KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Antroji pusmetinė Šengeno erdvės veikimo ataskaita 2012 m. gegužės 1 d. – 2012 m. spalio 31 d.

1.           Įžanga

Kaip paskelbė Komisija 2011 m. rugsėjo 16 d. Komunikate dėl Šengeno erdvės valdymo stiprinimo[1] ir 2012 m. kovo 8 d. pritarus Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai ir (arba) mišriam komitetui, 2012 m. gegužės 16 d. Komisija priėmė pirmąją pusmetinę Šengeno erdvės veikimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai[2]. Ji buvo aptarta per 2012 m. birželio 7 d. Tarybos posėdį ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento plenarinę sesiją. Ši antroji ataskaita apima 2012 m. gegužės 1 d.–2012 m. spalio 31 d. laikotarpį.

2.           Padėties aprašymas

2.1.        Padėtis prie Šengeno išorės sienų

2012 m. balandžio – birželio mėn. nustatyta maždaug 23 000 neteisėto sienos kirtimo atvejų, kuriems būdingi mišrūs migracijos srautai. ES tai yra 44 % mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai vyko Arabų pavasaris. Tačiau Graikija pranešė, kad tokių atvejų, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo 29 %. Dauguma visų atvejų, t. y. 56 %, buvo nustatyti prie Graikijos ir Turkijos sausumos sienos – tai reiškia, kad šiame pasienio ruože neteisėtos migracijos į ES srautai tebėra didžiausi. Šiame pasienio ruože daugiausia neteisėtai sieną kirto Afganistano, Bangladešo ir Sirijos piliečiai[3].

Tačiau 2012 m. rugpjūčio mėn. Graikijai ėmusis operacijos „Shield“, per kurią prie sausumos sienos su Turkija buvo dislokuota maždaug 1 800 sienos apsaugos pareigūnų, prieš tai labai padaugėjusių neteisėto sienos kirtimo atvejų pradėjo smarkiai mažėti. Iki šiol Graikijos valdžios institucijos pranešinėjo, kad Evro srityje sulaikytų asmenų skaičius smarkiai mažėja.

Pablogėjus humanitarinei ir saugumo padėčiai Sirijoje, smarkiai padaugėjo neteisėtai sieną kertančių ir neteisėtai valstybėse narėse, daugiausia Graikijoje, esančių sirų. Be to, sirai yra antri pagal tarptautinės apsaugos prašytojų skaičių, daugiausia Švedijoje ir Vokietijoje, kur prieglobsčio prašantiems Sirijos piliečiams suteikiama apsauga. Jei padėtis Sirijoje toliau blogės, kaimyninėse šalyse ir galiausiai ES valstybėse narėse prieglobsčio prašančių asmenų skaičius turėtų dar padidėti[4].

2.2.        Padėtis Šengeno erdvėje

Nors dauguma neteisėtų migrantų į Šengeno erdvę šiuo metu patenka per Graikiją, daugeliui jų ji tėra tranzito, o ne kelionės tikslo šalis. Tai, kad esama antrinio judėjimo, matyti iš neteisėto sienos kirtimo atvejų, nustatytų prie Vakarų Balkanų šalių sausumos sienų, Italijos jūros sienos, taip pat iš bandymų iš Graikijos oro uostų skristi į daugelį didžiausių ES oro uostų[5].

Paskutinė informacijos apie migracijos srautus ES ir (arba) Šengeno erdvėje rinkimo operacija „Balder“ vykdyta 2012 m. balandžio 16–22 d. 24 valstybėse narėse[6], taip pat Norvegijoje ir Šveicarijoje. Operacijos tikslas – surinkti duomenų apie migracijos srautus valstybėse narėse, visų pirma migracijos spaudimą įvairiose šalyse, pagrindinius neteisėtų migrantų maršrutus, pagrindines migracijos kelionės tikslo šalis, neteisėtų migrantų kilmės šalis ir neteisėtų migrantų nustatymo vietas bei naudotas transporto priemones.

