomų veiksmų. Tokiu atveju duomenų
valdytojas privalo įrodyti, kad prašymas įkyraus pobūdžio. 11 straipsnis
Duomenų subjekto informavimas 1. Kai renkami duomenų subjekto
asmens duomenys, valstybės narės užtikrina, kad duomenų valdytojas imtųsi visų
būtinų priemonių, siekdamas duomenų subjektui pateikti bent tokią informaciją: a) duomenų valdytojo ir duomenų apsaugos
pareigūno vardą ir pavardę ir duomenis ryšiams; b) duomenų tvarkymo tikslus, dėl kurių
renkami asmens duomenys; c) asmens duomenų saugojimo laikotarpį; d) informaciją apie teisę prašyti, kad
duomenų valdytojas leistų susipažinti su duomenų subjekto asmens duomenimis,
juos ištaisytų, ištrintų arba apribotų jų tvarkymą; e) informaciją apie teisę pateikti skundą
39 straipsnyje nurodytai priežiūros institucijai ir jos duomenis ryšiams; f) informaciją apie asmens duomenų gavėjus
ar jų kategorijas, įskaitant trečiąsias šalis arba tarptautines organizacijas; g) bet kokią papildomą informaciją, jeigu
tokios papildomos informacijos reikia, kad būtų užtikrintas sąžiningas su
duomenų subjektu susijusių duomenų tvarkymas, atsižvelgiant į konkrečias asmens
duomenų tvarkymo aplinkybes. 2. Kai asmens duomenys renkami
iš duomenų subjekto, duomenų valdytojas, be 1 dalyje nurodytos
informacijos, duomenų subjektui praneša ir apie tai, ar asmens duomenys turi
būti teikiami privaloma tvarka ar savanoriškai, taip pat nurodo galimas tokių
duomenų nepateikimo pasekmes. 3. Duomenų valdytojas 1 dalyje
nurodytą informaciją pateikia: a) tuo metu, kai iš duomenų subjekto gaunami
asmens duomenys, arba b) jeigu asmens duomenys renkami ne iš
duomenų subjekto – tuo metu, kai asmens duomenys įrašomi, arba per pagrįstą
laikotarpį po jų surinkimo, atsižvelgiant į konkrečias duomenų tvarkymo
aplinkybes. 4. Valstybės narės gali priimti
teisines priemones, kuriomis informacijos teikimas duomenų subjektui gali būti
atidėtas, apribotas arba kuriomis jo būtų galima nepaisyti tokiu mastu ir tol,
kol toks dalinis arba visiškas apribojimas, tinkamai paisant teisėtų atitinkamo
asmens interesų, yra būtina ir proporcinga demokratinės visuomenės priemonė,
kuria siekiama: (a)
netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius
nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras; (b)
nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai,
nustatymui, tyrimui ir traukimui baudžiamojon atsakomybėn už jas arba
baudžiamųjų sankcijų vykdymui; (c)
užtikrinti visuomenės saugumą; (d)
užtikrinti nacionalinį saugumą; (e)
užtikrinti kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. 5. Valstybės narės gali
nustatyti, kokioms duomenų tvarkymo kategorijoms gali būti visiškai arba iš
dalies taikomos 4 dalyje nurodytos išimtys. 12 straipsnis
Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis 1. Valstybės narės nustato
duomenų subjekto teisę gauti duomenų valdytojo patvirtinimą dėl to, ar jų
asmens duomenys tvarkomi, ar ne. Jeigu tokie asmens duomenys tvarkomi, duomenų
valdytojas pateikia informaciją apie: a) duomenų tvarkymo tikslus; b) atitinkamų asmens duomenų kategorijas; c) duomenų gavėjus, kuriems asmens duomenys
buvo atskleisti, arba tokių duomenų gavėjų kategorijas, visų pirma duomenų
gavėjus trečiosiose šalyse; d) asmens duomenų saugojimo laikotarpį; e) teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas
ištaisytų ar ištrintų duomenų subjekto asmens duomenis arba apribotų jų
tvarkymą; f) teisę pateikti skundą priežiūros
institucijai ir priežiūros institucijos duomenis ryšiams; g) tai, kokie asmens duomenys yra tvarkomi
ir visą turimą informaciją apie jų šaltinius. 2. Valstybės narės nustato
duomenų subjekto teisę gauti iš duomenų valdytojo tvarkomų asmens duomenų
kopiją. 13 straipsnis
Teisės susipažinti su duomenimis apribojimai 1.
Valstybėms narėms leidžiama priimti teisines
priemones, kuriomis iš dalies arba visiškai apribojama duomenų subjekto teisė
susipažinti su duomenimis tiek, kiek toks dalinis arba visiškas apribojimas,
tinkamai paisant teisėtų atitinkamo asmens interesų, yra būtina ir proporcinga
demokratinės visuomenės priemonė, kuria siekiama: (a)
netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius
nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras; (b)
nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai,
nustatymui, tyrimui ir traukimui baudžiamojon atsakomybėn už jas arba
baudžiamųjų sankcijų vykdymui; (c)
užtikrinti visuomenės saugumą; (d)
užtikrinti nacionalinį saugumą; (e)
užtikrinti kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. 2.
Valstybės narės gali nustatyti, kokioms duomenų
tvarkymo kategorijoms gali būti visiškai arba iš dalies taikomos 1 dalyje
nurodytos išimtys. 3.
1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais valstybės narės
nustato, kad duomenų valdytojas raštu informuoja duomenų subjektą apie bet kokį
atsisakymą leisti susipažinti su duomenimis arba apie tokios teisės susipažinti
apribojimą, nurodo atsisakymo priežastis bei galimybes pateikti skundą
priežiūros institucijai ir imtis teisminių teisių gynimo priemonių.
Informacijos apie faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas
sprendimas, galima nenurodyti, jeigu tokios informacijos pateikimas pakenktų
tikslui, kurio siekiama 1 dalimi. 4.
Valstybės narės užtikrina, kad duomenų valdytojas
dokumentais patvirtintų motyvus, kuriais remiantis nenurodomos faktinės arba
teisinės priežastys, kuriomis pagrįstas sprendimas. 14 straipsnis
Naudojimosi teise susipažinti su duomenimis sąlygos 1. Valstybės narės nustato
duomenų subjekto teisę, visų pirma 13 straipsnyje nurodytais atvejais,
prašyti, kad priežiūros institucija patikrintų duomenų tvarkymo teisėtumą. 2. Valstybė narė nustato, kad
duomenų valdytojas informuoja duomenų subjektą apie jo teisę prašyti, kad
priežiūros institucija imtųsi veiksmų pagal 1 dalį. 3. Kai naudojamasi 1 dalyje
nurodyta teise, priežiūros institucija informuoja duomenų subjektą bent jau
apie tai, kad priežiūros institucijos atliko visus būtinus patikrinimus, ir
apie rezultatus, susijusius su atitinkamo duomenų tvarkymo teisėtumu. 15 straipsnis
Teisė reikalauti ištaisyti duomenis 1. Valstybės narės nustato
duomenų subjekto teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas ištaisytų netikslius
jo asmens duomenis. Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad būtų papildyti
neišsamūs asmens duomenys, visų pirma parengiant klaidų ištaisymą. 2. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas raštu informuoja duomenų subjektą apie bet kokį atsisakymą
leisti ištaisyti duomenis, nurodo atsisakymo priežastis bei galimybes pateikti
skundą priežiūros institucijai ir imtis teisminių teisių gynimo priemonių. 16 straipsnis
Teisė reikalauti ištrinti duomenis 1.
Valstybės narės nustato duomenų subjekto teisę
reikalauti, kad duomenų valdytojas ištrintų jo asmens duomenis, jeigu duomenų
tvarkymas neatitinka pagal šios direktyvos 4 straipsnio a–e punktus, 7 ir
8 straipsnius priimtų nuostatų. 2.
Duomenų valdytojas duomenis ištrina nedelsdamas. 3.
