KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Pagal Direktyvą 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės taikomų priemonių įgyvendinimo ir poveikio vertinimo ataskaita

(Tekstas svarbus EEE)

1.           ĮŽANGA

Vienas iš svarbiausių jūrų saugumo aspektų yra uosto valstybės kontrolė, kuri gali būti apibrėžta kaip užsienio laivų inspektavimas kituose nacionaliniuose uostuose, siekiant patikrinti, ar laivo kapitono ir pareigūnų kompetencija, laivo būklė ir jo įranga atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus ir ar laivas valdomas ir eksploatuojamas laikantis galiojančių tarptautinių teisės aktų.

ES uosto valstybės kontrolės režimas grindžiamas Direktyva 2009/16/EB[1] , kurioje nauja redakcija išdėstyti ir sugriežtinti 1995 m. priimti ankstesni šios srities teisės aktai. ES režimas grindžiamas Paryžiaus susitarimo memorandume dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – memorandumas) jau nustatyta struktūra. Visos ES pakrantės valstybės narės, taip pat Kanada, Rusija, Kroatija, Islandija ir Norvegija yra prisijungusios prie memorandumo. Komisija ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) glaudžiai bendradarbiauja su memorandumo valstybėmis.

Direktyvoje 2009/16/EB nustatytas naujas inspektavimo režimas, uosto valstybės kontrolės srityje taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d. Direktyva buvo įgyvendinama ne tik valstybėse narėse, bet ir ES lygmeniu: sukurta uosto valstybės kontrolės inspektavimo rezultatų perdavimo sistema (THETIS duomenų bazė). THETIS sistemą sukūrė Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EMSA. EMSA administruoja THETIS sistemą Komisijos vardu.

Direktyvoje 2009/16/EB nustatyti keli nauji uosto valstybės kontrolės srities reikalavimai bei bendri kriterijai ir suderintos laivų kontrolės procedūros. Šia direktyva siekiama atlikti visų laivų inspektavimus, kurie grindžiami tų laivų rizikos lygiu (didesnės rizikos laivai inspektuojami dažniau).

35 straipsnyje nustatyta, kad ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai praneša apie tai, kaip direktyva įgyvendinama, ir visų pirma nurodo, kaip Bendrija laikosi bendro įsipareigojimo vykdyti inspektavimus ir kaip tokio įsipareigojimo laikosi kiekviena valstybė narė (5, 6, 7 ir 8 straipsniai). Pagal 35 straipsnį taip pat reikalaujama, kad Komisija praneštų uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičių kiekvienoje valstybėje narėje, atliktų inspektavimų skaičių ir tai, ar, jos manymu, reikia teikti pasiūlymą keisti direktyvą ar kitus šios srities teisės aktus.

2.           VERTINIMO METODAS

Direktyvos įgyvendinimas valstybėse narėse susijęs su teisiniais, praktiniais ir techniniais aspektais:

· teisinis įgyvendinimas – direktyva oficialiai perkeliama į nacionalinę teisę ir užtikrinamas pagal direktyvą parengtų nacionalinės teisės aktų vykdymas;

· praktinis įgyvendinimas – užtikrinama, kad visi į Sąjungos teritorijoje esančius uostus ir inkaravimo vietas įplaukiantys laivai būtų reguliariai inspektuojami, taip pat laikomasi direktyvoje nustatytų procedūrų ir reikalavimų;

· techninis įgyvendinimas – sukuriama ir naudojama THETIS duomenų bazė ir būtina kompiuterinė infrastruktūra laivų įplaukimo informacijai registruoti[2], kaip reikalaujama direktyvos 24 straipsnyje.

Kad parengtų šią ataskaitą, Komisija paprašė valstybių narių pateikti informaciją apie direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą. Be to, Komisija pavedė EMSA atlikti patikrinimus valstybėse narėse, kad padėtų jai įvertinti direktyvos įgyvendinimą.

3.           Direktyva 2009/16/EB nustatyti pakeitimai

Direktyva 2009/16/EB nustatyti toliau nurodyti pagrindiniai ES uosto valstybės kontrolės režimo pakeitimai.

3.1.        Visiška inspektavimų aprėptis

Direktyvoje 2009/16/EB nustatyta, kad inspektuojami visi į ES uostus įplaukiantys laivai, kuriems taikomas uosto valstybės kontrolės režimas. Šis reikalavimas skiriasi nuo ankstesnio (pagal iš dalies pakeistą Direktyvą 95/21/EB), pagal kurį už uosto valstybės kontrolę atsakingos nacionalinės institucijos turėjo inspektuoti 25 % į tos valstybės uostus įplaukusių laivų. Pagal naująjį inspektavimo režimą tikrintini laivai atrenkami pagal nuodugniai parengtą laivų rizikos lygių sistemą. Kiekvienas laivas priskiriamas „didelės rizikos“, „mažos rizikos“ arba „ standartinės rizikos“ grupėms.

Inspektavimo dažnumas priklauso nuo laivo rizikos lygio:

· didelės rizikos laivai periodiškai tikrinami kas 5–6 mėnesius,

· standartinės rizikos laivai – kas 10–12 mėnesių, o

· mažos rizikos laivai – kas 24–36 mėnesius.

