KOMISIJOS ATASKAITA

2012 m. atnaujinta valstybės pagalbos rezultatų suvestinė ES valstybių narių skirtos valstybės pagalbos ataskaita – Atnaujinta 2012 m. –

TURINYS

Ataskaitos išvadų santrauka.......................................................................................................... 5

Valstybės pagalba atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos padėtį........................................................ 6

1........... Valstybės pagalba 2011 m.............................................................................................. 7

1.1........ Su krize nesusijusi pagalba.............................................................................................. 7

1.2........ Kovos su krize pagalba................................................................................................... 7

2........... Valstybių narių valstybės pagalbos išlaidų su krize nesusijusiai pagalbai tendencijos ir modeliai  8

2.1........ Valstybės pagalba pramonės ir paslaugų sektoriams......................................................... 8

2.2........ Valstybės pagalba bendros svarbos horizontaliesiems tikslams......................................... 9

3........... Finansų sektoriui skirta valstybės pagalba ir parama realiajai ekonomikai........................ 10

3.1........ Valstybės pagalba finansų sektoriui................................................................................ 10

3.1.1..... Aplinkybės................................................................................................................... 10

3.1.2..... Nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. patvirtintos ir panaudotos pagalbos sumos 10

3.1.3..... 2011 m. patvirtintos ir panaudotos pagalbos sumos....................................................... 10

3.2........ Valstybės pagalba realiajai ekonomikai.......................................................................... 10

3.2.1..... Aplinkybės................................................................................................................... 10

3.2.2..... Patvirtintos ir panaudotos sumos................................................................................... 11

4........... Valstybės pagalbos išlaidų tendencijos pagal pagalbos priemonių rūšį............................. 11

4.1........ Pagalbos priemonių skaičius.......................................................................................... 11

4.2........ Pagalbos dydis. Teikiant pagalbą pramonės ir paslaugų sektoriams, bendroji išimtis taikyta maždaug 32,5 % pagalbos....................................................................................................................... 12

5........... Valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimas........................................................ 12

5.1........ Neteisėta pagalba......................................................................................................... 12

5.2........ Pagalbos susigrąžinimas................................................................................................ 12

5.3........ Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais įgyvendinant valstybės pagalbos teisę......... 12

5.4........ Ex post kontrolė.......................................................................................................... 13

Ataskaitos išvadų santrauka

2011 m., palyginti su ankstesniais metais, su krize nesusijusios valstybės pagalbos bendros išlaidos ES toliau mažėjo iki 64,3 mlrd. EUR (0,5 % ES BVP). Nors iš esmės valstybės narės toliau stengėsi mažinti bendrą pagalbos lygį, valstybės pagalba bene labiausiai mažėjo dėl sudėtingesnės daugelio valstybių narių biudžeto padėties. Akivaizdu, kad sumažėjusios išlaidos prisidėjo prie bendros 2006–2011 m. valstybės pagalbos išlaidų mažėjimo tendencijos. Dar neaišku, ar artimiausiais metais pagalba ir toliau mažės, ar ilgainiui nusistovės.

Pagalba bendros svarbos horizontaliesiems tikslams ir toliau buvo didelė – pramonės ir paslaugų sektoriams skirta maždaug 90 % visos pagalbos. Palyginti su ankstesniais metais, pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis, padidėjo iki maždaug iki 32,5 % visos pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams; tai patvirtina nuo 2006 m. pastebimą jos augimo tendenciją. Apskritai pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis, ir pagal pagalbos schemas, apie kurias pranešta, skiriama pagalba išliko didelė (maždaug 87,5 %), o individuali pagalba, teikiama po Komisijos atlikto tikrinimo, buvo nedidelė.

Toliau vykdytas nesuderinamos pagalbos susigrąžinimas, tokia pagalba buvo susigrąžinta iš pagalbos gavėjų.

2011 m. Komisija suteikė mažiau leidimų taikyti naujas pagalbos priemones, kurių tikslas – remti finansų sektorių. Bendra nuo 2008 m. iki 2012 m. spalio 1 d. patvirtintos pagalbos suma – 5 058,9 mlrd. EUR (40,3 % ES BVP). Tačiau dauguma nuo 2008 m. patvirtintų priemonių vis dar taikomos, atsižvelgiant į neslūgstančią rinkos įtampą.

