AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Tarybos direktyvos 2006/112/EB[1] (toliau – PVM direktyva) 397 straipsnyje nustatyta, kad „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai patvirtina šiai direktyvai įgyvendinti būtinas priemones“.

Šia nuostata remdamasi Taryba priėmė Tarybos reglamentą (ES) Nr. 282/2011[2], kuriuo nustatomos tam tikrų PVM direktyvos nuostatų taikymo privalomosios taisyklės ir, be kita ko, ja suteikiamas teisinis tikrumas dėl tam tikrų nuo 1977 m. PVM komitete sutartų neprivalomų gairių.

Daugumą Reglamento Nr. 282/2011 nuostatų sudaro nuostatos, susijusios su Direktyvos 2008/8/EB[3] priėmimu. Tos direktyvos 5 straipsniu daromi teisiniai pakeitimai, susiję su specialiomis schemomis apmokestinančiojoje valstybėje narėje neįsisteigusiems teikėjams, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims. Dabar Reglamente Nr. 282/2011 nenumatyta jokia šių 2015 m. įsigaliosiančių nuostatų įgyvendinimo priemonė. Todėl reikia tą reglamentą priimti, kad būtų nustatytos atitinkamų PVM direktyvos nuostatų taikymo privalomosios taisyklės.

Šias priemones kuo greičiau, bet kokiu atveju iki 2012 m. vidurio, turėtų priimti Taryba, kad Komisija ir valstybės narės galėtų susitarti dėl IT sistemų, kurias reikia sukurti šioms specialiomis schemomis įgyvendinti, funkcinių ir techninių specifikacijų.

Pasiūlytos tik tų aspektų (apibrėžčių, schemų taikymo sričių, įpareigojimų teikti ataskaitas, registravimosi, pašalinimo iš schemos, PVM deklaracijų, valiutos, mokėjimų, apskaitos dokumentų) priemonės, dėl kurių būtinas bendras supratimas prieš pradedant kurti IT sistemas. Kitas priemones, visų pirma paslaugas įsigyjančio asmens (kliento) vietos nustatymo priemones, Komisija pasiūlys vėliau.

Reikia pakeisti tik Reglamento Nr. 282/2011 XI skyriaus 2 skirsnį.

Bendrosios aplinkybės

2015 m. sausio 1 d., siekiant įtraukti taisyklių, reglamentuojančių paslaugų teikimo vietą, pakeitimus, įsigalios tam tikri esminiai PVM direktyvos pakeitimai, susiję su specialiomis schemomis neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims (vadinamoji minimalioji vieno langelio sistema). Pagal minimaliąją vieno langelio sistemą paslaugų teikėjas naudojasi valstybės narės, kurioje jis registravosi, interneto portalu, kad deklaruotų PVM už kitose valstybėse narėse suteiktas tokias paslaugas privatiems vartotojams. Schema jau taikoma ne ES įmonėms, teikiančioms elektronines paslaugas.

Dėl tokių pakeitimų ši iki šiol ne ES įmonėms, teikiančioms elektronines paslaugas, taikyta schema bus taikoma ir telekomunikacijų bei transliavimo paslaugoms. Kartu ES įmonėms bus pradėta taikyti antra speciali schema, apimsianti tų pačių rūšių paslaugas.

Dėl šių teisinių pakeitimų bus itin išplėsta dabartinės minimaliosios vieno langelio sistemos taikymo sritis, todėl daug daugiau apmokestinamųjų asmenų galės pasirinkti, ar pasinaudoti viena iš specialių schemų. Tai sunkus uždavinys tiek mokesčių administracijoms, tiek įmonėms, nes reikės sukurti administracinę tvarką ir IT sistemas, kurios tinkamai derėtų su būsimais teisiniais reikalavimais.

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina nustatyti PVM direktyvos nuostatų taikymo aiškias privalomas taisykles, kiek tai susiję su specialiomis schemomis neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, kurios įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Galiojančios Reglamento Nr. 282/2011 nuostatos dėl minimaliosios vieno langelio sistemos po 2014 m. gruodžio 31 d. bus pasenę. Todėl Reglamento Nr. 282/2011 XI skyriaus 2 skirsnis turėtų būti pakeistas naujomis bendromis įgyvendinimo priemonėmis, apimančiomis specialias schemas ir ES, ir ne ES įmonėms, ir turėtų būti taikomos nuo 2015 m. sausio 1 d.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siekiant nustatyti sritis, kuriose įgyvendinimo priemonės būtų reikalingos, kad būtų užtikrintas bendras PVM direktyvos nuostatų taikymas, su valstybėmis narėmis išsamiai konsultuotasi per FISCALIS seminarą ir Darbo grupės Nr. 1 posėdį. Per Verslo ekspertų grupę dėl PVM pasikeista nuomonėmis su įmonėmis.

