15.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 332/14

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165, 166 ir 214 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1719/2006/EB, nustatantį 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2010/37/EB dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.) (4),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl neformalaus ir neinstitucinio mokymosi Europos jaunimo reikalų srityje vertės pripažinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl jaunimo savanoriškos veiklos (14427/1/2007),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 16 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl jaunimo savanoriškos veiklos bendrų tikslų įgyvendinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/961/EB dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (8);

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3 d. Tarybos išvadas dėl savanoriškos veiklos vaidmens socialinėje politikoje (14552/2011),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvadas dėl sporto srities savanoriškos veiklos vaidmens skatinant aktyvų pilietiškumą (10),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos ataskaitą dėl ES pilietybės „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimo (COM(2007)0498),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (COM(2009)0200),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis (COM(2010)0477),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ (COM(2011)0568),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Savanoriška veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“ (COM(2010)0683),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0166/2012),

A.

kadangi savanoriška veikla yra formalioji, neformalioji, neinstitucinė ir su profesiniu mokymu susijusi veikla ir mokymasis, kurią asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra ir turėdamas savo motyvus ir kuri vykdoma nesiekiant finansinės naudos bei yra naudinga patiems savanoriams, asmenims, kuriems teikiamos savanorių asociacijos paslaugos, bendruomenėms ir visai visuomenei;

B.

kadangi Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metai (2011 m.) buvo sėkmingi nacionaliniu, regioniniu, vietos ir Europos lygmenimis, nes pastebima teigiamų padarinių dėl didesnio savanoriškos veiklos žinomumo visuomenėje ir visuomenės informuotumo, taip pat tai turėtų įtakoti viešosios politikos kūrimą;

C.

kadangi savanoriška veikla – visų amžiaus grupių žmonių neformaliojo mokymosi patirtis; kadangi jos nauda susijusi su asmeniniu tobulėjimu, viešųjų erdvių valdymu, demokratijos, pilietinių vertybių, socialinio solidarumo stiprinimu ir aktyvesniu dalyvavimu demokratinėje veikloje, žinių apie kitas kultūras didinimu ir socialinių bei profesinių įgūdžių įgijimu, ir kadangi šia veikla prisidedama prie politinių Europos Sąjungos siekių socialinės įtraukties ir kovos su diskriminacija, užimtumo, švietimo, kultūros, įgūdžių ugdymo ir pilietiškumo srityse;

D.

kadangi savanoriška veikla – svarbus veiksnys kuriant socialinį kapitalą, skatinant vystymąsi ir ekonominę bei socialinę sanglaudą, atsižvelgiant į neformaliojo mokymosi galimybes, kad būtų padedama savanoriams įgyti įgūdžių, kurie jiems suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti, ir taip padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

E.

kadangi vis daugiau visų amžiaus grupių ES piliečių dalyvauja savanoriškoje veikloje, susijusioje su švietimo, kultūros, jaunimo politika, sporto, aplinkos, tvaraus vystymosi, sveikatos apsaugos, imigracijos, teisių gynimo, įmonių socialinės atsakomybės ir ES santykių su trečiosiomis šalimis sritimis;

F.

kadangi valstybėse narėse vyrauja gausi kultūrų, tradicijų, teisinių sistemų ir organizacinių metodų, susijusių su savanoriška veikla, įvairovė, bet vis dar yra kliūčių tokios veiklos vykdymui, kadangi daugelio valstybių narių teisinėse sistemose savanoriška veikla yra nepripažinta arba pripažinta netinkamai, ir kadangi savanoriška veikla neturi pakeisti siekio kurti apmokamo darbo vietas;

G.

kadangi ekonomikos krizė ir fiskalinis konsolidavimas kelia grėsmę daugumos NVO ir savanoriškos veiklos paslaugų teikėjų, kurie kasdien stengiasi visoje Europoje didinti aktyvų pilietiškumą, solidarumą ir socialinę įtrauktį, finansiniam tvarumui;

H.

kadangi ekonomikos krizė ir politiniai bei ekonominiai veiksniai daro poveikį tvariam savanoriškos veiklos finansavimui ir lėšų jai rinkimui;

I.

