6.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 257/74

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 227 straipsnyje įtvirtintą teisę teikti peticijas,

—

atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį, kuriame apibrėžiama pilietybės koncepcija,

—

atsižvelgdamas į SESV II dalį Nediskriminavimas ir Sąjungos pilietybė ir Pagrindinių teisių chartijos III ir V antraštines dalis,

—

atsižvelgdamas į SESV 45 straipsnį, kuriuo užtikrinamas laisvas darbuotojų judėjimas ES, taigi draudžiama bet kokia darbuotojų iš valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės užimtumo, atlyginimo ir kitais darbo ir užimtumo sąlygų klausimais,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 10 ir 11 straipsnius ir SESV 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (2) (toliau – FMD),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (3) (toliau – Kvalifikacijų direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl su Sąjungos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų (2013 m.) (COM(2011)0489),

—

atsižvelgdamas į Stokholmo programą, pagal kurią pilietis padaromas svarbiausia Europos politikos laisvės, saugumo ir teisingumo srityse grandimi, kuria užtikrinama įvairovės pagarba ir pažeidžiamiausiųjų apsauga,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7–0047/2012),

A.

kadangi ES piliečiai, nepaisant jų negalios, turi, inter alia, teisę laisvai gyventi ir judėti valstybių narių teritorijoje, teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose, taip pat savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, teisę į kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių institucijų konsulinę apsaugą trečiosiose šalyse ir teisę teikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną, taip pat kreiptis į ES institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba (6);

B.

kadangi Lisabonos sutartimi buvo sustiprinta ir konkretizuota Europos Sąjungos pilietybės koncepcija – kuri pirmą kartą buvo paminėta 1992 m. Mastrichto sutartyje – o taip pat iš jos kylančios teisės, kurioms yra taikoma ir precedentinė teisė, stiprinant Europos Sąjungos kaip piliečių teisių gynėjos statusą ir įvaizdį, suteikiant aktyviam piliečių dalyvavimui skatinti skirtų teisėkūros priemonių bei sukuriant arba skatinant naujas teises, tokias kaip pvz. Europos piliečių iniciatyva bei individualios teisės, nurodytos Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi ES pilietybė turėtų būti laikoma ne tik teise, bet ir pareiga;

C.

kadangi iš to matyti, jog ES stengiasi užtikrinti, kad jos veiksmai būtų orientuoti į piliečius, ir sukurti visiems ES piliečiams skirtą laisvės, teisingumo ir teisių erdvę;

D.

palankiai vertina Europos Teisingumo Teismo praktiką dėl Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio išaiškinimo, pagal kurį, kaip, visų pirma, pabrėžiama sprendime byloje ERT, svarbiausios Sąjungos pagrindinės teisės valstybių narių institucijoms privalomos ir tada, kai jos nori nacionalinėmis priemonėmis apriboti SESV garantuojamas pagrindines laisves;

E.

kadangi judėjimo laisvė yra neatsiejama žmogaus teisių ir Sąjungos pilietybės sąvokų dalis, be to, tai – viena iš pagrindinių Sutartyse Sąjungos piliečiams pripažintų teisių ir laisvių;

F.

kadangi nuo Laisvo judėjimo direktyvos įsigaliojimo praėjus septyneriems metams vis dar kyla daug jos įgyvendinimo problemų; kadangi daugumos skundų esmė – ES piliečių teisė atvykti, jų teisė gyventi šalyje daugiau nei tris mėnesius, leidimų gyventi šalyje galiojimas, teisės gyventi ir teisės nuolat gyventi šalyje išsaugojimas, šeimos narių teisės;

G.

kadangi daugelis piliečių neturi reikiamos informacijos apie Laisvo judėjimo direktyva ginamas teises, ypač siekdami apginti šeimos narių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teises;

H.

kadangi ES piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje ir prašantys tam tikrų socialinės apsaugos išmokų, turi pereiti vadinamąjį „teisės gyventi šalyje patikrinimą“, kuriuo ne Jungtinės Karalystės piliečiams keliama papildomų sąlygų;

I.

kadangi 2010 m. Prancūzijos išsiųstų romų deportacijos klausimas ginčytinas ne tik pagrindinių teisių požiūriu, bet ir teisės į laisvą judėjimą ir diskriminacijos dėl pilietybės, rasės ir etninės kilmės požiūriu;

J.

kadangi 2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje, kurioje pabrėžė Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų teises bendrojoje rinkoje (7); kadangi keletas valstybių narių nusprendė nustatyti arba toliau taikyti pereinamąją tvarką, kuria ribojama Rumunijos ir Bulgarijos piliečių galimybė patekti į jų darbo rinką; kadangi dėl šių priemonių gali būti pradėta išnaudoti darbuotojus, daugėti nelegalaus darbo ir mažėti galimybių gauti socialinės apsaugos išmokas;

K.

kadangi laisvas ar savanoriškas darbuotojų judėjimas nulemia ar skatina daugelio Sąjungos teisės aktais suteiktų teisių įgyvendinimą; kadangi supaprastinus laisvą judėjimą piliečiams galima suteikti daugiau galimybių visapusiškai naudotis bendrąja rinka, kartu iš esmės skatinant augimą;

L.

