16.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 419/33

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (2),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (5),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių darbotvarkė“ (COM(2011)0060),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245/2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Komisijos komunikatą „Kova su nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje: Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro kūrimas“ (COM(2012)0140),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Europos Tarybos 2012–2015 m. vaiko teisių strategiją,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2012)0196),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir teisės į atsakymą dėl Europos garso ir vaizdo bei internetinės informacinių paslaugų pramonės konkurencingumo taikymo – „Vaikų apsauga skaitmeniniame pasaulyje“ (COM(2011)0556),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl visapusiško požiūrio į asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7-0353/2012),

A.

kadangi nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimas turi būti sprendžiamas reguliavimo lygmeniu – panaudojant veiksmingesnes priemones, įskaitant savireguliaciją, t. y. skatinant pramonės atstovus prisiimti bendrą atsakomybę, taip pat švietimo ir lavinimo lygmeniu – mokant vaikus, tėvus ir mokytojus, kad nepilnamečiai negalėtų pasiekti neteisėto turinio;

B.

kadangi būtina spręsti visų formų neteisėto interneto turinio problemą ir kadangi seksualinės prievartos prieš vaikus specifika turi būti pripažįstama ne tik kaip neteisėtas turinys, bet ir kaip vienos iš labiausiai atstumiančių formų turinys, prieinamas internetu;

C.

kadangi vienas iš pagrindinių veiksmingos vaikų apsaugos strategijos tikslų turėtų būti siekis užtikrinti, kad visi vaikai, jaunimas, tėvai/globėjai turėtų informacijos ir įgūdžių ir galėtų apsisaugoti naudodamiesi internetu;

D.

kadangi sparčiai vystantis technologijoms būtina skubiai reaguoti naudojantis savireguliacijos ir bendro reguliavimo priemonėmis, taip pat pasitelkiant nuolatines institucijas, kurios skirtingose aplinkose gali vadovautis holistiniu požiūriu;

E.

kadangi skaitmeninis pasaulis suteikia daugybę su švietimu ir mokymusi susijusių galimybių; kadangi švietimo sektorius taikosi prie skaitmeninio pasaulio, tačiau tokiu greičiu ir būdu, kad nepavyksta pasiekti greito technologinių pokyčių vaikų gyvenime tempo, ir kadangi dėl to tėvams ir pedagogams kyla problemų jiems bandant mokyti vaikus kritiškai vertinti žiniasklaidos priemones, tačiau veikiau liekant jų virtualiojo gyvenimo pakraštyje;

F.

kadangi, nors apskritai nepilnamečiai rodo, kad gali labai laisvai naudotis internetu, jiems būtina padėti juo naudotis apgalvotai, atsakingai ir saugiai;

G.

kadangi svarbu ne tik tai, kad nepilnamečiai geriau suvoktų potencialius pavojus, su kuriais jie susiduria naudodamiesi internetu, bet ir tai, kad šeimų, mokyklų bendruomenės ir pilietinė visuomenė – visi prisiimtų bendrą atsakomybę už jų švietimą ir siekį užtikrinti, kad vaikams naudojantis internetu ir kitomis naujomis žiniasklaidos priemonėmis jie būtų tinkamai apsaugoti;

H.

kadangi švietimas, susijęs su žiniasklaida ir naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, svarbus vystant nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje politiką ir užtikrinant saugų, tinkamą ir kritiniu mąstymu pagrįstą naudojimąsi šiomis technologijomis;

I.

kadangi skaitmeninių technologijų vystymasis yra didžiulė galimybė leisti vaikams ir jaunimui veiksmingai naudotis naujosios žiniasklaidos priemonėmis ir internetu suteikiant jiems galimybę pasidalyti savo nuomone su kitais ir taip internetu ir ne internetu dalyvauti visuomenės gyvenime ir išmokti jame atlikti svarbų vaidmenį;

J.

kadangi norint naudotis pilietybe ir su ja susijusiomis teisėmis, įskaitant dalyvavimą kultūriniame, socialiniame ir demokratiniame gyvenime, būtina užtikrinti galimybę naudotis pliuralistinėmis ir saugiomis skaitmeninėmis priemonėmis, paslaugomis ir turiniu – taip pat ir nepilnamečiams;

K.