kadangi dauguma savanorių vadovaujamų projektų ir organizacijų neturi išteklių, kad pagal įgyvendinamas ES programas galėtų gauti ir užsitikrinti finansavimą, nes pernelyg didelis biurokratizmas;

J.

kadangi ES veiksmai teikia papildomą naudą skatinant valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei geriausia patirtimi savanoriškos veiklos srityje, laikantis subsidiarumo principo;

1.

ragina valstybes nares, kurios neturi aiškios ir atitinkamos savanoriškos veiklos teisinės sistemos, tokią įdiegti ir sukurti nacionalines strategijas, kuriomis būtų siekiama skatinti savanoriškos veiklos augimą, įskaitant savanorių teisių pripažinimą ir užtikrinti savanoriškos veiklos kokybę ir apsaugą, taip pat ir vienodas galimybes visiems, be diskriminacijos, tinkamai pasinaudoti sveikatos ir socialine apsauga;

2.

ragina valstybes nares, kurios nepadarė esminio progreso savanoriškos veiklos srityje, kuriant ateities politiką, programas ir finansavimą skirti daugiau dėmesio šiam sektoriui;

3.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pripažintos savanorių teisės ir pareigos ir jų būtų paisoma, ir kad patys savanoriai apie jas žinotų; šiuo atžvilgiu valstybėms narėms siūlo naudotis Europos chartija dėl savanorių teisių ir pareigų, kuri buvo parengta 2011 m. antrajame jaunimo suvažiavime savanoriškos veiklos klausimu vykusioje suinteresuotųjų subjektų konferencijoje, kaip pagrindu šioje srityje formuojant politiką ir rengiant nacionalinės teisės aktus;

4.

prašo nacionalinės, regioninės, vietos valdžios institucijų ir Europos Sąjungos ypač daug dėmesio skirti nepalankioje padėtyje esantiems ir mažiau galimybių turintiems jaunuoliams (visų pirma neįgaliems asmenims), kad jie galėtų imtis savanoriškos veiklos ir gautų tinkamą pedagoginę ir finansinę paramą;

5.

pažymi, kad savanoriška veikla mažina socialinės atskirties riziką ir kad tai labai svarbu norint į šią veiklą pritraukti visų socialinių grupių atstovų, ypač neįgaliųjų; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad savanoriška veikla būtų plačiau pripažinta ir mažiau varžoma įvairaus pobūdžio kliūčių;

6.

pakartoja, kad savanoriška veikla turi tapti prieinama imigrantams ir mažumoms kaip būtinas veiksnys siekiant palengvinti jų integraciją ir socialinę įtrauktį;

7.

atkreipia dėmesį į naudą, kurią teikia savanorių iš Europos Sąjungos valstybių ir iš trečiųjų šalių bendradarbiavimas, ir pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas yra ypač svarbus įgyvendinant Europos kaimynystės politiką; taip pat pažymi, kad be pagrindinės naudos, kurią teikia savanoriška veikla, ji gali padėti skatinti demokratiją bei teisinės valstybės principą trečiosiose šalyse;

8.

ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau tęsti derybų progresą siekiant, kad ES pilietybės neturintiems piliečiams, kurie į ES nori atvykti siekdami vykdyti savanorišką veiklą, būtų numatytas palankesnis vizų režimas;

9.

ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos direktyvos 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (12) nuostatas ir savanoriška veikla užsiimantiems asmenims, ypač Europos kaimynystės politikos srityje, dar labiau supaprastinti vizų išdavimo procedūras;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriška veikla įtraukia piliečius į ekonomiškai, socialiai ir ekologiškai tvarų vietos ir tarpvalstybinį vystymąsi ir ją vykdant dažnai galima užtikrinti greitą pagalbos teikimą kilus nelaimei; pažymi, kad ji taip pat atlieka vaidmenį puoselėjant solidarumą, aktyvų pilietiškumą ir įvairių kultūrų pažinimą, kadangi savanoriams suteikiama galimybė išmokti šalies, kurioje jie dirba, kalbą ir pažinti jos kultūrą ir taip stiprinama socialinė sanglauda ir dalyvaujamoji demokratija;

11.