kadangi laisvė judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nepadeda visapusiškai suprasti Europos integracijos vertybių, jeigu tuo pat metu Sąjunga ir valstybės narės nesiima konkrečių priemonių informacijos, mokymo, kvalifikacijos pripažinimo, darbuotojų judumo (sezoniniai darbuotojai, pasienio darbuotojai, komandiruotieji darbuotojai, perkelti dėl įmonės pagrindinės buveinės perkėlimo darbuotojai ir kt.) srityse;

M.

kadangi daug peticijų atskleidė galimybės gauti socialinės apsaugos išmokas problemas, kylančias daugiausia dėl nepakankamo nacionalinių institucijų bendradarbiavimo, netinkamo keliose valstybėse narėse mokamų išmokų sumavimo principo taikymo (ypač kai tai susiję su pensijų perkeliamumu) teisingos informacijos apie taikytinas normas nesuteikimo arba gremėzdiško bylų administravimo; kadangi 2011 m. liepos 21 d. ETT sprendime (8) patvirtinama, kad ES piliečiai turi teisę persikelti į kitą ES valstybę narę ir joje naudotis socialine apsauga;

N.

kadangi pagal Bolonijos procesą bendrai pripažįstami universiteto baigimo diplomai yra žingsnis siekiant lengvesnio kvalifikacijos pripažinimo;

O.

kadangi kyla problemų, susijusių su netinkamu Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo taikymu (kompensavimo priemonės, prašymai pateikti papildomus dokumentus, nepagrįsti neigiami priimančiosios valstybės narės sprendimai, nepagrįstas vilkinimas nagrinėjant paraiškas, nuolatinis konkrečių kalbos testų taikymas), o tai yra didelė kliūtis naudotis piliečių teisėmis visoje ES, taigi piliečiai negauna socialinės sanglaudos teikiamos naudos;

P.

kadangi peticijos pateikėjai kaltina Vokietijos jaunimo tarnybą (vok. Jugendamt) diskriminuojant Vokietijos pilietybės neturinčius mišrios santuokos sutuoktinius; kadangi dėl savarankiškai veikiančios Vokietijos vaikų ir jaunimo socialinės rūpybos tarnybos (vok. Jugendamt) kai kuriais atvejais kyla sunkumų, kai išsiskyrę tėvai, užsienio šalies piliečiai, nori išvykti iš Vokietijos kartu su vaikais;

Q.

kadangi 2011 m. spalio 25 d. Parlamentas patvirtino rezoliuciją (9) dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties; kadangi nemažai peticijų pateikia neįgalieji, kurie kasdien susiduria su daugybe kliūčių, trukdančių jiems naudotis ES piliečių teisėmis, kaip antai įprastai naudotis švietimo sistema, gauti draudimo paslaugas ar naudotis viešojo transporto infrastruktūra; kadangi būtina suderinta ES sistema, skirta neįgalumo laipsniui nustatyti, o tokios sistemos nebuvimas gali sukelti nevienodas sąlygas ir net paskatinti socialinę atskirtį;

R.

kadangi visi ES piliečiai, prieš kuriuos buvo pateikti ieškiniai valstybės narės teismui, gindamiesi turi teisę gauti dokumentus, išverstus į jų gimtąją kalbą, siekiant išvengti diskriminacijos dėl kalbos, be to, visi piliečiai turi būti informuojami apie teismines procedūras prieš juos, o visas procesas turi įvykti per teisminiu požiūriu priimtiną laikotarpį;

S.

kadangi didžiausia kliūtis aktyviai naudotis Sąjungos pilietybe yra žmonių supratimo apie savo, kaip Sąjungos piliečių, teises bei aiškios struktūros ir plačiai žinomų informacinių paslaugų trūkumas; kadangi Parlamentas ir Komisija vykdydami savo veiksmus, skirtus ES pilietybei stiprinti privalo skirti dėmesio geresniam bei tinkamai finansuojamam piliečių ir valstybių narių informavimui (tiek vietos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu) pašalinant išliekančias teisines ir administracines kliūtis, trukdančias ES piliečiams naudotis savo teisėmis ir tuo pat metu užtikrinti galimybes naudotis aiškiais ir tiksliais patarimais;

1.

teigiamai vertina 2010 m. ES pilietybės ataskaitą, kurioje užsibrėžiamas tikslas panaikinti kliūtis ES piliečių teisėms, ir mano, kad joje išdėstyti pasiūlymai yra konkretūs veiksmai, kuriais galima sumažinti nereikalingas išlaidas ir taip prisidėti prie ES piliečių perkamosios galios stiprinimo, nes tai yra labai svarbu krizės laikotarpiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje ataskaitoje numatytos teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės būtų kuo greičiau pateiktos ir patvirtintos taip užtikrinant, kad ES piliečių teisėmis būtų galima naudotis ir kad valstybės narės panaikintų minėtas naudojimosi jomis kliūtis bei kartu pradėtų taikyti administracines priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas visapusiškai naudotis šiomis teisėmis, panaikinant galimus prieštaravimus tarp nacionalinių ir Europos teisės aktų;

2.

