30.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 249/50

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso (1) ir į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonominės ir prekybos partnerystės prieš prasidedant 8-ajai ES ir Viduržemio jūros šalių prekybos ministrų konferencijai (2),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria pradėta Europos Sąjungos (ES) ir Viduržemio jūros pietinės bei rytinės pakrantės šalių (VJPRPŠ) partnerystė, ir į šios konferencijos metu patvirtintą darbo programą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

—

atsižvelgdamas į ES ir Viduržemio jūros regiono prekybos gaires, taikytinas iki 2010 m. ir vėliau, priimtas per 2009 m. įvykusią 8-ąją ES ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferenciją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

—

atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimus, steigiančius Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Tuniso (3), Izraelio (4), Maroko (5), Jordano (6), Egipto (7), Libano (8) ir Alžyro (9) asociacijas, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laikinąjį asociacijos susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (Palestinos savivaldos administracijos vardu) (10);

—

atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos įgyvendinimo etapo (96/142/EB),

—

atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos poveikio tvarumui įvertinimą, kurį parengė Mančesterio universiteto Plėtros politikos ir valdymo institutas,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos (11) kūrimo ir į joje aptariamas svarbias aplinkybes,

—

atsižvelgdamas į visų Europos ir Viduržemio jūros regiono ministrų konferencijų ir sektorių ministrų konferencijų, įvykusių nuo Barselonos proceso pradžios, išvadas ir ypač į 2010 m. lapkričio 11 d. vykusios 9-osios Viduržemio jūros šalių sąjungos prekybos ministrų konferencijos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-386/08 Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen,

—

atsižvelgdamas į ES deklaraciją dėl Ketvirtojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo, vykusio 2003 m. lapkričio 17–18 d. Briuselyje,

—

atsižvelgdamas į ES ir Izraelio techninį susitarimą dėl ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 4 protokolo ir Komisijos pranešimo importuotojams pavadinimu „Importas iš Izraelio į Bendriją“ (12),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, priimtas per 2009 m. gruodžio 8 d. Briuselyje vykusį 2985-ąjį Užsienio reikalų Tarybos posėdį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą apie protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kumuliacija tarp Europos Sąjungos, Alžyro, Egipto, Farerų salų, Islandijos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Norvegijos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną), Sirijos, Tuniso, Turkijos ir Vakarų Kranto bei Gazos Ruožo, taikymo pradžios datą (13),

—

atsižvelgdamas į susitarimą tarp Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės (14),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių teritorijos, kurioje vykdoma įstrižinė kilmės kumuliacija, veikla grindžiama daugybe dvišalių protokolų, kurių kilmės taisyklės yra pernelyg sudėtingos, kad įmonės, ypač mažosios ir vidutinės, ir šalys galėtų jomis pasinaudoti;

B.

kadangi 2007 m. spalio mėnesį Lisabonoje įvykusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų susitikime pritarta, kad būtų parengta konvencija, kurioje būtų kartu pateikiami visi protokolai, taikomi visos Europos ir Viduržemio jūros šalių erdvėje, ir kuri taptų viena supaprastinta priemone, padedančia lengviau naudotis visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliacija; kadangi ši konvencija patvirtinta per 2010 m. lapkričio 11 d. vykusią 9-ąją Viduržemio jūros šalių sąjungos prekybos ministrų konferenciją;

C.

kadangi šios konvencijos geografinė taikymo sritis išplėsta siekiant taip pat į ją įtraukti stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvius ir veiksmingai padidinti visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliacijos naudą;

D.

kadangi, nors šie veiksmai yra labai teigiami, rezultatas yra toks, kad bet koks piktnaudžiavimas prekių kilmės kumuliacijos taisyklėmis ar jų apėjimas taip pat darytų didesnį geografinį poveikį;

E.

kadangi ES yra sudariusi asociacijos susitarimus su Izraeliu ir su Palestina, iš kurių abu apima laisvosios prekybos susitarimą, kuriame nustatytos atskiros ir skirtingos nuostatos dėl preferencinės tvarkos prekybos srityje;