ragina valstybes nares pripažinti dalyvavimo tarpvalstybinėje savanoriškoje veikloje naudą siekiant piliečiams suteikti naujų įgūdžių, padėti didinti jų galimybes įsidarbinti, judumą ir stiprinti socialinės įtraukties plėtrą ir ragina remti savanoriškos veiklos organizatorių bendradarbiavimą ES valstybėse siekiant paskatinti visų amžiaus grupių savanorių judumą visoje Europoje ir prisidėti prie savitarpio kultūrų turtinimo;

12.

ragina Komisiją stiprinti savanorių organizacijų ir savanorių centrų infrastruktūrą, skirtą informacijai ir mokymams teikti ir savanorių bei jų organizacijų veiklai koordinuoti;

13.

ragina Komisiją paskelbti ataskaitą, kurioje būtų nurodytos tarpvalstybinės savanoriškos veiklos kliūtys, pavyzdžiui, amžiaus apribojimai dėl draudimo, ir prireikus parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

14.

pabrėžia poreikį užtikrinti kokybiškos savanoriškos veiklos plėtrą ir nacionaliniu, ir tarpvalstybiniu lygmenimis, taikant struktūrizuotą išsamios informacijos sistemą ir teikiant tinkamą mokymą savanoriams, į kurį įeina dabartinė geriausia patirtis, savanoriškos veiklos paslaugų teikėjų ir organizacijų galimybių plėtojimas nacionaliniu ir vietos lygmenimis, savanorių teisių derinti savanorišką veiklą ir asmeninį gyvenimą pripažinimas, ir visais lygmenimis sukuriant reikalingą infrastruktūrą;

15.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti veiklą, galinčią padėti suburti ir motyvuoti potencialius savanorius, tinkamai panaudoti kiekvieno asmens sukauptą patirtį ir pagerinti visų rūšių savanoriškos veiklos kokybę visose asociacijose, kiekvienos atskiros valstybės narės sąlygomis ir ypatingai kreipti dėmesį į tarpvalstybinę savanorišką veiklą;

16.

ragina valstybes nares skatinti naudoti savanoriškos veiklos darbo laiką kaip priemonę, suteikiančią teisę į bendrą finansavimą, skiriamą Europos projektams, ypač vykdant tarpvalstybines iniciatyvas;

17.

ragina valstybes nares įgyvendinti tarptautines savanoriškos veiklos iniciatyvas ir programas ne tik ES teritorijoje ir atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių jau parodytą gerą pavyzdį ir įgytą gerąją patirtį šioje srityje;

18.

ragina valstybes nares skatinti mokymų programas, rengti vadovus ir medžiagą apie vadovavimą savanoriams ir schemas, pagal kurias žmonės būtų motyvuojami dalyvauti tarpvalstybinėje savanoriškoje veikloje;

19.

ragina Komisijos ir nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, taip pat įvairių pilietinės visuomenės organizacijų pagerinti informacijos tinklus, kad visi sužinotų apie savanoriškos veiklos teikiamas galimybes, šalinti kliūtis dalyvauti tokioje veikloje, suteikti daugiau galimybių susipažinti su savanoriška veikla susijusia geriausia patirtimi ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

20.

todėl siūlo bendradarbiaujant su šiame sektoriuje dirbančiomis organizacijomis ir asociacijomis ir ypač su jų Europos tinklais sukurti centralizuotą ES portalą, kuriame būtų geriausios savanorių patirties išteklių bankas, skyrius apie tarpvalstybinę savanorišką veiklą ir būtų teikiama informacija apie esamas programas, jų išlaidas ir sąlygas suteikiant galimybę keistis informacija apie administracinę naštą, savanoriškos veiklos teisinius ir mokestinius klausimus, kliūtis, su kuriomis susiduriama norint dalyvauti programose, ir geriausius būdus joms pašalinti;

21.

ragina valstybes nares naudotis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) parengtu Žinynu dėl savanoriško darbo stebėjimo ir Jungtinių Tautų Pelno nesiekiančių organizacijų vadovu, siekiant teikti palyginamus statistinius duomenis ir sukurti aiškų vaizdą apie svarų savanoriškos veiklos indėlį ir apie savanorių ir savanoriškos veiklos teikėjų paslaugų poreikius visoje Europos Sąjungoje;

