15.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/64

1.1.1

Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi konferencijos („Rio+20“ konferencija), kuri įvyko šiais metais Rio de Žaneire, galutinis dokumentas „Ateitis, kurios norime“ ne visiškai patenkino EESRK lūkesčius. Visų pirma jame nepakankamai atsižvelgta į tai, kaip svarbu spręsti mūsų planetoje susidariusių krizinę situaciją. Vis dėlto galutiniame dokumente yra ne vienas elementas, kuriuo būtų galima remtis ir Europos Sąjungoje. Ypač reikėtų pabrėžti pasaulinį susitarimą dėl ekologiškos ekonomikos, kuris yra svarbus tvaraus vystymosi, atsižvelgiant į socialinį matmenį, instrumentas, taip pat susitarimą dėl proceso, kuriame būtų nustatyti pasauliniai tvarumo tikslai glaudžiai juos derinant su tūkstantmečio vystymosi tikslais.

1.1.2

EESRK teigiamai vertina didelį pilietinės visuomenės susitelkimą prieš „Rio+20“ konferenciją ir jai vykstant, tai paskatino daug novatoriškų idėjų ir naujų aljansų.

1.1.3

Rengiantis „Rio+20“ konferencijai ir jos metu EESRK atliko savo, kaip tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir ES institucijų, užduotį. EESRK pastangas skatinti pilietinės visuomenės dialogą Europos Sąjungoje ir už jos ribų teigiamai įvertino kitos ES institucijos.

1.2.1

EESRK mano, kad tolesnis „Rio+20“ procesas ir „Rio+20“ sprendimų įgyvendinimas turi vykti įtraukiant pilietinę visuomenę ir jai dalyvaujant. Todėl Komitetas ypač palankiai vertina visas šia linkme dedamas kitų institucijų pastangas. Kaip ir prieš „Rio+20“ konferenciją EESRK ir toliau rems pilietinės visuomenės dialogą tvarumo klausimais, jame taip pat dalyvaujant Europos pilietinės visuomenės organizacijoms ir tinklams, nacionalinėms ekonomikos ir socialinėms taryboms bei tvarumo taryboms.

1.2.2

EESRK aktyviai dalyvaus nustatant pasaulinius tvarumo tikslus – kaip ir prieš „Rio+20“ konferenciją remdamas ne tik pilietinės visuomenės dialogą ES, bet ir su kitais mūsų pilietinės visuomenės partneriais iš ES nepriklausančių šalių. Komitetas ypač daug pastangų dės, kad būtų suburti tvarumo ir tūkstantmečio tikslų nustatymo procesų dalyviai. Be to, EESRK remdamasis savo patirtimi ir sudėtimi ypač gali prisidėti išsamiai apibrėžiant ekologišką ekonomiką, įskaitant socialinį matmenį, taip pat tokioje srityje kaip pilietinės visuomenės dalyvavimo teisės pasaulyje.

1.2.3

EESRK palankiai vertina 2012 m. spalio 25 d. Tarybos išvadas dėl „Rio+20“ konferencijos, kuriose nurodoma, kad ketinama imtis plataus užmojo su „Rio+20“ konferencija susijusių tolesnių priemonių, kurios bus įgyvendinamos pasitelkus strategiją „Europa 2020“ ir ES tvarumo strategiją, taip pat teigiamai vertina ketinimą peržiūrėti ES tvarumo strategiją. EESRK mano, kad Europos Sąjungoje būtina surengti plačias pilietinės visuomenės diskusijas apie tvarų vystymąsi, ir toliau tai skatins savo būsimame darbe.

2.1

EESRK, kaip tarpinstitucinio sprendimų priėmimo proceso dalyvis, 2011 m. rugsėjo 22 d. nuomonėje dėl Komisijos komunikato „„Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“ (CESE 1386/2011) (1) pateikė savo mintis JT tvaraus vystymosi konferencijos („Rio+20“ konferencija), įvyksiančios 2012 m. birželio mėn., temomis ir priėmė veiksmų planą laikotarpiui iki „Rio+20“ konferencijos. Svarbiausias tikslas buvo remti Europos ir kitų šalių pilietinės visuomenės dialogą „Rio+20“ konferencijos temomis. Šioje nuomonėje norima atsižvelgiant į Komiteto raginimus įvertinti „Rio+20“ konferenciją ir nustatyti tolesnių priemonių perspektyvas.

2.2

EESRK „Rio+20“ konferencijos atžvilgiu taikė dvejopą metodą.