kadangi prevencinėmis ir intervencinėmis priemonėmis, skirtomis nepilnamečiams apsaugoti, turi būti ne tik kovojama su neteisėtu ir netinkamu turiniu, bet ir sprendžiamas klausimas dėl daugybės kitų grėsmių, pvz., dėl priekabiavimo, diskriminacijos, galimybės naudotis paslaugomis ribojimo, stebėjimo internetu, išpuolių prieš privatumą ir žodžio bei informavimo laisvę, taip pat dėl nepakankamo asmens duomenų rinkimo tikslų aiškumo;

L.

kadangi skaitmeninio pasaulio siūlomos naujos informavimo ir ryšių galimybės, pvz., kompiuteriai, skirtingų platformų televizija, mobilieji telefonai, videožaidimai, planšetiniai kompiuteriai, išmaniųjų telefonų taikomosios programos, ir viena skaitmenine sistema virstančių skirtingų žiniasklaidos priemonių difuzijos mastas reiškia ne tik daugybę progų ir galimybių vaikams ir paaugliams, bet ir pavojus, t. y. lengvą prieigą prie neteisėto, netinkamo ar nepilnamečių raidai žalingo turinio, taip pat galimybę, kad duomenys bus galimai renkami siekiant nusitaikyti į vaikus kaip į vartotojus, o tai gali daryti žalingą ir neišmatuojamai didelį poveikį;

M.

kadangi nepilnamečių gerovė ir žmogaus orumas laisvo audiovizualinių paslaugų cirkuliavimo bendrojoje rinkoje kontekste yra ypatingos teisinės apsaugos nusipelnantys interesai;

N.

kadangi priemonės, kurių imasi valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią neteisėtam interneto turiniui, ne visuomet veiksmingos ir neišvengiamai susijusios su skirtingais požiūriais į žalingo turinio prevenciją; kadangi pagal tinkamas teisėtas procedūras toks neteisėtas interneto turinys turėtų būti nedelsiant pašalintas;

O.

kadangi su nepilnamečiais susijusi asmeninė informacija ir duomenys lieka internete ir todėl šie duomenys gali būti neteisėtai apdorojami, minėtieji nepilnamečiai gali būti išnaudojami arba gali nukentėti jų asmens orumas, taigi gali būti labai pakenkta jų tapatybei, psichikos būklei ir socialinei įtraukčiai – pirmiausia todėl, kad ši išsami informacija gali atsidurti netinkamose rankose;

P.

kadangi dėl spartaus socialinių tinklų išteklių augimo kyla tam tikrų pavojų nepilnamečių asmeninio gyvenimo, asmens duomenų ir asmens orumo saugumui;

Q.

kadangi beveik 15 proc. 10–17 metų amžiaus nepilnamečių interneto vartotojų gauna kurio nors pobūdžio seksualinių pasiūlymų ir kadangi 34 proc. iš jų susiduria su seksualine medžiaga, kurios neieškojo;

R.

kadangi įvairūs skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikėjų taikomi elgesio kodeksai ne visuomet atitinka Europos ar nacionalinių teisės aktų reikalavimus, susijusius su skaidrumu, savarankiškumu, konfidencialumu ir asmens duomenų tvarkymu, ir dėl to gali kilti pavojų, susijusių su profiliavimu komerciniais tikslais, kitų formų išnaudojimu, pvz., su seksualine prievarta ar netgi su prekyba žmonėmis;

S.

kadangi į vaikus orientuota reklama turėtų būti atsakinga ir nuosaiki;

T.

kadangi nepilnamečiai turi būti apsaugoti nuo skaitmeninio pasaulio pavojų atsižvelgiant į jų amžių ir vystymosi pažangą; kadangi valstybės narės praneša apie sunkumus koordinuojant aspektus, susijusius su turinio klasifikavimo pagal amžiaus grupes ir pagal turinio rizikingumo laipsnį kategorijų tvirtinimu;

U.

kadangi pripažindami daugybę pavojų, su kuriais nepilnamečiai susiduria skaitmeniniame pasaulyje, taip pat turėtume toliau naudotis daugybe galimybių, kurias skaitmeninis pasaulis atneša augindamas žinių visuomenę;

V.

kadangi labai svarbus tėvų vaidmuo saugant savo vaikus nuo pavojų, susijusių su skaitmeniniu pasauliu;

1.