22.

prašo Komisijos paraginti valstybes nares priimti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) parengtą žinyną dėl savanoriško darbo stebėjimo siekiant, kad būtų užtikrinti patikimi duomenys, kuriuos būtų galima palyginti ir kuriais remiantis būtų galima pagerinti stebėseną ir politikos kūrimą;

23.

pažymi, kad savanoriška veikla užsiimantiems vyresnio amžiaus žmonėms lengviau išgyventi perėjimą nuo darbo prie pensijos, t. y. laipsniškai palikti aktyvią veiklą;

24.

pabrėžia, kad svarbu informuoti vyresnio amžiaus asmenis, norinčius užsiimti savanoriška veikla kitoje ES valstybėje, jiems teikti tinkamą finansavimą ir paramą, daug dėmesio skiriant aktyviam senėjimui, kuris yra neišsenkantis išminties ir patirties šaltinis visuomenei;

25.

pažymi, kad įgyvendinant savanorišką veiklą prisidedama prie integracijos, socialinės įtraukties ir socialinių inovacijų kūrimo, be to, gali būti prisidedama prie skurdo mažinimo, vadinasi, tai gali padėti užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą; pažymi, kad įgyvendinant savanorišką veiklą ir puoselėjant jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų bendradarbiavimą taip pat skatinamas kartų solidarumas ir kad taip prisidedama prie aktyvaus senėjimo ir socialinio aktyvumo visais gyvenimo etapais, be to, padedama gerinti aplinkos apsaugą;

26.

pažymi, kad įgyvendinant savanorišką veiklą užtikrinama didesnė žmonių tolerancija, kuriamas žmogiškasis ir socialinis kapitalas ir kad ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant teises socialiai atskirtų grupių atstovams; pabrėžia būtinybę sudaryti kaip galima įvairesnes savanoriškos veiklos galimybes ir ragina Komisiją stengtis, kad Europos programos būtų įtraukesnės ir atviros visų amžiaus grupių žmonėms;

27.

ragina valstybes nares nustatyti nacionalinio lygmens savanoriškos veiklos tikslus ir rengti oficialias ataskaitas, susijusias su savanoriškos veiklos kontrole ir vertinimu;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares teikti didesnę reikšmę savanoriškai veiklai sporto sektoriuje, visų pirma paprastų žmonių lygmeniu, pripažinti, kad savanorių vadovaujamos sporto organizacijos atlieka svarbų vaidmenį sustiprindamos kultūrą, skatindamos socialinę įtrauktį ir stiprindamos bendruomenes, ir sumažinti kliūtis užsiimti savanoriška veikla sporto srityje visoje ES;

29.

ragina nacionalinės, regioninės, vietos valdžios institucijas ir ES pripažinti svarbų savanoriškos veiklos indėlį į aplinkos apsaugą ir remti su savanoriška veikla susijusį švietimą aplinkosaugos klausimais, prevencijos ir krizių valdymo bei meno ir kultūros paveldo išsaugojimo srityse;

30.

ragina Europos Sąjungos verslo subjektus aktyviai remti savo darbuotojus ir pensininkus jiems užsiimant savanoriška veikla;

31.

pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Europos įgūdžių pasą, kad įgūdžiai, įgyti užsiimant savanoriška veikla, būtų oficialiai pripažinti ir profesiniu, ir savišvietos požiūriu, nes tai itin svarbu siekiant motyvuoti galimus savanorius ir sukurti ryšį tarp neformaliojo ir formaliojo mokymosi;

32.

pabrėžia, kad Europos įgūdžių pasas turėtų būti ne atskirų naujų sertifikatų rinkinys, bet išsamus dokumentas, kuriame savanorio pageidavimu būtų išvardyta visa įgyta praktinė patirtis, mokymai, dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą programoje įgyti socialiniai emociniai gebėjimai ir profesiniai įgūdžiai, įskaitant įgūdžius, įgytus vykdant savanorišką veiklą;

33.

todėl siūlo, kad studentams į Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS) būtų įtraukti įgūdžiai, įgyti užsiimant savanoriška veikla;