Duomenų valdytojas asmens duomenų neištrina, o juos
pažymi, jeigu: (a)
duomenų subjektas užginčija jų tikslumą; šiuo
atveju duomenų tvarkymas apribojamas laikotarpiui, per kurį duomenų valdytojas
gali patikrinti duomenų tikslumą; (b)
asmens duomenys turi būti toliau saugomi
įrodinėjimo tikslais; (c)
duomenų subjektas nesutinka, kad jie būtų ištrinti,
ir vietoj to prašo apriboti jų naudojimą. 4.
Valstybės narės nustato, kad duomenų valdytojas
raštu informuoja duomenų subjektą apie bet kokį atsisakymą ištrinti duomenis
arba juos žymėti tvarkymo tikslais, nurodo atsisakymo priežastis bei galimybes
pateikti skundą priežiūros institucijai ir imtis teisminių teisių gynimo
priemonių. 17 straipsnis
Duomenų subjekto teisės vykdant baudžiamąjį tyrimą ir procesą Jeigu vykdant baudžiamąjį tyrimą ir procesą
asmens duomenys nurodomi teismo sprendime arba nuosprendžių registre,
valstybėms narėms leidžiama nustatyti, kad 11–16 straipsniuose nurodytos
teisės gauti informaciją, susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti,
ištrinti arba apriboti jų tvarkymą užtikrinamos pagal teismo procesą reglamentuojančius
nacionalinės teisės aktus. IV SKYRIUS
DUOMENŲ VALDYTOJAS IR DUOMENŲ TVARKYTOJAS 1 SKIRSNIS
BENDROSIOS PAREIGOS 18 straipsnis
Duomenų valdytojo atsakomybė 1. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas patvirtina politiką ir įgyvendina tinkamas priemones,
siekdamas užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis pagal šią
direktyvą priimtų nuostatų. 2. 1 dalyje nurodytos priemonės
pirmiausia yra: a) 23 straipsnyje nurodytų dokumentų
saugojimas; b) išankstinio konsultavimosi reikalavimų
laikymasis pagal 26 straipsnį; c) 27 straipsnyje nustatytų duomenų saugumo
reikalavimų vykdymas; d) duomenų apsaugos pareigūno paskyrimas
pagal 30 straipsnį. 3. Duomenų valdytojas įdiegia
mechanizmus, kuriais užtikrina, kad būtų tikrinamas 1 dalyje nurodytų priemonių
veiksmingumas. Šį patikrinimą atlieka
nepriklausomi vidaus ar išorės auditoriai, jei toks patikrinimas yra
proporcingas. 19 straipsnis
Pritaikytoji duomenų apsauga ir standartizuotoji duomenų apsauga 1. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į naujausias technines galimybes ir įdiegimo
sąnaudas, įdiegia tinkamas technines bei organizacines priemones ir procedūras,
kad duomenų tvarkymas atitiktų pagal šią direktyvą priimtų nuostatų
reikalavimus ir būtų užtikrinta duomenų subjekto teisių apsauga. 2. Duomenų valdytojas įdiegia
mechanizmus, kuriais užtikrina, kad paprastai būtų tvarkomi tik tie asmens
duomenys, kurie būtini duomenų tvarkymo tikslams pasiekti. 20 straipsnis
Bendri duomenų valdytojai Valstybės narės nustato, kad jeigu duomenų
valdytojas asmens duomenų tvarkymo tikslus, sąlygas ir būdus nustato kartu su
kitais duomenų valdytojais, tokie bendri duomenų valdytojai tarpusavio
susitarimu nustato savo atitinkamą atsakomybę už remiantis šia direktyva priimtų
nuostatų, visų pirma susijusių su duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis
procedūromis ir mechanizmais, laikymąsi. 21 straipsnis
Duomenų tvarkytojas 1.
Valstybės narės nustato, kad jeigu duomenų tvarkymo
operacija atliekama duomenų valdytojo pavedimu, duomenų valdytojas privalo
pasirinkti duomenų tvarkytoją, kuris suteikia pakankamą garantiją, kad bus
įdiegtos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės ir nustatytos
procedūros, kad duomenų tvarkymas atitiktų pagal šią direktyvą priimtų nuostatų
reikalavimus ir būtų užtikrinta duomenų subjekto teisių apsauga. 2.
Valstybės narės nustato, kad duomenų tvarkytojas
duomenis privalo tvarkyti vadovaudamasis teisės aktu, kuriuo nustatomi duomenų
tvarkytojo įsipareigojimai duomenų valdytojui ir kuriuo visų pirma nurodoma,
kad duomenų tvarkytojas veikia tik pagal duomenų valdytojo nurodymus,
pirmiausia jeigu naudojamų asmens duomenų perdavimas draudžiamas. 3.
Jeigu duomenų tvarkytojas tvarko asmens duomenis
kitaip nei nurodė duomenų valdytojas, to duomenų tvarkymo atžvilgiu duomenų
tvarkytojas laikomas duomenų valdytoju ir jam taikomos 20 straipsnyje
nustatytos taisyklės dėl bendrų duomenų valdytojų. 22 straipsnis
Duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui pavaldžių asmenų atliekamas
duomenų tvarkymas Valstybės narės nustato, kad duomenų
tvarkytojas ir bet kuris duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui pavaldus
asmuo, galintis susipažinti su asmens duomenimis, gali juos tvarkyti, tik tais
atvejais, kai duomenų valdytojas duoda nurodymą juos tvarkyti arba tai daryti
reikalaujama Sąjungos ar valstybės narės teisės aktais. 23 straipsnis
Dokumentai 1. Valstybės narės nustato, kad
kiekvienas duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas saugo visų duomenų
tvarkymo sistemų ir procedūrų, už kurias yra atsakingas, dokumentus. 2. Dokumentuose nurodoma bent ši
informacija: a) duomenų valdytojo arba bet kurio bendro
duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir
duomenys ryšiams; b) duomenų tvarkymo tikslai; c) asmens duomenų gavėjai arba asmens
duomenų gavėjų kategorijos; d) duomenų perdavimai į trečiąją šalį arba
tarptautinei organizacijai, be kita ko, nurodant tą trečiąją šalį arba
tarptautinę organizaciją. 3. Priežiūros institucijos
prašymu duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas pateikia jai dokumentus. 24 straipsnis
Įrašų saugojimas 1. Valstybės narės užtikrina,
kad būtų saugomi įrašai bent apie šias duomenų tvarkymo operacijas: duomenų
rinkimą, keitimą, konsultacijas dėl jų, jų atskleidimą, sujungimą arba
ištrynimą. Įrašuose apie konsultacijas ir duomenų atskleidimą visų pirma
nurodomas tokių operacijų tikslas, data ir laikas, taip pat, kiek tai manoma,
apibūdinamas asmuo, konsultavęsis dėl asmens duomenų arba juos atskleidęs. 2. Įrašai naudojami tik siekiant
patikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, vykdyti savikontrolę ir užtikrinti
duomenų vientisumą bei saugumą. 25 straipsnis
Bendradarbiavimas su priežiūros institucija 1. Valstybės
narės nustato, kad paprašius duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas,
atlikdami savo pareigas, bendradarbiauja su priežiūros institucija, pirmiausia
teikdami priežiūros institucijai visą informaciją, kuri jai reikalinga
pareigoms atlikti. 2. Priežiūros
institucijai naudojantis savo įgaliojimais pagal 46 straipsnio a ir b punktus,
duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas atsako priežiūros institucijai per
jos nurodytą pagrįstą laikotarpį. Atsakyme į priežiūros institucijos pastabas
pateikiamas priemonių, kurių imtasi, aprašymas ir pasiekti rezultatai. 26 straipsnis
Išankstinis konsultavimasis su priežiūros institucija 1.