Išorės tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

Poveikio vertinimas

Siūlomos priemonės yra vien techninio pobūdžio: jomis tik pradedamos taikyti Tarybos priimtos nuostatos. Todėl poveikio vertinimo nereikia.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išimtinei ES kompetencijai. Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlyme numatytų tikslų. Nors valstybės narės yra kompetentingos į nacionalinę teisę perkelti ES teisę, labai svarbu, kad nuostatos ir jų pakeitimai į nacionalinę teisę būtų perkeliami koordinuotai siekiant išvengti padėties, kai valstybių narių priimtų taikymo taisyklių skirtumai kliudytų gerai veikti minimaliai vieno langelio sistemai. Dėl šių pirmiau išvardytų priežasčių tik ES veiksmais galima užtikrinti, kad Europos Sąjungoje verslui ir piliečiams būtų taikomos vienodos taisyklės. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas

Tarybos reglamentą (ES) Nr. 282/2011 reikia iš dalies pakeisti, kad jį būtų galima pritaikyti prie atitinkamų PVM direktyvos nuostatų, kurios bus taikomos nuo 2015 m. sausio 1 d. Naujosios nuostatos susijusios su Direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta. Šios priemonės yra būtinos PVM direktyvai įgyvendinti.

Todėl pasiūlymas atitinka proporcingumo principą.

2012/0001 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kiek tai susiję su specialiomis schemomis neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos[4], ypač į jos 397 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Direktyvoje 2008/8/EB[5], kuria iš dalies pakeista Direktyva 2006/112/EB, nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. visos telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninės paslaugos apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs paslaugas įsigyjantis asmuo arba kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena (toliau – vartojimo valstybė narė), nepriklausomai nuo to, kur įsisteigęs šias paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo;

(2) siekiant sudaryti palankesnes fiskalinių prievolių vykdymo sąlygas, kai tokios paslaugos teikiamos neapmokestinamiesiems asmenims, sukurta speciali schema apmokestinamiesiems asmenims, kurie yra įsisteigę Bendrijoje, bet ne valstybėje narėje, kurioje teikia paslaugą (toliau – schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims). Panašiai dabar apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, galiojančios specialios schemos taikymas turėtų būti išplėstas, kad apimtų visas tas paslaugas (toliau – schema Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims). Tai turėtų padėti neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims nurodyti registravimosi valstybę narę kaip vieną naudojantis elektroniniu ryšiu veikiantį punktą registruojantis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ir teikiant deklaracijas;

(3) taikant schemą Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, daugiau negu vienoje valstybėje narėje padalinius turintis apmokestinamasis asmuo turėtų galimybę nurodyti bet kurią iš valstybių narių kaip registravimosi valstybę narę, išskyrus atvejus, kai jo verslo vieta yra Bendrijoje. Tokiu atveju reikėtų užtikrinti, kad registravimosi valstybė narė yra ta valstybė, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą;

(4) siekiant išvengti neproporcingos naštos apmokestinamiesiems asmenims, kurie naudojasi schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, reikėtų aiškiai nustatyti, kad jeigu tas apmokestinamasis asmuo nurodė konkrečią valstybę narę kaip registravimosi valstybę narę ir jeigu jis netenka nuolatinio padalinio toje valstybėje narėje, jis ilgiau nesaistomas tuo sprendimu;

(5) telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėms paslaugoms, suteiktoms valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo įsteigė savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, jokios specialios schemos netaikomos. Reikėtų aiškiai nustatyti, kad tokių paslaugų teikimas turėtų būti tiesiogiai deklaruojamas toje valstybėje narėje;

(6) kadangi abi specialios schemos yra pasirenkamosios, neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo gali bet kuriuo metu nuspręsti nutraukti naudojimąsi schema. Reikia nustatyti, nuo kada toks sprendimas įsigaliotų;

(7) reikėtų aiškiai nustatyti, kad valstybės narės privalo leisti bet kuriam apmokestinamajam asmeniui pasinaudoti schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, jeigu paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena bet kurioje valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį;