pažymi, kad naujas vaiko teisių apsaugos ES kontekste etapas prasidėjo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir dabar jau teisiškai privalomai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, pagal kurios 24 straipsnį vaikų apsauga apibrėžiama kaip pagrindinė teisė ir numatoma, kad imantis visų su vaikais susijusių veiksmų – nesvarbu, ar jų imasi valstybinės, ar privačios institucijos – pirmiausia turi būti atsižvelgiama į svarbiausius vaiko interesus; pakartoja, kad ES turi visapusiškai paisyti standartų, nustatytų pagal tuos tarptautinius dokumentus, kurių pati ES nėra patvirtinusi, kaip byloje C-540/03 Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą ragino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

2.

primygtinai ragina valstybes nares sklandžiai ir laiku į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų maksimaliai derinamos jų pastangos nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje srityje;

3.

dar kartą ragina valstybes nares – jei jos iki šiol šito nėra padariusios – pasirašyti ir ratifikuoti tarptautines vaikų apsaugos priemones, pvz., Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją, Vaiko teisių konvencijos trečiąjį fakultatyvinį protokolą ir Europos konvenciją dėl vaiko teisių įgyvendinimo, ir perkelti šiuos dokumentus į nacionalinę teisę užtikrinant būtiną teisinį tikrumą ir aiškumą, kaip reikalaujama pagal ES teisinę tvarką;

4.

ragina Komisiją stiprinti esamus vidinius mechanizmus, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir koordinuotas požiūris į nepilnamečių teisių apsaugą skaitmeniniame pasaulyje; palankiai vertina Komisijos pateiktą Europos strategiją dėl geresnio interneto vaikams ir ragina Komisiją stiprinti esamus vidinius mechanizmus, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir koordinuotas požiūris į vaikų saugumą naudojantis internetu;

5.

pabrėžia, kad būtina integruoti vaikų teises į visų sričių ES politiką analizuojant priemonių poveikį vaiko teisėms, saugumui, taip pat fizinei ir psichinei neliečiamybei ir šiuo tikslu įtraukti aiškiai parengtus Komisijos pasiūlymus dėl skaitmeninio pasaulio;

6.

pabrėžia, kad tik visapusiškai derinant teisines, technines ir švietimo priemones, įskaitant prevenciją, galima tinkamai spręsti klausimą dėl pavojų, su kuriais internete susiduria vaikai, ir stiprinti vaikų apsaugą interneto aplinkoje;

7.

palankiai vertina prie Europolo įsteigtą naująją kibernetinio saugumo agentūrą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad vaiko apsaugos klausimus sprendžiančiai naujojo centro komandai būtų užtikrinti adekvatūs ištekliai ir kad ji veiksmingai bendradarbiautų su Interpolu;

8.

tikisi, kad bus toliau įgyvendinama programa „Saugesnis internetas“ ir kad bus skirti pakankami ištekliai pagal ją numatytai veiklai vykdyti bei išsaugotas jos specifinis pobūdis, ir ragina Komisiją pateikti Parlamentui jos laimėjimų ir nesėkmių ataskaitą siekiant ateityje užtikrinti maksimalų veiksmingumą;

9.

primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją imtis tinkamų priemonių, įskaitant veiksmus internetu, pvz., atlikti mokslinius tyrimus ir įgyvendinti švietimo programas prireikus bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, šeimomis, mokyklomis, audiovizualinėmis tarnybomis, pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant sumažinti vaikų tapimo interneto aukomis riziką;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos iniciatyva sukurta generalinių direktorių koalicija vaiko saugumo internete problemai spręsti; atsižvelgdamas į tai ragina glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės asociacijomis ir organizacijomis, dirbančiomis, inter alia, nepilnamečių apsaugos, duomenų apsaugos, švietimo srityse, su tėvų ir pedagogų atstovais, įskaitant Europos lygmeniu, taip pat su įvairiais Komisijos generaliniais direktoratais, atsakingais už vartotojų apsaugą ir teisingumą;

11.

pažymi, kad internetas suteikia vaikams ir jaunuoliams nepaprastai vertingų priemonių, kurios gali būti naudojamos siekiant reikšti ar ginti nuomonę, gauti informacijos ir mokytis, taip pat reikalauti savo teisių, be to, tai nuostabi bendravimo priemonė, kuria naudojantis sudaromos atvirumo pasauliui ir asmenybės augimo galimybės;

12.

visgi pažymi, kad interneto aplinka ir socialinės žiniasklaidos šaltiniai kelią didelį galimą pavojų vaikų – vienų iš pažeidžiamiausių jo vartotojų – privatumui ir orumui;

