KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

2011 M. METINĖ FINANSINĖS PAGALBOS PLĖTRAI ĮGYVENDINIMO ATASKAITA (PNPP, PHARE, CARDS, TURKIJOS PASIRENGIMO NARYSTEI PRIEMONĖ, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO INSTITUCIJŲ PLĖTROS PRIEMONĖ)

Santrauka

Šioje ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi 2011 m. pokyčiai įgyvendinant pasirengimo narystei pagalbą[1] ir apsvarstomos ateities perspektyvos.

Daugiau informacijos apie konkrečią aptariamu laikotarpiu vykdytą veiklą galima rasti prie šios ataskaitos pridedamame techninių tarnybų darbiniame dokumente[2], kuriame apžvelgiama ir PNPP[3], ir ankstesnės pasirengimo narystei bei Vakarų Balkanams skirtos priemonės (t. y. PHARE, CARDS[4], Turkijos pasirengimo narystei priemonė ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė).

2011 m. metinė ataskaita, teikiama lemiamu 2007–2013 m. finansinės programos įgyvendinimo etapu, suteikia galimybę apžvelgti pasiektus laimėjimus ir įgytą patirtį, ir sukurti dar veiksmingesnę priemonę kitai, dabar svarstomai, daugiametei finansinei programai. Ataskaitoje trumpai aptariamos politinės ir ekonominės sąlygos, kuriomis įgyvendinta ES finansuota veikla. Joje pažymima, kad daug nuveikta gerinant strateginio planavimo bei programavimo dokumentus – pateikiamos suvestinės projektų įgyvendinimo, jų rezultatų ir vykdomo rėmėjų koordinavimo gerinimo ataskaitos. Atsižvelgiant į 2011 m. PNPP konferencijoje išnagrinėjus ankstesnę patirtį pateiktus vertinimus ir išvadas, siūlomos rekomendacijos, kaip pagerinti PNPP lėšų poveikį iki 2013 m. ir vėliau.

***

1.           Politinės ir ekonominės sąlygos apžvelgiamais metais

Pastaraisiais metais plėtros šalyse įvyko naujų teigiamų pokyčių – daugelis šalių kandidačių[5] ir potencialių šalių kandidačių[6] padarė pažangą su ES susijusių reformų srityje. 2011 m. plėtros procesas pasistūmėjo toliau. Gruodžio mėn. pasirašyta Kroatijos stojimo sutartis. Toliau vyko stojimo derybos su Islandija. Komisija paskelbė naują konstruktyvią santykių su Turkija darbotvarkę. Juodkalnijoje tęsiamos reformos, leidusios Komisijai pasiūlyti pradėti stojimo derybas[7]. Spalio mėn. Komisija pateikė nuomonę dėl Serbijos paraiškos tapti ES nare, kurioje rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti Serbijai kandidatės statusą ir pradėti stojimo derybas, kai tik ji padarys pažangą vykdydama prioritetinius reikalavimus dėl Kosovo. Buvo imtasi tolesnių veiksmų dėl Kosovo integracijos į Europą perspektyvos, taip pat vizų ir prekybos srityse. Pasiekta rezultatų plėtojant Belgrado ir Prištinos dialogą.

Po pasaulinės ekonomikos krizės, 2011 m. visos plėtros šalys pradėjo gaivinti savo ekonomiką, tačiau apčiuopiamų rezultatų pavyko pasiekti tik Turkijai. Nedarbo lygis Vakarų Balkanų šalyse aukštas ir vis dar kyla, todėl fiskalinis konsolidavimas ir darbo rinkos reforma ir toliau išlieka svarbiausi ekonomikos prioritetai. Kelios šalys atidėjo svarbių reformų vykdymą. Pagrindiniai politiniai uždaviniai išlieka tie patys – užtikrinti gerą valdymą, teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir sustiprinti administracinius gebėjimus.

2.           Veiksmingesnis ir efektyvesnis pagalbos teikimas. Glaudesnis pagalbos susiejimas su plėtros politikos prioritetais ir su sektoriniu požiūriu

Naujas PNPP reglamentas 2014–2020 m. laikotarpiui

Strateginiu požiūriu 2011 m. išsiskyrė tuo, kad pradėtos rengti naujos pasirengimo narystei priemonės, skirtos laikotarpiui po 2013 m. Į išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, kurios 2010 m. pradėtos PNPP konferencija, išvadas buvo atsižvelgta rengiant būsimosios pasirengimo narystei pagalbos priemonės ex ante vertinimą ir PNPP II reglamento pasiūlymą, kurį 2011 m. gruodžio 7 d. Komisija priėmė kaip vieną iš išorės veiksmų paketo priemonių. Komisijos pasiūlyme atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių nuomonę, išreikštą 2011 m. PNPP konferencijoje – kad finansinė pagalba pagal naująją PNPP turėtų būti: teikiama vadovaujantis aiškia strategija ir siekiant konkrečių rezultatų, remiantis ilgalaikiu planavimu ir programavimu pagal plėtros strategiją ir jos prioritetus; nuoseklesnė – teikiant paramą pagal visus esamus komponentus; lankstesnė ir pritaikyta pagalbą gaunančių šalių poreikiams ir galimybėms plėtros sąlygomis; veiksmingesnė, efektyvesnė ir, visas 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos ES vidaus ir išorės veiksmų priemones taikant pagal bendrą sistemą, paprastesnė[8]. Pagrindinės būsimos pasirengimo narystei pagalbos sritys išliks tos pačios – tai viešojo administravimo reforma, geras valdymas, teisinės valstybės principo laikymasis, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat socialinis ir ekonominis vystymasis bei regionų bendradarbiavimas.

