7.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 68/13

—

atsižvelgdamas į SESV 215 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Guy Verhofstadto ir Kristiinos Ojuland ALDE frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai (B7-0196/2012),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl 2011 m. gruodžio 15 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą rezultatų (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl nuoseklios politikos dėl režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones (4),

—

atsižvelgdamas į tai, kad JAV Senato Užsienio reikalų komitetas 2012 m. birželio 26 d. priėmė Sergejaus Magnitskio teisinės valstybės atskaitomybės aktą, kuriuo siekiama nustatyti draudimą išduoti vizas Rusijos pareigūnams, tariamai susijusiems su Sergejaus Magnitskio sulaikymu, prievarta prieš jį ir jo mirtimi, ir įšaldyti jų turtą,

—

atsižvelgdamas į rezoliucijos projektą „Teisinės valstybės principas Rusijoje: Sergejaus Magnitskio byla“, kuris pateiktas per 2012 m. metinę ESBO parlamentinės asamblėjos sesiją ir kuriame nacionaliniai parlamentai raginami imtis veiksmų siekiant nustatyti vizų išdavimo sankcijas ir įšaldyti turtą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0285/2012),

A.

kadangi Sergejaus Magnitskio areštas, kalinimo sąlygos ir vėlesnė mirtis kalėjime –tai gerai dokumentais pagrįstas ir svarus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimo atvejis;

B.

kadangi pomirtinis Sergejaus Magnitskio baudžiamasis persekiojimas – tai tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pažeidimas, kuriuo aiškiai parodoma, jog Rusijos baudžiamojo teisingumo sistema veikia netinkamai;

C.

kadangi Rusijos Federacija, kaip Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, įsipareigojo visapusiškai gerbti pagrindines teises ir teisinės valstybės principą ir kadangi Europos Sąjunga ne kartą siūlė suteikti papildomą pagalbą ir pasidalyti patirtimi, kad padėtų Rusijos Federacijai atnaujinti savo konstitucinę ir teisinę sistemą ir jos laikytis;

D.

kadangi, nepaisant 2011 m. tyrimo, kurį atliko Rusijos prezidento Žmogaus teisių taryba dėl neteisėtumo suimant, kalinant Sergejų Magnitskį ir nesuteikiant jam teisės kreiptis į teismą išvadų, tyrimai vilkinami, o susiję pareigūnai buvo reabilituoti ir netgi paskirti tirti šią pomirtinę bylą; kadangi tokie valdžios institucijų veiksmai parodo, jog S. Magnitskio baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas;

E.

kadangi Europos Sąjunga daug kartų ir įvairiais būdais, tiek per reguliarias konsultacijas žmogaus teisių klausimais, tiek aukščiausiojo lygio susitikimuose, ragino Rusijos valdžios institucijas atlikti išsamius ir nepriklausomus tyrimus dėl šio ypatingo ir išsamiai dokumentais patvirtinto atvejo ir panaikinti dabartines nebaudžiamumo sąlygas;

F.

kadangi Sergejaus Magnitskio byla – tai tik vienas, bet labiausiai žinomas ir išsamiai dokumentais patvirtintas Rusijos teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejis, kai buvo šiurkščiai pažeistas teisinės valstybės principas; kadangi yra daug kitų teismo bylų, kurias nagrinėjant nuolat naudojamasi ekonominių nusikaltimų ir tariamos korupcijos pretekstu siekiant pašalinti konkurentus verslo srityje arba politinius priešininkus;

G.

kadangi vizų išdavimo apribojimai ir kitos ribojamosios priemonės savaime nėra įprastos teisminės sankcijos, bet duoda politinį ES susirūpinimo signalą platesnei tikslinei auditorijai, taigi ir toliau yra reikalinga ir teisėta užsienio politikos priemonė;

H.

kadangi ES sankcijos, susijusios su S. Magnitskio byla, galėtų paskatinti Rusijos valdžios institucijas dėti nuoširdžias naujas pastangas siekiant konkrečiau ir įtikinamiau spręsti teisinės valstybės principo Rusijoje ir dabartinių nebaudžiamumo sąlygų klausimus;

I.

kadangi keli ES valstybių narių, pvz., Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Lenkijos, nacionaliniai parlamentai jau priėmė rezoliucijas, kuriose ragino savo vyriausybes taikyti sankcijas dėl S. Magnitskio bylos, o keli kiti nacionaliniai parlamentai, pvz., Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Latvijos, šiuo metu pradėjo rengti tokias rezoliucijas;

1.

teikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.

ragina Tarybą laikytis nuoseklios ir aktyvios pozicijos dėl kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, remiantis gerai dokumentais pagrįstais, sutampančiais ir nepriklausomais šaltiniais bei įtikinamais įrodymais, ir kaip kraštutinę priemonę pradėti taikyti panašias ribojamąsias priemones teisių pažeidėjams;

3.

pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijų įsipareigojimas pagrindinėms vertybėms, pvz., teisinės valstybės principui, pagarbai žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, išlieka būtina ES ir Rusijos santykių ir stabilios bei patikimos dviejų šalių partnerystės kūrimo sąlyga;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai, valstybėms narėms, Rusijos Valstybės Dūmai bei Rusijos Federacijos vyriausybei