13.

primena, kad internetas vaikams taip pat gali kelti pavojų dėl tokių reiškinių kaip vaikų pornografija, keitimasis smurtine medžiaga, elektroniniai nusikaltimai, gąsdinimas, priekabiavimas, vaiko viliojimas, galimybė vaikams gauti ar įsigyti teisiškai ribojamų arba pagal amžių netinkamų prekių ir paslaugų, pagal amžių netinkamos agresyvios ar klaidinančios reklamos skelbimas, suktybės, tapatybės vagystės, sukčiavimas ir panaši finansinio pobūdžio rizika, dėl kurios patirtis gali būti trauminė;

14.

todėl remia valstybių narių pastangas skatinti vaikams, tėvams, pedagogams, mokyklų mokytojams ir socialiniams darbuotojams skirtą sistemišką švietimą ir mokymą, kuriuo būtų siekiama padėti jiems perprasti skaitmeninį pasaulį ir atpažinti pavojus, dėl kurių galėtų būti pakenkta vaiko fizinei ar psichinei neliečiamybei, mažinti su skaitmenine žiniasklaida susijusią riziką ir teikti informaciją apie pranešimų centrus ir apie tai, kaip padėti aukomis tapusiems vaikams; kartu pažymi, jog vaikams būtina suvokti, kad jiems patiems naudojantis skaitmeninėmis technologijomis gali būti pažeistos kitų asmenų teisės arba netgi išprovokuotas nusikalstamas elgesys;

15.

laikosi nuomonės, kad be galo svarbu kuo anksčiau pradėti naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis įgūdžių mokymus, pratinti vaikus ir paauglius kritiškai ir remiantis žinoma informacija rinktis, kuriuo keliu jie pageidauja eiti naudodamiesi internetu ir kurio kelio jie norėtų vengti, taip pat skatinti pagrindines vertybes, susijusias su sambūviu ir pagarbiu bei tolerantišku požiūriu į kitus žmones;

16.

švietimą žiniasklaidos srityje vadina esmine priemone, kuria naudodamiesi nepilnamečiai galėtų kritiškai naudotis žiniasklaida ir skaitmeninio pasaulio galimybėmis, ir ragina valstybes nares įtraukti jį į mokymo programas; primena Komisijai, kad atsižvelgiant į nuolatinį skaitmeninės rinkos augimą svarbus ir vartotojų švietimas;

17.

pakartoja, kad svarbus nepilnamečių ir jų tėvų skaitmeninis ir žiniasklaidos raštingumas bei įgūdžiai; taip pat pabrėžia, kad valstybėse narėse ir įgyvendinant Sąjungos socialinę, švietimo ir jaunimo politiką – o tai itin svarbus strategijos „Europa 2020“ komponentas – prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečių skaitmeniniam raštingumui, jų skaitmeniniams įgūdžiams ir saugiam jų naudojimuisi internetu;

18.

ragina mokyklose rengti nuolatinius skaitmeninius mokymus pedagogams, kurie nuolat dirba su mokiniais;

19.

pabrėžia, kad būtinas auklėjamasis šeimų, mokyklos, pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų šalių, įskaitant žiniasklaidos ir audiovizualinių paslaugų sektorių atstovus, aljansas siekiant užtikrinti subalansuotą ir veiksnią skaitmeninio pasaulio ir nepilnamečių dinamiką; ragina Komisiją remti tėvams ir pedagogams skirtas informavimo skatinimo iniciatyvas siekiant užtikrinti, kad jie galėtų kuo geriau padėti vaikams naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir paslaugomis;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti lygiavertę nepilnamečių prieigą prie saugaus aukštos kokybės pliuralistinio skaitmeninio turinio jaunimui skirtų esamų ir naujų programų bei paslaugų kontekste, taip pat prie švietimo, kultūros ir meno;

21.

ragina valstybes nares, viešąsias valdžios institucijas ir prieigos paslaugų teikėjus vykdyti aktyvesnes ryšių kampanijas siekiant informuoti nepilnamečius, paauglius, tėvus ir pedagogus apie nevaldomą skaitmeninį pavojų;

22.

pripažįsta viešosios žiniasklaidos vaidmenį reklamuojant nepilnamečiams skirtą saugią ir patikimą interneto erdvę;

23.

primygtinai ragina Komisiją įtraukti į savo svarbiausių prioritetų sąrašą vaikų apsaugą nuo agresyvios ar klaidinančios televizijos ir interneto reklamos;

