KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Veiksmų planas, skirtas mažinti atsitiktinę jūrinių paukščių priegaudą žvejybos įrankiais

1.           ĮVADAS

Žvejybos ir jūrinių paukščių tarpusavio sąveika yra dažna ir plačiai paplitusi. Dėl jos atsitiktinai žūsta tiek jūrinių paukščių, kad daugeliui jūrinių paukščių populiacijų kyla didelė išnykimo grėsmė ir daroma neigiama įtaka žvejybos našumui ir pelningumui.

Dabartinės jūrinių paukščių apsaugos valdymo priemonės nustatytos įvairiuose žuvininkystės ir aplinkos srities teisės aktuose, taip pat kai kuriose tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose. Tačiau šios priemonės yra iš esmės neveiksmingos mažinant jūrinių paukščių priegaudą, išskyrus tam tikrus pavienius atvejus išorės vandenyse.

Šiame komunikate pateiktame veiksmų plane siekiama nustatyti valdymo sistemą, skirtą sumažinti jūrinių paukščių priegaudą tiek, kiek tai praktiškai įmanoma. Tai atitinka reformuotos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus pereiti prie ekosistemų valdymo, apimančio visas ekosistemos sudedamąsias dalis, įskaitant jūrinius paukščius. Be to, šis planas atitinka tarptautinio veiksmų plano (IPOA), skirto mažinti atsitiktinę jūrinių paukščių priegaudą žvejojant ūdomis[1], kurį 1999 m. priėmė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) žuvininkystės komitetas (pranc. COFI), koncepciją.

2.           Priegauda ir jos mažinimas

2008 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) pateiktose rekomendacijose[2] (atnaujintos 2009 ir 2010 m.[3]) nurodyta, kad trūksta duomenų apie jūrinių paukščių rūšių pasiskirstymą, pažeidžiamumą keliamai grėsmei, bendrą apsaugos būklę ir atsitiktinės priegaudos lygius. Tai reiškia, kad būtina įvertinti žuvininkystės poveikį šioms rūšims, ir rodo, kad trūksta sistemingos jūrinių paukščių priegaudos stebėsenos ir atskaitomybės. Tačiau, remiantis turimais duomenimis, matyti, kad daugelyje ES žvejybos rajonų nustatytas didelis jūrinių paukščių mirtingumas. Pagal naujausius apytikslius apskaičiavimus3 kasmet kaip priegauda ES žvejybos laivais ES vandenyse sugaunama apie 200 000 jūrinių paukščių, o „Birdlife International“ ataskaitoje[4] nurodyta, kad pasaulinio masto jūrinių paukščių priegauda žvejojant ūdomis – ne mažiau kaip 160 000 jūrinių paukščių ir gali siekti 320 000 jūrinių paukščių per metus. Ne mažiau kaip 49 rūšys (25 – ES vandenyse ir 24 – ne ES vandenyse) yra priskiriamos rūšims, kurių išsaugojimas kelia susirūpinimą pasauliniu arba vietos populiacijų mastu. Be to, remiantis duomenimis, didžiausia jūrinių paukščių priegauda nustatoma žvejojant tokiais žvejybos įrankiais, kaip ūdos[5] ir pasyvieji tinklai[6], nors pranešama ir apie tralais[7] bei gaubiamaisiais tinklais[8] atsitiktinai sugautus jūrinius paukščius.

2.1.        Ūdos

ICES praneša, kad nustatyta ne mažiau kaip 20 jūrinių paukščių rūšių ir žvejybos ūdomis ES vandenyse tarpusavio sąveika, daugiausia Viduržemio jūroje vykdant pelaginę ir priedugnio žvejybą ūdomis ir šiaurės rytų Atlante (Gran Solas) vykdant priedugnio žvejybą ūdomis, nors ICES3 praneša, kad jūrinių paukščių sugaunama vykdant beveik visą ES žvejybos ūdomis veiklą. Keturių rūšių apsaugos būklė yra itin svarbi, nes ūdomis jų sugaunama vidutiniškai dažnai arba labai dažnai, atitinkamai pagal jų populiacijas. Balearinę audronašą Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (angl. IUCN) priskiria sparčiai nykstančioms rūšims – tai reiškia, kad, remiantis vertinimais, šiai rūšiai kyla labai didelė išnykimo laukinėje gamtoje grėsmė. Trys kitos rūšys – pilkoji audronaša, viduržeminė audronaša ir koralinis kiras – yra priskiriamos nykstančioms rūšims – tai reiškia, kad jų populiacija pasaulyje mažėja vidutiniu greičiu.

Be šių rūšių, Paukščių direktyvoje[9] yra nurodytos dar penkios rūšys, kurių apsaugos būklė – prasta, ir dėl mažėjančių lokalizuotų populiacijų reikia imtis „specialiųjų apsaugos priemonių“. Šios rūšys Viduržemio jūroje regione yra geltonsnapė audronaša ir juodagalvis kiras, o šiaurės rytų Atlanto regione – tripirštis kiras, paprastoji taistė ir atlantinė audronaša[10]. Pranešama apie didelę visų šių rūšių paukščių priegaudą2,10.

Atsitiktinai sugaunama daug ir kelių kitų rūšių jūrinių paukščių – geltonkojų kirų Viduržemio jūros regione bei šiaurinių fulmarų, didžiųjų audronašų ir šiaurinių padūkėlių šiaurės rytų Atlante. ICES praneša, kad žvejojant ūdomis sugaunamų jūrinių paukščių skaičius kelia susirūpinimą, nors šių rūšių populiacijos yra santykinai stabilios2,3.

2.2.        Pasyvieji tinklai

ES vandenyse plačiai naudojami pasyvieji, apsupamieji žiauniniai, pinklieji ir sieniniai tinklai. Žvejyba pasyviaisiais tinklais dažniausiai būna sezoninė ir gali daryti poveikį įvairių rūšių jūriniams paukščiams, tačiau dažniausiai į šiuos tinklus patenka priekrantės zonų jūriniai paukščiai, kurie ieško maisto ant dugno arba negiliai nardo vandens storymėje persekiodami grobį. Daugelis Baltijos ir Šiaurės jūros žuvingų seklumų yra svarbios jūrinių paukščių, kurie atskrenda tik neperėjimo laikotarpiu (žiemą), maitinimo, poilsio, šėrimosi ir žiemojimo vietos. Tai reiškia, kad atsitiktinės priegaudos poveikis jūrinių paukščių populiacijoms tiesiogiai priklauso nuo to, ar žvejyba pasyviaisiais tinklais vykdoma tuo pačiu metu, kai tose vietose būna šių rūšių paukščių.

