KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Kroatijos rengimosi narystei Europos Sąjungoje išsamios stebėjimo ataskaitos svarbiausios išvados

1.         Įžanga

Stojimo derybos su Kroatija užbaigtos 2011 m. birželio mėn. Komisijai pateikus palankią nuomonę, Europos Parlamentui pritarus ir Tarybai parengus sprendimą dėl Kroatijos stojimo, 2011 m. gruodžio 9 d. pasirašyta Stojimo sutartis (OL L 112, 2012 4 24). Kroatija Stojimo sutartį ratifikavo ir 2013 m. liepos 1 d. taps Europos Sąjungos valstybe nare, su sąlyga, kad visos valstybės narės ratifikuos Stojimo sutartį. Kaip stojančiajai valstybei Kroatijai pereinamuoju laikotarpiu iki stojimo suteiktas aktyvios stebėtojos statusas.

Per derybas Kroatija prisiėmė įvairių įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti vėliausiai iki stojimo datos, nebent susitarta dėl konkrečių pereinamojo laikotarpio priemonių.

2011 m. spalio mėn. paskelbtame strateginiame dokumente ir ataskaitoje ir 2012 m. balandžio mėn. paskelbtoje Kroatijos pasirengimo narystei stebėjimo ataskaitoje[1] Komisija apžvelgė Kroatijos padarytą pažangą rengiantis narystei. Komisija taip pat nustatė keletą sričių, kuriose toliau būtina daryti pažangą, kad būtų visiškai patenkinti visi narystės reikalavimai. Kroatija parengė veiksmų planą, kad būtų atsižvelgta į balandžio mėn. paskelbtos stebėjimo ataskaitos išvadas. Veiksmų planas įgyvendinamas, jau priimta nemažai priemonių. Visų pirma tęsiamas laivų statyklos „Brodosplit“ restruktūrizavimas, toliau vyksta derybos dėl „3.Maj“ ir „Brodotrogir“ privatizavimo ir restruktūrizavimo susitarimų. Buvo tęsiamas teismų reformos strategijos ir jos veiksmų plano įgyvendinimas, baigiama rengti patikslinta strategija. Vyriausybė pateikė naujo teisės aktų vykdymo užtikrinimo įstatymo projektą Parlamentui. Toliau siekta rezultatų kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, imtasi pradinių veiksmų, kad būtų sukurta Interesų konfliktų prevencijos komisija. Pagrindinių teisių srityje priimti kovos su diskriminacija įstatymo pakeitimai ir priimtas naujas Ombudsmeno įstatymas. Vyko intensyvios derybos su Bosnija ir Hercegovina, kad būtų sprendžiami iki šiol neišspręsti sienų valdymo klausimai. Pažanga padaryta derinant teisės aktus su Paslaugų direktyva ir profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo srityje. 2012 m. liepos mėn. nustojo galioti judriojo ryšio paslaugoms taikyta mokestinė priemonė.

Remdamasi Stojimo akto 36 straipsniu, Komisija atidžiai stebi visus per stojimo derybas Kroatijos prisiimtus įsipareigojimus, visų pirma susijusius su konkurencijos politika, teisminėmis institucijomis, pagrindinėmis teisėmis ir laisve, saugumu bei teisingumu. Stojimo aktu Komisija įgaliojama 2012 m. rudenį Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti išsamią stebėjimo ataskaitą.

Šiame komunikate apibendrinamos pagrindinės išvados, pateiktos išsamioje vertinimo ataskaitoje, kurioje vertinama Kroatijos pasirengimo narystei pažanga, padaryta nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., apskritai vertinamas pasirengimo narystei lygmuo ir nurodomos sritys, kuriose būtina imtis papildomų pastangų, kad 2013 m. liepos 1 d. Kroatija būtų pasirengusi narystei.

Kroatijos pasirengimas ataskaitoje vertinamas remiantis 1993 m. Kopenhagoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos nustatytais politiniais ir ekonominiais narystės kriterijais ir reikalavimu priimti ir įgyvendinti ES acquis.

Šis vertinimas grindžiamas Komisijos surinkta ir išanalizuota informacija, Kroatijos pateiktais duomenimis, taip pat valstybių narių, tarptautinės ir pilietinės visuomenės organizacijų informacija, gauta palaikant nuolatinius ryšius su Komisija. Šioje ataskaitoje taip pat atsižvelgta į Komisijos išvadas, pateiktas atnaujintose stebėsenos lentelėse – darbinėje priemonėje, kurios paskirtis – nuodugniai stebėti visus Kroatijos per derybas prisiimtus įsipareigojimus.

Šia ataskaita Komisija taip pat siekia padėti Kroatijai toliau rengtis narystei.

2.         kaip Kroatija atitinka kopenhagos kriterijus. išvadų santrauka

2.1       Politiniai kriterijai

Kroatija toliau atitinka politinius kriterijus. Visose srityse, kurioms taikomi politiniai kriterijai (institucijų, užtikrinančių demokratiją, stabilumas, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagarba mažumoms bei jų apsauga), tęsti darbai ir jau matomi konkretūs rezultatai.

2011 m. gruodžio mėn. parlamento rinkimai vyko pliuralistinėje aplinkoje ir buvo veiksmingai ir skaidriai administruoti. Darbai pradėti ir būtina siekti tinkamiau administruoti rinkėjų sąrašus. Viešojo administravimo institucijų srityje būtina toliau didinti valstybės tarnautojų profesionalumą. Turi būti užbaigta rengti ir veiksmingai įgyvendinama atitinkama teisinė sistema, kad būtų sukurta šiuolaikiška, patikima, skaidri ir į piliečius orientuota valstybės tarnyba. Atsižvelgiant į neseniai vykusį esminį viešojo administravimo institucijų restruktūrizavimą ir prisiimtą papildomą atsakomybę, susijusią su ES naryste, Kroatija turėtų nedelsdama šalinti išsamioje stebėjimo ataskaitoje nustatytus administracinių pajėgumų trūkumus ir užtikrinti, kad tai neturėtų poveikio pasirengimo ES narystei užbaigimui.

Toliau dėtos pastangos, kad būtų sustiprintas teisminių institucijų nepriklausomumas, atskaitomybė, nešališkumas ir profesionalumas. Pertvarkyta Valstybinė teisėjų taryba (VTS) ir Valstybinė prokurorų taryba (VPT) toliau veikė nepriklausomai. Skirdamos teismo pareigūnus abi tarybos laikėsi skaidrių, vienodų ir objektyvių kriterijų. Turi būti tobulinamas tarnybų veikimas, visų pirma, kad jos atliktų daugiau joms pavestų užduočių, įskaitant sistemingą ir nuodugnų turto deklaracijų tikrinimą ir aktyvų drausminių procedūrų taikymą. Būtina tobulinti naujų teisėjų ir prokurorų atrankos ir skyrimo procedūras. Kroatija toliau įgyvendino įvairias teisminių institucijų sistemos veiksmingumo didinimo priemones. Per pastaruosius 18 mėnesių sumažėjo nebaigtų nagrinėti senų baudžiamųjų bylų, tačiau išaugo senų civilinių bylų skaičius. Susirūpinimą kelia tai, kad daugėja neišspręstų bylų, daugiausia civilinių, komercinių, nusižengimų ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo bylų skaičius. 2012 m. liepos mėn. vyriausybės priimtą patikslintą teisės aktų vykdymo užtikrinimo įstatymą turi priimti parlamentas ir jis turi būti įgyvendinamas, kad būtų pasiekta tolesnių konkrečių rezultatų.

Veikia tinkama teisinė ir institucinė kovos su korupcija sistema, toliau siekiama jos įgyvendinimo rezultatų. Teisėsaugos institucijos aktyviai atlieka savo funkcijas, visų pirma su aukšto lygio pareigūnais susijusiose bylose. Būtina spręsti vietos valdžios pareigūnų korupcijos, visų pirma viešojo pirkimo srityje, problemą. Taikydama įvairias prevencines teisines priemones, Kroatija pasiekė geresnių rezultatų sustiprintų prevencinių priemonių srityje. Tačiau Kroatija kol kas iki galo neįgyvendino Interesų konfliktų prevencijos įstatymo ir atmetė ankstesnes nuostatas, susijusias su narystės kriterijais, taikomais viešųjų įmonių priežiūros ir direktorių valdybų nariams. Imtasi pradinių veiksmų Interesų konfliktų prevencijos komisijai kurti: 2012 m. rugpjūčio mėn. Parlamentas paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą dalyvauti komisijos narių atrankoje. Komisija turi būti nedelsiant sukurta ir pradėti veikti. Būtina skirti dėmesio įstatymo dėl teisės susipažinti su informacija taikymo sričiai ir įgyvendinimui. Kroatija padarė pažangą policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse. Dėtos pastangos, kad nacionalinės teisės aktai būtų suderinti su ES acquis ir kad būtų pasirengta įstojus į ES spręsti kovos su organizuotu nusikalstamumu problemas.