Remiantis dalyvavusių valstybių narių pateiktais duomenimis, kuriuos surinko ir 2012 m. birželio mėn. paskelbė Danijos nacionalinė policija[7], per tą savaitę buvo sulaikyti 2 396 trečiųjų šalių piliečiai iš 115 skirtingų šalių. Daugiausia neteisėtų migrantų Šengeno erdvėje buvo nustatyta Vokietijoje (520 asmenų), Ispanijoje (369 asmenys) ir Austrijoje (178 asmenys); daugiausia asmenų į ES pateko per Ispaniją (207 asmenys) ir Graikiją (180 asmenų). Pagrindinės kelionės tikslo šalys buvo Ispanija (341 asmuo), Vokietija (281 asmuo) ir Austrija (175 asmenys).

Nors per tokias operacijas gaunama vertingos pagrindinės informacijos, surinkti duomenys yra gana neišsamūs, kadangi tokios operacijos vyksta tik porą savaičių per metus ir jose dalyvauja ne visos valstybės narės. Vadinasi, kaip pažymėjo Komisija pirmojoje pusmetinėje Šengeno erdvės veikimo ataskaitoje ir 2012 m. birželio 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba ir (arba) mišrus komitetas, būtina gerinti duomenų apie netesėtų migrantų judėjimą ES rinkimą ir analizę. Kadangi valstybės narės sutarė, kad šioje srityje vaidmens turėtų imtis Komisija ir kad turėtų būti kuo plačiau naudojamos esamos struktūros, Komisija kartu su FRONTEX pakvietė valstybes nares į 2012 m. spalio 2 d. ekspertų posėdį, kad aptartų tinkamiausius informuotumo apie padėtį didinimo būdus. Valstybės narės patvirtino, kad duomenis būtina rinkti ir analizuoti nuolat, tačiau taip pat iškėlė papildomo darbo krūvio ir analizės panaudojimo klausimą. Komisija kartu su FRONTEX šiuo metu svarsto, kokių tolesnių veiksmų būtų geriausia imtis.

3.           Šengeno acquis taikymas

3.1.        Laikinai atnaujinamos kontrolės prie vidaus sienų atvejai

Šengeno sienų kodekso[8] 23 straipsnyje nustatyta, kad, išskirtiniais atvejais, kai kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė gali atnaujinti savo vidaus sienos kontrolę. 2012 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. vidaus sienų kontrolė buvo atnaujinta du kartus.

Pirma, 2012 m. balandžio 20 d. Ispanija pranešė Komisijai, kad dėl 2012 m. gegužės 2–4 d. Barselonoje vyksiančio Europos centrinio banko susitikimo ji ketina 2012 m. balandžio 28 d. – gegužės 4 d. atnaujinti kontrolę prie vidaus sausumos sienos su Prancūzija, taip pat Barselonos ir Cheronos oro uostuose. Per tą savaitę Ispanija patikrino 669 385 sieną kirtusius asmenis, iš kurių 68 asmenys nebuvo įleisti dėl viešosios tvarkos ar vidaus saugumo priežasčių arba dėl to, kad jie neturėjo galiojančių kelionės dokumentų[9].

Antra, 2012 m. gegužės 4 d. Lenkija informavo Komisiją, kad dėl 2012 m. birželio 8 d. – liepos 1 d. vyksiančio futbolo čempionato „EURO 2012“ ji nusprendė birželio 4 d. – liepos 1 d. atnaujinti vidaus sienos kontrolę. Per šį laikotarpį buvo patikrinta 28 980 asmenų, iš kurių 22 asmenys nebuvo įleisti ir 15 asmenų buvo sulaikyta[10].