Turima informacija apie jūrinių paukščių atsitiktinę priegaudą pasyviaisiais tinklais nepakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai įvertinti poveikio jūrinių paukščių populiacijoms ES lygmeniu mastą. Neseniai atlikus jūrinių paukščių priegaudos Baltijos jūroje ir daugiausia rytinėje Šiaurės jūros dalyje peržiūrą[11], įvertinta, kad kasmet šiame regione žvejojant pasyviaisiais tinklais žūsta 90 000–200 000 jūrinių paukščių (šią priegaudą daugiausia sudaro narai, kragai, jūrinės antys, nardančiosios antys, alkos ir kormoranai). Keletas šių galinčių išnykti rūšių yra retos regiono rūšys ir tarptautiniu mastu užtikrinama jų teisinė apsauga. Sibirinę gagą IUCN priskiria pažeidžiamoms rūšims ir ji yra nurodyta ES paukščių direktyvos I priede kartu su rudakakliu naru, juodakakliu naru, raguotuoju kragu ir mažuoju dančiasnapiu. Tam tikras skaičius kitų rūšių Paukščių direktyvoje ir, remiantis „Birdlife International“ vertinimu, apibūdintos kaip Europos svarbos rūšys10.

Be Baltijos ir Šiaurės jūrų, esama kitų žuvininkystės rajonų, kuriuose jūrinių paukščių mirtingumas dėl žvejybos pasyviaisiais tinklais, kaip pranešama, kelia problemų. ICES IX parajonio Ispanijos šiaurės vakarinėje dalyje nustatytas didelis kuoduotojų kormoranų ir Iberijos porūšio laibasnapių narūnėlių mirtingumas3, o Viduržemio jūros regione, remiantis turima informacija, pasyvieji tinklai kelia grėsmę kuoduotojų kormoranų porūšiams ir kelioms audronašų rūšims3.

2.3.        Kiti žvejybos įrankiai

Vertinant tralų ir gaubiamųjų tinklų poveikį, patikimų priegaudos ES vandenyse apskaičiavimų atlikta mažai. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad pelaginiais tralais žvejojant Škotijos šiaurinėje ir šiaurės rytų pakrantėje sugauta apie 780 šiaurinių padūkėlių3, taip pat gauti keli kiti neoficialūs pranešimai apie priegaudą žvejojant tralais.

Daugėja įrodymų, kad žvejojant gaubiamaisiais tinklais gali būti pagaunama daug tokių rūšių paukščių, kaip audronašos. 2008–2009 m. Portugalijos uostuose atlikus anketinę apklausą nustatyta, kad šiame regione gaubiamaisiais tinklais, palyginti su kitais žvejybos įrankiais, įskaitant ūdas ir pasyviuosius tinklus, sugaunama didžiausia balearinių audronašų procentinė dalis (45 %)3.

2.4.        Priegauda ne ES vandenyse

Išorės vandenyse daug jūrinių paukščių atsitiktinai sugaunama žvejojant ūdomis ir tralais, dėl to daug kas nuogąstauja dėl ilgalaikio ekologinio poveikio populiacijoms. Prognozuojama, kad iš 61 rūšies jūrinių paukščių, kuriems būdingas tarpusavio poveikis su žvejyba, beveik pusei, įskaitant 17 albatrosų rūšių visame pasaulyje, gresia išnykimas, – turimomis žiniomis, kasmet žūsta apie 100 000 albatrosų4. Kitoms 7 audrašauklių rūšims, nurodytoms susitarime dėl albatrosų ir audrašauklių išsaugojimo (angl. ACAP), kyla panaši grėsmė[12].

Ypatinga išimtis yra Antarkties vandenynas, kuriame Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijai (angl. CCAMLR) atlikus metinį išsamų problemos vertinimą[13], nustatyta, kad pradėjus taikyti atitinkamas priemones priegauda sumažėjo daugiau kaip 99 %. Vertinant žvejybą ūdomis kituose rajonuose, nors padėtis pagerėjo ir gerokai sumažėjo neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos atvejų, yra duomenų, kad priegauda tam tikruose žvejybos ūdomis rajonuose vis dar yra netvaraus lygio. Pritarimo sulaukė neseniai priimtos ICCAT[14] ir IOTC[15] rekomendacijos, kuriomis sugriežtinamos priegaudos mažinimo priemonės, taikomos tunų žvejybai ūdomis, ir jas turi taikyti ir kitos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (angl. RFMO).

Vis daugiau pranešimų pateikiama apie Pietų ir Šiaurės pusrutuliuose žvejojant tralais žūstančius jūrinius paukščius. Pavyzdžiui, remiantis duomenimis, surinktais 2004–2005 m. tiriant Pietų Afrikos laivyną, kuriuo žvejojamos jūrinės lydekos, nustatyta, kad kasmetinė priegauda – apie 18 000 paukščių3. Duomenų apie jūrinių paukščių priegaudos išorės vandenyse žvejojant kitais žvejybos įrankiais, pavyzdžiui, gaubiamaisiais tinklais, lygį nėra.

2.5.        Priegaudos mažinimo priemonės

Parengta keletas priegaudos mažinimo priemonių. Kai kurios iš jų buvo labai veiksmingos mažinant jūrinių paukščių priegaudą. Šias priemones galima suskirstyti į specialiąsias pagal žvejybos metodą taikomas priemones ir daugeliui žvejybos įrankių plačiai taikomas priemones. Didžioji dalis šių priemonių parengtos siekiant sumažinti žvejybos ūdomis priegaudą, ir galima išskirti keturias pagrindines šių priemonių kategorijas:

(1) nevykdyti žvejybos rajonuose ir (arba) tuo metu, kai sąveika su jūriniais paukščiais yra labiausiai tikėtina ir intensyvi (tinklo užmetimas naktį, žvejybos operacijų nutraukimas konkrečiame rajone arba tam tikru sezonu);

(2) riboti paukščių prieigą prie kabliukų su masalu (lynai su pasvarais ir tinklo užmetimas laivo šone);

(3) atbaidyti paukščius nuo masalo, pritvirtinto prie kabliukų (kaspininiai (paukščius atbaidantys) lynai ir garsiniai atgrasomieji prietaisai);

(4) mažinti kabliukų su masalu patrauklumą arba matomumą (žuvų atliekų išmetimas ir dirbtiniai masalai).

