KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Septintoji ataskaita dėl tam tikrų trečiųjų šalių tolesnio vizų režimo taikymo pažeidžiant vizų režimo abipusiškumo principą

TURINYS

1........... Įvadas............................................................................................................................ 4

2........... Rezultatai, pasiekti nuo Komisijos šeštosios abipusiškumo ataskaitos paskelbimo............. 5

2.1........ Australija........................................................................................................................ 5

2.2........ Brazilija.......................................................................................................................... 7

2.3........ Brunėjaus Darusalamas................................................................................................... 8

2.4........ Kanada.......................................................................................................................... 8

2.5........ Japonija........................................................................................................................ 11

2.6........ Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).............................................................................. 12

3........... Išvada.......................................................................................................................... 15

PRIEDAS.................................................................................................................................. 17

1.           Įvadas

2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001[1], nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas (Reglamento I priedas, neigiamas sąrašas), ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas (Reglamento II priedas, teigiamas sąrašas), sąrašus, yra pagrindinė mūsų bendros vizų politikos priemonė, pagal kurią numatyta taikyti abipusiškumo mechanizmą tais atvejais, kai į teigiamą sąrašą įtraukta trečioji šalis toliau taiko arba įveda vizų režimą vienos ar kelių valstybių narių piliečiams.

Dabartinis vizų režimo abipusiškumo mechanizmas nustatytas 2005 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2005, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001[2]. Pagal šį mechanizmą, jeigu į teigiamą sąrašą įtraukta trečioji šalis įveda vizų režimą vienos ar kelių valstybių narių piliečiams, Komisija privalo imtis veiksmų, kad atitinkama trečioji šalis atnaujintų bevizį režimą, ir pateikti ataskaitą Tarybai, prie kurios gali būti pridėtas pasiūlymas laikinai atnaujinti vizų režimą atitinkamos trečiosios šalies piliečiams. Be to, Komisija privalo kas dvejus metus teikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl padėties, susijusios su abipusiškumo nesilaikymu, prie kurios prireikus gali būti pridėti atitinkami pasiūlymai.

Remiantis šešiomis iki šiol Komisijos reguliariai priimtomis ataskaitomis[3] galima daryti išvadą, kad dabartinis vizų režimo abipusiškumo mechanizmas yra gana veiksmingas: Komisijos ir atitinkamų valstybių narių pastangomis labai sumažėjo abipusiškumo nesilaikymo atvejų, nustatytų šio mechanizmo arba 2005 m. Stojimo sutarties[4] įsigaliojimo metu, kurių tuomet iš viso buvo beveik šimtas ir kurie buvo susiję su 18 trečiųjų šalių.

Be šešių reguliariai teiktų ataskaitų, Komisija priėmė vieną ad-hoc ataskaitą dėl 2009 m. liepos mėn. Kanados vėl įvesto vizų režimo Čekijos piliečiams[5]. Tai vienintelis kartas nuo naujo vizų režimo abipusiškumo mechanizmo įdiegimo 2005 m., kai į teigiamą sąrašą įtraukta trečioji šalis vėl įvedė vizų režimą vienos iš valstybių narių piliečiams.

Iki šiol Komisijos pateiktose vizų režimo abipusiškumo ataskaitose nurodyta, kad abipusiškumo nesilaikymo atvejų likę labai nedaug. Šeštojoje abipusiškumo ataskaitoje Komisija teigė, kad:

„Spręsdama likusius abipusiškumo principo nesilaikymo klausimus, t. y. JAV (vizų režimas taikomas Bulgarijai, Kiprui, Rumunijai ir Lenkijai) ir Kanados (vizų režimas taikomas Bulgarijai ir Rumunijai) atvejais ES susiduria su dabartiniame acquis nustatytomis vizų režimo abipusiškumo mechanizmo ribomis. Šiais atvejais trečiosios šalys iš tiesų mano, kad valstybės narės neatitinka vienašališkai tų trečiųjų šalių vidaus teisės aktuose nustatytų vizų režimo panaikinimo kriterijų (pvz., neišduoda biometrinių pasų, neatitinka atmestiems prašymams išduoti vizą nustatytų ribų ir (arba) ilgesnio nei leista buvimo šalyje rodiklio).“

Todėl Komisija paragino Europos Parlamentą, Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti, kaip toliau spręsti šiuos abipusiškumo nesilaikymo klausimus.

2011 m. kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė deklaraciją, kurioje paragino, inter alia, persvarstyti galiojantį abipusiškumo mechanizmą[6].

Savo 2011 m. gegužės 24 d. pasiūlyme iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001[7] Komisija pasiūlė, atsižvelgdama į Lisabonos sutarties įsigaliojimo pasekmes, iš dalies pakeisti galiojantį abipusiškumo mechanizmą nustatant, kad Europos Parlamentas dalyvauja bendro sprendimo priėmimo procedūroje. Atsižvelgiant į kai kurių valstybių narių pasiūlymus ir į Europos Parlamento raginimą parengti naują abipusiškumo mechanizmą, vyksta derybos su Europos Parlamentu ir Taryba, siekiant peržiūrėti galiojantį abipusiškumo mechanizmą, kad jis būtų veiksmingesnis ir visapusiškai atitiktų Sutarčių nuostatas. Nauju peržiūrėtu abipusiškumo mechanizmu pirmiausia turėtų būti siekiama sparčiau ir veiksmingiau reaguoti tais atvejais, kai į teigiamą sąrašą įtraukta trečioji šalis nustato vizų režimą vienai ar kelioms valstybėms narėms.

Remiantis galiojančio vizų režimo abipusiškumo mechanizmo nuostatomis šioje, septintojoje, vizų režimo abipusiškumo ataskaitoje įvertinami nuo 2010 m. lapkričio 5 d., kai buvo priimta šeštoji ataskaita, dėtų pastangų, siekiant visiško vizų režimo abipusiškumo su visomis į teigiamą sąrašą įtrauktomis trečiosiomis šalimis, rezultatai.

2.           Rezultatai, pasiekti nuo Komisijos šeštosios abipusiškumo ataskaitos paskelbimo

2.1.        Australija

Padėtis šeštosios abipusiškumo ataskaitos ataskaitiniu laikotarpiu

Visų valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių piliečiai nuo 2008 m. spalio 27 d. turi teisę naudotis sistema „eVisitor“[8]. Komisijos nuomone, iš esmės sistema „eVisitor“ sudaromos vienodos sąlygos visų valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių piliečiams. Tačiau iš ketvirčio ataskaitų dėl prašymų suteikti leidimą „eVisitor“ statistinių duomenų matyti, kad dėl Australijai susirūpinimą keliančių sąžiningumo problemų kai kurių valstybių narių piliečių prašymai daugiausia tvarkomi rankiniu būdu, kad juos būtų galima papildomai patikrinti. Todėl Komisija ir toliau atidžiai stebės, kaip tvarkomi prašymai suteikti leidimą „eVisitor“. Komisija savo vertinimą dėl to, ar sistema „eVisitor“ prilygsta Šengeno vizų išdavimo tvarkai, pateiks atskirame dokumente.

Dabartinė padėtis

Visų valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių piliečiai ir toliau naudojasi sistema „eVisitor“, nors kai kurių valstybių narių piliečių prašymai daugiausiai tvarkomi rankiniu būdu, kad Australijos valdžios institucijos galėtų juos papildomai patikrinti.

Prašymų suteikti leidimą „eVisitor“ tvarkymas

Australija reguliariai teikė Komisijai ketvirčio ataskaitas dėl prašymų suteikti leidimą „eVisitor“ statistinių duomenų 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu.