Kai tam tikras laivas atitinka inspektavimo pirmiau nurodytu dažnumu kriterijus (pavyzdžiui, jei tai standartinės rizikos laivas – jis inspektuojamas praėjus 10 mėnesių po paskutinio inspektavimo), laivui priskiriamas II pirmenybės statusas ir jis gali būti inspektuojamas. Kai laivo rizikos lygiu grindžiamas laikotarpis baigiasi (jei tai standartinės rizikos laivas – 12 mėnesių po paskutinio inspektavimo), jis tampa I pirmenybės laivu ir turi būti inspektuojamas.

Laivo rizikos lygis nustatomas atsižvelgiant į 7 kriterijus: i) laivo tipą, ii) laivo amžių, iii) vėliavą (juodasis, pilkasis arba baltasis sąrašas, kaip apibrėžta memorandume), iv) pripažintąsias organizacijas, v) kompanijos veiklos rezultatus, vi) per kiekvieną laivo inspektavimą per paskutinius 36 mėnesius užregistruotų trūkumų skaičių ir vii) sulaikymų per paskutinius 36 mėnesius skaičių.

Galima atlikti trijų rūšių inspektavimą: pirminį, išsamų arba išplėstinį. Paprastai didelės rizikos laivuose atliekamas išplėstinis inspektavimas, o standartinės rizikos ir mažos rizikos laivuose – pirminis arba išsamus inspektavimas.

3.2.        Vėliavos valstybės veikla

Vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas laivo rizikos lygis, – vėliavos valstybės veikla. 2010 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 801/2010[3] įgyvendinamos Direktyvos 2009/16/EB 10 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vėliavos valstybės kriterijų. Pagal šią sistemą vėliavos valstybės įrašomos į juodąjį, pilkąjį ar baltąjį sąrašus, atsižvelgiant į bendrą laivų, plaukiojančių su jų vėliava memorandumo regione, inspektavimų ir sulaikymų per trejų metų laikotarpį skaičių. Klasifikacija kasmet atnaujinama.

3.3.        Kompanijos veiklos rezultatai

Kompanijos veiklos rezultatų parametras (į jį nebuvo atsižvelgiama pagal ankstesnį inspektavimo režimą) pagrįstas laivų, kurie priklauso tai pačiai kompanijai (atsakingai už laivo tarptautinį saugos valdymą), inspektavimų, sulaikymų ir užregistruotų trūkumų skaičiumi. Kompanijos gali būti suskirstytos į turinčias aukštą, vidutinį, žemą arba labai žemą veiklos rodiklį. Siekiant nustatyti kompanijos veiklos vertinimo kriterijus, priimtas 2010 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 802/2010[4]. Šio reglamento veiksmingumas šiuo metu vertinamas.

3.4.        Informacija apie realų laivų, įplaukiančių į uostus ir inkaravimo vietas, atvykimo ir išvykimo laiką

Direktyvoje numatyta, kad informacija apie įplaukiančius laivus iš SafeSeaNet sistemos siunčiama į THETIS duomenų bazę ir taip sudaromos sąlygos planuoti uosto valstybės kontrolės inspektavimus ir sudaryti jų programas. Ankstesnė inspektavimo duomenų bazė (SIRENAC) tokios funkcijos neturėjo. SafeSeaNet sistema sukurta[5] kaip centralizuota Europos keitimosi jūrų duomenimis platforma; ji ES valstybėms narėms, Norvegijai ir Islandijai suteikia galimybę teikti ir gauti informaciją apie laivus, laivų judėjimą ir pavojingus krovinius.

Minėtos funkcijos svarba naujajam uosto valstybės kontrolės režimui labai didelė, nes tam, kad valstybės narės galėtų planuoti inspektavimus ir laikytis su tais inspektavimais susijusių įsipareigojimų, jos turi turėti galimybę nedelsdamos gauti išsamią informaciją apie laivų, įplaukiančių į jų uostus, rizikos lygį.

3.5.        Inspektavimai inkaravimo vietose

Dar vienas naujas Direktyvoje 2009/16/EB numatytas aspektas – laivai gali būti inspektuojami inkaravimo vietoje. t. y. laivo ir uosto sąveikos vietoje. Tam reikia papildomų inspektavimo priemonių ir išteklių.

3.6.        Atsisakymas leisti įplaukti

Pagal Direktyvą 2009/16/EB atsisakymo leisti įplaukti (draudimo) dėl pakartotinių sulaikymų taisyklė taikoma plačiau, t. y. į jos taikymo sritį dar įtrauktos į pilkąjį sąrašą įrašytos vėliavos valstybės ir visų tipų laivai. Jei su juodojo sąrašo valstybės vėliava plaukiojantis laivas sulaikomas daugiau kaip du kartus per paskutinius 36 mėnesius, pagal naująjį inspektavimo režimą jam taikomas draudimas įplaukti. Jei tai laivas, plaukiojantis su pilkojo sąrašo valstybės vėliava, tai draudimas įplaukti jam bus taikomas po daugiau nei dviejų sulaikymų per paskutinius 24 mėnesius. Pagal naująją uosto valstybės kontrolės tvarką nustatomi trumpiausi draudimo taikymo terminai: pirmajam draudimui – 3 mėnesiai, antrajam draudimui – 12 mėnesių, o trečiajam draudimui – 24 mėnesiai. Trečiasis draudimas gali būti panaikintas tik jei įvykdomos tam tikros sąlygos ir per 24 mėnesių trukmės draudimo laikotarpį atliekamas pakartotinis inspektavimas. Jeigu po trečiojo draudimo laivas vėl sulaikomas, jam visam laikui uždraudžiama įplaukti į ES uostus.