Tyrimai[16] parodė, kad šių priemonių taikymas žvejyboje ūdomis gali būti naudingas ir dėl to, kad sumažinus dėl jūrinių paukščių prarandamą masalo kiekį, žalą, kurią sugautoms žuvims padaro grobį graibstantys jūriniai paukščiai ir tiesioginę jūrinių paukščių daromą žalą žvejybos įrankiams, sumažėja tiesioginės sąnaudos. Be to, sumažinus tokių atvejų skaičių, kai žuvų laimikis prarandamas dėl to, kad jūriniai paukščiai užsikabina už kabliukų su masalu, už kurių būtų galėjęs užkibti galimas laimikis, gaunama ir netiesioginė nauda sąnaudų atžvilgiu.

Žvejyboje pasyviaisiais tinklais priegaudos mažinimo priemonių patikrinta mažiau. Pasiūlyti ir išbandyti du metodai, skirti jūriniams paukščiams įspėti apie užmestus pasyviuosius tinklus, kad šie į juos neatsitrenktų[17]. Vienas metodas – padidinti tinklo matomumą (vaizdinės įspėjamosios priemonės), o kitas – prie tinklų pritvirtinti garsinius atgrasomuosius prietaisus (akustines bujas). Be to, patekimą į statinius tinklus galima sumažinti šiuos tinklus užmetant giliau nei nardo jūriniai paukščiai. Šiuo metu nė vienas iš šių metodų nėra plačiai taikomas.

Įrodyta, kad kaspininiai lynai, perimti iš žvejybos ūdomis, taip pat valdomas žuvų atliekų išmetimas metant ir traukiant įrankius yra veiksmingos priemonės mažinant žvejybos tralais poveikį jūriniams paukščiams ir jų mirtingumą dėl šios žvejybos. Įsipainiojimo traluose atvejus sumažinti yra sunkiau, tačiau CCAMLR įrodė, kad jūrinių paukščių mirtingumo dėl įsipainiojimo traluose problema gali būti beveik išspręsta taikant tokias paprastas priemones kaip tinklų surišimą[18].

2.6.        Politikos sistema

2.6.1.     Bendra žuvininkystės politika

ES veiksmų planas yra suderintas su bendros žuvininkystės politikos[19] svarbiausiu tikslu, kuriuo pabrėžiamas poreikis mažinti žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemoms (įskaitant jūrinius paukščius) ir palaipsniui įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą požiūrį į žuvininkystės valdymą. Pagal šiuo metu įgyvendinamą BŽP reformą[20] Komisija dar kartą patvirtino šį įsipareigojimą ir šio tikslo numato siekti taikydama kelis reformų paketo elementus:

· naują regioninį požiūrį į technines priemones, pagal kurį priegaudos mažinimo priemonės galėtų būti pritaikytos konkrečiai žvejybos veiklai. Tokio požiūrio formavimas užtruks šiek tiek laiko ir galutiniai bruožai priklauso nuo reformos rezultatų, tačiau turėtų būti suformuoti iki 2016 m. O kol kas, jei tinkama ir skubiai reikalinga, turimos priegaudos mažinimo priemonės, kurių veiksmingumas įrodytas, gali būti įtraukiamos į daugiamečius valdymo planus;

· naują ES daugiametę duomenų rinkimo programą (angl. DCMAP), planuojamą pradėti įgyvendinti 2014 m. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, ar įtraukti kitų ekosistemų komponentų, įskaitant jūrinius paukščius, stebėseną. Dar reikia sužinoti ekspertų nuomonę ir tokio esamos duomenų rinkimo sistemos išplėtimo sąnaudas. Tačiau sistemingas duomenų apie jūrinių paukščių priegaudą rinkimas ir teikimas išlieka svarbūs sprendžiant jūrinių paukščių priegaudos klausimą;

· finansinę paramą naujoms priemonėms, dabar skiriamą iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF) ir numatomą skirti iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF)[21]. Numatoma, kad naujasis EJRŽF veiklą pradės 2014 m. ir šio fondo lėšomis bus teikiama pagalba rengiant ir taikant priegaudos mažinimo priemones, įgyvendinant bandomuosius projektus ir bandant alternatyvias stebėsenos technologijas, pvz., apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (angl. CCTV);

· įsipareigojimą, kurį Komisija prisiėmė neseniai paskelbtame komunikate „Bendros žuvininkystės politikos išorės aspektas“[22], imtis aktyvesnio vaidmens dalyvaujant RFMO veikloje ir pamėginti pagerinti padėtį, susidariusią dėl apsaugos ir valdymo priemonių reikalavimų nesilaikymo.

2.6.2.     Aplinkos srities teisės aktai

ES veiksmų plane remiamasi kai kuriais ES aplinkos srities teisės aktais, visų pirma Paukščių9 ir Buveinių direktyvomis[23] ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva (angl. MSFD)[24]. Šias direktyvas ES siekia visapusiškai įgyvendinti vykdydama pagal JT biologinės įvairovės konvenciją[25] prisiimtus įsipareigojimus. Šį įsipareigojimą sustiprina ES valstybių vadovų įsipareigojimas „iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą [Europos Sąjungoje]“; tai nurodoma ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.[26].

Pagrindinė Paukščių direktyvoje nustatyta priemonė – bendra visų laukinių paukščių apsaugos sistema, pagal kurią draudžiami įvairūs veiksmai, įskaitant (labiausiai susijusius su žvejyba) tyčinį žudymą ar gaudymą bet kokiais būdais[27]. Be to, Paukščių ir Buveinių direktyvose nustatytas „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklas, apimantis pagal atitinkamas direktyvas paskelbtas teritorijas – pagal Paukščių direktyvą nustatytas specialios apsaugos teritorijas (angl. SPA), ir pagal Buveinių direktyvą nustatytas specialias saugomas teritorijas (angl. SAC). Nuo 2011 m. vasario mėn. pagal Paukščių direktyvą jūrų rajonuose iš viso nustatyta 936 SPA, kurių plotas – 122 000 km².