Iš ketvirčio ataskaitų matyti, kad vidutinis automatiškai suteiktų leidimų rodiklis tebėra labai didelis (86,36 proc.). Automatinis leidimo suteikimas – tai automatizuotas procesas, per kurį patikrinamas prašymas suteikti leidimą „eVisitor“, ir jeigu automatinio patikrinimo rezultatai teigiami, suteikiamas leidimas „eVisitor“; tai paprastai atliekama per kelias minutes nuo prašymo pateikimo.

Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, automatiškai išduota mažiausiai leidimų ir ataskaitiniu laikotarpiu šis rodiklis sumažėjo (nuo 37 proc. kiekvienos iš jų atveju, kaip nurodyta 2010 m. liepos 1 d. – 2010 m. rugsėjo 30 d. ketvirčio ataskaitoje, iki atitinkamai 18 ir 23 proc., kaip nurodyta 2011 m. liepos 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. ketvirčio ataskaitoje). Dėl nurodytų Bulgarijos ir Rumunijos piliečių prašymų sąžiningumo problemų Australija nusprendė didesnę šių šalių piliečių prašymų dalį tvarkyti rankiniu būdu. Dėl to prašymai nagrinėjami ir leidimas „eVisitor“ suteikiamas arba jį atsisakoma suteikti per 2–10 darbo dienų.

Be to, ataskaitose nurodyta, kad Bulgarija, Latvija, Lietuva ir Rumunija yra valstybės narės, kurių pasilikusių piliečių procentinė dalis yra didžiausia. Pasilikusių piliečių procentinė dalis – tai apskaičiuota procentinė atvykusių asmenų, kurių pradinis vizos laikotarpis ataskaitiniu laikotarpiu baigėsi, bet jie liko Australijoje neteisėtai, kurie buvo išsiųsti iš Australijos dėl pasibaigusio vizos galiojimo arba kreipėsi dėl vizos pratęsimo, dalis, išskyrus vizas, kurios laikomos naudingomis Australijai. Didžiausia pasilikusių piliečių procentinė dalis įvairiais ataskaitiniais laikotarpiais labai skyrėsi (nuo 9,84 proc. Latvijos piliečių 2010 m. spalio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. iki 4,45 proc. Lietuvos piliečių 2011 m. balandžio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. ir tiek pat Rumunijos piliečių 2011 m. liepos 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d., palyginti su vidutine pasilikusių piliečių procentine dalimi, kuri svyruoja nuo 1,69 iki 0,62 proc.).

Australijos valdžios institucijų prašymu 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusio ES ir Australijos vyriausiųjų pareigūnų dialogo migracijos, prieglobsčio ir įvairovės klausimais metu buvo susitarta, kad ateityje, Komisijai paprašius, Australija teiks ad-hoc ataskaitas dėl prašymų suteikti leidimą „eVisitor“ statistinių duomenų, kad Komisija galėtų toliau stebėti prašymų suteikti leidimą „eVisitor“ tvarkymą.

Kaip jau minėta šeštojoje vizų režimo abipusiškumo ataskaitoje, vertinimas dėl to, ar sistema „eVisitor“ prilygsta Šengeno vizų išdavimo tvarkai, bus paskelbtas atskirame dokumente kartu su galutinės ESTA (elektroninio kelionės leidimo sistema, žr. 2.6 skyrių toliau) taisyklės vertinimu, atsižvelgiant į panašų šių priemonių pobūdį.

Vertinimas

Iš esmės „eVisitor“ sistema ir toliau sudaromos vienodos sąlygos visų valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių piliečiams. Be to, vidutinė procentinė automatiškai suteiktų leidimų dalis nuolat išlieka labai didelė. Dėl dabartinės padėties ES piliečiams problemų nekyla. Vis dėlto Komisija toliau stebės prašymų suteikti „eVisitor“ tvarkymą, siekdama užbaigti vertinimą dėl to, ar „eVisitor“ prilygsta Šengeno vizų išdavimo tvarkai.

2.2.        Brazilija

Padėtis šeštosios abipusiškumo ataskaitos ataskaitiniu laikotarpiu

2010 m. balandžio mėn. ES ir Brazilija parafavo tarpusavio susitarimus dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių, tarnybinių arba pareiginių pasų turėtojams ir paprastų pasų turėtojams. Komisija dėjo pastangas, kad Europos Sąjunga šiuos du susitarimus ratifikuotų kuo greičiau, ir ėmėsi stebėti Brazilijos vykdomą ratifikavimo procesą, siekdama užtikrinti, kad visų valstybių narių piliečiams, keliaujantiems į Braziliją, būtų taikomas bevizis režimas.

Dabartinė padėtis

2010 m. lapkričio 8 d. oficialiai pasirašyti ES ir Brazilijos susitarimai dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių, tarnybinių arba pareiginių pasų turėtojams ir paprastų pasų turėtojams.

2011 m. vasario 24 d. Taryba priėmė sprendimus dėl dviejų su Brazilija sudarytų susitarimų dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo sudarymo; apie tai Brazilijai buvo nedelsiant pranešta.

Brazilijos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 7 d. patvirtino susitarimą dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių, tarnybinių arba pareiginių pasų turėtojams. Šis susitarimas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., taigi šių kategorijų pasų turėtojams buvo užtikrintas visiškas vizų režimo abipusiškumas.

2011 m. birželio mėn. Komisija nusiuntė raštą Brazilijos užsienio reikalų ministrui, prašydama pateikti informacijos apie esamą padėtį, susijusią su Brazilijos vykdomomis susitarimo dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo paprastų pasų turėtojams ratifikavimo vidaus procedūromis, ir ragindama Brazilijos valdžios institucijas kuo greičiau ratifikuoti susitarimą ir taip įvykdyti šalies įsipareigojimą panaikinti vizų režimą visiems ES piliečiams, įskaitant keturių valstybių narių (Estijos, Kipro, Latvijos ir Maltos) piliečius, kurie vykdami į Braziliją vis dar privalėjo turėti vizą.

Susitarimas dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo paprastų pasų turėtojams Brazilijos Kongresui ratifikuoti pateiktas tik 2011 m. spalio 3 d. 2011 m. spalio 4 d. įvykusiame ES ir Brazilijos aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys pabrėžė kuo greitesnio šio susitarimo įsigaliojimo svarbą.

Po to, kai 2012 m. balandžio 19 d. šiam susitarimui pritarė Deputatų Rūmai, o 2012 m. birželio 27 d. – Senatas, Brazilija užbaigė ratifikavimo procesą. Brazilijai atsiuntus pranešimą, ES ir Brazilijos susitarimas dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo paprastų pasų turėtojams įsigaliojo 2012 m. spalio 1 d.

Vertinimas

Komisija palankiai vertina tai, kad 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių, tarnybinių arba pareiginių pasų turėtojams. Komisija džiaugiasi, kad, nors ir labai pavėlavusi, Brazilija užbaigė Susitarimo dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo paprastų pasų turėtojams ratifikavimo procesą po to, kai 2012 m. balandžio 19 d. susitarimui pritarė Deputatų Rūmai, o 2012 m. birželio 27 d. – Senatas. Komisija palankiai vertina tai, kad nuo 2012 m. spalio 1 d. susitarimas visapusiškai įgyvendinamas – tai padės užtikrinti visišką vizų režimo panaikinimo abipusiškumą su Brazilija, įskaitant keturių valstybių narių piliečių, kurie vykdami į Braziliją vis dar privalėjo turėti trumpalaikę vizą, atžvilgiu.