3.2.        Vidaus sienų kontrolės nebuvimo išsaugojimas

Įtariami Šengeno acquis pažeidimai daugiausia yra susiję klausimu, ar policijos patikrinimai prie vidaus sienų yra lygiaverčiai patikrinimams kertant sieną (Šengeno sienų kodekso 21 straipsnis), ir prievole panaikinti sklandaus eismo srauto kliūtis, pavyzdžiui, greičio apribojimus, sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų (Šengeno sienų kodekso 22 straipsnis). 2012 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. Komisija paprašė informacijos apie galimus Šengeno sienų kodekso 21 ir (arba) 22 straipsnio (-ių) pažeidimus dviejose naujose bylose (dėl Lietuvos ir Vokietijos), baigė tris bylas (susijusias su Belgija, Estija ir Nyderlandais) ir toliau tyrė septynias bylas (dėl Austrijos, Čekijos, Latvijos, Nyderlandų, Slovakijos, Švedijos ir Vokietijos). Keliose bylose, neseniai nagrinėtose skirtinguose Nyderlandų teismuose, buvo aiškinamasi, ar mobilusis stebėjimas, kurį vykdo Karališkoji karo policija „Koninklijke Marechaussee“ prie vidaus sienos su Belgija ir Vokietija (2000 m. Potvarkio dėl užsieniečių 4.17a straipsnis), atitinka Šengeno sienų kodekso 20 ir 21 straipsnius. 2012 m. vasario 7 d. Rechtbank Roermond (byloje C-88/12 (Jaoo)) prašyme Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą pateikė klausimą, ar vykdant tokį mobilųjį stebėjimą pažeidžiamas draudimas atlikti patikrinimams kertant sieną lygiaverčius patikrinimus (Šengeno sienų kodekso 21 straipsnis). Be to, 2012 m. birželio 4 d. Raad van State (byloje C-278/12 (Adil)) pateikė tą patį klausimą, prašydamas Teisingumo Teismo skubiai priimti prejudicinį sprendimą.

2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-278/12 (Adil). Teismas priėjo prie išvados, kad Šengeno sienų kodekso 20 ir 21 straipsniais nedraudžiama valstybės sienos apsaugos ir migracijos pareigūnams atlikti patikrinimus netoli vidaus sienos, siekiant įsitikinti, kad užsienio piliečiai tenkina nustatytas teisėto buvimo šalyje sąlygas, jei šie patikrinimai atliekami remiantis su neteisėtu buvimu patikrinimo vietoje susijusia bendro pobūdžio informacija ir patirtimi arba jei siekiant gauti tokios informacijos ir įgyti tokios patirties pakanka ribotų patikrinimų, taip pat jei numatyti šių patikrinimų atlikimo, visų pirma jų išsamumo ir dažnio, apribojimai. Vykdydami mobilųjį stebėjimą, Nyderlandai siekia užkirsti kelią neteisėtam buvimui, todėl mobiliojo stebėjimo paskirtis skiriasi nuo patikrinimų kertant sieną paskirties, mobilusis stebėjimas vykdomas remiantis bendro pobūdžio policijos informacija ir patirtimi, be to, mobilusis stebėjimas vykdomas kitaip nei patikrinimai kertant sieną ir nustatyti būtini mobiliojo stebėjimo vykdymo apribojimai – į tai atsižvelgdamas Teismas priėjo prie išvados, kad mobilusis stebėjimas nėra lygiavertis patikrinimams kertant sieną.

Komisija pažymi, kad be Nyderlandų, tik vidaus pasienio zonoms skirtus specialius teisės aktus taiko Prancūzija bei Vokietija. Be to, pažymima, kad Nyderlandų ir Prancūzijos teisės aktai buvo iš dalies pakeisti jau po sprendimo Melki[11]. Todėl valstybių narių, kurios taiko tokio pobūdžio specialius teisės aktus, Komisija prašo užtikrinti, kad jie atitiktų minėtus sprendimus, ir yra pasirengusi valstybėms narėms patarti, kaip tuos sprendimus aiškinti.

3.3.        Įtariami kitų Šengeno acquis dalių pažeidimai

Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) perkėlimas į nacionalinę teisę

Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) įgyvendinimo galutinis terminas suėjo 2010 m. gruodžio 24 d. Visos ES valstybės narės, kurioms direktyva yra privaloma, ir visos asocijuotosios šalys, išskyrus Islandiją, pranešė visiškai perkėlusios direktyvą į nacionalinę teisę. Komisija pradėjo išsamų teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę ir praktinio jo taikymo valstybėse narėse tyrimą ir pateiks pirmąją taikymo ataskaitą iki 2013 m. pabaigos.

Vietinio eismo per sieną reglamento įgyvendinimas ((EB) Nr. 1931/2006)

Nuo 2006 m., kai įsigaliojo vietinio eismo per sieną tvarka, Komisija stebi, kaip ji taikoma. 2012 m. liepos mėn. Komisija nusprendė prašyti informacijos iš trijų valstybių narių (Latvijos, Lenkijos ir Slovėnijos) dėl dvišalių susitarimų, kuriuos šios šalys sudarė su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Problemos skirtingose valstybėse narėse skiriasi, tačiau yra susijusios su kelionės sveikatos draudimo reikalavimais, taip pat taikymu tik susitariančiųjų šalių piliečiams, nenustatytu reikalavimu dėl minimalaus pasienio teritorijoje išgyvento laiko ir kt.