24.

ypatingą dėmesį atkreipia į privačiojo sektoriaus ir pramonės, taip pat kitų suinteresuotųjų šalių vaidmenį, susijusį su jų atsakomybe sprendžiant šiuos klausimus, taip pat su vaikams saugiu tinklalapių ženklinimu ir vaikams skirto žiniatinklio etiketo skatinimu; pabrėžia, kad bet kuri iš šių priemonių turėtų visapusiškai atitikti teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus, jas taikant turėtų būti atsižvelgta į galutinių vartotojų teises ir laikomasi esamų teisinių ir teisminių procedūrų, taip pat į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką; ragina pramonės atstovus paisyti esamų elgesio kodeksų ir panašių iniciatyvų, pvz., „ES įsipareigojimo“ ir Barselonos vartojimo prekių forumo deklaracijos, ir visapusiškai juos įgyvendinti;

25.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas žalingų medžiagų, kurios gali pasiekti jaunimą, pvz., alkoholio, internetinei rinkodarai; pažymi, kad dėl internetinės rinkodaros metodų pobūdžio ir aprėpties, pvz., naudojimosi socialiniais tinklais, valstybėms narėms atskirai labai sunku stebėti alkoholio internetinę rinkodarą ir todėl šiuo požiūriu Komisijos veiksmai galėtų užtikrinti papildomą vertę;

26.

atkreipia dėmesį į formaliojo švietimo, savišvietos, neformaliojo švietimo ir mokymosi grupėmis veiksmingumą informuojant nepilnamečius apie saugią praktiką ir apie galimas grėsmes (pateikiant konkrečių pavyzdžių), su kuriomis susiduriama naudojantis internetu, socialiniais tinklais, žaidžiant videožaidimus ir naudojantis mobiliaisiais telefonais, ir ragina Europos mokyklų tinklą (angl. European Schoolnet) skatinti mokinių ugdymą šioje srityje; pabrėžia, kad apie saugią praktiką bei grėsmes būtina informuoti ir tėvus;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti schemas, skirtas tinkamiems vaikų ir jaunuolių įgūdžiams ugdyti ir informacija pagrįstai jų prieigai prie interneto ir naujųjų žiniasklaidos priemonių užtikrinti, ir šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į raštingumo skaitmeninės žiniasklaidos srityje integravimo į visus formaliojo ir neformaliojo švietimo lygmenis, įskaitant kuo ankstesnį mokymosi visą gyvenimą principo taikymą, svarbą;

28.

atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama baudžiamosios teisės srityje, t. y. taikant jos nuostatas interneto aplinkoje atsižvelgiant į teisinio tikrumo ir teisėtumo principus, nekaltumo prezumpciją, aukos ir įtariamojo teises; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais praeityje susidurta siekiant pateikti aiškias apibrėžtis, pvz., vaiko viliojimo internetu ar vaikų pornografijos bylose – tai dažniau apibrėžiama kaip „vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga“;

29.

todėl ragina Komisiją remiantis jos įsipareigojimu atsiskaityti apie tai, kaip į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2011/92/ES, surinkti tikslius ir aiškius duomenis apie vaikų viliojimo internetu nusikaltimą, įskaitant tikslų nacionalinių nuostatų, pagal kurias už šį elgesį numatyta baudžiamoji atsakomybė, pateikimą; ragina valstybes nares ir Komisiją rinkti duomenis apie šį nusikaltimą, susijusius su nagrinėtų baudžiamųjų bylų, paskelbtų nuosprendžių skaičiumi ir svarbia nacionalinių teismų praktika, ir keistis geriausia praktika baudžiamojo persekiojimo ir bausmių už minėtąjį nusikaltimą srityse; taip pat ragina Komisiją gerokai patobulinti statistinės informacijos rengimą ir skelbimą, kad būtų galima geriau rengti ir peržiūrėti politiką;

30.