Apskritai žmogaus teisės gerbiamos ir užtikrinama mažumų apsauga, tačiau būtina daugiau dėmesio skirti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų teisėms. Gėjų paradai Splite ir Zagrebe vyko be didelių incidentų, Kroatijos vyriausybė ryžtingai siekė, kad jie būtų sklandžiai organizuoti.

Veiksmingai įgyvendinant mažumų apsaugos priemones, įskaitant Nacionalinį mažumų teisių konstitucinį aktą, mažumų ir kultūrinių teisių apsaugos srityje padaryta pažanga. Tačiau mažumų atstovų įdarbinimo lygmuo valstybės administravimo ir teisminėse institucijose tebėra mažesnis, nei reikalaujama minėtame akte. Laikantis Konstitucijos nuostatų 2011 m. gruodžio mėn. parlamento rinkimuose išrinkti aštuoni nacionalinių mažumų atstovai. Tačiau Kroatija turi toliau skatinti toleranciją mažumoms, visų pirma Kroatijos serbams, ir imtis priemonių asmenims, kuriems gali kilti grėsmė, kurie gali būti diskriminuojami, patirti priešiškumą ar smurtą, apsaugoti. Romų mažumos gyvenimo sąlygos yra itin prastos, jiems vis dar sunku gauti išsilavinimą, naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įsidarbinti ir gauti asmens dokumentus.

Padaryta pažanga sprendžiant pabėgėlių grįžimo klausimus, nors ir lėčiau, tačiau toliau įgyvendinamos aprūpinimo būstu programos. Būtina toliau užtikrinti tvarias pabėgėlių grįžimo sąlygas.

Karo nusikaltimų srityje Kroatija toliau bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir nagrinėja karo nusikaltimų bylas. Būtina tvirčiau kovoti su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus, nes už daugumą nusikaltimų dar turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Būtina imtis priemonių, kad liudytojai būtų apsaugoti ir kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti teismo procese, visų pirma nagrinėjant bylas, kurios perduotos specialioms kolegijoms. Regioninio bendradarbiavimo srityje Kroatija palaikė dialogą su kaimyninėmis šalimis, kad būtų sprendžiami likę dvišaliai klausimai. 2011 m. spalio mėn. Kroatijos Parlamento deklaracijoje dėl Europos vertybių skatinimo pietryčių Europoje pabrėžtas tvirtas šalies įsipareigojimas remti kitų regiono šalių pastangas rengiantis stojimui į ES. Kroatija toliau palaikė dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą karo nusikaltimų bylų srityje, teisminės institucijos, visų pirma prokurorai, tinkamai bendradarbiauja. Kroatija toliau aktyviai dalyvavo Sarajevo deklaracijos procese. 2012 m. balandžio mėn. Sarajeve surengta tarptautinių paramos teikėjų konferencija, kad būtų užtikrintas finansavimas sprendžiant visų regiono pabėgėlių, kurie dėl dešimto dešimtmečio ginkluotų konfliktų buvusioje Jugoslavijoje buvo perkelti, problemą. Kroatija turi skirti būtiną papildomą finansavimą.

Siekiant susitaikymo regione, būtina išsamiai peržiūrėti dingusių asmenų bylas.

Dvišalių santykių srityje pradėta tarptautinė arbitražo procedūra dėl Kroatijos ir Slovėnijos sienos, 2012 m. balandžio 13 d. surengtas pirmas arbitražo teismo procedūrinis posėdis. Turi būti siekiama pažangos sprendžiant ginčus dėl sienų su Serbija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina.

2.2       Ekonominiai kriterijai

Kroatijos ekonomika laikinai stabilizavosi 2011 m. viduryje, o metų pabaigoje vėl prasidėjo nuosmukis. 2012 m. pirmąjį pusmetį šalies ekonomika toliau traukėsi. 2011 m. dar labiau išaugo ir taip didelis nedarbas, biudžeto deficitas ir skola. Didelė užsienio skola tebėra pagrindinis ekonomikos pažeidžiamumo veiksnys.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Kroatija yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis. Griežtai įgyvendinus būtinas skubias struktūrines reformas Kroatija artimuoju laikotarpiu turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje.

Šalyje toliau laikytasi bendro politinio konsensuso dėl rinkos ekonomikos pagrindų. Atsižvelgiant į dabartinius apribojimus, makroekonominė politika iš esmės vykdyta tinkamai. Centriniam bankui pavyko išlaikyti valiutos kurso ir finansinį stabilumą ir kartu vykdyti santykinai lanksčią pinigų politiką, kai pagrindinis infliacinis spaudimas išliko žemas. Bankų sektorius toliau turėjo pakankamai kapitalo. Fiskalinėje srityje valdžios institucijos stengėsi suvaldyti didėjantį deficitą apribodamos išlaidas. Einamosios sąskaitos deficito lygis išliko žemas, nes iš naujo išaugusį importą kompensavo didėjantis eksportas. Bendroji užsienio skola, nors ir išliko didelė, bet buvo stabilizuota.

Struktūrinės reformos lėtai vyko tam tikrose srityse, pvz., privatizuojant ir restruktūrizuojant nuostolingai dirbančias įmones; kitose srityse reformos beveik nevykdytos. Visų pirma darbo rinkoje, kur toliau mažėjo ir taip žemas užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje lygmuo, reformos vos pradėtos vykdyti ir turi būti nedelsiant paspartintos. Investicinį klimatą toliau neigiamai veikė didelė reguliavimo našta, ilgos procedūros, teisinės aplinkos netikrumas, administracinių sprendimų nenuspėjamumas, visų pirma vietos lygmeniu, ir daug nemokestinių rinkliavų. Socialinės išmokos sudaro palyginti didelę viešojo biudžeto dalį ir vis dar nėra labai tikslingos. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti vidutinės trukmės fiskalinį tvarumą galėtų būti dar pagerintas biudžeto procesas. Tebėra labai svarbu padidinti viešųjų išlaidų veiksmingumą.

2.3       Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

Kalbant apie Kroatijos gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus, šalis toliau darė pažangą priimdama ir įgyvendindama ES teisės aktus ir baigia derinimo su acquis procesą. Tačiau Komisija nustatė, kad būtina dėti daugiau pastangų sprendžiant keletą konkrečių klausimų. Kroatijos valdžios institucijos turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog iki 2013 m. liepos 1 d. šalis būtų visiškai pasirengusi narystei, įskaitant administracinius pajėgumus, kurių reikia siekiant įgyvendinti acquis.

Remiantis Stojimo akto 36 straipsniu, daugiausia dėmesio skiriama konkurencijos politikai, teisminėms institucijoms, pagrindinėms teisėms ir laisvei, saugumui bei teisingumui.

8 skyrius. Konkurencijos politika

Kroatija apskritai daro pažangą vykdydama stojimo derybose prisiimtus su konkurencijos politika susijusius įsipareigojimus bei reikalavimus ir įstojusi į ES turėtų pajėgti įgyvendinti acquis. Nedelsiant turėtų būti pasirašytos sunkumus patiriančių laivų statyklų privatizavimo sutartys.

Kroatija suderino beveik visus antimonopolinės politikos, susijungimų ir valstybės pagalbos sričių teisės aktus. Kroatija dėjo pastangas, kad teisės aktai būtų tinkamai vykdomi. Kroatijos konkurencijos tarnyba veikia tinkamai ir yra funkciškai nepriklausoma; funkcijos atliekamos laikantis galiojančių teisės aktų. Susijungimų ir valstybės pagalbos kontrolės sistema veikia tinkamai.

Nuo 2011 m. spalio 1 d. Konkurencijos tarnyba priėmė 29 sprendimus ir 25 nuomones antimonopolinės politikos ir susijungimų srityse. Tarnyba Vyriausybei toliau teikia įstatymų projektų vertinimus ir kitas ekspertų nuomones.

Valstybės pagalbos srityje tarnyba priėmė 30 sprendimų, iš kurių 13 susiję su pagalbos priemonėmis ir 17 – su atskiromis pagalbos priemonėmis.

Kalbant apie Kroatijos įsipareigojimus teikti ataskaitas dėl plieno sektoriaus, Komisijai pirmosios ataskaitos pateiktos 2011 m gruodžio 15 d. ir 2012 m. birželio 18 d. laikantis per derybas nustatytų reikalavimų.

„Sisak“ gautos pagalbos dar negrąžino. 2011 m. spalio mėn. savininkai nusprendė uždaryti ir parduoti plieno gamyklą, todėl gamyba visiškai sustabdyta. „CSM Sisak“ savininkai plieno gamyklą pardavė naujam investuotojui – Italijos grupei „Danieli“.

Ataskaitoje taip pat pateikta atnaujinta informacija apie kitos plieno gamyklos – „Željezara Split“ – bankroto procedūrą.