2012–2013 m. naujoji priemonė bus dar tobulinama. Kol Parlamente ir Taryboje vyksta PNPP II reglamento pasiūlymo svarstymas ir derybos (jis turėtų būti priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą iki 2012 m. pabaigos ar 2013 m. pradžioje), Komisija rengia PNPP įgyvendinimo reglamentą ir strateginio planavimo dokumentus, papildysiančius PNPP II pagalbos planavimo ir teikimo sistemą. Strateginio planavimo sistemai bus pritaikytas ES struktūriniuose fonduose naudojamas metodas – pagal bendrąją PNPP strateginę sistemą bus apibrėžta bendra pagalbos politika ir parengiami strateginiai vienos šalies ar daugiašaliai dokumentai visam kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiui. Bus sudaromos ir (daugiametės) sektorių veiklos programos strateginiams dokumentams įgyvendinti. Todėl plėtros šalys turės parengti išsamias nacionalines strategijas, kurių įgyvendinimas būtų remiamas pagal PNPP II. PNPP šalys pirmiausia turėtų užtikrinti politinę atsakomybę ir visuotinį sutarimą dėl reikalingų strategijų bei gerinti jų vykdymo planavimo, įgyvendinimo ir stebėjimo pajėgumus, taip pat įtraukti šiuos elementus į platesnę pasirengimo ES narystei veiklą.

3.           veiksmingesnis pagalbos teikimas. laipsniškas sektorinio požiūrio taikymas plėtros politikos prioritetams

Sektorinis požiūris

2011 m. Komisija toliau diegė visapusiškesnį požiūrį, kad jis laipsniškai apimtų visus politinius pasirengimo narystei pagalbos prioritetus. Remiant Europos mokymo fondui, birželio mėn. ji surengė trijų dienų bandomuosius mokymus apie sektorinę paramą plėtros etapu, per kuriuos savo būstinės ir ES delegacijų darbuotojams plėtros šalyse išsamiau išdėstė, kaip parama per sektorių programas ar sistemiškesnis programų taikymas gali padėti teikti tvaresnę ir labiau į rezultatus nukreiptą pasirengimo narystei pagalbą. Juose buvo išnagrinėta konkrečių atvejų ir pateikta praktinio taikymo pavyzdžių, be kita ko, iš Kosovo (švietimo sektoriaus požiūrio kūrimas), Turkijos (viešųjų finansų valdymo vertinimas) ir Serbijos (teisingumo sektoriaus rodiklių nustatymas). Jie turėjo padėti mokymų dalyviams išmokti planuoti programas remiantis nacionaline konkrečių sektorių politika ir veiksmų planais bei geriau įvertinti poreikius ir riziką. Galiausiai tai leistų prisiderinti prie pagalbą gaunančių šalių sistemų ir institucijų, o tai padidintų pajėgumus ir pagerintų pagalbos įsisavinimą. Atsiliepimai apie mokymus iš esmės buvo teigiami. Aktyviose ir konstruktyviose diskusijose dalyviai įgijo žinių ir sutvirtino savo įsipareigojimus.

Apskritai po šių mokymų padaryta išvada, kad pakeisti atskirais projektais grindžiamą požiūrį sektoriniu požiūriu užims laiko, todėl tai turėtų vykti laipsniškai. Recepto, kaip įgyvendinti sektorinį požiūrį, ar vieno visoms šalims tinkančio modelio nėra.

Po šių mokymų Komisija įsteigė specialią darbo grupę, kad sektorinis požiūris būtų pradėtas taikyti visose prioritetinėse plėtros šalių politikos srityse. Be to, numatyta priimti naujas PNPP planavimo gaires ir naujus planavimo modelius, kurie turėtų būti taikomi daugiametėms programoms jau 2012–2013 m. laikotarpiu, laipsniškai pereinant prie sektorinio požiūrio. Pirmą kartą planavimo modeliai buvo pakeisti 2011 m. pabaigoje – sukurti sektorių identifikaciniai žiniaraščiai, kuriuos pagalbą gaunančios šalys pildys prieš sudarydamos programas ir, tam tikriems atvejams, projektų identifikaciniai žiniaraščiai. 2012 m. planavimo modeliai bus toliau persvarstyti, taip pat bus iš esmės peržiūrėtos Planavimo gairės.

Be to, 2012 m. Komisija toliau rengs sektoriniam požiūriui skirtus seminarus ir praktinius mokymus ES delegacijų darbuotojams ir pagalbos gavėjams. 2012 m. turėtų būti pradėtas vykdyti bendras Komisijos ir Pasaulio banko projektas „Stebėsena, rodikliai ir vertinimas Vakarų Balkanuose ir Turkijoje“, apie kurį diskutuota nuo 2011 m. Platesne sektorinio požiūrio įgyvendinimo prasme, šis projektas ir apskritai stebėsena ir vertinimas svarbūs, nes tikimasi, kad sektoriaus veiklos rezultatų vertinimo sistema su aiškesniais tikslais ir pamatuojamais rodikliais leis kiekybiškai įvertinti pažangą, o reguliarus stebėjimas padės užtikrinti, kad tais atvejais, kai sektoriui skirtos programos tikslų pasiekti nepavyksta, būtų imamasi priemonių jai atgaivinti.

Svarbiausia vertinimo patirtis

Vertinimas, atliktas rengiant laikotarpio po 2013 m. pasirengimo narystei finansines priemones, atskleidė, kad yra svarių priežasčių kurti naują pasirengimo narystei finansinę priemonę. Vertintojų manymu, geriausia būtų toliau tęsti dabartinę programą su panašios apimties ES finansavimu. Vertinime taip pat daroma išvada, kad ekonominė ir bendroji nauda, kurią Europos Sąjungai bei dabartinėms pagalbą gaunančioms šalims suteiktų plėtra, su kaupu kompensuotų ES naujosios finansinės priemonės išlaidas.

Pirmojoje teminio vertinimo dalyje, skirtoje ES paramai Vakarų Balkanų ir Turkijos pilietinei visuomenei, įvertinama intervencijos logika – padaryta išvada, kad priemonės tinkamos DPPD[9] nustatytiems tikslams siekti. Tačiau pažangos vertinimą apsunkina tai, kad nėra pakankamai SMART[10] rodiklių ir nenustatyta plati strateginių tikslų apibrėžtis.

Atlikus porinių projektų Turkijoje vertinimą padaryta išvada, kad daugumos porinių projektų Turkijoje tikslas pasiektas, o vienas pagrindinių tokios sėkmės veiksnių buvo šių projektų ir kitų ES ir (arba) pagalbos teikėjų finansuojamų projektų sąveika. Dažniausios porinių projektų nesėkmės priežastys buvo politinių įsipareigojimų stoka, viešųjų pirkimų problemos, nepakankamas valstybių narių institucijų ekspertų dalyvavimas ir pasenę poreikių vertinimo duomenys.