Šengeno acquis taikymas vykdant jūros sienų stebėjimą

Kaip pranešta pirmiau, 2009 m. spalio mėn. Komisija pateikė oficialų pranešimą Graikijai dėl įtarimų, kad migrantai patiria rimtų sunkumų prašydami prieglobsčio ir kad su prieglobsčio prašytojais netinkamai elgiamasi, be kita ko, atsisakant įleisti asmenis, kuriems gali būti padaryta didelė žala arba kurie gali būti persekiojami. Komisija tyrimą atlieka atsižvelgdama į nuolatinius pokyčius, kaip antai Graikijos nacionalinio veiksmų plano įgyvendinimo pažangą.

Be to, kalbant apie migrantų grupes, kurias Italijos valdžios institucijos esą sulaikė atviroje jūroje ir išsiuntė atgal į Libiją, 2009 m. liepos mėn. Komisija paprašė Italijos pateikti informacijos apie priemones, kuriomis siekiama išvengti grąžinimo rizikos, ir iš Libijos valdžios institucijų gautas su atitinkamais asmenimis susijusias garantijas. 2012 m. vasario 23 d. Europos žmogaus teisių teismas, remdamasis tais pačiais faktais, nustatė, kad Italija pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją[12]. Atsižvelgdama į tai, Komisija tiria šio sprendimo poveikį sienų stebėjimo operacijoms jūroje ir prieglobsčio acquis.

3.4.        FRONTEX koordinuojamų operacijų prie jūros sienų vykdymas

2012 m. rugsėjo 5 d. Teisingumo Teismas[13] panaikino Tarybos sprendimą 2010/252/ES, kuriuo papildomos Šengeno sienų kodekso nuostatos dėl FRONTEX koordinuojamų operacijų prie jūros sienų, nes jame esama esminių išorės jūros sienų stebėjimo elementų, kuriais viršijama papildomų priemonių taikymo sritis, kaip apibrėžta Šengeno sienų kodekso 12 straipsnio 5 dalyje, ir tik Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas gali priimti tokį sprendimą. Teismas panaikintą sprendimą paliko galioti tol, kol per pagrįstą laikotarpį įsigalios jį pakeisiančios naujos taisyklės. Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą 2013 m. pradžioje.

3.5.        Trūkumai, nustatyti taikant Šengeno vertinimo mechanizmą

Pagal dabartinį Šengeno vertinimo mechanizmą[14] valstybių narių ekspertai, Tarybos generalinis sekretoriatas ir Komisija reguliariai vertina, kaip valstybės narės taiko Šengeno acquis.

2012 m. gegužės 1 d. – spalio 31 d. buvo atlikti Šengeno vertinimai: dėl jūros sienų – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje, policijos bendradarbiavimo – Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje, oro sienų – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, duomenų apsaugos – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje ir Slovėnijoje, SIS ir SIRENE – Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje, taip pat vizų – Latvijoje ir Lietuvoje. Ataskaitos dar neužbaigtos, tačiau tikėtina, kad į jas bus įtraukta tiek teigiamų, tiek neigiamų pastabų ir rekomendacijų dėl mokymo, rizikos analizės naudojimo, keitimosi informacija, tarptautinio bendradarbiavimo, sienos perėjimo punktų infrastruktūros ir ambasadų ir (arba) konsulatų. Kaip ir per ankstesnius šešis mėnesius, yra tobulintinų dalykų, tačiau nebuvo nustatyta jokių trūkumų, dėl kurių Komisija turėtų skubiai imtis veiksmų.

Be to, 2012 m. gegužės 28 d. − birželio 2 d. buvo surengta tarpusavio vertinimo misija į Graikiją, siekiant įvertinti Graikijos padarytą pažangą įgyvendinant veiksmų planą, skirtą ištaisyti trūkumams, kurie buvo pastebėti atliekant 2010–2011 m. Šengeno vertinimą, ir nustatyti sritis, kuriose valstybės narės galėtų padėti. Misijos nariai lankėsi Atėnų tarptautiniame oro uoste „Eleftherios Venizelos“, Pirėjaus uoste ir Evro regione, taigi, vertinimas apėmė visų rūšių sienas. Pažymėta, kad nors padėtis akivaizdžiai pagerėjo, pažangą būtina toliau skatinti ir plėtoti.

