20.8.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 239/46 |
2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis
ES lygmens veiksmai sporto sektoriuje
P7_TA(2012)0025
2012 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje (2011/2087(INI))
2013/C 239 E/09
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kova su korupcija Europos Sąjungoje“ (COM(2011)0308), |
— |
atsižvelgdamas į dvi Europos Tarybos konvencijas: 1985 m. rugpjūčio 19 d. konvenciją dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir 1990 m. rugpjūčio 19 d. antidopingo konvenciją, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl moterų ir sporto (1), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl pagrindinių darbo standartų laikymosi gaminant sporto prekes olimpinėms žaidynėms (2), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su dopingu sporte (3), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl kovos su rasizmu futbole (4), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl prievartinės prostitucijos tarptautinių sporto renginių metu (5), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje (6), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime (7), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto“ (8), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (9), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo (10), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m. (11), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. pareiškimą dėl didesnės paramos mėgėjų sportui (12), |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2010/37/EB dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį (13), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl naujos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 1 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (14), |
— |
atsižvelgdamas į 1999 m. gruodžio mėn. Punta del Estės deklaraciją ir UNESCO apskritojo stalo susitikimą dėl tradicinių sporto šakų ir žaidimų (TSG) (15), kuriame spręstas klausimas dėl tradicinių sporto šakų ir žaidimų pripažinimo nematerialiuoju paveldu ir kultūrinės įvairovės simboliu, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką ir Komisijos sprendimus dėl sporto, |
— |
atsižvelgdamas į Europos chartiją dėl moterų teisių sporte („Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Sportas – stiprioms ir stipresnėms moterims“), |
— |
atsižvelgdamas į Chartiją dėl veiksmų dėl lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacijos panaikinimo sporte; |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 19 ir 165 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 11–12 d. Regionų komiteto nuomonę (16) ir 2011 m. spalio 26–27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (17), |
— |
atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0385/2011), |
A. |
kadangi sportas padeda siekti strateginių Sąjungos tikslų, atskleisti pagrindines pedagogines ir kultūrines vertybes ir skatinti integraciją, nes jis skirtas visiems piliečiams, neatsižvelgiant į jų lytį, etninę kilmę, religiją, amžių, tautybę, socialinę padėtį ar seksualinę orientaciją; |
B. |
kadangi priimant ETT sprendimus ir Komisijos sprendimus sporto klausimais pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į specifinį sporto pobūdį; |
C. |
kadangi visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant politikos formuotojus, turi atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį, jo struktūrą, pagrįstą savanoriška veikla, ir jo visuomeninę bei ugdymo funkcijas; |
D. |
kadangi sporto pobūdis yra specifinis – sportas pasižymi svarbiais išskirtiniais esminiais aspektais, dėl kurių jis išsiskiria iš visų kitų ekonominės veiklos sektorių; kadangi, kai tai tinkama ir būtina, vis dėlto jam turėtų būti taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai; |
E. |
kadangi rengiant ES priemones sporto srityje visuomet turėtų būti atsižvelgiama į specifinį sporto pobūdį, taip pat į jo socialinius, ugdymo ir kultūrinius aspektus; |
F. |
kadangi pagal Lisabonos sutartį ES suteikiama kompetencija sporto srityje ir siekiama skatinti sąžiningumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, saugoti sportininkų fizinį ir moralinį integralumą, didinti sporto teikiamą naudą sveikatai ir jo socialinę, kultūrinę bei ekonominę naudą ir kadangi tam reikalinga atitinkama finansinė ir politinė parama; |
G. |
kadangi sportas labai prisideda prie vertybių, pvz., garbingo žaidimo, pagarbos ir socialinės įtraukties, stiprinimo; |
H. |
kadangi milijardai žmonių visame pasaulyje užsiima įvairių šakų sportu, kurios sugalvotos, susistemintos ir išplitusios Europoje, be to, pažymi, kad šiuolaikinį olimpinį judėjimą sukūrė Prancūzijoje baronas Pierre De Coubertin; |
I. |
kadangi ES sporto politika turi būti formuojama siekiant spręsti ir profesionalų, ir mėgėjų sporto uždavinius ir siekti abiejų rūšių sporto tikslų; |
J. |
kadangi parama asmenų, turinčių protinę ar fizinę negalią, sportui ir jo skatinimas turėtų būti ES prioritetas, turint mintyje, kad sportas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę įtrauktį, visuomenės sveikatą ir savanorystę peržengiant sienas; |
K. |
kadangi savanoriška veikla yra daugumos mėgėjų sporto rūšių Europoje pagrindas; |
