6.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 227/1

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis
Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (2011 m. gruodžio 8–9 d.) dėl tarptautinio susitarimo dėl Fiskalinio stabilumo sąjungos projekto

P7_TA(2012)0002

2012 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo (2011 m. gruodžio 8–9 d.) išvadų dėl tarptautinio susitarimo dėl Fiskalinio stabilumo sąjungos projekto (2011/2546(RSP))

(2013/C 227 E/01)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos rinkinį ir į du Komisijos pasiūlymus dėl tolesnio fiskalinės drausmės griežtinimo (1),

—

atsižvelgdamas į derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl sustiprintos ekonominės sąjungos projekto padėtį,

—

atsižvelgdamas į Parlamento vardu jo atstovų ad hoc darbo grupėje pateiktą pasiūlymą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

1.

išreiškia abejones, ar reikia tokio tarpvyriausybinio susitarimo, kurio daugelį pagrindinių tikslų būtų galima geriau ir veiksmingiau pasiekti taikant priemones pagal ES teisę, siekiant skubiai ir tvariai reaguoti į esamą finansų ir ekonomikos krizę bei į socialinę krizę daugelyje ES valstybių narių; vis dėlto tebėra pasirengęs ieškoti konstruktyvaus sprendimo;

2.

patvirtina, kad pritaria pasiūlymui, kurį ad hoc darbo grupei pateikė Pirmininkų sueigos Parlamentui atstovauti paskirti nariai; apgailestauja, kad iki šiol 2012 m. sausio 10 d. susitarimo projektas neatitinka Europos Parlamento pasiūlymų; pažymi, kad daugelis valstybių narių remia kai kuriuos jo pasiūlymus, pateiktus per 2012 m. sausio 12 d. susitikimą; svarstys savo poziciją, kai gaus galutinį projektą, kurį pateikti numatyta 2012 m. sausio 18 d.;

3.

yra tvirtai įsitikinęs, kad tik naudodama Bendrijos metodą pinigų sąjunga gali išsivystyti į tikrą ekonominę ir fiskalinę sąjungą; primena, kad ES yra politinis projektas, grindžiamas bendromis vertybėmis ir tvirtomis bendromis institucijomis bei bendrų taisyklių laikymusi;

4.

taip pat ypač reikalauja, kad:

—

naujajame susitarime būtų aiškiai pripažįstama, kad ES teisė yra viršesnė už jo nuostatas;

—

visų šio susitarimo įgyvendinimo priemonių būtų imamasi laikantis atitinkamų ES Sutartyse numatytų procedūrų;

—

susitarimas atitiktų ES teisę, ypač Stabilumo ir augimo pakte numatytų skaičių atžvilgiu, ir kad tuo atveju, jei susitariančiosios šalys norėtų įsipareigoti siekti tikslų, kurie neatitinka ES teisės, jos tai darytų pagal taikomas ES teisines procedūras ir dėl to nebūtų nustatomi dvigubi standartai;

—

visos susitarimo susitariančios šalys – esamos ir būsimos Euro zonos narės – turėtų turėti tokią pačią teisę dalyvauti ES šalių vadovų susitikimuose;

—

būtų užtikrintas demokratinis atskaitingumas stiprinant ir Europos Parlamento, ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą atitinkamais lygmenimis, visais aspektais vykdant Europos ekonomikos koordinavimą ir valdymą;

—

nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bendradarbiavimas vyktų ES Sutartis atitinkančiu būdu, laikantis Sutarčių 1 protokolo 9 straipsnio;

—

naujajame susitarime teisiškai privaloma forma būtų įtvirtintas susitariančiųjų šalių įsipareigojimas imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad susitarimas ne vėliau kaip per penkerius metus iš esmės būtų įtrauktas į Sutartis;

5.

dar kartą ragina užtikrinti stabilumo ir tvaraus augimo Sąjungą; yra įsitikinęs, kad fiskalinė drausmė, nors ji ir yra tvaraus augimo pagrindas, pati viena neužtikrins atsigavimo ir kad susitarime turi būti aiškiai išsakyta mintis, kad Europos vadovai imsis tokių pat tvirtų veiksmų abiejose srityse; todėl primygtinai reikalauja, kad į susitarimą būtų įtrauktas susitariančiųjų šalių įsipareigojimas taikyti priemones, kuriomis būtų skatinama glaudesnė konvergencija ir tvirtesnis konkurencingumas, taip pat parengti pasiūlymus dėl skolų grąžinimo fondo, projektų obligacijų, finansinių sandorių mokesčio pagal ES teisę ir, užtikrinant fiskalinę drausmę, parengti stabilumo obligacijų gaires;

6.

pabrėžia, kad tie patys instituciniai, teisiniai ir politiniai argumentai taikomi kitiems daugiašaliams susitarimams, susijusiems su finansine krize, pvz., Europos stabilumo mechanizmui; taigi reikalauja, kad Parlamentas taip pat būtų įtrauktas į šias derybas;

7.

pasilieka teisę naudotis visomis jo turimomis politinėmis ir teisinėmis priemonėmis, skirtomis ES teisei ir ES institucijų vaidmeniui ginti, ypač tuo atveju, jei galutinio susitarimo dalys neatitiks ES teisės;

8.

primena Komisijai, kad jos pareiga – visapusiškai atlikti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, institucinį vaidmenį;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybės ir vyriausybės vadovams, Europos Tarybos pirmininkui, Euro grupės pirmininkui, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1)  Reglamentas dėl valstybių narių ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (COM(2011)0819) ir Reglamentas dėl biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo bendrųjų nuostatų (COM(2011)0821).