2.2.1

Europos lygmeniu EESRK, remdamasis savo 2011 m. rugsėjo mėn. priimta nuomone, ieškojo dialogo su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais, o svarbiausia – 2012 m. vasario mėn. surengė didelę pilietinės visuomenės konferenciją. Šioje konferencijoje buvo priimta daug svarbių raginimų „Rio+20“ konferencijos derybininkams, kuriuos EESRK vėliau išdėstė nuomonėje „EESRK pozicija rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai tvaraus vystymosi klausimais (RIO+20)“ (CESE 486/2012) (2), tinkamu metu prieš ES Tarybai 2012 m. kovo mėn. nustatant derybinius įgaliojimus. Tokiu būdu EESRK atliko savo, kaip tarpininko tarp Europos pilietinės visuomenės ir ES institucijų, užduotį.

2.2.2

Be to, tuo pat metu EESRK šiuos klausimus aptarė su savo instituciniais partneriais, visų pirma reikėtų paminėti dvišales diskusijas „Rio+20“ konferencijos temomis su Brazilija, Kinija ir Rusija. 2012 m. gegužės mėn. vykusiame daugiašaliame susitikime buvo pasiektas susitarimas dėl bendrų pagrindinių teiginių, kuriais vėliau Rio de Žaneire buvo remiamasi pilietinės visuomenės dialoge su kitų šalių atstovais.

2.3

EESRK aktyviai dalyvavo „Rio+20“ konferencijoje: iš viso suorganizavo tris gausaus lankytojų būrio sulaukusius renginius, su Brazilijos ekonomikos ir socialinio vystymosi taryba buvo surengti du dialogai tvarumo klausimais, viename iš jų dalyvavo Brazilijos pilietinės visuomenės atstovai, o kitame – visų BRICS šalių atstovai; taip pat buvo suorganizuotas renginys, kurio metu ES paviljone buvo pristatomi pilietinės visuomenės dalyvavimo modeliai; šiame renginyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininkas. EESRK nariai „Rio+20“ konferencijoje buvo neatsiejama ES delegacijos dalis, tai ir paskatino norą, kad institucijos glaudžiau bendradarbiautų įgyvendinant su „Rio+20“ konferencija susijusias tolesnes priemones.

3.1

EESRK teigiamai vertina tai, kad šiais metais Rio de Žaneire vykusios JT tvaraus vystymosi konferencijos („Rio+20“ konferencija) galutiniame dokumente „Ateitis, kurios norime“ pasaulio šalys įsipareigoja siekti tvaraus vystymosi atsižvelgiant į ekologinį, socialinį ir ekonominį matmenis. Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad derybų išvados nėra tokiu mastu įpareigojančios, kaip pageidavo pilietinė visuomenė ir EESRK yra nurodęs savo nuomonėse. Visų pirma dokumente nepakankamai atsižvelgta į tai, kad būtina kuo skubiau spręsti mūsų planetoje susidariusią padėtį. EESRK apgailestauja, kad galutiniame dokumente neminima, jog mūsų planetos galimybės nėra beribės.

3.2

Tačiau kartu „Rio+20“ konferencija paskatino platų pilietinės visuomenės susitelkimą, kuris yra daug tvirtesnis, nei buvo derėtasi politiniu lygmeniu. Dabar, po „Rio+20“ konferencijos svarbu pasinaudoti šiuo susitelkimu siekiant paspartinti ir plėtoti konferencijoje prasidėjusius procesus. Rio de Žaneiras buvo ne tik aukšto rango politikų susitikimo vieta, bet ir vieta, kurioje susitiko daug entuziazmu degančių ir kūrybingų žmonių, dedančių visas pastangas, kad mūsų veiksmai ekonomikos srityje pasikeistų iš esmės, arba pradedančių ir pristatančių begalę konkrečių permainas skatinančių iniciatyvų.

3.3

Vis dėlto galutiniame dokumente yra ne vienas elementas, kuriuo būtų galima remtis ir ES. Ypač reikėtų pabrėžti pasaulinį susitarimą dėl ekologiškos ekonomikos, kuris yra svarbus tvaraus vystymosi atsižvelgiant į socialinį matmenį instrumentas, taip pat susitarimą dėl proceso, kuriame siekiama nustatyti pasaulinius tvarumo tikslus juos glaudžiai derinant su tūkstantmečio vystymosi tikslais.

3.4

Toliau pateikiamos EESRK pastabos dėl galutinio dokumento atsižvelgiant į pagrindinius Komiteto lūkesčius rengiantis „Rio+20“ konferencijai.