F.

kadangi Europos Sąjungos Taryba 2009 m. gruodžio 8 d. savo išvadoje dėl Artimųjų Rytų taikos proceso pabrėžia, „kad gyvenvietės […] yra neteisėta pagal tarptautinę teisę veikla ir kliūtis taikai, dėl kurios dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas gali tapti neįmanomas“;

G.

kadangi ES laikosi pozicijos, kad produktams, kilusiems iš vietų, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija, netaikoma lengvatinių tarifų tvarka pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą;

H.

kadangi dėl to, jog Izraelis ES ir Izraelio asociacijos susitarimą taikė okupuotoms teritorijoms, buvo netinkamai įgyvendinami ES teisė, pagal kurią, kaip patvirtino Teisingumo Teismas Byloje Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen, valstybių narių muitinės negali taikyti preferencinės tvarkos pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą produktams, kilusiems iš Izraelio okupuotų teritorijų;

I.

kadangi Europos piliečiai aiškiai išreiškė savo valią dėl produktų, įvežamų iš okupuotų Palestinos teritorijų;

J.

kadangi ES, taikydama kilmės taisykles produktams, kilusiems iš okupuotose teritorijose esančių gyvenviečių, susiduria su keliomis problemomis; kadangi Deklaracijoje dėl Ketvirtojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo, vykusio 2003 m., ES pabrėžė, kad dvišalį kilmės taisyklių klausimą svarbu išspręsti iki kilmės protokolo dalinio pakeitimo, kad būtų galima taikyti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliaciją; kadangi, neradus tokio sprendimo, Europos Komisija siekia šias problemas spręsti su Izraeliu sudarydama teisiškai neprivalomą dvišalį techninį susitarimą, pagal kurį Izraelis ant kiekvieno kilmės įrodymo pateikia pašto kodą vietų, kuriose atitinkami produktai pagaminti, taip sudarydamas sąlygas ES muitinėms nedelsiant Izraelio gyvenvietėse pagamintiems produktams taikyti nelengvatinius tarifus;

K.

kadangi šį techninį susitarimą sudarė ES bei Izraelis ir ELPA valstybės bei Izraelis; kadangi siūloma konvencija niekaip neišplečia šio susitarimo taikymo srities, kad ji apimtų konvencijoje numatytą geografinę teritoriją, ir neįpareigoja kitų šalių jo laikytis;

L.

kadangi pagal šio techninio susitarimo taisykles jau reikalaujama, kad Izraelis ir jo eksportuotojai skirtų gamybos veiklą, vykdomą teritorijose, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija, ir gamybą, vykdomą tarptautiniu mastu pripažintoje Izraelio valstybės teritorijoje;

M.

kadangi konvencija, tokia, kokia yra dabar, nesuteiks Europos Sąjungai ar jokiai kitai susitariančiajai šaliai papildomų teisės gynimo priemonių tais atvejais, kai manoma, kad taisyklių dėl prekių kilmės kumuliacijos laikomasi netinkamai;

N.

kadangi už teiginių, susijusių su į ES importuojamų produktų lengvatine kilme, pagrįstumo tikrinimą atsakingos atskirų ES valstybių narių muitinės; kadangi muitinės, nepaisant jų didžiausių pastangų, negali patikrinti ir kontroliuoti kiekvieno iš Izraelio į ES pagal lengvatinį režimą importuojamo produkto kilmės įrodymo dokumento ir kiekvieno krovinio; kadangi šioje konvencijoje ši logistinė problema gali būti apsunkinta didinant skaičių šalių partnerių, kurios, eksportuodamos produktus pagal savo susitarimus su ES, kumuliuoja apdorojimą arba perdirbimą su Izraelio eksportuojamomis medžiagomis;

O.

kadangi, nors reikia tinkamiau spręsti tikrosios Izraelio eksportuojamų produktų kilmės nustatymo problemą, šis klausimas neturėtų trukdyti viso regiono socialinei ir ekonominei integracijai;