2011 m. finansų sektoriui suteikta 714,7 mlrd. EUR (5,7 % ES BVP) pagalba (daugiausia garantijoms teikti ir likvidumo parama) iš esmės skirta kelioms valstybėms narėms.

Kalbant apie pagalbą, suteiktą pagal laikinąją sistemą, valstybės narės nenustatė naujų pagalbos priemonių, išskyrus keletą priemonių žemės ūkiui, taip pat pratęsta keletas 2009 ir 2010 m. patvirtintų pagalbos priemonių. 2011 m. pagal laikinąją sistemą suteikta 4,8 mlrd. EUR pagalba, t. y. mažiau nei ankstesniais metais. Bendra pagal laikinąją sistemą panaudota pagalbos suma (37,5 mlrd. EUR) buvo gerokai mažesnė už bendrą patvirtintą pagalbos sumą (82,9 mlrd. EUR).

2012 m. atnaujintoje valstybės pagalbos rezultatų suvestinėje apibendrinama informacija, kurią valstybės narės šįmet pateikė savo metinėse 2011 m. valstybės pagalbos išlaidų ataskaitose.

Kaip ir ankstesnėse rezultatų suvestinėse, dėl metodikos priežasčių ir kad dėl didelės pagalbos sumos, skirtos finansų sektoriui, nebūtų iškraipytos valstybės pagalbos išlaidų tendencijos, pagalbos sumos suskirstytos į su krize nesusijusią pagalbą ir kovos su krize pagalbą[1].

Kalbant apie su krize nesusijusią pagalbą, pateikiama trumpa 2011 m. valstybės pagalbos išlaidų santrauka ir valstybės pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams tendencijų apžvalga (lyginamos 2006–2008 m. ir 2009–2011 m. laikotarpių išlaidos). Duomenys skirstomi pagal pagalbos rūšis: pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis, pagalbos schemos ir individuali pagalba (individuali pagalba, teikiama pagal pagalbos schemą, ir ad hoc pagalba).

Kovos su krize pagalba nurodoma apžvelgiant patvirtintas pagalbos sumas (2008 m. spalio 1 d. – 2012 m. spalio 1 d.) ir panaudotas pagalbos sumas (2008 m. spalio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.) ir skirstant pagal priemonės rūšį: rekapitalizavimas, garantijos, nuvertėjęs turtas ir likvidumo priemonės. Informacija apie pagalbą, skirtą pagal Bendrijos laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (toliau – laikinoji sistema)[2], pateikiama apžvelgiant patvirtintas ir panaudotas pagalbos sumas.

Galiausiai pateikiama naujausia informacija apie laimėjimus užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių vykdymą.

Reikia pažymėti, kad ELPA priežiūros institucija taip pat skelbia metinę rezultatų suvestinę[3], kurioje atnaujinama informacija apie Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje skirtos valstybės pagalbos dydį.

Valstybės pagalbos rezultatų suvestinę sudaro Komisijos narių kolegijos patvirtinta suvestinė ataskaita, kurioje daugiausia nagrinėjami valstybių narių skirtos valstybės pagalbos pagrindiniai faktai, išvados ir tendencijos, ir prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES valstybių narių valstybės pagalbos faktai ir skaičiai“, kuriame pateikiama faktinė informacija.

Valstybės pagalba atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos padėtį

2011 m. ES BVP augo labai nedaug – vidutiniškai daug mažiau negu 1 %. Apskritai, privačiosios ir viešosios išlaidos vis dar buvo nedidelės ir tik ėmė pamažu didėti. Nedarbo lygis ES buvo didesnis nei 10 %, o gilėjanti valstybės skolos krizė taip pat stipriai prislėgė Europos Sąjungos ekonomiką.

Finansų sektoriaus krizė tęsėsi, todėl valstybės narės taip pat turėjo pratęsti bankams teikiamą paramą, siekdamos išlaikyti pasitikėjimą sektoriuje ir visų pirma sudaryti bankams sąlygas teikti paskolas realiosios ekonomikos sektoriui.

Apskritai, Komisijos valstybės pagalbos kontrolės politika buvo vienas pagrindinių veiksnių, padėjusių užtikrinti, kad precedento neturinčios gelbėjimo priemonės būtų įgyvendinamos darniai ir vidaus rinkoje būtų išvengta netinkamo konkurencijos iškraipymo.