pažymi, kad nors teisė teikti peticijas Europos Parlamentui aiškiai numatyta Sutartyse, ji nepakankamai gerai žinoma ar ja nepakankamai naudojamasi, todėl ragina aktyviau skleisti informaciją piliečiams, įskaitant pagrindimą ir paaiškinimus, apie jų teisę teikti peticijas viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų;taip pat ragina Komisiją informaciją apie teisę teikti peticijas daugiau platinti ir per savo atstovybes valstybėse narėse, savo decentralizuotus informacijos tinklus, nacionalinių ombudsmenų tinklus ir per visas su Komisija ir Parlamentu bendradarbiaujančias organizacijas, kad apie tai sužinotų kuo daugiau piliečių bei siekiant pasidalinti gerąja patirtimi;

3.

mano, kad Europos piliečių iniciatyva (EPI), įsigaliosianti 2012 m. balandžio 1 d., yra pirmoji tarpvalstybinės dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams bus suteikta galimybė aktyviai dalyvauti formuojant Europos politiką ir rengiant teisės aktus; ragina veiksmingai, skaidriai ir atskaitomai įgyvendinti EPI reglamentą, o ypač ragina ES institucijas ir valstybes nares laiku įgyvendinti visus reikalingus administracinius bei praktinius susitarimus, aktyviai dalyvauti veiksmingai informuojant piliečius apie šią naują priemonę tokiu būdu, kuris leistų ES piliečiams visapusiškai ja pasinaudoti. Išnaudoti 2013-uosius Europos piliečių metus kaip progą informuotumui didinti; be to, mano, kad Peticijų komitetui, remiantis jo tiesioginių kontaktų su piliečiais patirtimi, reikėtų patikėti sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų organizatorių viešųjų klausymų rengimą, kaip tai numatyta EPI reglamento 11 straipsnyje; siūlo Komisijai reguliariai teikti Peticijų komitetui Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitą;

4.

ragina Komisiją rengiant metinę ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą dėmesio skirti ne tik chartijos taikymui, bet ir visiems su pagrindinėmis teisėmis ir jų padėtimi Europos Sąjungoje susijusiems ES sutarties straipsniams; ragina Komisiją į tą ataskaitą įtraukti išsamesnės informacijos apie Chartijos įgyvendinimą valstybėse narėse taikant ES teisę ir piliečių iškeltais klausimais, jų sprendimo būdus ir konkrečias priemones, kurių ji ėmėsi;

5.

ragina visas ES institucijas, įstaigas, biurus ir agentūras užtikrinti, kad svarbi ES piliečių teisė – teisė susipažinti su dokumentais, numatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (10), – būtų užtikrinama didinant skaidrumą ir dokumentus bei informaciją padarant lengvai, patogiai ir suprantamai prieinamus, įskaitant aprūpinimą technologijomis be kliūčių, kad piliečiai galėtų visapusiškiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese; atsižvelgdamas į tai nurodo didelę Europos ombudsmeno veiklos svarbą pasinaudojant teise susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais;

6.

pripažindamas, kad teisė gauti informaciją yra vienas iš demokratijos pagrindų, pabrėžia, kad susipažįstant su informacija negalima pažeisti kitų pagrindinių teisių, pvz., teisės į privatumą ir duomenų apsaugą; pabrėžia, kad galimybė susipažinti su ES institucijų turima informacija yra labiausiai piliečius, siekiančius suprasti politinius ir ekonominius svarstymus, kuriais remdamosi jos priima sprendimus, dominantis dalykas; mano, kad netrukdydama tyrimams Komisija galėtų sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su informacija apie tyrimus ir pažeidimų bylas ir kad šią galimybę būtų galima gerai pagrįsti svarbesniais visuomenės interesais, ypač tais atvejais, kai gali būti sprendžiami pagrindinių teisių, žmonių arba gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo neatitaisomos žalos klausimai, arba jeigu pradėti procesiniai veiksmai dėl tam tikrų mažumų diskriminavimo arba dėl žmogaus orumo pažeidimo, tačiau tik jeigu užtikrinama komercinių paslapčių ir slaptos informacijos, susijusios su teismo, konkurencijos ir asmens bylomis, apsauga;

7.

ragina Komisiją, visapusiškai pasinaudojant savo teise pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, tęsti savo dabartines pastangas, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės visiškai ir tinkamai į nacionalinę teisę perkeltų ir įgyvendintų Laisvo judėjimo direktyvą; ragina valstybes nares panaikinti esamas teisines ir praktines laisvo piliečių judėjimo kliūtis ir netoleruoti nepriimtinos praktikos bei nenustatyti apsunkinančių, nepagrįstų administracinių procedūrų, kuriomis būtų ribojamas šios teisės įgyvendinimas; be to, ragina Komisiją labiau stengtis skleisti informaciją apie piliečių teisę į laisvą judėjimą ir padėti jiems ja naudotis, ypač tais atvejais, kai šia teise pasinaudoti neleidžiama, ta galimybė ribojama arba kai įgyvendinama praktika, dėl kurios atsiranda tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija; šiuo tikslu ragina Komisiją artimiausioje ES pilietybės ataskaitoje pateikti politikos, susijusios su laisvu asmenų judėjimu vertinimą ir pasiūlyti konkrečias laisvo judėjimo taikymo paramos priemones; pabrėžia, kad, nors Sąjungos pilietybės koncepcija glaudžiai susijusi su teise į laisvą judėjimą, iš savo, kaip Sąjungos piliečių, teisių turi naudos ir iš savo valstybės narės neišvykstantys piliečiai;