MFSD siekiama derinti įvairias politikos kryptis ir skatinti aplinkosaugos klausimų integravimą į kitas politikos kryptis, pvz., BŽP. MSFD pripažįstama, kad jūrinių paukščių apsaugos reikalavimas padės užtikrinti gerą aplinkos būklę. Jo įgyvendinimas yra privalomas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ir vadovaujantis direktyva besąlygiškai reikalaujama, kad būtų taikomos jūriniams paukščiams apsaugoti skirtos priemonės. Įgyvendinant MFSD ir ES veiksmų planą jūrinių paukščių priegaudos klausimas įtrauktas į regionines jūrų konvencijas dėl jūros aplinkos, visų pirma OSPAR[28], HELCOM[29] ir Barselonos konvenciją[30].

2.6.2.1.  Išorės politika

Išorės vandenyse RFMO toliau atlieka esminį vaidmenį jūrinių paukščių apsaugos ir valdymo srityse, o jų atsakomybė mažinant priegaudą joms priklausančiuose žuvininkystės rajonuose aiškiai apibrėžta JT susitarime dėl žuvų išteklių (angl. UNFSA)[31]. Iki šiol daugelis RFMO ėmėsi vienokio ar kitokio pobūdžio priegaudos mažinimo priemonių, kuriomis siekiama išvengti jūrinių paukščių žūties žvejojant ūdomis. ES, būdama daugelio RFMO susitariančiąja šalimi, įpareigota įgyvendinti tas priemones.

Be to, ES prisiėmė kelis įsipareigojimus, susijusius su tvarios plėtros principais, ir kitų įsipareigojimų, konkrečiau susijusių su bendrų vandenyno išteklių, įskaitant rūšis, kurioms kyla išnykimo grėsmė ir kurioms taikomas ES veiksmų planas, valdymu. Tai:

– Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (angl. UNCLOS)[32]

– Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencija (angl. CBD)[33]

– Migruojančiųjų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (dar vadinama CMS arba Bonos konvencija)[34]

Pagal CMS parengtas Susitarimas dėl albatrosų ir audrašauklių išsaugojimo (ACAP)[35]. Tai – teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, kurios tikslas – užtikrinti ir išlaikyti gerą albatrosų ir audrašauklių apsaugos būklę šalinant sausumoje ir jūroje jiems kylančią grėsmę. Priegauda, be abejonės, yra pagrindinis šios rūšies grupei keliamos grėsmės veiksnys.

3.           ES veiksmų planas

ES veiksmų plano tikslas – sumažinti ir, jei įmanoma, pašalinti atsitiktinės jūrinių paukščių priegaudos atvejus, pirmumą teikiant individams, priklausantiems ne mažiau kaip 49 jūrinių paukščių populiacijoms, kurioms grėsmę kelia ES laivai, kuriais žvejojama ES vandenyse ir ne ES vandenyse, taip pat ES nepriklausantys laivai, kuriais žvejojama ES vandenyse. Dėl kitų jūrinių paukščių, kurių populiacijos yra stabilios, tačiau kurių priegauda kelia susirūpinimą, siekiant panaikinti jų priegaudą pirmiausia reikėtų pradėti nuo jos mažinimo.

Papildomi konkretūs tikslai:

(1) nustatyti ir pašalinti šiuo metu ES ir ne ES vandenyse taikomų valdymo priemonių trūkumus ir neatitikimus;

(2) rinkti ir kaupti duomenis, kurie yra itin svarbūs norint nustatyti jūrinių paukščių priegaudos apimtis ir keliamą grėsmę, ypač rūšių, kurių išsaugojimas, kaip pripažinta, kelia susirūpinimą, populiacijoms;

(3) įgyvendinant atitinkamas priegaudos mažinimo priemones sumažinti jūrinių paukščių, priklausančių rūšims, kurių išsaugojimas kelia susirūpinimą, priegaudą tiek, kad šių rūšių populiacijoms grėsmė nebekiltų;

(4) spręsti klausimą, susijusį su žvejų nenoru pripažinti, kad jūrinių paukščių priegauda yra problema, taip pat susijusį su nepakankamu žvejų skatinimu imtis priegaudos mažinimo priemonių;

(5) pašalinti vis dar kylančius sunkumus, susijusius su žvejybai ūdomis taikomomis dabartinėmis priegaudos mažinimo priemonėmis, ir spręsti klausimą dėl to, kad nėra veiksmingų kitiems žvejybos įrankiams, ypač žvejyboje pasyviaisiais tinklais, taikytinų priegaudos mažinimo priemonių.

3.1.        Taikymo sritis ir struktūra

Įgyvendinant ES veiksmų planą bus laikomasi priderinto valdymo požiūrio, rekomenduojant imtis veiksmų rajonuose ir žvejybos veikloje, kuriuose nustatoma atsitiktinės jūrinių paukščių priegaudos atvejų. Šiame plane pateikiama sistema, padedanti įgyti aiškų ir išsamų supratimą apie atsitiktinės jūrinių paukščių priegaudos ES žvejyboje mastą ir nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų pradėtos taikyti priegaudos mažinimo ir valdymo priemonės, kuriomis būtų užtikrintas nuoseklus ir veiksmingas požiūrį į tai, kaip sumažinti šią problemą.

ES veiksmų planas taikomas visiems ES laivams, kuriais žvejojama Sąjungos vandenyse ir su ES vėliava išorės vandenyse plaukiojantiems laivams. Kartu su ES vandenyse vykdomais ES veiksmų plane numatytais veiksmais specialios apsaugos teritorijose, nustatytose pagal Paukščių direktyvą (4 straipsnis), bus intensyviau įgyvendinamos žuvininkystės valdymo priemonės. Valstybės narės bus raginamos panašias priemones taikyti teritorijose, priklausančiose paukščių apsaugai svarbių teritorijų (angl. IBA)[36] tinklui. Akivaizdus jūrinius paukščius tausojančių įrankių naudojimas turėtų būti pirmine sąlyga norint naudotis žvejybos galimybėmis tokiuose rajonuose, kuriuose jūriniai paukščiai yra neatsiejama jų dalis ir kuriuose priegauda kelia grėsmę jų gerai apsaugos būklei.

Sąjunga, siekdama užtikrinti nuoseklumą vykdant su jūriniais paukščiais susijusią ES žvejybos vidaus ir išorės politiką, sieks, kad susijusios tarptautinės organizacijos tobulintų šias priemones, užtikrindamos, kad žvejams būtų lengviau jas taikyti, jūrinių paukščių priegaudos stebėseną įtraukdamos į stebėtojų programas (jei tai dar nebuvo padaryta) ir skatindamos ne ES laivynus taikyti geriausią praktiką. Tolimojo plaukiojimo laivyno regioninės patariamosios tarybos (angl. LDRAC) vaidmuo yra aiškus – padėti atlikti šią užduotį.