34.

ragina Komisiją numatyti sukurti panašią užsiimant savanoriška veikla įgytų įgūdžių vertinimo ir pripažinimo sistemą, taikytiną jau nestudijuojantiems suaugusiesiems;

35.

ragina Komisiją kuo greičiau pradėti taikyti Europos įgūdžių pasą; pabrėžia, kad įgūdžiai, įgyti atliekant savanorišką darbą, taip pat labai svarbūs profesiniame gyvenime ir užtikrina pridėtinę vertę gyvenimo aprašymui, ir pažymi, kad savanoriška veikla gali padėti jaunimui pasirinkti karjeros kryptį;

36.

pabrėžia, jog labai svarbu, kad kompetencijos ir įgūdžių įgijimas vykdant savanorišką veiklą būtų pripažintas neformaliuoju švietimu ir darbo patirtimi;

37.

pažymi, kad savanoriškas darbas padeda savanoriams plėsti akiratį ir skatina jų asmenybės raidą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriška veikla taip pat duoda ekonominės naudos valstybėms narėms, kadangi ja užsiimantys žmonės padeda generuoti BVP;

38.

ragina Komisiją sukuriant Europos įgūdžių pasą spręsti nuoseklaus ir perkeliamo metodo poreikio klausimą, siekiant atlikti tinkamą savanorių, kurie dirba su vaikais ir (arba) pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, patikrą ir tinkamumo patikrinimą;

39.

ragina valstybes nares sukurti sistemas, kuriomis būtų galima įteisinti neformaliojo ir neinstitucinio mokymosi rezultatus, nes tai padidintų įgūdžių, įgytų ne formaliojo mokymosi metu, vertę ir perkeliamumą, pirmiausia suteikiant galimybę gauti papildomų ECTS kreditų universitete užsiimant savanoriška veikla ir ECTS sukuriant bendrą įgytų įgūdžių pripažinimo sistemą, taip pat rasti būdų, kaip pašalinti mokestines kliūtis, su kuriomis susiduria tarpvalstybinėje savanoriškoje veikloje dalyvaujantys savanoriai;

40.

siūlo parengti ir į Europos kvalifikacijų sandarą įtraukti savanorių instruktorių rengimo ir kvalifikacijų sąrangą, siekiant didinti savanorių instruktorių judumą ir įgūdžių bei kompetencijos, įgytų vykdant savanorišką veiklą, perkeliamumą;

41.

ragina valstybes nares remti darbuotojų savanorišką veiklą ir darbdavių remiamą savanorišką veiklą įmonių socialinės atsakomybės kontekste;

42.

pritaria Komisijos pasiūlymui steigti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą, nes padaugėtų savanorių, dalyvaujančių atliekant solidarumo veiksmus ES humanitarinės pagalbos politikos kontekste;

43.

ragina Komisiją steigiant šį savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą taip pat atsižvelgti į esamas struktūras ir jas aktyviai įtraukti; taip pat pabrėžia, kad struktūrų dubliavimas civilinės saugos srityje nėra gerai ir to reikia vengti;

44.

prašo kompetentingų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir ES užtikrinti tinkamą ir pastovų finansavimą ir supaprastinti jo administracines procedūras, įskaitant mokesčių lengvatas, organizacijoms, kurios dalyvauja savanoriškoje veikloje, įskaitant visas asociacijas ir tinklus, ypač mažas ir turinčias ribotus išteklius, siekiant padidinti jų vaidmenį ir pagerinti veiklą bei jos rezultatus visuomenės naudai;

45.

todėl prašo patikslinti dotacijų asociacijoms apibrėžtį, kad asociacijų finansavimas nebebūtų painiojamas su valstybės pagalba, nes tai gali sukurti konkurenciją finansų sektoriuje;

46.

ragina Komisiją pasiūlyti priemonę, kurią taikydamos valstybės narės, pageidaujančios sustiprinti pilietinę visuomenę, galėtų netaikyti PVM visai savanoriškų pelno nesiekiančių organizacijų veiklai ir operacijoms arba didžiajai jų daliai; pabrėžia, kad ši sistema turėtų būti taikoma bent jau mažesnėms pelno nesiekiančioms organizacijoms;