Valstybės narės užtikrina, kad duomenų valdytojas
arba duomenų tvarkytojas iš anksto konsultuojasi su priežiūros institucija,
prieš tvarkydamas asmens duomenis, kurie bus įtraukti į naują susistemintą
rinkinį, sudaromą, jeigu: a) turi būti tvarkomi 8 straipsnyje nurodytų
ypatingų kategorijų duomenys; b) dėl duomenų tvarkymo pobūdžio, pirmiausia
dėl naujų technologijų ar mechanizmų naudojimo ar naujų procedūrų taikymo, kyla
konkreti grėsmė duomenų subjektų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, visų pirma
asmens duomenų apsaugai. 2.
Valstybės narės gali nurodyti, kad priežiūros
institucija turi parengti duomenų tvarkymo operacijų, dėl kurių reikia iš
anksto konsultuotis pagal 1 dalį, sąrašą. 2 SKIRSNIS
DUOMENŲ SAUGUMAS 27 straipsnis
Duomenų tvarkymo saugumas 1. Valstybės
narės nustato, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, atsižvelgdami į
naujausias technines galimybes ir įdiegimo sąnaudas, įdiegia tinkamas technines
ir organizacines priemones, kad užtikrintų duomenų tvarkymo riziką ir saugotinų
asmens duomenų pobūdį atitinkantį saugumo lygį. 2. Automatizuoto
duomenų tvarkymo srityje kiekviena valstybė narė nustato, kad duomenų
valdytojas arba duomenų tvarkytojas, atlikęs rizikos vertinimą, įgyvendina
priemones, kuriomis siekiama: (a)
nesuteikti neįgaliotiems asmenims prieigos prie
duomenų tvarkymo įrangos, naudojamos asmens duomenims tvarkyti (prieigos prie
įrangos kontrolė); (b)
užkirsti kelią neleistinam duomenų laikmenų
skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė); (c)
užkirsti kelią neleistinam duomenų įvedimui ir
neleistinam saugomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui (duomenų
saugojimo kontrolė); (d)
neleisti leidimo neturintiems asmenims, kurie
naudoja duomenų perdavimo įrangą, naudotis automatizuoto duomenų tvarkymo
sistemomis (naudotojo kontrolė); (e)
užtikrinti, kad asmenys, turintys leidimą naudotis
automatizuota duomenų tvarkymo sistema, galėtų susipažinti tik su tais
duomenimis, su kuriais susipažinti jiems išduotas leidimas (susipažinimo su
duomenimis kontrolė); (f)
užtikrinti, kad būtų įmanoma patikrinti ir
nustatyti, kokioms įstaigoms asmens duomenys buvo persiųsti arba gali būti
persiųsti, arba buvo sudaryta galimybė su jais susipažinti, naudojant duomenų
perdavimo įrangą (duomenų perdavimo kontrolė); (g)
užtikrinti, kad vėliau būtų galima patikrinti ir
nustatyti, kurie asmens duomenys buvo įvesti į automatizuotas duomenų tvarkymo
sistemas ir kada bei kas duomenis įvedė (duomenų įvedimo kontrolė); (h)
užkirsti kelią neleistinam asmens duomenų
skaitymui, kopijavimui, pakeitimui arba ištrynimui asmens duomenų perdavimo
metu arba duomenų laikmenos gabenimo metu (duomenų gabenimo kontrolė); (i)
užtikrinti, kad pertraukties atveju būtų galima
atkurti įdiegtų sistemų veiklą (atgavimas); (j)
užtikrinti, kad sistemos funkcijos veiktų, kad apie
pastebėtas funkcionavimo klaidas būtų pranešta (patikimumas) ir kad dėl blogo
sistemos veikimo saugomi duomenys nebūtų sugadinti (vientisumas). 3. Prireikus
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais išsamiau apibūdinami 1 ir 2
dalyse nurodyti įvairiais atvejais taikytini reikalavimai, visų pirma šifravimo
standartai. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 57 straipsnio
2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 28 straipsnis
Pranešimas apie asmens duomenų saugumo
pažeidimą priežiūros institucijai 1. Valstybės narės nustato, kad
asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju duomenų valdytojas, nepagrįstai
nedelsdamas, jei įmanoma ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tada, kai sužino
apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, apie jį praneša priežiūros institucijai.
Paprašius, tuo atveju, jeigu apie asmens duomenų saugumo pažeidimą nepranešama
per 24 valandas, duomenų valdytojas pateikia priežiūros institucijai motyvuotą
paaiškinimą. 2. Duomenų tvarkytojas įspėja
duomenų valdytoją ir suteikia jam informacijos apie asmens duomenų pažeidimą,
iš karto po to, kai apie jį sužino. 3. 1 dalyje nurodytame pranešime
turi būti bent: a) aprašytas asmens duomenų saugumo
pažeidimo pobūdis, įskaitant atitinkamų duomenų subjektų kategorijas ir
skaičių, taip pat atitinkamų duomenų įrašų kategorijas ir skaičių; b) 30 straipsnyje nurodyto duomenų
apsaugos pareigūno vardas ir pavardė ir duomenys ryšiams arba nurodytas kitas
asmuo ryšiams, iš kurio galima gauti daugiau informacijos; c) rekomenduotos priemonės galimam neigiamam
asmens duomenų saugumo pažeidimo poveikiui sušvelninti; d) aprašytos galimos asmens duomenų saugumo
pažeidimo pasekmės; e) aprašytos priemonės, kurias pasiūlė arba
kurių ėmėsi duomenų valdytojas asmens duomenų saugumo pažeidimui išaiškinti. 4. Valstybės narės nustato, kad
duomenų valdytojas dokumentuoja visus asmens duomenų saugumo pažeidimus,
įskaitant pažeidimo faktus, jo poveikį ir taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi.
Remdamasi šiais dokumentais priežiūros institucija turi galėti patikrinti, ar
laikomasi šio straipsnio. Dokumentuose pateikiama tik tam tikslui pasiekti
būtina informacija. 5. Komisija įgaliojama pagal 56
straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais nustatyti išsamesnius 1 ir 2
dalyse nurodyto duomenų saugumo pažeidimo nustatymo, taip pat konkrečių
aplinkybių, kuriomis duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas turi pranešti
apie asmens duomenų pažeidimą, kriterijus ir reikalavimus. 6. Komisija priežiūros
institucijai gali nustatyti standartinę tokio pranešimo formą, pranešimo
procedūras ir 4 dalyje nurodytų dokumentų formas ir variantus, įskaitant juose
pateiktos informacijos ištrynimo terminus. Tie įgyvendinimo aktai priimami
pagal 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 29 straipsnis
Pranešimas apie asmens duomenų saugumo
pažeidimą duomenų subjektui 1. Valstybės narės nustato, kad
kai asmens duomenų saugumo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį asmens
duomenų apsaugai ar duomenų subjekto privatumui, duomenų valdytojas, pateikęs
28 straipsnyje nurodytą pranešimą, nepagrįstai nedelsdamas apie pažeidimą
praneša duomenų subjektui. 2. 1 dalyje nurodytame pranešime
duomenų subjektui aprašomas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis ir
pateikiama bent 28 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodyta informacija ir
rekomendacijos. 3. Duomenų subjektui apie asmens
duomenų saugumo pažeidimą pranešti nebūtina, jeigu duomenų valdytojas
priežiūros institucijai patikimai įrodo, kad įdiegė tinkamas technologines
apsaugos priemones ir kad tos priemonės taikytos su asmens duomenų saugumo
pažeidimu susijusiems duomenims. Tokiomis technologinės apsaugos priemonėmis
užtikrinama, kad asmeniui, neturinčiam leidimo su duomenimis susipažinti, jie
būtų nesuprantami. 4. Pranešimas duomenų subjektui
gali būti atidėtas, apribotas arba nepateiktas, remiantis 11 straipsnio
4 dalimi. 3 SKIRSNIS
DUOMENŲ APSAUGOS PAREIGŪNAS 30 straipsnis
Duomenų apsaugos pareigūno paskyrimas 1.
Valstybės narės nustato, kad duomenų valdytojas
arba duomenų tvarkytojas paskiria duomenų apsaugos pareigūną. 2.
