7.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 258/64

—

atsižvelgdamas į Bendrijos acquis vidaus rinkos ir informacinės visuomenės srityje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės: „2015.eu“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 31 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl strategijos „Europa 2020“, įskaitant skaitmeninę darbotvarkę (7 punktas),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 23 d. Komisijos paskelbtą dokumentą „Standartais grindžiamų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) viešųjų pirkimų vadovas. Gerosios patirties elementai“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos naudojimasis elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo privalumais“ (COM(2010)0712),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas. IRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios“ (COM(2010)0743),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas – Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo strategija (1 priedas) ir Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo sistema (2 priedas)“ (COM(2010)0744),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „i2010 e. vyriausybės veiksmų planas: e. vyriausybės plėtros spartinimas Europoje visų labui“ (COM(2006)0173),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“ (COM(2011)0163),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Europos apsauga nuo didelio masto kibernetinių antpuolių ir veiklos sutrukdymo – geresnė parengtis, didesnis saugumas ir atsparumas“(COM(2009)0149),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. paskelbtą Komisijos Atvirųjų duomenų paketą, kurį sudaro: Komisijos komunikatas „Atvirieji duomenys. Inovacijų, augimo ir skaidrios valdysenos variklis“, Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (COM(2011)0877) ir 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos atliktą tyrimą (Vickery tyrimas) dėl viešojo sektoriaus informacijos ekonominio poveikio,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės (COM(2011)0635),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nuosekli pasitikėjimo e. prekybos ir internetinių paslaugų skaitmenine bendrąja rinka kūrimo sistema“ (COM(2011)0942),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žalioji knyga. Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“ (COM(2011)0941),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 22 d. paskelbtą Europos skaitmeninės darbotvarkės 2011 m. metinę pažangos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.“ (COM(2009)0390),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl plačiajuosčio ryšio Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 30 d. paskelbtą tyrimą „Socialinis IRT poveikis“ (SMART 2007/0068),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. paskelbtą Ekonominio IRT poveikio ataskaitą (SMART 2007/0020),

—

atsižvelgdamas į Komisijai parengtą ataskaitą „i2010 e. vyriausybės veiksmų planas. Pažangos ataskaita“ (SMART 2008/0042), paskelbtą 2009 m. lapkričio mėn.,

—

atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Švedijos 2009 m. lapkričio 10 d. išvadas, patvirtintas Visbio konferencijoje, dėl galimybių padaryti poveikį 2015 m. e. Sąjungai,

—

atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Švedijos 2009 m. rugsėjo mėn. paskelbtą pranešimą „Ekologiška žinių visuomenė. Europos būsimos žinių visuomenės IRT politikos darbotvarkė iki 2015 m.“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 5 d. paskelbtą Komisijos ataskaitą „Nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos. Viešų konsultacijų ataskaita“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „E. parašo ir e. atpažinties veiksmų planas, skirtas tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimui bendrojoje rinkoje palengvinti“ (COM(2008)0798),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0083/2012),

A.

kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) daro didelį tiesioginį ir netiesioginį poveikį politiniam, ekonominiam, socialiniam, kultūriniam ir kasdieniam ES piliečių gyvenimui; kadangi konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka, kurioje būtų panaikinamos visos tarpvalstybinių e. paslaugų teikimo kliūtys ir nebūtų iškreiptos konkurencijos, ES piliečiams būtų labai naudinga;

B.

kadangi e. valdžia apima visas technologijas ir bet kokį duomenų naudojimą informaciniais bei orientaciniais tikslais ir administraciniams veiksmams vykdyti e. erdvėje;

C.

kadangi IRT sektoriuje tiesiogiai sukuriama 5 proc. ES BVP, kurio rinkos vertė – 660 mlrd. EUR per metus, tačiau IRT indėlis į bendrą produktyvumo augimą yra kur kas didesnis (tiesioginis IRT sektoriaus indėlis – 20 proc., IRT investicijų – 30 proc.);

D.

kadangi elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės nevienodos ir vis dar plačiai nesinaudojama šių taisyklių teikiama nauda;

E.

kadangi IRT gali daug padėti įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ypač užimtumo, tvaraus ekonomikos ir produktyvumo augimo, didesnių galių piliečiams suteikimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, energetikos, inovacijų ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat sprendžiant didelius visuomenės uždavinius;

F.