4.           DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMAS

4.1.        Teisinis įgyvendinimas – perkėlimas į nacionalinės teisės aktus

Direktyva 2009/16/EB įsigaliojo 2009 m. birželio 17 d. Valstybės narės direktyvą turėjo perkelti į savo nacionalinės teisės aktus ne vėliau kaip 2011 m. sausio 1 d.

Ne pakrantės valstybės narės direktyvą perkelti nebuvo įpareigotos. Tik Slovakija įgyvendino direktyvą[6], o keturios valstybės narės (Vengrija, Liuksemburgas, Austrija ir Čekija) oficialiai pareiškė, kad direktyvos neperkels.

Iš 23 valstybių narių tik apie pusė apie visas savo perkėlimo priemones pranešė laiku, t. y. per 3 mėnesius nuo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus galutinio termino. Todėl visas naujojo inspektavimo režimo poveikis nuo 2011 m. sausio 1 d. dar negalėjo būti užtikrintas. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš visas valstybes nares, kurios nesilaikė perkėlimo į nacionalinę teisę termino, ir dabar beveik visa direktyva jau yra perkelta.

Komisijos tarnybos šiuo metu nagrinėja, ar priemonės, apie kurias pranešta, atitinka ES teisę. Be to, EMSA surengė papildomų vizitų valstybėse narėse, kad patikrintų, kaip įgyvendinama direktyva (maždaug po 5 vizitus per metus).

4.2.        Perkėlimo priemonės, ES teisės aktai

Be Komisijos reglamentų[7], susijusių su vėliavos valstybės veiklos ir kompanijos veiklos vertinimo kriterijais pagal laivo rizikos lygį, dar priimtas 2010 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 428/2010[8], kuriuo įgyvendinamos Direktyvos 2009/16/EB 14 straipsnio nuostatos dėl išplėstinio laivų inspektavimo metu tikrintinų dalykų.

4.3.        Praktinis įgyvendinimas

Naujuoju inspektavimo režimu siekiama išspręsti standartų neatitinkančių laivų problemą, t. y. padidinti standartų neatitinkančių laivų ir sumažinti kokybės reikalavimus atitinkančių laivų inspektavimo dažnumą. Šiam tikslui reikalinga informacinio aprūpinimo sistema (THETIS), kurią naudojant galima ne tik surinkti ir išplatinti su uosto valstybės kontrole susijusius duomenis, bet ir galima pagal tokius duomenis apskaičiuoti rodiklius, kuriais būtų grindžiama valstybėse narėse vykdoma uosto valstybės kontrolė. Iš SafeSeaNet sistemos THETIS sistemai perduodama visa informacija apie laivų atvykimą ir išvykimą visuose ES uostuose ir inkaravimo vietose.

4.4.        Techninis įgyvendinimas

Iki 2011 m. sausio 1 d. EMSA organizavo informavimo kampaniją, kuria buvo siekiama geriau informuoti valstybes nares ir sektoriaus įmones apie naujus ataskaitų teikimo įpareigojimus.

Techninė dviejų sistemų (THETIS ir SafeSeaNet) sąsaja, leidžianti į THETIS duomenų bazę įrašyti informaciją apie įplaukiančius laivus, įdiegta iki 2010 m. lapkričio mėn. THETIS sistema buvo visiškai parengta veikti 2010 m. gruodžio 15 d. Iki tos datos EMSA surengė mokymą THETIS naudotojams.

Po to, kai pradėjo veikti THETIS sistema (2011 m. sausio 1 d.), įkurta tarnyba, teikianti paramą ir techninę pagalbą THETIS naudotojams. 2011 m. iš viso gauta 2331 užklausa, o vidutinis užklausos patenkinimo laikas buvo 1,3 valandos.

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį dauguma valstybių narių baigė diegti savo nacionalines įplaukimo į uostą sistemas. Siekdama įvertinti į THETIS duomenų bazę 2011 m. įrašytos informacijos apie laivo įplaukimo į uostą išsamumą, EMSA palygino, kiek įplaukimo į uostą atvejų užregistruota THETIS duomenų bazėje, SafeSeaNet sistemoje ir „Lloyd’s List Intelligence“ (komercinių paslaugų teikėjo) duomenų bazėje. Konstatuoti tokie faktai:

· dauguma valstybių narių THETIS–SafeSeaNet sąsają diegti nacionaliniu lygmeniu baigė per pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Todėl nuo 2011 m. balandžio mėn. daugumoje valstybių narių konstatuotas nuoseklesnis SafeSeaNet sistemoje saugomos informacijos perdavimas THETIS duomenų bazei;

· Suomija THETIS–SafeSeaNet sąsają diegti nacionaliniu lygmeniu baigė 2011 m. birželio mėn. viduryje;

· iki 2011 m. pabaigos Jungtinė Karalystė THETIS–SafeSeaNet sąsajos diegti nacionaliniu lygmeniu dar nebuvo baigusi . Todėl į THETIS sistemą 2011 m. įrašyta Jungtinės Karalystės informacija apie įplaukiančius laivus – tai tik ranka įrašyti įrašai, todėl tikroji padėtis neatsispindi.

5.           PAGRINDINIAI DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO KLAUSIMAI

Šioje ataskaitoje išsamiau analizuojami ir vertinami toliau nurodyti klausimai.

5.1.        Bendras ES įsipareigojimas atlikti inspektavimus

Direktyvos 2009/16/EB 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi įvykdyti savo metinį įsipareigojimą atlikti inspektavimus, t. y.:

(a) inspektuoti visus į jos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančius I pirmenybės laivus; taip pat

(b) kasmet atlikti tam tikrą skaičių inspektavimų (I ir II pirmenybės laivuose), o tas skaičius turi atitikti bent jai tenkančią bendro inspektavimų, kurie kasmet turi būti atlikti ES ir memorandumo regione, skaičiaus dalį.

Inspektavimų, kuriuos turi atlikti nacionalinės valdžios institucijos, skaičius (tinkama dalis) apskaičiuojamas pagal laikinąjį memorandume nustatytą mechanizmą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. ši informacija bus grindžiama vien THETIS duomenų bazėje pateikta informacija. Priedo 1 lentelėje nurodyta kiekvienai memorandumo valstybei 2011 m. tenkanti inspektavimų dalis.

Remdamasi THETIS duomenų bazėje pateikta informacija Komisija gali daryti išvadą, kad apskritai įsipareigojimo atlikti inspektavimus buvo laikomasi.

5.2.        Metinio įsipareigojimo atlikti inspektavimus laikymasis valstybėse narėse ir Direktyvos 2009/16/EB 6, 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimo analizė

Direktyvos 2009/16/EB 5 straipsnyje nustatytas įsipareigojimas atlikti inspektavimus, o 6, 7 ir 8 straipsniuose valstybėms narėms nustatyta to įsipareigojimo vykdymo tvarka.

5.2.1      Įsipareigojimas atlikti inspektavimus ir neatlikti I pirmenybės laivų inspektavimai (6 straipsnis)

Direktyvos 6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, taikomos valstybėms narėms, kurios neatlieka pagal 5 straipsnio 2 dalies a punktą vykdytinų inspektavimų (visų I pirmenybės laivų, įplaukiančių į jų uostus ir inkaravimo vietas, inspektavimo). Bus laikoma, kad tokia valstybė narė savo įsipareigojimą vykdo, jei tokių neatliktų inspektavimų skaičius neviršija:

(a) 5 % bendro I pirmenybės laivų, kurių rizikos lygis yra aukštas, inspektavimų skaičiaus; ir

(b) 10 % kitų į valstybės narės uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančių I pirmenybės laivų inspektavimų skaičiaus.

2011 m. tokia padėtis buvo 12–oje[9] ES valstybių narių[10] (iš 22). 2 lentelėje pateikti duomenys apie valstybių narių, kurioms taikomas 6 straipsnis, įsipareigojimą atlikti inspektavimus ir atliktų inspektavimų skaičius.

Preliminariai Komisija pažymi, kad, nors bendras įsipareigojimas atlikti inspektavimus įvykdytas, panašu, kad kai kuriose valstybėse narėse esama tam tikrų įgyvendinimo problemų, kurias būtina išspręsti. Ypač susirūpinimą kelia kai kuriose valstybėse narėse neatliktų I pirmenybės laivų inspektavimų skaičius.

5.2.2      Bendras įplaukiančių I pirmenybės laivų skaičius viršija valstybės narės inspektavimų dalį (7 straipsnio 1 dalis)

Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis susijusi su vadinamosiomis pernelyg didelę naštą patiriančiomis valstybėmis narėmis, į kurias įplaukiančių I pirmenybės laivų skaičius viršija inspektavimų dalį. 2011 m. tokia padėtis buvo 5–iose[11] ES valstybėse narėse. Šiuo atveju pagal minėtą straipsnį laikoma, kad valstybė narė vykdo savo įsipareigojimą, jeigu:

(a) tos valstybės narės atliktų I pirmenybės laivų inspektavimų skaičius atitinka bent jos inspektavimų dalį, ir

(b) tos valstybės narės neinspektuotų I pirmenybės laivų skaičius neviršija 30 % visų į jos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančių I pirmenybės laivų.

3 lentelėje pateikiami duomenys apie šių valstybių narių, kurioms tenka pernelyg didelė našta, įsipareigojimą atlikti inspektavimus ir atliktų inspektavimų skaičių. Šiuo atžvilgiu Komisija dar kartą atkreipia dėmesį į neatliktų I pirmenybės laivų inspektavimų skaičių.

5.2.3      Bendras I ir II pirmenybės laivų įplaukimų skaičius yra mažesnis nei valstybės narės inspektavimų dalis (7 straipsnio 2 dalis)

7 straipsnio 2 dalis yra susijusi su vadinamosiomis pernelyg didelės naštos nepatiriančiomis valstybėmis narėmis, kuriose bendras I ir II pirmenybės laivų įplaukimų skaičius yra mažesnis už inspektavimų dalį. 2011 m. tokia padėtis buvo 5–iose[12] ES valstybėse narėse. Šiuo atveju laikoma, kad valstybė narė vykdo savo įsipareigojimą, jei:

(a) ji tikrina visus I pirmenybės laivus ir

(b) ji tikrina bent 85 % II pirmenybės laivų.

4 lentelėje pateikiami duomenys apie šių valstybių narių, kurios nepatiria pernelyg didelės naštos, įsipareigojimą atlikti inspektavimus ir atliktų inspektavimų skaičių. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad šios valstybės narės įvykdė nustatytą įsipareigojimą atlikti I pirmenybės laivų inspektavimus ir kad beveik visos atliko tiek II pirmenybės laivų inspektavimų, kiek reikalaujama.

Komisija ir EMSA, atsižvelgdamos į būtinybę prisitaikyti prie naujojo inspektavimų režimo, kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis nagrinės, kodėl neatlikti minėti I pirmenybės laivų inspektavimai. Kiekviena valstybė narė privalo atlikti jai nustatytą inspektavimų skaičių, nes kitaip kyla grėsmė, kad tinkamos dalies principo nebus laikomasi.

5.2.4      Inspektavimų atidėjimas ir išskirtinės aplinkybės (8 straipsnis)

8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali atidėti I pirmenybės laivo inspektavimą iki laivo kito atvykimo į tą pačią valstybę narę (jeigu laivas turi atvykti per 15 dienų ir jei laivas neįplaukia į jokį kitą ES uostą) arba į kitą ES uostą (jeigu laivas turi atvykti per 15 dienų ir jeigu valstybė, kurioje yra kitas uostas, sutiko atlikti inspektavimą).

2011 m. THETIS duomenų bazėje užregistruota 190 tokių prašymų, o juos pateikė 18 valstybių narių. 153 (80,5 %) tokius prašymus priimančiosios valstybės narės sutiko patenkinti ir inspektavimas baigtas.

Be to, 8 straipsnio 2 dalyje numatytos išskirtinės aplinkybės, kai neatliktas I pirmenybės laivo inspektavimas gali būti pateisinamas. Šios aplinkybės susidaro tada, kai, kompetentingos institucijos nuomone, inspektavimo vykdymas keltų pavojų inspektorių, laivo, įgulos, uosto ir jūros aplinkos saugai, ir kai laivas į uostą įplaukia tik nakties metu.

Iš 1614 pateisinamų neatliktų I pirmenybės laivų inspektavimų, kuriuos 2011 m. THETIS duomenų bazėje užregistravo memorandumo valstybės, 121 (7,5 %) buvo susijęs su pavojumi, 582 (36 %) buvo susiję su laivo įplaukimu nakties metu, 799 (49,5 %) – su trumpu įplaukimu į inkaravimo vietas, o 112 (7,0 %) – su techniniais nesklandumais. Techninių nesklandumų priežastis pradėta taikyti pirminiame THETIS veiklos etape problemoms, susijusioms su sistemos laipsnišku įvedimu ir (arba) kitomis nenustatytomis priežastimis. Tokios galimybės jau nebėra.

5.3.        Atliktų inspektavimų skaičius ir rūšis

5 lentelėje grafiškai pavaizduotos tendencijos, susijusios su įvairių rūšių inspektavimu (pradiniu, išsamiu, išplėstiniu) memorandumo regione 2009–2011 m. Didesnis išplėstinių inspektavimų skaičius rodo, kad pagal naująjį inspektavimų režimą atliekama nuodugnesnė kontrolė.           

5.4.        Uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje

Direktyvos 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės atitinkamoms kompetentingoms institucijoms turi skirti pakankamai kvalifikuotų inspektorių laivams inspektuoti. 6 lentelėje nurodytas uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje. Skaičiai valstybėse narėse skiriasi, nes ne visos darbo vietos atitinka visos darbo dienos ekvivalentą. Komisija konstatuoja, kad apskritai valstybės narės turi pakankamai inspektorių reikalaujamiems inspektavimams atlikti.

5.5.        Atsisakymas leisti įplaukti

2011 m. ES valstybės narės 18 kartų atsisakė leisti įplaukti laivams. Iš 18 atvejų 16 draudimų susiję su pakartotiniais sulaikymais, vienas draudimas taikytas dėl to, kad laivas neįplaukė į nurodytą remonto įmonę, o dar vienas susijęs su atsisakymu vykdyti sulaikymo nurodymą[13].

5.6.        Inspektavimai inkaravimo vietose

Direktyvoje 2009/16/EB nustatyta, kad laivas gali būti inspektuojamas inkaravimo vietoje, kuri priklauso uosto jurisdikcijai. Priedo 7 lentelėje pateikiama informacija apie šio reikalavimo įgyvendinimą 2011 m. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kuriose valstybėse inkaravimo vietose I pirmenybės laivų inspektavimas neatliekamas dažnai. Šį klausimą reikės išsamiau aptarti su valstybėmis narėmis.

5.7.        Valstybių narių iškeltos problemos ir klausimai

Atlikdama vertinimą Komisija valstybėms narėms išsiuntė klausimyną, kuriame prašė nacionalinių valdžios institucijų nurodyti direktyvos trūkumus ar galimus patobulinimus. Kelios valstybės narės pasinaudojo šia galimybe.

Nurodyti tokie pagrindiniai dalykai:

· Direktyvoje leidžiama išskirtinėmis aplinkybėmis atidėti I pirmenybės laivų inspektavimus; tokia galimybė nenumatyta II pirmenybės laivų inspektavimams, kurie nėra privalomi. Tačiau jei valstybė narė nepatiria pernelyg didelės naštos, kaip apibrėžta direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje, (iš tikrųjų) ji turi laikyti, kad II pirmenybės laivų inspektavimai yra privalomi. Kelios valstybės narės prašo, kad galimybė atidėti inspektavimus būtų numatyta ir „privalomiems“ II pirmenybės laivų inspektavimams.

· 8 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta galimybė neatlikti inspektavimo inkaravimo vietoje, jeigu laivas būna uoste „per trumpai“. Valstybės narės paprašė, kad tokios galimybės taikymas būtų išplėstas įtraukiant ir uostus.

· Direktyvos 2002/59/EB 15 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės reikalavimo pranešti apie laive esančius pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius išimties tvarka gali netaikyti laivams, teikiantiems reguliarias paslaugas tarp jų teritorijoje esančių uostų; valstybės narės pasiūlė, kad ši išimtis būti taikoma ir uosto valstybės kontrolei.

· Valstybės narės nurodė, kad direktyvose 2002/59/EB ir 2009/20/EB nustatyti reikalavimai dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo neįtraukti į THETIS duomenų bazę ir kad į tai turėtų būti atsižvelgta.

· Valstybės narės pasiūlė, kad tais atvejais, kai laivų pirmenybės statusas pasikeičia, kol jie yra uoste, per THETIS sistemą atitinkama valstybė būtų įspėta ir ta valstybė turėtų turėti papildomą laikotarpį, kad minėtasis neatliktas inspektavimas nebūtų įskaitytas.

· Direktyvos III priede pateikiama informacija, kuri turi būti pateikta pranešime apie laivo atvykimą. Valstybės narės pasiūlė, kad reikalavimas f) („vėliausio išplėstinio inspektavimo, atlikto Paryžiaus SM regione, data“) būtų ištrintas, nes ši informacija jau įtraukta į THETIS sistemą.

Šiuo metu Komisija nagrinėja įgyvendinimo metu nustatytas problemas, valstybių narių iškeltus klausimus ir svarsto, ar Direktyvą 2009/16/EB reikia iš dalies keisti. Visų pirma Komisija (kartu su EMSA) apsvarstys, ar tai yra statistiniai nukrypimai, susiję su pirmaisiais įgyvendinimo metais, ar tai būdinga pačiai sistemai, taip pat ar tokie nukrypimai kasmet darys poveikį toms pačioms valstybėms narėms.

6.           IŠVADOS

6.1.        Įgyvendinimo priemonių rezultatai

Kad įgyvendintų direktyvą, valstybės narės ir ES daug dirbo ir skyrė įgyvendinimui daug lėšų. To darbo rezultatas – direktyva beveik įgyvendinta dar 2011 m. pradžioje. Bendras Komisijos įspūdis yra toks, kad didžioji dalis direktyvos nuostatų įgyvendinama. Visus teisinius, techninius ir praktinio įgyvendinimo trūkumus Komisija imsis šalinti reikiamu laiku.

6.2.        Poveikis jūrų saugumui, jūrų transporto efektyvumui ir taršos prevencijai

Pagal naująją inspektavimų tvarką inspektuojami visi laivai, įplaukiantys į ES uostus ir inkaravimo vietas, taip pat nustatoma rizika pagrįsta sistema, pagal kurią atrenkami inspektuotini laivai, o turint tikruoju laiku gaunamos informacijos apie įplaukiančius laivus galima veiksmingiau priimti sprendimus dėl laivų, kurie turi būti inspektuojami.

Apskritai ES valstybių narių įsipareigojimai atlikti inspektavimus įvykdyti. 2011 m., palyginti su ankstesniais metais, bendras atliktinų inspektavimų skaičius sumažėjo. Taigi užtikrinta geresnė inspektavimo kokybė – dėmesys sutelktas į standartų neatitinkančius laivus. Tai reiškia, kad uosto valstybės kontrolės ištekliai orientuoti į kokybės reikalavimus labiau neatitinkančių laivų inspektavimus ir kad atlikti inspektavimai yra išsamesni.

6.3.        Būsima raida

Kaip minėta pirmiau, Komisija, atsižvelgusi į problemas, kurias valstybės narės nustatė įgyvendindamos direktyvą ir apie kurias pranešė Komisijai, šiuo metu vertina, ar reikia atlikti direktyvos pakeitimus.

Artimiausiais metais ES uosto valstybės kontrolės režimas turėtų būti priderintas prie būsimų reikalavimų, kurių gali atsirasti, inter alia, dėl įsigaliojančių tarptautinių konvencijų, kurios padės įgyvendinti Direktyvą 2009/16/EB.

THETIS sistema turės būti naudojama kaip pagalbinė priemonė įsigaliosiančiai 2006 m. Konvencijai dėl darbo jūrų laivyboje ir susijusiai Direktyvai 2009/13/EB[14] įgyvendinti. Komisijos pasiūlymas šiuo tikslu iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/16/EB svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje[15].

Be to, įsigaliojus Tarptautinės jūrų organizacijos 2004 m. balastinių vandenų tvarkymo konvencijai, jos įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas pagal Direktyvą 2009/16/EB ir naudojant THETIS sistemą.

Priedas

Ataskaitoje minimos lentelės*

Kadangi direktyvoje daroma nuoroda į memorandumo regioną, tais atvejais, kai tai būtina, į lenteles įtraukta informacija apie ES nepriklausančias valstybes.

1 lentelė. Memorandumo valstybių įsipareigojimai atlikti inspektavimus

|| THETIS sistemoje užregistruotas bendras įplaukimų skaičius (2011 m.) || THETIS sistemoje užregistruotų laivų skaičius (2011 m.) || Procentinis rodiklis (2011 m.) || Įsipareigojimo vykdymas pagal 5 str. 2 dal. b pnkt. (2011 m.)

Belgija || 23233 || 5255 || 6,30 % || 1168

Bulgarija || 2909 || 1277 || 1,69 % || 313

Kanada || 913 || 872 || 3,48 % || 645

Kroatija || 1927 || 624 || 1,10 % || 203

Kipras || 2410 || 800 || 1,20 % || 223

Danija || 8387 || 2053 || 3,18 % || 588

Estija || 5096 || 1507 || 1,77 % || 328

Suomija || 12727 || 1170 || 1,75 % || 324

Prancūzija || 27654 || 5447 || 7,04 % || 1305

Vokietija || 27503 || 4941 || 6,35 % || 1177

Graikija || 20314 || 3295 || 3,18 % || 590

Islandija || 1935 || 322 || 0,31 % || 58

Airija || 9528 || 1139 || 1,45 % || 268

Italija || 31810 || 5049 || 6,49 % || 1203

Latvija || 7149 || 1965 || 2,32 % || 430

Lietuva || 4080 || 1605 || 1,87 % || 347

Malta || 2607 || 819 || 1,80 % || 333

Nyderlandai || 42686 || 7235 || 8,24 % || 1527

Norvegija || 14391 || 1514 || 3,08 % || 570

Lenkija || 11034 || 2380 || 2,86 % || 531

Portugalija || 3683 || 1536 || 3,10 % || 574

Rumunija || 4087 || 1703 || 2,32 % || 430

Rusijos Federacija || 16728 || 3403 || 3,34 % || 618

Slovėnija || 1417 || 612 || 0,88 % || 163

Ispanija || 31865 || 6234 || 10,58 % || 1960

Švedija || 24680 || 2567 || 3,28 % || 608

Jungtinė Karalystė || 4266 || 2231 || 11,04 % || 2046

Iš viso || 345019 || 67555 || 100 % || 18530

*(Visų lentelių šaltinis – EMSA)

2 lentelė. Įsipareigojimai ir inspektavimai pagal Direktyvos 2009/16/EB 6 straipsnį

|| 2011 m. įsipareigojimai || I pirmenybės laivų įplaukimai || Inspektuoti I pirmenybės laivai || II pirmenybės laivų įplaukimai || Inspektuoti II pirmenybės laivai || Inspektuoti I ir II pirmenybės laivai ||

Belgija || 1168 || 521 || 475 || 1082 || 496 || 971 ||

Bulgarija || 313 || 290 || 273 || 310 || 255 || 528 ||

Kipras || 223 || 207 || 52 || 232 || 73 || 125 ||

Suomija || 324 || 94 || 78 || 527 || 238 || 316 ||

Vokietija || 1177 || 559 || 517 || 964 || 887 || 1404 ||

Islandija || 58 || 22 || 19 || 55 || 43 || 62 ||

Malta || 333 || 194 || 185 || 303 || 45 || 230 ||

Nyderlandai || 1527 || 1456 || 1026 || 1964 || 557 || 1583 ||

Norvegija || 570 || 374 || 234 || 811 || 360 || 594 ||

Portugalija || 574 || 263 || 239 || 397 || 206 || 445 ||

Rumunija || 430 || 374 || 339 || 467 || 437 || 776 ||

Slovėnija || 163 || 98 || 97 || 149 || 143 || 240 ||

Švedija || 608 || 166 || 130 || 650 || 226 || 356 ||

Jungtinė Karalystė || 2046 || 1634 || 765 || 1773 || 776 || 1541 ||

Iš viso || 9514 || 6252 || 4429 || 9684 || 4742 || 9171 ||

3 lentelė. Įsipareigojimai ir inspektavimai pagal Direktyvos 2009/16/EB 7 straipsnio 1 dalį

|| 2011 m. įsipareigojimai || I pirmenybės laivų įplaukimai || Inspektuoti I pirmenybės laivai || II pirmenybės laivų įplaukimai || Inspektuoti II pirmenybės laivai || Inspektuoti I ir II pirmenybės laivai ||

Prancūzija || 1305 || 1314 || 492 || 2300 || 733 || 1225 ||

Graikija || 590 || 1469 || 656 || 2836 || 334 || 990 ||

Airija || 268 || 562 || 81 || 475 || 153 || 234 ||

Italija || 1203 || 1464 || 1084 || 3440 || 622 || 1706 ||

Ispanija || 1960 || 2513 || 1216 || 3537 || 511 || 1727 ||

Iš viso || 5326 || 7322 || 3529 || 12588 || 2353 || 5882 ||

4 lentelė. Įsipareigojimai ir inspektavimai pagal Direktyvos 2009/16/EB 7 straipsnio 2 dalį

|| 2011 m. įsipareigojimai || I pirmenybės laivų įplaukimai || Inspektuoti I pirmenybės laivai || II pirmenybės laivų įplaukimai || Inspektuoti II pirmenybės laivai || Inspektuoti I ir II pirmenybės laivai ||

Danija || 588 || 196 || 173 || 320 || 209 || 382 ||

Estija || 328 || 68 || 65 || 134 || 120 || 185 ||

Latvija || 430 || 71 || 66 || 187 || 180 || 246 ||

Lietuva || 347 || 66 || 62 || 125 || 120 || 182 ||

Lenkija || 531 || 156 || 139 || 324 || 293 || 432 ||

Iš viso || 2224 || 557 || 505 || 1090 || 713 || 1427 ||

5 lentelė. Bendrosios inspektavimo tendencijos ir inspektavimo rūšių pokyčiai memorandumo regione

6 lentelė. Uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius kiekvienoje valstybėje

|| Uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius

Belgija || 9

Bulgarija || 14

Kipras || 11

Danija || 27

Estija || 9

Suomija || 23

Prancūzija || 84

Vokietija || 40

Graikija || 51

Islandija || 2

Airija || 22

Italija || 111

Latvija || 9

Lietuva || 12

Malta || 3

Nyderlandai || 29

Norvegija || 79

Lenkija || 16

Portugalija || 11

Rumunija || 13

Slovėnija || 4

Ispanija || 96

Švedija || 44

Jungtinė Karalystė || 113

Iš viso || 832

7 lentelė. Įplaukimai į inkaravimo vietas ir jose atliekami inspektavimai

|| Bendras įplaukimų skaičius || Įplaukimai į inkaravimo vietas || Inspektavimai inkaravimo vietose || I pirmenybės laivų įplaukimai į inkaravimo vietas || I pirmenybės laivų inspektavimai inkaravimo vietose || I pirmenybės laivų sulaikymai inkaravimo vietose

Belgija || 18649 || - || || - || - || -

Bulgarija || 2633 || 283 || 62 || 18 || 13 || -

Kipras || 2304 || 147 || 3 || 25 || - ||

Danija || 8920 || 1 || 1 || 1 || 1 || -

Estija || 3754 || - || || - || - || -

Suomija || 18229 || 17 || 1 || 1 || - || -

Prancūzija || 29204 || 148 || 10 || 14 || - || -

Vokietija || 23330 || - || || - || - || -

Graikija || 18080 || 2446 || 210 || 294 || 47 || -

Islandija || 1567 || 3 || || - || - || -

Airija || 7450 || 5 || || - || - || -

Italija || 73290 || 15541 || 421 || 5682 || 53 || -

Latvija || 5318 || - || || - || - || -

Lietuva || 3439 || 22 || || - || - || -

Malta || 2942 || - || || - || - || -

Nyderlandai || 47686 || 382 || 17 || 26 || 2 || -

Norvegija || 14201 || 130 || 82 || 12 || 11 || -

Lenkija || 8570 || 294 || 23 || 3 || 1 || -

Portugalija || 3189 || 7 || 4 || 3 || 1 || -

Rumunija || 3886 || 829 || 113 || 15 || 4 || -

Slovėnija || 1248 || 22 || 11 || - || - || -

Ispanija || 38490 || 1916 || 113 || 363 || 29 || 1

Švedija || 30168 || 2 || || - || - || -

Jungtinė Karalystė || 3851 || 245 || 36 || 182 || 13 || -

[1]               2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (nauja redakcija) (OL L 136, 2009 5 28, p. 57).

[2]               Direktyvos 2009/16/EB 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įplaukimo į uostą informacija būtų per pagrįstą laiką perduota į THETIS duomenų bazę per Bendrijos keitimosi jūros informacija sistemą SafeSeaNet, nurodyta Direktyvos 2002/59/EB 3 straipsnio s punkte, tam, kad uosto valstybės kontrolės institucija atrinktų tikrintinus laivus.

[3]               OL L 241, 2010 9 14, p. 1.

[4]               OL L 241, 2010 9 14, p. 4.

[5]               Pagal 2002 m. birželio 27 d. Direktyvą 2002/59/EB su pakeitimais.

[6]               Slovakija perkėlė direktyvą, tačiau, kadangi ji neturi jūrų uostų, duomenų apie direktyvos įgyvendinimą neturima. Todėl šioje ataskaitoje kalbama apie tai, kaip direktyvą įgyvendino 22 pakrantės ES valstybės narės ir (arba) (kai tinkama) 27 memorandumo valstybės.

[7]               Reglamentai (ES) Nr. 801/2010 ir 802/2010.

[8]               OL L 125, 2010 5 21, p. 2.

[9]               Belgija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija.

[10]             Tai taip pat taikoma Kroatijai, Islandijai, Norvegijai ir Rusijos Federacijai.

[11]             Airija, Graikija, Ispanija, Italija ir Prancūzija.

[12]             Danija, Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva.

[13]             Direktyvos 21 straipsnio 4 dalis.

[14]             OL L 124, 2009 5 20, p.30.

[15]             COM(2012) 129, 2012 3 23.