47.

ragina valstybes nares užtikrinti savanoriams teisinį tikrumą, taip pat sprendžiant draudimo klausimus, kad remiantis skirtinga įvairiose valstybėse narėse taikoma tvarka būtų skatinama tarpvalstybinė savanoriška veikla, ir taip pat užtikrinti, kad savanoriai būtų geriau informuojami apie savo teises ir apie įvairiose valstybėse narėse taikomas reguliavimo ir institucines procedūras;

48.

ragina Komisiją padėti įgyvendinti esamų kliūčių šalinimo procesą;

49.

ragina valstybes nares peržiūrėti savo taikomą tarpvalstybinę mokesčių ir socialinės apsaugos sistemas, susijusias su tarpvalstybine savanoriška veikla, ir taip užtikrinti, kad ji nesukurtų šiai veiklai papildomų kliūčių ir kad tarpvalstybinę veiklą vykdantys savanoriai galėtų gauti socialinės apsaugos išmokas, į kurias jie turi teisę pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatas;

50.

pabrėžia, kad, nors savanoriška veikla yra svarbus mūsų ekonomikos ir visuomenės išteklius, ji neturi būti nuolatinio mokamo darbo alternatyva ar jo pakeisti ir jokiomis aplinkybėmis neturi būti priežastis vyriausybėms nevykdyti savo socialinių įsipareigojimų;

51.

mano, kad ypatingas dėmesys į šį aspektą turėtų būti atkreiptas priežiūros sektoriuje, kuriame savanoriškos veiklos mastas toliau didėja; be to, pažymi, kad skatinant savanorišką veiklą, kaip įgūdžių įgijimo, vystymo ar išsaugojimo priemonę, ji neturėtų tapti privalomu reikalavimu, kadangi taip būtų pakenkta jos esminiam pobūdžiui;

52.

primygtinai prašo nacionalinių, regiono ir vietos valdžios institucijų ir ypač ES informuoti savanoriškos veiklos subjektus ir partnerius apie esamas ES programas, ypač susijusias su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslais sanglaudos politikos srityje, taip pat suteikti geresnes galimybes dalyvauti tose programose, kad jie iš programų gautų veiksmingesnės naudos savo projektams ir tarpvalstybinei veiklai;

53.

ragina valstybes nares skatinti ir įgyvendinti nacionalines tarpvalstybinės savanoriškos veiklos schemas, kad būtų prisidėta prie jų vystymo visoje ES;

54.

visų pirma ragina Komisiją rengiant naujas daugiametes programas ir atsižvelgiant į 2011 m. Europos savanoriškos veiklos metais įgytą didelę patirtį užtikrinti, kad savanoriškos veiklos projektams ir institucijoms, kurios organizuoja savanorišką veiklą, būtų garantuotas finansavimas ir kurti bei skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant skatinti savanoriškos veiklos vaidmenį ES politikoje;

55.

ragina Komisiją užtikrinti, kad informacija apie esamą finansavimą ir atitinkamas programas būtų laisvai prieinama savanorių vadovaujamiems projektams, o paraiškų teikimo procedūros netaptų neprieinamos dėl pernelyg didelio biurokratizmo;

56.

ragina Komisiją užtikrinti, kad įvairių politikos sričių programoms, pagal kurias siekiama remti tarpvalstybinę savanorišką veiklą, būtų skirtas pakankamas finansavimas; ragina valstybes nares aktyviai įgyvendinti nacionalinės ir tarpvalstybinės savanoriškos veiklos skatinimo schemas; ragina ypatingą dėmesį skirti finansiniam savanoriškos veiklos infrastruktūros rėmimui; laikosi nuomonės, kad viešos subsidijos savanoriškai veiklai turėtų būti skirstomos nediskriminuojant nė vienos organizacijos;

57.

siūlo, kad koordinuojant šiuo metu veikiančias savanorių organizacijas ir kartu skatinant keitimąsi gerąja praktika ir patirtimi būtų sukurtas tarpvalstybinis įvairių valstybių narių savanoriškos veiklos organizacijų tinklas, ir laikosi nuomonės, kad nauji informacijos centrai turėtų būti atidaromi tik valstybėse narėse, kuriose šių įstaigų nėra;