Duomenų apsaugos pareigūnas paskiriamas remiantis
profesinę kvalifikaciją ir visų pirma duomenų apsaugos įstatymų ir praktikos
išmanymu, taip pat gebėjimu atlikti 32 straipsnyje nurodytas užduotis. 3.
Duomenų apsaugos pareigūnas gali būti skiriamas
keliems subjektams, atsižvelgiant į kompetentingos institucijos organizacinę
struktūrą. 31 straipsnis
Duomenų apsaugos pareigūno statusas 1.
Valstybės narės nustato, kad duomenų valdytojas
arba duomenų tvarkytojas užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnui būtų
tinkamai ir laiku pranešama apie visus su asmens duomenų apsauga susijusius
klausimus. 2.
Duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas
užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas savo pareigas ir užduotis, nurodytas
32 straipsnyje, atliktų veiksmingai ir nepriklausomai ir nepriimtų jokių
su funkcijų vykdymu susijusių nurodymų. 32 straipsnis
Duomenų apsaugos pareigūno užduotys Valstybės narės nustato, kad duomenų
valdytojas arba duomenų tvarkytojas paveda duomenų apsaugos pareigūnui atlikti
bent šias užduotis: (a)
informuoti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją
apie jų pareigas, nustatytas pagal šią direktyvą priimtomis nuostatomis, ir dėl
tų pareigų duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patarti, taip pat
dokumentuoti šią veiklą ir gautus atsakymus; (b)
stebėti su asmens duomenų apsauga susijusių nuostatų
įgyvendinimą ir taikymą, įskaitant atsakomybės priskyrimą, duomenų tvarkymo
operacijose dalyvaujančių darbuotojų mokymą ir susijusius auditus; (c)
stebėti pagal šią direktyvą priimtų nuostatų
įgyvendinimą ir taikymą, visų pirma kiek tai susiję su reikalavimais dėl
pritaikytosios duomenų apsaugos, standartizuotosios duomenų apsaugos ir duomenų
saugumo, taip pat informacijos teikimu duomenų subjektams ir jų prašymais,
pateiktais remiantis pagal šią direktyvą priimtomis nuostatomis; (d)
užtikrinti, kad būtų saugomi 23 straipsnyje
nurodyti dokumentai; (e)
stebėti asmens duomenų saugumo pažeidimų
dokumentavimą ir pranešimus apie asmens duomenų saugumo pažeidimus pagal 28 ir
29 straipsnius; (f)
stebėti, kaip vykdomas išankstinio konsultavimosi
su priežiūros institucija reikalavimas, jei to reikia pagal 26 straipsnį; (g)
stebėti, ką į prašymus atsako priežiūros
institucija, ir priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva
bendradarbiauti pagal duomenų apsaugos pareigūno kompetenciją; (h)
atlikti asmens ryšiams funkcijas priežiūros
institucijai kreipiantis su duomenų tvarkymu susijusiais klausimais ir
prireikus duomenų apsaugos pareigūno iniciatyva konsultuotis su priežiūros
institucija. V SKYRIUS
ASMENS DUOMENŲ PERDAVIMAS Į TREČIĄSIAS ŠALIS ARBA TARPTAUTINĖMS ORGANIZACIJOMS 33 straipsnis
Bendrieji asmens duomenų perdavimo principai Valstybės narės nustato, kad kompetentingos
institucijos gali perduoti asmens duomenis, kurie tvarkomi arba kuriuos
ketinama tvarkyti po perdavimo į trečiąją šalį arba tarptautinei organizacijai,
įskaitant tolesnį perdavimą į kitą trečiąją šalį arba kitai tarptautinei
organizacijai, tik jeigu: a) duomenis perduoti būtina nusikalstamų
veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už
jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais; ir b) duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas
įvykdo šiame skyriuje nustatytas sąlygas. 34 straipsnis
Perdavimas remiantis sprendimu dėl tinkamumo 1. Valstybės narės nustato, kad
asmens duomenis perduoti į trečiąją šalį arba tarptautinei organizacijai
galima, jeigu Komisija pagal Reglamento (ES) ..../2012 41 straipsnį arba
pagal šio straipsnio 3 dalį nusprendė, kad trečioji šalis arba teritorija,
arba su duomenų tvarkymu susijęs sektorius toje trečiojoje šalyje, arba
atitinkama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamą apsaugos lygį. Tokiam
duomenų perdavimui papildomo leidimo nereikia. 2. Jeigu nėra pagal Reglamento
(ES) ..../2012 41 straipsnį priimto sprendimo, Komisija įvertina apsaugos
lygio tinkamumą, atsižvelgdama į šiuos aspektus: a) teisinės valstybės principą, galiojančius
atitinkamus bendrojo pobūdžio ir atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, be
kita ko, susijusius su visuomenės saugumu, gynyba, nacionaliniu saugumu bei
baudžiamąja teise ir saugumo priemonėmis, kurios taikomos toje šalyje arba
tarptautinėje organizacijoje; taip pat veiksmingas ir įgyvendinamas teises,
įskaitant veiksmingas administracines ir teismines teisių gynimo priemones,
visų pirma Sąjungoje gyvenantiems duomenų subjektams, kurių asmens duomenys yra
perduodami; b) ar atitinkamoje trečiojoje šalyje arba
tarptautinėje organizacijoje yra ir veiksmingai veikia viena ar kelios
nepriklausomos priežiūros institucijos, kurios užtikrina, kad būtų laikomasi
duomenų apsaugos taisyklių, padeda ir pataria duomenų subjektams, kaip naudotis
savo teisėmis, ir bendradarbiauja su Sąjungos ir valstybių narių priežiūros
institucijomis; ir c) atitinkamos trečiosios šalies arba
tarptautinės organizacijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. 3. Komisija, atsižvelgdama į
šios direktyvos taikymo sritį, gali nuspęsti, kad trečioji šalis arba
teritorija, arba su duomenų tvarkymu susijęs sektorius toje trečiojoje šalyje,
arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamą apsaugos lygį, kaip nustatyta 2
dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 57 straipsnio 2 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 4. Įgyvendinimo akte nustatoma
geografinė ir sektorinė taikymo sritis, ir, jei taikoma, nurodoma 2 dalies b
punkte minėta priežiūros institucija. 5. Komisija, atsižvelgdama į
šios direktyvos taikymo sritį, gali nuspręsti, kad trečioji šalis arba
teritorija, arba su duomenų tvarkymu susijęs sektorius toje trečiojoje šalyje,
arba tarptautinė organizacija neužtikrina tinkamo apsaugos lygio, kaip
nustatyta 2 dalyje, visų pirma tais atvejais, kai susijusiais bendraisiais ir
atskiriems sektoriams skirtais teisės aktais, galiojančiais trečiojoje šalyje
arba tarptautinėje organizacijoje, neužtikrinamos veiksmingos ir įgyvendinamos
teisės, įskaitant veiksmingas administracines ir teismines teisių gynimo
priemones, visų pirma Sąjungoje gyvenantiems duomenų subjektams, kurių asmens
duomenys perduodami. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 57 straipsnio 2
dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, o tais atvejais, kai reikia itin skubiai
užtikrinti fizinių asmenų teisę į asmens duomenų apsaugą, pagal 57 straipsnio 3
dalyje nurodytą procedūrą. 6. Jeigu Komisija priima
sprendimą pagal 5 dalį, valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama perduoti
asmens duomenis į atitinkamą trečiąją šalį arba teritoriją, arba su tvarkymu
susijusį sektorių toje trečiojoje šalyje, arba tarptautinei organizacijai; šis
sprendimas neturi poveikio duomenų perdavimui pagal 35 straipsnio 1 dalį arba
36 straipsnį. Reikiamu metu Komisija pradeda konsultacijas su trečiąja šalimi
arba tarptautine organizacija, kad padėtis, susijusi su sprendimu, priimtu
pagal šio straipsnio 5 dalį, būtų ištaisyta. 7. Komisija Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje paskelbia trečiųjų šalių, teritorijų ir su duomenų