1.           Valstybės pagalba 2011 m.

1.1.        Su krize nesusijusi pagalba

2011 m. su krize nesusijusi valstybės pagalba sudarė 64,3 mlrd. EUR arba 0,5 % ES[4] BVP[5]. Pramonės ir paslaugų sektoriams skirtos pagalbos suma – 52,9 mlrd. EUR (0,42 % ES BVP[6]), žemės ūkiui – 8,7 mlrd. EUR (0,07 % ES BVP), žuvininkystei – 109 mln. EUR (0,001 % ES BVP), o transportui skirta pagalba sudarė 2,2 mlrd. EUR (0,02 % ES BVP).

Penkios didžiausios pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams teikėjos suteikė maždaug 60 % visos sumos, t. y. 39 mlrd. EUR: Vokietija (13,6 mlrd. EUR), Prancūzija (12,3 mlrd. EUR), Jungtinė Karalystė (4,8 mlrd. EUR), Ispanija (4,5 mlrd. EUR) ir Italija (3,8 mlrd. EUR). Klasifikuojant pagal BVP %, didžiausią pagalbą teikė Malta (1,6 %), Graikija (1,2 %), Suomija (1,2 %), Vengrija (1,1 %) ir Slovėnija (1,1 %).

Subsidijos geležinkeliams[7], apie kurias pranešta 2011 m., sudarė 32,2 mlrd. EUR[8] arba 0,25 % ES BVP.

1.2.        Kovos su krize pagalba

Kalbant apie finansų sektoriui skirtą kovos su krize pagalbą, pagalba rekapitalizavimui ir nuvertėjusiam turtui sudarė 31,7 mlrd. EUR (0,25 % ES BVP), o bendra vidutinė nesuteiktų garantijų, įskaitant naujas garantijas, ir likvidumo priemonių suma siekė 682,9 mlrd. EUR (tai sudaro 5,4 % ES BVP). Iki 2012 m. spalio 1 d. Komisija buvo patvirtinusi visų valstybių narių kovos su finansų krize priemones, išskyrus Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Maltos ir Rumunijos.

2011 m. pagal laikinąją sistemą skirtos pagalbos suma siekė 4,8 mlrd. EUR (0,037 % ES BVP). Visos valstybės narės, išskyrus Kiprą, patvirtino pagalbos priemones pagal laikinąją sistemą.

2.           Valstybių narių valstybės pagalbos išlaidų su krize nesusijusiai pagalbai tendencijos ir modeliai

1 pav.[9] Visa valstybės pagalba (su krize nesusijusi pagalba) kaip BVP procentinė dalis (ES-27, duomenys nuo 1992 m.)

Ilgalaikė su krize nesusijusių valstybės pagalbos išlaidų mažėjimo tendencija įsivyravo nuo praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio (tuomet šios išlaidos sudarė maždaug 2 % ES BVP). Dešimtajame dešimtmetyje jos sumažėjo iki maždaug 1 % ES BVP, o po 2004 m. toliau mažėjo iki maždaug 0,5 % ES BVP[10] (išskyrus 2006 m.). 2008 ir 2009 m. jos šiek tiek padidėjo, tačiau 2010 ir 2011 m. vėl siekė maždaug 0,5 % ES BVP.

Trumpuoju laikotarpiu su krize nesusijusios valstybės pagalbos išlaidos buvo maždaug stabilios ir keletą metų išliko nedidelės, kaip patvirtina ir tendencijos: 2006–2008 m. išlaidos siekė 0,64 % ES BVP, o 2009–2011 m. – 0,58 % ES BVP. Viena vertus, atrodo, kad valstybės narės laikėsi valstybės pagalbos teikimo drausmės ir padidino su krize nesusijusią pagalbą tik tam tikrose srityse, kuriose reikėjo reaguoti į finansų ir ekonomikos krizę, nepaisant to, kad dauguma valstybių narių suteikė didelę pagalbą finansų sektoriui. Kita vertus, daugelis valstybių narių galėjo būti priverstos mažinti pagalbos mastą dėl griežtesnių biudžeto suvaržymų, ypač 2011 m., todėl negalima atmesti galimybės, kad išlaidos gali būti perkeltos į ateinančius metus arba kad nebegaliojančios pagalbos priemonės gali būti vėl pradėtos taikyti vėliau.

Dėl pagalbos žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto sektoriams ypatumų tolesniuose skirsniuose apie su krize nesusijusios pagalbos lygį ir orientavimą (2.1 ir 2.2 skirsniai) apžvelgiama tik pagalba pramonės ir paslaugų sektoriams.