kadangi MVĮ skaitmeninėje rinkoje atlieka itin svarbų vaidmenį;

G.

kadangi nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos yra ekonomiška ir ekologiška priemonė, skirta viešųjų ir privačių įmonių kompiuterinės veiklos rezultatams gerinti ir duomenų tvarkymo sąnaudoms bei jų saugojimo išlaidoms mažinti, ir ši priemonė labai naudinga, bet ją taikant vartotojas prie serverio prisijungia nepakankamai saugiai ir tam tikru mastu nekontroliuoja padėties;

H.

kadangi iš 2011 m. skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės matyti pažanga, bet 26 proc. ES piliečių niekada nėra naudojęsi internetu, o iš grupėms, kurių padėtis nepalanki, priklausančių asmenų internetu naudojosi tik 48 proc.;

I.

kadangi skaitmeninė atskirtis, ar tai būtų prieigos prie interneto atskirtis, ar skaitmeninio raštingumo bei įgūdžių atskirtis, daro tiesioginį poveikį e. valdžios įdiegimui ir kenkia piliečių dalyvavimui visuomenės gyvenime bei demokratiniuose procesuose;

J.

kadangi konkurencingos skaitmeninės bendrosios rinkos priemonėmis būtina užtikrinti sėkmingą itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir telekomunikacijų tinklų plėtojimą visuose ES regionuose ir panaikinti valstybių narių vidaus ir tarpusavio infrastruktūros išplėtojimo lygio skirtumus siekiant užtikrinti retai apgyvendintų regionų demografinį tvarumą;

1.

žino, kad IRT sektorius daug prisideda palaikant ES pramonės politikos, inovacijų, augimo, konkurencingumo ir prekybos pusiausvyrą;

2.

pabrėžia, kad skaitmeninėje strategijoje svarbiausia – vartotojai ir kad ES būtina didinti vartotojų informuotumą, stiprinti vaidmenį, dalyvavimą, perspektyvas ir pasitikėjimą saugos, saugumo ir privatumo užtikrinimu informacinėje visuomenėje ir plėtoti su IRT susijusį žmogiškąjį kapitalą;

3.

dar kartą patvirtina, jog e. valdžia suteikia Europos Sąjungos piliečiams didesnių galių, padeda pertvarkyti ir modernizuoti viešąjį administravimą, kad jis būtų skaidresnis ir atskaitingesnis ir kad būtų sumažintos viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos;

4.

pabrėžia, kad kliūtys įdiegti e. valdžią yra nebūtinai tik technologinės, bet ir organizacinės, politinės, teisinės ir kultūrinės, ir kad sprendimų bei praktikos sėkmė paprastai labai priklauso nuo vietos sąlygų;

5.

pabrėžia, kad Europos e. valdžios erdvės kūrimas gali būti esminė programos „Horizontas 2020“ darbotvarkės dalis, remiant ekonominio ir socialinio augimo sklaidą, skatinant inovacijų ir žmogiškojo kapitalo plėtojimą ir padedant spręsti ES patiriamas visuomenines ir politines problemas;

6.

pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į skaitmeninę atskirtį ir siekti ją pašalinti;

7.

pažymi, kad teikiant nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas galima naudotis bendra kompiuterinių išteklių baze ir kad šiuos kompiuterinius išteklius galima greitai perduoti įdedant mažiausiai valdymo pastangų ir paslaugų teikėjui atliekant mažiausiai veiksmų, taip pat pažymi, kad nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugos veiksmingos dėl to, jog teikiamos lanksčiai, jomis užtikrinamas našumas ir jas teikiant saugoma aplinka, tačiau visų pirma jos turi būti techniškai patikimos ir tvarios;

8.

pritaria 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planui, Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo strategijai ir Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo sistemai; ragina valstybes nares skubiai tęsti nacionalinės strategijos derinimą su šia labai svarbia politika;

9.

pritaria bendram tikslui, kad 2015 m. e. valdžios paslaugomis būtų naudojamasi gausiau, t. y. kad jomis naudotųsi 50 proc. gyventojų (dabar naudojasi 41 proc.) ir 80 proc. verslo subjektų (dabar naudojasi 75 proc.), tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares šiuos tikslinius rodiklius laikyti minimalia riba;

10.

ragina kurti specialias programas ir e. valdžios platformas siekiant apsaugoti ir skatinti vietos, regionų, etninių grupių ir kalbų įvairovę;