Komisija ragina Graikiją toliau įgyvendinti Šengeno veiksmų planą ir dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą remti Graikijos pastangas valdyti išorės sienas, be kita ko, pasitelkiant Išorės sienų fondą ir FRONTEX pagalbą.

2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. balandžio mėn. Šengeno vertinimo orientacinis tvarkaraštis pateikiamas I priede.

3.6.        Vidaus sienų su Bulgarija ir Rumunija kontrolės panaikinimas

2011 m. birželio mėn. Tarybai priėmus sprendimą, kad Rumunija ir Bulgarija atitinka viso Šengeno acquis taikymo kriterijus, Europos Vadovų Taryba 2012 m. kovo mėn. paprašė Tarybos nustatyti ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų šioms dviem šalims prisijungti prie Šengeno erdvės. Taryba jau nustatė keletą tokių priemonių, įskaitant šiuo metu vykdomą ir planuojamą FRONTEX veiklą, dokumentų ir tapatybės klastojimo prevencijos priemones ir neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos jais prevencijos priemones. Šių priemonių įgyvendinimas yra nuolat stebimas.

4.           Gretutinės priemonės

4.1.        Šengeno informacinės sistemos naudojimas

Kaip pabrėžta ankstesnėje ataskaitoje, Šengeno informacinė sistema (SIS) veikia labai sėkmingai ir kiekvienais metais duoda tūkstančius teigiamų rezultatų. Dėl šios sėkmės ypač padidėja SIRENE biurų darbo krūvis tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje. Surengtas seminaras, kuriame valstybių narių SIRENE biurų atstovai ir Komisija svarstė, kaip padidinti darbo metodų veiksmingumą. Per seminarą buvo pateikta keletas pasiūlymų, kurie galėtų būti įgyvendinti artimiausiu metu. Kitus pasiūlymus valstybės narės ir Komisija nagrinės kartu ir įvertins, ar klausimas bus bet kuriuo atveju išspręstas 2013 m. SIS II funkcijomis, ar jį reikia spręsti tikslinant darbo metodus.

4.2.        Vizų informacinės sistemos naudojimas

Vizų informacinė sistema (VIS) – tai keitimosi informacija apie trumpalaikes vizas sistema, suteikianti kompetentingoms Šengeno valstybių narių institucijoms galimybes tvarkyti duomenis apie prašymus išduoti vizas ir vizas, kurios buvo išduotos, kurias atsisakyta išduoti, kurios buvo panaikintos, atšauktos arba pratęstos. 2012 m. gegužės 10 d. VIS sėkmingai pradėjo veikti antrajame regione – Artimuosiuose Rytuose (Izraelyje, Jordanijoje, Libane ir Sirijoje). Be to, 2012 m. spalio 2 d. VIS pradėjo veikti trečiajame regione – Persijos įlankos valstybėse (Afganistane, Bahreine, Irake, Irane, Jemene, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Kuveite, Omane ir Saudo Arabijoje). Dėl šios sistemos diegimo kituose regionuose datų valstybės narės šiuo metu tariasi ir per ateinančius mėnesius apsispręs.

VIS veikia gerai ir iki 2012 m. lapkričio 4 d. naudojantis sistema buvo sutvarkyti 1 774 965 prašymai išduoti vizą, išduotos 1 457 708 vizos ir atsisakyta išduoti 220 644 vizas.

Pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas tebėra duomenų (įskaitant biometrinius ir raidinius-skaitmeninius duomenis), kuriuos į VIS įvedė valstybių narių konsulinės įstaigos, kokybė. Šios problemos kartais veikė sistemos rezultatus ir ateityje jų reikėtų vengti, atsižvelgiant į tai, kad sistema laipsniškai bus įdiegta visuose pasaulio regionuose. Nors rezultatai laipsniškai gerėja, reikėtų dėti pastangas toliau gerinti geros kokybės pirštų atspaudų ėmimą ir VIS užpildyti visus privalomus prašymų išduoti vizą laukelius.