Strateginis tarpinis regioninio bendradarbiavimo Vakarų Balkanuose ir Turkijoje vertinimas parodė, kad planavimą galėtų pagerinti didesnė regioninių programų pagalbos gavėjų atsakomybė, taip pat glaudesnis suinteresuotųjų šalių bendravimas. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad reikia labiau suderinti regionines ir nacionalines PNPP nuolat keičiantis informacija programų planavimo etapu. Bendrieji tikslai turėtų būti glaudžiau susieti su projektų tikslais ir įvertinami pagal SMART rodiklius. Vertinimo išvada – veiksmingumas ir efektyvumas pamažu didėja.

Atlikus teminį PNPP finansuotos informacijos ir ryšių veiklos vertinimą, nustatyta, kad būstinės ir delegacijų lygmeniu bendrieji šių informacijos ir ryšių veiklos tikslai aiškūs ir nuoseklūs, tačiau konkretūs tikslai apibrėžti per plačiai ir neatitinka SMART kriterijų. Iš esmės PNPP lėšos informacijai ir ryšiams buvo naudojamos veiksmingai. Vis dėlto veiksmingumą būtų galima padidinti, jei mažiau veiksmingų priemonių būtų atsisakoma, o turimi ištekliai sutelkiami į keletą priemonių. Besidomintiems plėtra informacijos ir ryšių priemonės aiškiai matomos ir veiksmingos, tačiau šios srities neišmanantiems žmonėms ir plačiajai visuomenei jos nėra aiškios.

Be to, užbaigtas teminis vertinimas, skirtas daugiašalei ES pasirengimo narystei pagalbai Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai aplinkos apsaugos ir nelaimių rizikos mažinimo srityse. Nustatyta, kad tikslai apibrėžti per plačiai, o atskirų planavimo etapų tikslai nepakankamai susieti. Be to, pagrindinis daugiašalių programų uždavinys buvo remti pagalbos gavėjų institucinius pokyčius, reikalingus bendradarbiavimui aplinkos apsaugos ir nelaimių rizikos mažinimo klausimais, skatinant užmegzti ryšius ir dalytis patirtimi. Programų poveikį mažina ir jų tvarumui kenkia nevienodi pagalbą gaunančių šalių įsipareigojimai ir atsakomybė – dažnai jos skiria nedidelius žmogiškuosius ir finansinius išteklius, o kartais net neplanuoja tęsti darbo pasibaigus ES pagalbos projektui. Patvirtinta, kad daugiamečiai ilgalaikiai projektai veiksmingai sukuria tvarius jų dalyvių ryšius, kurie palaikomi ir baigus projektą. Tačiau iš vertinimo taip pat matyti, kad tvarumo skatinimo požiūriu informacijos sklaidos ir informuotumo didinimo veikla nelabai veiksminga.

Bendradarbiavimas su pagalbos teikėjų bendruomene pagalbos veiksmingumo klausimais

2011 m. Komisija toliau spręs įvairius pagalbos teikėjų koordinavimo darbotvarkės klausimus. Vienas iš jų – padidinti pagalbos veiksmingumą ir pasiekti rezultatų ir poveikio. Per pagrindinį susitikimą, įvykusį 2011 m. vasario mėn. EBPO, įvardyta keletas akivaizdžių problemų. Jo dalyviai nusprendė, kad reikėtų pagalbos teikėjų nustatytų vertinimo sistemų, padėsiančių stiprinti atitinkamas pagalbą gaunančių šalių sistemas, kurios leistų rengti nuoseklų ir ilgalaikį duomenų rinkimą, tenkinantį visų šalių poreikius. Ateityje, vertinant veiklos rezultatus, turėtų būti vienodai atsižvelgiama ir į paklausą, ir į pasiūlą. Bendrai atliekant stebėjimą ir vertinimą turėtų būti lengviau spręsti paskirstymo klausimus, kylančius vertinant programų ir strategijų veiksmingumą ir įvairių partnerių remiamų priemonių papildomumą. Rezultatai buvo viena svarbiausių temų ir ketvirtajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais, įvykusiame 2011 m. lapkričio mėn. Busane.

Komisija rezultatų klausimo ėmėsi 2011 m. lapkričio mėn. įsteigdama specialią ES ekspertų grupę iš valstybių narių ekspertų ir kitų pagalbos teikėjų. Vienas iš 2012 m. šios grupės siektinų tikslų – sukurti bendrą ES požiūrį į rezultatų vertinimą, kaip nurodyta 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadose dėl komunikato „An Agenda for the Change“ (Darbotvarkė siekiant pokyčių). 2012 m. Komisija apsvarstys galimybę sukurti bendrą ES rezultatų vertinimo sistemą, kuri turėtų tapti atskaitos tašku vertinant ir pateikiant būsimų pasirengimo narystei pagalbos priemonių rezultatus.

2012 m. Komisija taip pat toliau užtikrins, kad duomenys apie pasirengimo narystei finansinę pagalbą būtų skelbiami pagal Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (IATI)[11] pagalbos informacijos skelbimo standartus.

Diskusijoje dėl EBPO Paramos vystymuisi komiteto atlikto 2011–2012 m. ES suteiktos pagalbos tarpusavio vertinimo, kurioje dalyvavo ir Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato nariai taip pat pabrėžta, kad labai svarbu geriau informuoti apie rezultatus ir rengiant programas taikyti į rezultatus nukreiptą požiūrį. Kalbėdama apie pasirengimo narystei pagalbą, Komisija paaiškino, kaip pagalbos veiksmingumo principai taikomi plėtros politikoje ir susijusiose finansinėse priemonėse (PNPP): atsakomybė ir suderinimas labai svarbūs pasirengimo narystei procese; sektorinis požiūris laipsniškai pradedamas taikyti PNPP pagalbos valdymui, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems plėtros šalių sektoriams, kaip antai teisingumas ir vidaus reikalai; vis plačiau bendradarbiaujama su kitais pagalbos teikėjais, įskaitant Europos ir tarptautines finansų įstaigas (pavyzdžiui, įgyvendinant VBIP[12]) ir ES valstybes nares (poriniai projektai); parama biudžetui jau yra pripažįstama pagalbos forma – ji bus įtvirtinta pagal PNPP II, kai bus nustatyti visi reikalavimai ir garantijos.