P.

kadangi Arabų pavasaris išryškino poreikį sąžiningų ir teisingų taisyklių, kurios sudarytų sąlygas kiekvienos Viduržemio jūros regiono valstybės ir šalies gyventojams gauti visapusišką naudą iš savo pačių ekonominių pastangų, ir poreikį, kad ES aiškiai remtų tas pastangas; kadangi prasidėjus Arabų pavasariui ES dar kartą išreiškė savo įsipareigojimą gerinti prekybinius santykius su arabų šalimis,

Q.

kadangi 2011 m. kovo 8 d. komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ Europos Komisija nurodo, kad konvencijos priėmimas yra viena iš priemonių, kuria siekiama užtikrinti maksimalų prekybos ir investicijų poveikį šiame regione;

R.

kadangi iki 2010 m. nebuvo sukurta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zona; kadangi viena iš pagrindinių šios nesėkmės priežasčių –Viduržemio jūros regiono pietuose esančių valstybių socialinės, prekybinės ir ekonominės tarpusavio integracijos stoka;

S.

kadangi šis susitarimas gali daryti labai didelį poveikį šalims ir regionams;

1.

mano, kad tarptautinė prekyba gali skatinti ekonominį augimą, ekonominę diversifikaciją ir skurdo mažėjimą – visa tai būtina siekiant demokratizuoti Viduržemio jūros regioną; remia Komisijos pastangas Viduržemio jūros regione pagamintoms ir kumuliuotoms prekėms sudaryti lengvatines sąlygas patekti į ES vidaus rinką;

2.

palankiai vertina iniciatyvą supaprastinti kilmės taisyklių kumuliacijos sistemos taikymą visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių teritorijoje; mano, kad Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija – labai didelis žingsnis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir socialinei bei ekonominei integracijai pietinėse kaimyninėse šalyse;

3.

yra susirūpinęs dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos, kuri turėjo būti sukurta iki 2010 m., tačiau nebuvo įsteigta, kūrimo proceso esamos padėties; apgailestauja, kad įvairūs veikėjai nepasiekė jokios realios pažangos kuriant reikalingas sąlygas; ragina vystyti pietuose esančių valstybių dvišalį ir daugiašalį ekonominį bendradarbiavimą, kuris šių šalių piliečiams galėtų suteikti apčiuopiamos naudos ir pagerinti politinį klimatą regione; pripažįsta, kad labiausiai šiam projektui trukdė pietinių Viduržemio jūros regiono šalių tarpusavio prekybos trūkumas; tirtina, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimas turėtų likti vienu iš ES ir jos pietinių partnerių tikslu; mano, kad ši konvencija yra svarbus žingsnis siekiant sukurti laisvosios prekybos zoną ir galima paskata pietinių šalių tarpusavio prekybai;

4.

tikisi, kad naujos demokratinės valstybės, kurios regione atsiras po Arabų pavasario, skatins žmogaus ir socialines teises ir plėtos politinį dialogą, kurio rezultatas būtų prekybai regiono viduje palankesnės aplinkos sukūrimas, nes viena iš šios nepakankamos prekybos priežasčių buvo ankstesnių diktatorių politika; skatina šias naujas demokratines valstybes glaudžiai bendradarbiauti Agadyro grupėje ir visapusiškai naudotis šia konvencija; prašo Komisiją teikti šioms naujoms demokratinėms valstybėms techninę pagalbą, kad jos galėtų visapusiškai naudotis jų turimomis prekybos priemonėmis, įskaitant šią konvenciją;

5.

palankiai vertina tai, kad konvencija – vienintelė priemonė, kurią taikant ne tik sukuriama reikalinga teisinė įstrižinės kumuliacijos sistema, apimanti tradicines Viduržemio jūros regiono pietinės dalies partneres, bet ir įtraukiami stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai bei ELPA valstybės, ir taip išplečiama geografinė kumuliacijos aprėptis ir bendram eksportui užtikrinama didesnė rinka;