L. |
kadangi 35 mln. savanorių ir ne pelno siekiantys sporto klubai bei organizacijos padeda plėtoti mėgėjų sportą ir skleisti sporto idealus; |
M. |
kadangi šiuolaikinėje visuomenėje sportas labai svarbus sveikatai, dėl savo atliekamo vaidmens formalaus ir neformalaus švietimo srityje yra pagrindinis kokybiško švietimo veiksnys ir padeda vyresnio amžiaus piliečiams pasiekti asmeninės pilnatvės; |
N. |
kadangi fizinės ir sportinės veiklos skatinimas labai prisideda prie viešųjų išlaidų sveikatai taupymo; |
O. |
kadangi pagrindinis motyvuojantis piliečių įsitraukimo į sporto ir fizinę veiklą veiksnys yra asmeninės sveikatos ir savijautos gerinimas; |
P. |
kadangi vartojant dopingą pažeidžiamos sporto vertybės ir sportininkams kyla didelis pavojus, dėl kurio gali atsirasti rimtų ir ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai; |
Q. |
kadangi profesionalus sportas parodo kai kurias pagrindines sporto vertybes ir jas populiarina visuomenėje, taip skatindamas sportuoti; |
R. |
kadangi baigus sportinę karjerą daugelio aukšto lygio sportininkų padėtis tampa nesaugi; |
S. |
kadangi labai svarbu parengti tokius sportininkus profesiniams pokyčiams ir suteikti jiems galimybę naudotis bendrojo ar profesinio lavinimo programomis tuo pačiu metu kaip ir sporto treniruotėmis; |
T. |
kadangi reikia saugoti ir ginti pagrindines sportininkų teises; |
U. |
kadangi vykstant sporto varžyboms gali kilti smurto, žodinių ir fizinių protrūkių ir pasitaikyti diskriminacijos apraiškų; |
V. |
kadangi moterų dalyvavimas sporte nepakankamai vertinamas ir pernelyg mažai joms atstovaujama sprendimus priimančiuose sporto organizacijų organuose; |
W. |
kadangi sporto veiklai reikalingos specialios atitinkamos bazės, įrenginiai bei įranga ir kadangi mokyklose taip pat turėtų būti įrengtos tinkamos bazės, kad būtų skatinamas fizinis lavinimas; |
X. |
kadangi sportas svarbus Europos ekonomikai, nes šiame sektoriuje tiesiogiai ar netiesiogiai sukuriama apie 15 mln. darbo vietų, t. y. jame dirba 5,4 % aktyvių gyventojų, o iš jo gaunama metinė pridėtinė vertė yra apie 407 mlrd. EUR – tai sudaro 3,65 % Europos BVP, ir kadangi ekonominis pakilimas sporto srityje taip pat prisideda prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo; |
Y. |
kadangi sporto organizacijų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas ir klestintis piratavimas skaitmeninėje erdvėje, ypač tiesioginės sporto renginių transliacijos be leidimų, daro žalą viso sporto sektoriaus ekonomikai; |
Z. |
kadangi sportas nėra tipiškas ekonomikos sektorius, nes siekiant išsaugoti rezultatų neapibrėžtumą reikalinga varžovų tarpusavio priklausomybė ir konkurencinė pusiausvyra; |
AA. |
kadangi sportas nėra paprasta ekonominė veikla dėl savo išskirtinių bruožų ir organizacinės struktūros, kuri pagrįsta federacijomis, veikiančiomis ne taip, kaip komercinės įmonės, ir kadangi reikia atskirti sporto ir komercinius interesus; |
AB. |
kadangi Europos socialinis dialogas gali atlikti svarbų vaidmenį ir todėl jį reikia skatinti; |
AC. |
kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį ir teikia malonumą daugybei piliečių – ir dalyviams, ir sirgaliams ar žiūrovams; |
AD. |
kadangi dideli renginiai ir sporto varžybos suteikia išskirtinių galimybių Europoje plėtoti turizmą ir taip galima skleisti su sportu susijusias vertybes ir principus; |
AE. |
kadangi Europos sporto modelis grindžiamas sporto šakų federacijomis ir kadangi jam būdinga tai, kad dėl ilgalaikių demokratinių tradicijų sportinio ir finansinio solidarumo mechanizmai organizuojami savarankiškai, demokratiškai ir remiantis teritoriniu bei piramidės principais, pavyzdžiui, taikomas perkėlimo į aukštesnę arba žemesnę lygą principas, organizuojamos atviros varžybos, kuriose dalyvauja ir klubai, ir nacionalinės komandos; |
AF. |
kadangi sporto klubų veiklos skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė gali būti pagerinti įtraukiant sirgalius į jų klubų nuosavybės ir valdymo struktūrą; |
AG. |
kadangi tradicinės ir mėgėjų sporto organizacijos atlieka svarbų vaidmenį remiant kultūrą, skatinant socialinę įtrauktį ir stiprinant bendruomenes; |
AH. |
kadangi nacionalinės komandos atlieka svarbiausią vaidmenį, kadangi tarptautinės varžybos ir toliau lieka svarbiausiu pavyzdžiu ir kadangi reikia kovoti su neteisėtu pilietybės suteikimu sportininkams; |
AI. |
kadangi pats varžybų, kuriose rungiasi nacionalinės komandos, pobūdis padeda federacijoms ir sporto klubams stiprinti savo nacionalinių sportininkų ugdymą; |
AJ. |
kadangi profesionalus ir mėgėjų sportas pažeidžiamas ir jam didelę žalą daro finansinis nestabilumas ir kadangi atitinkamos federacijos yra atsakingos už tai, kad klubai būtų skatinami racionaliai planuoti ir investuoti; |
AK. |
kadangi perėjimai į klubus kitose šalyse gali būti pavojingi jauniems sportininkams, nes sportinės nesėkmės, šeimų iširimas ir socialinė atskirtis yra tik kelios iš pasekmių, kurios gali atsirasti jauniems sportininkams per anksti palikus namus; |
AL. |
kadangi sporto federacijos neturi struktūrinių ir teisinių priemonių, kuriomis galėtų veiksmingai užkirsti kelią susitarimams dėl varžybų baigties; |
AM. |
kadangi azartiniai lošimai dėl savo specifikos neįeina į Paslaugų direktyvos (2006/123/EB) ir naujos Vartotojų teisių direktyvos (2011/83/ES) taikymo sritį; |