3.2.        Problemos apibūdinimas

Viena iš didžiausių užduočių įgyvendinant ES veiksmų planą – pirmiausia apibrėžti esamą atsitiktinės jūrinių paukščių priegaudos problemą. Naujausia informacija, pvz., IUCN sąrašai ir pagal Paukščių direktyvą teikiamos ataskaitos, yra patikimiausi šaltiniai, kuriais remiantis nustatoma žvejybos veikla, kurioje nedelsiant reikia imtis priemonių, bet jų trūksta. Tačiau jais remiantis negali būti atlikti tikslūs ir objektyvūs jūrinių paukščių populiacijų ir šioms populiacijoms dėl priegaudos daromo poveikio vertinimai. Tai reiškia, kad daugelio rūšių žvejybos veikloje nustatyti aiškius valdymo tikslus yra sunku.

FAO Tarptautiniame veiksmų plane dėl jūrinių paukščių1 neapibrėžiama, iš ko apskritai susideda jūrinių paukščių priegaudos problema, bet rekomenduojama atlikti vertinimą remiantis šiais kriterijais:

(a) jūrinių paukščių priegaudos dydis (koeficientas arba skaičius);

(b) atsitiktinai sugaunamų jūrinių paukščių rūšys ir jų apsaugos būklė;

(c) žvejybos pastangos toje vietoje, kurioje būna jūrinių paukščių, ir tuo pačiu metu; taip pat

(d) jūrinių paukščių, kuriems priegauda gali daryti poveikį, populiacijų tendencijos.

Vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis visais turimais duomenimis, įskaitant, inter alia, jūroje esančių stebėtojų priegaudos duomenis, jūrinių paukščių duomenis ir kitą neoficialią informaciją, kuri gali būti pirmasis bendresnio pobūdžio problemos požymis. Stebėtojų programos yra geriausias duomenų šaltinis, tačiau nerealu parengti ES žvejybai skirtas konkrečias jūrinių paukščių priegaudos programas, išskyrus, galbūt, tą išorės vandenyse vykdomą žvejybos veiklą, kuriai jau nustatytas toks reikalavimas. Todėl turi būti nustatyti kiti būdai bei kriterijai, skirti apibrėžti, iš ko sudaryta „problema“. Komisija, imdamasi veiksmų pagal ES veiksmų planą, paprašys atitinkamos mokslinės institucijos atnaujinti esamą informaciją, apsvarstyti kriterijus ir tai, ar biologiniai rodikliai (pvz., PBR[37] arba BPUE[38]) galėtų būti taikomi apibrėžiant problemą ir nustatant valdymo tikslus.

3.3.        Tyrimai, mokymas, švietimas ir informavimas

FAO techninėse geriausios praktikos gairėse[39] pabrėžiama tyrimų, kaip bet kurio veiksmų plano dalies, svarba, ypač tyrimų, susijusių su priegaudos mažinimo priemonių rengimu. Tokie tyrimai turėtų paskatinti diegti naujoves plėtojant žvejybos pramonės, mokslininkų, aplinkos srities nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir išteklių valdytojų bendradarbiavimą. Jie turi būti moksliškai pagrįsti, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į tai, kaip kuo veiksmingiau rezultatus panaudoti diegiant priegaudos mažinimo priemones.

Be to, FAO pabrėžia poreikį parengti švietimo ir mokymo programas, skirtas informuoti žvejus, žvejybos sektoriui atstovaujančias organizacijas ir kitas susijusias grupes apie poreikį spręsti jūrinių paukščių priegaudos problemą. ES lygmeniu rizikos vertinimo komitetai (RVK) atlieka svarbų vaidmenį rengiant šias programas, o tarptautiniu lygmeniu ES rems žvejams skirtų informavimo ir švietimo programų rengimą ir stiprinimą prioritetiniuose jūrinių paukščių priegaudos rajonuose. Tyrimų, mokymo, švietimo ir informavimo priemonės yra sudėtinės ES veiksmų plano dalys.

3.4.        ES veiksmų plane numatyti veiksmai

I priede pateikti veiksmų plane numatyti veiksmai pagal konkrečius tikslus, už kiekvieną veiksmą atsakingos šalys ir numatomi terminai, iki kurių šie veiksmai turi būti baigti vykdyti.

3.5.        Ataskaitų teikimas ir vertinimas

ES veiksmų plane numatyta, kad valstybės narės turėtų kas antri metai pranešti Komisijai apie pastebėtos jūrinių paukščių priegaudos dydį pagal žvejybos rūšį ir žvejybos įrankio tipą, bet kokių priegaudos mažinimo priemonių įgyvendinimą ir šių priemonių veiksmingumą. Komisija, bendradarbiaudama su atitinkama moksline institucija, parengs standartinės ataskaitos formą, kad valstybėms narėms būtų lengviau teikti informaciją Komisijai, ir kuri taip pat gali būti naudojama siekiant palengvinti plačiosios visuomenės prieigą prie duomenų.

Komisija, remdamasi šiomis ataskaitomis, gavusi antrą iš šių ataskaitų atliks tarpinį ES veiksmų plano vertinimą ir pagal šią informaciją parengs Parlamentui ir Tarybai skirtą komunikatą dėl plano įgyvendinimo.

Atitinkamos mokslinės institucijos bus paprašyta pateikti šiai peržiūrai reikalingus duomenis. Visų pirma ICES bus paprašyta pateikti susirūpinimą keliančių rūšių populiacijos ir priegaudos apytikslių apskaičiavimų duomenis. Tokius populiacijos duomenis reguliariai peržiūri ICES jūrinių paukščių ekologijos darbo grupė. Taip būtų nustatytas populiacijų etalonas, kurį būtų galima palyginti su priegaudos lygiais ir pagal kurį būtų galima įvertinti problemos mastą, atsižvelgiant į kiekvieną jūrinių paukščių rūšį ir žvejybos veiklą.

Komisija, gavusi ketvirtą įgyvendinimo ataskaitą (po aštuonerių metų), atliks išsamią ES veiksmų plano peržiūrą ir vertinimą ir atitinkamai atnaujins šį veiksmų planą. Šios peržiūros laikas turėtų sutapti su MSFD nustatytu įpareigojimu iki 2020 m. užtikrinti gerą jūrų ekosistemų aplinkos būklę.

Pagal Paukščių direktyvos 12 straipsnį valstybės narės turi kas treji metai pranešti apie nacionalinių nuostatų, priimtų pagal direktyvą, įgyvendinimą. Jei taikytina, valstybės narės šias ataskaitas galėtų naudoti kaip duomenų šaltinį (pvz., jūrinių paukščių populiacijos apytikriai apskaičiavimai) vertinant veiksmų plano veiksmingumą.

4.           IŠVADOS

ES veiksmų planas apima įvairius elementus, įskaitant rekomenduojamus veiksmus, esamų nuostatų griežtinimą ir tam tikrų elementų įtraukimą į būsimus reglamentus. Kai kurios iš šių priemonių gali būti įgyvendinamos Sąjungos lygmeniu, o kai kurioms kitoms reikalingi valstybių narių veiksmai arba RFMO pritarimas. Be to, ES veiksmų plane numatyti veiksmai, kuriuos galima įgyvendinti nedelsiant, ir veiksmai, kuriems įgyvendinti, remiantis turimais duomenimis ir mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingas ilgalaikis įsipareigojimas. Todėl ES veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis priklausys nuo visų susijusių šalių indėlio. Komisija teikia šį ES veiksmų planą Tarybai ir Parlamentui ir ragina juos jam visiškai pritarti.

I priedas ES veiksmų plane numatytų veiksmų sąrašas

1 konkretus tikslas. ES ir ne ES vandenyse šiuo metu taikomų valdymo priemonių trūkumų ir neatitikimų nustatymas ir šalinimas.

Veiksmas || Atsakinga šalis || Terminai

Apsvarstyti kriterijus, pagal kuriuos galėtų būti apibrėžiama jūrinių paukščių priegaudos problema || Komisija kartu su mokslinėmis institucijomis || 2013 m. I ketvirtis

Daryti pažangą apibrėžiant SPA tinklą, įskaitant galimybę galimas SPA nustatyti naudojant IBA || Valstybė narė, Komisija || Nuolat

Toliau rengti ir įgyvendinti žuvininkystės valdymo priemones, skirtas jūrinių paukščių apsaugai pagal Paukščių direktyvą nustatytose SPA, kitose saugomose jūrų teritorijose (angl. MPA), įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, taip pat IBA ir, jei reikia, platesnėse jūrų teritorijose || Valstybė narė, Komisija || Nuolat

Peržiūrėti esamas RFMO stebėsenos ir priegaudos mažinimo priemones, skirtas jūrinių paukščių apsaugai, ir įvertinti esamų priemonių atitikties lygį || Valstybė narė, Komisija, RFMO, LDRAC || Nuolat

Paraginti RFMO, pateikiant tiesioginį prašymą ir per FAO, parengti savo nacionalinius ir (arba) regioninius veiksmų planus, atitinkančius FAO geriausios praktikos technines gaires || Komisija, RFMO || Nuolat

Užtikrinti, kiek įmanoma, kad priegaudos mažinimo priemones, kurias taiko išorės vandenyse žvejojantys ES laivai, taip pat taikytų ir laivai, kurie plaukioja ne su ES valstybės narės vėliava, tačiau kurie priklauso arba kuriuos kontroliuoja valstybėje narėje įsisteigę savininkai ir veiklos vykdytojai || Komisija, valstybė narė, RFMO, LDRAC || Nuolat

Pakrantės valstybių susitarime ne ES laivams, kuriais žvejojama ES vandenyse, siūlyti konkrečią (-ias) rekomendaciją (-as) priimti priegaudos mažinimo priemones ir pranešti apie jūrinių paukščių priegaudą || Komisija || Ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos

2 konkretus tikslas. Duomenų, kurie yra itin svarbūs norint nustatyti jūrinių paukščių priegaudos mastą, ypač ES ir ne ES vandenyse vykdant tam tikrą žvejybos veiklą ir (arba) tam tikruose žvejybos rajonuose, apie kuriuos turima mažai informacijos, informacija yra neoficiali ir (arba) jos neturima, rinkimas.

Veiksmas || Atsakinga šalis || Terminai

Peržiūrėti turimus priegaudos duomenis, patikrinti informacijos šaltinius ir nustatyti žvejybą, kurioje reikalingi atitinkami tolesni veiksmai, įskaitant nuodugnius tyrimus || Valstybė narė, Komisija kartu su mokslinėmis institucijomis || Ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos

Laikytis atsargumo principo, kai trūksta informacijos arba informacija apie jūrinių paukščių priegaudą – nepatikima, ir vykdyti intensyvesnę į šią kategoriją patenkančios žvejybos stebėseną (reikėtų siekti, kad artimoje ateityje stebėtojų veikla sudarytų ne mažiau kaip 10 %) || Valstybė narė || Atlikus pradinį vertinimą

Užtikrinti, kad laivuose, kuriais žvejojama išorės vandenyse, reguliariai apsilankantys stebėtojai tiksliai registruotų jūrinių paukščių priegaudą. || Valstybė narė, RFMO || Nuolat

Užtikrinti, kad stebėtojų duomenys būtų reguliariai teikiami atitinkamos RFMO sekretoriatui ir Komisijai, kad būtų lengviau atlikti stebėtojų programos duomenų analizę || Valstybė narė, RFMO, Komisija || Nuolat

Parengti standartinės ataskaitos formą, skirtą duomenims apie jūrinių paukščių priegaudą savanoriškai registruoti ir pildyti jūrinių paukščių priegaudos vykdant ES žvejybos veiklą duomenų bazę, remiantis valstybių narių pateikta informacija || Komisija kartu su ICES || 2012 m. pabaiga

Atsižvelgti į galimybę jūrinių paukščių stebėseną vykdyti pagal naująją duomenų rinkimo sistemą (DRS) || Komisija || 2014 m. pradžia

3 konkretus tikslas. Priegaudos mažinimo priemonių įgyvendinimas ten, kur, remiantis informacija, nustatoma jūrinių paukščių priegauda.

Veiksmas || Atsakinga šalis || Terminai

Įgyvendinti priegaudos mažinimo priemones, kurių veiksmingumas įrodytas, žvejybos ūdomis veikloje, vykdomoje Gran Sole, Viduržemio jūroje ir ne ES vandenyse (jei toks reikalavimas dar nenustatytas). Šioje žvejyboje turėtų būti taikomos bent dvi iš toliau nurodytų priegaudos mažinimo priemonių: – tinklų užmetimas naktį esant minimaliam denio apšvietimui, – paukščius atbaidantys lynai (Tori lynai), – lynų gramzdinimas Priegaudos mažinimo priemonės turėtų atitikti bent būtiniausius techninius standartus, nustatytus „Birdlife International“ ir ACAP gairėse[40] || Komisija, valstybė narė, RFMO || Ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos

Skatinti priimti priegaudos mažinimo priemones tarptautiniu lygmeniu, jei reikia ir jei dar netaikoma. || Komisija || Nuolat

Įvertinti ir įgyvendinti priegaudos mažinimo priemones, taikytinas žvejojant pasyviaisiais tinklais Baltijos jūroje, rytinėje Šiaurės jūros dalyje ir vakariniuose vandenyse, kuriuose atsitiktinė jūrinių paukščių priegauda yra tinkamai pagrįsta dokumentais || Valstybė narė || Ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos

Rekomenduoti, kad visi laivai įgyvendintų žuvų atliekų ir (arba) išmetamų atliekų valdymo laive priemones vadovaudamiesi geriausios praktikos gairėmis[41] || Valstybė narė || Ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos

Remiantis RFMO atliekama peržiūra, teikti RFMO papildomų priegaudos mažinimo priemonių ir stebėsenos gerinimo pasiūlymus || Komisija, valstybė narė, RFMO, LDRAC || Nuolat

Siūlyti susijusias priegaudos mažinimo priemones įtraukti į techninių priemonių reglamentą, kuris rengiamas vykdant BŽP reformą, taip pat užtikrinti, kad į daugiamečius planus būtų įtrauktos konkrečios priemonės, – prioriteto tvarka, jei taikytina ir nedelsiant reikia. || Komisija || Nuo 2016 m. po to, kai bus priimtas naujasis techninių priemonių reglamentas ir parengti daugiamečiai planai

Skatinti valstybes nares ES veiksmų planą perkelti į nacionalinę teisę || Komisija, valstybė narė || Ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos

Skirti pakankamai išteklių priegaudos mažinimo priemonėms rengti, išbandyti ir įgyvendinti, ypač remiant finansavimą iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF) ir naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (angl. EMFF) || Valstybė narė || Dėl EŽF – reikalingi neatidėliotini veiksmai. Dėl EMFF – ne vėliau kaip iki 2014 m. pabaigos.

4 konkretus tikslas. Žvejų švietimas ir mokymas apie priegaudos mažinimo priemonių taikymą ir naudą, taip pat apie tai, kaip pranešimų teikimo tikslais tiksliai atpažinti jūrinius paukščius.

Veiksmas || Atsakinga šalis || Terminai

Organizuoti seminarą (-us) siekiant informuoti suinteresuotąsias šalis apie ES veiksmų planą || Komisija || 2013 m. I ketvirtis

Skatinti priimti priegaudos mažinimo priemones siekiant sumažinti jūrinių paukščių priegaudą ir padėti rengti mokymo programas, skirtas žvejams ir žvejybos stebėtojams, rengti ir platinti jūrinių paukščių atpažinimo vadovus ir kitą susijusią medžiagą || Valstybė narė, NVO, RVK || Nuolat

Skirti pakankamai išteklių švietimo ir informavimo priemonėms diegti, ypač remiant finansavimą iš EŽF ir naujojo EMFF || Valstybė narė || Nuolat

Ir toliau taikyti mokymo, švietimo ir informavimo priemones išorės vandenyse žvejojantiems laivams || NVO, RFMO || Nuolat

Informavimo priemones taikyti ir kitoms suinteresuotosioms šalims ir plačiajai visuomenei || Komisija, NVO || Nuolat

5 konkretus tikslas. Praktinių ir veiksmingų priegaudos mažinimo priemonių, skirtų visiems žvejybos įrankiams, darantiems poveikį jūriniams paukščiams, tyrimų iniciavimas.

Veiksmas || Atsakinga šalis || Terminai

Inicijuoti tyrimus pagal ES finansavimo programas (pvz., Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (FP7), LIFE programą), susijusius su praktinių ir veiksmingų priegaudos mažinimo priemonių rengimu, tų priemonių veiksmingumo vertinimu bei jau taikomų technologijų ir praktikos vertinimu ir tobulinimu. Turėtų būti pabrėžiamas poreikis artimoje ateityje parengti priegaudos mažinimo priemones, skirtas žvejybai pasyviaisiais tinklais || Komisija, valstybė narė, RVK, NVO || Nuolat

Tęsti tyrimus, susijusius su alternatyvių žvejybos įrankių kūrimu, siekiant pašalinti neigiamą žvejybos poveikį SPA, kad būtų lengviau pasinaudoti žvejybos galimybėmis || Valstybė narė, RVK, NVO || Nuolat

Jeigu jūrinių paukščių priegaudos stebėsena įtraukiama į 2014–2020 m. ES daugiametę duomenų rinkimo programą, įvertinti, kaip naująsias elektronines stebėsenos technologijas galima būtų panaudoti jūrinių paukščių priegaudai stebėti ir atitinkamai užtikrinti jų įgyvendinimą || Valstybė narė, RVK, NVO || 2014 m.

Skirti pakankamai išteklių (ypač remiant finansavimą iš EŽF ir naujojo EMFF) priegaudos mažinimo priemonių diegimui ir išbandymui, taip pat papildomai žvejybos, kurioje, kaip įtariama, gali kilti klausimų dėl priegaudos, stebėsenai vykdyti || Valstybė narė || Dėl EŽF – vykdyti nedelsiant. Dėl EMFF – ne vėliau kaip iki 2014 m. pabaigos.

II priedas Tekste paminėtų jūrinių paukščių lotyniški pavadinimai

Balearinė audronaša || Puffinus mauretanicus

Pilkoji audronaša || Puffinus griseus

Viduržeminė audronaša || Puffinus yelkouan

Koralinis kiras || Larus audouinii

Geltonsnapė audronaša || Calonectris diomedea

Juodagalvis kiras || Larus melanocephalus

Tripirštis kiras || Rissa tridactyla

Paprastoji taistė || Cepphus grylle

Atlantinė audronaša || Puffinus puffinus

Geltonkojis kiras || Larus michahellis

Šiaurinis fulmaras || Fulmarus glacialis

Didžioji audronaša || Puffinus gravis

Šiaurinis padūkėlis || Morus bassanus

Narai || Gaviidae spp.

Kragai || Podicipedidae spp.

Jūrinės antys || Merginae spp.