(8) siekdama duomenų bazėje saugoti naujausius registracijos duomenis, registravimosi valstybė narė remiasi iš apmokestinamųjų asmenų gauta informacija. Siekiant užtikrinti, kad duomenų bazės būtų nedelsiant atnaujinamos, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį apmokestinamasis asmuo turėtų perduoti bet kokią informaciją apie veiklos pagal specialią schemą pradžią, nutraukimą arba pakeitimą;

(9) PVM mokėtojo kodą reikia suteikti neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui prieš jam pasinaudojant bet kuria specialia schema. Siekiant išvengti, kad apmokestinamasis asmuo, kuris jau įregistruotas PVM mokėtoju, pasinaudotų atgaline data, reikia aiškiai nustatyti, nuo kurio momento speciali schema būtų taikoma;

(10) siekiant išvengti bet kokio konflikto dėl valstybių narių jurisdikcijos, reikėtų tiksliai nurodyti, kuri valstybė narė galėtų neleisti apmokestinamajam asmeniui pasinaudoti specialia schema, kada tokia valstybė narė galėtų priimti tokį sprendimą ir nuo kurio momento toks sprendimas įsigaliotų;

(11) reikėtų aiškiai nustatyti, kada būtų galima laikyti, kad neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi viena iš specialių schemų, nutraukė veiklą pagal tą schemą. Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kas būtų nuolatinis taisyklių nesilaikymas, kiek tai susiję su neįsisteigusiu apmokestinamuoju asmeniu;

(12) skatinant laikytis taisyklių ir siekiant išvengti nereikalingos naštos mokesčių administratoriams, apmokestinamajam asmeniui, kuris pašalinamas iš vienos iš specialių schemų dėl nuolatinio taisyklių nesilaikymo, tam tikrą laikotarpį neleidžiama naudotis nė viena iš šių schemų;

(13) jeigu apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš vienos iš specialių schemų, reikėtų aiškiai nustatyti, kad visos mokesčio prievolės atitinkamos vartojimo valstybės narės mokesčių administratoriui privalo būti įvykdytos, įskaitant anksčiau pagal specialią schemą pateiktų PVM deklaracijų pataisymus arba PVM mokėjimus, susijusius su tomis deklaracijomis;

(14) kiekvienas mokestinis laikotarpis turėtų būti vertinamas atskirai, kad vartojimo valstybei narei būtų lengviau kontroliuoti, o pataisymai turėtų būti daromi tik tų metų PVM deklaracijoje. Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti, kad galimi keli paskesni tos pačios PVM deklaracijos pataisymai;

(15) dėl kontrolės priežasčių derėtų neįsisteigusio apmokestinamojo asmens reikalauti pateikti PVM deklaraciją registravimosi valstybėje narėje, taip pat jeigu per mokestinį laikotarpį nebuvo suteikta paslaugų. Kiek tai susiję su turiniu, turėtų būti aiškiai nustatyta, kad privaloma nurodyti tikslią PVM sumą, jos neapvalinant iki didesnės arba mažesnės vertės;

(16) kiek tai susiję su PVM deklaracijos pataisymais, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį registravimosi valstybė narė pataiso deklaraciją neįsisteigusio apmokestinamojo asmens prašymu. Vartojimo valstybė narė turėtų bet kuriuo atveju galėti tiesiogiai priimti atitinkamą informaciją iš apmokestinamojo asmens arba jos prašyti ir atlikti PVM apskaičiavimą;

(17) jeigu registravimosi valstybė narė neįsivedusi euro kaip bendros valiutos, neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turėtų laikytis tos valstybės narės sprendimo, kokia valiuta turėtų būti pateikiamos visos PVM deklaracijos pagal specialias schemas;

(18) siekiant geresnio mokėjimų paskirstymo, reikėtų užtikrinti, kad pagal specialias schemas sumokėtos PVM sumos būtų konkrečios pateiktos PVM deklaracijos sumos. Visi paskesni mokamų sumų pakeitimai turėtų būti atliekami tik darant nuorodą į tą deklaraciją ir neturėtų būti priskirti kitai deklaracijai arba tikslinami paskesnėje deklaracijoje;

(19) jeigu neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo nemoka, nepakankamai moka arba permoka, kiek tai susiję su palūkanomis, delspinigiais ir kitais papildomais mokesčiais, svarbu nustatyti registravimosi valstybės narės ir atitinkamai vartojimo valstybės narės prievoles, kad būtų lengviau surinkti PVM ir užtikrinti, kad už paslaugas, teikiamas pagal specialią schemą, būtų sumokėta teisinga suma;