Laikydamasi Stojimo Akto VIII priede nustatytų įsipareigojimų teikti ataskaitas dėl laivų statybos sektoriaus, 2012 m. sausio 16 d. Kroatija pateikė pirmąją kas šešis mėnesius teikiamą ataskaitą dėl sunkumus patiriančių laivų statyklų restruktūrizavimo. Laikantis su Komisijos tarnybomis sutartos metodikos, taikomos vertinant įgyvendinimą Kroatijoje, ataskaitoje pateikta informacijos apie priemones, kurių imtasi siekiant atkurti ekonominį gyvybingumą, apie panaudotą pagalbą, nuosavą įnašą ir gamybos pajėgumus. Ataskaitoje taip pat pateikta informacijos apie nuosavybės teisę reglamentuojančius susitarimus, atsižvelgiant į jūrų sektoriaus ekspropriaciją. 2012 m. liepos 16 d. Kroatija pateikė antrą kas šešis mėnesius teikiamą ataskaitą dėl Kroatijos laivų statybos sektoriaus restruktūrizavimo. Be to, Kroatija pateikė pirmąją ataskaitą dėl restruktūrizuojamų laivų statyklų metinės produkcijos.

2012 m. kovo mėn. priimtas pasiūlymas įsigyti laivų statyklą „Brodosplit“ ir Kroatija nurodė, kad privatizavimo sutartis bus netrukus pasirašyta. Kroatijos vyriausybė atmetė pasiūlymus įsigyti laivų statyklas „Kraljevica“ ir „Brodotrogir“, o pasiūlymą įsigyti laivų statyklą „3.Maj“ potencialus investuotojas atsiėmė. Vyriausybė nusprendė pradėti laivų statyklos „Kraljevica“ bankroto procedūrą ir mėginti iš naujo privatizuoti ir restruktūrizuoti laivų statyklas „Brodotrogir“ ir „3.Maj“.

Komisijai 2012 m. rugpjūčio mėn. priėmus palankų sprendimą Kroatija turi pasirašyti „Brodosplit“ privatizavimo sutartį ir turėtų pasistengti skubiai išspręsti „3.Maj“ ir „Brodotrogir“ klausimą, kad tenkintų Sutarties priede nustatytus reikalavimus iki stojimo datos restruktūrizuoti laivų statyklas.

Kalbant apie esamą pagalbą, Kroatija Komisijai pateikė 11 pagalbos priemonių, kurias stojimo dieną pageidaujama laikyti esama pagalba, sąrašą. Septynios iš šių priemonių įtrauktos į Stojimo aktą. Kroatija turi pateikti papildomos informacijos apie likusias priemones, kad Komisija galėtų užbaigti vertinimą.

23 skyrius. Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės

Kroatija apskritai daro pažangą vykdydama stojimo derybose prisiimtus su teisminėmis institucijomis ir pagrindinėmis teisėmis susijusius įsipareigojimus bei reikalavimus ir įstojusi į ES turėtų pajėgti įgyvendinti acquis 10 sričių, kaip nurodyta Stojimo akto VII priede. Tačiau šalis turi dėti daugiau pastangų stiprindama teisinę valstybę, tobulindama viešojo administravimo ir teismines institucijas, veiksmingai kovodama su korupcija ir užkirsdama jai kelią. Daugiausia dėmesio reikia skirti, kad būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn už šalyje padarytus karo nusikaltimus ir kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės ir mažumų apsauga.

1) Toliau užtikrinti veiksmingą teismų reformos strategijos ir jos veiksmų plano įgyvendinimą

Teismų reformos strategija ir jos veiksmų planas įgyvendinami laikantis numatytų terminų ir derinant tam tikrų sričių teisės aktus. Įsteigtos darbo grupės toliau tobulina konkrečius teisės aktus ir didina teisinių priemonių koordinavimą. Turi būti toliau tobulinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, taip pat atsižvelgiant į ilgalaikius teismų poreikius. Teisminėms institucijoms skirtas biudžetas išliko stabilus ir buvo apie 337 mln. EUR arba 0,7 proc. BVP. 2012 m. vasario mėn. įsteigta Teismų reformos strategijos įgyvendinimo stebėjimo taryba, daugiausia dėmesio skirianti teismo procesų veiksmingumui. 2011 m. spalio mėn. priimti Valstybinės teisėjų tarybos įstatymo pakeitimai, kad toliau būtų didinamos galimybės pagal poreikius perkelti teisminių institucijų darbuotojus.

2) Toliau stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, atskaitomybę, nešališkumą ir profesionalumą

Toliau įgyvendintos 2010 ir 2011 m. priimtos įvairios priemonės, skirtos teisminių institucijų nepriklausomumui, atskaitomybei, nešališkumui ir profesionalumui stiprinti. Pertvarkyta Valstybinė teisėjų taryba (VTS) ir Valstybinė prokurorų taryba (VPT) toliau veikė nepriklausomai.

Skirdamos teismo pareigūnus abi tarybos laikėsi skaidrių, vienodų ir objektyvių kriterijų. Nuo 2011 m. paskirti 63 teisėjai. Būtina tvirčiau įgyvendinti teisėjų ir prokurorų skyrimų pereinamojo laikotarpio sistemą, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą vertinant pokalbius žodžiu, kad visiems kandidatams būtų sudarytos vienodos sąlygos. Tai svarbu paskutiniais pereinamojo laikotarpio sistemos įgyvendinimo mėnesiais, t. y. iki 2012 m. gruodžio mėn. Įgyvendinant pereinamojo laikotarpio sistemą įgyta patirtimi turėtų būti remiamasi įgyvendinant naująją skyrimų sistemą, pasitelkiant 2013 m. sausio mėn. pradėsiančią veikti Valstybinę teismo pareigūnų mokyklą. Šia patirtimi taip pat turėtų būti pasinaudojama tobulinant pareigūnų perkėlimo į skirtingus postus atrankos procedūrą. Pirmoji Valstybinės teismo pareigūnų mokyklos studentų laida baigia antruosius mokslo metus. Tačiau smarkai vėluojama priimti antrąją laidą – 55 kandidatus. Kandidatų atranka vyko tik liepos mėn., o studijos turėjo prasidėti rugsėjo mėn.

VTS pradėjo įgyvendinti naująją teisėjų turto deklaravimo sistemą. Pažeidimus padariusiems teismų pareigūnams taikytos drausminės priemonės. Valstybės teisėjų taryba ir Valstybės prokurorų taryba aktyviau vykdė veiklą. Tačiau būtina toliau siekti naujosios drausminių procedūrų taikymo sistemos įgyvendinimo rezultatų.

Kad VTS ir VPT veiksmingiau atliktų funkcijas, turi būti skirta papildomų administracinių išteklių, jos turi įrodyti, kad atlikdamos daugiau joms pavestų užduočių ir sistemingai bei nuodugniai tikrindamos turto deklaracijas ir aktyviai taikydamos drausmines procedūras, jos veikia nepriklausomai ir laikosi atskaitomybės principo.

Reikia iš dalies pakeisti antrinius teisės aktus, kad būtų ribojamas teisėjų imunitetas, ir taip galutinai parengti šios srities teisės aktus; turėtų būti toliau konsultuojama elgesio kodekso taikymo klausimais.

Teisėjų akademija ir toliau veikė tinkamai. Toliau vykdytos profesinio mokymo, įskaitant pirminį mokymą, programos. Surengta daugiau su ES teisės aktais susijusio mokymo kursų. Teisėjų akademija aktyviau dalyvavo įvairioje su ES susijusioje veikloje. Kroatija ir Komisija pasirašė susitarimo memorandumą dėl dalyvavimo ES civilinės ir baudžiamosios teisenos programose. Deja, dėl sumažinto biudžeto (2012 m. skirtas biudžetas, palyginti su 2011 m., sumažintas apie 28 proc.) akademijos veikla apribota. Būtina visiškai parengti teisėjus, kad nuo stojimo jie taikytų ES teisės aktus ir teismo praktiką.

3) Toliau didinti teisminių institucijų veiksmingumą

Kroatija toliau taikė įvairias teisminių institucijų veiksmingumo didinimo priemones. Pirmąjį 2012 m. pusmetį neišnagrinėtų senų baudžiamųjų bylų skaičius sumažintas apie 12 proc., o senų civilinių bylų skaičius – apie 5 proc. Tačiau būtina dėti daugiau pastangų, kad dar labiau būtų sumažintas neišnagrinėtų civilinių ir komercinių bylų skaičius. Pirmąjį 2012 m. pusmetį užregistruota šiek tiek mažiau naujų bylų (844 218), palyginti su išnagrinėtų bylų skaičiumi (836 160).

Teisės aktų vykdymo užtikrinimo bylų skaičius pirmąjį 2012 m. pusmetį išaugo apie 5 proc., nors finansų agentūros FINA valdoma piniginių reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistema veikė tinkamai. 2012 m. liepos mėn. Vyriausybė Parlamentui pateikė pasiūlymų dėl naujo teisės aktų vykdymo užtikrinimo įstatymo, kuriuo nenumatyta kurti viešųjų antstolių sistemos. Jeigu naujoji sistema bus priimta, turės būti įrodytas jos pajėgumas užtikrinti teismo sprendimų ir vykdomųjų raštų vykdymą ir sumažinti neišnagrinėtų teisės aktų vykdymo užtikrinimo bylų skaičių. Būtina užtikrinti, kad aukštesnės instancijos teismai, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą, būtų tinkamai pasirengę nagrinėti didesnį bylų, vieno teismo perduodamų kitam, skaičių. Nors tam tikrais atvejais vėluota skiriant darbuotojus, 2012 m. sausio mėn. įsigaliojo naujoji administracinės teisenos sistema. Kroatija turi toliau ryžtingai įgyvendinti skubias ir trumpalaikes veiksmingumo didinimo priemones, visų pirma siekdama išnagrinėti daugiau bylų ir mažinti senų bylų skaičių.