6.

apgailestauja, kad kartu su šia konvencija nesukuriama ginčų sprendimo sistema, kuri būtų taikoma sprendžiant prekių kilmės įrodymo patikrinimo klausimus; mano, kad šia konvencija įsteigtas Jungtinis komitetas nebus tinkama priemonė šiems klausimams spręsti; pažymi, kad tokius klausimus reikės spręsti taikant dvišales ginčų sprendimų sistemas, kai jų esama;

7.

laikosi nuomonės, kad šią konvenciją labai sustiprintų bendra veiksminga ginčų sprendimo sistema, kurią taikant būtų greitai ir tinkamai sprendžiami ginčai dėl produktų kilmės ir kumuliacijos; ragina Komisiją įvertinti galimybę tokią sistemą įtraukti į ateityje peržiūrėtą konvenciją;

8.

apgailestauja, kad konvencijoje nenumatyta ateityje imtis jokios persvarstymo ar peržiūros procedūros; mano, kad būtų naudinga laiku peržiūrėti tokią sudėtingą ir išsamią priemonę kaip ši konvencija; taigi prašo Komisiją apsvarstyti galimybę į šią konvenciją įtraukti nuostatą dėl peržiūros;

9.

pabrėžia, jog labai svarbu, kad sudarius šią konvenciją būtų kiek galima greičiau persvarstytos šios konvencijos šalims taikomos kilmės taisyklės ir kad jos būtų persvarstytos taip, jog pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims taikytinos kilmės taisyklės būtų suderintos su taisyklėmis, kurias siūloma įtraukti į naująjį reglamentą dėl bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos; mano, kad taikant mažiau palankias kilmės taisykles būtų pakenkta visapusėms šios konvencijos galimybėms, o pietinės kaimyninės šalys patektų į nepalankią padėtį;

10.

yra labai susirūpinęs dėl kai kurių įmonių, kurios ir toliau savanaudiškai naudojasi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sąlygomis eksportuodamos okupuotose teritorijose gaminamus produktus, praktikos; apgailestauja dėl šios praktikos ir mano, kad ją vykdant nepaisoma ES tarptautinės politikos ir piktnaudžiaujama didelėmis teisėtos preferencinės prieigos prie Sąjungos vidaus rinkos galimybėmis; todėl ragina Komisiją sudaryti juodąjį įmonių, toliau vykdančių abejotiną praktiką, sąrašą ir pranešti apie tai valstybėms narėms;

11.

primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime byloje Firma Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen patvirtino, kad importuojančių valstybių narių muitinės gali atsisakyti taikyti lengvatinį režimą pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą į ES eksportuojantiems produktams, kurių kilmės vieta yra Izraelio okupuotos teritorijos arba dėl kurių Izraelio valdžios institucijos nepateikia pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti jų tikrąją kilmę;

12.

laikosi nuomonės, kad įgyvendinant konvenciją neturėtų būti tęsiama ar sudaroma padėtis, kuri skatintų šį piktnaudžiavimą taisyklėmis ar jam sudarytų sąlygas; pabrėžia, kad dėl konvencijos, kaip nurodoma jos preambulėje, neturėtų susidaryti prastesnė padėtis negu esant ankstesniems laisvosios prekybos partnerių, taikančių įstrižinę kumuliaciją, santykiams; prašo Komisiją bendradarbiauti su Europos Parlamentu, kad būtų sutelkta jų politinė valia ir svoris siekiant rasti sprendimą, kaip užkirsti kelią šiam piktnaudžiavimui vidaus rinkos taisyklėmis; ragina Komisiją pateikti naujų pasiūlymų dėl veiksmingesnio šios problemos sprendimo;

13.

