30.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 249/4

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą dėl 2012 m. metinės augimo apžvalgos (MAA) (COM(2011)0815) ir į prie jos pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano (5),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (pranešta dokumentu Nr. C(2008)5737) (6) ir į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl šios rekomendacijos (7),

—

atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto (SAK) nuomonę ir pranešimą dėl strategijos „Europa 2020“ socialinių aspektų (SPC/2010/10/7 final),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (8),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis (COM(2010)0477),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (11),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (12),

—

atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (13),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (14),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0021/2012),

A.

kadangi socialiniai krizės padariniai sunkūs ir dar labiau sustiprėjo kai kuriose šalyse siekiant kovoti su valstybių skolų krize pritaikius taupymo priemones, mažėjant darbo vietų ir privačiajame, ir viešajame sektoriuje, mažinant išmokas, teikiant mažiau viešųjų paslaugų ir visoje ES gilėjant skurdui;

B.

kadangi nedarbas nuo 2008 m. labai padidėjo ir dabar ES darbo neturi 23 mln. žmonių, o tai atitinka 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų; kadangi siekdama įgyvendinti tikslą didinti užimtumą, ES turės iki 2020 m. papildomai įdarbinti 17,6 mln. žmonių;

C.

kadangi viso jaunimo, nepaisant jo išsilavinimo lygio, padėtis darbo rinkoje itin sunki, nes dažnai jie tenkinasi nesaugiomis darbo sutartimis ir nemokama praktika; kadangi šioje sudėtingoje padėtyje jaunimas atsiduria ir dėl to, kad jų įgyti įgūdžiai neatitinka rinkos poreikių.

D.

kadangi tarp tų, kuriuos skaudžiausiai palietė krizė, yra greitai į pensiją išeisiantys žmonės, ilgai darbo neturintys darbuotojai, trečiųjų šalių piliečiai ir žemos kvalifikacijos darbuotojai;

E.

kadangi lyčių aspektai itin svarbūs norint pasiekti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus, nes moterys sudaro didžiausią dalį kol kas nepanaudotos darbo jėgos ir skurdžiai gyvenančių asmenų ES daugumą; kadangi dėl šios priežasties visame Europos semestro procese ypatingą dėmesį reikia skirti ir lyčių aspekto integravimui, ir moterims skirtos politikos priemonėms;

F.

kadangi ES didėja dirbančių asmenų skurdas ir darbo nesaugumas, taip pat aukštas bedarbių asmenų lygis ir išaugo vidutinis nedarbo laikotarpis; kadangi dėl krizės atsirado naujos žmonių, kuriems gresia skurdas, kategorijos; kadangi Socialinės apsaugos komitetas (SAK) įspėja, kad dėl netinkamai orientuotų ir socialinės apsaugos sistemoms kenksmingų fiskalinio konsolidavimo priemonių poveikio socialinės apsaugos sistemoms daugėja žmonių, kuriems kyla grėsmė gauti nepakankamas pajamas, didėja vaikų skurdo, didelio materialinio nepritekliaus ir socialinės atskirties grėsmė ir kadangi integruotų aktyvios įtraukties strategijų įgyvendinimas turi būti vienas iš svarbiausių ES ir nacionalinių socialinės politikos darbotvarkių aspektų;

G.

kadangi taupymo priemonės ir fiskalinio konsolidavimo priemonės gali daryti neproporcingai neigiamą poveikį moterų padėčiai darbo rinkoje ir moterų skurdui, pavyzdžiui, dėl moterims poveikį turinčio viešojo sektoriaus finansavimo mažinimo ir mažesnių biudžeto išmokų vaikų priežiūrai;

H.

kadangi, nors aplinkybės ir verčia skubėti, valstybių narių pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų neatitinka lūkesčių; kadangi nacionalinėse reformų programose nustatytų įsipareigojimų nepakanka norint įgyvendinti daugumą tikslinių ES lygmens rodiklių;

I.

kadangi socialiniai ir užimtumo aspektai sujungti tik į vieną iš penkių metinės augimo apžvalgos prioritetų, o strategijoje „Europa 2020“ jie atitinka tris iš penkių pagrindinių tikslų;

1.

ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad į jos 2012 m. Europos semestro politikos gaires būtų įtrauktos šios nuostatos, ir paveda savo Pirmininkui šios pozicijos laikytis per 2012 m. kovo 1–2 d. d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimą.

2.

ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad remiantis metine augimo apžvalga išdėstytomis metinėmis politikos gairėmis būtų siekiama įgyvendinti visus strategijoje „Europa 2020“ numatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus;

3.

ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti savo politikos gairėse numatytų įvairių prioritetų darną, kad fiskalinio konsolidavimo gairės būtų socialiai teisingos ir jomis nebūtų didinamas skurdas, menkinamos pastangos kovoti su nedarbu ir būtų švelninamos socialinės krizės pasekmės; yra tvirtai įsitikinęs, kad daugiausia dėmesio reikia skirti suderintų reformų priemonėms, kuriomis būtų skatinamas tinkamas trumpalaikis ir vidutinio laikotarpio bei ilgalaikis augimas; todėl pabrėžia, kad biudžeto valdymo, ekonomikos augimo ir užimtumo priemones reikia vertinti kartu, nes visos jos vienos nuo kitų priklauso ir kartu yra būtina ekonomikos atsigavimo sąlyga;

4.

ragina Europos Vadovų Tarybą savo politikos gairėse užtikrinti, kad ES lėšos būtų skiriamos strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti;

5.

yra labai susirūpinęs, kad dabartinių nacionalinių tikslinių rodiklių nepakanka norint pasiekti pagrindinius strategijoje „Europa 2020“ numatytus užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo tikslus; ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės aktyviau siektų savo nacionalinių tikslinių rodiklių, kad kartu su jais būtų vadovaujamasi konkrečiomis tikroviškomis įgyvendinimo gairėmis ir kad šių tikslų įgyvendinimas būtų vertinamas pagal aiškius ir nuoseklius rodiklius, parengtus vadovaujantis sutarta bendra vertinimo sistema – taip ES įgytų aiškių, įgyvendinamų galimybių pasiekti visus strategijos „Europa 2020“ tikslus, o pažangą būtų galima skaidriai įvertinti;

6.

ragina Europos Vadovų Tarybą suteikti reikiamą biudžetinę laisvę ir skatinti investicijas į tvarių ir gerų darbo vietų kūrimą įvairiuose sektoriuose ir investicijas į darbuotojų bei bedarbių mokymą ir skurdo mažinimą;

7.

ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti politikos gaires, kaip sumažinti su atlyginimais nesusijusių mokesčių už darbuotojus naštą, kartu reikalaujant, kad įmonės, kurios naudosis šiomis išimtimis ir (arba) lengvatomis, mainais užtikrintų deramus atlyginimus; mano, kad šiomis sąlygomis būtų patraukliau samdyti ir išlaikyti darbuotojus ir atitinkamai pagerėtų visos darbo rinkos, ypač pažeidžiamų grupių, padėtis; ragina Europos Vadovų Tarybą laikantis subsidiarumo principo patvirtinti gaires, kaip didinti pajamas taikant sąžiningą, progresyvinę, perskirstomąją, veiksmingą ir ekonomišką mokesčių sistemą ir geriau ją koordinuoti, kad būtų galima kovoti su mokesčių slėpimu, taigi užtikrinti sistemos sąžiningumą ir išsaugoti socialinę sanglaudą;

8.

apgailestauja, kad politikos gairėse, kuriose siekiama padaryti darbo vietas patrauklias, nesprendžiamas darbo vietų kokybės klausimas ir per mažai dėmesio skiriama, jog būtų sudarytos reikiamos sąlygos aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, ypač moterims, neįgaliesiems ir blogiausias sąlygas turintiems asmenims, pavyzdžiui, ilgalaikiams bedarbiams; ragina Europos Vadovų Tarybą aptarti ir deramo darbo gaires bei pastangas padėti suderinti darbo, šeimos ir privatų gyvenimą – teikti finansiškai prieinamą vaiko priežiūrą, šeimos atostogas ir sudaryti lanksčias darbo sąlygas;

9.