Tam tikra pažanga padaryta teismų fizinės infrastruktūros ir kompiuterizavimo srityje. Tęsiant teismų racionalizavimo procesą teismai toliau jungiami. 33 municipaliniuose teismuose diegiama Integruoto bylų valdymo sistema (IBVS). Užbaigus šį procesą sistema veiks beveik visuose Kroatijos teismuose. Tačiau sistema galėtų būti taikoma visuose teismuose, įskaitant Aukščiausiąjį komercinių bylų teismą, ir Aukščiausiąjį nesunkių nusikaltimų teismą nesunkių nusikaltimų bylų tvarkymui. Tačiau būtina pažanga statistinių duomenų rinkimo ir analizavimo srityse, taip pat stebint bendrą teisminių procesų trukmę. Nesunkius nusikaltimus nagrinėjantys teismai galėtų turėti geresnę įrangą ir patalpas. Būtina didinti teisėjų judumą ir sukurti jų našumo vertinimo kriterijų sistemą.

4) Toliau gerinti šalyje padarytų karo nusikaltimų bylų nagrinėjimą teismuose

Kroatija toliau nagrinėja šalyje padarytų karo nusikaltimų bylas. Įgyvendinama strategija, kuria sprendžiama nebaudžiamumo problema; išnagrinėjus keletą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu nustatytų prioritetinių bylų sulaikyti asmenys, teiktos kaltinamosios išvados ir teismo sprendimai. Tačiau už daugumą nusikaltimų dar nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn. Toliau laikomasi labiau subalansuoto požiūrio į teismo procesus, daugiau bylų (87) perduota keturiems specializuotiems teismams. Imtasi priemonių liudytojams apsaugoti – tam tikruose teismuose teikiamos kokybiškesnės pagalbos liudytojams paslaugos. Karo nusikaltimų duomenų bazė turėtų būti atnaujinta, kad būtų galima atlikti išsamesnę analitinę informacijos paiešką, ir apskričių prokurorai turėtų ja veiksmingiau naudotis. Paskirtiems teisėjams rengiant specializuotą mokymą turėtų būti didinama teismų specializacija nagrinėti karo nusikaltimus ir jie turėtų pasirengti nagrinėti daugiau bylų. Kroatija turi spręsti liudytojų apsaugos ir jų dalyvavimo nagrinėjant karo nusikaltimus, visų pirma nagrinėjant bylas, kurios perduotos specialioms kolegijoms, problemą. Turėtų būti tęsiama bylų asmenims nedalyvaujant peržiūra. Dėl 2011 m. spalio mėn. priimto Įstatymo dėl buvusios Jugoslavijos nacionalinės armijos, buvusios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos ir Serbijos Respublikos teisminių institucijų tam tikrų teisės aktų galiojimo panaikinimo kilo klausimų dėl būsimo dvišalio bendradarbiavimo su Serbija nagrinėjant karo nusikaltimų bylas. Siekdamas užginčyti įstatymą Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl procedūrinių priežasčių. Kroatija kreipėsi į Serbiją siekdama išspręsti galimų neigiamų įstatymo pasekmių klausimą ir pradėjo technines derybas su Serbija dėl bendradarbiavimo susitarimo šioje srityje.

Daugiau pastangų turi būti dedama, kad būtų išspręsta nebaudžiamumo problema, nes dėl daugumos nusikaltimų dar turi būti priimti galutiniai sprendimai arba atlikti tyrimai. Kroatija turi spręsti liudytojų apsaugos ir jų dalyvavimo nagrinėjant karo nusikaltimus, visų pirma nagrinėjant bylas, kurios perduotos specialioms kolegijoms, problemą.

5) Siekti konkrečių rezultatų, grįstų veiksmingais, efektyviais ir nešališkais tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir teismo sprendimais organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylose visais lygmenimis, įskaitant aukšto lygio pareigūnų korupciją, ir tokiuose pažeidžiamuose sektoriuose, kaip viešasis pirkimas

Veikia tinkama teisinė ir institucinė kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu sistema, įgyvendinimo rezultatai geri. Teisėsaugos institucijos aktyviai atlieka savo funkcijas, visų pirma su aukšto lygio pareigūnais susijusiose bylose. Neseniai buvusiam valstybinės įmonės direktoriui pareikštas kaltinamasis nuosprendis, miesto merui ir Apygardos teismo teisėjui pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo pareigomis, politinei partijai pareikšti kaltinimai korupcija. Nors teisėsaugos institucijos ir toliau daugiausia dėmesio skiria sudėtingesnėms ir aukšto lygio pareigūnų byloms, bendras nagrinėjamų bylų skaičius mažėja.

Būtina spręsti vietos valdžios pareigūnų korupcijos, visų pirma viešojo pirkimo srityje, problemą. Būtina visose srityse griežčiau įgyvendinti turto arešto ir konfiskavimo teisinę sistemą.

Būtina skirti daugiau dėmesio sistemai, kuria remiantis tikrinamos prokuroro atmestos baudžiamosios bylos. Pagal dabartinę sistemą nėra galimybės nepriklausomai tikrinti valstybės prokurorų sprendimus atmesti pranešimus apie nusikaltimus.

Paskirta nemažai aukštų policijos pareigūnų. Turėtų būti užtikrintas Policijos įstatymo įgyvendinimas, visų pirma, kad policija būtų depolitizuota ir didinimas policijos pareigūnų profesionalumas.

6) Siekti konkrečių rezultatų taikant griežtesnes kovos su korupcija ir interesų konfliktais prevencines priemones

Įgyvendinama įvairias teisines priemones, pvz., susijusias su politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimu, teise susipažinti su informacija ir viešuoju pirkimu, Kroatija pasiekė gerų rezultatų sustiprintų prevencinių kovos su korupcija priemonių srityje. Tačiau Kroatija veiksmingai netaikė visų teisinių priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Kalbant apie politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą, priežiūros įstaiga –Valstybinė rinkimų komisija – buvo sustiprinta ir per 2011 m. gruodžio mėn. surengtus visuotinius rinkimus taikytos naujosios taisyklės nesukėlė jokių didelių sunkumų, buvo nustatyta vos keletas trūkumų. Įsteigta darbo grupė, kuri turi parengti gerosios patirties gaires, į kurias bus atsižvelgiama rengiant 2013 m. suplanuotus vietos valdžios rinkimus. Būtina užtikrinti veiksmingą politinių partijų finansavimo kontrolę, įskaitant ne rinkimų laikotarpiu.

Pradėtos taikyti naujosios teisę susipažinti su informacija reglamentuojančios taisyklės, teismus jau pasiekė pirmieji skundai. Tačiau Duomenų apsaugos tarnybai, kuriai pavesta įgyvendinti įstatymą, 2011 m kilo sunkumų stebint įgyvendinimą, nes ataskaitas jai pateikė mažiau nei pusė susijusių institucijų. 2011 m. jokiai įslaptintai informacijai netaikytas viešojo intereso kriterijus. Šiuo metu Administracinis teismas patvirtina tokių duomenų buvimą ir neleidžia su jais susipažinti. Turi būti parengta viešojo intereso kriterijaus taikymo įslaptintai informacijai praktika ir pakeisti teisės aktai.

Nuo 2012 m. sausio mėn. įsigaliojus naujajam Viešojo pirkimo įstatymui užtikrintas didesnis skaidrumas, taip pat skelbiama informacija apie faktinį sutarčių vykdymą. Svarbu, kad šis įstatymas būtų veiksmingai įgyvendinamas.

Nors 2011 m. pradžioje priimtas patobulintas ir griežtesnis Interesų konfliktų prevencijos įstatymas, naujoji Interesų konfliktų prevencijos komisija vis dar nepaskirta, o tai trukdo įgyvendinti įstatymą. Imtasi pradinių veiksmų Interesų konfliktų prevencijos komisijai kurti: 2012 m. rugpjūčio mėn. Parlamentas paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą dalyvauti komisijos narių atrankoje. Turto deklaracijų ir nepagrįsto turto tikrinimo sistema turi būti sustiprinta ir tinkamai įgyvendinama.

Ankstesnio įstatymo nuostatos, susijusios su kriterijais, taikomais viešųjų įmonių priežiūros ir direktorių valdybų nariams, buvo atmestos. Kroatija turi užtikrinti, kad būtų įdiegta griežta korupcijos prevencijos valstybinėse įmonėse sistema. Nedelsiant turi būti įsteigta Interesų konfliktų prevencijos komisija. Būtina toliau stiprinti politinės atskaitomybės ir korupcijos netoleravimo koncepciją.

7) Toliau stiprinti mažumų apsaugą, įskaitant veiksmingą Nacionalinių mažumų teisių konstitucinio akto (NMTKA) įgyvendinimą

Įgyvendinamas Nacionalinių mažumų teisių konstitucinis aktas. 2011 m. gruodžio mėn. vykusiose rinkimuose į Parlamentą išrinkti aštuoni nacionalinėms mažumoms atstovaujantys nariai. Vyriausybė ėmėsi tam tikrų priemonių, kad būtų įgyvendintas 2011 m. gegužės mėn. priimtas 2011–2014 m. mažumų užimtumo planas. Mažumų atstovų įdarbinimo lygmuo valstybės administravimo ir teisminėse institucijose tebėra mažesnis, nei reikalaujama Nacionalinių mažumų teisių konstituciniame akte. Nors tai galima iš dalies paaiškinti tuo, kad dėl bendros ekonomikos krizės įdarbinta santykinai mažai žmonių, būtina dėti daugiau pastangų, kad šis planas būtų įgyvendintas ir šis procesas būtų stebimas.

Kroatijoje tai pat reikia skatinti pakantumą mažumoms, visų pirma serbams, ir imtis atitinkamų priemonių asmenims, kuriems gali kilti grėsmė, kurie gali būti diskriminuojami, patirti priešiškumą ar smurtą, apsaugoti. Romų mažumos gyvenimo sąlygos yra itin prastos, jiems vis dar sunku gauti išsilavinimą, naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įsidarbinti ir gauti asmens dokumentus.

8) Toliau nagrinėti neišspręstus pabėgėlių grįžimo klausimus

Nors lėčiau, tačiau toliau įgyvendinamos grįžtančių pabėgėlių aprūpinimo būstu programos. Pagal 2011 m. kovo mėn. planą iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ketinta išnagrinėti likusius 2 350 prašymų; išnagrinėti 259 prašymai ir 139 šeimoms perduoti būstų raktai. Iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo patenkinta 1 305 prašymais suteikti pašalpą būstui daugiau, palyginti su nustatytu skaičiumi. Dar neišnagrinėti 106 skundai dėl būsto rekonstrukcijos. Toliau įgyvendinamas sprendimas dėl teisių į pensiją patvirtinimo. Kroatija su kaimyninėmis šalimis toliau dalyvavo Sarajevo deklaracijos procese, kurį įgyvendinant padaryta pažanga, visų pirma vykdant svarbų regioninio masto aprūpinimo būstu projektą. Prastai buvo įgyvendinama naujoji sistema, pagal kurią asmenys, kurie turi būti aprūpinti būstu, lengvatinėmis sąlygomis gali įsigyti būstą; beveik jokios pažangos nepadaryta dėl 15 atvejų, susijusių su nenumatytomis investicijomis. Būtina toliau užtikrinti tvarias pabėgėlių grįžimo sąlygas.

9) Toliau gerinti žmogaus teisių apsaugą

Apskritai žmogaus teisės toliau buvo gerbiamos. Tačiau galiojančios teisinės nuostatos turi būti taikomos griežčiau. Bendrasis ombudsmenas ir specializuoti ombudsmenai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žmogaus teisių apsaugą. Tačiau būtina užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į ombudsmeno rekomendacijas. Konstitucinis Teismas dėl procedūrinių priežasčių atšaukė įstatymą, kuriuo Ombudsmeno tarnyba būtų sujungta su Žmogaus teisių centru ir būtų prijungti trys specializuoti ombudsmenai, atsakingi už lyčių lygybę, vaikus ir neįgaliuosius. 2012 m. liepos mėn. priimtas naujas įstatymas, pagal kurį tarnybos nebus jungiamos. Ombudsmeno tarnybos turi būti stiprinamos, kad toliau būtų tobulinama žmogaus teisių apsaugos sistema. Tam būtina skirti tinkamą finansavimą ir patalpas, taip pat sukurti bendrą duomenų bazę.

Kroatija jau pasiekė konkrečių rezultatų įgyvendindama Kovos su diskriminacija įstatymą ir nusikaltimų dėl neapykantos teisės aktus. Būtina toliau siekti rezultatų ir užtikrinti, kad būtų taikomos atgrasančios sankcijos. 2012 m. rugsėjo mėn. Parlamentas priėmė Kovos su diskriminacija įstatymo pakeitimus. Gėjų paradai Splite ir Zagrebe vyko be didelių incidentų, Kroatijos vyriausybė ryžtingai siekė, kad jie būtų sklandžiai organizuoti. Lesbietės, gėjai, biseksualai ir transeksualai toliau kenčia nuo grasinimų ir išpuolių. Turi būti stiprinama nemokamos teisinės pagalbos teisinė sistema, kad teisinę pagalbą būtų lengviau gauti, ir stiprinamas NVO, kaip teisinės pagalbos teikėjų, vaidmuo.

10) Toliau visiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai

Kroatija toliau bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Kroatija nepasistūmėjo atlikdama tyrimą, kad būtų nustatyta dingusių karinių dokumentų, kurių reikalauja TBTBJ prokuratūra, buvimo vieta arba kad būtų išsiaiškinta, kas jiems nutiko. Teismas atmetė Kroatijos prašymą veikti kaip amicus curiae nagrinėjant apeliacinį skundą dėl 2011 m. balandžio 15 d. priimto nuosprendžio Kroatijos generolams Gotovinai ir Markačui. TBTBJ generalinis prokuroras parengė palankią ataskaitą dėl Kroatijos bendradarbiavimo su TBTBJ.

24 skyrius. Teisingumas, laisvė ir saugumas

Kroatija apskritai daro pažangą vykdydama stojimo derybose prisiimtus su teisingumu, laisve ir saugumu susijusius įsipareigojimus bei reikalavimus ir įstojusi į ES turėtų pajėgti įgyvendinti acquis. Daugiau pastangų turi būti dedama migracijos, vizų politikos, sienų valdymo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis ir terorizmu, kad būtų užtikrinta, jog iki stojimo Kroatija užbaigtų pasirengimą narystei.

Kroatija toliau derino migracijos srities teisės aktus su acquis ir pasirengimas šioje srityje beveik užbaigtas. 2011 m. sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius išaugo ir buvo 3 461. Per tą patį laikotarpį nustatyti 552 nelydimi nepilnamečiai migrantai, t. y. beveik dvigubai daugiau, palyginti su ankstesniais metais. Kroatija tinkamai bendradarbiauja su kitomis regiono šalimis readmisijos srityje; 2012 m. balandžio mėn. įsigaliojo susitarimas su Bosnija ir Hercegovina. Panašus susitarimas su Vokietija pasirašytas 2012 m. kovo mėn. Jezeve pradėtas statyti nepilnamečių ir kitų pažeidžiamoms grupėms priklausančių neteisėtų migrantų priėmimo centras. Būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų pradėti statyti du papildomi tranzitiniai neteisėtų migrantų priėmimo centrai. Kalbant apie migraciją, 2012 m. sausio mėn. įsigaliojo naujas Užsieniečių įstatymas, kuriuo Kroatijos teisės aktai toliau derinami su šios srities acquis. Turi būti nedelsiant tęsiamas naujosios migracijos strategijos rengimas.

Iki stojimo Kroatija turės įgyvendinti nelydimiems nepilnamečiams taikomą teisinę sistemą ir suteikti jiems tinkamą pagalbą, taip pat turės pradėti statyti naujus neteisėtų migrantų priėmimo centrus. Atsižvelgiant į tai, kad į šalį, visų pirma pasienio vietovėse, atvyksta daugiau migrantų, būtina numatyti alternatyvias laikinas priemones.

Kroatija beveik užbaigė prieglobsčio srities teisės aktų derinimą su acquis. Būtina užtikrinti pakankamus šios srities institucinius pajėgumus ir tinkamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į tai, kad šalyje nuolat daugėja prieglobsčio prašytojų.

2012 m. kovo mėn. priimtas įgyvendinimo teisės aktas dėl nemokamos teisinės pagalbos vykstant prieglobsčio procedūrai. Nuo 2012 m. sausio mėn. administraciniams teismams pavesta antrosios instancijos teismų funkcija nagrinėti prieglobsčio prašymus. Pasibaigus pereinamajam trijų mėnesių laikotarpiui 2012 m. kovo mėn. darbą baigė Prieglobsčio komisija. Naujuosiuose teismuose įdarbinti pirmieji teisėjai ir administracijos darbuotojai, pradėti rengti su prieglobsčiu susiję mokymai. Pabėgėliams vis dar kyla sunkumų praktiškai naudotis nacionalinės teisės aktuose jiems nustatytomis teisėmis. Turi būti toliau įdarbinami ir mokomi administracinių teismų teisėjai ir darbuotojai. 2011 m. prieglobsčio prašytojų skaičius, palyginti su 2010 m., smarkiai išaugo nuo 290 iki 807. Vidaus reikalų ministerija deda pastangas, kad prieglobsčio prašytojai, padedami NVO, galėtų naudotis tam tikromis paslaugomis, tačiau būtina užtikrinti, kad dalyvautų visos kitos ministerijos. Toliau rengtasi įgyvendinti Dublino ir Eurodac reglamentus: Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai ir pasienio policijos pareigūnai dalyvavo atitinkamose mokymo programose. Kroatija turės užtikrinti, kad pabėgėliai galėtų naudotis visomis teisėmis.

Vizų politikos srities teisės aktų derinimas pasistūmėjo į priekį ir turi būti tęsiamas, kad teisės aktai būtų visiškai suderinti su acquis vizų reikalavimų ir kelionės dokumentų srityse. 2012 m. sausio mėn. įsigaliojo naujasis Užsieniečių įstatymas; tačiau kol kas nepriimtas įgyvendinimo teisės aktas. Kalbant apie vizų reikalavimus, Kroatija visiškai suderino savo teisės aktus su Reglamente Nr. 539/2001 nustatytu ES sąrašu. Teisės aktai toliau turi būti derinami vienodos vizų išdavimo procedūros ir ES vizų kodekso srityse. Šalių, kurių piliečiams, norintiems atvykti į Kroatijos teritoriją, reikalingos vizos, sąrašas nevisiškai suderintas su ES sąrašu. Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo vizų režimas laikinai liberalizuotas Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Kazachstano piliečiams, kurie nuo 2012 m. kovo 1 d. iki spalio 31 d. atvyksta tranzitu arba šalyje būna ne ilgiau kaip 90 dienų, o tai prieštarauja acquis; nuo lapkričio mėn. sprendimas nustos galioti. Biometriniai pasai atitinka ES standartus; iki 2003 m. išduotos seno pavyzdžio tapatybės kortelės tebenaudojamos, tačiau 2012 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad jos nebegalės būti naudojamos kaip galiojantis kelionės dokumentas.

Išorės sienų ir Šengeno erdvės srities teisės aktai toliau derinti su acquis; šioje srityje turi būti toliau daroma pažanga, kad Kroatija būtų pasirengusi perimti ES išorės sienų kontrolę. 2011 m. pabaigoje buvo iš dalies pakeistas Valstybinės sienos apsaugos įstatymas ir įgyvendinimo teisės aktas. 2012 m. balandžio mėn. patikslintas Integruoto sienų valdymo veiksmų planas. Zadare pradėjo veikti Nacionalinis jūrų centras; tačiau turi būti užtikrinta, kad jis būtų sujungtas su atitinkamomis ministerijomis. Sustiprintas bendradarbiavimas su FRONTEX, Kroatija dalyvauja įvairioje agentūros veikloje ir bendrose operacijose. Su kaimyninėmis šalimis reguliariai rengiami koordinavimo posėdžiai ir jungtinės pasienio policijos patruliavimo operacijos; šioje srityje būtina glaudžiau bendradarbiauti su Serbija ir Juodkalnija. Bendras Kroatijos ir Serbijos informacinis punktas įsteigtas ir visiškai veikia Bajakovo–Batrovci sienos perėjimo punkte. 2011 m. gruodžio mėn. pirmą kartą surengtas koordinavimo posėdis su Bosnijos ir Hercegovinos institucijomis siekiant įgyvendinti abipusį susitarimą dėl valstybinės sienos apsaugos. Padaryta pažanga tęsiant diskusijas su abiem šalimis ir Juodkalnija, kad dvišaliai susitarimai dėl vietinio eismo per sieną atitiktų ES acquis ir būtų galutinai parengti iki stojimo. Susitarimas su Bosnija ir Hercegovina dėl laisvo tranzito (Neumo susitarimas) turėtų būti iki stojimo priderintas prie ES acquis.

2011 m. beveik pasiektas pasienio policijos pareigūnų įdarbinimo tikslas; 2011 m. įdarbinti 308 pareigūnai. 2012 m. gegužės mėn. duomenimis pareigūnų buvo 6 017, iš jų – 4 647 dislokuoti prie būsimos išorės sienos. Būtina tęsti pareigūnų įdarbinimą, kad būtų tenkinami Šengeno standartai. Rengti pagrindinio ir specializuoto mokymo kursai; turi būti užtikrintas derėjimas su bendrąja pagrindine mokymo programa ir į pasienio policijos pareigūnų mokymo programą turi būti sistemingai įtraukti specializuoti mokymo kursai.

Iš dalies įgyvendintas Integruoto sienų valdymo veiksmų planas; dėl tam tikros techninės įrangos ir kai kurių infrastruktūros objektų viešojo pirkimo 2011 m. numatyta veikla perkelta į 2012 m. Būtina tinkamai stebėti ir spręsti vėlavimo problemą šiose srityse, visų pirma kiek tai susiję su Neumo koridoriumi. Sienos perėjimo punktų prie Neumo koridoriaus statybos darbai turi būti užbaigti, kad šaliai įstojus į ES jais būtų galima naudotis. Toliau diegta nacionalinės sienos valdymo informacinė sistema, tačiau ji dar neįdiegta visuose sienos perėjimo punktuose. 2012 m. rugpjūčio mėn. NSVIS veikė 81 sienos perėjimo punkte. Būtina tęsti pasirengimą ir rengti atitinkamą mokymą.

Būtina dėti pastangas, kad būtų pasirašytas tarpžinybinis susitarimas ir tęsiamas pareigūnų įdarbinimas, įsigyjama įranga, rengiamas mokymas, kad Nacionalinis jūrų centras Zadare pradėtų visiškai veikti. Agentūros toliau tarpusavyje bendradarbiavo spręsdamos su integruotu sienų valdymu susijusius klausimus, tačiau neatliekama bendra rizikos analizė. Kroatija turi užtikrinti, kad nebūtų vėluojama įgyvendinti Integruoto sienų valdymo veiksmų plano, visų pirma su infrastruktūra susijusių nuostatų. Iki stojimo visi dvišaliai susitarimai turi būti suderinti su acquis.

Kroatija toliau derino teismų bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose reglamentuojančius teisės aktus, pasirengimo darbai beveik užbaigti. 2011 m. spalio mėn. su Juodkalnija pasirašytas susitarimas dėl abipusio baudžiamųjų teismo nuosprendžių vykdymo, o su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija – ekstradicijos susitarimas. Sudaryta darbo grupė, rengianti naująjį teisės aktą dėl tarptautinės privatinės teisės; jau įvyko keletas darbinių grupės susitikimų. Padaryta pažanga bendradarbiaujant su Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose. Šiuo tikslu sukurtas nacionalinių informacinių punktų tinklas.

Kroatija turi toliau stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą teismų bendradarbiavimo srityje.

Kalbant apie policijos bendradarbiavimą ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, nacionalinės teisės aktai toliau derinti su ES acquis ir siekiama, kad įstojus į ES būtų pasirengta spręsti kovos su organizuotu nusikalstamumu problemas. Šioje srityje Kroatija padarė pažangą, tačiau šalis turi išlikti budri, atsižvelgiant į tai, kad regione kyla svarbių su organizuotu nusikalstamumu susijusių uždavinių.

Pasirašyta dvišalių susitarimų policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse; su Bulgarija ir Lenkija pasirašyti susitarimai ratifikuoti. Toliau tinkamai bendradarbiauta su Europolu. Paskirti du nauji ryšių palaikymo pareigūnai: atitinkamai ryšiams su Europolu ir su Bosnija ir Hercegovina. Vyko techninis pasirengimas ir darbuotojų mokymas, siekiant kurti Papildomos informacijos prašymo atvykstant prie nacionalinių sienų (SIRENE) tarnybą ir nacionalinę Šengeno informacinės sistemos (SIS) tarnybą. Tačiau vis dar neparengta SIS tarnybos reglamentavimo sistema. Kol kas nepriimti sprendimai dėl SIRENE tarnybos patalpų, darbuotojų ir biudžeto asignavimų.

Kovą su organizuotu nusikalstamumu reglamentuojanti teisinė sistema ir už tai atsakingos institucijos padėjo užtikrinti veiksmingą kovą su šiuo reiškiniu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis, atsižvelgiant į tai, kad pasiektas tinkamas šios srities suderinimo su ES standartais lygmuo. Toliau vyko mokymas ir vykdyta veikla, siekiant gerinti policijos darbo rezultatus. Vyriausybė nusprendė nekeisti šiuo metu galiojančio Policijos įstatymo; trūksta dalies Policijos įstatymo įgyvendinimo teisės aktų, jie turi būti nedelsiant parengti. Vidaus reikalų ministerija turi parengti IT priemones, kad būtų užtikrintas skaidrus jos Žmogiškųjų išteklių valdymo strategijos įgyvendinimas. Toliau siekta kovos su organizuotu nusikalstamumu, visų pirma kovos su prekyba narkotikais, įgyvendinimo rezultatų.

Būtina griežčiau įgyvendinti turto arešto ir konfiskavimo teisinę sistemą, taip pat glaudžiau koordinuoti nusikalstamų veikų ir finansinių nusikaltimų tyrimus. Bendras areštuoto bei konfiskuoto turto lygmuo yra santykinai žemas, šioje srityje būtina dėti daugiau pastangų. Parengta kovos su korupcija sienų valdymo srityje stebėjimo sistema. Nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu policijos biuro (PNUSKOK) Splite įranga ir patalpos turi būti atnaujintos; būtina parengti veiklos gaires ir specializuotą mokymą naujai tarnyboje įdarbintiems darbuotojams. Turi būti stiprinama antros instancijos įstaiga, kuri nagrinėtų viešojo administravimo institucijų pažeidimus.

Pasirašius protokolo dėl valdžios institucijų, atsakingų už kovą su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir susijusiais pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo nusikaltimais, bendradarbiavimo priedą, agentūroms sudarytos palankesnės sąlygos tarpusavyje bendradarbiauti keičiantis informacija apie sandorius dėl įtariamo pinigų plovimo arba terorizmo finansavimo. Toliau rengtas mokymas kovos su pinigų plovimu ir elektroniniais nusikaltimais priemonių srityje. Būtina stiprinti administracinius pajėgumus kovos su pinigų plovimu srityje (taip pat žr. 4 skyrių. Laisvas kapitalo judėjimas) ir teisėsaugos institucijų pajėgumus atlikti finansinius tyrimus.

2011 m. spalio mėn. priimtame naujajame Baudžiamajame kodekse atskirtos prekybos žmonėmis ir vergovės sąvokos ir nustatytos naujos išnaudojimo formos. 2012 m. vasario mėn. priimtas 2012–2015 m. nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planas; 2012 m. kovo mėn. įkurtas naujas nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis komitetas.

Kovą su prekyba žmonėmis reglamentuojantys teisės aktai turi būti tvirčiau įgyvendinami, turi būti didinamas visuomenės informuotumas ir daroma pažanga nustatant ir apsaugant aukas. Naujasis nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis komitetas nuo 2012 m. pradžios posėdžių kol kas nesurengė.

2011 m. nustatyta tik 14 aukų (7 aukos 2010 m.). Būtina parengti priemones, kad būtų užtikrinta aukų reabilitacija ir joms skiriamos kompensacijos. Būtina tobulinti kovos su prekyba su žmonėmis srityje dirbančių teisėjų, prokurorų ir kitų valstybės tarnautojų mokymą, nes prekybos žmonėmis bylose, palyginti su kitų formų organizuotais nusikaltimais, bausmių lygis yra pakankamai žemas.

Iki stojimo Kroatija šioje srityje turi imtis konkrečių veiksmų. Tai reiškia parengti SIS tarnybos reglamentavimo sistemą, užtikrinti visišką SIRENE tarnybos veikimą, atnaujinti policijos naudojamą įrangą ir PNUSKOK patalpas, areštuoti ir konfiskuoti daugiau turto, geriau koordinuoti nusikalstamų veikų ir finansinių nusikaltimų tyrimus. Kovojant su prekyba žmonėmis turi būti įgyvendinama atitinkama teisinė sistema, turi būti nustatytos šios srities politikos kryptys.

Kalbant apie vidaus sienų kontrolę, Taryba, laikydamasi taikytinų Šengeno procedūrų ir atsižvelgdama į Komisijos ataskaitą, kurioje patvirtinama, kad Kroatija toliau vykdo su Šengeno acquis susijusius įsipareigojimus, prisiimtus vykstant stojimo deryboms, priims sprendimą dėl atitinkamo Šengeno srities acquis taikymo Kroatijoje.

Kiti acquis skyriai

Kroatija vykdo stojimo derybose prisiimtus įsipareigojimus ir reikalavimus ir yra pasirengusi įgyvendinti acquis šiose srityse: darbuotojų judėjimo laisvė, bendrovių teisė, intelektinės nuosavybės teisės, finansinės paslaugos, informacinė visuomenė ir žiniasklaida, ekonominė ir pinigų politika, transeuropiniai tinklai, mokslas ir moksliniai tyrimai, švietimas ir kultūra, užsienio, saugumo ir gynybos politika.

Kroatija vykdo stojimo derybose prisiimtus įsipareigojimus ir reikalavimus ir turėtų būti pasirengusi įgyvendinti acquis šiose srityse: laisvas prekių judėjimas, įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas, laisvas kapitalo judėjimas, viešasis pirkimas, transporto politika, energetika, mokesčiai, statistika, socialinė politika ir užimtumas, įmonių ir pramonės politika, vartotojų teisės ir sveikatos apsauga, muitų sąjunga, išorės santykiai, finansų kontrolė, finansinės ir biudžetinės nuostatos.

Tačiau būtina dėti papildomas pastangas toliau nurodytose srityse.

Kalbant apie laisvą prekių judėjimą, turi būti imamasi veiksmų, susijusių su horizontaliosiomis priemonėmis, tai pat derinant pagal naująjį ir senąjį metodą parengtus produktus reglamentuojančius teisės aktus. Būtina nedelsiant imtis priemonių dėl Kroatijos nustatyto reikalavimo papildomai laikinai laikyti importuotus naftos produktus.

Įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje padaryta pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų, visų pirma derinant teisės aktus su Paslaugų direktyva ir imantis veiksmų profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo srityje.

Kalbant apie laisvą kapitalo judėjimą, būtina dėti daugiau pastangų, visų pirma priimti INA privatizavimo teisės akto, Telekomo privatizavimo teisės akto ir Gamtos apsaugos teisės akto pakeitimus; būtina toliau įgyvendinti kovos su pinigų plovimu veiksmų planą.

Viešojo pirkimo srityje būtina dėti daugiau pastangų, visų pirma turi būti įgyvendinamas naujasis Viešojo pirkimo įstatymas, visų pirma vietos lygmeniu ir rengiantis ateityje valdyti struktūrinių fondų lėšas. Be to, būtina tobulinti taisomųjų veiksmų sistemą.

Transporto politikos srityje būtina dėti daugiau pastangų, visų pirma stiprinti Geležinkelių saugos agentūros administracinius pajėgumus ir kurti bendrą nelaimingų atsitikimų tyrimo tarnybą.

Energetikos srityje reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma iki galo suderinti energijos vidaus rinką reglamentuojančius įstatymus ir užtikrinti konkurencingą elektros energijos ir dujų rinką. Kroatija turėti dėti pastangas, kad būtų pasiekta 2020 m. ES atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų.

Kalbant apie mokesčių sistemą, turi būti užtikrinta, kad visos susijusios IT sistemos tinkamai veiktų ir kad nuo stojimo dienos būtų galima keistis informacija su ES ir kitomis valstybėmis narėmis.

Statistikos srityje būtinos tolesnės pastangos, visų pirma turi būti užbaigtas pasirengimas ESS 95 perdavimo programos, BNP inventorinio aprašo, valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistikos (elektroninio duomenų tvarkymo) srityse.

Socialinės politikos ir užimtumo srityje būtina visiškai suderinti lygias galimybes reglamentuojančius teisės aktus, šalinti darbo rinkos struktūrinius trūkumus, siekti tikslingesnės socialinės apsaugos ir stiprinti administracinius pajėgumus.

Kalbant apie įmones ir pramonės politiką, visų pirma būtina gerinti verslo aplinką ir derinti teisės aktus, susijusius su pavėluotais mokėjimais vykdant komercinius sandorius.

Vartotojų teisių ir sveikatos apsaugos srityje būtina toliau dėti pastangas, visų pirma dirbtinio apvaisinimo srityje, kad šios srities teisės aktai būtų galutinai suderinti; taip pat būtinos pastangos su krauju, audiniais ir ląstelėmis susijusiose srityse, – būtina atnaujinti ir pertvarkyti kraujo, audinių ir ląstelių apdorojimo infrastruktūrą, kad ji atitiktų ES techninius reikalavimus, taip pat spręsti šios srities nacionalinės kompetentingos institucijos darbuotojų įdarbinimo klausimą.

Kalbant apie mokesčių sąjungą turi būti užtikrinta, kad visos susijusios mokesčių srities IT sistemos tinkamai veiktų ir kad nuo stojimo dienos būtų galima keistis informacija su ES ir kitomis valstybėmis narėmis.

Išorės santykių srityje būtina dėti daugiau pastangų, kad Kroatijos dvišaliai investicijų susitarimai su trečiosiomis šalimis būtų suderinti su acquis.

Finansų kontrolės srityje būtina toliau siekti, kad apskritai tinkamai veiktų viešųjų finansų vidaus kontrolė ir išorės auditas centrinės ir vietos valdžios lygmenimis.

Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų stiprinami pajėgumai po stojimo veiksmingai koordinuoti bendrą nuosavų išteklių sistemą. Būtina dėti pastangas siekiant modernizuoti muitinio tikrinimo strategiją, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama auditui išleidus prekes.

Kroatija vykdo stojimo derybose prisiimtus įsipareigojimus ir reikalavimus ir turėtų būti pasirengusi įgyvendinti acquis šiose srityse: konkurencijos politika, žemės ūkis ir kaimo plėtra, maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarijos politika, žuvininkystė, regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas, teisminės institucijos ir pagrindinės teisės, teisingumas, laisvė, saugumas ir aplinkos apsauga.

Tačiau būtina dėti papildomas pastangas toliau nurodytose srityse.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje daugiau pastangų turi būti dedama tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros srityje.

Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse daugiau pastangų reikia dėti gyvūninės kilmės šalutinių produktų sektoriuje, būtina atnaujinti įstaigas ir stiprinti jų stebėjimo funkcijas, visų pirma pasienio kontrolės postuose. Būtina toliau siekti stiprinti administracinius pajėgumus šioje srityje.

Žuvininkystės srityje būtina toliau derinti teisės aktus ir įgyvendinti acquis laivyno ir išteklių valdymo, tikrinimo ir kontrolės srityse, taip pat turi būti taikomos struktūrinės priemonės, visų pirma susijusios su valdymo planų rengimu, laipsnišku žvejybos savo reikmėms kategorijos panaikinimu ir palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemos sukūrimu.

Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje turi būti dedama daugiau pastangų stiprinant administracinius pajėgumus, kad ateityje būtų įgyvendinama sanglaudos politika ir būtų sukurtas tinkamas projektų rengimo mechanizmas, siekiant skubiai panaudoti vykdant regioninę politiką skiriamas lėšas, kaip nurodyta neseniai Europos Audito Rūmų parengtoje ataskaitoje.

Aplinkos apsaugos srityje būtina dėti daugiau pastangų tinkamai įgyvendinant ir vykdant teisės aktus. Kovos su klimato kaita srityje būtina nedelsiant imtis priemonių, kad iki stojimo būtų pasirengta įgyvendinti acquis. Administraciniai pajėgumai turi būti stiprinami tam tikruose sektoriuose, visų pirma susijusiuose su kova su klimato kaita, pramoninės taršos kontrole ir rizikos valdymu, gamtos apsauga ir cheminėmis medžiagomis. Būtinos didesnės investicijos visuose sektoriuose, visų pirma oro kokybės, pramoninės taršos kontrolės ir rizikos valdymo, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo srityse. Būtina užtikrinti, kad atliekų tvarkymo ir pramoninės taršos kontrolės ir rizikos valdymo srityse būtų tinkamai laikomasi prisiimtų įsipareigojimų. Būtina labai pagerinti projektų poveikio aplinkai vertinimų kokybę.

2.4       Acquis vertimas

Kroatija turi užtikrinti, kad acquis būtų išverstas į kroatų kalbą. Iš beveik 144 000 acquis puslapių į kroatų kalbą jau išversta apie 114 000 puslapių. Tačiau prieš teikiant vertimus ES institucijoms, beveik 50 proc. išverstų puslapių dar turi patikrinti nacionalinės valdžios institucijos.

Kroatija turi didinti pajėgumus, kad iki stojimo būtų užbaigtas acquis vertimas ir tikrinimas. Komisija ragina Kroatijos valdžios institucijas šiam klausimui skirti ypatingą dėmesį, nes tai svarbu užtikrinant ES teisės aktų įgyvendinimo teisinį tikrumą.

2.5       ES paramos priemonės

Finansinė parama teikiama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP). 2012 m. PNPP programų biudžetas buvo 156 mln. EUR. Parama daugiausia buvo skiriama institucijų kūrimui ir pasirengimui įgyvendinti ES bendrą žemės ūkio politiką ir sanglaudos politiką. Be to, Kroatijoje įgyvendinamos regioninės ir horizontaliosios priemonės. Susitarta, kad pirmaisiais metais po stojimo bus taikoma pereinamojo laikotarpio priemonė, kad būtų stiprinami šalies administraciniai ir teisminiai pajėgumai.

3.         Išvados

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtina ankstesnį vertinimą, kad Kroatija toliau atitinka politinius kriterijus. Turi būti toliau dedamos pastangos, kad stiprinant viešojo administravimo institucijas ir teisingumo sistemą, veiksmingai kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu būtų stiprinama teisinė valstybė. Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Kroatija yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis. Griežtai įgyvendinus būtinas skubias struktūrines reformas Kroatija artimuoju laikotarpiu turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje.

Kroatija toliau darė pažangą priimdama ir įgyvendindama ES teisės aktus ir baigia teisės aktų derinimą su acquis. Nuo 2011 m. pažangos ataskaitos, išsamios Kroatijos pasirengimo narystei stebėjimo ataskaitos ir 2012 m. balandžio mėn. paskutinį kartą atnaujintų stebėsenos lentelių paskelbimo šalis padarė tolesnę pažangą. Komisija nustatė sritis, kuriose būtina dėti daugiau pastangų, ir tam tikrus spręstinus klausimus, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio. Šie klausimai visų pirma susiję su 1) pasirengimu ateityje administruoti ES struktūrinių fondų lėšas, kad būtų užtikrintas tinkamas jų valdymas; 2) Kroatijos laivų statybos sektoriaus restruktūrizavimu; 3) teisinės valstybės stiprinimu toliau vykdant Kroatijos įsipareigojimus papildomai stiprinti viešojo administravimo institucijas ir teisingumo sistemą; 4) korupcijos prevencija ir veiksminga kova su ja ir 5) su išorės sienų valdymu. Nemenkindama šių išsamioje stebėjimo ataskaitoje nurodytų spręstinų klausimų svarbos, Komisija laikosi nuomonės, kad artimiausiu metu Kroatija turėtų imtis konkrečių veiksmų konkurencijos politikos, teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, laisvės, saugumo ir teisingumo srityse.

1. Pasirašyti laivų statyklos „Brodosplit“ privatizavimo sutartį ir priimti būtinus sprendimus, kad būtų išspręstas laivų statyklų „3.Maj“ ir „Brodotrogir“ klausimas ir būtų užbaigtas Kroatijos laivų statybos sektoriaus restruktūrizavimas.

2. Įgyvendinti skubias ir tęsti trumpalaikes 2012 m. rugsėjo mėn. parengtas priemones, kuriomis siekiama didinti teisminių institucijų veiksmingumą ir mažinti neišnagrinėtų bylų skaičių.

3. Priimti naują teisės aktų vykdymo užtikrinimo įstatymą, kad teismo sprendimai būtų vykdomi ir sumažėtų neišnagrinėtų teisės aktų vykdymo užtikrinimo bylų skaičius.

4. Sukurti Interesų konfliktų prevencijos komisiją, kad ji pradėtų tinkamai veikti.

5. Priimti naują įstatymą dėl teisės susipažinti su informacija, kad būtų stiprinama teisinė ir administracinė teisės susipažinti su informacija sistema.

6. Priimti susijusius potvarkius, kad būtų įgyvendinamas Policijos įstatymas.

7. Užbaigti sienos perėjimo punktų prie Neumo koridoriaus statybos darbus.

8. Pasiekti 2012 m. nustatytus pasienio policijos pareigūnų įdarbinimo tikslus.

9. Užbaigti rengti ir priimti migracijos strategiją, kurioje būtų aiškiai nustatytos pažeidžiamiausių migrantų grupių integracijos priemonės.

10. Stiprinti pajėgumus versti ir tikrinti acquis, kad ši užduotis iki stojimo būtų užbaigta.

Be to, Kroatija ypatingą dėmesį turėtų skirti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kad vėliausiai iki 2012 m. pabaigos būtų visiškai užbaigtas suderinti teisės aktas, kuriuo reglamentuojamos tiesioginės išmokos ir jas skiriančios mokėjimų agentūros akreditavimas.

Atsižvelgiant į neseniai vykusį esminį viešojo administravimo institucijų restruktūrizavimą ir prisiimtą papildomą atsakomybę, susijusią su ES naryste, Kroatija tai pat turėtų nedelsdama šalinti išsamioje stebėjimo ataskaitoje nustatytus administracinių pajėgumų trūkumus ir užtikrinti, kad tai neturėtų poveikio pasirengimo ES narystei užbaigimui.

Kroatijos valdžios institucijos turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad iki 2013 m. liepos 1 d. šalis būtų visiškai pasirengusi narystei. Iki stojimo turi būti išverstas visas acquis.

Komisija toliau stebės, kaip Kroatija vykdo per stojimo derybas prisiimtus įsipareigojimus, ir daugiausia dėmesio skirs šioje išsamioje stebėjimo ataskaitoje nustatytiems neišspręstiems klausimams, ir jeigu bus tam pagrįstas pagrindas, pasinaudos Stojimo akto 36 straipsnyje numatytomis priemonėmis.

Remdamasi šio straipsnio nuostatomis, 2013 m. pavasarį Komisija parengs galutinę Kroatijos pasirengimo narystei stebėjimo ataskaitą.

Siekiant padėti Kroatijai pasirengti ekonominės politikos koordinavimui ES, Kroatija neoficialiai dalyvaus 2013 m. Europos semestro procesuose.

Tikimasi, kad Kroatija toliau aktyviai palaikys regioninį bendradarbiavimą Vakarų Balkanų regione ir su kaimyninėmis šalimis išspręs likusius dvišalius klausimus.

[1]               COM(2012) 186 final.