2.1.        Valstybės pagalba pramonės ir paslaugų sektoriams

Žvelgiant į tendenciją, t. y. lyginant 2006–2008 m. ir 2009–2011 m. laikotarpių pagalbos išlaidas, matyti, kad 2009–2011 m. pagalbos mastas šiek tiek padidėjo ir siekė 60,0 mlrd. EUR (0,48 % ES BVP); ankstesniu laikotarpiu ji siekė 58,6 mlrd. EUR (0,47% ES BVP). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis nėra pagrindo teigti, kad jau pastebimas ilgalaikis valstybės pagalbos didėjimas, arba kad vienkartinis 2009 m. poveikis vis dar prisideda prie bendro pagalbos didėjimo tuo laikotarpiu. Bet kuriuo atveju, labiau tikėtina, kad ši tendencija pasikeis dėl mažesnių 2010 ir 2011 m. išlaidų.

2011 m. sumažėjo pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams išlaidos, nes kai kurios valstybės narės sumažino išlaidas dėl biudžeto apribojimų arba, siekdamos išlaikyti griežtą biudžetinę drausmę, išlaidų planus galbūt išskirstė per keletą metų. Prie šio mažėjimo prisidėjo nuo 2011 m. skirta mažesnė pagalba sektoriams. Taigi, didesnė pagalba skirta horizontaliesiems tikslams, visų pirma siekiant paremti regioninę plėtrą, skatinti aplinkos apsaugą ir toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Apskritai, šie pokyčiai reiškia, kad valstybės narės sugebėjo lanksčiai reaguoti į ekonominius apribojimus ir į besikeičiančius ekonominius poreikius.

2011 m. labai padidėjo pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis[11]. Valstybės narės ir toliau teikė pagalbą taikydamos schemas, o tai rodo, kad jos teikė pirmenybę šioms priemonėms, siekdamos suteikti paramą daugeliui įmonių iš anksto apie tą pagalbą atskirai nepranešdamos Komisijai.

2.2.        Valstybės pagalba bendros svarbos horizontaliesiems tikslams

Horizontalioji pagalba, kuri apima ne konkretiems ūkio sektoriams skiriamą pagalbą, pagrįsta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)[12]. Taip Komisijai suteikiama galimybė priimti politinius sprendimus atsižvelgiant į tai, kokia valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka siekiant veiksmingai paremti bendrus politikos tikslus.

Kaip ir ankstesniais metais, 2011 m. valstybės narės skyrė pagalbą trims pagrindinės sritims: regioninei plėtrai, aplinkos išsaugojimui (įskaitant energijos taupymo bei atsinaujinančiosios energijos šaltinių naudojimo skatinimą) ir moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms. Valstybės narės teikė mažiau pagalbos MVĮ ir darbo vietoms kurti bei mokymams skatinti.

Iš bendros pramonės ir paslaugų sektoriams skirtos 52,9 mlrd. EUR sumos (0,42 % ES BVP), 89,7 % skirta pagalbai horizontaliesiems tikslams. Regioninei pagalbai skirta 14,0 mlrd. EUR (0,11 % ES BVP), aplinkos apsaugai, įskaitant energijos taupymą – 12,4 mlrd. EUR (0,09 % ES BVP), o moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms – 10 mlrd. EUR (0,08 % ES BVP). Šiems trims tikslams skirta apie du trečdaliai visos pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams.

Lyginant 2006–2008 m. ir 2009–2011 m. laikotarpius, horizontalioji pagalba padidėjo maždaug 0,2 % ES BVP; ši tendencija rodo, kad per pastaruosius metus valstybės narės akivaizdžiai stengėsi teikti pagalbą horizontaliesiems tikslams. Tik keliose valstybėse narėse horizontaliosios pagalbos lygis buvo mažesnis nei 50 %.

2011 m. toliau mažėjo pagalba sektoriams[13], kuri sudarė maždaug 10,3 % visos pramonės ir paslaugų sektoriams skirtos pagalbos sumos – 5,5 mlrd. EUR (0,04 % ES BVP). Mažiau pagalbos skirta anglių sektoriui ir gamybos bei ne gamybos sektoriams.