(20) neįsisteigusio apmokestinamojo asmens apskaitos dokumentai turėtų būti pakankamai išsamūs. Reikėtų nustatyti šių dokumentų minimalius išsamumo reikalavimus;

(21) siekiant palengvinti specialių schemų įgyvendinimą ir sudaryti galimybę, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. teikiamoms paslaugoms būtų taikomos tos schemos, neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti išsamius savo registracijos duomenis valstybei narei, kurią jie nurodo kaip registravimosi valstybę narę, jau nuo 2014 m. spalio 1 d.;

(22) todėl Reglamentas (ES) Nr. 282/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 282/2011

XI skyriaus 2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2 SKIRSNIS

Specialios schemos neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims (Direktyvos 2006/112/EB 358–369k straipsniai)

1 poskirsnis

Terminų apibrėžtys

57a straipsnis

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)          schema Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims – speciali schema, taikoma telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėms paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys, kaip nustatyta Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje;

(2)          schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims – speciali schema, taikoma telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėms paslaugoms, kurias ne vartojimo valstybėje narėje teikia Bendrijoje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, kaip nustatyta Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje;

(3)          specialios schemos – schema Sąjungoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims ir schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims;

(4)          apmokestinamasis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs Bendrijoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 358a straipsnio 1 dalyje, arba apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs vartojimo valstybėje narėje, kaip apibrėžta tos direktyvos 369a straipsnio 1 dalyje.

2 poskirsnis

Specialių schemų taikymas

57b straipsnis

Daugiau negu vieną nuolatinį padalinį Bendrijoje turintis apmokestinamasis asmuo gali nurodyti bet kurią valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs, kaip registravimosi valstybę narę pagal Direktyvos 2006/112/EB 369a straipsnio antrą pastraipą.

Tačiau jeigu apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą Bendrijoje, valstybė narė, kurioje įsteigtas verslas, nurodoma kaip registravimosi valstybė narė.

57c straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, netenka nuolatinio padalinio valstybėje narėje, to apmokestinamojo asmens pagal Direktyvos 2006/112/EB 369a straipsnio antrą pastraipą nurodytoje registravimosi valstybe nare, jis ilgiau nesaistomas tuo sprendimu.

3 poskirsnis

Specialių schemų taikymo sritis

57d straipsnis

Schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims netaikoma telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėmis paslaugomis, teikiamoms valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį. Vietoj to, tos teikiamos paslaugos deklaruojamos kompetentingam tos valstybės narės mokesčių administratoriui PVM deklaracijoje, kaip numatyta pagal Direktyvos 2006/112/EB 250 straipsnį.

57e straipsnis

Nepažeidžiant 57d straipsnio, valstybės narės leidžia bet kuriam apmokestinamajam asmeniui naudotis schema Sąjungoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, kai paslaugas įsigyjantis asmuo įsisteigęs arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena bet kurioje valstybėje narėje.

4 poskirsnis

Įpareigojimai teikti ataskaitas

57f straipsnis

Apmokestinamasis asmuo perduoda pagal Direktyvos 2006/112/EB 360, 361 ir 369c straipsnius reikalaujamą informaciją, taip pat bet kokius pateiktos informacijos pasikeitimus registravimosi valstybei narei per 30 dienų nuo tos informacijos gavimo.

5 poskirsnis

Registravimasis

57g straipsnis

Kai apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kad pradeda veiklą, kuriai taikoma viena iš specialių schemų, ta schema taikoma nuo pirmos paskesnio kalendorinio ketvirčio dienos.

Tačiau kai veiklos imamasi pirmą kartą ir paslaugos teikiamos prieš pirmą paskesnio kalendorinio ketvirčio dieną, schema taikoma nuo pirmosios paslaugos teikimo dienos, jeigu paslauga teikiama per pranešimo kalendorinį ketvirtį.

57h straipsnis

Gavusios prašymą, valstybės narės leidžia bet kuriam viena iš specialių schemų besinaudojančiam apmokestinamajam asmeniui nutraukti naudojimąsi ta schema. Apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei likus ne mažiau negu 10 dienų iki kalendorinio ketvirčio, nuo kurio jis ketina nutraukti naudojimąsi ta schema, pabaigos. Naudojimosi nutraukimas įsigalioja kito kalendorinio ketvirčio pirmą dieną.