įspėja, kad taupymo priemonėmis ir mažinant administracinę naštą neturėtų būti trukdoma laikytis socialinės apsaugos, sveikatos ir saugos standartų, taip pat neturėtų būti sudaromos lengvesnės sąlygos arba atleidžiama nuo prievolės laikytis ES teisės aktų;

10.

pabrėžia, kad labai svarbu neprarasti jaunosios kartos teikiamų galimybių, ir ragina Europos Vadovų Tarybą kovai su jaunimo nedarbu teikti pirmenybę; ragina valstybes nares parengti nedirbančiam, švietimo ar mokymo sistemoje nedalyvaujančiam jaunimui skirtas išsamias strategijas, įskaitant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, įgūdžių neatitikties darbo rinkos poreikiams problemos sprendimo priemones, jaunimo verslumo skatinimo priemones ir sistemas, kurios baigus mokslus užtikrintų galimybę gauti darbą, pavyzdžiui, „dvigubą profesinį mokymą“; ragina valstybes nares artimai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais pradėti taikyti jaunimo garantijas, užtikrinančias kiekvienam jaunuoliui ES galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo; pabrėžia, kad labai svarbu, jog kuo mažiau jaunimo dirbtų nesaugaus pobūdžio darbą, pavyzdžiui, pagal laikinas sutartis, ne visą darbo dieną, ar atliktų neapmokamą praktiką, jeigu jie to nepageidauja;

11.

teigiamai vertina tai, kad pirmą kartą į metinę augimo apžvalgą įtrauktos skurdo ir socialinės atskirties mažinimo gairės, ir ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti šias gaires kaip prioritetą, kartu užtikrinant, kad kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi nebūtų apsiribojama priemonėmis, kuriomis siekiama žmones integruoti į darbo rinką, o daugiau dėmesio būtų skiriama socialinei apsaugai ir menkus ryšius su darbo rinka turinčių arba jų išvis neturinčių pažeidžiamų grupių aktyviai įtraukčiai;

12.

pabrėžia, kad SESV 9 straipsnis turi būti integruotas į Europos semestrus, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kartu atliekant ex-ante ir ex-post socialinio poveikio vertinimus;

13.

primena, kad didėjant valstybių narių ekonominės politikos Europos dimensijos svarbai turėtų didėti ir demokratinis teisėtumas ir atitinkama atskaitomybė Europos Parlamentui bei valstybių narių parlamentams; mano, kad nesant teisinio pagrindo, dėl kurio metinei augimo apžvalgai būtų galima taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, Europos Vadovų Taryba, tvirtindama politikos gaires ir siekdama įtvirtinti jų demokratinį teisėtumą, privalo itin atidžiai atsižvelgti į Parlamento pastabas, o skubus poreikis įgyvendinti taupymo priemones ir fiskalinę drausmę negali būti svarbesnis už poreikį taikyti demokratinį sprendimų priėmimo procesą;

14.

ragina Europos Vadovų Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant įtvirtinti atsakomybę, į politikos gairių įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtraukti valstybių narių ir regionų parlamentai, socialiniai partneriai, valdžios institucijos bei pilietinė visuomenė;

15.

ragina Komisiją 2013 m. metinę augimo apžvalgą paversti metinėmis tvaraus augimo gairėmis ir ją pateikti tokia forma, kad Parlamentas galėtų siūlyti pakeitimus, taip pat užtikrinti, kad taikant skaidrų tarpinstitucinio sprendimų priėmimo procesą bendru susitarimu būtų parengtos politikos gairės;

16.

ragina valstybes nares remti iniciatyvas, kuriomis padedama plėtoti daugiausia darbo vietų galinčius sukurti sektorius, ypač pereinančius prie tvarios ekonomikos (ekologiškų darbo vietų), taip pat sveikatos ir socialinių paslaugų („baltųjų“ darbo vietų) ir skaitmeninės ekonomikos sektorius;

17.

ragina valstybes nares gerinti verslo, ypač MVĮ, aplinką ir ypač skatinti kuriamus verslo subjektus ir remti darbo vietų kūrimą veikiančiose MVĮ;

18.

ragina Europos Vadovų Tarybą įtvirtinti pastangas tobulinti bendrąją rinką, skatinti skaitmeninę ekonomiką ir teikti pirmenybę pažangiam reglamentavimui, kad mažėtų nereikalinga biurokratija;

19.

ragina valstybes nares padidinti įdarbinimo tarnybų aprėptį, jų veiklos veiksmingumą ir glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais patvirtinti veiksmingas aktyvias darbo rinkos politikos priemones, kurios būtų abipusiškai remiamos deramomis skatinimo dirbti iniciatyvomis, pvz., perėjimo nuo socialinės paramos prie darbo programomis, ir tinkamomis lengvatų sistemomis, siekiant išlaikyti žmonių gebėjimą įsidarbinti, padėti jiems grįžti į darbą ir išsaugoti deramas gyvenimo sąlygas;

20.

ragina valstybes nares remti ir gerinti lankstesnės darbo tvarkos, ypač pagyvenusiems ir jauniems darbuotojams, diegimo sąlygas ir skatinti darbuotojų judumą; pabrėžia, kaip svarbu didinti darbo našumą ir veiksmingumą visoje ES, kad būtų atkurtas Europos konkurencingumas;

21.

ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti struktūriniais fondais siekiant gerinti įsidarbinimo galimybes ir veiksmingai kovoti su struktūriniu bei ilgalaikiu nedarbu; mano, kad Komisija turėtų toliau padėti valstybėms narėms siekti šio tikslo ir joms teikti rekomendacijas, ypač šiais nuosmukio ir socialinių iššūkių laikais;

22.

mano, kad pagrindinis strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jeigu bus gerokai padidintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų pateiktos griežtesnės gairės, kuriomis turėtų būti siekiama sudaryti reikiamas sąlygas didesniam moterų užimtumui, pvz., finansiškai prieinamą slaugą ir vaikų priežiūrą, tinkamas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų sistemas, lanksčias darbo valandas ir lanksčią darbo vietą;

23.

ragina Europos Vadovų Tarybą įvertinti, ar jos politikos rekomendacijomis veiksmingai remiamas visų namų ūkio suaugusiųjų dalyvavimas darbo rinkoje, užtikrinami derami atlyginimai ir sudaromos sąlygos pagerinti mažai apmokamą arba nesaugų darbą dirbančių asmenų padėtį, nes tai – trys priemonės, kuriomis galima sumažinti dirbančių asmenų skurdą; ragina valstybes nares kovoti su dirbančių asmenų skurdu – vykdyti darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti deramus darbuotojų atlyginimus;

24.

ragina Komisiją savo pažangos ataskaitose naudoti pagal lytis išskaidytus duomenis;

25.

ragina valstybes nares taip pat pripažinti, kad pagyvenę darbuotojai savo įmonėms teikia realios papildomos naudos, ir sudaryti pagal amžių pritaikytas darbo sąlygas, kuriomis dirbti norintys pagyvenę darbuotojai turėtų galimybę dalyvauti ir likti darbo rinkoje; ragina valstybes nares įgyvendinant šias priemones kovoti su diskriminacija dėl amžiaus, užuot skatinus pagyvenusius darbuotojus pasitraukti iš darbo rinkos skatinti juos į ją įsitraukti ir pritaikyti darbo sąlygas pagyvenusių darbuotojų poreikiams, pvz., įgyvendinti teisę į lankstų darbo laiką ir lanksčią darbo vietą, teisę į mokymą ir teisę lanksčiomis sąlygomis išeiti į pensiją, visiems užtikrinant pakankamą pensiją; mano, kad profesinės sveikatos skatinimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas aktyvus senėjimas visą profesinį gyvenimą ir jį baigus;

26.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad laikinas darbo sutartis arba darbo ne visą darbo dieną sutartis sudarę darbuotojai turėtų vienodą statusą, įskaitant atleidimo ir darbo užmokesčio sąlygas, kaip numatyta pagal pirminę ir antrinę ES teisę, ir kad šie darbuotojai bei savarankiškai dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinę apsaugą ir galimybę mokytis ir kad sisteminės sąlygos būtų tokios, kuriomis jie galėtų daryti karjerą; ragina valstybes nares įgyvendinti bendruosius susitarimus dėl darbo ne visą darbo dieną ar terminuoto darbo ir veiksmingai vykdyti direktyvą, kuria nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai;

27.

mano, kad reikiamos darbo rinkos reformos, kuriomis siekiama padidinti produktyvumą ir konkurencingumą, turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant socialinį teisingumą ir skatinant didinti darbo vietų kokybę, kartu laikantis nacionalinių socialinio dialogo tradicijų;

28.

ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant padidinti judumą darbo rinkoje ir tarp skirtingų darbo rinkų ir panaikinti visas esamas teisines ir administracines kliūtis, trukdančias laisvam darbuotojų judėjimui Europos Sąjungoje;

29.

ragina Europos Vadovų Tarybą nustatyti finansinių sandorių mokestį, kad būtų skatinama kurti tvarias darbo vietas;

30.

apgailestauja, kad nepakankamai stengiamasi lyčių aspektus integruoti į metinės augimo apžvalgos prioritetus, nors Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.) Komisija raginama lyčių lygybės perspektyvą integruoti į metinę augimo apžvalgą; ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad lyčių nelygybės problemos būtų sprendžiamos teikiant politikos rekomendacijas; ragina valstybes nares lyčių aspektus integruoti į rengiamas nacionalines reformų programas; ragina Komisiją konkrečioms šalims skirti rekomendacijas, jeigu valstybės narės neatsižvelgs į lyčių aspektus;

31.

ragina valstybes nares atitinkamai pritaikyti ir plėsti investicijas į švietimą, mokymą, verslumo skatinimą ir mokymąsi visą gyvenimą visoms amžiaus grupėms ne tik formalaus švietimo sistemoje, bet ir plėtojant neformalųjį švietimą bei savišvietą, nes tai teikia didesnių augimo galimybių, ir įspėja dėl ilgalaikių socialinių ir ekonominių švietimo biudžetų mažinimo padarinių;

32.

ragina ES ir valstybes nares panaikinti gebėjimų neatitiktį ir trūkumą, didinti universitetų, mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų ir įmonių sąveiką – gerinti gebėjimų poreikių prognozavimą, pertvarkyti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant atsižvelgti į darbo rinkos reikmes, suteikti darbuotojams naujų gebėjimų siekiant kovoti su struktūriniu nedarbu ir parengti darbo jėgą perėjimui prie pažangios, tvarios ir įtraukios ekonomikos;

33.

primygtinai ragina valstybes nares neleisti, kad taupymo priemonės darytų žalą ekonomikos augimui palankiai politikai, ir pirmenybę teikti ekonomikos augimui skatinti skirtoms išlaidoms, pvz., išlaidoms švietimui, mokymuisi visą gyvenimą, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kartu užtikrinant šių išlaidų efektyvumą;

34.

primena, kad pavyzdinėje iniciatyvoje „Judus jaunimas“ Komisija žadėjo pasiūlyti stažuočių kokybės sistemą, ir ragina ją šią sistemą nedelsiant pateikti;

35.

ragina energingai įgyvendinti nacionalines kvalifikacijų sistemas kaip priemonę skatinti plėtoti mokymąsi visą gyvenimą;

36.

ragina Komisiją, valstybes nares ir darbdavius sukurti daugiau galimybių darbuotojoms moterims naujų technologijų sektoriuje, kad būtų sustiprintas moderniųjų technologijų sektorius, kaip siekiama strategijoje „Europa 2020“;

37.

atkreipia dėmesį į tai, jog remiantis 2011 m. lapkričio mėn. Eurobarometro apklausos duomenimis 49 proc. Europos piliečių nurodė, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi turėtų būti prioritetiniai politikos klausimai, kuriuos, jų nuomone, turėtų skatinti spręsti Europos Parlamentas, ir kad šie klausimams jie teikia didesnę pirmenybę nei ekonomikos koordinavimui, biudžeto ir fiskalinei politikai;

38.

ragina valstybes nares pagerinti socialinės apsaugos sistemų pakankamumą ir veiksmingumą, įskaitant pensijų sistemų prieinamumą tinkamai laikantis lyčių lygybės principo, ir užtikrinti, kad šios sistemos padėtų ir toliau švelninti skurdo ir socialinės atskirties poveikį;