tvarkymu susijusių sektorių trečiojoje šalyje, taip pat tarptautinių
organizacijų, kurios, kaip ji nusprendė, užtikrina tinkamą apsaugos lygį arba
jo neužtikrina, sąrašą. 8. Komisija stebi, kaip taikomi
3 ir 5 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai. 35 straipsnis
Perdavimas remiantis tinkamomis apsaugos priemonėmis 1. Kai Komisija nėra priėmusi
sprendimo pagal 34 straipsnį, valstybės narės nurodo, kad asmens duomenis
gavėjui trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje galima perduoti,
jeigu: a) su asmens duomenų apsauga susijusios tinkamos
apsaugos priemonės nustatytos teisiškai privalomu dokumentu; arba b) duomenų valdytojas arba duomenų
tvarkytojas įvertino visas su asmens duomenų perdavimu susijusias aplinkybes ir
daro išvadą, kad nustatytos tinkamos su asmens duomenų apsauga susijusios
apsaugos priemonės. 1. Sprendimus dėl duomenų
perdavimo pagal 1 dalies b punktą privalo priimti tinkamai įgalioti
darbuotojai. Šie duomenų perdavimai turi būti nurodyti dokumentuose, kurie
paprašius turi būti pateikti priežiūros institucijai. 36 straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos Nukrypdamos nuo 34
ir 35 straipsnių, valstybės narės nustato, kad asmens duomenys į trečiąją šalį
arba tarptautinei organizacijai gali būti perduodami, tik jeigu: a) perduoti duomenis būtina, kad būtų
apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai; arba b) perduoti duomenis būtina, kad būtų
apsaugoti teisėti duomenų subjekto interesai, kai tai numatyta pagal asmens
duomenis perduodančios valstybės narės teisę; arba c) perduoti duomenis būtina, kad būtų
užkirstas kelias tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios
šalies visuomenės saugumui; arba d) atskirais atvejais perduoti duomenis
būtina nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo
baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais;
arba e) atskirais atvejais perduoti duomenis
būtina, kad būtų nustatyti, vykdomi ar ginami teisiniai reikalavimai, susiję su
konkrečių nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ar traukimu
baudžiamojon atsakomybėn už jas arba konkrečių baudžiamųjų sankcijų vykdymu. 37 straipsnis
Konkrečios asmens duomenų perdavimo sąlygos Valstybės narės nustato, kad duomenų
valdytojas informuoja asmens duomenų gavėją apie visus duomenų tvarkymo
apribojimus ir imasi visų pagrįstų veiksmų šių apribojimų vykdymui užtikrinti. 38 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje 1. Trečiųjų šalių ir
tarptautinių organizacijų atžvilgiu Komisija ir priežiūros institucijos imasi
tinkamų veiksmų, kuriais siekia: (a)
sukurti veiksmingus bendradarbiavimo su
trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis mechanizmus, kad būtų
lengviau įgyvendinti asmens duomenų apsaugos teisės aktus; (b)
teikti tarptautinę savitarpio pagalbą trečiosioms
šalims ir tarptautinėms organizacijoms įgyvendinant asmens duomenų apsaugos
teisės aktus, be kita ko, teikiant pranešimus, perduodant skundus, padedant
atlikti tyrimus ir keičiantis informacija, jeigu taikomos su asmens duomenų
apsauga susijusios tinkamos apsaugos priemonės ir užtikrinamos kitos
pagrindinės teisės ir laisvės; (c)
susijusias suinteresuotąsias šalis įtraukti į
diskusijas ir veiklą, kurios tikslas – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą
įgyvendinant asmens duomenų apsaugos teisės aktus; (d)
skatinti dalytis asmens duomenų apsaugos teisės
aktais ir praktika ir ją dokumentuoti. 2. Siekdama įgyvendinti 1 dalį,
Komisija imasi reikiamų veiksmų, kad gerintų santykius su trečiosiomis šalimis
arba tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma jų priežiūros institucijomis,
jeigu Komisija nusprendė, kad jos užtikrina tinkamą apsaugos lygį, kaip
apibrėžta 34 straipsnio 3 dalyje. VI SKYRIUS
NEPRIKLAUSOMOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS 1 SKIRSNIS
NEPRIKLAUSOMUMAS 39 straipsnis
Priežiūros institucija 1.
Kiekviena valstybė narė nustato, kad viena arba
kelios valdžios institucijos stebi, kaip taikomos pagal šią direktyvą priimtos
nuostatos, ir padeda jas nuosekliai taikyti visoje Sąjungoje, kad būtų
apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant jų asmens
duomenis ir palengvintas laisvas asmens duomenų judėjimas Sąjungoje. Siekdamos
šio tikslo, priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija. 2.
Valstybės narės gali nustatyti, kad valstybėje
narėje pagal Reglamentą (ES) ..../2012 įsteigta priežiūros institucija prisiima
atsakomybę už priežiūros institucijos, kuri turi būti įsteigta pagal 1 dalį,
užduočių vykdymą. 3.
Jeigu valstybėje narėje įsteigtos kelios priežiūros
institucijos, ta valstybė narė paskiria vieno bendro informacinio punkto
funkciją atliekančią priežiūros instituciją, kad tos institucijos veiksmingai
dalyvautų Europos duomenų apsaugos valdybos veikloje. 40 straipsnis
Nepriklausomumas 1. Valstybės narės užtikrina,
kad atlikdama savo pareigas ir naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais,
priežiūros institucija veiktų visiškai nepriklausomai. 2. Kiekviena valstybė narė
nustato, kad priežiūros institucijos nariai, atlikdami savo pareigas, neprašo
ir nepriima jokių nurodymų. 3. Priežiūros institucijos
nariai nesiima jokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir kadencijos metu
nedirba jokio nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo. 4. Pasibaigus kadencijai,
priežiūros institucijos nariai, sutikdami eiti kitas pareigas ir gauti atlygį,
elgiasi sąžiningai ir diskretiškai. 5. Kiekviena valstybė narė
užtikrina, kad priežiūros institucija turėtų pakankamai žmogiškųjų, techninių
ir finansinių išteklių, taip pat patalpas ir infrastruktūrą, būtiną, kad būtų
veiksmingai atliekamos pareigos ir naudojamasi įgaliojimais, be kita ko,
susijusiais su savitarpio pagalba, bendradarbiavimu ir aktyviu dalyvavimu
Europos duomenų apsaugos valdyboje. 6 Kiekviena valstybė narė
užtikrina, kad priežiūros institucijai būtų privaloma turėti savo darbuotojus,
kuriuos skiria ir kuriems vadovauja priežiūros institucijos vadovas. 7. Valstybės narės užtikrina,
kad priežiūros institucija būtų finansiškai kontroliuojama nedarant poveikio
jos nepriklausomumui. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucija
turėtų atskirą metinį biudžetą. Biudžetai skelbiami viešai. 41 straipsnis
Bendrieji reikalavimai priežiūros institucijos nariams 1. Valstybės narės nustato, kad
priežiūros institucijos narius turi skirti atitinkamos valstybės narės
parlamentas arba vyriausybė. 2. Nariai renkami iš asmenų,
kurių nepriklausomumas yra neabejotinas ir kurie įrodo, kad turi šioms
pareigoms būtinos patirties ir gebėjimų. 3. Narys nustoja eiti pareigas,
kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina arba privalo išeiti į pensiją,
laikantis 5 dalies. 4. Kompetentingas nacionalinis
teismas gali atleisti narį iš pareigų arba atimti teisę į pensiją arba kitas
vietoj jos mokamas išmokas, jeigu jis nebeatitinka jo pareigoms keliamų
reikalavimų arba pripažįstamas kaltu padaręs sunkų nusižengimą. 5. Pasibaigus nario kadencijai