11.

apgailestauja dėl to, kad, skaitmeninės darbotvarkės 2011 m. rezultatų suvestinės duomenimis, tik 50 proc. e. valdžios vartotojų formas pildė internetu;

12.

atkreipia dėmesį į BVP ir galimybės naudotis e. valdžios paslaugomis sąsają ir ragina suteikti tinkamą finansavimą e. valdžios plėtrai ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu;

13.

pabrėžia, kad piliečiai ir įmonės internetu vis gausiau naudojasi per mobiliuosius prietaisus, ir ragina užtikrinti, kad e. valdžios paslaugos būtų prieinamos ir pritaikytos įvairiems paslaugų teikimo kanalams, įskaitant skambučių centrus ir mobilųjį internetą (mobiliąją valdžią);

14.

nurodo, kad siekiant sėkmingos e. valdžios būtina dideliu mastu integruoti ir gerinti administravimo procesus, atsižvelgiant į teisę į vietos savivaldą visais administravimo lygmenimis ir apimant kelis lygmenis;

15.

pabrėžia, kad e. valdžia itin naudinga ES piliečiams ir verslininkams, ypač MVĮ, kurios, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą ES, šiuo metu dažnai susiduria su neįveikiamomis kliūtimis, o e. valdžia padeda mažinti administravimo išlaidas ir naštą, didinti našumą, veiksmingumą, konkurencingumą, skaidrumą, atvirumą, politikos veiksmingumą ir palankesnes sąlygas vykdyti procedūras ir jas supaprastinti; be to, e. valdžia turėtų padėti kurti sinergiją ir dalytis įmonių ištekliais bei pajėgumais, taip užtikrinant didesnį profesinį MVĮ bendradarbiavimą;

16.

ragina valstybes nares ir Komisiją paskelbti naudojant viešąjį finansavimą gautus duomenis kompiuteriu apdorojamu pavidalu (ir realiu laiku) bei taikant atvirąsias licencijas, siekiant sudaryti sąlygas akademinei visuomenei, įskaitant studentus, plačiajai visuomenei ir siekiant mokslinių tyrimų ir verslo plėtros tikslų novatoriškai pakartotinai panaudoti viešojo sektoriaus informaciją, tokiu būdu taip pat didinant skaidrumą;

17.

nurodo, kad sąvoka „viešieji administraciniai duomenys“ iki šiol aiškiai neapibrėžta ir kad norint ją tiksliai apibrėžti būtina viešai diskutuojant pasiekti bendrą sutarimą;

18.

ragina Komisiją imtis visų priemonių siekiant, kad Direktyva 2003/98/EB ir toliau nebūtų taikoma švietimo institucijoms bei kultūrinėms įstaigoms;

19.

pažymi, kad didžiosios kliūtys tarpvalstybiniu mastu naudotis viešojo administravimo institucijų teikiamomis e. paslaugomis susijusios su e. atpažinties ir e. parašo naudojimu ir kad ES lygmeniu sąveikumas yra per mažas;

20.

mano, kad norint užtikrinti veiksmingas tarpvalstybines dvikryptės ir (arba) automatinės administravimo institucijų bei piliečių ir (arba) verslo subjektų sąveikos e. valdžios paslaugas ES mastu reikia aiškios ir nuoseklios e. tapatumo nustatymo, e. atpažinties ir e. parašo abipusio pripažinimo ES teisinės sistemos;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat informuoti piliečius apie veikiančius ES portalus, pavyzdžiui apie Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT) ir portalą „Jūsų Europa“, nes dėl dabartinio informacijos trūkumo vilkinama tolesnė verslo aplinkos ir vartotojų apsaugos plėtra, visų pirma tarpvalstybinėje srityje;

22.

ragina Komisiją stebėti visas esamas internetines problemų sprendimo priemones ir savo bei valstybių narių informacijos portalus, taip pat juos susieti ar sujunti, jeigu tai įmanoma; rekomenduoja kurti naujus interneto portalus tik tuo atveju, jeigu nepagrįsta juos integruoti į esamas priemones;

23.

teigiamai vertina e. parašo ir e. atpažinties veiksmų plano ir STORK bandomojo projekto patvirtinimą ir jų naudą siekiant tarpvalstybinių viešųjų paslaugų sąveikumo; ragina Komisiją persvarstyti e. parašo direktyvą, taip pat ragina priimti sprendimą, kuriuo būtų užtikrintas abipusis e. atpažinties ir e. tapatumo nustatymo pripažinimas;

24.

pabrėžia, kad švietimo ir kultūros įstaigose, kuriose tvarkomi duomenys, reikia suteikti individualias prieigos prie asmens duomenų teises, siekiant juos apsaugoti nuo neteisėtų naudotojų;

25.

mano, kad e. parašo sąveikumas e. valdžios požiūriu turi teisinių aspektų (e. parašo naudojimas viešajame sektoriuje (e. parašo direktyvos 3 straipsnio 7 dalis), parašo, autentiškumo patvirtinimo, priežiūros ir akreditavimo santykio dilema, nacionalinė perspektyva, saugumo lygis ir parašo tinkamumas), taip pat techninių aspektų (pažymėjimų identifikatoriai, parašo rūšis, parašo formatas, parašo patvirtinimas); mano, jog plėtojant taikomąsias programas, kad parašo patvirtinimo tikslais būtų užtikrinamos visiškai sąveikios Europos e. parašo paslaugos, labiausiai rekomenduotina sukurti Patvirtinimo institucijų federaciją, kuri koordinuotų valstybių nacionalinių patvirtinimo institucijų (6) veiklą;

26.

pažymi, kad Komisija įgaliojo Europos standartizacijos komitetą (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetą (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI) atnaujinti ir racionalizuoti Europos e. parašo standartizavimo sistemą; ragina Komisiją pateikti Parlamentui kasmetę pažangos ataskaitą, grindžiamą Europos standartizacijos įstaigų du kartus per metus pateikiamomis ataskaitomis;

27.

ragina valstybes nares Europos švietimo institucijose sukurti atvirą mokomąją programinę įrangą, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi, ir kurti interneto platformas, skirtas bendradarbiauti lavinimo medžiagos ir išteklių klausimais, kurios būtų nemokamos besimokantiems ir kurias sudarant būtų tinkamai atsižvelgiama į duomenų apsaugos ir autorių teisių taisykles;

28.

pabrėžia, kad e. valdžios taikomosios programos turėtų būti persvarstytos ir prireikus pakeistos siekiant jas padaryti prieinamas ir rezidento statuso neturintiems vartotojams; pabrėžia, kad sąveikumo reikia vietos, regioniniu, valstybės narės ir ES lygmenimis;

29.

mano, kad e. valdžios taikomųjų programų sąveikumui užtikrinti būtinas svarbiausios šalies privačios infrastruktūros sąveikumas, įgyvendinamas įdiegus Europos patvirtinimo paslaugą (Europos tiltą);

30.

teigiamai vertina pradėtas viešas konsultacijas dėl IRT standartizavimo ir viešųjų pirkimų sąsajų gairių projekto ir ragina šia tema pateikti pasiūlymą;

31.

ragina valstybes nares parengti nacionalines e. valdžios strategijas, atitinkančias e. valdžios veiksmų plano ir skaitmeninės darbotvarkės tikslus ir tikslinius rodiklius, kaip priemonę Europos bendrajai skaitmeninei rinkai ir Europos e. valdžios erdvei kurti;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad plėtojant Europos e. valdžios veiksmų planą, infrastruktūrą ir paslaugas visais lygmenimis turi būti laikomasi saugumo reikalavimų ir garantuojamas didžiausias įmanomas privatumo ir asmens bei finansinių duomenų apsaugos lygis siekiant užkirsti kelią bet kokiai neteisėtai jų stebėsenai;

33.

ragina valstybes nares pasitelkiant IRT priemones gerinti skaidrumą, atskaitingumą ir piliečių dalyvavimą, didinti veiksmingumą ir konkurencingumą, mažinti administravimo naštą, laiką ir išlaidas, tobulinti administravimo procesus, mažinti anglies junginių išmetimą, taupyti viešuosius išteklius ir prisidėti prie aktyvesnės dalyvaujamosios demokratijos kartu stiprinant pasitikėjimą kitais ir savimi;

34.

ragina valstybes nares įpareigoti viešuosius subjektus užtikrinti galimybę susipažinti su duomenimis įrengiant viešųjų duomenų saugyklas ir sudarant jų katalogus bei užtikrinant, kad būtų nustatytos informacijos atskleidimo ir pakartotinio naudojimo taisyklės atsižvelgiant į autorių teisių nuostatas ir į duomenų bazių apsaugos teisės aktus;