58.

ragina Komisiją pasiūlyti Europos asociacijų statutą siekiant joms sukurti teisinę sistemą, pagal kurią būtų galima dirbti, sumažinti su tarpvalstybine savanoriška veikla susijusias administracines išlaidas ir Europos lygmeniu sukurti savanoriškos veiklos struktūras, kurios paskatintų savanorių mobilumą ES;

59.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį savanoriškas darbas gali atlikti skatinant įvairių sričių ES politiką;

60.

ragina Komisiją tinkamai pripažinti savanorišką veiklą susijusiose ES politikos srityse ir ją skatinti atsižvelgiant į tai, kad ši veikla nepaprastai svarbi, ir užtikrinti, kad įgyvendinant pačią politiką būtų skatinamas savanoriškos veiklos vystymas ir puoselėjamas visų visuomenės sluoksnių atstovų dalyvavimas;

61.

ragina Komisiją tinkamai pripažinti tikrąjį savanorių darbo įgyvendinant ES programas ir projektus indėlį į bendruomenę;

62.

ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų Europos savanorių centrų vystymo fondui įsteigti siekiant vystyti savanoriškos veiklos rėmimo infrastruktūrą;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares duoti pritarimą, kad savanoriškai veiklai skirtas laikas būtų įtrauktas į į visas ES finansuojamas programas kaip nepiniginis įnašas, kurio finansinė vertė – bendras finansavimas;

64.

rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išlaikyti tęstinumą tarp 2011 m. ir ateinančių metų, ryžtingai įtraukiant į Europos aktyvaus senėjimo metų (2012 m.) ir siūlomų Europos piliečių metų (2013 m.) programas savanoriškos veiklos aspektą – aktyvaus pilietiškumo, kuriuo skatinama ir vyresnio amžiaus asmenų socialinė įtrauktis, išraišką;

65.

atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti savanorišką veiklą, ypač per 2013-uosius Europos piliečių metus, ir ragina Komisiją įtraukti paramą savanoriškai veiklai į tarptautinę paramos vystymuisi politiką, ypač siekiant įvykdyti visus uždavinius, nustatytus pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

66.

palankiai vertina „Solidarité“ pasiūlymo dėl tarpinstitucinės žmogiškų išteklių programos ES institucijose oficialų nagrinėjimą siekiant palengvinti institucijų darbuotojų ir stažuotojų dalyvavimą savanoriškoje, humanitarinėje ir socialinėje veikloje ne tik kaip darbuotojų mokymų dalį, bet ir kaip savanorišką veiklą laisvalaikiu;

67.

pabrėžia, kad pasiūlyta programa sutaupomos lėšos ir stipriai padidinama pridėtinė vertė ir ji padėtų įgyvendinti ES politiką ir programas;

68.

rekomenduoja Komisijai palaikyti naudingus informacinius ryšius, kurie užmegzti ir su grupe „EYV 2011 Alliance“ ir su vėlesne Savanoriškos veiklos programa, apimančiomis daugelį savanoriškos veiklos organizacijų ir pilietinės visuomenės tinklų, ir su nacionalinėmis koordinavimo institucijomis, strateginiais partneriais ir nacionalinių vyriausybių atstovais šioje srityje, atsižvelgiant į didelę tarnybų, atsakingų už savanorišką veiklą, įvairovę ES, ir skatina šiuos informacinius ryšius įsitraukti į siūlomą centralizuotą ES portalą, kuris būtų visos Europos programa, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas toliau koordinuoti ir stiprinti tarpvalstybinę veiklą;

69.

pabrėžė ryšių tinklų ir keitimosi gerąja praktika svarbą siekiant platinti informaciją apie esamas ES procedūras, kurios gali padėti ir paremti tarptautinę savanorišką veiklą;

70.

ragina Komisiją, kur reikia, imtis veiksmų, susijusių su savanoriškos veiklos politikos darbotvarke Europoje, kurią parengė grupei „EYV 2011 Alliance“ priklausančios savanoriškos veiklos organizacijos;

71.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.