2.3.        Brunėjaus Darusalamas

Padėtis šeštosios abipusiškumo ataskaitos ataskaitiniu laikotarpiu

Visų valstybių narių piliečiams taikomas 30 dienų bevizis režimas, kuris vietoje gali būti pratęstas du kartus po 30 dienų, bet likti šalyje be vizos galima ne ilgiau kaip 90 dienų. 2010 m. birželio 24 d. Komisija oficialiai paprašė Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijų taikyti ES piliečiams 90 dienų bevizį režimą, kad būtų užtikrintas visiškas bevizio režimo abipusiškumas.

Dabartinė padėtis

Atsakydamos į 2012 m. birželio 24 d. Komisijos raštą, Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijos 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo Komisiją, kad dabar visų valstybių narių piliečiai Brunėjaus Darusalame be vizos gali būti 90 dienų, taip užtikrinant visišką bevizio režimo abipusiškumą.

2012 m. sausio 5 d. Komisija oficialiai paprašė Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijų 90 dienų bevizį režimą taikyti ir asocijuotųjų Šengeno šalių piliečiams; šiuo metu Islandijos ir Norvegijos piliečiams taikomas 30 dienų bevizis režimas, o Lichtenšteino ir Šveicarijos piliečiams – 14 dienų bevizis režimas. 2012 m. spalio 15 d. raštu Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos piliečiai Brunėjaus Darusalame be vizų taip pat gali būti 90 dienų.

Vertinimas

Komisija palankiai vertina tai, kad nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Brunėjaus Darusalamas visų valstybių narių piliečiams taiko ilgesnį – 90 dienų – bevizį režimą, taip užtikrindamas visišką bevizio režimo abipusiškumą. Ji taip pat palankiai vertina tai, kad 90 dienų bevizis režimas nuo 2012 m. spalio 15 d. taikomas ir Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiams. Šiuo metu Komisija ketina oficialiai paprašyti Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijų 90 dienų bevizį režimą taikyti ir Lichtenšteino piliečiams.

2.4.        Kanada

Padėtis šeštosios abipusiškumo ataskaitos ataskaitiniu laikotarpiu

Įgyvendindama priemonių planą, dėl kurio Čekija ir Kanada susitarė bendradarbiaudamos Čekijos ir Kanados ekspertų darbo grupėje, Kanada įsipareigojo iki 2010 m. pabaigos surengti vizitą į Čekiją, per kurį būtų renkami duomenys, siekiant numatyti konkrečias galimybes Kanadai priimti sprendimą atnaujinti bevizį režimą Čekijos piliečiams. Be to, Kanada informavo, kad Subalansuotos pabėgėlių reformos įstatymo įgyvendinimo teisės aktai turėtų būti priimti ir šis įstatymas turėtų įsigalioti iki 2011 m. pabaigos.

Komisija ėmėsi atidžiai stebėti pažangą įgyvendinant Kanados nustatytus vizų režimo panaikinimo pastangas, visų pirma skubius ir tinkamus Kanados veiksmus po vizito į Čekiją, per kurį rinkti duomenys. Komisija tikėjosi, kad teigiamai įvertinusi šio vizito rezultatus Kanada nedelsdama panaikins vizų režimą Čekijos piliečiams, laikydamasi anksčiau pagal priemonių planą prisiimtų įsipareigojimų. Komisija pažymėjo, kad 2010 m. kovo 15 d. įvykusio antrojo Čekijos ir Kanados ekspertų darbo grupės posėdžio protokole, kuriam pritarė Čekija, Kanada ir Komisija, nustatyta, kad: „naujų Kanados teisės aktų dėl prieglobsčio, kurie iki 2013 m. gali būti neįgyvendinti, priėmimas neturėtų būti vizų režimo panaikinimo sąlyga; jeigu būtų įvykdytos plane nustatytos priemonės, Kanada galėtų nuspręsti vizų režimą panaikinti anksčiau, nei bus įgyvendintas šis naujas teisės aktas dėl prieglobsčio“.

Bulgarija ir Rumunija kol kas nėra įvykdžiusios visų Kanados nustatytų bevizio režimo kriterijų. Komisija ėmėsi atidžiai stebėti padėtį ir tęsia diskusijas su Kanada, siekdama pažangos, kad Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams būtų panaikintas vizų reikalavimas.

Dabartinė padėtis

2011 m. sausio 31 – vasario 4 d. Kanados atstovai lankėsi Čekijoje su vizitu, siekdami surinkti duomenų. Komisija kaskart pasitaikius progai ir įvairiais lygmenimis prašė Kanados pateikti jai vizito, per kurį rinkti duomenys, ataskaitą, be kita ko, per 2011 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos narės C. Malmström ir Kanados imigracijos, pilietybės ir daugiakultūriškumo ministro J. Kenney susitikimą, 2011 m. lapkričio mėn. ES delegacijos Kanadoje demaršą ir 2012 m. sausio 17 d. Europos išorės veiksmų tarnybos susitikimą su Ministro Pirmininko pavaduotoju N. Yeatesu.

2011 m. rugpjūčio 30 d. Kanados valdžios institucijos informavo Komisiją, kad Subalansuotos pabėgėlių reformos įstatymo įgyvendinimas nuo 2011 m. gruodžio mėn. atidėtas iki 2012 m. birželio mėn.

2012 m. vasario 16 d. Kanados Vyriausybė, kuri po 2011 m. gegužės mėn. įvykusių visuotinių rinkimų yra daugumos vyriausybė, pateikė naujo Kanados imigracijos sistemos apsaugos įstatymo projektą, siekdama, be kita ko, spręsti nepagrįstų prieglobsčio prašymų, kuriuos teikia ES piliečiai, problemą. Nauju įstatymo projektu siekiama neleisti piktnaudžiauti Kanados imigracijos ir pabėgėlių sistema, sumažinti krūvį, tenkantį sistemai dėl fiktyvių arba neteisėtų prašymų suteikti pabėgėlio statusą, sutrumpinti prašymo nagrinėjimo laiką bei sumažinti neišnagrinėtų prašymų skaičių. Įstatymo projekte, inter alia, nustatytas daug trumpesnis prieglobsčio prašymų, kuriuos pateikia nurodytųjų kilmės šalių piliečiai, nagrinėjimo laikas. Tikimasi, kad daugelis ES valstybių narių taps nurodytosiomis kilmės šalimis.

2012 m. kovo 8 d. Kanada pateikė Komisijai koncepcijos dokumentą dėl galimo ES ir Kanados susitarimo dėl prieglobsčio prašytojų srautų valdymo, kurį sudarius, Kanados nuomone, būtų padaryta pažanga sprendžiant problemas, susijusias su dideliu ES piliečių teikiamų nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičiumi, ir Kanada galėtų panaikinti vizų režimą Bulgarijos, Čekijos bei Rumunijos piliečiams. Nuo tada vyko Komisijos ir vyriausiųjų Kanados pareigūnų preliminarios diskusijos dėl koncepcijos dokumento, kuriose nurodyta, kad Kanados siūlomas mechanizmas nėra tinkamas dėl įvairių teisinių bei politinių priežasčių. Visų pirma toks susitarimas prieštarautų pagrindiniam ES Sutartyje įtvirtintam principui, pagal kurį valstybės narės bendrai laiko viena kitą saugiomis kilmės šalimis, taip pat tinkamam bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimui. Be to, Sutartimis nenustatytas teisinis pagrindas, kuriuo būtų grindžiamas ES ir trečiosios šalies susitarimų dėl prieglobsčio trečiojoje šalyje prašančių ES piliečių sudarymas.

Kanados imigracijos sistemos apsaugos įstatymas priimtas 2012 m. birželio 28 d. Jis bus visapusiškai įgyvendintas po to, kai bus parengtos papildomos taisyklės bei veiklos gairės ir priimti bei apmokyti papildomi darbuotojai. Kai kurios naujojo įstatymo priemonės įsigaliojo iš karto po priėmimo, o kitos įsigalios vėliau šiais metais, Kanados Vyriausybės nustatytą dieną[9]. Subalansuotos pabėgėlių reformos įstatymas, turėjęs įsigalioti 2012 m. birželio 29 d., atmestas.

Kanados valdžios institucijos pabrėžia, kad naujasis įstatymas padės sumažinti traukos veiksnius, o imigracijos skatinimo veiksniai, kurie lemia dabartinę nepatenkinamą padėtį, išliks. Todėl jos mano, kad siekiant spręsti šią problemą reikia bendrai su ES imtis papildomų priemonių. Komisija ir Kanada nusprendė vesti neoficialias ekspertų lygmens technines konsultacijas, per kurias būtų nagrinėjamos alternatyvios priemonės, padėsiančios spręsti ES piliečių teikiamų nepagrįstų prieglobsčio prašymų problemą. Pirmosios techninės konsultacijos įvyko 2012 m. birželio 25 d. Komisija Kanados valdžios institucijoms pateikė išsamią informaciją apie pagrindinius principus, kuriais grindžiamos atitinkamos ES politikos sritys, siekdama nustatyti galimas tolesnių veiksmų kryptis. Kanados valdžios institucijos pranešė, kad Kanados imigracijos sistemos apsaugos įstatymas bus baigtas įgyvendinti iki 2012 m. pabaigos.

Vertinimas

Kalbant apie su Čekija ir Kanada susijusį vizų klausimą, Komisija apgailestauja, kad Kanada iki šiol nepateikė Komisijai ataskaitos apie vizitą į Čekiją, per kurį rinkti duomenys, ir nenurodė jokio kito atitinkamo Čekijos, Kanados ir Komisijos bendradarbiavimo pagrindo, kuriuo būtų galima remtis įgyvendinant priemonių planą, dėl kurio susitarta.

Tai, kad nesugebama rasti šios problemos sprendimo, taip pat gali turėti neigiamos įtakos kelių svarbių ES ir Kanados susitarimų, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, tvirtinimo bei ratifikavimo procesui. Šiomis aplinkybėmis Komisija nurodo 2011 m. kovo mėn. Europos Parlamento deklaraciją Vizų režimo abipusiškumo atkūrimas. Solidarumas su Čekijos piliečiais atsižvelgiant į jų netolygią padėtį Kanadai vienašališkai nustačius vizų režimą[10], kurioje EP ragina Kanadą kuo greičiau panaikinti trijų ES valstybių narių piliečiams taikomą vizų reikalavimą ir, jeigu abipusiškumo principo nesilaikymo klausimas nebus išspręstas per trumpą laiką, ragina ES priimti atitinkamas atsakomąsias priemones. Taip pat nurodoma, kad gali kilti pavojus būsimam ES ir Kanados išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo ratifikavimui.

Komisijos nuomone, naujojo 2012 m. birželio 28 d. priimto Kanados imigracijos sistemos apsaugos įstatymo nuostatos ir pirmiausia sprendimas priskirti ES valstybes nares saugioms kilmės šalims bei jų piliečių pateiktus prašymus nagrinėti pagal supaprastintą procedūrą, turėtų atgrasyti ES piliečius nuo nepagrįstų prieglobsčio prašymų teikimo ateityje. Todėl Komisija tikisi, kad nuo atitinkamų naujojo įstatymo nuostatų įsigaliojimo momento Kanada panaikins vizų reikalavimą Čekijos piliečiams.

Per 2012 m. birželio 25 d. įvykusias neoficialias Komisijos ir Kanados ekspertų lygmens technines konsultacijas Komisija įsipareigojo ieškoti būdų glaudžiau bendradarbiauti ir kartu su Kanada, taip pat visiškai derinant veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, išnagrinėti alternatyvius pasiūlymus, siekiant išspręsti vis didėjančio iš ES į Kanadą atvykstančių prieglobsčio prašytojų srauto problemą. Vis dėlto tokios glaudesnio bendradarbiavimo priemonės neturėtų būti išankstinė Kanados taikomo vizų reikalavimo panaikinimo sąlyga.

Palaikydama ryšius su Kanada, Komisija ir toliau kels vizų režimo abipusiškumo nesilaikymo klausimą, siekdama kuo greičiau užtikrinti visišką vizų režimo abipusiškumą.

2.5.        Japonija

Padėtis šeštosios abipusiškumo ataskaitos ataskaitiniu laikotarpiu

Visoms valstybėms narėms Japonija toliau taiko bevizį režimą. Tačiau bevizis režimas Rumunijos piliečiams nustatytas tik laikinai – nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Komisija tikėjosi, kad Japonijos imigracijos biurui įvertinus pirmųjų metų (2009 m. rugsėjo – 2010 m. rugpjūčio mėn.), kuriais buvo laikinai panaikintas vizų režimas Rumunijos piliečiams, rezultatus, Japonija bevizį režimą taikys ne laikinai, bet nuolat.

Dabartinė padėtis

Visoms valstybėms narėms Japonija toliau taiko bevizį režimą. Vis dėl to Rumunijos piliečiams bevizis režimas taikomas tik laikinai. Remdamasi bevizio režimo taikymo Rumunijos piliečiams pirmojo etapo (2009 m. rugsėjo – 2010 m. rugpjūčio mėn.) vertinimo rezultatais Japonija nusprendė toliau laikinai takyti bevizį režimą antruoju etapu (2010 m. rugsėjo – 2011 m. gruodžio mėn.). Japonija nurodė tam tikrus klausimus, susijusius su Rumunijos piliečiams taikomų atvykimo ir (arba) buvimo sąlygų vykdymu, dėl kurių kyla susirūpinimas.

Reaguodama į Japonijos išreikštą susirūpinimą, Rumunijos administracijos ir vidaus reikalų ministerija nusiuntė atašė į Rumunijos ambasadą Japonijoje, o Rumunijos valdžios institucijos vykdė visuomenės informuotumo didinimo kampaniją, susijusią su atvykimo į Japoniją ir buvimo joje sąlygomis, atsižvelgdamos į laikino bevizio režimo taikymo sąlygas.

Kad aptartų neteisėto Rumunijos piliečių atvykimo į Japoniją ir (arba) buvimo joje klausimus, dėl kurių Japonijai kyla susirūpinimas, Komisija 2011 m. liepos 26 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. surengė dvišalius susitikimus su Japonijos valdžios institucijomis, o 2011 m. lapkričio 10 d. – trišalį susitikimą su Rumunijos bei Japonijos valdžios institucijomis. Komisija paragino Japonijos valdžios institucijas atliekant laikinai taikomo bevizio režimo vertinimą atsižvelgti į tai, kad labai nedaug Rumunijos piliečių neteisėtai atvyksta į Japonijos teritoriją ir (arba) joje būna. Komisija pasiūlė surengti papildomą trišalį susitikimą su Rumunijos ir Japonijos valdžios institucijomis, siekiant nustatyti konkrečias priemones, kurios padėtų sumažinti neteisėto buvimo atvejų skaičių.

2011 m. gruodžio 28 d. Japonija nusprendė pratęsti laikino bevizio režimo taikymą iki 2012 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad Rumunijos ambasadoje Japonijoje ir toliau dirbs Administracijos ir vidaus reikalų ministerijos paskirtas atašė ir Rumunijos valdžios institucijos toliau vykdys informuotumo didinimo kampaniją, susijusią su atvykimo į Japoniją ir buvimo joje sąlygomis, taip pat su prekybos žmonėmis pavojumi.

Vertinimas

Komisija palankiai vertina Japonijos valdžios institucijų sprendimą laikiną bevizio režimo taikymą Rumunijos piliečiams pratęsti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija įsipareigojusi glaudžiai bendradarbiaudama su Rumunijos valdžios institucijomis nustatyti tinkamus Japonijos valdžios institucijų nurodytų susirūpinimą keliančių klausimų sprendimus. Komisija viliasi, kad Rumunijai įgyvendinus atitinkamas priemones, Japonija bevizį režimą taikys ne laikinai, bet nuolat.

2.6.        Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

Padėtis šeštosios abipusiškumo ataskaitos ataskaitiniu laikotarpiu

Komisija džiaugėsi, kad 2010 m. balandžio 5 d. Graikija prisijungė prie bevizio režimo programos, ir įsipareigojo palaikydama ryšius su JAV kelti vizų režimo abipusiškumo nesilaikymo Bulgarijos, Kipro, Lenkijos ir Rumunijos piliečių atžvilgiu klausimą, siekdama kuo greičiau užtikrinti visišką vizų režimo abipusiškumą.

Komisija labai apgailestavo dėl to, kad JAV patvirtino preliminarią galutinę nuostatą dėl Elektroninio kelionės leidimo sistemos (ESTA) mokesčio, nors ir supranta, kad sprendimas priimtas vykdant Kelionių skatinimo įstatymu nustatytas prievoles. Vykstant JAV paskelbtoms viešoms konsultacijoms Komisija 2010 m. spalio 7 d. nusiuntė JAV rašytines pastabas dėl preliminarios galutinės nuostatos dėl ESTA mokesčio.

Komisija laukė, kol JAV valdžios institucijos paskelbs galutinę nuostatą dėl ESTA, kad galėtų užbaigti ESTA vertinimą ir nustatyti, ar ji prilygsta Šengeno vizos išdavimo tvarkai; neabejota, kad mokesčio ėmimas bus svarbus šio vertinimo aspektas.

Komisija taip pat įsipareigojo atidžiau pagal dvejopą metodą, kuriam 2008 m. kovo 12 d. pritarė Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER), ypatingą dėmesį skirti išorės kompetencijos įgyvendinimui pagal Lisabonos sutartį.

Dabartinė padėtis

JAV valdžios institucijos dar nepaskelbė galutinės nuostatos dėl ESTA, jos taip pat neatsakė į Komisijos pastabas dėl preliminarios galutinės nuostatos dėl ESTA mokesčio.

Po to, kai bus paskelbta galutinė nuostata dėl ESTA, Komisija paskelbs galutinį vertinimą, atsižvelgdama į galimus pakeitimus, įskaitant ESTA mokesčio įvedimą.

Komisija politiniu ir techniniu lygmenimis toliau kėlė abipusiškumo nesilaikymo klausimą ir reiškė susirūpinimą dėl JAV valdžios institucijų nustatyto ESTA mokesčio[11].

Pareiškime, padarytame Lenkijos Prezidentui B. Komorovskiui lankantis Vašingtone, Prezidentas B. Obama įsipareigojo savo kadencijos metu pirmenybę teikti valstybių narių prisijungimui prie Bevizio režimo programos.

2011 m. kovo mėn. Kongresui pateiktas naujo 2011 m. Saugių kelionių ir kovos su terorizmu partnerystės programos įstatymo (S. 497 ir H.R. 959) projektas, kuriam pritarė Prezidentas B. Obama. Be kitų dalykų, juo siekta atnaujinti tinkamumo prisijungti prie Bevizio režimo programos kriterijus atmestų prašymų išduoti vizą rodiklį pakeičiant vizos galiojimo termino pažeidimų rodikliu, kuris neturėtų viršyti 3 proc. Įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms netaikyti vizos galiojimo termino pažeidimų rodiklio reikalavimo.

2012 m. sausio mėn. Kongresui pateiktas naujo Padidinto Bevizio režimo programos saugumo ir reformos įstatymo (S. 2046 ir HR 3855) projektas, kuriuo pakeistas ankstesnis 2011 m. Saugių kelionių ir kovos su terorizmu partnerystės programos įstatymo projektas. Naujajame įstatymo projekte paraišką pateikusioms šalims be reikalavimo išlaikyti ne didesnį kaip 3 proc. prašymų išduoti vizą rodiklio vidurkį, nustatytas reikalavimas, kad vizos galiojimo termino pažeidimų rodiklis neviršytų 3 proc. Be to, jame Vidaus saugumo sekretoriui iš naujo suteikti įgaliojimai suteikti galimybę šalims prisijungti prie Bevizio režimo programos esant tam tikroms sąlygoms, be kita ko, jeigu atmestų prašymų išduoti vizą rodiklis mažesnis kaip 10 proc., taip pat prie Bevizio režimo programos prisijungusioms šalims, kurių piliečių vizos galiojimo termino pažeidimų rodiklis viršija 3 proc. arba kurios neįvykdo kitų Bevizio režimo programos reikalavimų, nustatyti bandomąjį laikotarpį. Naujojo teisės akto projekte taip pat pakeistas atmestų prašymų išduoti vizą rodiklio apskaičiavimo metodas.

2012 m. sausio mėn. Prezidentas B. Obama paskelbė vykdomąjį įsakymą, kuriuo siekiama gerinti vizų išdavimą, užsienio piliečių prašymų nagrinėjimą ir skatinti keliones, siekiant kurti darbo vietas ir paspartinti ekonomikos augimą JAV, kartu toliau užtikrinant nacionalinį saugumą. Be kitų dalykų, jame taip pat skatinama dėti daugiau pastangų, kad Bevizio režimo programa būtų išplėsta.

2012 m. kovo mėn. iš dviejų partijų atstovų sudaryta grupė Senatui pateikė teisės akto Darbo vietų, sukurtų pradėjus taikyti Kelionių įstatymą, (S. 2233) projektą. Juo siekiama išplėsti Bevizio režimo programą ir į jį įtrauktos tam tikros Padidinto Bevizio režimo programos saugumo ir reformos įstatymo formuluotės. Teisės akto Darbo vietų, sukurtų pradėjus taikyti Kelionių įstatymą projektas atitinka vykdomajame įsakyme nurodytą požiūrį gerinti vizų išdavimą ir užsienio piliečių prašymų nagrinėjimą ir skatinti keliones.

Naujuosius Bevizio režimo programos teisės aktus vis dar svarsto JAV Kongresas[12].

2012 m. balandžio 13 d. JAV vidaus saugumo departamentas nuo 140 iki 160 USD padidino daugelio su imigracija nesusijusių prašymų išduoti vizą tvarkymo mokesčius, be kita ko, prašymų išduoti vizą verslo arba turizmo tikslais.

Komisija, siekdama vesti derybas su JAV dėl Bevizio režimo programos, atliko teisinę Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio dvejopam metodui, kuriam COREPER pritarė 2008 m. kovo 12 d., analizę[13]. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai valstybės narės iš esmės gali tęsti derybas ir sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, kurios dabar yra bendros kompetencijos sritys, jeigu ES nėra sudariusi tokių susitarimų su tomis trečiosiomis šalimis. Vis dėlto valstybių narių kompetencija nėra neribota: valstybės narės negali sudaryti susitarimų, kurie darytų poveikį ES acquis, įskaitant policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemones, arba pakeistų jo taikymo sritį.

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga aktyviai naudojasi savo kompetencija vizų politikos srityje, ir į tai, kad dvišaliai susitarimai de facto yra išankstinė prisijungimo prie Bevizio režimo programos sąlyga, iš esmės turėtų būti deramasi dėl ES ir JAV susitarimo, į kurį būtų įtrauktos visos su prisijungimu prie Bevizio režimo programos susijusios sąlygos, ir toks susitarimas turėtų būti sudarytas. Vis dėlto, atsižvelgiant į esamą padėtį, kai daug valstybių narių jau yra sudariusios susitarimus su JAV dėl patikrinimų, susijusių su terorizmu, ir susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityse, valstybės narės gali tęsti derybas dėl tokių dvišalių susitarimų ir juos taikyti, su sąlyga, kad šie susitarimai nedaro poveikio bendrosioms Sąjungos taisyklėms policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, visų pirma kalbant apie keitimąsi teisėsaugos institucijų informacija, bei duomenų apsaugos srityje ir nekeičia jų taikymo srities.

Komisija, siekdama patikrinti, ar laikomasi Sąjungos bendrųjų taisyklių, paprašė valstybių narių pateikti jų dvišalių susitarimų su JAV, sudarytų pagal Bevizio režimo programą, tekstus arba pateikti informaciją apie vykstančias derybas.

Komisijos atliktos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo analizės rezultatai rodo, kad valstybių narių pateikti dvišaliai susitarimai dėl glaudesnio bendradarbiavimo sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityse bei susitarimai dėl keitimosi informacija apie žinomus arba įtariamus teroristus atitinka Sąjungos bendrąsias taisykles policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse ir nekeičia jų taikymo srities (žr. priedą, kuriame apžvelgti valstybių narių pateikti pranešimai ir išsamus vertinimas).

Dėl atitikties duomenų apsaugos srityje galiojančiam ES acquis Komisija pažymi, kad įprastos bendros nuorodos dėl kiekvienos Šalies nacionalinės teisės taikymo, įtrauktos į daugelį pagal Bevizio režimo programą sudarytų dvišalių susitarimų, gali ne visada užtekti, siekiant užtikrinti saugumo lygį, kurio reikalaujama pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą dėl Europos įrodymų orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose[14] (toliau – pamatinis sprendimas). Be to, kai kuriuose valstybių narių ir JAV dvišaliuose susitarimuose tikslai nėra aiškiai apriboti ir nėra nustatytų griežtų kriterijų, apibrėžiančių tolesnio perduotų duomenų tvarkymo atvejus. Dėl to gali kilti abejonių, ar šie susitarimai atitinka ES acquis ir visų pirma jo taisykles, kuriomis ribojamas tolesnis duomenų tvarkymas, siekiant kitų tikslų nei tie, dėl kurių duomenys buvo surinkti[15].

Šiuo metu Komisija ir JAV derasi dėl susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, tvarkomais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Ateityje šis susitarimas padės būtinomis su asmens duomenų apsauga susijusiomis apsaugos priemonėmis papildyti esamus ir būsimus susitarimus, galiojančius policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.

Vertinimas

Komisija apgailestauja, kad JAV valdžios institucijos neatsakė į 2010 spalio mėn. nusiųstas jos rašytines pastabas dėl preliminarios galutinės nuostatos dėl ESTA mokesčio.

Komisija dar nebaigė vertinti, ar ESTA prilygsta Šengeno vizos išdavimo tvarkai, nes galutinė nuostata dėl ESTA dar nepaskelbta JAV federaliniame registre.

Palaikydama ryšius su JAV, Komisija ir toliau kels vizų režimo abipusiškumo nesilaikymo klausimą, siekdama kuo greičiau užtikrinti visišką vizų režimo abipusiškumą.

Šiuo metu šalims, norinčioms prisijungti prie Bevizio režimo programos, didžiausias leidžiamas atmestų prašymų išduoti vizą rodiklis yra 3 proc. Pagal keturių valstybių narių, kurios dar nėra prisijungusios prie Bevizio režimo programos, 2011 m. duomenis tik Kipras atitinka šį kriterijų; 2011 m. atmestų prašymų išduoti vizą rodikliai atitinkamai buvo: 15,7 proc. Bulgarijos atveju, 10,2 proc. Lenkijos ir 22,4 proc. Rumunijos atveju. Kai JAV valdžios institucijos įdiegs biometrinę išvykimo iš oro uosto sistemą, jos galės, remdamosi JAV teisės aktais, didžiausią leidžiamą atmestų prašymų išduoti vizą rodiklį padidinti iki 10 proc.

Komisija ir toliau atidžiai stebės pokyčius, susijusius su biometrinės išvykimo iš oro uosto sistemos diegimu, siekdama, be kita ko, užtikrinti, kad vizos galiojimo termino pažeidimo atvejai būtų atidžiai stebimi ir tiksliai apskaičiuojami ir būtų sudarytos sąlygos atmestų prašymų išduoti vizą rodiklį padidinti iki 10 proc.

Komisija apgailestauja dėl to, kad JAV valdžios institucijos padidino prašymų išduoti vizą tvarkymo mokesčius, nes tai daro neigiamą poveikį, ypač keturių valstybių narių, kurios dar nedalyvauja Bevizio režimo programoje, piliečiams, norintiems vykti į JAV.

Komisija teigiamai vertina administracijos remiamą naująjį Bevizio režimo programos teisės akto projektą. Komisija mano, kad naujasis teisės akto projektas galėtų suteikti galimybių naujoms valstybėms narėms prisijungti prie Bevizio režimo programos, ir tikisi, kad šis teisės aktas bus priimtas artimiausiu metu.

3.           Išvada

Komisija džiaugiasi, kad įgyvendinant dabartinį vizų režimo abipusiškumo mechanizmą, visiškas vizų režimo abipusiškumas jau užtikrintas arba netrukus gali būti užtikrintas su šiomis trečiosiomis šalimis:

– Brunėjaus Darusalamas visoms valstybėms narėms visišką vizų režimo abipusiškumą užtikrino po to, kai jo valdžios institucijos priėmė sprendimą bevizį režimą pratęsti iki 90 dienų; nuo 2012 m. spalio 15 d. Brunėjaus Darusalamas 90 dienų bevizį režimą taiko ir Islandijos, Norvegijos bei Šveicarijos piliečiams. Dabar Komisija prašys, kad Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijos bevizį režimą iki 90 dienų pratęstų ir Lichtenšteino piliečiams;

– 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojo ES ir Brazilijos susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo paprastų pasų turėtojams, pagal kurį visų valstybių narių piliečiai į Braziliją gali keliauti be vizų;

– Komisija palankiai vertina Japonijos valdžios institucijų sprendimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęsti laikino bevizio režimo taikymą Rumunijos piliečiams ir tikisi, kad toliau įgyvendinant konkrečias priemones, dėl kurių susitarė Rumunija ir Japonija, pastaroji laikiną bevizį režimą pakeis nuolatiniu beviziu režimu.

Kalbant apie JAV, priėmus pasiūlytą naują teisės aktą dėl Bevizio režimo programos, galėtų būti sudarytos galimybės naujoms valstybėms narėms prisijungti prie Bevizio režimo programos ir būtų padaryta didelė pažanga siekiant visiško vizų režimo abipusiškumo su JAV.