AN. |
kadangi mėgėjų sporto finansavimas užtikrinamas tik tuo atveju, kai reikiamų nacionalinių licencijų organizuoti lošimus turėtojai, valstybėse narėse mokantys mokesčius ir finansuojantys kitas priemones, kuriomis siekiama viešojo intereso tikslų, yra teisiškai įpareigoti mokėti viešajam interesui tenkinti skirtą rinkliavą ir yra veiksmingai saugomi nuo neteisėtos konkurencijos; |
AO. |
kadangi, norint reglamentuoti žaidėjų agentų veiklą, reikia, jog sporto valdymo organų ir valdžios institucijų veiksmai būtų koordinuoti, kad agentams ir (arba) tarpininkams, kurie pažeidžia taisykles, galėtų būti taikomos veiksmingos sankcijos; |
AP. |
kadangi sportas gali atlikti tam tikrą vaidmenį įvairiose Sąjungos išorės santykių srityse, be kita ko, vykdant diplomatinę veiklą; |
Visuomeninis sporto vaidmuo
1. |
ragina Komisiją, atsižvelgiant į sporto naudą visuomenės sveikatai ir jo socialinę, kultūrinę ir ekonominę naudą, pagal būsimą DFP pasiūlyti specialų sporto politikai skirtą plataus užmojo biudžetą; |
2. |
ragina valstybes nares užtikrinti, kad sporto pamokos būtų privalomai įtraukiamos į mokymo planą visų rūšių mokyklose, ir pabrėžia, kad sportinės veiklos ir judėjimo skatinimas labai svarbus visuose švietimo lygmenyse, pradedant ankstyvąja vaikyste, įskaitant mokyklas, universitetus ir vietos bendruomenes, kurie turėtų būti skatinami įsirengti sporto bazes ir įsigyti tinkamą įrangą; |
3. |
ragina valstybes nares nustatyti aiškias gaires siekiant visose valstybėse narėse sportą ir fizinę veiklą integruoti į visus švietimo lygmenis; |
4. |
pabrėžia ugdymo per sportą svarbą ir sporto teikiamas galimybes padėti sugrąžinti socialiai pažeidžiamą jaunimą į teisingą kelią ir prašo valstybių narių, nacionalinių asociacijų, lygų ir klubų plėtoti ir remti šios srities iniciatyvas; |
5. |
ragina valstybes nares skatinti ir remti mokyklų ir sporto klubų bendradarbiavimą; Komisija turėtų pasinaudoti savo, kaip sporto koordinatorės, įgaliojimais ir surinkti geriausios patirties pavyzdžius iš valstybių narių ir juos paskelbti Europos mastu visiems tuo besidomintiems asmenims prieinamame centriniame duomenų banke; |
6. |
rekomenduoja Komisijai skatinti vyresnio amžiaus piliečius užsiimti sportine veikla, nes tai padeda skatinti socialinius ryšius ir gerinti sveikatą; |
7. |
pabrėžia, kad sportas bet kokio amžiaus asmenims yra svarbi sritis, teikianti dideles galimybes pagerinti bendrą europiečių sveikatos lygį, ir todėl ragina ES ir valstybes nares skatinti įsitraukti į sportą ir propaguoti sveiko gyvenimo būdus, visapusiškai išnaudojant sporto teikiamas galimybes, nes taip bus mažinamos išlaidos sveikatos priežiūrai; |
8. |
ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau remti sveikatos priežiūros specialistų veiklą, skatinant dalyvavimą sporte, ir išnagrinėti, kokiu būdu sveikatos draudimo teikėjai galėtų pateikti paskatų, kurios būtų priemonė skatinti gyventojus domėtis sportine veikla; |
9. |
pabrėžia, kad svarbu visiems piliečiams užtikrinti galimybes įvairiomis aplinkybėmis – ir mokykloje, ir darbe, kaip laisvalaikio veikla arba dalyvaujant klubuose ir asociacijose – užsiimti sportu; |
10. |
pripažįsta organizacijų atliekamą darbą suteikiant visoje ES galimybes protinę ar fizinę negalią turintiems asmenims dalyvauti sporto veikloje; ragina Komisiją, valstybes nares ir sporto organizacijas skatinti neįgaliuosius užsiimti sporto veikla ir, teikiant tinkamą finansavimą, plėtoti neįgaliųjų sportą ir varžybas, visų pirma jiems suteikiant prieigą prie sporto ir lygias galimybes sportuoti ir naudotis nemokama sporto baze, pritaikyta neįgalių sportininkų poreikiams; |
11. |
pabrėžia dideles socialinės integracijos per sportą galimybes daugelyje sričių, įskaitant pilietiškumą ir demokratijos suvokimą, taip pat sveikatos stiprinimo, miestų plėtros, socialinės integracijos, darbo rinkos, užimtumo, kvalifikavimosi ir švietimo srityse; |
12. |
ragina valstybes nares ir Bendrijos institucijas didinti paramą organizacijoms, siekiančioms per sportą integruoti žmones, kuriems gresia socialinė atskirtis, ir toms, kurios remia žmonių, turinčių fizinę ar protinę negalią, sporto varžybas; |
13. |
ragina valstybes nares nuolat įtraukti sporto veiklą į programas ir paslaugas, kuriomis siekiama realios visų grupių, kurioms kyla diskriminacijos grėsmė, integracijos, ir ragina sporto organizacijas rengti atitinkamas mokymo programas darbuotojams ir savanoriams, siekiant išvengti bet kokių formų diskriminacijos ar rasizmo ir su tuo kovoti; |
14. |
pabrėžia sporto atliekamą funkciją teikiant sektiną pavyzdį visuomenei ir ragina sporto valdymo organus kovoje su institucine diskriminacija imtis lyderių vaidmens; |
15. |
primena, kad sporto veikloje neturi būti diskriminacijos dėl lyties, ir reikalauja išplėsti Olimpinių vertybių chartijos taikymą visiems sporto renginiams, ypač Europoje; |
16. |
ragina Tarybą, Komisiją, valstybes nares ir su sportu susijusias nacionalines valdžios institucijas kovoti su homofobija ir transfobija ir tinkamai įgyvendinti teisės aktus ir kovos su diskriminacija priemones, visų pirma dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių sportininkų; |
17. |