8.

primena savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams ir jų šeimoms, nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar pilietybės; primena savo raginimą valstybėms narėms, remiantis abipusio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui principais, visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2004/38/EB (11) 2 ir 3 straipsniais suteiktas teises ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotiems partneriams, ES piliečių namų ūkio nariams ir partneriams, įskaitant tos pačios lyties porų narius, su kuriuo ES piliečiai turi deramai patvirtintus nuolatinius santykius; šiuo klausimu ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų tiksliai taikoma;

9.

ragina valstybes nares pašalinti kliūtis laisvam ES piliečių judėjimui bei imtis veiksmų siekiant nukreipti ir patarti migruojančius darbuotojus apie užimtumo galimybes bei gyvenimo ir darbo sąlygas Europos Sąjungoje, taip pat informuojant piliečius apie pavojus, susijusius su neteisėtu darbu, taip pat apie teisėto darbo naudą (pranašumai mokesčių, socialinės apsaugos srityse, teisė gauti profesinį mokymą, pilietybės teisė, teisė turėti būstą, teisė į šeimos susijungimą, teisė vaikams naudotis švietimo ir profesinio mokymo paslaugomis), suteikiamą jau egzistuojančiomis priemonėmis (EURES tinklas);

10.

ragina geriau koordinuoti veiklą tarp valstybių narių, sprendžiant dvigubo apmokestinimo bei suderintos ES piliečių pensijų apmokestinimo tvarkos trūkumą; todėl ragina valstybes nares sustiprinti bei atnaujinti savo dvišalio bendradarbiavimo susitarimus; remia Komisijos pastangas siūlyti naujus teisės aktus, skirtus pašalinti šias mokesčių kliūtis ir mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti variklinių transporto priemonių, anksčiau įregistruotų kitoje valstybėje narėje, registracijos mokesčiui;

11.

ragina valstybes nares, vadovaujantis Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į ES sutartimi nusprendusias iki 2014 m. sausio 1 d. taikyti septynerių metų trukmės pereinamąjį laikotarpį dėl laisvo judėjimo ES teritorijoje darbuotojams iš šių dviejų šalių, arba nusprendusioms toliau taikyti pereinamąsias nuostatas dėl Rumunijos ir Bulgarijos piliečių teisės patekti į jų darbo rinką ribojimo (12), nedelsiant jas persvarstyti, remiantis lygybės principu, diskriminavimo draudimo, nepagrįsto šių priemonių pobūdžio ir solidarumo nuostatomis, kad su ES pilietybe siejamos teisės į darbą Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams nebūtų ribojamos;

12.

ragina Komisiją daugiau dėmesio kreipti ir tiksliau reaguoti į daugybę peticijų, gautų dėl sunkumų, susijusių su civilinės būklės dokumentų judėjimo ir dėl tokių dokumentų bei jų poveikio pripažinimo (13); pabrėžia, kad yra svarbu kaip galima greičiau pasiekti pažangos siekiant civilinės būklės dokumentų abipusio pripažinimo bei laisvo judėjimo, nevykdant diskriminacijos pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį;

13.

pabrėžia, kad masiniai išsiuntimai iš šalies yra Laisvo judėjimo direktyvos pažeidimas ir prieštarauja pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms ir principams; primena, kad, remiantis Laisvo judėjimo direktyva, riboti judėjimo laisvę ir teisę gyventi šalyje dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo galima tik asmeninio elgesio pagrindu, nediskriminuojant dėl negalios, etninės ar nacionalinės kilmės, ir kad lėšų neturėjimas negali būti laikomas automatinio ES piliečių išsiuntimo pagrindu (16 konstatuojamoji dalis, 14 straipsnis) ar kad juo negalima naudotis siekiant kitų su žalos atlyginimu, sankcijų taikymu ar teisių atėmimu susijusių tikslų;

14.

primygtinai ragina valstybes nares panaikinti politiką ir atšaukti įstatymus kuriais dėl rasės ir etninės kilmės tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami romai ir kitos mažumų grupės, ir ragina jas nutraukti bet kokį persekiojimą, iškeldinimą bei išsiuntimą arba bet kurios mažumų grupės turto konfiskavimą; ragina visas valstybes nares ir ES prisiimti bendrą atsakomybę už romų integracijos skatinimą ir lengvinimą, pripažįstant, kad jie turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti ES piliečiai, kaip nurodyta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (14) bei Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173), ir skatinti bei ginti jų pagrindines teises;

15.

ragina Komisiją socialinės įtraukties prioritetus susieti su aiškiais tikslais, apimančiais piliečių apsaugą nuo diskriminavimo visose gyvenimo srityse, taip pat romų ir neromų socialinio dialogo skatinimą siekiant kovoti su rasizmu ir ksenofobija; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai būtų visiškai įgyvendinti ir kad už rasinius nusikaltimus būtų taikomos deramos sankcijos (15);

16.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad nors laisvė judėti ir gyventi yra įtvirtinta jau pirminėje Sąjungos teisėje ir yra išplėtota antriniuose teisės aktuose, teisės normų taikymas vis dar yra nepatenkinamas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų kartu siekti pašalinti visas likusias administracines ir teisines kliūtis, į kurias jų dėmesį atkreipė ES institucijos arba Peticijų komitetas; prašo Komisijos atidžiai įvertinti, ar valstybių narių teisės aktais ir vykdoma praktika nepažeidžiamos EB sutartyje ir šioje pagrindų direktyvoje nustatytos ES piliečių teisės ir ar ES piliečiams ir jų šeimoms neužkraunama nepagrįstos naštos, dėl kurios netiesiogiai ribojama jų teisė laisvai judėti;