3.           Finansų sektoriui skirta valstybės pagalba ir parama realiajai ekonomikai

3.1.        Valstybės pagalba finansų sektoriui

3.1.1.     Aplinkybės

2011 m. besitęsiantis sąmyšis finansų rinkose, kilęs dėl 2008 m. finansų krizės, paskatino Europos šalių vyriausybes imtis plataus masto intervencinių priemonių neigiamam šio sukrėtimo poveikiui sumažinti. Finansų įstaigoms skirta valstybės pagalba buvo itin svarbi atkuriant pasitikėjimą finansų sektoriumi ir siekiant išvengti sisteminės krizės.

2011 m. viduryje paaštrėjus valstybės skolos krizei, valstybės narės ir Komisija susitarė dėl priemonių, skirtų bankų kapitalo pozicijoms sustiprinti ir jų įsipareigojimų garantijoms teikti, rinkinio (bankų dokumentų rinkinys)[14].

3.1.2.     Nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. patvirtintos ir panaudotos pagalbos sumos

Nuo 2008 m. spalio 1 d.[15] iki 2012 m. spalio 1 d. Komisija patvirtino 5 058,9 mlrd. EUR (40,3 % ES BVP) pagalbą finansų sektoriui. Didžiąją dalį pagalbos leista skirti 2008 m., patvirtinus 3 394 mlrd. EUR sumą (27,7 % ES BVP), kurią daugiausia sudarė bankų obligacijų ir indėlių garantijos. Po 2008 m. patvirtinta pagalba daugiausiai susijusi su bankų rekapitalizavimu ir parama nuvertėjusiam turtui, o ne su garantijomis; naujas garantijų priemones neseniai patvirtino visų pirma tos šalys, kurios patiria vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumų didėjimą, pvz., Ispanija ir Italija.

2008[16]–2011 m. bendra panaudotos pagalbos suma siekė 1 615,9 mlrd. EUR (12,8 % ES BVP). Garantijos sudarė didžiausią jos dalį – maždaug 1 084,8 mlrd. EUR (8,6 % ES BVP), rekapitalizavimo pagalba – 322,1 mlrd. EUR (2,5 % ES BVP), parama nuvertėjusiam turtui –119,9 mlrd. EUR (0,9 % ES BVP), likvidumo priemonės – 89 mlrd. EUR (0,7 % ES BVP).

3.1.3.     2011 m. patvirtintos ir panaudotos pagalbos sumos

2011 m. Komisija patvirtino 274,4 mlrd. EUR (2 % ES BVP) pagalbą finansų sektoriui. Naujoji patvirtinta pagalba buvo iš esmės skirta kelioms šalims; garantijoms skirta 179,7 mlrd. EUR, likvidumo priemonėms – 50,2 mlrd. EUR, rekapitalizavimui – 38,1 mlrd. EUR, o paramai nuvertėjusiam turtui – 6,4 mlrd. EUR.

Bendra 2011 m. panaudota pagalbos suma – 714,7 mlrd. EUR (5,7 % ES BVP). Neįgyvendintų garantijų suma siekė 521,8 mlrd. EUR, o naujų suteiktų garantijų – 110,9 mlrd. EUR. Likvidumo intervencinių priemonių suma – 43,7 mlrd. EUR, o nauja 2011 m. suteikta likvidumo pagalba – 6,5 mlrd. EUR. Rekapitalizavimui skirta 31,7 mlrd. EUR. Pagal leidžiamas įgyvendinti nuvertėjusio turto priemones nesuteikta jokios pagalbos.

3.2.        Valstybės pagalba realiajai ekonomikai

3.2.1.     Aplinkybės

2008 m. gruodžio 17 d., reaguodama į dėl finansų krizės smarkiai sumažėjusias įmonių skolinimosi galimybes, Komisija patvirtino laikinąją sistemą. Pagrindiniai šios sistemos tikslai – užtikrinti įmonių galimybes toliau gauti finansavimą ir sukurti tvaraus ilgalaikio augimo pagrindą skatinant investicijas. Laikinąja sistema įvesta keletas naujų valstybės pagalbos priemonių ir laikinai pritaikytos esamos valstybės pagalbos sistemos. Ją buvo galima taikyti visiems ūkio sektoriams. Tačiau pagal sistemą neskiriama pagalba prieš tai egzistavusioms struktūrinėms problemoms spręsti, todėl ji netaikoma įmonėms, kurios patyrė sunkumų prieš krizę.