Komisija taip pat pabrėžė didelę politinę paskatą, kurią reformoms suteikia narystės ES perspektyva, ir priminė, kad pasirengimo narystei pagalba ją gaunančioms šalims teikiama ir vystymosi tikslais (ji laikoma oficialia parama vystymuisi, vienintelė išimtis yra Kroatija). Pradėjus taikyti į rezultatus nukreiptą požiūrį, PNPP II gali atsirasti daugiau permainų – daugiau dėmesio bus skiriama rezultatų ir poveikio vertinimo rodikliams ir galimybėms skirti papildomų lėšų programoms, kuriomis pasiekiama gerų rezultatų.

2012 m. bus toliau dirbama, kad pasirengimo narystei pagalba atitiktų įvairias Komisijos, valstybių narių ir didelės pagalbos teikėjų bendruomenės iniciatyvas, pagerėtų pagalbos teikėjų koordinavimas ir pagalbos veiksmingumas ir būtų pasiekta gerų rezultatų.

4.           Programų įgyvendinimo ir užbaigimo 2011 m. aspektai

Įgyvendinimo būdai ir struktūros

Palyginti su ankstesniais metais, 2011 m. daugumoje pagalbą gaunančių šalių buvo sudaryta gerokai daugiau sutarčių, ypač prie decentralizuoto pagalbos valdymo sistemos pereinančiose šalyse.

Kroatijai 2011 m. buvo stojimo derybų su Europos Sąjunga kulminacijos metai – 2011 m. birželio 30 d. stojimo derybos užbaigtos, o 2011 m. gruodžio 9 d. pasirašyta Stojimo sutartis.

Pagal nustatytus 2011–2013 m. DPPD prioritetus tai pasiekti padėjo 2011 m. Kroatijos įsisavinta ES finansinė pagalba – užbaigtos reformos ir sukurti pagrindinių sričių pajėgumai, reikalingi narystės įsipareigojimams vykdyti, pavyzdžiui, teisingumo ir vidaus reikalų arba viešojo administravimo reforma, taip pat dedamos pastangos parengti Kroatiją naudojimuisi pagalbos po stojimo fondais. 2011 m. PNPP, kurios biudžetas yra 39,159 mln. EUR, atitinka šiuos prioritetus.

Specialiojoje ataskaitoje, kurią Audito Rūmai paskelbė po susitikimo su Komisija ir Teisingumo Teismu 2011 m. spalio mėn., teigiama, kad ES pasirengimo narystei pagalba yra labai svarbi remiant Kroatijos rengimąsi valdyti struktūrinius ir sanglaudos fondus. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad reikia dar nemažai nuveikti kuriant ES lėšų valdymo pajėgumus.

Turkija 2011 m. padarė pažangą finansinės pagalbos valdymo srityje. Šioje šalyje nuolat gerinami pagrindinių institucijų, atsakingų už ES finansuojamų programų planavimą, vykdymą ir stebėjimą, pajėgumai. PNPP projektai pagal visus PNPP komponentus jau pradėti įgyvendinti, ir jau juntamas didelis jų poveikis – visoms reikalingoms PNPP lėšų valdymo struktūroms netrukus bus perduoti valdymo įgaliojimai.

2011 m. birželio mėn. vadovaujantis sektoriniu požiūriu priėmus naują 2011–2013 m. DPPD, atliktos svarbios reformos, pagerinusios lėšų planavimą. Imtasi pirmųjų veiksmų planavimą vykdyti strategiškiau, kryptingiau ir integruočiau – 2011 m. pereinamojo laikotarpio ir institucijų kūrimo pagalbos (I komponentas) lėšos pirmiausia skirtos keletui DPPD nurodytų sektorių, kuriuose vykdomi stojimo proceso prioritetus ir sektorių prioritetus atitinkantys dideli projektai; jiems ES iš viso skyrė 229,968 mln. EUR. Po 2011 m. birželio mėn. rinkimų daugiausia dėmesio skirta teisingumo, vidaus reikalų ir pagrindinių teisių sektorių prioritetams, kuriais siekiama įgyvendinti reikiamas reformas, kad būtų sukurti nepriklausomi ir veiksmingi teismai, teisėsaugos tarnybos ir plėtojamas pilietinės visuomenės dialogas.

Taip pat buvo stengiamasi pagerinti lėšų panaudojimo stebėjimą – vykdyta stebėjimo sistemos reforma, pagal kurią nustatytos kiekvienos institucijos užduotys ir atsakomybė bei įvairios turimos priemonės, taip pat sustiprinti Turkijos valdžios institucijų pajėgumai.

Kadangi 2009 m. liepos mėn. Islandija pateikė narystės ES paraišką ir dėl šalies ekonominės ir socialinės padėties bei jos teisės suderinimo su ES teise masto (Islandija yra Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šengeno narė), PNPP finansinė pagalba Islandijai gali būti teikiama tik pagal PNPP I komponentą „Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas“.

2011–2013 m. daugiamečiame preliminariame planavimo dokumente (DPPD) – pagrindinis Islandijos strateginis PNPP finansinės pagalbos planavimo dokumentas – priimtas 2011 m. balandžio 8 d.

Vadovaujantis 2011–2013 m. DPPD nustatytais prioritetais, 2011 m. gruodžio 2 d. priimta nacionalinė Islandijos PNPP programa. DPPD iškelti du strateginiai tikslai, kurių įgyvendinimas finansuojamas kaip PNPP pagalba. Pirma, toliau ruošti Islandiją prisiimti narystės įsipareigojimus padedant jai kurti institucinius pajėgumus, reikalingus perkelti ir įgyvendinti acquis, ir, antra, didinti Islandijos institucinius pajėgumus jai rengiantis dalyvauti struktūriniuose ir kituose ES fonduose ir juos įgyvendinti.

Pagal 2011 m. programą bus remiami septyni projektai. Jos biudžetas – 12 mln. EUR, jį sudarant atsižvelgta į dvi DPPD nustatytas prioritetines kryptis.

Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje tęstos pagal PNPP remiamos su stojimu į ES susijusios reformos, tačiau 2011 m. liko dar daug neišspręstų problemų. Pirmą kartą visų PNPP komponentai (išskyrus II komponentą „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas“) buvo įgyvendinami pagal decentralizuoto valdymo principą, o tai reiškia, kad programų valdymą atlieka kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, o ex ante patikras – Europos Komisija.

Viešojo administravimo veiksmingumas buvo žemas – taikomos sudėtingos procedūros, trūksta darbuotojų, dažnai keičiasi pareigūnai. Palyginti su ankstesniais metais, pagalbą gaunanti šalis aktyviau naudojo lėšas pagal visus PNP komponentus, nors viešųjų pirkimų procedūros vėlavo. Kompetentingų ekspertų, galinčių rengti viešojo pirkimo dokumentus ar vertinti pasiūlymus, trūkumas pakenkė viešųjų pirkimų procesui – labiausiai nukentėjo PNPP I, III ir IV komponentų sritys. Šakinių ministerijų įsipareigojimo lygis ir pajėgumai labai skyrėsi. Kad PNPP lėšos būtų įsisavintos sėkmingai, reikia daugiau dėmesio skirti pajėgumų didinimui ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus. Be to, tam ateityje reikia imtis daugiau atsakomybės strateginio planavimo ir projektų rengimo srityse.

2011 m., atsižvelgiant į aiškesnį projektų suskirstymą pagal sektorius ir pagrindinius šalies reformų prioritetus, patvirtinta I komponento nacionalinė programa, kuriai ES skyrė 28,903 mln. EUR. Sudarytos sutartys pagal visas 2007–2008 m. PNPP suplanuotas ir ES delegacijos administruotas ES paramos priemones.

Juodkalnija 2011 m. toliau stengėsi spręsti pagrindinius prioritetinius klausimus, nurodytus 2010 m. Komisijos nuomonėje. Šalies padarytą pažangą Europos Komisija pripažino 2011 m. spalio mėn. priėmusi rekomendaciją pradėti stojimo derybas. Komisijos vykdomo stebėjimo rezultatai ir ataskaitos rodo, kad 2011 m. PNPP pagalbos lėšomis Juodkalnijoje toliau remtos nacionalinių institucijų permainos ir reformos.

Didžioji PNPP pagalbos dalis buvo suplanuota pagal PNPP I komponentą – nacionalinę pereinamojo laikotarpio pagalbos ir institucijų kūrimo programą, kuriai iš viso ES skyrė 26,494 mln. EUR. Už PNPP lėšų panaudojimą ir toliau iš esmės atsakinga ES delegacija Podgoricoje. Tačiau Juodkalnijos valdžios institucijos jau rengiasi pereiti prie decentralizuoto valdymo. Kadangi 2010 m. gruodžio mėn. Juodkalnijai suteiktas šalies kandidatės statusas, PNPP lėšomis taip pat buvo remiamos nacionalinės institucijos, besirengiančios valdyti pagalbą pagal tokius PNPP komponentus kaip regionų vystymasis, žmogiškųjų išteklių plėtra, taip pat žemės ūkis ir kaimo plėtra.

ES finansinė pagalba Albanijai 2011 m. buvo labai svarbi toliau remiant šalies siekį integruotis į Europą. Pasistūmėjo pirmyn ir jau davė apčiuopiamų rezultatų projektai teisingumo ir vidaus reikalų, viešojo administravimo reformos ir kovos su korupcija srityse. Šios paramos Albanijai reikėjo, kad ji galėtų įgyvendinti pagrindinius prioritetinius reikalavimus, išdėstytus 2010 m. Komisijos nuomonėje dėl Albanijos narystės Europos Sąjungoje paraiškos.

Padaryta bendra pažanga vykdant infrastruktūros projektus, ypač transporto sektoriuje (kaimo kelių tiesimas), bet vandens sektoriuje (vandens valymo įrenginiai) pažanga buvo lėtesnė, iš dalies dėl neišspręstų nuosavybės teisės klausimų. Be to, Albanijos valdžios institucijos turėtų labiau pasistengti užtikrinti ilgalaikę infrastruktūros projektų techninę priežiūrą.

Buvo vykdoma daug techninės pagalbos projektų, kuriais toliau remtos įvairios šakinės ministerijos ir valstybės institucijos – parengta daug svarbių su acquis suderintų teisės aktų. Tačiau dėl politinės aklavietės, kurioje 2011 m. atsidūrė valdančioji koalicija ir opozicija ir kuri buvo įveikta lapkričio mėn. priėmus politinį susitarimą, pagrindinių teisės aktų priėmimo procesas buvo labai sulėtėjęs.

Sutarčių, sudarytų pagal 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. PNPP programas, vertė labai didelė – teigiama 2009 m. tendencija išlieka.

Dar toliau pasistūmėta rengiantis decentralizuotam PNPP lėšų valdymui. Įgyvendinant PNPP I komponentą, sukurtos pagrindinės struktūros ir sistemos, o 2012 m. pradžioje Albanija pateikė prašymą dėl valdymo perdavimo. Kol kas Europos Komisijos auditoriai nagrinėja šį prašymą. Buvo toliau įgyvendinami projektai pagal PNPP II–V komponentus, daugiausia pasiekta V komponento srityje.

2011 m. pasiekta naujų laimėjimų pereinant prie sektorinio planavimo. Lieka neišspręsti praktiniai tokio planavimo įgyvendinimo klausimai – Albanijos Vyriausybė turėtų sudaryti įgyvendinamą vidutinės trukmės biudžetą priimtoms sektorių strategijoms realizuoti.

2011 m. Serbija gavo PNPP pasirengimo narystei finansinę pagalbą pagal pirmuosius du PNPP komponentus (pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas bei tarpvalstybinis bendradarbiavimas), o už jos valdymą vis dar buvo atsakinga ES delegacija Belgrade. 2011 m. PNPP I komponentui ES skyrė 178,556 mln. EUR.

Serbija toliau rengėsi decentralizuotai valdyti ES lėšas, skiriamas I, II, III, ir IV komponentams, o 2011 m. gruodžio mėn. užbaigė trūkumų šalinimo etapą. Todėl 2012 m. sausio mėn. pradėta teikti PNPP finansuojama techninė pagalba atitikties vertinimui.