17.

primena, kad beveik 80 mln. žmonių su negalia Europos Sąjungoje vis dar susiduria su dažnai neįveikiamomis kliūtimis norėdami įvairiais būdais pasinaudoti savo, kaip ES piliečių, teise į laisvą judėjimą; todėl, atitinkamai ragina ES institucijas ir valstybes nares, nustatyti ir naikinti kliūtis, trukdančias žmonėms su negalia naudotis visomis ES piliečių teisėmis ir palengvinti jiems galimybes nedelsiant, be papildomų laiko apribojimų ir nemokamai naudotis visų rūšių transportu, infrastruktūra, viešuoju švietimu ir informacija, vadovaujantis 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios (COM(2010)0636) ir ja remiantis parengta minėtąja 2011 m. spalio 25 d. rezoliucija; be to, atkreipia dėmesį į neproporcingai didelį vyresnio amžiaus ribotos judėsenos žmonių skaičių; ragina sukurti neįgaliesiems skirtą programos Erasmus kryptį;

18.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant apsaugoti klausos sutrikimų turinčių įtariamųjų ir kaltinamųjų, įskaitant nukentėjusiąją šalį, teises ir orumą, nusikalstamos veikos atvejais šiems asmenims, jeigu jie to pageidauja, būtų suteikta galimybė naudotis atitinkamų gestų kalbos vertėjų paslaugomis, ir ragina Komisiją atkreipti į tai dėmesį;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti ES piliečius apie šias teises, įskaitant praktinius naudojimosi jomis aspektus (visų pirma dėl išlaidų kompensavimo); ragina Komisiją ir valstybes nares, griežtai laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių, kuo labiau išnaudoti nuotolinės medicinos ir e. sveikatos technologijų potencialą iki 2020 m.; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl naujos elektroninio keitimosi socialinės apsaugos duomenimis sistemos plėtojimo ir atitinkamai ragina siekti glaudesnio nacionalinių socialinės apsaugos sistemų bendradarbiavimo; be to, remia bandomuosius projektus, kuriais siekiama suteikti ES piliečiams saugią internetinę prieigą prie savų paciento duomenų ir užtikrinti pacientų įrašų suderinamumą;

20.

pažymi, kad didžiausios kliūtys piliečiams turėti naudos iš didesnės produktų pasiūlos ir konkurencingų kainų vidaus rinkoje yra, viena vertus, nepakankamas supratimas apie savo, kaip vartotojų, teises kitose ES valstybėse narėse, antra vertus, nepakankamas pasitikėjimas jomis; mano, kad vartotojams skirta informacija kartais yra sudėtinga ir reikia ją supaprastinti, ypač etiketes;

21.

primena neseniai Komisijos paskelbtą dokumentą „Galių suteikimas vartotojams“ ir „20 pagrindinių problemų“, kuriuose pabrėžiami su informacija, teisėkūra ir įgyvendinimu susiję trūkumai, kurių vis dar esama bendrojoje rinkoje, pvz. tam tikrų informacinių paslaugų piktnaudžiavimo praktika; ragina Komisiją prioritetu laikyti skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrą; palankiai vertina Komisijos darbą ir pasiryžimą įgyvendinti Bendrosios rinkos aktą; reikalauja, kad valstybės narės, koordinuodamos veiklą su Komisija, imtųsi tolesnių veiksmų tam, kad būtų įveiktos kliūtys, trukdančios piliečiams naudotis interneto paslaugomis; taigi atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą dėl Europos sutarčių teisės;

22.

mano, kad turėtų būti toliau gerinamos galimybės gauti bankininkystės paslaugas ES piliečiams, įsikūrusiems kitoje valstybėje narėje; primygtinai ragina Komisiją imtis reikiamų teisėkūros priemonių, kad visiems ES piliečiams būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita; pabrėžia būtinybę didinti bankų mokesčių skaidrumą;

23.

konstatuoja valstybių narių skirtumus mobiliosios telefonijos ir interneto abonentų srityje; pabrėžia, kad tarptinklinio ryšio (angl. roaming) tarifai buvo sumažinti vien tik priėmus ES teisės aktus; todėl prašo kiekvienoje valstybėje narėje skelbti SMS, MMS, skambučio minutės, prisijungimo prie interneto einamąsias sąnaudas, taip paskatinant kurti fiksuoto dydžio Europos tarifus, kad būtų sumažintos mobiliosios telefonijos kainos;

24.

neigiamai vertina susieto pardavimo praktiką; tikisi, kad Europos piliečių metais bus galima informuoti piliečius apie priimtas priemones, kuriomis jie apsaugoti kaip vartotojai ir kurios padėjo sustiprinti jų perkamąją galią krizės laikotarpiu;

25.

ragina Komisiją kontroliuoti, ar valstybės narės tinkamai taiko socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatas, ypač atkreipiant dėmesį į naujus aspektus, nustatytus reglamentais (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, įsigaliojusiais 2010 m. gegužės 1 d.;