3.4.1

Svarbus EESRK prioritetas, sietas su „Rio+20“ konferencija, buvo kova su skurdu. Komitetas pasisakė už galimybių gauti pakankamai maisto, švaraus vandens ir tvarios energijos užtikrinimą. Galutiniame dokumente ši sritis užima svarbią vietą, nors ir daugelis mano, kad finansavimo galimybės nebuvo pakankamai išnagrinėtos. Dokumente patvirtinami tūkstantmečio vystymosi tikslai ir įsipareigojimai. Vis dėlto Komitetas mano, kad nebuvo pakankamai pabrėžtos moterų teisės.

3.4.2

Kitas su „Rio+20“ konferencija sietas EESRK prioritetas – socialinis permainų matmuo. EESRK pasisakė už deramą perėjimą prie tvaresnės ekonomikos, todėl palankiai vertina, kad tai buvo pirmą kartą paminėta JT dokumente. EESRK taip pat teigiamai vertina, kad galutiniame dokumente pripažįstami socialiniai partneriai, visų pirma darbuotojai kaip aktyvūs permainų dalyviai, propaguojamas deramas darbas, lyčių lygybė, pripažįstamas ugdymas ir tolesnis mokymas, teigiamai nušviečiamas vaidmuo, kurį gali atlikti būtiniausi socialiniai standartai.

3.4.3

Prieš „Rio+20“ konferenciją ir jos metu EESRK ne kartą nurodė, kad būtina užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės dalyvavimą. Konferencijoje priimtame dokumente galima pastebėti keletą teigiamų su tuo susijusių aspektų. Tačiau EESRK mano, kad būtų buvę tikslinga išsamiai išdėstyti bendro pobūdžio pareiškimus, pavyzdžiui, nurodyti įvairių suinteresuotųjų subjektų (angl. multi-stakeholder) forumų, kaip antai ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų, dalyvavimą kuriant nacionalines tvarios ekonomikos politikos priemones. Dėl dar vieno raginimo, kuriam valdymo srityje pritaria ir EESRK, – sukurti ombudsmeno tarnybą būsimoms kartoms, siekiant atsižvelgti į tvariai politikai būtiną ilgalaikę perspektyvą – konferencijos dalyviai paprašė JT generalinio sekretoriaus pateikti išsamesnę analizę.

3.4.4

EESRK, atsižvelgdamas į kitus jam labai svarbius klausimus, palankiai vertina tai, kad buvo susitarta dėl 10 metų tvaraus vartojimo ir gamybos modelių plano, apsvarstytas išteklių tausojimo principas, patvirtinta, kad BNP reikia išplėsti įtraukiant papildomus rodiklius ir pripažintas įmonių vaidmuo.

4.1

EESRK įsitikinęs, kad „Rio+20“ konferencijos sėkmę bus galima įvertinti tik įgyvendinus Rio de Žaneire priimtus sprendimus ir prasidėjusius procesus. Komiteto nuomone, įgyvendinimas turi vykti įtraukiant pilietinę visuomenę ir jai efektyviai dalyvaujant.

4.2

Šiais metais Niujorke vykusios JT generalinės asamblėjos pradžioje buvo pradėti procesai siekiant sukurti aukšto rango politinį forumą, skirtą integruoti tris tvaraus vystymosi matmenis, ir apibrėžti pasaulinius tvarumo tikslus. EESRK norėtų nurodyti, kad nepaisant „Rio+20“ konferencijos galutiniame dokumente gana teigiamai suformuluoto pilietinės visuomenės įtraukimo į šiuos procesus, Komitetas juo dar nėra visiškai patenkintas.

4.3

Kalbant apie tvarumo tikslų nustatymą, šiuo metu dėmesys sutelktas pirmiausia į procedūrinius klausimus ne tik dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybių, bet ir dėl sąsajos tarp jau prasidėjusio vystymosi darbotvarkės po 2015 m. proceso ir prasidėsiančio tvarumo tikslų nustatymo proceso. „Rio+20“ konferencijos galutiniame dokumente nurodyta, kad būtina abu procesus susieti, tačiau jų dalyviai dar tik bando apibrėžti savo vaidmenį.

4.4

EESRK dar 2012 m. liepos mėn. suorganizavo vieną iš didesnių pilietinės visuomenės renginių siekdamas Briuselyje pasiektus rezultatus perduoti Rio de Žaneiro konferencijai. Šiame renginyje buvo išsiaiškinta, kad tvarumo tikslų nustatymas yra prioritetinis su konferencija susijusios tolesnės veiklos klausimas, kurį turi apsvarstyti visuomenė. Konferencijos dalyviai taip pat ragino tvarumo tikslų nustatymo procesą nuo pat pradžios susieti su tūkstantmečio vystymosi tikslų peržiūra, jei po 2015 m. planuojama turėti bendrą vystymosi darbotvarkę. Be to, šiame renginyje, kaip ir kituose po „Rio+20“ konferencijos vykusiuose pilietinės visuomenės renginiuose, buvo ne kartą pabrėžta, kad dabar Europos Sąjungoje turime daryti tai, ko siekėme Rio de Žaneire. Todėl EESRK yra įsitikinęs, kad būtina patikrinti, ar pagrindinės ES strategijos – tiek strategijos „Europa 2020“ tvarumo matmuo, tiek ES tvarumo strategija – atitinka „Rio+20“ konferencijoje pateiktus ES raginimus.