39.

ragina valstybes nares įgyvendinti aktyvias įtraukties strategijas ir teikti pakankamas, finansiškai prieinamas aukštos kokybės paslaugas bei deramą paramą minimalias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat modeliuoti kokybiškas darbo vietas, kad mažas pajamas gaunančios ir pažeidžiamos grupės netaptų socialiai atskirtos;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis Socialinės apsaugos komiteto raginimu parengti integracines nacionalines socialines ataskaitas, kuriomis būtų grindžiamos nacionalinės reformų programos, atitinkančios socialinės srities atvirojo koordinavimo metodo bendruosius tikslus ir teikiančios daugiaaspekčius sprendimus skurdui panaikinti, kuriuos įgyvendinant būtų padedama naudotis teisėmis, ištekliais ir paslaugomis;

41.

ragina valstybes nares ir Komisiją patvirtinti, įgyvendinti ir vykdyti veiksmingas nediskriminavimo priemones; ragina Komisiją išsiaiškinti, kodėl nedaroma pažangos įgyvendinant ir vykdant konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodytas nediskriminavimo priemones;

42.

ragina valstybes nares savo nacionalinėse reformų programose nurodyti, kaip ES lėšos bus panaudojamos padedant siekti nacionalinių skurdo mažinimo ir kitų socialinių, užimtumo ir švietimo tikslų, užtikrinant, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai;

43.

įspėja, kad metinėje augimo apžvalgoje propaguojamomis pensijų reformomis siekiant sumažinti deficitus negali būti tik padidinamas pensinis amžius, priešingai, turi būti atsižvelgiama į darbo stažą ir užtikrinama derama visuotinė aprėptis, sumažinant pagyvenusių asmenų skurdą ir nekeliant pavojaus valstybinėms pensijų sistemoms;

44.

ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad bet kokiomis sveikatos apsaugos sistemų reformomis būtų siekiama pagerinti kokybę ir užtikrinti pakankamumą, finansinį prieinamumą ir visuotinį prieinamumą;

45.

nerimauja dėl socialinio krizės poveikio moterų skurdui; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas būtų suderinamas su socialine strategijos „Europa 2020“ plotme ir užimtumo gairėmis; be to, ragina Komisiją įvertinti taupymo priemonių poveikį lyčių lygybei ir moterų užimtumui;

46.

ragina Komisiją parengti lyčių aspektų analizę ir juos integruoti sprendžiant pensijų reformų poveikio moterų gyvenimui ES klausimus, siekiant individualizuoti teises į pensiją, socialinės apsaugos ir mokesčių sistemas;

47.

yra susirūpinęs, kad Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentai Europos semestro procese ir toliau atlieka ribotą vaidmenį; apgailestauja dėl to, kad Komisijos inicijuotoje metinėje augimo apžvalgoje, kurią turi patvirtinti Europos Vadovų Taryba, išdėstytos politikos gairės parengtos nedalyvaujant parlamentų atstovams, todėl joms trūksta demokratinio teisėtumo;

48.

pažymi, kad penkioms valstybėms narėms, kurios dabar sudariusios susitarimo memorandumą su Komisija, TVF ir ECB, 2011 m. liepos mėn. nebuvo pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos; ragina Komisiją užtikrinti, kad susitarimo memorandumo įgyvendinimas visapusiškai atitiktų strategijoje „Europa 2020“ numatytų užimtumo didinimo ir skurdo mažinimo tikslų įgyvendinimą; pakartoja savo nuomonę, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) turėtų dalyvauti Komisijos, TVF ir ECB finansinės pagalbos programose; ragina Europos Vadovų Tarybą teikti atitinkamoms valstybėms narėms reikiamas paskatas investuoti į tvarių darbo vietų kūrimą, švietimą ir mokymą bei skurdo mažinimą norint sudaryti joms sąlygas prisidėti prie pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo;

49.

ragina valstybes nares atsižvelgiant į sunkiausias kada nors Europos Sąjungą ištikusias ekonomikos krizes nedelsiant įgyvendinti reikiamas nacionalines reformų programas;

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.