ragina valstybes nares labiau pabrėžti abiejų lyčių fizinio lavinimo kokybės svarbą ir siūlo, kad jos parengtų reikiamas strategijas šiam klausimui spręsti; |
18. |
pabrėžia, kad sporto organizacijų sprendimus priimančių organų sudėtis turi būti panaši į akcininkų susirinkimą, taip pat juose turi būti proporcingai vyrų ir moterų pagal jų licencijuotų žaidėjų sudėtį, kad ir vyrai, ir moterys turėtų lygias galimybes užimti administracinius postus taip pat ir tarptautiniu lygiu; |
19. |
ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad sportas svarbus kaip priemonė propaguoti taiką, plėtoti ekonomiką, tarpkultūrinį dialogą, visuomenės sveikatą, moterų integraciją ir emancipaciją; |
20. |
ragina Komisiją ir valstybes nares paraginti Tarptautinį olimpinį komitetą nustatyti Olimpinės chartijos taisyklę, draudžiančią sporto renginiuose bet kokias demonstracijas, politinę, religinę arba rasistinę propagandą, ir sykiu užtikrinti, kad moterims nebūtų daromas politinis spaudimas pažeisti šią taisyklę ir kad nebūtų vengiama laikytis šios taisyklės tokiu būdu, kai valstybė nesiunčia moterų į varžybas; |
21. |
ragina sporto organizacijas labiau skatinti moterų dalyvavimą sporte ir sporto organizacijų valdymo organuose ir užtikrinti lygias galimybes užsiimti sportine veikla, ypač nepalankiomis sąlygomis augusioms mergaitėms ir moterims, skatinti moterų dalyvavimą sporte ir užtikrinti, kad informacija apie moterų ir vyrų sportą ir rezultatus būtų laikoma vienodai svarbia ir būtų vienodai matomai pateikiama; ragina valstybes nares parengti priemones, kurios padėtų moterims sportininkėms suderinti šeimos gyvenimą ir profesionalų sportą, ir skatinti, kad lyčių lygybės aspektas būtų įtrauktas į vyriausybių vykdomą sporto politiką; ragina Komisiją skatinti keistis informacija ir geriausia patirtimi, susijusiomis su abiejų lyčių lygiomis galimybėmis sporte; |
22. |
ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos organizacijas, siekiant propaguoti ir įgyvendinti Europos moterų teisių sporto srityje chartijos rekomendacijas; |
23. |
ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektą į visas savo su sportu susijusios veiklos sritis ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų užtikrintos galimybės sportuoti imigrantėms ir etninėms mažumoms priklausančioms moterims, taip pat kad būtų sudarytos geresnės galimybės moterims užimti sporto sektoriaus ir žiniasklaidos informacijos sprendimų priėmimo postus ir užtikrinta, kad sporto politikos kryptys ir teisės aktai būtų grindžiami lyčių lygybės principu; |
24. |
ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti Europos mokslinius tyrimus apie moterų sporto veiklos specifiką, moterų ir mergaičių pasitraukimo iš sporto veiklos priežastis ir išliekančią nelygybę moterų galimybių užsiimti sporto veikla srityje; |
25. |
ragina kurti moterų tinklus sporto srityje, siekiant skatinti keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija; |
26. |
pabrėžia, kad mergaičių imigrančių tėvų draudimo lankyti sporto ir plaukimo pamokas mokykloje negalima toleruoti ir pateisinti kultūrinėmis ar religinėmis priežastimis; |
27. |
pabrėžia, kad daug jaunesnio amžiaus mergaičių sportuoja, tačiau daug jų nustoja sportuoti paauglystės metais; šiuo atžvilgiu remiasi tyrimais, kurie rodo, kad mergaitės susiduria su atviru ar paslėptu bendraamžių ar šeimų spaudimu, kad jos „sumoteriškėtų“ ar imtųsi pareigų, dėl kurių toliau sportuoti nebeįmanoma; skatina valstybes nares ir nacionalines sporto institucijas parengti programų ir trenerių strategijas, siekiant ypač remti sportu besidominčias mergaites, kad jos galėtų priskirti save prie sportininkių; |
28. |
pabrėžia, kad būtina remti kovą su dopingo vartojimu, nepažeidžiant sportininkų pagrindinių teisių, ypatingą dėmesį skiriant jauniausiems sportininkams, prevencijos ir informacinėmis kampanijomis; primygtinai ragina valstybes nares prekybą neteisėtomis pajėgumą didinančiomis medžiagomis traktuoti kaip prekybą neteisėtais narkotikais ir šią poziciją įtvirtinti nacionalinės teisės aktuose, siekiant pagerinti koordinavimą Europos lygiu šioje srityje; ragina Pasaulinę antidopingo agentūrą įdiegti aiškią ir lengvai naudojamą duomenų apie buvimo vietą administravimo sistemą, kuri atitiktų ES teisės aktų nuostatas, ir pabrėžia, kad reikia dopingo vartojimo ir teigiamų testų statistikos, siekiant nustatyti tikslingą kovos su dopingu metodą; |
29. |
mano, kad ES Europos Tarybos antidopingo konvencijos pasirašymas yra būtinas žingsnis siekiant koordinuoti vienodesnį PAA kodekso įgyvendinimą valstybėse narėse; |
30. |
pritaria glaudesniam teisės aktų derinimui, siekiant veiksmingo policijos ir teismų sistemos bendradarbiavimo Europoje, kovojant su dopingo vartojimu ir kitų formų manipuliavimu sporto renginiuose; |
31. |
ragina valstybes nares išnagrinėti priklausomybės nuo azartinių lošimų ir nepilnamečių apsaugos nuo azartinių lošimų keliamo pavojaus klausimą; |
32. |
pritaria tam, kad reikia nustatyti aiškiais taisykles siekiant apsaugoti nepilnamečius sporto varžybose ir parengti tolesnes būtiniausias apsaugos priemones, konsultuojantis su federacijomis; |
33. |