26.

yra susirūpinęs, kad Jungtinės Karalystės institucijos iš daugelio peticijų pateikėjų, pageidavusių gauti socialinį būstą ar socialines išmokas, pvz., bedarbio pašalpą, reikalavo pereiti „teisės gyventi šalyje patikrinimą“ (16); atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad šis reikalavimas yra netiesioginis diskriminavimas dėl pilietybės, prieštaraujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 4 straipsniui; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę suderinti savo teisės aktus su ES teise;

27.

primygtinai ragina Jungtinę Karalystę laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų dėl ligos išmokų perkeltinumo (17) ir netaikyti savo vadinamojo „ankstesnio buvimo“ patikrinimo, kai tikrą ryšį su Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema galima nustatyti pagal kitus atspindinčius veiksnius;

28.

mano, kad atnaujinta Kvalifikacijų direktyva pirmiausia turėtų būti siekiama pašalinti su judumu mokantis susijusias kliūtis, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui, ir kartu supaprastinti šiuo metu specialistams prieinamus informacijos šaltinius bei užtikrinti koordinavimą su portalu „Jūsų Europa“; ragina Komisiją informaciją apie ES studentų, dėstytojų ir mokslininkų judumą įtraukti į vieno langelio sistemą; sutinka, kad savanoriška Europos profesinė kortelė galėtų būti naudojama kaip priemonė, kuria siekiama palengvinti sąlygas europiečių judumui, ji taip pat galėtų būti piliečių Europos pavyzdys;

29.

primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar neįdiegė kompensavimo priemonių sistemos, reikalaujamos Kvalifikacijų direktyvos 10 straipsnyje, tai padaryti remiantis bendrąja sistema, nes to nepadarius atsiranda diskriminacija dėl pilietybės; todėl pažymi, kad 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių piliečiai, ypač sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, akušeriai ir slaugytojai), pranešė susiduriantys su kvalifikacijos ir ne savo valstybėje narėje įgytų teisių pripažinimo problemomis (18);

30.

primena, kad viena seniausių nebaigtų nagrinėti peticijų susijusi su užsienio kalbų dėstytojų (it. lettori) patiriama diskriminacija keliuose Italijos universitetuose (19); ragina Komisiją toliau tirti dabartinę vadinamąją Gelmini reformą, kurios nuostatos įsigaliojo 2010 m. gruodžio mėn.; ragina Italijos valdžios institucijas ir atitinkamus universitetus skubiai išspręsti šį klausimą; tačiau mano, kad tai nėra vienintelis atvejis, todėl valstybių narių ombudsmeno institucijos galėtų susitikti ir keistis sprendimų idėjomis, kurios galėtų būti naudojamos Europos lygmeniu;

31.

siūlo sukurti konkrečios paskirties ir tikrai reguliariai atnaujinamą portalą, kuriame nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos galėtų pranešti, kokiuose sektoriuose ieškoma darbuotojų, taip siekiant palengvinti savanorišką judumą;

32.

primena, jog Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (20) nustatytas principas, kad vaikai po tėvų skyrybų turėtų turėti galimybę palaikyti ryšius su abiem tėvais, net jeigu jie gyvena skirtingose valstybėse narėse; pažymi, kad nors nustatyti ir taikyti materialiosios teisės normas bendravimo teisės klausimais šiuo metu priklauso valstybių narių kompetencijai, valstybės narės, vykdydamos savo įgaliojimus, turi laikytis ES teisės aktų, pirmiausia Sutarties nuostatų dėl visų ES piliečių teisės vykti į kitą valstybę narę ir joje gyventi (21), taip pat dėl vaikų ir tėvų, senelių ir anūkų ar brolių ir seserų ryšio išsaugojimo; priduria, kad kartais pernelyg ilgi terminai ir pernelyg didelis procedūrų, kurias privalo atlikti tėvai, kurie nori sugrįžti į savo kilmės šalį su vaiku (-ais), yra ES piliečių laisvam judėjimui trukdančios kliūtys; ragina Komisiją ištirti galimus diskriminavimo atvejus, kai Vokietijos jaunimo tarnyba (vok. Jugendamt) tariamai diskriminuoja Vokietijos pilietybės neturinčius mišrių santuokų sutuoktinius;

33.

atkreipia dėmesį į administracinio bendradarbiavimo civilinio statuso klausimais, svarbą; pabrėžia, kad kiekviena valstybė, norėdama pakeisti vaiko civilinės būklės dokumentus, pripažįstamus Sąjungos valstybėje narėje, turi informuoti tą valstybę narę apie savo ketinimus keisti dokumentus, kad tokiuose dokumentuose kaip gimimo liudijimas nebūtų ištrinta vaiko tapatybė;

34.

pabrėžia, kad kiekvienas Sąjungos pilietis, kuris gyvena skyrium nuo partnerio ir yra pripažįstamas vaiko, gimusio santuokoje arba ne santuokoje, tėvu, turi būti informuotas apie teisių gynimo priemones, siekiant, kad jis turėtų teisę lankyti vaiką, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad vaikui gali būti keliamas rimtas pavojus, kai tai nuspręsta bendru valstybių, iš kurių kilę tėvai ir vaikai, sutarimu;

35.