4.3.        Vizų politika ir readmisijos susitarimai

Vakarų Balkanų šalims skirtas stebėjimo mechanizmas, naudojamas liberalizavus vizų režimą

2012 m. rugpjūčio mėn. Komisija pateikė trečiąją stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo ataskaitą, skirtą Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Albanijai ir Bosnijai ir Hercegovinai[15], kurioje nurodė veiksmus, kurių imtasi pastaruoju metu, ir pasiūlė, kokių veiksmų imtis toliau. Nors prieglobsčio prašytojų iš Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2012 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu (–13 % iš Serbijos ir –48 % iš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, lyginant 2011 m. gegužės mėn. duomenis su 2012 m. gegužės mėn. duomenimis), labai padaugėjo prieglobsčio prašytojų iš Albanijos (+725 %), Bosnijos ir Hercegovinos (+14 %) ir Juodkalnijos (+77 %). Dauguma prieglobsčio prašymų yra pripažinti nepagrįstais ir prieglobsčio suteikimo rodiklis yra labai žemas. Belgija, Vokietija, Liuksemburgas ir Švedija ir toliau yra pagrindinės kelionės tikslo šalys. Šios valstybės narės ėmėsi priemonių, kad sutrumpintų prašymų tvarkymo trukmę, tačiau dar daug aspektų galima tobulinti, pvz., keitimąsi informacija, tarpininkavimo tyrimą, atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų kontrolės stiprinimą, tikslines informavimo kampanijas ir mažumoms priklausantiems gyventojams teikiamą paramą.

Readmisijos susitarimai

2012 m. balandžio mėn. Komisija parafavo readmisijos susitarimą su Žaliuoju Kyšuliu ir vėliau pradėjo oficialaus ratifikavimo procedūrą. Derybos su Turkija dėl readmisijos susitarimo jau baigtos, tekstas parafuotas 2012 m. birželio mėn. Tikimasi pasirašyti readmisijos susitarimą ir pradėti dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo. 2012 m. spalio mėn. buvo parafuotas readmisijos susitarimas su Armėnija ir šiuo metu Komisija siekia jį kuo greičiau pasirašyti ir sudaryti. Be to, pradėtos derybos su Azerbaidžanu dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų.

I PRIEDAS. 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. balandžio mėn. orientacinis Šengeno vertinimų tvarkaraštis[16]

Laikas || Valstybės narės || Tema

2012 m. lapkričio 11–17 d. || Estija, Latvija, Lietuva || Policijos bendradarbiavimas

2012 m. lapkričio 18–28 d. || Čekija, Lenkija, Slovakija || Oro sienos

2013 m. sausio 20–26 d. || Estija || Vizos

2013 m. kovo 10–20 d. || Lenkija, Slovakija || Vizos

2013 m. balandžio 14–25 d. || Estija, Latvija, Lietuva || Sausumos sienos

[1]               COM(2011) 561 galutinis.

[2]               COM(2012) 230 final.

[3]               2012 m. balandžio–birželio mėn. FRONTEX ketvirčio rizikos analizė.

[4]               2012 m. balandžio–birželio mėn. FRONTEX ketvirčio rizikos analizė.

[5]               2012 m. balandžio–birželio mėn. FRONTEX ketvirčio rizikos analizė.

[6]               Prancūzija, Graikija ir Airija nedalyvavo.

[7]               Danijos nacionalinės policijos ataskaitos santrauka, 2012 m. birželio mėn.

[8]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas).

[9]               Tarybos dokumentas 10491/12 FRONT 84 COMIX 337.

[10]             Tarybos dokumentas 13219/12 FRONT 115 COMIX 467.

[11]             2010 m. birželio 22 d. sprendimas byloje C-188/10.

[12]             Hirsi Jamaa ir kt. prieš Italiją. Ieškinys Nr. 27765/09.

[13]             2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Europos Parlamentas prieš Tarybą byloje C-355/10.

[14]             SCH/Com-ex (98) 26 def.

[15]             COM(2012) 472 final.

[16]             Tarybos dokumentai 5090/4/12 SCH-EVAL 1 COMIX 6 REV 4 ir 12032/12 SCH-EVAL 99 COMIX 423.