pabrėžia labai didelę jaunų sportininkų dvilypio sporto ir profesinio mokymo svarbą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su visais atitinkamais subjektais, parengtų gaires, kuriomis būtų užtikrinama, kad jauni profesionalūs sportininkai be sportinio išsilavinimo taip pat galėtų įgyti gerą įprastinį išsilavinimą arba profesinį išsilavinimą, atsižvelgiant į esamą geriausią praktiką atskiroje valstybėje narėje; į tai atsižvelgdamas, skatina valstybes nares atsižvelgti į atitinkamą buvusių profesionalių sportininkų, norėjusių tapti profesionaliais treneriais, patirtį, parengti specialias programas aukšto lygio sportininkams, kurie nusprendžia įgyti aukštąjį išsilavinimą, ir pasinaudoti jų patirtimi, naudinga sportui apskritai; |
34. |
ragina valstybes nares parengti švietimo programas, kurios padėtų profesionaliems sportininkams derinti mokymąsi ir treniruotes; |
35. |
siūlo parengti ir į Europos kvalifikacijų sąrangą bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas įtraukti trenerių rengimo ir kvalifikacijų bei trenerių mokymo sistemą, siekiant paspartinti žinių visuomenės sukūrimą ir tobulinti mėgėjų ir profesionalų trenerių kompetenciją; |
36. |
pabrėžia trenerių vaidmenį tobulinant ir ugdant jaunų žmonių ne tik sportinius, bet ir gyvenimo įgūdžius; pažymi, kad treneriai gali nukreipti jaunimą, kad jie pasirinktų sveiką gyvenimo būdą; |
37. |
ragina valstybes nares, kad jos, glaudžiai konsultuodamosi su atitinkamomis federacijomis, neleistų patekti į stadionus sirgaliams, pasižymėjusiems smurtiniu ar diskriminuojančiu elgesiu, ir parengtų koordinuotą metodą, kaip nustatyti jiems sankcijas ir jas vykdyti, glaudžiai bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad draudimas patekti į stadioną galiotų ne tik tas sankcijas nustačiusiose, bet ir kitose valstybėse narėse, ir įdiegti, sykiu paisant asmens teisių ir laisvių, Europos duomenų bazę, kad būtų galima keistis informacija ir gerinti bendradarbiavimą pasinaudojant patobulinta įspėjimo apie didelės rizikos varžybas sistema; |
38. |
palankiai vertina tai, kad valstybės narės, konsultuodamosi su Europos sporto federacijomis, rengia minimalius stadionų apsaugos standartus ir imasi visų atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad žaidėjai ir sirgaliai būtų kuo saugesni; |
39. |
pažymi, kad, kai sportinė veikla vykdoma natūralioje gamtinėje aplinkoje, turi būti užtikrinta jos teikiamos visuomeninės naudos ir poveikio gamtinės aplinkos, kurioje ji vykdoma, būklei pusiausvyra; |
40. |
pabrėžia sporto renginių svarbą vietos ir nacionalinio lygmens turizmui ir ragina valstybes nares skirti paramą šios ekonominės ir komercinės veiklos sektoriaus plėtrai; |
Ekonominis sporto aspektas
41. |
pritaria tam, kad vidaus rinkos ir konkurencijos teisės klausimų srityje būtų atsižvelgiama į sporto ypatumus, ir todėl pakartoja savo raginimą Komisijai parengti ES teisės taikymo sportui gaires, kad būtų panaikinti daugelyje sričių kylantys teisiniai neaiškumai; |
42. |
pažymi, kad rėmimas – nepaprastai svarbus finansavimo šaltinis, suteikiantis daug galimybių sporto srityje, jei laikomasi sąžiningos finansinės veiklos principų; |
43. |
ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pripažinti didelę savanoriškos veiklos sporto srityje vertę; dar kartą pakartoja savanorystės svarbą sportui ir pabrėžia būtinybę nustatyti socialinio pripažinimo sistemą ir užtikrinti savanoriams tinkamą mokymą; pritaria tam, kad valstybės narės keistųsi informacija ir geriausia patirtimi, siekiant skatinti savanorystę sporto srityje, ir būtų nagrinėjama galimybė nustatyti teisinę ir mokestinę sistemą, kuri tiktų sporto asociacijų veiklai; |
44. |
ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti sistemą, pagal kurią būtų pripažįstama savanorių įgyta kvalifikacija, taip pat su sportu susijusioms reglamentuojamoms profesijoms reikalinga kvalifikacija; |
45. |
pabrėžia, kad bendros Europos sporto profesionalų (teisėjų, trenerių) sistemos ugdymo kursų ir specialistų mokymo tarpusavio pripažinimas ypač svarbus, kadangi tai ilgą laiką padėtų didinti konkurencingumą, o tai leistų išvengti didelių pelno nuostolių; |
46. |
ragina valstybes nares užtikrinti galimybes sportininkams įgyti aukštąjį išsilavinimą, taip pat užtikrinti suderintą su sportu susijusių ir mokslo kvalifikacijų pripažinimą, siekiant pagerinti profesinį judumą; |
47. |
taip pat ragina valstybes nares pagerinti sistemą, pagal kurią buvusiems sportininkams būtų suteikta galimybė grįžti į darbo rinką ir jie būtų geriau integruojami į profesinį gyvenimą, kai pasitraukia iš profesionaliojo sporto; |
48. |
ragina valstybes nares apsvarstyti būdus, kaip palengvinti mažiausiai uždirbantiems profesionaliems sportininkams, kurių karjera trumpa ir nepastovi, tenkančią finansinę naštą; pakartoja, kad pripažintiems profesionaliems sportininkams, kurie gauna pajamas daugiausia iš sporto, turėtų būti suteiktos teisės naudotis tokiomis pat socialinės apsaugos teisėmis kaip ir darbuotojams; |
49. |
laiko socialinį dialogą sporto sektoriuje tinkama priemone, siekiant užtikrinti sportininkų pagrindinių ir užimtumo teisių balansą ir atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį; |
50. |
mano, kad, nuolat kintant sporto pramonės ekonominiam aspektui, reikia nedelsiant gerinti su sportu susijusius sprendimus tokiose esminėse srityse, kaip laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas, įsisteigimo laisvė, profesinės kvalifikacijos pripažinimas, intelektinės nuosavybės teisės ir valstybės pagalbos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad sporto pramonė galėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis; |
51. |
pabrėžia, kad labai svarbu iš sporto varžybų garso ir vaizdo transliavimo teisių gauti komercinę naudą centralizuotu, išskirtiniu ir teritoriniu pagrindu, siekiant užtikrinti, kad pajamos būtų sąžiningai padalijamos profesionaliajam ir mėgėjų sportui; |
52. |
mano, kad sporto renginiai, kurie laikomi itin reikšmingais visuomenei, turėtų būti prieinami nemokamais televizijos kanalais kuo platesniam žmonių ratui; ragina valstybes nares, kurios to nėra padariusios, imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad jų jurisdikcijos teritorijoje esantys transliuotojai netransliuotų tokių renginių išskirtinėmis teisėmis; |
53. |
pripažįsta žurnalistų teisę patekti į visuomeninės svarbos sporto renginius ir apie juos pranešti, siekiant užtikrinti visuomenės teisę gauti nepriklausomas žinias ir informaciją apie sporto renginius; |
54. |
prašo Komisijos ir valstybių narių ginti sporto duomenų intelektinės nuosavybės teises, tinkamai paisant visuomenės teisės į informaciją; |
55. |
mano, kad sporto lažybos yra būdas gauti komercinę varžybų teikiamą naudą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis apsauginių priemonių, kad dėl be leidimo veikiančių organizatorių ir įtariamų susitarimų dėl varžybų baigties iš varžybų nebūtų gaunama neteisėta nauda: visų pirma ragina pripažinti rengėjų intelektinės nuosavybės teises į jų rengiamas varžybas, užtikrinti, kad sporto lažybų organizatorių indėlis į mėgėjų sporto finansavimą būtų didelis, ir apsaugoti varžybų moralumą, pabrėžiant sportininkų ugdymą; vis dėlto mano, kad tokios nuosavybės teisės neturėtų pažeisti teisės į trumpus pranešimus, kaip numatyta Direktyvoje 2007/65/EB (audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva); |
56. |
pakartoja prašymą Komisijai, kad ji nustatytų valstybės pagalbos gaires, kuriose būtų nurodyta, kokios rūšies valstybės pagalba yra teisėta siekiant sporto visuomeninių, kultūrinių ir ugdymo tikslų; |
57. |
prašo valstybių narių veiksmingai kovoti su korupcija ir skatinti, kad būtų laikomasi sporto etikos; todėl mano, kad būtina kiekvienoje šalyje nustatyti griežtas sporto klubų finansinės priežiūros taisykles; |
58. |
ragina sporto asociacijas bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, be kita ko, dalytis informacija, kad būtų parengtas tinkamas ir veiksmingas metodas problemoms, kylančioms dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir kitų sukčiavimo sporto srityje apraiškų, spręsti; |
59. |
ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kurios padėtų užtikrinti loterijų įnašus į sporto finansavimą; |
60. |
atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija labai laiku sporto sektoriui pradėjo taikyti palydovinių sąskaitų sistemą, kadangi tai sudaro galimybes su sportu susijusią veiklą nacionaliniu lygiu vertinti pagal bendrus standartus, taigi sudaro galimybę nustatyti neatitikimus ir duoda papildomą naudą Europos ekonomikai ir bendrai rinkai; |
61. |
prašo Komisijos ir valstybių narių imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų skatinama keistis gerąja patirtimi ir glaudžiai bendradarbiauti techninių aspektų ir su sportu susijusių tyrimų klausimais; |
62. |
mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo plėtojant europinę pakraipą sporto srityje yra labai svarbus, kadangi jų veikla apima sporto paslaugų teikimą visuomenei ir lėšų skyrimą sportinei veiklai ir jai vykdyti reikalingai infrastruktūrai finansuoti; |
63. |
yra tvirtai įsitikinęs, kad mėgėjų sportui turėtų būti skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšos, taip sudarant sąlygas investuoti į sporto infrastruktūrą, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti specialią Sąjungos biudžeto programą sporto srityje, nes dabar tai įmanoma pagal SESV 165 straipsnį; |
Sporto organizavimas
64. |
atkreipia dėmesį į tai, kad sporto struktūros Europoje grindžiamos pilietybės ir teritoriniu principais; |
65. |
dar kartą pakartoja, kad palankiai vertina Europos sporto modelį, pagal kurį svarbiausią vaidmenį atlieka federacijos ir kurio pagrindą sudaro įvairūs subjektai, įskaitant rėmėjus, žaidėjus, klubus, lygas, asociacijas ir savanorius, kuriems tenka pagrindinis vaidmuo remiant visą sporto struktūrą; |
66. |
ragina visoje ES sumažinti kliūtis savanoriškai veiklai sporto sektoriuje; |
67. |
pabrėžia svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį propaguojant visuomenėje sporto visiems principą ir ragina, kad šios institucijos aktyviai dalyvautų Europos diskusijų forumuose ir dialoguose, skirtuose sporto pasauliui; |
68. |
primena, kad geras valdymas sporto srityje yra sporto organizacijų autonomijos ir savireguliavimo sąlyga ir atitinka skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos principus, ir pabrėžia visiško nepakantumo korupcijai sporte politikos svarbą; pabrėžia, kad sprendimų priėmimo procese turi būti tinkamai atstovaujama visiems suinteresuotiesiems subjektams; |
69. |