Komisija apgailestauja, kad sprendžiant Kanados atnaujinto vizų režimo Čekijos piliečiams klausimą, Kanada iki šiol Komisijai nepateikė vizito, per kurį buvo renkami duomenys, ataskaitos, ir todėl de facto trukdė bendradarbiauti Čekijos ir Kanados ekspertų darbo grupei. Komisija tikisi, kad iki 2012 m. pabaigos bus visiškai įgyvendintas naujasis Kanados prieglobsčio teisės aktas, kuriuo turėtų būti panaikinti svarbūs traukos veiksniai, taip labai sumažinant ES piliečių teikiamų nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį skaičių. Šioms naujojo įstatymo nuostatoms įsigaliojus, Kanados valdžios institucijos galėtų priimti sprendimą vėl panaikinti vizų režimą Čekijos piliečiams. Komisija įsipareigojusi kartu su Kanada, taip pat visiškai derindama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, išnagrinėti politinius ir teisinius bendradarbiavimo būdus, siekdama spręsti nepagrįstų prieglobsčių prašymų, kuriuos teikia ES piliečiai, klausimą; vis dėlto tokios bendradarbiavimo formos neturėtų būti išankstinė Kanados trijų valstybių narių piliečiams taikomo vizų reikalavimo panaikinimo sąlyga.

Komisija tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba priims reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 53/2001, kurio tikslas, inter alia, – nustatyti naują, veiksmingesnį abipusiškumo mechanizmą. Priėmus šį reglamentą bus išnagrinėti keli dabartiniai ir galimi būsimi abipusiškumo nesilaikymo atvejai ir Komisija imsis atitinkamų veiksmų pagal naująjį abipusiškumo mechanizmą.

PRIEDAS

Valstybių narių ir JAV sudarytų dvišalių susitarimų apžvalga ir vertinimas, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio dvejopam metodui, taikomam derybose su JAV dėl Bevizio režimo programos, teisinę analizę

– Dvišalių susitarimų apžvalga

Komisija paprašė valstybių narių pateikti susitarimų dėl glaudesnio bendradarbiavimo sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityse ir susitarimų dėl keitimosi informacija apie žinomus arba įtariamus teroristus, sudarytų su JAV, siekiant prisijungti prie Bevizio režimo programos, tekstus arba informaciją apie vykstančias derybas, kad būtų galima įvertinti, ar šie susitarimai daro poveikį ES acquis arba ar keičia jo taikymo sritį.

Penkiolika valstybių narių (Austrija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija, Suomija, Vengrija ir Vokietija) pateikė dvišalių susitarimų dėl glaudesnio bendradarbiavimo sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityse tekstus. Su JAV sudarytų dvišalių susitarimų dėl keitimosi informacija apie žinomus arba įtariamus teroristus tekstus pateikė šešios valstybės narės (Estija, Graikija, Latvija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija). Tolesnėje lentelėje apžvelgti valstybių narių pateikti atsakymai[16].

VN || SM[17] || Deklaracija[18] || TSC susitarimas[19] || Vadovaujantis Priumo sutartimi sudarytas susitarimas (PCSC susitarimas)[20]

BE || || || - || Vyksta derybos

BG || - || X || - (pirminės pastabos dėl susitarimo projekto nusiųstos JAV) || - (pirminės pastabos dėl susitarimo projekto nusiųstos JAV)

CZ || X || || X (tekstas įslaptintas; nepateiktas) || X

DK || - || || - (laukiama, kol JAV pateiks susitarimo projektą) || X

DE || - || || - || X

EE || X || || X || X

EL || X || || X || X

ES || || || Nepateikė informacijos || Nepateikė informacijos

FR || || || Vyksta derybos su JAV (tekstas nepateiktas) || Vyksta derybos su JAV (tekstas nepateiktas)

IT || || || 2007 m. TSC susitarimas kartu su susitarimo memorandumu ir 2009 m. įgyvendinimo taisyklių tekstas nepateikti; 1986 m. dvišalis susitarimas pateiktas || X

CY || - || || - (derybos dar nepradėtos; valdžios institucijos kruopščiai nagrinėja susitarimo tekstą) || - (derybos dar nepradėtos; valdžios institucijos kruopščiai nagrinėja susitarimo tekstą)

LV || X || || X || X

LT || Nepateikė informacijos || || Nepateikė informacijos || X

LU || || || Nepateikė informacijos || Nepateikė informacijos

HU || Nepateikė informacijos || || X || X

MT || X || || - || X[21]

NL || Nepateikė informacijos || || Nepateikė informacijos || X

AT || - || || - || X

PL || || || X (tekstas įslaptintas; nepateikta) || -

PT || - || || Vyksta derybos || X[22]

RO || || X || Pirminis konsultacijų su JAV etapas || Pirminis konsultacijų su JAV etapas

SI || - || || X || Rengiamasi pradėti derybas

SK || X || || X || X

FI || || || - || X[23]

SE || - || || - || -

– Komisijos atliktos valstybių narių ir JAV dvišalių susitarimų, sudarytų pagal Bevizio režimo programą, analizės rezultatai

Savo prašymu Komisija siekė patikrinti, ar valstybių narių ir JAV sudaryti dvišaliai susitarimai atitinka galiojančias ES taisykles, taikomas policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, visų pirma susijusias su teisėsaugos institucijų keitimųsi informacija, įskaitant:

– 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje;

– 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo („Švedijos iniciatyva“);

– 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (Priumo sprendimas);

– 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos.

Iš Komisijos analizės rezultatų matyti, kad dvišaliai susitarimai dėl glaudesnio bendradarbiavimo sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityse ir susitarimai dėl keitimosi informacija apie žinomus arba įtariamus teroristus atitinka Sąjungos acquis, taikomą policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, ir nekeičia jo taikymo srities. Priumo sprendimas (Tarybos sprendimas 2008/615/TVR) nedaro poveikio valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytiems dvišaliams ar daugiašaliams susitarimams, kaip nurodyta šio sprendimo 35 straipsnio 6 dalyje. Vadinamoji „Švedijos iniciatyva“ (Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR) taip pat nedaro poveikio valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytiems dvišaliams ar daugiašaliams susitarimams, kaip nurodyta šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio 2 dalyje. Susitarimai taip pat atitinka Tarybos sprendimą 2005/671/TVR ir nekeičia jo taikymo srities, nes šiuo Tarybos sprendimu reglamentuojamas tik valstybių narių atliekamas informacijos perdavimas Europolui, Eurojustui ir kitoms valstybėms narėms. Tiksliau Tarybos sprendime apsiribojama visos svarbios informacijos, susijusios su atliekamais teroristinių nusikaltimų baudžiamaisiais tyrimais arba gaunamos tuos tyrimus atliekant, perdavimu Europolui ir suinteresuotosioms valstybėms narėms, kaip nustatyta Tarybos sprendimo 2 straipsnio 1 ir 6 dalyse, ir visos svarbios informacijos, susijusios su baudžiamaisiais persekiojimais ir nuosprendžiais už teroristinius nusikaltimus, perdavimu Eurojustui, kaip nustatyta Tarybos sprendimo 2 straipsnio 2 ir 6 dalyse. Tarybos sprendimas 2005/671/TVR nereglamentuoja informacijos perdavimo trečiosioms šalims.

Dėl keitimosi keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenimis Komisija, kai tik buvo pradėtas taikyti dvejopas metodas, užtikrino, kad į dvišalius valstybių narių ir JAV susitarimus PNR duomenys nebus įtraukiami. Nė viename Komisijai pateiktame dvišaliame susitarime nenumatyta keistis PNR duomenimis.

Vykdant glaudesnį policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose tuo pat metu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į pagarbą privatumui ir teisė į asmens duomenų apsaugą. Šios teisės turi būti užtikrinamos specialiais susitarimais dėl duomenų apsaugos[24]. Geresnis keitimasis informacija Europos Sąjungoje dažnai reiškia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į tarpvalstybinį kovos su nusikalstamumu ir saugumo klausimų pobūdį, turi bendradarbiauti. Tais atvejais, kai valstybių narių institucijos tarpusavyje perduoda asmens duomenis ar leidžia su jais susipažinti arba kai tokios institucijos perduoda asmens duomenis institucijoms ar informacinėms sistemoms, įsteigtoms remiantis iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusios Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimis (pvz., Eurojustui, Europolui ir kt.), taikomas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos[25] (toliau – pamatinis sprendimas). Pamatinis sprendimas taip pat taikomas tais atvejais, kai asmens duomenys perduodami valstybių narių kompetentingoms institucijoms valdžios institucijų arba informacinių sistemų, įdiegtų pagal Europos Sąjungos sutarties (iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo) VI antraštinę dalį, arba šios institucijos ar informacinės sistemos sudaro galimybę susipažinti su šiais duomenimis[26].

Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR 13 straipsnyje išdėstytos taisyklės, taikytinos, kai kompetentingos institucijos perduoda asmens duomenis trečiosioms šalims, be kita ko, nustatytas reikalavimas trečiajai valstybei užtikrinti tinkamą ketinamo atlikti duomenų tvarkymo apsaugos lygį[27]. Pagal pamatinio sprendimo 13 straipsnio 4 dalį apsaugos lygio tinkamumas įvertinamas atsižvelgiant į visas duomenų perdavimo operacijos ar duomenų perdavimo operacijų aplinkybes. Ypatingas dėmesys skiriamas duomenų pobūdžiui, tvarkymo operacijos ar operacijų tikslui ir trukmei, taip pat turėtų būti įvertinamos trečiojoje šalyje galiojančios teisės normos. Nukrypstant nuo šio reikalavimo, asmens duomenis galima perduoti tik laikantis griežtų sąlygų, pavyzdžiui, inter alia, jeigu trečioji šalis taiko tinkamas ir veiksmingas apsaugos priemones[28].

Dvišaliai valstybių narių ir JAV susitarimai dėl duomenų perdavimo, patenkantys į pamatinio sprendimo taikymo sritį, turėtų atitikti šiuos kriterijus.

Šiomis aplinkybėmis bendros nuorodos dėl kiekvienos Šalies nacionalinės teisės taikymo, įtrauktos į daugelį pagal Bevizio režimo programą sudarytų dvišalių susitarimų, gali ne visada užtekti, siekiant užtikrinti pamatiniu sprendimu reikalaujamą apsaugos lygį. Be to, kai kuriuose valstybių narių ir JAV dvišaliuose susitarimuose tikslai nėra aiškiai apriboti ir nėra nustatytų griežtų kriterijų, apibrėžiančių tolesnio perduotų duomenų tvarkymo atvejus. Dėl to gali kilti abejonių, ar šie susitarimai atitinka ES acquis ir visų pirma jo taisykles, kuriomis ribojamas tolesnis duomenų tvarkymas, siekiant kitų tikslų nei tie, dėl kurių duomenys buvo surinkti[29].

Šiuo metu Komisija ir JAV derasi dėl susitarimo dėl keitimosi asmens duomenimis, tvarkomais vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Ateityje šis susitarimas padės būtinomis su asmens duomenų apsauga susijusiomis apsaugos priemonėmis papildyti esamus ir būsimus susitarimus, galiojančius policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.

[1]               OL L 81, 2001 3 21.

[2]               OL L 141, 2005 6 4.

[3]               COM(2006) 3 galutinis, 2006 1 10; COM(2006) 568 galutinis, 2006 10 2; COM(2007) 533 galutinis, 2007 9 13; COM(2008) 486 galutinis/2, 2008 9 9; COM(2009) 560 galutinis, 2009 10 19; COM (2010) 620 galutinis, 2010 11 5.

[4]               OL L 157, 2005 6 21.

[5]               COM(2009) 562 galutinis, 2009 10 19.

[6]               Rašytinė deklaracija 0089/2010 dėl vizų režimo abipusiškumo atkūrimo. Solidarumas su Čekijos piliečiais atsižvelgiant į jų netolygią padėtį Kanadai vienašališkai nustačius vizų režimą, 2011 m. kovo 8 d.

[7]               COM(2011) 290 galutinis.

[8]               „eVisitor“ – tai leidimas atvykti į Australiją turizmo arba verslo tikslais ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui per vieną vizitą. Leidimas „eVisitor“ galioja dvylika mėnesių nuo išdavimo dienos.

[9]               Kai kurios naujos priemonės, susijusios su biometriniais duomenimis, įsigalios 2013 m.

[10]             OL C 199 E, 2012 7 7, p. 89.

[11]             Būtent 2010 m. lapkričio 20 d. ir 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusiuose ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimuose, per 2010 lapkričio mėn. įvykusį Vidaus reikalų GD generalinio direktoriaus vizitą į Vašingtoną, 2010 m. gruodžio, 2011 m. lapkričio ir 2012 m. birželio mėn. įvykusius ES ir JAV vidaus reikalų ministrų susitikimus ir 2011 m. sausio ir liepos bei 2012 m. sausio ir liepos mėn. įvykusius ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų sričių vyriausiųjų pareigūnų susitikimus.

[12]             Per paskutinį oficialų ES ir JAV vyriausiųjų pareigūnų susitikimą (2012 m. liepos 25–26 d.) JAV vidaus saugumo departamentas pabrėžė, kad Kongresas naujų tinkamumo kriterijų priėmimą sieja su veiksmingos atvykimo ir išvykimo sistemos įgyvendinimu, kuri reikalinga, kad kiekvienos kilmės šalies atveju būtų galima apskaičiuoti patikimą vizos galiojimo termino pažeidimų rodiklį. Nepaisant didelių pastangų, Vidaus saugumo departamentui kilo kliūčių diegiant patikimą išvykimo sistemą ir jis mano, kad šiam tikslui įgyvendinti prireiks kelių mėnesių.

[13]             Daugiau informacijos apie dvejopą metodą pateikta atitinkamai ketvirtojoje ir penktojoje Komisijos ataskaitose dėl abipusiškumo (COM(2008) 486 galutinis, 2008 9 9, p. 2 ir (COM(2009) 560 galutinis)). Derybos dėl ES ir JAV apsikeitimo laiškais dėl tam tikrų prisijungimo prie Bevizio režimo programos sąlygų, kurios pateko į EB kompetencijos, susijusios su nuolatiniu dalyvavimu Bevizio režimo programoje, sritį, su JAV aktyviai nevedamos nuo 2009 m.; JAV nereikalauja, kad valstybės narės sudarytų dvišalius susitarimus su JAV dėl šių reikalavimų.

[14]             OL L 350, 2008 12 30.

[15]             Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 2 dalis.

[16]             Paaiškinimas. „X“ reiškia, kad susitarimas sudarytas, o „-“ reiškia, kad susitarimas nesudarytas.

[17]             Susitarimo memorandumas dėl Jungtinių Valstijų Bevizio režimo programos ir susijusios padidinto saugumo priemonės.

[18]             Deklaracija dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo priemonių, taikytinų tarptautinėms kelionėms, srityje principų ir JAV Bevizio režimo programos reikalavimų.

[19]             Susitarimas dėl keitimosi informacija apie žinomus arba įtariamus teroristus.

[20]             Susitarimas dėl glaudesnio bendradarbiavimo sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityse.

[21]             Dar neratifikuotas.

[22]             Vykdoma ratifikavimo procedūra.

[23]             Laukiama, kol patvirtins Parlamentas.

[24]             2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, 17 konstatuojamoji dalis.

[25]             OL L 350, 2008 12 30.

[26]             Pamatinio sprendimo 1 straipsnio 2 dalis.

[27]             Pamatinio sprendimo 13 straipsnio 1 dalies d punktas.

[28]             Pamatinio sprendimo 13 straipsnio 3 dalis.

[29]             Pamatinio sprendimo 13 straipsnio 2 dalis.