35.

ragina valstybes nares diegti vieno langelio sistemas ir tarpinius subjektus, kad vidaus ir tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų vartotojai turėtų sklandžiai veikiančius, integruotus ir lengvai prieinamus informacijos centrus;

36.

pabrėžia, kad e. valdžia gali pagerinti mūsų demokratijos kokybę ir kad jos indėlis gali būti svarbus siekiant užtikrinti aktyvesnį piliečių, ypač jaunųjų kartų atstovų, ir verslo subjektų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime bei demokratiniuose procesuose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad reikėtų skatinti bandomąsias konsultacijas arba referendumus, visų pirma vietos lygmeniu;

37.

palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti internetinių pritarimo pareiškimų rinkimo sistemų programinė įranga, sukurta Komisijos iniciatyva pagal ISA programą ir skirta tam, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. norintys pasirašyti asmenys galėtų pareikšti savo paramą siūlomai piliečių iniciatyvai internete, taip pat tam, kad peticijos rengėjai galėtų ją naudodami valdyti parašų rinkimo, saugojimo ir pateikimo procesus; atsižvelgdamas į tai norėtų, kad būtų kuo greičiau įgyvendintos e. valdžios strategijos;

38.

pabrėžia, kad tarpvalstybinėms sąveikioms e. valdžios paslaugoms turėtų būti būdinga novatoriška architektūra ir technologijos (nuotolinės viešosios paslaugos ir į paslaugas orientuota architektūra), ir ragina atnaujinti su IPv6 susijusią e. valdžios infrastruktūrą ir internetines visuomeninės svarbos paslaugas;

39.

pripažįsta dideles nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų teikiamas galimybes įmonėms ir atskiriems piliečiams; vis dėlto pabrėžia, kad vis dažniau naudojantis nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugomis turi būti užtikrinta informacinių technologijų išteklių perkėlimo priežiūra ir vykdoma griežta prieigos prie serverių ir duomenų kontrolė, be kita ko, siekiant užkirsti kelią kitų asmenų galimybėms be leidimo pasinaudoti duomenimis komerciniais tikslais, todėl būtina šiuos klausimus spręsti vykdant Komisijos siūlomą ES duomenų apsaugos taisyklių reformą (COM(2012)0011), COM(2012)0010);

40.

pabrėžia, kad saugi tarpvalstybinė e. valdžios sistema yra sudedamoji ypatingos svarbos Europos infrastruktūros objektų apsaugos programos dalis; ragina įgyvendinti pakankamas priemones, kad būtų užtikrinta duomenų ir privatumo apsauga ir kuo labiau sumažintas pažeidžiamumas kibernetinių atakų atveju; pripažįsta svarbų vaidmenį, kuris tenka Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai padedant ES ir valstybėms narėms stengtis teikti saugias ir stabilias e. valdžios paslaugas; ragina pradėti taikyti realią demokratinę duomenų naudojimo ir taikomų metodų stebėseną;

41.

teigiamai vertina IDA, IDABCD bei ISA programų ir Konkurencingumo ir inovacijų programos didelio masto bandomųjų projektų, taip pat forumo „ePractice“ indėlį kuriant ir įgyvendinant sąveikius tarpvalstybinius sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ilgalaikį šių veiksmų tvarumą;

42.

teigiamai vertina ir remia pasiūlymą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo beveik 9,2 mlrd. EUR skiriama investicijoms į spartaus ir labai spartaus plačiajuosčio interneto tinklus ir į europines skaitmenines paslaugas remti; per Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus skirta subsidijų kurti infrastruktūrai, kurios reikia e. tapatybės, e. atpažinties technologijoms, e. valdžiai, e. viešajam pirkimui, e. sveikatai, e. teisingumui ir su muitine susijusioms paslaugoms diegti, bus užtikrinamas sąveikumas ir padengiamos infrastruktūros eksploatavimo išlaidos Europos lygmeniu, sujungiant valstybių narių infrastruktūras;

43.

mano, kad vykdant strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą bus sutelktas privatus finansavimas, siekiant tikslingai investuoti į būsimas pagrindines ES infrastruktūras, pvz., kelius, geležinkelius, energetikos tinklus ir vamzdynus bei plačiajuosčio ryšio tinklus;

44.

pakartoja, kokios svarbios būsimos sparčiosios paslaugos, kuriomis bus užtikrintas ES energijos vartojimo efektyvumas, saugos tikslai ir kiti ryšių pajėgumai (pvz., veiksmingos išmanios transporto sistemos, žmonių ryšio su įrenginiais sistemos);

45.

pritaria patvirtintam Atvirųjų duomenų paketui ir ragina valstybes nares remti novatorišką (neasmeninės) viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį naudojimą; ragina vietos ir regioninės valdžios institucijas aktyviau dalyvauti užtikrinant viešojo sektoriaus informacijos prieinamumą, kad visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms būtų geriau teikiama informacija ir vietos bei regioniniu lygmenimis būtų lengviau kurti darbo vietas, taip pat skatinti plėtrą;

46.

pabrėžia, kaip svarbu naudoti vertinimo metodikas (kokybines ir kiekybines), kuriomis siekiama užtikrinti e. valdžios ir demokratijos efektyvumą bei veiksmingumą taikant SMART (7) tikslinius rodiklius, kuriais turėtų aktyviai vadovautis visos vyriausybės;

47.

apgailestauja, kad valstybės narės dar nesusitarė dėl visų pagrindinių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų, kurias iki 2015 m. reikia pradėti teikti internetu, sąrašo; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant šio tikslo;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įdiegti specialias e. dalyvavimą palengvinančias IRT priemones, pavyzdžiui bendras e. peticijų teikimo sistemas, siekiant suteikti ES piliečiams ir atstovaujamosioms organizacijoms realią galimybę naudotis teise pateikti piliečių iniciatyvą, kaip nurodyta ES sutarties 11 straipsnyje;

49.

primena esminį įsipareigojimą iki 2015 m. per pusę sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas, taigi palankiai vertina šios srities pasiūlymus didinti skaitmeninį raštingumą, gebėjimus ir e. įtrauktį, ypač pasiūlymą 2014–2020 m. Europos socialinio fondo reglamente pirmenybę teikti skaitmeniniam raštingumui ir su juo susijusiems aspektams; pakartoja, kad reikia taikyti principą, pagal kurį neturi būti pamirštas nė vienas pilietis ir įtrauktis turi būti numatyta jau projektavimo etapu, ir pabrėžia, kad reikia į vartotojus ir piliečius orientuoto e valdžios paslaugų projektavimo;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti vykdyti skaitmeninio raštingumo mokymo programas, siekiant paskatinti visapusišką naudojimąsi e. valdžios paslaugomis, didinti skaitmeninį raštingumą ir įveikti elektronines kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ ir visuomenės grupės, kurių padėtis nepalanki, pvz., vyresnio amžiaus asmenys, neįgalieji, mažumos, imigrantai, bedarbiai ir žmonės, gyvenantys atokiuose Sąjungos regionuose; atsižvelgiant į tai, reikėtų įtraukti e. mokymąsi į nacionalinę švietimo ir profesinio mokymo politiką, programų kūrimą, profesinio mokymo rezultatų vertinimą ir dėstytojų bei profesijos mokytojų profesinį tobulinimąsi;

51.

apgailestauja, kad delsiama pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrinama, kad viešojo sektoriaus interneto svetainės iki 2015 m. taptų visapusiškai prieinamos; pritaria Skaitmeninės įtraukties gairėms ir ragina įgyvendinti Tinklalapių prieinamumo iniciatyvą (angl. WAI), įskaitant Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (angl. WCAG) e. valdžios portalams, taip pat suteikti galimybę naudotis specializuotais neįgaliesiems pritaikytais terminalais ir pasirūpinti jų prieinamumu;

52.

siekdamas užtikrinti šių paslaugų teikimo kokybę rekomenduoja šias paslaugas suderinti su tarptautiniais standartais, normomis ir gerosios patirties gairėmis, pvz., standartu ISO 27001, susijusiu su informacijos saugumu, arba standartu ISO 20000, susijusiu su informacinių technologijų paslaugų valdymo procesų kokybe;

53.

pabrėžia, kad e. viešasis pirkimas – tai ES viešųjų pirkimų vykdymo būdas ir didžiausia pasirinkimo galimybė valdžios institucijoms, todėl ekonomiškiau leidžiami pinigai, užtikrinamas didesnis skaidrumas, atskaitomybė, visuomenės pasitikėjimas, stiprinama vidaus rinka ir konkurencija;

54.

pabrėžia, kad 27 ES valstybių narių viešosios išlaidos sudaro 16 proc. BVP, todėl ragina iki 2015 m. visiems viešiesiems pirkimams vykdyti pradėti naudotis e. viešuoju pirkimu; ragina e. viešąjį pirkimą taikyti ir koncesijų sutartims;

55.

apgailestauja dėl to, kad 2010 m. tik 13 proc. ES įmonių internetu, per viešąją elektroninio pasiūlymų teikimo sistemą, teikė pasiūlymus valdžios institucijoms; ragina valstybes nares skatinti MVĮ dalyvauti e. viešajame pirkime;

56.

pabrėžia, kad e. viešąjį pirkimą sudaro du etapai: etapas iki sutarties sudarymo (8) ir etapas po sutarties sudarymo (9); ragina valstybes nares iki 2015 m. visiškai įgyvendinti ir integruoti abu etapus savo e. viešojo pirkimo portaluose;

57.

prašo Komisijos ir valstybių narių didinti valstybės institucijų IRT projektų kokybę, siekiant užtikrinti, kad būtų siekiama administravimo inovacijų strateginių tikslų ir kad būtų keliami bendrieji konkursų kokybės, trukmės ir sąnaudų standartai;

58.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti centrinės ir vietos valdžios institucijas taikyti ikiprekybinių viešųjų pirkimų modelį (angl. PCP), kuriuo viešiesiems klientams suteikiama galimybė dalytis su tiekėjais naujų gaminių ir paslaugų projektavimo, prototipų kūrimo ir išbandymo rizika ir nauda, sutelkti kelių užsakovų išteklius ir kurti optimalias sąlygas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų plataus masto komerciniam panaudojimui ir sklaidai, taip pat užtikrinti, kad tokie projektai neviršytų jiems numatyto veiklos biudžeto;

59.

pabrėžia sėkmingą veiklą įgyvendinant e. viešojo pirkimo didelio masto bandomuosius projektus PEPPOL ir e-CERTIS;

60.

pabrėžia, kad norint sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas ir iki galo įgyvendinti Paslaugų direktyvą nacionalinės e. viešojo pirkimo sistemos turi tapti pažangesnės;

61.

ragina Komisiją pateikti baltąją knygą dėl e. viešojo pirkimo pajėgumų sujungimo ES – e. viešojo pirkimo strategijos;

62.

ragina Komisiją įdiegti įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą su e. viešuoju pirkimu susijusiai pažangai, kliūtims, taisomiesiems veiksmams ir kt. stebėti įdiegiant e. viešojo pirkimo sistemą valstybėse narėse;

63.

mano, kad Komisija, kaip lyderė, turėtų visiems parodyti pavyzdį ir įdiegti e. viešojo pirkimo sistemą visose savo organuose;

64.

teigiamai vertina e. sąskaitų faktūrų išrašymo iniciatyvą, kuria siekiama iki 2020 m. e. sąskaitų faktūrų išrašymą padaryti vyraujančiu sąskaitų išrašymo būdu ES, ir Komisijos sprendimą dėl Europos suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų išrašymo forumo (angl. EMSFEI);

65.

pabrėžia didelę e. sąskaitų faktūrų išrašymo naudą kaip priemonę palengvinti visų kliento ir tiekėjo ryšių valdymą ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje ir padaryti jį veiksmingesnį (trumpesnis mokėjimo laikotarpis, mažiau klaidų, geresnis PVM surinkimas, mažesnės spausdinimo ir siuntimo paštu išlaidos bei verslo procesų integravimas); taip pat nurodo, kad tokia priemonė padeda užtikrinti didesnį informacijos ir prekybos srautų, kuriais remiantis rengiamos sąskaitos, skaidrumą;

66.

žino apie nacionalinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių nulemtą rinkos suskaidymą; apgailestauja, kad tik 22 proc. MVĮ gauna ar siunčia e. sąskaitas;

67.

pritaria naujoms PVM taisyklėms dėl e. sąskaitų faktūrų išrašymo (10), kuriomis įtvirtinamas vienodas popierinių ir elektroninių sąskaitų statusas;

68.

pabrėžia vieno langelio sistemos svarbą PVM, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei MVĮ elektroninei prekybai ir skatinti e. sąskaitų faktūrų išrašymą;

69.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką, atvirus ir sąveikius e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimus, grindžiamus bendrais teisiniais reikalavimais, verslo procesais ir techniniais standartais, kad juos būtų lengviau masiškai įdiegti;

70.

ragina pramonę ir Europos standartizavimo organizacijas ir toliau skatinti konvergenciją siekiant parengti bendrą e. sąskaitų faktūrų duomenų modelį;

71.

teigiamai vertina Danijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos ir Švedijos iniciatyvas siekiant e. sąskaitų faktūrų išrašymą padaryti privalomą valdžios institucijoms ir ragina iki 2016 m. šį būdą padaryti privalomą vykdant visus viešuosius pirkimus;

72.

pažymi, kad dėl e. parašo tarpvalstybinio sąveikumo problemų lėtėja tarpvalstybinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimų diegimas;

73.

ragina Komisiją pasinaudojant EMSFEI išnagrinėti teisinius aspektus ir koordinuoti nacionalines iniciatyvas; ragina Komisiją kasmet atsiskaityti EP nariams ir pakviesti juos dalyvauti EMSFEI posėdžiuose;

74.

ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius e. sąskaitų faktūrų išrašymo forumus, kuriuose būtų užtikrinama atstovavimo suinteresuotiesiems subjektams pusiausvyra;

75.

mano, kad vartotojai, turintys ribotas galimybes naudotis internetu arba jų neturintys, neturėtų būti užmiršti – vartotojams visada turėtų būti leidžiama gauti popierines sąskaitas faktūras;

76.

pripažįsta pagal Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politikos rėmimo programos strateginius prioritetus vykdomų 132 projektų teikiamą papildomą naudą ir pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų svarbą kuriant ir tobulinant tarpvalstybines paslaugas; ragina remti lengvą ir greitą ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros IRT fondų prieinamumą ir pritarti, kad būtų didinami finansiniai asignavimai tarpvalstybinėms e. valdžios paslaugoms ir infrastruktūrai 2014–2020 m.;

77.

pripažįsta ISA programos įnašą ir labai svarbų vaidmenį, kuris jai tenka nustatant, skatinant ir remiant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų ir sistemų įgyvendinimą, siekiant sinergijos ir skatinant pakartotinai naudoti infrastruktūrą, skaitmenines paslaugas ir programinės įrangos sprendimus, taip pat pagal viešojo administravimo institucijų sąveikumo reikalavimus rengiant skaitmeninių paslaugų specifikacijas ir standartus, ir ragina skirti daugiau lėšų 2014–2020 m. Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimams (ISA programai);

78.

pabrėžia, kad 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas suteikia unikalią galimybę modernizuoti Europos ir nacionalines viešojo administravimo institucijas ir mažinti jų išlaidas, suteikiant joms galimybę visiškai išnaudoti tolesnės Europos integracijos potencialą ir skatinti augimą, inovacijas, piliečių judumą bei įmonių, visų pirma MVĮ, profesines galimybes, taip pat visuomenės dalyvavimą formuojant politiką; pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą ir privačiojo sektoriaus vaidmenį teikiant novatoriškus sprendimus, taikomąsias programas ir paslaugas, siekiant plėtoti sąveikią ES e. valdžios infrastruktūrą ES ir veiksmingai naudojant turimus išteklius;

79.

ragina Komisiją kasmet įvertinti skaitmeninės darbotvarkės tikslus, ypač susijusius su e. valdžios veiksmų planu, ir kasmet atsiskaityti Parlamentui;

80.

palankiai vertina tai, kad ES Tarybai pirmininkavusios Švedija, Ispanija, Lenkija ir Danija pirmenybę teikė e. valdžios ir skaitmeninės rinkos klausimams, ir pabrėžia teigiamą Malmės, Poznanės ir Madrido e. valdžios konferencijų įnašą; mano, kad 2012–2013 m. yra labai svarbus e. valdžios paslaugų tarpvalstybinio sąveikumo laikotarpis, ir todėl susidomėjęs laukia 2012 m. kovo mėn. Kopenhagoje vyksiančios e. valdžios konferencijos posėdžių ir išvadų;

81.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.