ragina valstybes nares ir sporto valdymo organus aktyviai skatinti socialinį ir demokratinį sporto sirgalių, palaikančių sąžiningų varžybų principus, vaidmenį, remti jų dalyvavimą sporto klubų valdymo struktūroje ir laikyti juos svarbiais suinteresuotaisiais subjektais sporto valdymo organuose; |
70. |
mano, kad sporto klubai turėtų išleisti į nacionalines komandas kviečiamus žaidėjams, sykiu pripažįstant klubų indėlį į svarbiausių nacionalinių komandų varžybų sėkmę, kuris gali būti susijęs su draudimo mechanizmais, ir pabrėžia, kad tas pats modelis negali būti taikomas visoms sporto rūšims; |
71. |
pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tvarų Europos sporto judėjimo vystymąsi ir sporto teigiamo poveikio asmenims ir visuomenei sklaidą būtina žaidėjus ugdyti vietos lygmeniu ir investuoti į sporto ugdymą; todėl mano, kad būtina užtikrinti, jog aukšto lygio sportas nepakenktų jaunųjų sportininkų rengimui, mėgėjų sportui ir labai svarbiam mėgėjų sporto organizacijų vaidmeniui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sporto diplomų ir kvalifikacijų lygiavertiškumą ir pripažinimą; |
72. |
dar kartą patvirtina pritariąs ugdomų vietos žaidėjų (angl. home-grown-players) taisyklei ir mano, kad ją galima taikyti ir kitoms profesionalaus sporto lygoms Europoje; toliau remia sporto valdymo organų pastangas, kuriomis skatinama rengti jaunus vietos žaidėjus, nepažeidžiant ES teisės, taip stiprinant konkurencinę pusiausvyrą varžybų metu ir tinkamą Europos sporto modelio vystymąsi; |
73. |
mano, kad naujų talentų ugdymas – viena iš pagrindinių sporto klubų veiklos sričių ir kad per didelė priklausomybė nuo žaidėjų perėjimo į kitą klubą gali pakenkti sporto vertybėms; |
74. |
pabrėžia, kad labai svarbios treniruočių išmokos, nes jomis treniruočių centrams teikiama veiksminga apsauga ir užtikrinama sąžininga investicijų grąža; |
75. |
mano, kad sporto agento profesija turėtų būti reglamentuojama profesinė veikla, jai turėtų būti taikomi atitinkami oficialios kvalifikacijos reikalavimai, o sporto agentų apmokestinimo vieta, siekiant skaidrumo, turėtų būti ES teritorijoje; ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su sporto federacijomis, žaidėjų sąjungomis ir agentų asociacijomis, parengtų ir įgyvendintų Europos licencijavimo ir registracijos sistemą, kurią papildytų elgesio kodeksas ir sankcijų mechanizmas; |
76. |
siūlo, kad sporto federacijos sudarytų Europos sporto agentų registrą, kuriame agentai pateiktų žaidėjų, kuriems jie atstovauja, pavardes, siekiant apsaugoti sportininkus, o ypač tuos, kurie jaunesni nei 18 m., kad būtų kuo mažesnė interesų konflikto grėsmė; mano, kad agentų mokesčio už perėjimą mokėjimai turėtų būti atliekami keliomis įmokomis dalimis, kol galioja sutartis, kurią sudarė perėjęs sportininkas, o visas mokėjimas priklausytų nuo to, ar sutartis vykdoma; |
77. |
ragina valstybes nares papildyti esamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žaidėjų agentų ir (arba) tarpininkų veiklą, įvesti atgrasančias sankcijas ir šias sankcijas griežtai įgyvendinti; |
78. |
ragina sporto valdymo organus padidinti žaidėjų agentų veiklos skaidrumą ir bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis siekiant panaikinti korupciją; |
79. |
palankiai vertina tai, kad atliktas Komisijos užsakytas tyrimas dėl žaidėjų perėjimo ekonominio ir teisinio poveikio; be to, mano, kad turėtų būti palaikoma sporto federacijų iniciatyva siekti skaidrumo perėjimo į kitose šalyse esančius klubus srityje; |
80. |
mano, kad sporto valdymo organų įdiegtos sistemos, skirtos padidinti žaidėjų perėjimo į kitose šalyse esančius klubus skaidrumą, yra žingsnis teisinga kryptimi, nes jos padeda įgyvendinti gero valdymo principą ir užtikrinti sporto varžybų moralumą; |
81. |
tvirtai remia licencijų sistemas ir sąžiningą finansinę veiklą, nes tai skatina klubus konkuruoti pagal savo faktines finansines galimybes; |
82. |
mano, kad šios priemonės padeda gerinti valdymą, atkurti ilgalaikį finansinį klubų stabilumą bei tvarumą ir prisideda prie sąžiningesnės finansinės veiklos, susijusios su Europos lygmens varžybomis, užtikrinimo, todėl prašo Europos Komisijos pripažinti tokių taisyklių suderinamumą su ES teisės aktais; |
83. |
palankiai vertina sporto federacijų pastangas uždrausti tokią praktiką, kai tose pačiose varžybose dalyvauja daugiau nei vienas sporto klubas, priklausantis tam pačiam asmeniui; mano, kad reikia uždrausti visiems lažybų organizatoriams kontroliuoti varžybų rengėjus ar varžybų dalyvius, taip pat turi būti uždrausta varžybų rengėjams ar jų dalyviams kontroliuoti lažybų organizatorius, kai vyksta jų organizuojami renginiai ar renginiai, kuriuose jie dalyvauja; |
84. |
ragina valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų, siekiant užkirsti kelią neteisėtai veiklai, kenkiančiai sporto veiklos moralumui, už ją bausti ir prilyginti tokią veiklą nusikalstamai veikai; ypač tai turėtų būti taikoma tada, kai veikla susijusi su lažybomis, t. y., tyčinė ir apgavikiška varžybų arba vieno iš varžybų etapų rezultatų machinacija siekiant naudos, kurios negalima pagrįsti remiantis vien tik įprasta varžybų eiga ar rezultatų neapibrėžtumu; |
85. |
primygtinai ragina sporto federacijas glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant apsaugoti sporto veiklos moralumą; |
86. |