arba jam atsistatydinus, jis toliau eina savo pareigas, kol paskiriamas naujas
narys. 42 straipsnis
Priežiūros institucijos įsteigimo taisyklės Kiekviena valstybė narė teisės aktais
nustato: a) priežiūros institucijos įsteigimą ir
statusą pagal 39 ir 40 straipsnius; b) priežiūros institucijos narių pareigoms
būtiną kvalifikaciją, patirtį ir gebėjimus; c) priežiūros institucijos narių
skyrimo taisykles ir procedūras, taip pat taisykles dėl veiksmų arba darbo,
nesuderinamo su tarnybinėmis pareigomis; d) priežiūros institucijos narių
kadencijos trukmę, ne trumpesnę kaip ketveri metai, išskyrus keletą pirmųjų
narių, skiriamų įsigaliojus šiai direktyvai, kurių kadencija gali būti
trumpesnė; e) ar priežiūros institucijos narių
kadencija gali būti atnaujinama; f) su priežiūros institucijos narių ir
darbuotojų pareigomis susijusį reglamentavimą ir bendruosius reikalavimus; g) priežiūros institucijos narių
atleidimo iš pareigų taisykles ir procedūras, įskaitant atvejus, kai jie
nebetenkina jų pareigoms keliamų reikalavimų arba pripažįstami kalti padarę
sunkų nusižengimą. 43 straipsnis
Profesinė paslaptis Valstybės narės nustato, kad priežiūros
institucijos nariai ir darbuotojai kadencijos metu ir jai pasibaigus privalo
laikytis pareigos saugoti su bet kokia konfidencialia informacija susijusią
profesinę paslaptį, kurią jie sužinojo eidami savo tarnybines pareigas. 2 SKIRSNIS
PAREIGOS IR ĮGALIOJIMAI 44 straipsnis
Kompetencija 1. Valstybės narės nustato, kad
kiekviena priežiūros institucija savo valstybės narės teritorijoje naudojasi
pagal šią direktyvą jai suteiktais įgaliojimais. 2. Valstybės narės nustato, kad
priežiūros institucija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo
operacijų, kurias atlieka teismai, vykdantys teisingumo funkcijas. 45 straipsnis
Pareigos 1. Valstybės narės nustato, kad
priežiūros institucija: (a)
stebi ir užtikrina pagal šią direktyvą priimtų
nuostatų ir jų įgyvendinimo priemonių taikymą; (b)
nagrinėja skundus, kuriuos pagal 50 straipsnį
pateikė bet kuris duomenų subjektas arba tam subjektui atstovaujanti tinkamus
įgaliojimus turinti asociacija, tinkamai tiria skundą ir per pagrįstą
laikotarpį informuoja duomenų subjektą arba asociaciją apie skundo tyrimo eigą
ir rezultatą, visų pirma tais atvejais, kai būtina tęsti tyrimą arba derinti su
kita priežiūros institucija; (c)
tikrina duomenų tvarkymo teisėtumą pagal
14 straipsnį ir per pagrįstą laikotarpį informuoja duomenų subjektą apie
patikrinimo rezultatą arba priežastis, dėl kurių patikrinimas nebuvo
atliekamas; (d)
teikia savitarpio pagalbą kitoms priežiūros
institucijoms ir užtikrina, kad pagal šią direktyvą priimtos nuostatos būtų
nuosekliai taikomos ir būtų užtikrinamas jų vykdymas; (e)
atlieka tyrimus savo iniciatyva arba pagal skundą,
arba kitos priežiūros institucijos prašymu ir per pagrįstą laikotarpį
informuoja atitinkamą duomenų subjektą, jei jis pateikė skundą, apie tyrimo
rezultatą; (f)
stebi naujausius įvykius, jei jie turi poveikį
asmens duomenų apsaugai, visų pirma informacinių ir ryšio technologijų raidą; (g)
konsultuoja valstybės narės institucijas ir
įstaigas dėl teisinių ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų
teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis; (h)
konsultuoja dėl 26 straipsnyje nurodytų
duomenų tvarkymo operacijų; (i)
dalyvauja Europos duomenų apsaugos valdybos
veikloje. 2. Kiekviena priežiūros
institucija didina visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu
susijusią riziką, taisykles, apsaugos priemones ir teises. Veiklai, konkrečiai
susijusiai su vaikais, skiriamas ypatingas dėmesys. 3. Priežiūros institucija
duomenų subjekto prašymu jam pataria dėl naudojimosi savo teisėmis,
nustatytomis pagal šią direktyvą priimtomis nuostatomis, ir, kai taikoma, šiuo
tikslu bendradarbiauja su priežiūros institucijomis kitose valstybėse narėse. 4. Priežiūros institucija
pateikia 1 dalies b punkte nurodyto skundo pateikimo formą, kurią galima
užpildyti elektroniniu būdu, suteikdama galimybę naudotis kitomis ryšio
priemonėmis. 5. Valstybės narės nustato, kad
priežiūros institucija savo pareigas duomenų subjektams atlieka nemokamai. 6. Jeigu prašymai yra įkyraus
pobūdžio, ypač dėl jų pasikartojančio turinio, priežiūros institucija gali imti
mokestį arba nesiimti duomenų subjekto prašomų veiksmų. Priežiūros institucijai
tenka pareiga įrodyti, kad prašymas įkyraus pobūdžio. 46 straipsnis
Įgaliojimai Valstybės narės nustato, kad kiekvienai
priežiūros institucijai visų pirma turi būti suteikti: a) tyrimo įgaliojimai, pavyzdžiui,
įgaliojimai susipažinti su tvarkymo operacijų metu tvarkomais duomenimis, ir
įgaliojimai surinkti visą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms
atlikti; b) įgaliojimai veiksmingai įsikišti,
pavyzdžiui, įgaliojimai pareikšti nuomonę prieš pradedant tvarkyti duomenis ir
užtikrinti tinkamą tokių nuomonių skelbimą viešai, taip pat įgaliojimai
nurodyti apriboti, ištrinti arba sunaikinti duomenis, laikinai arba visiškai
uždrausti tvarkyti duomenis, įspėti arba papeikti duomenų valdytoją arba
įgaliojimai perduoti klausimą svarstyti nacionaliniams parlamentams ar kitoms
politinėms institucijoms, c) įgaliojimai dalyvauti teismo procesuose,
jeigu buvo pažeistos pagal šią direktyvą priimtos nuostatos, arba atkreipti
teisminių institucijų dėmesį į tokius pažeidimus. 47 straipsnis
Veiklos ataskaita Valstybės narės nustato, kad kiekviena
priežiūros institucija parengia metinę savo veiklos ataskaitą. Ataskaita
pateikiama Komisijai ir Europos duomenų apsaugos valdybai. VII SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS 48 straipsnis
Savitarpio pagalba 1. Valstybės narės nustato, kad
priežiūros institucijos teikia viena kitai savitarpio pagalbą, siekdamos
nuosekliai įgyvendinti ir taikyti pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, ir
diegia veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Savitarpio pagalba
visų pirma susijusi su informacijos prašymais ir priežiūros priemonėmis, kaip
antai prašymais iš anksto konsultuotis, atlikti patikrinimus ir vykdyti
tyrimus. 2. Valstybės narės nustato, kad
priežiūros institucija imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia atsakyti į
kitos priežiūros institucijos prašymą. 3. Prašymą gavusi priežiūros
institucija informuoja prašymą pateikusią priežiūros instituciją apie jos
prašymo rezultatus arba atitinkamais atvejais jo eigą arba priemones, kurių
imtasi siekiant jį patenkinti. 49 straipsnis
Europos duomenų apsaugos valdybos užduotys 1. Reglamentu (ES) ..../2012
įsteigta Europos duomenų apsaugos valdyba atlieka šias su duomenų tvarkymu
pagal šią direktyvą susijusias užduotis: (a)
pataria Komisijai visais su asmens duomenų apsauga
Sąjungoje susijusiais klausimais, įskaitant dėl visų siūlomų šios direktyvos
pakeitimų; (b)
Komisijos prašymu arba savo iniciatyva, arba vieno
iš savo narių iniciatyva nagrinėja visus klausimus, susijusius su pagal šią
direktyvą priimtų nuostatų taikymu, ir skelbia priežiūros institucijoms skirtas
gaires, rekomendacijas ir geriausią patirtį, siekdama skatinti nuoseklų tų
nuostatų taikymą; (c)
peržiūri praktinį šios dalies b punkte nurodytų