2011 m. liepos 8 d. Europos Komisija priėmė 2011 m. PNPP nacionalinę programą. Ypač daug dėmesio joje buvo skirta laipsniškam perėjimui prie sektorinio požiūrio.

Toliau gerėjo lėšų įsisavinimo pajėgumai. 2011 m. pabaigoje ES delegacija valdė 708 įgyvendinamus projektus, taip pat didelės vertės, pvz., tokiuose sektoriuose kaip viešojo administravimo reforma (26,3 mln. EUR), teisingumas ir vidaus reikalai (11,95 mln. EUR) ir socialinė plėtra (32,1 mln. EUR).

Pirmą kartą iš valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sudarytos aštuonios sektorių darbo grupės, kurios, remdamosi 2011–2013 m. daugiamečiu preliminariu planavimo dokumentu (DPPD), metine pažangos ataskaita, Serbijos tarptautinės pagalbos poreikių vertinimu ir ankstesnių strateginių dokumentų kokybės vertinimu, nustatė sektorių prioritetus.

ES finansinė pagalba Bosnijai ir Hercegovinai 2011 m. buvo labai svarbi remiant šalies siekį integruotis į Europą. Pagal PNPP buvo toliau remiamos šalies pastangos įgyvendinti stojimo į ES reikalavimus ir įvykdyti įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą bei Laikinąjį susitarimą. Pagrindiniai 2011 m. prioritetai buvo vykdyti viešojo administravimo reformą ir stiprinti teisinę valstybę, taip pat švelninti sunkias ekonominės ir finansų krizės pasekmes. 2011 m. ES skyrė 92,885 mln. EUR.

ES finansinė pagalba 2011 m. davė konkrečių rezultatų – priimtas naujas viešojo administravimo reformos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas, nustatytas reikalavimas internete skelbti apie viešuosius pirkimus, visoje šalyje įrengti 34 GPS stočių tinklai, leidžiantys tiksliai išmatuoti dalijamus žemės sklypus. Konkretūs rezultatai: mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tarybos įsteigimas, nuotekų kolektorių Živinicėje statyba ir sėkmingai atlikta pirmoji skiepijimo nuo pasiutligės akcija visoje šalyje.

Už ES pagalbos Kosovui įgyvendinimą toliau buvo atsakingas Europos Sąjungos biuras Kosove. Jam pavyko net viršyti finansinius tikslus – ir pagal sudarytas sutartis, ir pagal atliktus mokėjimus. Pasirengimas pagal 2011 m. metinę PNPP Kosovo programą, kuriai buvo skirta 62,900 mln. EUR, užbaigtas, ir pradėta planuoti 2012 ir 2013 m. metines programas. 2011 m. Kosovas sėkmingai dalyvavo PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje; pasirašyti pirmieji finansavimo susitarimai dėl programų, pagal kurias rengiamos tarpvalstybinio bendradarbiavimo su Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija programos, taip pat papildoma bendradarbiavimui su Juodkalnijai skirta programa, kuri jau parengta ir priimta 2011 m. gruodžio mėn. Vienas svarbių laimėjimų įgyvendinant projektus – likusių penkių tiltų kelyje M2, jungiančiame Kosovą ir buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, rekonstrukcija. Be to, 2011 m., pirmą kartą po trijų dešimtmečių pertraukos Kosove atliktas gyventojų ir būstų surašymas, suteikęs vertingos statistinės informacijos apie gyventojus ir jų gyvenimo sąlygas, kuri bus svarbi ateinančio dešimtmečio politikos planavimui. Surašymą finansavo patikos fondas, iš dalies finansuojamas pagal 2010 m. PNPP.

5.           TAIEX[13] PROGRAMAI PENKIOLIKA METŲ

2011 m. TAIEX programai sukako penkiolika metų. Nors pagrindiniai TAIEX veiklos principai nekinta, priemonė nuolat atnaujinama atsižvelgiant į esamas plėtros regionų problemas, kurioms spręsti PNPP pagalbą gaunančiose šalyse išleista beveik 10 mln. EUR.

Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių TAIEX buvo ir tebėra sėkminga, yra:

– atsakomybė. Iš esmės TAIEX yra pagal paklausą taikoma priemonė; pagalbos gavėjai nurodo savo poreikius ir teikia konkrečios pagalbos prašymus. Atsižvelgiant į pagalbos gavėjų prašymus, jiems sukuriamos specialios priemonės;

– spragų užpildymas. TAIEX gali būti taikoma papildomai, kartu su stambesnėmis pagalbos priemonėmis (poriniais projektais, technine pagalba), užpildant kitose paramos programose trūkstamų specialiųjų žinių spragas;

– GREITAS REAGAVIMAS. Pagalba paprastai suteikiama labai greitai, per trumpą terminą;

– kolegiški ryšiai (angl. peer-to-peer). TAIEX pasikliauja valstybių narių tarnautojais, kurie praktiškai įgyvendina ES teisės aktus ir nori bei gali dalytis savo technine patirtimi su kolegomis iš kitų pagalbos gavėjų institucijų.

Žemės ūkio ir maisto saugos sektoriuose padidėjo vidutinės trukmės techninės pagalbos (iš anksto suderinamos ir įgyvendinamos kelios trumpalaikės intervencijos) mastas. Dabar šis metodas naudojamas teikiant TAIEX pagalbą Islandijai ir Kosovui.

Be įprastų TAIEX priemonių, pasiteisino žmonių tarpusavio ryšiams skirta programa „People-to-People“ (P2P), kuria siekiama stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį demokratiniame procese vykstant Europos Sąjungos plėtrai. 2011 m. pradėta įgyvendinti nauja programa – Vietos administravimo priemonė (Local Administration Facility, LAF), kurios tikslas – stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumus pasirengti stojimui į ES. Praktiškai įgyvendindama TAIEX priemones Europos Komisija pasitelkia į pagalbą išorės paslaugų teikėją – „Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit“ (GIZ).