Jeigu apmokestinamasis asmuo nusprendžia nutraukti naudojimąsi viena iš specialių schemų, jam nebeleidžiama naudotis ta schema bet kurioje valstybėje narėje mažiausiai vienerius kalendorinius metus nuo naudojimosi nutraukimo dienos.

6 poskirsnis

Pašalinimas iš schemos

58 straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi viena iš specialių schemų, atitinka bent vieną Direktyvos 2006/112/EB 363 arba 369e straipsniuose nustatytų pašalinimo iš schemos kriterijų, registravimosi valstybė narė pašalina apmokestinamąjį asmenį iš tos schemos.

Tik registravimosi valstybė narė gali pašalinti apmokestinamąjį asmenį iš vienos iš specialių schemų.

Registravimosi valstybė narė gali pagrįsti savo sprendimą dėl pašalinimo iš schemos bet kokia turima informacija, įskaitant bet kurios kitos valstybės narės suteiktą informaciją.

Pašalinimas įsigalioja nuo pirmos paskesnio kalendorinio ketvirčio dienos.

58a straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris naudojasi viena iš specialių schemų, bet kurioje vartojimo valstybėje narėje neteikė paslaugų, kurioms taikoma ta schema, per aštuonis kalendorinius ketvirčius iš eilės, laikoma, kad jis nutraukė savo apmokestinamą veiklą, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 363 straipsnio b punkte arba 369e straipsnio b punkte.

58b straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš vienos iš specialių schemų už nuolatinį tai schemai taikomų taisyklių nesilaikymą, tam apmokestinamajam asmeniui neleidžiama naudotis bet kuria schema bet kurioje valstybėje narėje iki antrų kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais apmokestinamasis asmuo buvo pašalintas iš schemos, pabaigos.

Apmokestinamasis asmuo laikomas nuolatos nesilaikančiu vienai iš specialių schemų taikomų taisyklių, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 363 straipsnio d punkte arba 369e straipsnio d punkte, bent šiais atvejais:

a)           jeigu jis nepateikė PVM deklaracijų tris kalendorinius ketvirčius iš eilės;

b)           jeigu jis nesumokėjo mokėtinos PVM sumos tris kalendorinius ketvirčius iš eilės.

58c straipsnis

Jeigu apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš vienos iš specialių schemų, tas apmokestinamasis asmuo įvykdo visas PVM prievoles, susijusias su telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninių paslaugų teikimu, tiesiogiai atitinkamos vartojimo valstybės narės mokesčių administratoriui, įskaitant prieš pašalinimą iš schemos pagal pateiktų PVM deklaracijų pataisymus arba bet kokius PVM mokėjimus.

7 poskirsnis

PVM deklaracija

59 straipsnis

Deklaracijoje nurodytas mokestinis laikotarpis, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 364 ir 369f straipsniuose, yra atskiras mokestinis laikotarpis.

Jeigu apmokestinamasis asmuo pagal šio reglamento 57g straipsnio antrą pastraipą buvo užregistruotas pagal vieną iš specialių schemų per mokestinį laikotarpį, jis pateikia viso mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją.

59a straipsnis

Jeigu per mokestinį laikotarpį pagal specialias schemas jokios paslaugos nebuvo suteiktos, apmokestinamasis asmuo pateikia PVM deklaraciją nurodydamas, kad per tą laikotarpį jokių paslaugų suteikta nebuvo (PVM deklaracija taikant nulinį tarifą).

60 straipsnis

Sumos pagal specialias schemas pateiktose PVM deklaracijose iki kito artimiausio didesnės vertės arba iki artimiausio mažesnės vertės piniginio vieneto neapvalinamos. Deklaruojama ir pervedama tiksli PVM suma.

61 straipsnis

Pateikus, kaip numatyta pagal Direktyvos 2006/112/EB 364 arba 369f straipsnius, PVM deklaraciją, paskiau keisti joje pateiktus skaičius galima tik taisant tą deklaraciją, o ne tikslinant paskesnę deklaraciją. Leidžiami keli paskesni tos pačios PVM deklaracijos pataisymai.

Tokius deklaracijos pataisymus pagal specialias schemas leidžiama daryti laikotarpiu iki penkerių metų nuo pradinės deklaracijos pateikimo dienos. Tai daroma nepažeidžiant bet kurios vartojimo valstybės narės teisės iš apmokestinamojo asmens priimti tokį pataisymą arba jo reikalauti.