gairių, rekomendacijų ir geriausios patirties taikymą ir reguliariai teikia
Komisijai ataskaitas apie jas; (d)
teikia Komisijai nuomonę dėl duomenų apsaugos lygio
trečiosiose šalyse arba tarptautinėse organizacijose; (e)
skatina priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir
veiksmingą dvišalį arba daugiašalį keitimąsi informacija ir praktika; (f)
skatina bendras mokymo programas ir palengvina
priežiūros institucijų darbuotojų mainus, taip pat, kai tinkama, trečiųjų šalių
arba tarptautinių organizacijų priežiūros institucijų darbuotojų mainus; (g)
skatina keitimąsi žiniomis ir dokumentais,
įskaitant duomenų apsaugos teisės aktus ir susijusią praktiką, su priežiūros
institucijomis visame pasaulyje. 2. Jeigu Komisija prašo Europos duomenų
apsaugos valdybos patarti, ji gali nustatyti terminą, per kurį Europos duomenų
apsaugos valdyba tokį patarimą turi pateikti, atsižvelgdama į klausimo skubumą. 3. Europos duomenų apsaugos
valdyba savo nuomones, gaires bei rekomendacijas ir geriausią patirtį teikia
Komisijai ir 57 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui ir skelbia
jas viešai. 4. Komisija informuoja Europos
duomenų apsaugos valdybą apie veiksmus, kurių ji ėmėsi, atsižvelgdama į Europos
duomenų apsaugos valdybos paskelbtas nuomones, gaires bei rekomendacijas ir
geriausią patirtį. VIII SKYRIUS
TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS, ATSAKOMYBĖ IR SANKCIJOS 50 straipsnis
Teisė pateikti skundą priežiūros institucijai 1. Neapribodamos galimybių imtis
administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, valstybės narės
užtikrina kiekvieno duomenų subjekto teisę pateikti skundą priežiūros
institucijai bet kurioje valstybėje narėje, jeigu mano, kad su juo susiję
asmens duomenys tvarkomi nesilaikant pagal šią direktyvą priimtų nuostatų. 2. Valstybės narės suteikia
teisę visoms įstaigoms, organizacijoms arba asociacijoms, kurios siekia
apsaugoti duomenų subjektų teises ir interesus, susijusius su jų asmens duomenų
apsauga, ir kurios tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę, vieno ar
kelių duomenų subjektų vardu pateikti skundą priežiūros institucijai bet
kurioje valstybėje narėje, jeigu mano, kad tvarkant asmens duomenis buvo
pažeistos šia direktyva nustatytos duomenų subjektų teisės. Organizacija arba
asociacija turi būti tinkamai įgaliota duomenų subjekto (-ų). 3. Valstybės narės suteikia
teisę visoms 2 dalyje nurodytoms įstaigoms, organizacijoms arba asociacijoms
pateikti skundą priežiūros institucijai bet kurioje valstybėje narėje, net
jeigu duomenų subjektas nėra pateikęs skundo, jeigu jos mano, kad buvo
padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas. 51 straipsnis
Teisė imtis teisminių teisių gynimo priemonių prieš priežiūros instituciją 1.
Valstybės narės užtikrina teisę imtis teisminių
teisių gynimo priemonių prieš priežiūros institucijos sprendimus. 2.
Kiekvienas duomenų subjektas turi teisę imtis
teisminių teisių gynimo priemonių, kad įpareigotų priežiūros instituciją imtis
veiksmų dėl skundo, jeigu nepriimtas jo teisėms apsaugoti būtinas sprendimas
arba jeigu priežiūros institucija per tris mėnesius nepraneša duomenų subjektui
apie skundo nagrinėjimo pažangą ar jo rezultatus pagal 45 straipsnio
1 dalies b punktą. 3.
Valstybės narės nustato, kad ieškiniai priežiūros
institucijai pareiškiami valstybės narės, kurioje priežiūros institucija
įsisteigusi, teismuose. 52 straipsnis
Teisė imtis teisminių teisių gynimo priemonių prieš duomenų valdytoją arba
duomenų tvarkytoją Neribodamos galimybių imtis bet kokių
administracinių teisių gynimo priemonių, įskaitant teisę pateikti skundą
priežiūros institucijai, valstybės narės užtikrina kiekvieno fizinio asmens
teisę imtis teisminių teisių gynimo priemonių, jeigu mano, kad pagal šią
direktyvą priimtomis nuostatomis nustatytos jų teisės buvo pažeistos dėl to,
kad jų asmens duomenys buvo tvarkomi nesilaikant šių nuostatų. 53 straipsnis
Bendros teismo proceso taisyklės 1. Valstybės narės užtikrina,
kad visos 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos, organizacijos ar
asociacijos turėtų teisę vieno ar kelių duomenų subjektų vardu naudotis 51 ir
52 straipsniuose nurodytomis teisėmis. 2. Kiekviena priežiūros
institucija turi teisę būti proceso šalimi ir pareikšti ieškinį teisme,
siekdama užtikrinti pagal šią direktyvą priimtų nuostatų vykdymą arba nuoseklią
asmens duomenų apsaugą Sąjungoje. 3. Valstybės narės užtikrina,
kad ieškiniais teisme, kuriuos galima pareikšti pagal nacionalinę teisę, būtų
sudarytos sąlygos greitai priimti priemones, įskaitant laikinąsias, kuriomis
siekiama nutraukti bet kokį įtariamą pažeidimą ir užkirsti kelią tolesniam
susijusių interesų pažeidimui. 54 straipsnis
Atsakomybė ir teisė reikalauti atlyginti žalą 1. Valstybės narės nustato, kad
bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos ar bet
kokio veiksmo, nesuderinamo su pagal šią direktyvą priimtomis nuostatomis, turi
teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas atlygintų
patirtą žalą. 2. Jeigu tvarkant duomenis
dalyvauja daugiau kaip vienas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas,
kiekvienas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra solidariai atsakingi
už visą padarytą žalą. 3. Duomenų valdytojas arba
duomenų tvarkytojas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo šios
atsakomybės, jeigu duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas įrodo, kad nėra
atsakingas už įvykį, dėl kurio patirta žala. 55 straipsnis
Sankcijos Valstybės narės nustato taisykles dėl
sankcijų, taikytinų už pagal šią direktyvą priimtų nuostatų pažeidimus, ir
imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas jų vykdymas. Numatytos
sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. IX SKYRIUS
DELEGUOTIEJI AKTAI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI 56 straipsnis
Naudojimasis suteiktais įgaliojimais 1. Komisijai suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nurodytų
sąlygų. 2. 28 straipsnio 5 dalyje
nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios
direktyvos įsigaliojimo dienos. 3. Europos Parlamentas arba
Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus
įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti
įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba jame nurodytą vėlesnę dieną. Jis
neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams. 4. Priėmusi deleguotąjį aktą,
Komisija apie tai iškart tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 28 straipsnio 5 dalį
priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius
nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos
Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus
šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad
neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis
pratęsiamas dviem mėnesiais. 57 straipsnis
Komiteto procedūra 1.
Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra
komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2.
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento
(ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3.