Laikinoji sistema turėjo nustoti galioti 2010 m. pabaigoje. Tačiau atsižvelgusi į didelį finansų rinkų pažeidžiamumą bei neaiškias ekonomikos perspektyvas, 2010 m. pabaigoje Komisija nusprendė vieniems metams pratęsti daugumos laikinojoje sistemoje nustatytų priemonių galiojimą taikant griežtas sąlygas[17], išskyrus galimybę skirti ribotą suderinamą 500 000 EUR pagalbos sumą vienai įmonei. Ribotą suderinamą pagalbos sumą (pagalbą iki 500 000 EUR vienai įmonei) buvo numatyta skirti tik pagalbos gavėjams, kurie ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateikė išsamų prašymą pagal nacionalinę paramos schemą, Komisijos patvirtintą pagal laikinąją sistemą, arba pirmine žemės ūkio produktų gamyba besiverčiančioms įmonėms, kurios tokį prašymą pateikė ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d.

3.2.2.     Patvirtintos ir panaudotos sumos

2011 m. valstybės narės neįgyvendino jokių naujų pagalbos priemonių (išskyrus keletą ūkininkams skirtų priemonių), tačiau paprašė pratęsti kai kurias esamas priemones[18].

Nuo laikinosios sistemos įsigaliojimo iki 2011 m. pabaigos bendras Komisijos patvirtintos pagalbos dydis siekė 82,9 mlrd. EUR.

2011 m. pagal laikinąją sistemą panaudota pagalbos suma siekė apytikriai 4,8 mlrd. EUR (0,037 % ES BVP).

Pagrindinė valstybių narių taikyta pagalbos priemonė – subsidijuojamos garantijos (1,9 mlrd. EUR), kiek mažiau taikyta pagalbos iki 500 000 EUR vienai įmonei priemonė (0,6 mlrd. EUR).

Bendra valstybių narių pagal laikinąją sistemą panaudota suma siekė maždaug 37,5 mlrd. EUR, o jos įsisavinimo lygis – 45 %, palyginti su bendra pagal laikinąją sistemą patvirtinta pagalbos suma.

Daugiau informacijos apie pagalbą, skirtą pagal laikinąją sistemą, pateikta Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.2. skirsnyje.

4.           Valstybės pagalbos išlaidų tendencijos pagal pagalbos priemonių rūšį

4.1.        Pagalbos priemonių skaičius

2011 m. valstybės narės taikė mažiau naujų pagalbos priemonių. Vis dėlto pagalbos, kuriai taikoma bendroji išimtis arba pagal schemas suteiktos ir individualios pagalbos dalis iš esmės nesikeitė, o ad hoc pagalbos priemonių dalis šiek tiek padidėjo. Gali būti, kad dėl nacionalinio biudžeto apribojimų valstybės narės nebuvo linkusios įgyvendinti naujų valstybės pagalbos priemonių. Keletą naujų pagalbos, kuriai taikoma bendroji išimtis, priemonių galima paaiškinti tuo, kad valstybės narės palaipsniui liovėsi įgyvendinti priemones pagal ankstesnes konkrečias bendrąsias išimtis (MVĮ, užimtumui, mokymui ir regioninei pagalbai). Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. priimtame bendrajame bendrosios išimties reglamente (toliau – BBIR)[19] nustatyta platesnė pagalbos teikimo sritis, pvz., didesnis pagalbos tikslų skaičius, platesnė taikymo sritis, o kai kuriais atvejais – palankesnės sąlygos (atsižvelgiant į konkretų tikslą), kad pakeistų ankstesnes bendrosios išimties priemones, valstybės narės pagal BBIR turėjo patvirtinti mažiau naujų bendrosios išimties priemonių.

4.2.        Pagalbos dydis. Teikiant pagalbą pramonės ir paslaugų sektoriams, bendroji išimtis taikyta maždaug 32,5 % pagalbos

Pramonės ir paslaugų sektoriams pagal bendrąją išimtį teikiama pagalba 2011 m. padidėjo maždaug 5 mlrd. EUR ir pasiekė 17,2 mlrd. EUR (0,13 % ES BVP), t. y. 32,5 % visos pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams. Regioninė pagalba, aplinkos apsaugai ir energijos taupymui skirta pagalba ir moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skirta pagalba buvo pagrindinės valstybių narių priemonės; mažiau pagalbos skirta MVĮ, mokymui ir užimtumui.