6.           REGIONŲ BENDRADARBIAVIMAS IR REGIONINĖS PROGRAMOS

Vykdant regionų bendradarbiavimą Vakarų Balkanuose padaryta pažanga teisingumas ir vidaus reikalų, statistikos, energetikos, aplinkos ir civilinės saugos, kultūros paveldo ir pabėgėlių grįžimo srityse. Jau visu pajėgumu veikia Regioninė viešojo administravimo mokykla (ReSPA). Nauji dvišaliai susitarimai dėl policijos bendradarbiavimo ir dėl tarpusavio teisinės pagalbos rodo, kad kai kurios Vakarų Balkanų šalys įsipareigojo stiprinti teisminį bendradarbiavimą. Panašių iniciatyvų skatinti ir lengvinti vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą, taip pat įtraukiant nevyriausybines organizacijas, imtasi siekiant ilgalaikio susitaikymo – tai Igmano iniciatyva, RECOM susitaikymo iniciatyva ir pabėgėlių grįžimui skirtas Sarajevo procesas.

Europos Komisija kartu su Norvegijos užsienio reikalų ministerija 2011 m. birželio mėn. Hamare, Norvegijoje, surengė Ketvirtąjį Vakarų Balkanų investicijų programos (VBIP) iniciatyvinio komiteto posėdį. Jame patvirtintos dotacijos, kurių vertė – daugiau kaip 21 mln. EUR devyniolikai šiame regione vykdomų projektų. Tai, be kita ko, išankstinė regioninio projekto galimybių studija, skirta Jonijos ir Adrijos jūrų dujotiekiui (bendras ilgis – 520 km), kuris reikalingas regioniniam dujų tiekimo žiedui sukurti, 400 Kv. elektros jungties tarp Serbijos, Juodkalnijos bei Bosnijos ir Hercegovinos galimybių studija ir pasirengimas Regioninio verslo mokymo centro Kroatijoje statybai ir jo plėtra.

Penktajame VBIP iniciatyvinio komiteto posėdyje, kuris įvyko 2011 m. gruodžio mėn. Liuksemburge, patvirtintos 22 dotacijos, kurių bendra vertė – 59 mln. EUR. Tikimasi, kad ilgainiui šios dotacijos galėtų pritraukti tarptautinių finansų įstaigų paskolas ir finansavimą – daugiau kaip 1 mlrd. EUR investicijoms į infrastruktūrą. Iniciatyvinis komitetas patvirtino Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę (EDIF), kuri bus finansuojama pagal 2011 m. PNPP keliems pagalbos gavėjams – tai pirmoji privačiojo sektoriaus plėtros priemonė, finansuojamam VBIP lėšomis.

Nuo 2009 m. gruodžio mėn., kai buvo sukurta VBIP, iki 2011 m. projektų skaičius išaugo – dabar teikiamos 123 dotacijos, kurių vertė yra 220 mln. EUR. Jų pagrindu penkiuose pagrindiniuose sektoriuose – energetikos, aplinkos, transporto, socialinės apsaugos ir privačiojo sektoriaus plėtros – bus paskatinta suteikti beveik 5 mlrd. EUR paskolų, o bendra galimų investicijų suma siektų beveik 10 mlrd. EUR.

Išvados

2011 m. nemažai nuveikta, kad pagalba plėtros šalims būtų teikiama strategiškiau, nuosekliau, siekiant konkrečių rezultatų ir kaip plėtros strategijos sudedamoji dalis. Nuo 2014 m. pradėjus taikyti Komisijos pasiūlytą teisinę ir strateginę pasirengimo narystei pagalbos planavimo sistemą, pagalbos teikimas ir politinis stebėjimas bei ataskaitų teikimas bus glaudžiau susiję, taip pat bus sukurta sistema, padėsianti siekti rezultatų bei poveikio ir atlyginti už gerus rezultatus. Tai padės dar padidinti plėtros šalims skiriamo ES finansavimo naudą, nes šios šalys, norėdamos tapti ES valstybėmis narėmis, turės dar daugiau paskatų keisti savo visuomeninę, teisinę ir ekonomikos sistemą, o tai bus naudinga ir Europos Sąjungai, ir PNPP pagalbą gaunančioms šalims bei jų piliečiams.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenys apie PNPP finansinės pagalbos įgyvendinimą, procentinė visų įsipareigotų suteikti lėšų (2007–2011 m.) dalis

2011 m. gruodžio 31 d., PNPP I komponentas, Plėtros generalinio direktorato įgyvendinamos priemonės:

Mln. EUR || Įsipareigota skirti || Sudarytų sutarčių vertė || Procentinė dalis || Išmokėta || Procentinė dalis

Albanija || 348,37 || 233,69 || 67,1 % || 102,45 || 29,4 %

Bosnija ir Hercegovina || 389,83 || 186,98 || 48,0 % || 103,26 || 26,5 %

Kroatija || 206,06 || 100,62 || 48,8 % || 71,19 || 34,5 %

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 174,02 || 66,66 || 38,3 % || 48,53 || 27,9 %

Islandija || 12,00 || 0,00 || 0,0 % || 0,00 || 0,0 %

Kosovas || 475,10 || 341,42 || 71,9 % || 211,48 || 44,5 %

Juodkalnija || 134,24 || 89,83 || 66,9 % || 61,02 || 45,5 %

Serbija || 857,39 || 593,38 || 69,2 % || 380,14 || 44,3 %

Turkija || 1 164,66 || 597,40 || 51,3 % || 425,14 || 36,5 %

Keli gavėjai || 729,18 || 597,32 || 81,9 % || 431,30 || 59,1 %

Iš viso || 4 490,85 || 2 807,30 || 62,5 % || 1 834,51 || 40,8 %

2011 m. gruodžio 31 d., PNPP II komponentas, Plėtros generalinio direktorato įgyvendinamos priemonės:

Mln. EUR || Įsipareigota skirti || Sudarytų sutarčių vertė || Procentinė dalis || Išmokėta || Procentinė dalis

Albanija || 18,59 || 2,76 || 14,8 % || 2,16 || 11,6 %

Bosnija ir Hercegovina || 12,52 || 4,77 || 38,1 % || 3,12 || 24,9 %

Kroatija || 12,52 || 4,42 || 35,3 % || 2,09 || 16,7 %

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 15,53 || 1,97 || 12,7 % || 1,05 || 6,7 %