8 poskirsnis

Valiuta

61a straipsnis

Jeigu registravimosi valstybė narė, kuri neįsivedusi euro kaip bendros valiutos, nusprendžia, kad PVM deklaracija turi būti pateikiama nacionaline valiuta, šis sprendimas taikomas visiems apmokestinamiesiems asmenims.

9 poskirsnis

Mokėjimai

62 straipsnis

Pagal Direktyvos 2006/112/EB 367 arba 369i straipsnius mokamos PVM sumos yra konkrečios PVM deklaracijos, pateiktos pagal tos direktyvos 364 arba 369f straipsnius, sumos. Visi paskesni mokamų sumų patikslinimai gali būti atliekami tik darant nuorodą į tą deklaraciją ir negali būti priskirti kitai deklaracijai arba tikslinami paskesnėje deklaracijoje. Atliekant kiekvieną mokėjimą nurodomas tos konkrečios deklaracijos numeris.

63 straipsnis

Registravimosi valstybė narė, kuri gauna didesnę, nei PVM deklaracijoje, pateiktoje pagal Direktyvos 2006/112/EB 364 arba 369f straipsnius, nurodytą sumą, permokėtą sumą tiesiogiai grąžina apmokestinamajam asmeniui.

Jeigu registravimosi valstybė narė gavo sumą pagal PVM deklaraciją, kuri, kaip buvo nustatyta paskiau, buvo užpildyta neteisingai ir jeigu tą sumą minėta valstybė narė jau paskirstė vartojimo valstybėms narėms, tos valstybės narės tiesiogiai grąžina apmokestinamajam asmeniui permokėtą sumą. Tokiu atveju tos valstybės narės praneša registravimosi valstybei narei apie tų grąžintų sumų dydį.

63a straipsnis

Apmokestinamasis asmuo bet kokį mokėjimą tiesiogiai atlieka registravimosi valstybei narei.

Jei mokėjimas neatitinka mokėjimo pagal PVM deklaraciją, pateiktą pagal Direktyvos 2006/112/EB 364 arba 369f straipsnius, registravimosi valstybė narė elektroninėmis priemonėmis primena apmokestinamajam asmeniui apie bet kokį vėluojantį PVM mokėjimą per 10 dienų nuo Direktyvos 2006/112/EB 367 arba 369i straipsniuose nurodyto laikotarpio pabaigos.

Bet kokie paskesni priminimai ir priemonės surinkti PVM yra atitinkamos vartojimo valstybės narės atsakomybė.

63b straipsnis

Jeigu PVM deklaracija nevisiškai užpildyta arba neteisingai užpildyta, pateikta pavėluotai arba jeigu vėluoja PVM mokėjimas, bet kokios palūkanos, delspinigiai arba bet kokie kiti mokesčiai tiesiogiai mokami vartojimo valstybei narei.

10 poskirsnis

Apskaitos dokumentai

63c straipsnis

1. Apmokestinamojo asmens saugomuose apskaitos dokumentuose yra ši pakankamai išsami informacija, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 369 arba 369k straipsniuose:

a)           vartojimo valstybė narė, kurioje teikiama paslauga;

b)           teikiamos paslaugos rūšis;

c)           paslaugos teikimo data;

d)           apmokestinamoji vertė;

e)           bet kuris paskesnis apmokestinamosios vertės padidinimas arba sumažinimas;

f)            taikomas PVM tarifas;

g)           mokėtino PVM suma;

h)           gautų mokėjimų data ir suma;

i)            bet kokie mokėjimai į sąskaitą, gauti prieš paslaugos suteikimą;

j)            jeigu išrašoma sąskaita faktūra, sąskaitoje faktūroje pateikta informacija;

k)           paslaugą įsigyjančio asmens vardas ir pavardė ar pavadinimas, jeigu jis apmokestinamajam asmeniui žinomas;

l)            vieta, kur paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, jeigu ji apmokestinamajam asmeniui žinoma.

2. Apmokestinamasis asmuo vykdo tokią 1 dalyje nurodytos informacijos apskaitą, kad informaciją būtų galima pateikti nedelsiant ir apie kiekvieną suteiktą paslaugą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Tačiau valstybės narės leidžia neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims pateikti pagal Direktyvos 2006/112/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/8/EB, 360 arba 369c straipsnius reikalaujamą informaciją dėl registracijos pagal specialias schemas neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims nuo 2014 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

[2]               2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (nauja redakcija) (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).

[3]               2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (OL L 44, 2008 2 20, p. 11).

[4]               OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

[5]               OL L 44, 2008 2 20, p. 11.