5.           Valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimas

5.1.        Neteisėta pagalba[20]

2000–2011 m. Komisija priėmė 986 sprendimus dėl neteisėtos pagalbos. Neigiami sprendimai dėl pagalbos priemonių, laikomų nesuderinamomis su vidaus rinka, sudarė 23 % atvejų[21]; jais atitinkamai valstybei narei nurodoma susigrąžinti neteisėtai skirtą pagalbą. Maždaug 3 % neteisėtos pagalbos atvejų[22] Komisija savo sprendimuose nustatė sąlygų. Ši intervencinė norma yra beveik devynis kartus didesnė nei neigiamų ir sąlyginių sprendimų, susijusių su priemonėmis, apie kurias pranešta, atveju. Daugiau kaip pusė intervencijų susijusios su pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams priemonėmis, o mažiau nei ketvirtis – su žemės ūkio sektoriumi. Kitos bylos susijusios su žuvininkystės, transporto ir anglies sektoriais.

5.2.        Pagalbos susigrąžinimas

2012 m. birželio 30 d. buvo nebaigti nagrinėti 46 pagalbos susigrąžinimo atvejai (2010 m. pabaigoje – 41 atvejis). Nuo 2000 m. iki 2012 m. birželio 30 d. susigrąžinta neteisėta ir nesuderinama pagalba siekė 13,5 mlrd. EUR (palyginti su 2,3 mlrd. EUR suma, kuri dar nesusigrąžinta). Taigi, neteisėta ir nesuderinama pagalba, kuri dar turi būti susigrąžinta, išaugo nuo 11,1 % (2010 m.) iki 14,4 % (2012 m. birželio 30 d.). Žuvininkystės srityje 2011 m. Komisija priėmė penkis neigiamus sprendimus; keturiuose iš jų numatytas pagalbos susigrąžinimas. Žemės ūkio srityje 2011 m. priimti penki sprendimai dėl pagalbos susigrąžinimo. Transporto srityje sprendimų dėl susigrąžinimo nepriimta.

5.3.        Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais įgyvendinant valstybės pagalbos teisę

Paskelbus 2009 m. pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės[23], apie tai stengiamasi geriau informuoti: Komisija aktyviai prisideda prie nacionalinių teisėjų mokymo programų finansavimo pagal metinį kvietimą teikti projektų paraiškas, taip pat siunčia dėstytojus į tokius seminarus ir konferencijas. 2012 m. vasario mėn. Komisija, bendradarbiaudama su Europos konkurencijos teisės srities teisėjų asociacija, surengė specialų vienos dienos seminarą, kuriame nagrinėti nacionaliniams teismams svarbūs antimonopoliniai ir valstybės pagalbos klausimai.

5.4.        Ex post kontrolė

Bėgant metams valstybės pagalbos kontrolės struktūra labai keitėsi. Šiandien maždaug 88 % pramonės ir paslaugų sektoriams skirtos pagalbos Komisijoje atskirai nenagrinėjama – ji skiriama remiantis anksčiau patvirtintomis pagalbos schemomis arba pagal bendrąją išimtį. Konkurencijos GD kontroliuoja, kaip valstybės narės taiko esamas pagalbos schemas. Siekdamas dar labiau padidinti šios kontrolės veiksmingumą, 2011 m. Konkurencijos GD nusprendė labiau išplėtoti 2011–2012 m. stebėseną. Nors daugelis bylų dar nagrinėjama, atrodo, kad apskritai padidėjo probleminių atvejų. Daugiau nei trečdaliu Komisijos 2011–2012 m. patikrintų atvejų iškilo įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo problemų (pagalbos schemų pakeitimai, apie kuriuos nepranešta, didžiausias leistinas ribas viršijanti individuali pagalba, nacionaliniame teisiniame pagrinde netinkamai nurodytos suderinamumo sąlygos ir kt.). Turint omenyje, kad dėl iki šiol riboto patikrinimų skaičiaus (lyginant su esamų pagalbos schemų skaičiumi) gali kilti tam tikra šališkumo rizika, atrodo, kad reikalavimų atitikties rodiklis skiriasi ir atskirose valstybėse narėse, ir kalbant apie skirtingas pagalbos rūšis. Komisija sistemingai nagrinės visus pažeidimus. Tačiau ir valstybės narės privalo labiau stengtis laikytis valstybės pagalbos taisyklių.

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES valstybių narių valstybės pagalbos faktai ir skaičiai“

[1]               Kovos su krize pagalba yra išreiškiama i) paskirta pagalbos suma ir ii) panaudota pagalbos suma. Paskirta suma (pažadėtos skirti pagalbos dydis) yra bendra didžiausia valstybės pagalbos priemonių, kurias nustatė valstybės narės ir patvirtino Komisija, suma. Panaudota pagalbos suma rodo faktinį pagalbos priemonės, kurią įgyvendino valstybė narė, dydį. Kovos su krize pagalbos sumai apskaičiuoti taikyta metodika išsamiau paaiškinta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Su krize nesusijusi pagalba paprastai reiškiama pagalbos elementu, o bendros išlaidos atitinkamai išreikštos ir absoliučiąja verte, ir BVP procentine dalimi, kad informaciją būtų galima palyginti.

[2]               Komisijos komunikatas – Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis (konsoliduota versija), OL C 83, 2009 4 7, p. 1, su pakeitimais, padarytais OL C 261, 2009 10 31, p. 1, ir OL C 303, 2009 12 15, p. 6. Laikinosios sistemos taikymo pratęsimas, OL C 6, 2011 1 11, p. 5.

[3]               Žr. http://www.eftasurv.int/press--publications/scoreboards/state-aid-scoreboards/.

[4]               ES – visos ES valstybės narės.

[5]               Visa su krize nesusijusi pagalba apima pagalbą, suteiktą pramonės ir paslaugų sektoriams, anglies, žemės ūkio, žuvininkystės ir transporto sektoriams, tačiau dėl palyginamų duomenų stokos neapima geležinkelių sektoriaus subsidijų ir pagalbos, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kompensavimu. Pagalbos sumos – tai valstybės pagalbos priemonės pagalbos elementas (arba, garantijų ir paskolų atveju, bendrasis subsidijos ekvivalentas), nebent nurodoma kitaip. Išsamiau žr. pastabas dėl metodikos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

[6]               Pagalba anglių pramonei priskiriama prie pagalbos sektoriams, taigi įtraukiama į pagalbą pramonei ir paslaugoms ir siekia 2,3 mlrd. EUR (4,2 % visos pagalbos pramonės ir paslaugų sektoriams).

[7]               Informacijos apie subsidijas geležinkeliams mastas ir detalės skiriasi nuo informacijos, kurią surenka valstybės narės apie pagalbą, pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 III A priedą teikiamą pramonės ir paslaugų sektoriams (OL L 140, 2004 4 30, p. 1). Todėl šios informacijos neįmanoma išreikšti bendra valstybės pagalbos suma.

[8]               Baigiant rengti šią ataskaitą Čekija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Slovakija nebuvo pateikusios informacijos apie subsidijas geležinkeliams. Kipre ir Maltoje geležinkelių operatorių nėra.

[9]               Šaltinis – Konkurencijos generalinis direktoratas, BVP skaičiai. Eurostatas.

[10]             Žr. ankstesnę rezultatų suvestinę, kurioje pateikiama daugiau informacijos apie ankstesnes valstybės pagalbos išlaidų mažėjimo priežastis. Suvestinę galima rasti Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje: http://ec.europa.eu/competition/state_aid/studies_reports/archive/scoreboard_arch.html.

[11]             Daugiau informacijos galima rasti Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.2.2.1 ir 4 skirsniuose.

[12]             Pvz., SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktas dėl regioninės pagalbos, 107 straipsnio 3 dalies b punktas dėl bendriems Europos interesams svarbaus projekto vykdymo.

[13]             Pagalba sektoriams apima sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą.

[14]             2011 m. lapkričio 8 d. ECOFIN tarybos išvados.

[15]             Įskaitant rekapitalizavimo pagalbą, 2007 m. suteiktą „Northern Rock“.

[16]             Įskaitant rekapitalizavimo pagalbą, 2007 m. suteiktą „Northern Rock“.

[17]             Komisijos komunikatas – Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinėmis finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas, OL C 6, 2011 1 11, p. 5.

[18]             Daugiau informacijos – Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.2. skyriuje.

[19]             Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, OL L 214, 2008 8 9, p. 3.

[20]             SESV 108 straipsnio 3 dalimi valstybės narės įpareigojamos pranešti Komisijai apie naujas valstybės pagalbos priemones prieš jas įgyvendindamos ir neįgyvendinti jų, kol nebus priimtas galutinis sprendimas. Kai nesilaikoma vieno iš šių įpareigojimų, valstybės pagalbos priemonė laikoma neteisėta.

[21]             224 bylos.

[22]             28 bylos.

[23]             OL C 85, 2009 4 9, p. 1.