Kosovas || 3,00 || 0,06 || 2,0 % || 0,03 || 1,0 %

Juodkalnija || 14,94 || 5,45 || 36,5 % || 3,62 || 24,2 %

Serbija || 16,37 || 6,57 || 40,1 % || 4,63 || 28,3 %

Turkija || 7,00 || 1,13 || 16,2 % || 0,49 || 7,0 %

Iš viso || 100,47 || 27,13 || 27,0 % || 17,19 || 17,1 %

2011 m. gruodžio 31 d., PNPP II komponentas, Regioninės politikos generalinio direktorato įgyvendinamos priemonės:

Mln. EUR || Įsipareigota skirti || Išmokėta || Procentinė dalis

Adrijos jūros regionas || 166,49 || 45,22 || 27,2 %

Slovėnija– Kroatija || 28,95 || 11,28 || 39,0 %

Vengrija–Kroatija || 35,54 || 12,57 || 35,4 %

Vengrija–Serbija || 33,97 || 12,33 || 36,3 %

Rumunija–Serbija || 36,01 || 10,17 || 28,3 %

Bulgarija–Serbija || 21,26 || 5,78 || 27,2 %

Bulgarija–buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 12,14 || 3,30 || 27,2 %

Bulgarija–Turkija || 18,49 || 5,02 || 27,2 %

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 10,20 || 3,93 || 38,5 %

Graikija–Albanija || 7,67 || 2,95 || 38,5 %

Iš viso || 370,72 || 112,54 || 30,4 %

2011 m. gruodžio 31 d., PNPP III komponentas, Regioninės politikos generalinio direktorato įgyvendinamos priemonės:

Mln. EUR || Įsipareigota skirti || Išmokėta || Procentinė dalis

Kroatija || 257,35 || 78,03 || 30,3 %

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 109,20 || 26,96 || 24,7 %

Turkija || 1 055,50 || 333,11 || 31,6 %

Iš viso || 1 422,05 || 438,09 || 30,8 %

2011 m. gruodžio 31 d., PNPP IV komponentas, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato įgyvendinamos priemonės:

Mln. EUR || Įsipareigota skirti || Išmokėta || Procentinė dalis

Kroatija || 69,98 || 22,20 || 31,7 %

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 33,50 || 9,61 || 28,7 %

Turkija || 299,70 || 64,51 || 21,5 %

Iš viso || 403,18 || 96,32 || 23,9 %

2011 m. gruodžio 31 d., PNPP V komponentas, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato įgyvendinamos priemonės:

Mln. EUR || Įsipareigota skirti || Išmokėta || Procentinė dalis

Kroatija || 129,40 || 25,78 || 19,9 %

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija || 47,50 || 10,25 || 21,6 %

Turkija || 463,00 || 80,94 || 17,5 %

Iš viso || 639,90 || 116,96 || 18,3 %

[1]               Išsamiau šių programų išlaidų ir valdymo bei ataskaitų rengimo aspektai (kaip antai valdymas ir atskaitomybė, rizika ir kontrolė, teisėtumas ir tvarkingumas, paklaida ir galimos pasekmės pakankamam užtikrinimui) apžvelgiami Plėtros generalinio direktorato 2011 m. metinėje veiklos ataskaitoje. Vykdydama įsipareigojimą teikti Tarybai ir Europos Parlamentui išsamią informaciją, Komisija kasmet skelbia pasirengimo narystei pagalbos ataskaitą. Naujausia ataskaita, kurioje apžvelgiami 2010 biudžetiniai metai, paskelbta 2011 m., ji viešai pateikiama adresu http://ec.europa.eu/enlargement/instruments/how-does-it-work/index_en.htm.

[2]               Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie dokumento „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. 2011 m. metinė finansinės pagalbos plėtrai įgyvendinimo ataskaita (PNPP, PHARE, CARDS, Turkijos pasirengimo narystei priemonė ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė)“.

[3]               Visas 2007–2013 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) biudžetas – 11,5 mlrd. EUR. PNPP skirta Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Turkijai, Islandijai (nuo 2011 m.) ir Kosovui*. Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. PNPP remiamos pagalbą gaunančių šalių vykdomos reformos, taip pat laipsniškas jų standartų ir politikos derinimas su Europos Sąjungos standartais bei politika ir su acquis, siekiant šioms šalims pasirengti būsimai narystei ES.

[4]               1989 m. Lenkijai ir Vengrijai sukurta programa „Poland and Hungary: Assistance for Restructuring their Economies (PHARE)“ buvo išplėsta ir taikoma dešimčiai šalių. Pagalba pagal šią programą teikiama aštuonioms iš dešimties 2004 m. įstojusių valstybių narių: Čekijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai, taip pat 2007 m. įstojusioms šalims (Bulgarijai ir Rumunijai), išgyvenančioms didelės ekonominės pertvarkos ir politinių pokyčių laikotarpį. Prancūziškai „phare“ yra švyturys. Iki 2000 m. paramą pagal PHARE programą gaudavo ir Vakarų Balkanų šalys (Albanija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija bei Bosnija ir Hercegovina). Tačiau nuo 2001 m. finansinė pagalba šioms šalims skiriama pagal CARDS programą (Bendrijos parama rekonstrukcijai, plėtrai ir stabilizavimui Balkanuose). CARDS reglamentu panaikintas OBNOVA reglamentas ir iš dalies pakeistas PHARE reglamentas – juo nustatyta bendra pagalbos Pietryčių Europos šalims sistema, t. y. CARDS programa (Bendrijos parama rekonstrukcijai, plėtrai ir stabilizavimui). 2007 m. šią programą pakeitė Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA).

[5]               Kroatija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija ir Turkija. Serbijai 2012 m. kovo mėn. suteiktas šalies kandidatės statusas.

[6]               Albanija, Bosnija ir Hercegovina ir Kosovas.

[7]               Stojimo derybos pradėtos 2012 m. birželio 29 d.

[8]               Žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) pasiūlymą, COM(2011) 838 galutinis, 2011 12 7.

[9]               Daugiamečiuose preliminariuose planavimo dokumentuose.

[10]             Konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realūs, per nustatytą laiką įvykdytini (angl. Specific, Measurable, Achievable, Realistic and Time-bound).

[11]             Tarptautinė paramos skaidrumo iniciatyva.

[12]             Vakarų Balkanų investicijų programa, žr. toliau.

[13]             Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa.