15.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 332/87


2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis
Moterų lyties organų žalojimas

P7_TA(2012)0261

2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo (2012/2684(RSP))

2013/C 332 E/17

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į pagal JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (angl. CEDAW) ir jos neprivalomąjį protokolą pateiktus pranešimus, į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES (1),

atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. pranešimą „Moterų lyties organų žalojimo nutraukimas“,

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl smurto prieš moteris panaikinimo Europos Sąjungoje ir jos raginimą tarptautiniu mastu kovoti su moterų lyties organų žalojimu,

atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2011 m. balandžio 12 d. konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija, kurias Bendrųjų reikalų taryba priėmė 2008 m. gruodžio 8 d.,

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (2),

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (3),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi moterų lyties organų žalojimas yra neatitaisomi veiksmai, kuriais sąmoningai dėl nemedicininių priežasčių pakeičiami arba sužalojami moterų lyties organai ir sukeliamos nepanaikinamos pasekmės, kurias patiria 140 mln. šiuo metu gyvenančių moterų ir mergaičių ir kasmet dar 3 mln. mergaičių gresia patirti šią procedūrą;

B.

kadangi, pasak PSO, mažiausiai 500 000 Europoje gyvenančių moterų ir mergaičių yra sužaloti lyties organai ir maždaug 180 000 mergaičių gresia sužalojimas; kadangi, ekspertų nuomone, šie skaičiai yra per maži ir juos teikiant neatsižvelgta į antros kartos ar dokumentų neturinčių moterų migrančių atvejus;

C.

kadangi bet koks moterų lyties organų žalojimas yra kenksminga tradicinė praktika, kuri negali būti laikoma religijos dalimi, bet yra smurto prieš moteris ir mergaites aktas, kuriuo pažeidžiamos pagrindinės jų teisės, ypač teisė į asmeninį saugumą bei neliečiamybę ir fizinę bei psichinę sveikatą, taip pat pažeidžiama jų sveikata seksualiniu ir reprodukciniu požiūriu, o nepilnamečių mergaičių atveju tai taip pat yra smurtas prieš vaikus; kadangi jokiomis aplinkybėmis tokio smurto negalima pateisinti pagarba įvairioms kultūrinėms tradicijoms ar iniciacijos ceremonijoms;

D.

kadangi moterų lyties organų žalojimas jau savaime yra žmogaus teisių pažeidimas ir per trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį padaro labai didelę ir nepataisomą žalą jį patyrusių moterų ir mergaičių psichinei ir fizinei sveikatai bei pažeidžia jų teises, todėl laikomas žiauraus smurto aktu, nukreiptu prieš jų asmenį ir neliečiamybę, o kai kuriais atvejais netgi gali baigtis mirtimi; kadangi naudojant primityvius instrumentus ir nenaudojant antiseptinių apsaugos priemonių daromas žalingas šalutinis poveikis, todėl lytiniai santykiai ir gimdymas gali būti skausmingi, gali būti negrįžtamai pažeisti atitinkami organai ir gali kilti komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, šokas, infekcija, užkrėtimas AIDS virusu, stabligė, nepiktybiniai augliai), įskaitant sunkias nėštumo ir gimdymo komplikacijas;

E.

kadangi moterų lyties organų žalojimas – nelygių galios santykių išraiška ir smurto prieš moteris forma, kartu su kitomis sunkiomis smurto dėl lyties formomis, ir kadangi būtina kovą prieš moterų lyties organų žalojimą įtraukti į bendrą ir nuoseklią kovos su smurtu dėl lyties ir smurtu prieš moteris koncepciją;

1.

palankiai vertina sprendimą, priimtą 2012 m. kovo 8 d. 56-oje Komisijos dėl moterų padėties sesijoje, kad moterų lyties organų žalojimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas būsimoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-oje sesijoje;

2.

ragina JT Generalinę Asamblėją per savo šešiasdešimt septintąją sesiją priimti rezoliuciją siekiant visame pasaulyje panaikinti moterų lyties organų žalojimą – kaip 2011 m. liepos 1 d. buvo reikalaujama Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime – suderinant veiksmus, kurių imasi valstybės narės, ir parengiant rekomendacijas ir gaires dėl regioninių ir tarptautinių teisinių priemonių ir nacionalinių įstatymų kūrimo ir stiprinimo;

3.

teigia, kad, kadangi moterų lyties organų žalojimas dažniausiai atliekamas jaunoms mergaitėms nuo ankstyvos vaikystės iki 15 metų amžiaus, tai yra vaiko teisių pažeidimas; primena, kad visos 27 valstybės narės įsipareigojo ginti vaikų teises, numatytas JT Vaiko teisių konvencijoje;

4.

ragina valstybes nares tęsti tarptautinių dokumentų ratifikavimą ir įgyvendinti juos kuriant išsamius teisės aktus, kuriais draudžiamas visų formų moterų lyties organų žalojimas ir numatomos veiksmingos sankcijos, taikomos šio nusikaltimo vykdytojams; pažymi, kad teisės aktuose taip pat turėtų būti numatytas išsamus prevencinių ir apsaugos priemonių spektras, įskaitant teisėsaugos koordinavimo, stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, ir turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos, kad moterys ir mergaitės galėtų pranešti apie moterų lyties organų žalojimo atvejus;

5.

ragina atitinkamas Jungtinių Tautų įstaigas ir pilietinę visuomenę, skiriant atitinkamus finansinius išteklius, aktyviai remti tikslines inovacines programas ir skleisti geriausią praktiką, kurią taikant atsižvelgiama į mergaičių, esančių pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant mergaites, kurioms gresia lyties organų žalojimas, ir neturinčių galimybių gauti paslaugas ir dalyvauti programose, poreikius ir prioritetus;

6.

reikalauja JT Generalinį Sekretorių užtikrinti, kad visos susijusios JT organizacijos ir įstaigos, ypač Jungtinių Tautų vaikų fondas, Jungtinių Tautų gyventojų fondas, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), JT Lygių galimybių ir moterų įgalinimo padalinys, JT plėtros fondas moterims, JT vystymo programa ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, į atitinkamose šalyse vykdomas programas individualiai ar bendrai, atsižvelgdamos į nacionalinius prioritetus, įtrauktų mergaičių apsaugą ir skatintų jų teises tam, kad joms netektų patirti lyties organų žalojimo, siekiant toliau didinti pastangas, dedamas sprendžiant šį klausimą;

7.

pabrėžia, kad reikia remti pilietinės visuomenės narius, ypač moterų organizacijas, kurios veikia jų bendruomenėse siekdamos nutraukti smurtą prieš moteris, įskaitant moterų lyties organų žalojimą;

8.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonės, kuriomis siekiama kovoti su smurtu dėl lyties ir skatinti didesnių galių suteikimą moterims, būtų įtraukiamos į visas ES vystymo politikos kryptis ir programas pagal jos 2010 m. Lyčių lygybės veiksmų planą; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą, telkti, šviesti ir mokyti bendruomenę ir svarbu įtraukti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę šalyse partnerėse; pabrėžia, kad pastangos panaikinti nuostatas ir žalingą praktiką, dėl kurios nukenčia mergaitės, bus sėkmingos tik jei dalyvaus visi pagrindiniai subjektai, įskaitant religinius ir bendruomenių vadovus ir tuos asmenis, kurie tiesiogiai dirba su mergaitėmis, taip pat įskaitant tėvus, šeimas ir bendruomenių atstovus;

9.

primygtinai ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti moterų lyties organų žalojimo reiškiniui ir įtraukti jį į bendrą kovos su smurtu prieš moteris strategiją, įskaitant bendrų veiksmų prieš moterų lyties organų žalojimą numatymą;

10.

primygtinai ragina Komisiją smurto prieš moteris ir mergaites nutraukimui teikti pirmenybę ir, skiriant atitinkamus finansinius išteklius, remti tikslines ir inovacines programas Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse;

11.

primygtinai ragina valstybes nares imtis griežtų kovos su šia neteisėta praktika veiksmų;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui ir valstybėms narėms.


(1)  OL C 117 E, 2010 5 6, p. 52.

(2)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0127.

(3)  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.