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento
(ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu. X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 58 straipsnis
Panaikinimas 1. Panaikinamas Tarybos
pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. 2. Nuorodos į 1 dalyje nurodytą
panaikintą pamatinį sprendimą laikomos nuorodomis į šią direktyvą. 59 straipsnis
Ryšys su pirmiau priimtais Sąjungos aktais dėl teisminio bendradarbiavimo
baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo Į šios direktyvos taikymo sritį patenkančios
specialiosios asmens duomenų apsaugos nuostatos, susijusios su kompetentingų
institucijų vykdomu asmens duomenų tvarkymu nusikalstamų veikų prevencijos,
tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų
sankcijų vykdymo tikslais, įtvirtintos Sąjungos aktuose, priimtuose prieš
priimant šią direktyvą ir reglamentuojančiuose valstybių narių vykdomą asmens
duomenų tvarkymą ir valstybių narių paskirtų valdžios institucijų prieigą prie
informacinių sistemų, įdiegtų remiantis Sutartimis, nekeičiamos. 60 straipsnis
Ryšys su pirmiau priimtais tarptautiniais susitarimais dėl teisminio
bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo Tarptautiniai susitarimai, kuriuos valstybės
narės sudarė prieš įsigaliojant šiai direktyvai, prireikus iš dalies pakeičiami
per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį po šios direktyvos įsigaliojimo. 61 straipsnis
Vertinimas 1. Komisija vertina šios
direktyvos taikymą. 2. Komisija
per trejus metus po šios direktyvos įsigaliojimo peržiūri kitus Europos Sąjungos
priimtus aktus, reglamentuojančius kompetentingų institucijų vykdomą asmens
duomenų tvarkymą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo
baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais,
visų pirma 59 straipsnyje nurodytus Sąjungos priimtus aktus, siekdama
įvertinti poreikį suderinti juos su šia direktyva ir, kai tinkama, pateikti
būtinus pasiūlymus iš dalies pakeisti šiuos aktus, kad būtų užtikrintas
nuoseklus požiūris į asmens duomenų apsaugą pagal šios direktyvos taikymo
sritį. 3. Komisija, remdamasi
1 dalimi, reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios
direktyvos vertinimo ir peržiūros ataskaitas. Pirmosios ataskaitos pateikiamos
ne vėliau kaip per ketverius metus po šios direktyvos įsigaliojimo. Paskesnės
ataskaitos teikiamos kas ketverius metus. Prireikus Komisija pateikia tinkamus
pasiūlymus, kuriais ši direktyva iš dalies pakeičiama ir suderinama su kitais
teisės aktais. Ataskaita skelbiama viešai. 62 straipsnis
Įgyvendinimas 1. Valstybės narės ne vėliau
kaip iki [data / dvejus metus po įsigaliojimo] priima ir paskelbia įstatymus ir
kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos
nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus. Nuostatas jos taiko nuo 201x xx xx [data / dveji
metai po įsigaliojimo]. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro
jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma tas nuostatas oficialiai
skelbiant. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia
Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės
teisės aktų nuostatų tekstus. 63 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos
paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 64 straipsnis
Adresatai Ši direktyva
skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, 2012 01 25 Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl
laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 95. [2] Visas sąrašas pateiktas poveikio vertinimo 3 priede,
SEC (2012) 72. [3] 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis
sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir
teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, OL L 350,
2008 12 30, p. 60. [4] Stokholmo programoje, OL C 115,
2010 5 4, p. 1. [5] Žr. 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento
priimtą rezoliuciją dėl Stokholmo programos. [6] COM (2010) 171 galutinis. [7] Europos Komisijos komunikatas „Visapusiškas požiūris į
asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje“, COM (2010) 609 galutinis,
2010 11 4. [8] 21-oji deklaracija dėl asmens duomenų apsaugos teisminio
bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse
(pridėta prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kurioje priimta Lisabonos
sutartis, baigiamojo akto, 2007 12 13). [9] http://ec.europa.eu/justice/newsroom/data-protection/opinion/090709_en.htm. [10] http://ec.europa.eu/justice/newsroom/data-protection/opinion/101104_en.htm. [11] Specialus Eurobarometro tyrimas Nr. 359, „Duomenų
apsauga ir elektroninė tapatybė ES“, 2011 m. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_359_en.pdf. [12] Žr. Privatumo didinimo technologijų ekonominės naudos
tyrimą („Study on the economic benefits of privacy enhancing technologies“)
arba Skirtingų požiūrių į naujus privatumo srities uždavinius lyginamąją
analizę, visų pirma atsižvelgiant į technologinę plėtrą („Comparative study on
different approaches to new privacy challenges, in particular in the light of
technological developments“), 2010 m. sausio mėn.
(http://ec.europa.eu/justice/policies/privacy/docs/studies/new_privacy_challenges/final_report_en.pdf). [13] Patariamąjį statusą turinti darbo grupė sukurta
1996 m. (direktyvos 29 straipsniu). Ją sudaro nacionalinių duomenų
apsaugos priežiūros institucijų atstovai, Europos duomenų apsaugos priežiūros
pareigūnas ir Komisijos atstovai. Daugiau informacijos apie veiklą http://ec.europa.eu/justice/policies/privacy/workinggroup/index_en.htm. [14] Visų pirma žr. šias nuomones: dėl konsultacijų „Privatumo
ateitis“ (2009 m. WP 168); dėl sąvokų „duomenų valdytojas“ ir
„duomenų tvarkytojas“, (1/2010, WP 169); dėl vartotojų elgesiu grindžiamos
internetinės reklamos (2/2010, WP 171); dėl atskaitomybės principo (3/2010, WP
173); dėl taikytinos teisės (8/2010, WP 179); ir dėl sąvokos „sutikimas“
apibrėžties (15/2011, WP 187). Komisijos prašymu ji taip pat parengė šiuos tris
patariamuosius dokumentus: dėl pranešimų, dėl neskelbtinų duomenų ir dėl
praktinio Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 6 dalies taikymo. Su jais
galima susipažinti http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/index_en.htm. [15] Su ja galima susipažinti Europos duomenų apsaugos
priežiūros pareigūno svetainėje http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/. [16] 2011 m. liepos 6 d. EP rezoliucija dėl
visapusiško požiūrio į asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje (2011/2025(INI)),
http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2011–0323+0+DOC+XML+V0//LT (pranešėjas – EP narys Axelis Voss (EPP/DE). [17] CESE 999/2011. [18] SEC (2012) 72. [19] COM(2012) 12. [20] 2010 m. lapkričio 9 d. ES Teisingumo Teismo
sprendimas sujungtose bylose C-92/09 ir C-93/09, Volker und Markus Schecke
ir Eifert, 2010 m. Rink., p. I-0000 (dar nepaskelbtas). [21] Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta
galimybė apriboti naudojimąsi teise į duomenų apsaugą, jei šie apribojimai
numatyti įstatyme, nekeičia teisės ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo
principu, yra būtini ir tikrai atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrojo
intereso tikslus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. [22] Taip pat nurodomas 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine
prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria
pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnio a punktas,
OL L 335, 2011 12 17, p. 1. [23] COM (2005) 475 galutinis. [24] Sprendimo dėl Europolo 2009/371/TVR 14 straipsnis. [25] Sprendimo dėl Eurojusto 2009/426/TVR 15 straipsnis. [26] Sprendimo dėl Europolo 2009/371/TVR 14 straipsnis. [27] EˇTT, 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas S. ir
Marper prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 30562/04 ir 30566/04). [28] Priimta 2009 m. lapkričio 5 d. Tarptautinėje
duomenų apsaugos ir privatumo priežiūros pareigūnų konferencijoje. [29] 2010 m. kovo 9 d. ES Teisingumo Teismo
sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C–518/07, Rink, p.I–1885). [30] 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos
institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų
judėjimo, OL L 8, 2001 1 12, p. 1. [31] Žr. 27 išnašą. [32] 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų,
ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės
komercijos direktyva), OL L 178, 2000 7 17, p. 1. [33] OL C,, p.. [34] OL L 281, 1995 11 23,
p. 31. [35] OL L 350,
2008 12 30, p. 60. [36] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [37] OL L 335, 2011 12
17, p. 1. [38] OL L 176, 1999 7 10, p. 36. [39] OL L 53, 2008 2 27, p. 52. [40] OL L 160, 2011 6 18, p. 19.