pažymi, kad ES ir ELPA valstybės narės yra su Izraeliu sudariusios techninį susitarimą teritorijų klausimu, kuriame pateikiami tam tikri, nors ir riboti, sprendimai; laikosi nuomonės, kad šiuose techniniuose susitarimuose pateikiami sprendimai nėra pakankami; be to, pabrėžia, kad šie techniniai susitarimai neprivalomi kitoms šios regioninės konvencijos šalims; taigi yra sunerimęs, kad ši regioninė konvencija gali paskatinti plisti situacijas, kai kitos susitariančiosios šalys apdorodamos ir perdirbdamos jų pačių teritorijose pagal jų susitarimus su Izraeliu importuotus produktus susidurs su kumuliacijos pagal jų susitarimus su ES užtikrinimo sunkumais;

14.

ragina Komisiją peržiūrėti ir, jeigu reikia, persvarstyti techninį susitarimą siekiant jį padaryti veiksmingesnį ir paprastesnį; prašo Komisiją rasti sprendimą, kuris taip pat būtų taikomas iš trečiųjų šalių, kurios savo teritorijoje kumuliavo apdorojimą ar perdirbimą naudojant pagal jų susitarimus su Izraeliu importuotas medžiagas, importuojamoms prekėms; prašo Komisiją bet kada ateityje persvarstant šią regioninę konvenciją skatinti įtraukti nuostatas, padedančias visoms susitariančiosioms šalims vienodai taikyti teritoriškumo principą;

15.

pažymi, kad pagal techninį susitarimą, kurį šiuo metu taiko, viena vertus, ES ir Izraelis, kita vertus, ELPA ir Izraelis, nustatytas procedūras Izraelio muitinės ir eksportuotojai jau skiria gamybos veiklą, vykdomą okupuotose teritorijose įkurtose Izraelio gyvenvietėse, ir gamybą, vykdomą tarptautiniu mastu pripažintoje Izraelio valstybės teritorijoje; apgailestauja, kad pagal šias procedūras neteikiama informacija apie pasekmes skyrimo, kurį taiko Izraelio valdžios institucijos ir eksportuotojai, kad ES muitinės galėtų tą patį skyrimą taikyti teisingai, paprastai ir veiksmingai; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybių narių muitinėmis, kad būtų rastas sprendimas siekiant šią techninį susitarimą padaryti paprastą, veiksmingą ir patikimą;

16.

mano, kad su Izraeliu turėtų būti susitarta dėl esamą techninį susitarimą galinčios pakeisti paprastos, veiksmingos ir patikimos priemonės, pagal kurią Izraelio eksportuotojai ir muitinės taikytų tą patį skyrimą ir aiškiai bei tinkamai nurodytų, kada jie kilmės statusą skiria produktams remdamiesi gamybos veikla, vykdoma teritorijose, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija;

17.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų muitinės veiksmingai taikytų techninį susitarimą ir Europos Teisingumo Teismo sprendimo esmę Izraelio kumuliuotiems produktams, kurie į ES patenka pagal šioje regioninėje konvencijoje nustatytą įstrižinę kumuliaciją; yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų imtis vadovaujamo vaidmens koordinuojant tokias ES masto pastangas ir taip pat turėtų imtis priemonių informuoti įvairias atskirų valstybių narių muitines apie tai, kaip techninis susitarimas turėtų būti taikomas Izraelio kumuliuotiems produktams; mano, kad ES muitinės turėtų veiksmingiau kontroliuoti techninio susitarimo taikymą siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui lengvatinių muitų tarifų sistema;

18.

kadangi tokių nuostatų konvencijoje nėra, prašo Komisiją po 3 metų atlikti poveikio vertinimą ir, inter alia, įvertinti naudą, gautą priėmus šią konvenciją ir pagal konvenciją vykdomos kumuliacijos poveikį tam tikrų anksčiau nurodytų įmonių praktikai;

19.

pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą (ypač Viduržemio jūros regiono pietinių šalių verslo bendruomenėse) galimybių, kurias teikia pagal naująją Visos Europos ir Viduržemio jūros šalių konvenciją supaprastinta kumuliacija, klausimu; pritaria Komisijos iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti minėtą informuotumą;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui.