TURINYS

1........... Įžanga............................................................................................................................ 3

2........... Anglies dioksido rinkos padėtis....................................................................................... 4

3........... Aukcionų tvarkaraščio peržiūra – trumpojo laikotarpio priemonė..................................... 6

4........... Struktūrinių priemonių pasirinktys.................................................................................... 7

4.1........ A pasirinktis. 2020 m. ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą padidinti iki 30 %............... 7

4.2........ B pasirinktis. Tam tikro skaičiaus ATL išėmimas iš apyvartos 3 etape.............................. 8

4.3........ C pasirinktis. Išankstinė metinio linijinio išmetamųjų teršalų mažinimo koeficiento peržiūra. 8

4.4........ D pasirinktis. ES ŠESD ATLPS taikymo srities išplėtimas apimant kitus sektorius............ 9

4.5........ E pasirinktis. Apriboti galimybę gauti tarptautinių kreditų.................................................. 9

4.6........ F pasirinktis. Pasirinktiniai kainų valdymo mechanizmai.................................................. 10

5........... Išvados........................................................................................................................ 11

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos anglies dioksido rinkos padėtis 2012 m.

(Tekstas svarbus EEE)

1. Įžanga

Ši anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita teikiama pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ŠESD ATLPS) direktyvos[1] 10 straipsnio 5 dalį ir 29 straipsnį. ŠESD ATLPS direktyvoje numatyta, kad ataskaita turi būti teikiama 2013 m., t. y. pirmaisiais 3 etapo metais. 2012 m. balandžio mėn. vykusiame neoficialiame aplinkos ministrų susitikime Komisija aplinkos ministrus informavo apie savo ketinimą pirmąją ataskaitą parengti ir pateikti jau 2012 m. Šis ketinimas buvo įvertintas palankiai.

ES ŠESD ATLPS nuo pat pradžių visai ES siunčia anglies dioksido kainų signalą, kuris turi poveikį kasdieniams veiklos ir strateginių investicijų sprendimams. Nuo 2013 m. ši sistema bus taikoma maždaug pusei ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).

Kaip nustatyta ŠESD ATLPS direktyvos 1 straipsnyje, sistema sukurta siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti ŠESD išmetimą. Šio tikslo siekiama neapsiribojant laiko terminais. ŠESD ATLPS atliks esminį vaidmenį skatinant investuoti į įvairias mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Ji sukurta kaip technologiškai neutrali, ekonomiškai efektyvi ir su energijos vidaus rinka suderinta priemonė. ŠESD ATLPS teks svarbus vaidmuo iki 2050 m. pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Nuo antrojo prekybos laikotarpio pradžios (2008 m.) išmetimas sumažėjo daugiau nei 10 % ir, nors prie to, žinoma, prisidėjo ES ŠESD ALPS siunčiamas anglies dioksido kainos signalas, akivaizdu, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios išmesta daug mažiau teršalų, – ekonomikos krizė.

Be to, ES ŠESD ATLPS yra plačiai pripažinta kaip likvidi rinka, pasižyminti veikiančia infrastruktūra, ir vis daugiau šalių (pavyzdžiui, Australija, Pietų Korėja ir Kinija) nori sekti Europos pavyzdžiu ir sukurti vidaus anglies dioksido rinkas.

Šios pirmosios ataskaitos tikslas, numatytas ES ŠESD ATLPS direktyvos 29 straipsnyje, – išnagrinėti anglies dioksido rinkos veikimą ir apsvarstyti, ar reikia imtis reguliavimo veiksmų. Be to, ja reaguojama į Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje išdėstytą Komisijai skirtą Europos Parlamento ir Tarybos raginimą

„šioje ataskaitoje išnagrinėti įvairius veiksmų variantus (įskaitant, be kita ko, neatšaukiamą atsisakymą išduoti reikiamą skaičių apyvartinių taršos leidimų), siekiant kuo greičiau priimti kitas reikiamas struktūrines priemones, taip stiprinti Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 3 etape ir padidinti jos efektyvumą“.

2. Anglies dioksido rinkos padėtis

Įgyvendindamos ES ŠESD ATLPS valdžios institucijos ir bendrovės įgijo daug su rinka susijusios ir veiklos patirties. Ši patirtis buvo naudinga atliekant esminę sistemos veikimo plano peržiūrą. Peržiūrėtas planas, dėl kurio sutarta 2008 m., bus taikomas nuo 2013 m. ir bus įgyvendinti tokie esminiai pakeitimai:

1. vietoje kiekvienos iš 27 valstybių narių nustatytos viršutinės apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičiaus ribos bus nustatyta bendra visoje ES taikoma viršutinė ATL skaičiaus riba, kuri iki 2020 m. ir vėliau bus kasmet mažinama 1,74 %. Taip bus užtikrintas daug geresnis teisinis nuspėjamumas ir stabilumas;

2. 3 etape įprastas apyvartinių taršos leidimų paskirstymo būdas bus pardavimas aukcionuose;

3. nemokami leidimai bus paskirstomi taikant suderintas taisykles, grindžiamas prieš prasidedant 3 etapui nustatytais veiklos rodikliais;

4. griežtesnės taisyklės bus taikomos tarptautiniams kreditams, kuriuos leidžiama naudoti pagal ES ŠESD ATLPS;

5. 27 nacionalinius elektroninius registrus pakeis bendras Sąjungos registras.

Reguliavimo požiūriu šie pakeitimai lems esminius pokyčius Europos anglies dioksido rinkoje. Nors kai kurie darbai dar nėra visiškai baigti (pvz., nebaigta kurti aukcionų infrastruktūra), pagrindinė reguliavimo infrastruktūra šiandien jau yra sukurta.

Prasidėjus antrajam prekybos laikotarpiui tikėtasi, kad ŠESD ATLPS 2 etape bus nustatyta plačių užmojų viršutinė ATL skaičiaus riba. Tačiau 2008 m. prasidėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją: nuo tų metų ŠESD ATLPS rinkoje atsirado ATL ir tarptautinių kreditų (palyginti su išmetamųjų teršalų kiekiu) perteklius (žr. toliau pateiktą lentelę). Kiekvienais metais į apyvartą buvo išleidžiamas vis didesnis ATL skaičius, ir nuolat didėjo tarptautinių kreditų pasiūla bei panaudojimas. Šis padidėjimas daugiausia pastebimas 2011 m. 2011 m. pabaigoje į apyvartą išleista 8 171 mln. ATL ir atitikties tikslais panaudota 549 mln. tarptautinių kreditų, taigi 2008–2011 m. laikotarpiu atitikties tikslais sistemoje iš viso buvo 8 720 mln. vienetų. O 2008–2011 m. patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis tebuvo 7 765 mln. tonų CO2 ekvivalento.

Todėl 2012 m. pradžioje susikaupė 955 mln. ATL perteklius[2]. Net jei neįskaičiuotume tos pertekliaus dalies, kuri atsiranda atitikties tikslais panaudojant tarptautinius kreditus, vis tiek būtų buvęs 406 mln. ATL perteklius.

1 lentelė. 2008–2011 m. pasiūlos ir paklausos balansas

(Mln. tonų) || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || 2011 m. || Iš viso

Pasiūla. Išduoti ATL ir panaudoti tarptautiniai kreditai || 2 076 || 2 105 || 2 204 || 2 336 || 8 720

Paklausa. Išmetamieji teršalai, apie kuriuos pranešta || 2 100 || 1 860 || 1 919 || 1 886 || 7 765

Bendras ATL perteklius || -24 || 244 || 285 || 450 || 955

Šaltinis: Bendrijos nepriklausomas sandorių žurnalas (angl. Community Independent Transaction Log, CITL), 2012 m. gegužės 2 d. paskelbti 2011 m. atitikties duomenys, Europos Komisija

Nuo 2008 m. didėjanti ATL ir tarptautinių kreditų pasiūla ir maža paklausa iš dalies atsispindi kainų kitimo tendencijose. ATL kainą lemia įvairūs veiksniai, tačiau didelį poveikį kainoms, be abejonės, turėjo 2009 m. ekonomikos nuosmukis. Didelis kainų sumažėjimas antroje 2011 m. pusėje (ATL kainavo mažiau nei 10 EUR) sutampa su greitai didėjančiu ATL ir tarptautinių kreditų pertekliumi.

1 diagrama. Anglies dioksido kainos kitimo tendencija

Šaltinis. Tarpžemyninė birža (angl. Intercontinental Exchange). Ateities sandorių, pagal kuriuos ATL pristatymas numatytas gruodžio mėn., duomenys

Manoma, kad 2012 ir 2013 m. perteklius ir toliau greitai didės, o jo didėjimą daugiausia lems laikini, su perėjimu į 3 etapą tiesiogiai susiję veiksniai. Artimiausiu metu ATL pasiūla didėja visų pirma dėl to, kad 3 etapo ATL tiesiogiai parduodami siekiant surinkti lėšų „NER300“ anglies dioksido surinkimo bei saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančių energijos išteklių programai[3], rengiami ankstyvieji aukcionai, kuriuose pirkdamas ATL energetikos sektorius siekia apsidrausti nuo rizikos, ir parduodami 2 etapo nacionaliniuose rezervuose, skirtuose naujiems rinkos dalyviams, likę ATL. 2013 m. pabaigoje iš šių trijų šaltinių susidarys apie 500 mln. ATL. Panašu, kad tuo pačiu metu tarptautinių kreditų pasiūla toliau išliks didelė ir jų naudojimas ES ŠESD ATLPS rinkoje pereinant į 3 etapą gali būti dar intensyvesnis. 2012 ir 2013 m. išmetamųjų teršalų kiekis greičiausiai labai nesikeis, todėl 3 etapo pradžioje gali būti sukauptas daugiau nei 1,5 mlrd. ar net 2 mlrd. ATL perteklius[4].

Nuo 2014 m. pertekliaus kaupimasis, kaip tikimasi, turėtų sulėtėti, tačiau 3 etape bendras perteklius greičiausiai labai nesumažės, todėl per beveik visą 3 etapą struktūrinis perteklius gali būti apie 2 mlrd. ATL. Tai, koks perteklius bus 2020 m., daugiausia priklausys nuo ilgalaikių energetikos vystymosi tendencijų, pavyzdžiui, nuo atsinaujinančiosios energijos įsiskverbimo į energijos rinką, šiuo metu dedamų pastangų didinti energijos vartojimo efektyvumą ir nuo ekonomikos atsigavimo tempo.

2 diagrama. Istorinės ir galimos būsimos pasiūlos ir paklausos pokyčių tendencijos iki 2020 m.

Šaltinis. SWD(2012) 234 final.

3. Aukcionų tvarkaraščio peržiūra – trumpojo laikotarpio priemonė

Sumažėjusią paklausą paprastai lydi didėjanti pasiūla. Tačiau ES ŠESD ATLPS atveju ateinančiais metais laikinai didėsiančią pasiūlą iš tiesų lems 2 dalyje nurodytos specifinės reguliavimo nuostatos.

Anglies dioksido rinkai būdingas tam tikras perteklius, dėl kurio gali būti viršutinės ATL skaičiaus ribos ir išmetamųjų teršalų kiekio skirtumų. Tačiau 2011 m. susikaupus beveik 1 mlrd. ATL pertekliui kyla tikras pavojus tinkamam anglies dioksido rinkos veikimui, nes per didelė trumpalaikė papildomų ATL pasiūla gali paskatinti per didelį kainų svyravimą.

Atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią išskirtinę padėtį, t. y. nuolat didėjančią pasiūlą, kurią lemia reguliavimo nuostatos, tikslinga peržiūrėti tvarkaraštį, nuo kurio ES ŠESD ATLPS 3 etape priklauso pasiūla, ir kai kuriuos aukcionus nukelti vėlesniam laikui. Todėl, siekdama sustiprinti tinkamą anglies dioksido rinkos veikimą, Komisija siūlo neatidėliojant pakeisti 3 etapo aukcionų tvarkaraštį ir tam tikro kiekio 2013, 2014 ir 2015 m. aukcionuose numatytų parduoti ATL pardavimą atidėti vėlesniam laikui.

Todėl šią ataskaitą papildo Aukcionų reglamento pakeitimo projektas, prie kurio pridedamas proporcingas poveikio vertinimas. Iš poveikio vertinimo matyti, kad toks aukcionų atidėjimas, jei tinkamai suplanuotas, galėtų padėti pereinant į 3 etapą atkurti ES ŠESD ATLPS pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir sumažinti dėl greito ATL pertekliaus kaupimosi atsiradusį nepastovumą. Tai galima atlikti nedarant didelio poveikio konkurencingumui ir taip 3 etapo pradžioje būtų galima padidinti valdžios institucijų įplaukas.

Tačiau aukcionų atidėjimas neturėtų poveikio struktūriniam ATL pertekliui, kuris 2013–2020 m. laikotarpiu gali būti apie 2 mlrd. ATL. Kadangi per krizę paskirstyti ATL pasibaigus krizei dar ilgai gali būti naudojami, pertekliaus poveikis bus jaučiamas iki 2020 m. ir vėliau. Šį perteklių būtų galima koreguoti ir jo ilgalaikį poveikį apriboti taikant struktūrinę priemonę.

4.           Struktūrinių priemonių pasirinktys

Siekdama spręsti didėjančią pasiūlos ir paklausos struktūrinės pusiausvyros trūkumo problemą ir sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomonę, Komisija nustatė šešias nebaigtines struktūrinių priemonių pasirinktis. Komisijai nusprendus įgyvendinti bet kurią iš šių pasirinkčių, ji teisės aktų leidėjams turėtų pateikti teisės akto pasiūlymą, prie kurio turėtų būti pridėtas pagal pažangaus reglamentavimo principus atliktas išsamus poveikio vertinimas.

4.1.        A pasirinktis. 2020 m. ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą padidinti iki 30 %

Jei, esant tinkamoms sąlygoms, ES padidintų savo išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslą iki 30 % 2020 m., kaip ne kartą yra patvirtinusi Europos Taryba, reikėtų pakoreguoti ES ŠESD ATLPS rinkoje esančių ATL skaičių. Tai būtų galima padaryti arba galutinai išimant iš apyvartos ATL, arba peržiūrint metinį linijinį mažinimo koeficientą, – abu mechanizmai plačiau aprašyti kaip B ir C pasirinktys. Jei 3 etape būtų nustatyta platesnių užmojų viršutinė ATL skaičiaus riba, tai turėtų poveikį anglies dioksido rinkai po 2020 m.

Komisija jau anksčiau išnagrinėjo galimus padarinius, jei iš apyvartos būtų išimtas toks skaičius ATL[5], kad iki 2020 m. nustatyta ES ŠESD ATLPS viršutinė ATL skaičiaus riba būtų priderinta prie bendro 30 % ŠESD mažinimo tikslo, palyginti su 1990 m., ir prie ES sutarto iki 2050 m. siektino ilgalaikio 80–95 % tikslo, palyginti su 1990 m. Toks ATL skaičius būtų lygus maždaug 1,4 mlrd. Be to, Komisija išnagrinėjo susijusį poveikį valstybių narių lygmeniu[6].

Pasirinkus šią pasirinktį reikėtų ne tik pakeisti ES ŠESD ATLPS rinkoje naudojamų ATL skaičių, bet toks pasirinkimas taip pat turėtų poveikį pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo nustatytiems tikslams[7].

4.2.        B pasirinktis. Tam tikro skaičiaus ATL išėmimas iš apyvartos 3 etape

ATL perteklius gali būti sumažintas iš apyvartos visam laikui išimant tam tikrą skaičių 3 etapo ATL. Tokiai priemonei įgyvendinti reikia pirminės teisės, ir ji galėtų būti įgyvendinta atskiru Europos Parlamento ir Tarybos priimtinu sprendimu, o ne kaip visapusiška ES ŠESD ATLPS direktyvos peržiūra. Ši priemonė padėtų 3 etape visapusiškai užtikrinti platesnės teisinės ŠESD ATLPS teisinį stabilumą.

Šios pasirinkties tikslas – sumažinti 3 etape į apyvartą išleidžiamų ATL skaičių, visam laikui sumažinant aukcionuose numatytų parduoti ATL skaičių. Ši pasirinktis neturėtų jokio poveikio nemokamai skiriamiems arba šiuo metu turimiems ATL.

Ši priemonė gali būti veiksminga sprendžiant bendrą viso 3 etapo pasiūlos ir paklausos pusiausvyros trūkumo klausimą. Ji padėtų apčiuopiamu skaičiumi padidinti 2020 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą ir taip (iš dalies) atnaujinti 2008 m. klimato ir energetikos priemonių pakete apibrėžtą užmojo mastą, tačiau ji neturėtų tiesioginio poveikio sistemai po 2020 m. Ši priemonė padėtų 3 etape sumažinti ATL perteklių ir, priklausomai nuo iš apyvartos išimtų ATL skaičiaus, užtikrinti, kad ŠESD ATLPS prisidėtų siekiant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Žinoma, galima svarstyti įvairius negrąžinamo ATL išėmimo iš apyvartos kiekybinius variantus ir tvarkaraščius.

4.3.        C pasirinktis. Išankstinė metinio linijinio išmetamųjų teršalų mažinimo koeficiento peržiūra

Bendras ATL skaičius mažėja vidutiniam metiniam bendram leidimų, skirtų 2008–2012 m., skaičiui kasmet taikant 1,74 % linijinį koeficientą. Kol dar neatlikta jokių ŠESD ATLPS direktyvos pakeitimų, šis linijinis koeficientas taikomas ir laikotarpiui po 2020 m. Direktyvoje numatyta, kad po 2020 m. linijinis koeficientas turi būti peržiūrėtas, siekiant iki 2025 m. priimti sprendimą jį pakeisti. Ši peržiūra galėtų būti atlikta anksčiau, nes, priklausomai nuo peržiūrėto koeficiento įsigaliojimo laiko, bendras išduodamų ATL skaičius galėtų būti sumažintas jau 3 etape.

Ši struktūrinė priemonė ne tik galėtų padėti spręsti pusiausvyros trūkumo klausimą ir (iš dalies) atnaujinti užmojo mastą iki 2020 m., bet ir turėtų poveikį užmojo mastui po 2020 m. Galėtų būti nustatytas toks linijinis koeficientas, kuris derėtų su bendru ES tikslu išmetamas ŠESD sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m.[8], kaip aprašyta A pasirinktyje. Taikant dabartinį linijinį koeficientą ŠESD ATLPS viršutinė ATL skaičiaus riba iki 2050 m. būtų sumažinta tik šiek tiek daugiau nei 70 %, o tai neatitinka ES sutarto ilgalaikio tikslo išmetamųjų teršalų kiekį iki 2050 m. sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m. Tai pabrėžiama Komisijos paskelbtame Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane[9].

Todėl ankstyva linijinio koeficiento peržiūra taip pat turi poveikį laikotarpiui po 3 etapo. Šiuo laikotarpiu esminį poveikį rinkai turi kai kurie kiti svarbūs politikos klausimai, pavyzdžiui, kaip padidinti ES konkurencingumą svarbiausių mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityje, ryšys su ES politikos programa po 2020 m., sąsajos su tarptautinėje anglies dioksido rinkoje vykstančiais pokyčiais ir anglies dioksido nutekėjimo rizika. Keičiant linijinį koeficientą reikėtų spręsti ir šiuos klausimus.

4.4.        D pasirinktis. ES ŠESD ATLPS taikymo srities išplėtimas apimant kitus sektorius

Pagal ketvirtą struktūrinę pasirinktį būtų galima įtraukti sektorius, kuriems ekonomikos sąlygos turi mažesnį poveikį. 2009 m. ES ŠESD ATLPS sektorių išmetamieji teršalai sumažėjo daugiau nei 11 %, o sektoriuose, kuriems ši sistema netaikoma, išmetamieji teršalai sumažėjo tik apie 4 %. Šį skirtumą iš dalies galima paaiškinti skirtingu ekonomikos krizės poveikiu atskiriems sektoriams.

Todėl ES ŠESD ATLPS galėtų būti pradėta taikyti kitam su energija susijusiam CO2 kiekiui, išmetamam sektoriuose, kuriems ši sistema šiuo metu netaikoma, pavyzdžiui, kituose sektoriuose sunaudojamam kurui. Tai galėtų būti naujas žingsnis tolesnėje Europos anglies dioksido rinkos raidoje. Tai derėtų su tokiais galimais energetikos sistemos pokyčiais, kaip didesnis elektros energijos, dujų ir biomasės vartojimas visuose su energija susijusiuose sektoriuose, iki 2050 m. pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

ES ŠESD ATLPS visapusiškiau taikant visiems su energija susijusiems išmetamiesiems teršalams, gerokai išsiplėstų su išmetamaisiais teršalais susijusių priemonių taikymo sritis, o tai galėtų turėti poveikį bendram užmojų mastui, kuris priklausytų nuo sektoriams, kuriems būtų taikoma ES ŠESD ATLPS, numatytos viršutinės ATL skaičiaus ribos. Reikėtų spręsti kelis politikos klausimus, pavyzdžiui, kas būtų įpareigotas teikti išmetamųjų teršalų ataskaitas ir grąžinti ATL – degalų gamintojai ar naudotojai, o gal reikėtų nustatyti tam tikrą mišrią sistemą. Todėl šiai priemonei įgyvendinti reikalinga išsamesnė analizė, įskaitant tai, kaip ši priemonė būtų susijusi su šiuose sektoriuose įgyvendinama politika.

4.5.        E pasirinktis. Apriboti galimybę gauti tarptautinių kreditų

ES ŠESD ATLPS rinkoje tarptautinius kreditus leista naudoti visų pirma siekiant mažinti su reikalavimų vykdymu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į išskirtinius makroekonominius pokyčius ir į tai, kad išmetamųjų teršalų lygis yra daug mažesnis už viršutinę ATL skaičiaus ribą, 2008–2020 m. laikotarpiu tarptautinių kreditų kiekybinė riba yra gana aukšta, ir tai daugiausia lemia pertekliaus kaupimąsi. Be tarptautinių kreditų ES ŠESD ATLPS perteklius iki 2020 m. galėtų sudaryti tik ketvirtį (25 %) šiuo metu tikėtino pertekliaus.

4 etape galima būtų sukurti tokią teisinę sistemą, pagal kurią nuo pat pradžių nebūtų leidžiama naudoti tarptautinių kreditų arba būtų labai apribotos galimybės jų gauti. Taip vietoje ES ŠESD ATLPS atliekamų išorinių pinigų pervedimo ir technologijų perdavimo operacijų atsirastų daugiau tikrumo Europoje imantis veiksmų, o tai atitinkamai paskatintų vietos investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Tačiau tai gali reikėti derinti su neigiamu poveikiu kapitalo judėjimui ir technologijų perdavimui besivystančioms šalims.

Trumpalaikius staigius paklausos pokyčius ES ŠESD ATLPS rinkoje galima būtų sušvelninti pasinaudojant šioje sistemoje likusiu pertekliumi, ir dėl to nebūtinas didelis tarptautinių kreditų skaičius. Daugiau lankstumo, susijusio su galimybe gauti tarptautinių kreditų, galima būtų numatyti didelio ir ilgalaikio kainų augimo atveju. Toks mechanizmas galėtų veikti panašiai, kaip aprašyta direktyvos 29a straipsnyje, tačiau jį taikant perteklius nesikauptų taip greitai, kaip dabar.

Be to, esant tinkamoms tarptautinėms sąlygoms galėtų būti įtvirtinta viršutinė ATL skaičiaus riba, o atsiradus daugiau galimybių gauti tarptautinių kreditų dar labiau sumažėtų išlaidos. Reikėtų pasirūpinti, kad taršai tik šiek tiek sumažinti nebūtų vėl išleidžiama per daug pinigų, kaip atsitiko, pavyzdžiui, tarptautinių kreditų, gautų vykdant tam tikrus pramoninius dujų projektus, atveju.

4.6.        F pasirinktis. Pasirinktiniai kainų valdymo mechanizmai

Siekiant įgyvendinti ES tikslą skatinti išmetamuosius teršalus mažinti kuo ekonomiškiau ir ilgainiui užtikrinti laipsnišką ir nuspėjamą išmetamųjų teršalų mažinimą, ES ŠESD ATLPS yra sukurta kaip kiekiu grindžiama priemonė, pagal kurią išduodamas iš anksto nustatytas ATL skaičius, nuo kurio priklauso aplinkosauginiai rezultatai. Anglies dioksido rinkos kainą trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu lemia ATL trūkumas ir lankstumas, kurį suteikia galimybės vykdyti prekybą. Siekiant sumažinti nepastovumą ir išvengti kainų kritimo dėl laikino pasiūlos ir paklausos neatitikimo, galėtų būti sukurti du mechanizmai, kurie padėtų laikinai palaikyti anglies dioksido kainą.

Kadangi nuo trečiojo prekybos laikotarpio didelė dalis ATL bus parduodami aukcionuose, diskutuota dėl visų pirma pirminėje rinkoje, t. y. aukcionuose, taikytinos apatinės anglies dioksido kainos ribos[10]. Nustačius apatinę anglies dioksido kainos ribą atsirastų daugiau tikrumo dėl mažiausios kainos, todėl būtų siunčiamas geresnis signalas investuotojams.

Kita galimybė būtų sukurti mechanizmą, kurį būtų galima taikyti tuo atveju, kai anglies dioksido kainai poveikį darytų didelis laikinas pasiūlos ir paklausos pusiausvyros nebuvimas, t. y. ATL pasiūlą būtų galima reguliuoti pasinaudojant kainų valdymo rezervu. Jei sumažėjus paklausai per daug kristų kaina, t. y. ji būtų žemesnė už tą, dėl kurios galėtų sutrikti tinkamas rinkos veikimas, į tokį rezervą galėtų būti dedamas tam tikras skaičius aukcionuose planuotų parduoti ATL. Priešingu atveju, ATL galėtų būti iš to rezervo palaipsniui paimami. Iš pradžių rezervą būtų galima papildyti 3 etapo aukcionuose parduotinų ATL skaičių sumažinant tokiu skaičiumi, kuris būtų lygus didelei daliai sukaupto pertekliaus. Taisyklių sąvade būtų galima numatyti iš apyvartos galutinai išimti kai kuriuos ATL, jei rezervo dydis viršytų tam tikrą ribą.

Taikant pasirinktinius kaina grindžiamus mechanizmus, tokius kaip apatinė anglies dioksido kainos riba ir rezervas, kuriais siekiama aiškaus anglies dioksido kainos tikslo, pakistų esminis dabartinės ES ŠESD ATLPS, kaip kiekiu grindžiamos rinkos priemonės, pobūdis. Tokiems mechanizmams taikyti reikalinga valdymo tvarka, įskaitant sprendimų dėl apatinės kainų ribos arba kainų lygio, kuriam esant būtų galima pasinaudoti rezervu, priėmimo tvarką. Šie mechanizmai turi neigiamą aspektą – juos taikant anglies dioksido kaina visų pirma gali tapti administracinių ir politinių sprendimų (arba su jais susijusių ketinimų), o ne rinkos pasiūlos ir paklausos sąveikos rezultatu.

Dėl tokio pasirinktinio kainų valdymo gali kilti keletas mechanizmų plėtojimo klausimų, kurie yra esminiai siekiant veiksmingo priemonės įgyvendinimo, pradedant nuo tinkamo kainų lygio nustatymo. Pavyzdžiui:

· Jei, taikant šią priemonę, dėl per žemų kainų iš aukcionų proceso išimti ATL nebūtų panaikinami, nebūtų pasiekta jokios papildomos aplinkosauginės naudos nei ta, kuri priklauso nuo nustatytos viršutinės ATL skaičiaus ribos.

· Jei būtų nustatyta per aukšta apatinė kainos riba arba per aukšta mažiausia aukciono kaina, anglies dioksido kaina iš esmės taptų nekintama, sumažėtų lankstumas ir išaugtų išlaidos. Jei jos būtų nustatytos per žemos, kad būtų tinkamos taikyti, jos būtų neveiksmingos siekiant spręsti nustatytas problemas ir suteikti daugiau tikrumo dėl kainos.

· Apatinė anglies dioksido kainos riba arba mažiausia aukciono kaina suteiktų daugiau tikrumo investuotojams į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir šių technologijų tiekėjams, tačiau technologijų proveržio atveju ŠESD ATLPS dalyviai ir visuomenė galėtų patirti per daug išlaidų mažindami išmetamuosius teršalus, nes tokiais atvejais šios išlaidos labai sumažėja.

Be to, taikant tokius pasirinktinius mechanizmus gali kilti klausimų dėl tolesnės tarptautinės anglies dioksido rinkos plėtros, nes dėl to būtų sunkiau rasti sąsajų su kitomis ATL prekybos sistemomis.

5.           Išvados

Įgyvendinant ES ŠESD ATLPS buvo sukurta veikianti rinkos infrastruktūra ir likvidi rinka, ES mastu siunčianti anglies dioksido rinkos signalą. Tai padėjo realiai sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, atsižvelgiant į 2020 m. ES tikslus. Tačiau krizės padariniai ir tam tikros su perėjimu į 3 etapą susijusios reguliavimo nuostatos lėmė didelį pasiūlos ir paklausos pusiausvyros trūkumą artimiausiu laikotarpiu, kuris gali turėti ir ilgalaikių neigiamų padarinių. Jei ši problema nebus sprendžiama, toks pusiausvyros trūkumas gali ES ŠESD ATLPS dalyviams iš esmės trukdyti ekonomiškai efektyviai siekti ŠESD ATLSP tikslo kituose etapuose, kai reikės įgyvendinti daug griežtesnius nei šiandien vidaus išmetamųjų teršalų tikslus. ŠESD ATLPS – pagrindinis Europos klimato kaitos politikos ramstis – sukurtas kaip technologiškai neutralus, ekonomiškai efektyvus ir suderintas vidaus rinkos ir, visų pirma, energijos vidaus rinkos elementas.

Todėl Komisija siūlo imtis veiksmų dviem kryptimis:

Pirma, siekdama spręsti greito pasiūlos didėjimo pereinamuoju laikotarpiu į 3 etapą klausimą, Komisija siūlo pakeisti aukcionų tvarkaraštį ir prašo Klimato kaitos komiteto iki metų pabaigos pateikti nuomonę dėl Aukcionų reglamento pakeitimo projekto, kad rinkos dalyviams būtų užtikrintas tikrumas. Siekiant pašalinti bet kokį teisinį netikrumą, Parlamentas ir Taryba kviečiami skubiai priimti siūlomus nedidelius ES ŠESD ATLPS direktyvos pakeitimus, skirtus susijusiai nuostatai paaiškinti[11], ir tuomet leisti Komisijai greitai priimti Aukcionų reglamento pakeitimą.

Antra, struktūrinės priemonės turėtų būti nedelsiant aptartos ir išnagrinėtos su suinteresuotomis šalimis. Šiose diskusijose būtų galima pasinaudoti 2050 m. mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos ir energetikos pagrindinių veiksmų planuose išdėstytomis įžvalgomis. Aukcionų tvarkaraščio keitimas yra tik artimiausiu laikotarpiu taikoma laikina priemonė, kuri padėtų užtikrinti didesnį stabilumą 3 etape ir tolygesnį pertekliaus kaupimąsi. Ji nepadėtų išspręsti struktūrinio pertekliaus klausimo. Šiam klausimui spręsti reikėtų pasinaudoti tokia struktūrine priemone, kuri ATL pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai turėtų didesnį ir nuolatinį poveikį. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai šioje ataskaitoje išvardytų pasirinkčių ypatumai.

2 lentelė. Įvairių pasirinkčių ypatumai

Pasirinktis || Poveikis pasiūlai ar paklausai || Diegimo greitis || Užmojų masto pokyčiai po 2020 m. || Poveikis nemokamų ATL skyrimui

a. ES ŠESD mažinimo tikslą padidinti iki 30 % || Pasiūlai || Priklausomai nuo mechanizmo* || Priklausomai nuo mechanizmo* || Priklausomai nuo mechanizmo*

b. Tam tikro skaičiaus ATL išėmimas iš apyvartos || Pasiūlai || Palyginti didelis || Ne || Ne

c. Ankstyva linijinio išmetamųjų teršalų mažinimo koeficiento peržiūra || Pasiūlai || Mažas || Taip || Taip

d. Taikymo srities išplėtimas || Paklausai || Mažas || Priklausomai nuo sumanymo || Ne

e. Naudojimosi tarptautiniais kreditais taisyklės || Pasiūlai || Mažas || Ne || Ne

f. Pasirinktinis kainų valdymas || Pasiūlai || Mažas || Ne** || Ne

*Tai priklauso nuo mechanizmo, kuris būtų naudojamas ŠESD mažinimo tikslui padidinti, ypatumų ir tuos ypatumus atitinka, pvz., ATL išėmimas iš apyvartos arba linijinio išmetamųjų teršalų mažinimo koeficiento peržiūra. **Darant prielaidą, kad taikant mechanizmus nebūtų panaikinti laikinai aukcionuose neparduodami ATL.

Pagal kiekvieną pasirinktį būtų daromas poveikis pasiūlai arba paklausai, tačiau reikės skirti daugiau laiko kai kurioms pasirinktims išnagrinėti, priimti su jomis susijusius sprendimus ir vėliau juos įgyvendinti. Be to, skirtingos pasirinktys turėtų skirtingą poveikį tikrumui rinkoje trumpuoju laikotarpiu, ir reikės išsamiau išnagrinėti jų sąveiką su kitomis politikos sritimis, tokiomis kaip atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo politika.

Komisija kviečia suinteresuotąsias šalis išsakyti savo nuomonę dėl struktūrinių pasirinkčių ir netrukus pradės oficialų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis procesą.

[1]               Direktyva 2003/87/EB.

[2]               Tarptautinį kreditą panaudojus reikalavimams vykdyti lieka nepanaudotas vienas apyvartinis taršos leidimas, kuris neturi būti panaudojamas reikalavimams vykdyti. Taigi, tarptautinius kreditus naudojant reikalavimams vykdyti didėja apyvartinių taršos leidimų, kuriais galima pasinaudoti rinkoje, perteklius.

[3]               http://www.eib.org/about/news/ner-300.htm.

[4]               Daugiau informacijos galima rasti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Informacija apie ES taršos leidimų sistemą, apie aukcionuose parduodamą ir laisvai paskirstomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų kiekį ir apie poveikį leidimų pertekliui iki 2020 m.“ (SWD (2012) 234 final).

[5]               Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie komunikato „Galimybių sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 20 % analizė ir anglies dioksido nutekėjimo rizikos vertinimas“, (SEC(2010) 650).

[6]               Prie komunikato pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Galimybių sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį daugiau nei 20 % analizė. Valstybių narių rezultatai“, SWD(2012) 5 final.

[7]               Sektorių, kuriems netaikoma ES ŠESD ATLPS, tikslai nustatyti Sprendime Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

[8]               Dėl to automatiškai nepakinta sektorių, kuriems netaikoma ES ŠESD ATLPS ir kurių tikslai nustatyti Sprendime Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, užmojų mastas.

[9]               COM(2011) 112 galutinis, Komunikatas „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“

[10]             Ši sąvoka skiriasi nuo Aukcionų reglamente jau numatytos mažiausios aukciono kainos. Mažiausia aukciono kaina – tai slapta mažiausia galutinė aukciono kaina, grindžiama prieš aukcioną galiojančia ATL rinkos kaina. Jei galutinė aukciono kaina yra daug mažesnė už šią mažiausią kainą, tai greičiausiai rodo, kad aukcionas turi trūkumų. Atsižvelgiant į anglies dioksido rinkos siunčiamo aiškaus kainos signalo tikslą, Aukcionų reglamente reikalaujama, kad esant tokiai žemai galutinei kainai aukcionas būtų atšauktas.

[11]             Sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant paaiškinti nuostatas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminų, pasiūlymas, COM(2012) 416.