prašo skirti tarpininką arba bent vaikų reikalų tarpininką kiekvienoje valstybėje narėje, kuris turėtų teisę susipažinti su visais dokumentais, taip pat persvarstyti teismų priimtus sprendimus, kurio pareiga būtų derinti skyrium gyvenančių tėvų reikalavimus ir teisines problemas, siekiant išvengti, kad tėvai neteiktų pirmenybės neteisėtiems veiksmams, siekdami atkakliai laikytis, jų manymu, savo arba vaikų teisių; priduria, kad kiekvienas pilietis gali kreiptis į savo kilmės šalies ar į tos šalies, kurioje, jo manymu, negerbiamos jo teisės, tarpininką;

36.

ragina valstybes nares, kurios neratifikavo 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, ratifikuoti šį sprendimą, siekiant lygybės ES piliečiams nustatant jų skyryboms taikytinus teisės aktus; be to, ragina Komisiją kuo labiau informuoti apie šią naują priemonę per Europos piliečių metus, atsižvelgiant į tai, kad augant tarpvalstybinių santuokų skaičiui, neišvengiamai didės ir skyrybų skaičius;

37.

mano, kad kiekvienas pilietis, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos, turi turėti teisę kreiptis į teismą vietos, nacionaliniu arba Europos lygmeniu, kad apgintų savo teises;

38.

dar kartą atkreipia dėmesį į ES piliečių, nusprendusių pagal SESV 49 straipsnį pasinaudoti įsisteigimo laisve ir teisėtai nusipirkusių nekilnojamojo turto Ispanijoje, kurio teisėtumas vėliau buvo panaikintas, problemas; ragina Ispanijos institucijas iš pagrindų ištirti Ley de Costas (Pakrančių įstatymo) įgyvendinimo tvarką, kad nebūtų pažeidžiamos individualaus nekilnojamojo turto savininkų teisės, neužmirštant, kad nuosavybės teisė nepriklauso ES kompetencijos sričiai r jai taikomas Sutartyse nustatytas subsidiarumo principas;

39.

primena pagrindinį Peticijų komiteto prioritetą: išspręsti senas nuosavybės problemas; pažymi, kad ES piliečiai, ir turintys tų valstybių narių pilietybę, ir jos neturintys, turėjo daug problemų dėl turto sandorių, banko garantijų ir buvo pažeistos jų teisės į nuosavybę, todėl ėmė stigti pasitikėjimo tarpvalstybine nekilnojamojo turto rinka ir padidėjo Europos ekonominės problemos; ragina ES vartotojų apsaugos ir laisvo judėjimo principų taikymą išplėsti taip, kad jie būtų taikomi ir nuosavybei, ir primena raginimą visapusiškai paisyti teisės į teisėtai įgytą nekilnojamąjį turtą;

40.

pripažįsta, kad yra keletas kliūčių, trukdančių ES piliečiams visapusiškai naudotis rinkimų teise gyvenant kitoje šalyje nei jų gimtoji šalis, nors ši teisė yra konkrečiausia ES piliečių teisė ir jai negali būti taikomi jokie diskriminacinio pobūdžio ar kitaip trukdantys formalumai; ragina Komisiją ir valstybes nares prieš atitinkamus rinkimus tikslingomis informavimo kampanijomis didinti bendrą piliečių supratimą apie šią teisę; palankiai vertina Komisijos siekį supaprastinti ES piliečiams procedūras kelti savo kandidatūrą EP rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, ir ragina parengti technines priemones, kaip užkirsti kelią balsavimui du kartus ir balsavimo teisės praradimo prevencijos mechanizmą; todėl siūlo sukurti ES rinkėjų sąrašą, kuris būtų naudojamas EP rinkimuose; pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama tiesiogiai viešai skelbti Europos Parlamento rinkimų rezultatus visose valstybėse narėse; ragina valstybes nares rasti geresnių sprendimų, skirtų taisyklėms dėl rinkimų pagerinti bei skatinti gerąją praktiką; pabrėžia, inter alia, kad labiau tiesioginis piliečių dalyvavimas pasitelkiant Europos politines partijas yra lemiamas veiksmas siekiant užtikrinti didesnę Europos integraciją ir įtvirtinti tikrąją demokratiją;

41.

siūlo, kad įstojusiems į nacionalinę politinę partiją turėtų būti aktyviau siūloma stoti į Europos lygmens politinę partiją, siekiant labiau įtraukti piliečius į ES politiką;

42.

mano, kad portale „Jūsų Europa“ įtvirtintas vieno langelio administravimo sistemos be kliūčių principas yra labai svarbus piliečiams, kuriems reikia konsultacijų, ar siekiantiems apginti savo teises; kartu pripažįsta, kad Komisijos įsteigti informavimo ir problemų sprendimo tinklai („Europe Direct“, SOLVIT, ir Europos vartotojų centrai) yra svarbios priemonės nagrinėjant skundus dėl blogai veikiančios vidaus rinkos arba ES piliečių teisių ribojimo; ragina Komisiją aktyviau propaguoti šias prieinamas internetines priemones ne tik įtraukiant esamas ES lygmens pagalbos ir problemų sprendimo tarnybas, bet ir visų pirma jas visapusiškiau ir aktyviau priartinant prie piliečių ir apie jas kalbant;

43.