ragina Europos Komisiją, kaip paskelbta jos kovos su korupcija strategijoje, kovoti su neskaidriu žaidėjų perėjimu į kitą klubą, taip pat su susitarimais dėl varžybų baigties, ir nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų šioje srityje apibrėžimo; |
87. |
yra labai susirūpinęs dėl svarbios neteisėtos veiklos sporto srityje, pvz., pinigų plovimo, ir ragina valstybes nares sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant spręsti šias problemas ir užtikrinti didesnį finansinių sandorių, susijusių su žaidėjų perėjimu į kitą klubą ir agentų veikla, skaidrumą; |
88. |
mano, kad turi būti parengtos priemonės, kuriomis būtų skatinamas valstybės institucijų, sporto institucijų ir lažybų organizatorių bendradarbiavimas, sprendžiant sukčiavimo sporto srityje problemą, ir kad būtų galima numatyti bendradarbiavimą su Europolu ir Eurojustu; |
89. |
pripažįsta, kad sporto teismai turi teisėtą galią spręsti sporto ginčus, jei jie nepažeidžia asmens pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; ragina, kad Tarptautinis sporto arbitražo teismas atsižvelgtų į ES teisės nuostatas, kai sprendžia ES iškilusius sporto ginčus; |
90. |
prašo Komisijos 2012 m. pateikti pasiūlymą, kaip galima geriau įsisavinti specifinius sporto sektoriaus poreikius ir imtis konkrečių veiksmų jiems tenkinti, visapusiškai atsižvelgiant į SESV 165 straipsnio nuostatas; |
Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis
91. |
ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant tokias problemas, kaip žaidėjų perėjimas į kitoje šalyje esantį klubą, nepilnamečių žaidėjų išnaudojimas, susitarimai dėl varžybų baigties, piratavimas ir neteisėtos lažybos; taip pat pabrėžia, kad svarbu stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant skatinti sporto sektorių besivystančiose šalyse; |
92. |
laukia sistemų, įdiegtų siekiant stebėti skaidrumą ir finansinės veiklos sąžiningumą, kovoti su korupcija ir prekyba žmonėmis, rezultatų; pabrėžia, kad sistema privalo atitikti ES teisę ir duomenų apsaugos taisykles; ragina SVO susieti žaidėjų perėjimo registravimo sistemos duomenis su kitų kovos su korupcija sistemų duomenimis, kad stebėjimas taptų veiksmingesnis ir būtų kovojama su susitarimais dėl varžybų baigties; |
93. |
pabrėžia, kad reikia spręsti leidimų neturinčių ES ir ne ES įsisteigusių lošimų organizatorių problemą, nes jie gali išvengti sukčiavimo sporto srityje stebėjimo sistemų; |
94. |
ragina Komisiją ir valstybes nares, visapusiškai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, skatinti visuotinį olimpinių taisyklių ir nuostatų laikymąsi; |
95. |
ragina klubus užtikrinti, kad būtų laikomasi su imigracija susijusių teisės aktų priimant jaunuolius iš trečiųjų šalių ir kad visos jų sutarties sąlygos atitiktų galiojančius teisės aktus; prašo, kad šie jauni sportininkai, jeigu nori, galėtų į savo kilmės šalį grįžti tinkamomis sąlygomis, ypač jeigu jų karjera nesivysto; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina veiksmingai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus; |
96. |
ragina stiprinti nepilnamečių apsaugą, kai vyksta perėjimas į kitoje šalyje esantį klubą; mano, kad perėjimai į kitose šalyse esančius klubus gali būti pavojingi jauniems sportininkams, kurie yra ypač pažeidžiami, nes anksti paliko šeimą ir išvyko į kitą šalį, todėl sporto organizacijos turėtų jiems nuolat skirti dėmesio; |
97. |
ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą, nepaisant su kultūros, tradicijų, istoriniais ar religiniais visuomenės veiksniais susijusių moterims taikomų taisyklių ar prievolių, skatinti visišką ir moterų, ir vyrų laisvę užsiimti bet kokios rūšies sportu; |
Europos tapatybė, įgyjama per sportą
98. |
ragina Komisiją išplėsti esamas programas, kuriomis skatinamas sportas kaip vystymosi politikos priemonė, ir imtis naujų iniciatyvų šioje srityje; |
99. |
ragina Komisiją:
|
100. |
siūlo per Sąjungoje organizuojamus didžiuosius sporto renginius kelti ES vėliavą ir rekomenduoja Europos sporto federacijoms svarstyti idėją, kad ant valstybių narių sportininkų marškinėlių šalia nacionalinių vėliavų būtų šios vėliavos atvaizdas; pabrėžia, kad visa tai turėtų būti daroma remiantis visiško neprivalomumo principu, kad dėl to turėtų spręsti valstybės narės ir kad sporto organizacijos turėtų spręsti, ar jos pritaikys minėtą rekomendaciją; |
*
* *
101. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms. |
(1) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 605.
(2) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1067.
(3) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 590.
(4) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 143.
(5) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 292.
(6) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 232.
(7) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 131.
(8) OL C 271 E, 2009 11 12, p. 51.
(9) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.
(10) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 30.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0316.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0498.
(13) OL C 326, 2010 12 3, p. 5.
(14) OL C 162, 2011 6 1, p. 1.
(15) 2006 m. lapkričio 5–6 d., Kazachstanas, Alma Ata.
(16) CdR 66/2011 fin.
(17) CESE 1594/2011 – SOC /413.