Nardančiosios antys || Aythyinae spp.

Alkos || Alcidae spp.

Kormoranai || Phalacrocoracidae spp.

Sibirinė gaga || Polysticta stelleri

Rudakaklis naras || Gavia stellata

Juodakaklis naras || Gavia arctica

Raguotasis kragas || Podiceps auritus

Mažasis dančiasnapis || Mergellus albellus

Iberijos porūšio laibasnapis narūnėlis || Uria aalge ibericus

Kuoduotasis kormoranas || Phalacrocorax aristotelis

Albatrosai || Diomedeidae spp.

Audrašaukliai || Procellaria and Macronectes spp.

[1]               FAO, 1999. Tarptautinis veiksmų planas, skirtas mažinti atsitiktinę jūrinių paukščių priegaudą žvejojant ūdomis. Roma, FAO, 1999. p. 1–11.

[2]               2008 m. ICES rekomendacijos, 1 knyga, 1.5.1.3 Žuvininkystės ir jūrinių paukščių tarpusavio sąveika ES vandenyse

                ICES, 2008. Darbo grupės ataskaita apie jūrinių paukščių ekologiją (WGSE), ICES CM 2008/LRC:05. 99 p.

[3]               ICES, 2009. Darbo grupės ataskaita apie jūrinių paukščių ekologiją (WGSE), 2009 m. kovo 23–27 d., Briugė (Belgija). ICES CM 2009/LRC:10.91 p.

                ICES, 2010. Darbo grupės ataskaita apie jūrinių paukščių ekologiją (WGSE), 2010 m. kovo 15–19 d., Kopenhaga (Danija). ICES CM 2010/SSGEF:10.77 p.

[4]               Anderson O.R.J., Small C.J., Croxall J.P., Dunn E.K., Sullivan B.J. Yates O. ir Black A., 2011. Pasaulinė jūrinių paukščių priegauda žvejojant ūdomis. Nykstančių rūšių tyrimai, 14:91-106 tomas.

[5]               Ūdos – tam tikras skaičius vienas su kitu sujungtų, pritvirtintų prie dugno arba dreifuojančių lynų, turinčių daug kabliukų su masalu.

[6]               Pasyvieji tinklai – tinklai, kuriais žvejojant nebūtina užtikrinti aktyvaus tinklų judėjimo. Tokie tinklai gali būti sudaryti iš vieno arba daugiau atskirų tinklų, susietų viršutiniais, apatiniais ir jungiamaisiais lynais bei būti su priinkaravimo, plūdriąja ir navigacine įranga.

[7]               Tralas – vienu ar daugiau žvejybos laivų aktyviai velkamas žvejybos įrankis, sudarytas iš tinklo, turinčio kūgio arba piramidės formos korpusą, kurio gale yra maišas arba maišagalys.

[8]               Gaubiamasis tinklas – apsupamasis žvejybos įrankis, sudarytas iš tinklo, kurio apačia ties tinklo apačia sutraukiama per išilgai gruntlynio esančius žiedus perkištu sutraukiamuoju lynu, kuris sudaro galimybę tinklą užverti.

[9]               2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos.

[10]             http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/studies/indez_en.htm

[11]             Žydelis, R., Bellebaum, J., Österblom, H., Vetemaa, M., Schirmeister, B., Stipniece, A., Dagys, M., van Eerden, M. ir Garthe, S. 2009. Priegauda žvejojant žiauniniais tinklais. Nepastebėta vandens paukščių populiacijoms kylanti grėsmė. Biologinė apsauga, 142: 1269-1281.

[12]             ACAP 2009. Rūšių vertinimai. Pateikta interneto svetainėje www.acap.aq/acap-species.

[13]             Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija

[14]             Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija

[15]             Indijos vandenyno tunų komisija

[16]             http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/studies/index_en.htm

[17]             Melvin, E.F., Parrish, J.K. and Conquest, L.L. 1999 m. „Naujos priemonės, skirtos jūrinių paukščių priegaudai mažinti pakrantės žvejyboje žiauniniais tinklais.“ Cons. Biol. 13: 1386-1397.

[18]             Sullivan, B. J., Clark, J. Reid, K, Reid E (2009). Veiksmingų priegaudos mažinimo priemonių rengimas siekiant sumažinti jūrinių paukščių mirtingumą vykdant lydžiažiočių ledžuvių (Champsocephalus gunnar) žvejybą tralais 48.3. parajonyje. WG-IMAF-09-15. CCAMLR, Hobartas, Australia

[19]             OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[20]             COM(2011) 425.

[21]             COM(2011) 804.

[22]             COM(2011) 424.

[23]             OL L 206, 1992 7 22, p. 7–50.

[24]             OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40.

[25]             OL L 309, 1993 12 13, p. 1.

[26]             COM(2011) 244.

[27]             Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, C-221/04, 71 dalis.

[28]             http://www.ospar.org/

[29]             http://www.helcom.fi/

[30]             http://www.unepmap.org/index.php?module=content2&catid=001001004

[31]             http://www.tuna-org.org/Documents/TRFMO2/19%20ANNEX%205.11%20ENG.pdf

[32]             OJ L 179, 23.6.1998, p. 3-134

[33]             OL L 309, 1993 12 13, p. 1.

[34]             http://www.cms.int/about/intro.htm

[35]             https://www.acap.aq/

[36]             „Birdlife International“ (2011 m.). Paukščių apsaugai svarbių teritorijų suvestinės. http://www.birdlife.org

[37]             PBR – priemonė, skirta maksimaliam gyvūnų ir (arba) paukščių, kurie gali būti pašalinti iš populiacijos, neįskaitant natūralaus mirtingumo, skaičiui nustatyti, leidžiant tiems ištekliams pasiekti arba išlaikyti savo optimalų nuolatinės populiacijos lygį.

[38]             BPUE – paukščių priegauda, tenkanti vienam žvejybos pastangų vienetui.

[39]             FAO, 2008 m. Ekspertų konsultacijų dėl techninių geriausios praktikos gairių, taikytinų rengiant tarptautinius ir (arba) nacionalinius veiksmų planus dėl jūrinių paukščių, ataskaita. Bergenas, Norvegija, 2008 m. rugsėjo 2–5 d. 46 p.

[40]             http://www.rspb.org.uk/ourwork/policy/marine/international/advocacy/mitigationfactsheets.aspx

[41]             http://www.birdlife.org/seabirds/downloads/FS_13_Trawl_fisheries_warp_strike_final.pdf