mano, kad pasienio darbuotojams, kurie pirmiausia nukenčia dėl valstybių narių administracinių kliūčių, reikia geresnės ir tikslingesnės informacijos apie savo socialines bei profesines teises; ragina Komisiją parengti informacinę medžiagą, kurioje būtų aiškiai ir paprastai apibrėžtos visų tarpvalstybiniu mastu persikeliančių, dirbančių, besimokančių, apsipirkinėjančių, keliaujančių ir savo politinėmis teisėmis besinaudojančių ES piliečių teisės; laikosi nuomonės, kad naujos piliečiams pritaikytos alternatyvaus ginčų sprendimo sistemos, paremtos esamomis patariamosiomis ir administracinėmis institucijomis, labai padėtų užtikrinti, kad vartotojai galėtų naudotis įperkamomis, racionaliomis ir prieinamomis neteisminėmis procedūromis;

44.

siūlo Komisijai atlikti tyrimą siekiant išsiaiškinti, kaip ES piliečiai nori būti informuojami apie Sąjungos veiklą, kad būtų tiesiogiai pateisinama daugiau jų lūkesčių;

45.

ragina Komisiją stiprinti informavimo apie Sąjungos veiklą tinklą Europos teritorijoje įsteigiant kuo daugiau vietinių informacijos biurų;

46.

siekia, kad dokumentų, kuriems reikia patvirtinto vertimo laikantis teisminių procedūrų, reikalingas kiekis būtų sumažintas iki mažiausio galimo kiekio, siekiant, kad piliečio gynyba neužsitęstų ir būtų išvengta papildomų didelių teisinių išlaidų;

47.

ragina, kad kiekvienas ES pilietis, nukentėjęs nuo valstybės narės administracinių ar policijos institucijų priekabiavimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, galėtų laisvai kreiptis į nacionalinę ar vietos instituciją, atsakingą už skundus dėl įstaigų;

48.

ragina Komisiją, kuri skatina Europos miestų partnerystę, nebūtinai remti vien tik partnerystes su naujųjų valstybių narių arba su trečiųjų šalių miestais, bet ir toliau skirti ES paramą senesniems partnerystėms susitarimams, siekiant juos išsaugoti ilgesniam laikotarpiui, nes šiuo metu jiems iškilęs pavojus;

49.

mano, kad visi ES piliečiai turi teisę laisvai gauti neutralią ir kokybišką informaciją; yra itin susirūpinęs dėl to, kad kuriamos žiniasklaidos kontrolės institucijos, turinčios pernelyg glaudų ryšį su politine valdžia;

50.

mano, kad Sąjunga turėtų reguliariau rengti pranešimus per televiziją, kuri yra svarbi informacijos teikimo priemonė; todėl palankiai vertina tai, kad „Euronews“ suteikta papildomų biudžeto lėšų;

51.

palankiai vertina neseniai Komisijos pateiktą pasiūlymą stiprinti kitos valstybės narės diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose teikiamą ES piliečių apsaugą, ypač išaiškinant, kada laikoma, kad piliečiui nėra atstovaujama, ir nurodant paprastai prireikus valstybių narių teikiamos pagalbos pobūdį;

52.

palankiai vertina Komisijos sprendimą įgyvendinti e. teisingumo portalo, kuriame būtų pateiktas naudingos informacijos apie kiekvienos valstybės narės teisines procedūras ir priemones rinkinys, idėją;

53.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Peticijų komitetu 2013 m. rengiant naują pilietybės ataskaitą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Peticijų komitetas iki kitos ataskaitos paskelbimo kritiškai įvertins pasiektus rezultatus Sąjungos pilietybės stiprinimo klausimu, ypač remdamasis jam pateiktomis peticijomis, ir prireikus ragins Komisiją imtis kitų priemonių;

54.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą 2013 m. paskelbti Europos piliečių metais – taip būtų labiau bei geriau informuojama apie ES pilietybės suteiktas teises; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais, pasinaudoti šia galimybe siekiant aktyviau saugoti ir ginti piliečių teises ir taip sutvirtinti ES kaip piliečių teisių gynėjos ir veikėjos, sudarančios palankesnes sąlygas piliečiams jomis naudotis, statusą ir įvaizdį; pabrėžia, kad svarbu išnaudoti strategines 2013 m. galimybes socialiniams ir politiniams pokyčiams spartinti, nes šie pokyčiai būtini norint išspręsti dėl ekonomikos krizių padidėjusią pasitikėjimo trūkumo problemą; ragina įtraukti Sąjungos pilietybės klausimą į dabartinės Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės darbotvarkę kaip jos prioritetą; išreiškia viltį, kad 2013 Europos piliečių metai padės išspręsti ES socialines ir ekonomines problemas bei prisidės prie piliečiams naudingos rinkos kūrimo, tuo pat metu gerokai padidinant informuotumą apie ES piliečio statusą;

55.

siūlo Komisijai 2012 m. Sąjungos lygmeniu paskelbti Europos piliečių metų logotipo konkursą;

56.

ragina Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai biudžeto lėšų, kad galėtų tinkamomis sąlygomis įgyvendinti 2013 m. Europos piliečių metų idėją ir galėtų sklandžiai vykdyti su tuo susijusią veiklą, ypač žiniasklaidos srityje, kad būtų galima pasiekti užsibrėžtus tikslus;

57.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.