šiuo požiūriu pripažįsta esamą aukšto lygio policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą valstybėse narėse, taip pat šių institucijų ir Europolo bei Eurojusto aukšto lygio bendradarbiavimą nusikalstamų veiksmų prieš vaikus naudojantis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis srityje: pvz., 2011 m. įvykdyta operacija „Icarus“, nukreipta prieš interneto tinklus, kuriuose buvo keičiamasi laikmenomis su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga;

31.

tačiau, atsižvelgdamas į esamas visapusiško bendradarbiavimo ir abišalio pasitikėjimo kliūtis, pabrėžia, kad galėtų būti atlikta dar daugiau patobulinimų, susijusių su tolesniu valstybių narių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso derinimu, įskaitant įtariamųjų procesines teises ir jų teises į duomenų apsaugą, taip pat pagrindinių teisių laikymąsi remiantis ES chartija;

32.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą apsvarstyti galimas teisėkūros priemones, jei nepavyktų sektoriaus savireguliacija;

33.

tačiau pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinių baudžiamųjų teisės aktų turi būti visapusiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat bendrųjų baudžiamajai teisei taikomų principų ir turi būti aiškiai parodyta, kad jais siekiama papildomos vertės taikant bendrą ES kovos su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais principą, kaip pažymėta Parlamento 2012 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje (8);

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant nedelsiant šalinti tinklalapius, kuriuose pateikiamas ar platinamas neteisėtas turinys, ar užkirsti kelią jų teritorijoje užfiksuotiems veikimo būdams, taip pat kovoti su elektroniniais nusikaltimais; atsižvelgdamas į tai ragina tarptautiniu mastu keistis profesine patirtimi ir geriausia praktika ir telkti vyriausybių, teisėsaugos institucijų, policijos padalinių, kurie specializuojasi elektroninių nusikaltimų srityje, karštųjų linijų, vaiko apsaugos organizacijų ir interneto sektoriaus atstovų idėjas;

35.

todėl ragina visapusiškai įgyvendinti visas priemones, nurodytas 2009 m. Tarybos veiksmų plane, skirtame įtariamųjų ar kaltinamųjų nagrinėjamose baudžiamosiose bylose procesinėms teisėms stiprinti, taip pat susitarti dėl bendro požiūrio į įrodymų priimtinumą ir vertinimą siekiant šalinti laisvo kitoje valstybėje narėje surinktų įrodymų cirkuliavimo kliūtis;

36.

pritaria karštųjų linijų, skirtų pranešti apie nusikaltimus ir apie neteisėtą turinį bei elgesį, sistemos taikymui ir stiprinimui atsižvelgdamas, inter alia, į patirtį, įgytą sukūrus Europos pranešimo apie dingusius vaikus karštąją liniją, taip pat nacionalines ankstyvojo perspėjimo sistemas ir Europos automatinę įspėjimo apie dingusius vaikus sistemą; tačiau pabrėžia, kad skubiai imantis bet kokių pranešimais pagrįstų baudžiamųjų veiksmų, viena vertus, turi būti užtikrinta galimų aukų teisių ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 2 ir 8 straipsnius valstybės narės prisiimto teigiamo įsipareigojimo imtis veiksmų, kaip jau buvo pabrėžta Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, ir, kita vertus, įtariamojo teisių pusiausvyra; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares ir Komisiją keistis geriausia praktika nusikalstamų veiksmų, nukreiptų prieš vaikus skaitmeniniame pasaulyje, tyrimo ir teisminio persekiojimo už juos srityje; primena, kad Komisijos pasiūlymo dėl bendrojo duomenų apsaugos reglamento (COM(2012)0011) 8 straipsnyje numatytos specialios vaikų asmens duomenų tvarkymo apsaugos priemonės, pvz., privalomas tėvų sutikimas leisti tvarkyti jaunesnių nei 13 metų amžiaus vaikų duomenis;

37.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar pernelyg lėtai taikoma „pranešimo ir turinio šalinimo“ (angl. notice and take down) procedūra; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti su tuo susijusį poveikio vertinimą ir rekomenduoja skatinti šių procedūrų veiksmingumą ir toliau jas tobulinti valstybėse narėse, kad būtų galima keistis geriausia praktika;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti bendradarbiavimo su policija siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo internetinių nusikaltimų, taip pat karštųjų linijų ir esamų susitarimų su interneto paslaugų teikėjais veiksmingumą; ragina vystyti sąveiką su kitomis susijusiomis tarnybomis, įskaitant policiją ir nepilnamečių teisingumo sistemas, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo internetinių nusikaltimų, pirmiausia koordinuojant ir integruojant karštąsias linijas ir informacinius punktus;

39.

ragina valstybes nares išspręsti klausimą dėl nacionalinių karštųjų linijų ir kitų informacinių punktų, pvz., dėl vadinamųjų saugos mygtukų, kurie atitiktų tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE standartus, siekiant pagerinti jų integravimą ir atidžiai išanalizuoti pasiektus rezultatus;

40.

pabrėžia, kad svarbu platinti tokias patikimas priemones, kaip įspėjamieji puslapiai arba akustiniai ir optiniai signalai, siekiant riboti tiesioginę nepilnamečių prieigą prie jiems žalingo turinio;

41.

ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti nepilnamečiams ir jų šeimoms skirtą informaciją, susijusią su karštosiomis linijomis ir kitais informaciniais punktais – taip būtų lengviau pranešti apie neteisėtą turinį, taip pat ragina valstybes nares skatinti informavimą apie veikiančias karštąsias linijas, kaip informacinius punktus, skirtus pranešti apie seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus;

42.

pritaria skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikėjų įsipareigojimui taikyti galiojančius reglamentus atitinkančius elgesio kodeksus siekiant atpažinti neteisėtą turinį, nuo jo apsaugoti ir jį pašalinti vadovaujantis teisinių institucijų sprendimais; ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti vertinimus šioje srityje;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis naujos kampanijos, kuri būtų skirta tėvams ir kurią įgyvendinant jiems būtų padedama suprasti jų vaikų naudojamą skaitmeninę medžiagą ir, svarbiausia, būdus apsaugoti savo vaikus nuo neteisėtos, netinkamos ar pavojingos medžiagos;

44.

apgailestauja, kad nesilaikoma 2009 m. vasario 9 d. Komisijos ir 17 socialinių tinklaviečių, įskaitant „Facebook“ ir „Myspace“, pasirašyto pakto, pagal kurį skatinama nepilnamečių apsauga ir saugumas internete;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad internetiniai nusikaltimai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir todėl svarbus kovos su jais elementas turėtų būti tarptautinis veikiančių teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimas;

46.

primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją remti ir inicijuoti vaikams, tėvams ir pedagogams skirtas informavimo kampanijas, siekiant teikti informaciją, kuri būtina apsisaugoti nuo elektroninių nusikaltimų, taip pat paraginti juos pranešti apie įtartinas tinklavietes ir įtartinus veiksmus internete;

47.

ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti esamas procedūrines tinklaviečių, kuriose pateikiamas išnaudotojiškas, grasinamas, įžeidžiamas, diskriminacinis ar kitoks žalingas turinys, šalinimo taisykles;

48.

ragina Komisiją įvertinti valstybėse narėse veikiančių įvairių nepilnamečiams netinkamo turinio savanoriško klasifikavimo sistemų veiksmingumą, taip pat ragina Komisiją, valstybes nares ir interneto pramonę stiprinti bendradarbiavimą vystant strategijas ir standartus siekiant išmokyti nepilnamečius atsakingai naudotis internetu ir informuoti juos apie jiems pagal amžių netinkamo turinio internetinį ir ne internetinį poveikį, įskaitant smurtą, reklamą, kuria skatinama pernelyg išlaidauti, ir virtualių prekių pirkimą ar paskolų gavimą naudojantis mobiliaisiais telefonais;

49.

palankiai vertina technines inovacijas, kai įmonės siūlo specialius interneto sprendimus, skirtus leisti vaikams saugiai naudotis internetu;

50.

ragina audiovizualinių ir skaitmeninių paslaugų teikėjų asociacijas bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis asociacijomis įtraukti į savo įstatus nepilnamečių apsaugos nuostatas ir nurodyti tinkamą amžiaus grupę,

51.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su atitinkamais operatoriais ir asociacijomis bei trečiosiomis šalimis tęsti dialogą siekiant suderinti nepilnamečiams skirto skaitmeninio turinio klasifikaciją;

52.

ragina Komisiją ir valstybes nares klasifikuoti elektroninius žaidimus aiškiai juos ženklinant pagal nepilnamečių, kuriems jie skirti, amžiaus grupę ir, svarbiausia, pagal šių žaidimų turinį;

53.

ragina Komisiją tęsti Europos saugesnio mobiliojo ryšio naudojimo programą naudojantis galimybėmis, kuriomis palengvinama tėvų kontrolė;

54.

atkreipia dėmesį į gerą pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą ir ragina šias organizacijas bendradarbiauti ir dirbti kartu nepaisant sienų, taip pat dirbti partnerysčių su teisėsaugos tarnybomis, vyriausybėmis, interneto pasaugų teikėjais ir visuomene pagrindu;