4.5

Susitikimuose su kitomis institucijomis, kuriuos EESRK surengė po „Rio+20“ konferencijos, išryškėjo noras bendradarbiauti ir taip pat užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą.

4.6

EESRK palankiai vertina Komisijos surengtą viešąją konsultaciją internetu rengiantis 2013 m. pavasarį priimti komunikatą dėl su „Rio+20“ konferencija susijusių tolesnių priemonių, ir savo ruožtu prisidės bendrais renginiais. 2013 m. pavasarį taip pat tikimasi Komisijos komunikato dėl Vystymosi darbotvarkės po 2015 m. Šia tema EESRK šiuo metu rengia nuomonę. Atsakingo Komisijos nario tvirtinimu, su aplinka labiau susiję Rio de Žaneire nagrinėti aspektai turėtų būti įgyvendinami pagal Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą, kurią ketinama paskelbti dar iki metų pabaigos.

4.7

EESRK teigiamai vertina 2012 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos priimtas išvadas dėl „Rio+20“ konferencijos, ypač tai, kad buvo pabrėžta pilietinės visuomenės dalyvavimo būtinybė. EESRK taip pat palankiai vertina ketinimus imtis plataus užmojo su „Rio+20“ konferencija susijusių tolesnių priemonių, kurias planuojama įgyvendinti pagal strategiją „Europa 2020“ ir ES tvarumo strategiją. Dėl pastarosios EESRK norėtų pažymėti esąs patenkintas, kad ją ketinama peržiūrėti atsižvelgiant į „Rio+20“ konferencijos rezultatus. Tai buvo EESRK raginimas, pateiktas 2011 m. rugsėjo 21 d. Komiteto nuomonėje.

5.1

Tiek pilietinės visuomenės atstovai, tiek kitos ES institucijos suinteresuotos, kad EESRK ir toliau aktyviai dalyvautų tolesniame „Rio+20“ procese.

5.2

EESRK gali prie šio proceso prisidėti, kaip ir prieš „Rio+20“ konferenciją, toliau remdamas visuomenės dialogą tvarumo klausimais ir tarpininkaudamas tarp pilietinės visuomenės ir ES institucijų dalyvaujant taip pat Europos pilietinės visuomenės organizacijoms ir tinklams, nacionalinėms ekonomikos ir socialinėms taryboms bei tvarumo taryboms.

5.3

Remdamasis savo patirtimi EESRK gali prisidėti pirmiausia su pilietinės visuomenės dalyvavimo struktūra susijusiais klausimais, pavyzdžiui, kalbant apie konkrečias teises į informaciją, konsultacijas ir informacijos apdorojimą.

5.4

EESRK yra vienintelė ES institucija, įsteigusi specialų tvaraus vystymosi padalinį, kad būtų galima atsižvelgti į kompleksinį šios temos pobūdį. Po „Rio+20“ konferencijos tai yra ypač aktualu. Ekologiškos ekonomikos klausimais EESRK gali, remdamasis savo sudėtimi, pateikti konkrečių pasiūlymų, kokias tam reikia sukurti pamatines sąlygas. EESRK pirmiausia gali prisidėti išsamiau apibrėžiant socialinį tvaraus vystymosi matmenį, t. y. rengiant veiklos pasiūlymus dėl deramo perėjimo prie tvaraus vystymosi. Viena iš tolesnio „Rio+20“ proceso sričių, kurioje ypač pageidaujama EESRK indėlio, – pasaulinių tvarumo tikslų nustatymas. Kaip ir prieš „Rio+20“ konferenciją, EESRK gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant pilietinės visuomenės dialogą ES ir su savo pilietinės visuomenės partneriais iš ES nepriklausančių šalių.

5.5

EESRK mano, kad Europos Sąjungoje būtina surengti plačias pilietinės visuomenės diskusijas apie tvarų vystymąsi, ir toliau tai skatins savo būsimame darbe, visų pirma, diskusijas „Rio+20“ konferencijos klausimais, kurie yra svarbūs strategijai „Europa 2020“ ir ES tvarumo strategijos peržiūrai.