55.

atsižvelgdamas į didėjantį asmens duomenų srautą ir jų prieinamumą naudojant skaitmenines žiniasklaidos priemones pakartoja, kad duomenų apsauga svarbi vaikams, ypač kai tai susiję su greitu socialinių tinklų ir pokalbių svetainių augimu;

56.

teigiamai vertina naują pasiūlytąjį Duomenų apsaugos reglamentą (COM(2012)0011) ir jo specialiąsias nuostatas dėl vaikų sutikimo ir teisės būti pamirštam, pagal kurias uždraudžiamas informacijos apie nepilnamečių asmeninius duomenis laikymas internete, dėl kurio gali kilti pavojus jų asmeniniam ar profesiniam gyvenimui, primindamas, kad su vaikais susijusios interneto informacijos ir duomenų pastovumu gali būti piktnaudžiaujama pakenkiant jų orumui ir socialinei įtraukčiai;

57.

pabrėžia, kad šios nuostatos turi būti paaiškintos ir išplėtotos taip, kad būtų užtikrinta, jog priėmus naują teisės aktą jos būtų aiškios ir visiškai taikytinos ir jomis nebūtų varžoma interneto laisvė;

58.

taip pat palankiai vertina ketinimą sukurti elektroninę amžiaus sertifikavimo sistemą;

59.

laikosi nuomonės, kad tinklalapių savininkai ir administratoriai turėtų aiškiai ir matomai pateikti savo duomenų apsaugos politiką ir taikyti privalomo tėvų sutikimo sistemą jaunesnių negu 13 metų amžiaus vaikų duomenims tvarkyti; taip pat ragina dėti daugiau pastangų siekiant automatiškai stiprinti privatumą, kad būtų išvengta tolesnės vaikų viktimizacijos;

60.

pabrėžia, kad svarbu informuoti vartotojus apie tai, kaip paslaugų teikėjai ar socialiniai tinklai tvarko jų asmeninius ir susijusių šalių duomenis, ir apie jiems prieinamas teisių gynimo galimybes tais atvejais, kai duomenys naudojami nesilaikant teisėtų tikslų, kuriais vadovaudamiesi juos surinko teikėjai ir jų partneriai; ši informacija turi būti teikiama vartotoju profilį atitinkančia kalba ir forma, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečiams; mano, kad šiuo požiūriu teikėjams tenka ypatinga atsakomybė, ir ragina juos aiškiai ir suprantamai informuoti vartotojus apie jų įgyvendinamą publikavimo politiką;

61.

tvirtai tikisi, kad kiekviename skaitmeniniame sektoriuje bus skatinamos technologinės galimybės, kurias pasirinkus būtų galima riboti nepilnamečių naršymą žiniatinklyje nustačius atsekamus apribojimus ir sąlyginę prieigą – taip tėvams būtų užtikrinta veiksminga tėvų kontrolės priemonė; vis dėlto pažymi, kad šiomis priemonėmis negali būti pakeistas išsamus nepilnamečių mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

62.

pabrėžia, kad svarbu pačiu ankstyviausiu etapu informuoti vaikus ir paauglius apie jų teises į privatumą internete ir išmokyti juos atpažinti kartais subtilius metodus, kurie naudojami siekiant iš jų išgauti informaciją;

63.

ragina valstybes nares kurti ir derinti sistemas, susijusias su atsakymo teise skaitmeninėje žiniasklaidoje, kartu gerinant jų veiksmingumą;

64.

pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos yra svarbi mokymo priemonė pilietybės požiūriu: jomis palengvinamas daugybės periferinėse vietovėse gyvenančių piliečių ir ypač jaunimo auditorijos dalyvavimas leidžiant jiems visapusiškai pasinaudoti žodžio laisve ir bendravimu internete;

65.

ragina valstybes nares laikyti skaitmenines platformas kiekvieno vaiko demokratinio dalyvavimo ugdymo priemone, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiesiems;

66.

atkreipia dėmesį į naujosios žiniasklaidos sudaromą galimybę teikiant paslaugas ir skaitmeninį turinį skatinti kartų, lyčių ir įvairių kultūrinių ir etninių grupių savitarpio supratimą ir dialogą;

67.

primena, kad informacija ir pilietybė internete glaudžiai susijusios ir kad šiandien grėsmę jaunimo pilietiniam aktyvumui kelia jų rodomas nepakankamas domėjimasis informacija;

68.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.