TURINYS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti......................................................................... Error! Bookmark not defined.

I............ Stipresnės Europos pramonės partnerystė....................................................................... 3

II........... Politinė ir ekonominė padėtis. esminis pramonės vaidmuo................................................. 4

III.......... Sustiprintos pramonės politikos ramsčiai: investicijos į inovacijas, geresnės rinkos sąlygos, prieiga prie kapitalo bei žmogiškojo kapitalo ir gebėjimai...................................................................................... 6

A........... Palankesnių sąlygų investicijoms į naujas technologijas ir inovacijas sudarymas.................. 7

1. Prioritetinės veiklos kryptys....................................................................................................... 8

i) Pažangiųjų netaršios gamybos technologijų rinkos....................................................................... 8

ii) Didelio poveikio technologijų rinkos........................................................................................... 9

iii) Biologinių produktų rinkos...................................................................................................... 10

iv) Tvari pramonės politika, statyba ir žaliavos.............................................................................. 10

v) Netaršios transporto priemonės ir laivai................................................................................... 12

vi) Pažangieji tinklai..................................................................................................................... 13

2. Paramos priemonės................................................................................................................. 14

B........... Patekimas į rinkas......................................................................................................... 16

1. Prekių vidaus rinkos veikimo gerinimas.................................................................................... 16

2. Verslumo skatinimas, kad vidaus rinka taptų dinamiškesnė....................................................... 19

3. Technologijos, bendras patentas ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje........... 20

4. Tarptautinės rinkos.................................................................................................................. 22

C........... Prieiga prie finansavimo ir kapitalo rinkų........................................................................ 24

1........... Viešojo sektoriaus parama, kad pramonės įmonėms būtų sudarytos palankesnės prieigos prie kapitalo sąlygos 24

2. Prieiga prie kapitalo rinkų........................................................................................................ 25

D........... Esminis žmogiškojo kapitalo vaidmuo............................................................................ 27

IV......... Išvados. Valdymas ir tikslai........................................................................................... 29

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti

Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas

I.            Stipresnės Europos pramonės partnerystė

Nesibaigiant finansiniams sunkumams Europai kaip niekad anksčiau reikalinga jos realioji ekonomika, kad būtų remiamas ekonomikos augimo atsigavimas ir darbo vietų kūrimas.  Mūsų pramonė yra pajėgi imtis šios užduoties: Europa yra pasaulinė daugelio strateginių pramonės sektorių – automobilių, aeronautikos, inžinerijos, kosmoso, cheminių medžiagų ir farmacijos – lyderė. Pramonė vis dar sudaro keturis penktadalius Europos eksporto, o 80 proc. privačiojo sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) daromos gamybos sektoriuje[1].

Tačiau dėl užtrukusios ekonomikos krizės Europos pramonė susiduria su sunkumais: gamybos apimtis yra 10 proc. mažesnė nei prieš krizę, o pramonėje prarasta daugiau nei 3 milijonai darbo vietų. Vartotojų ir įmonių pasitikėjimas smuko. Dėl problemų bankų sektoriuje sunku gauti finansavimą. Investicijos stabdomos, o gamyklos patiria spaudimą nutraukti veiklą.

Tai vyksta tuo metu, kai dėl inovacijų ir technologinės plėtros greičio pasaulis atsidūrė ant pramonės perversmo ribos. Telkiamos kelios naujos technologijos, kad paklotų pamatus naujai pramonės revoliucijai, paremtai ekologiška energija, netaršiu transportu, naujais gamybos metodais, novatoriškomis medžiagomis ir išmaniomis ryšių sistemomis. Tai pakeis visuotinę pramonės struktūrą, o mūsų konkurentai JAV ir Azijoje jau dabar daug investuoja į šias sritis. Europai būtinos naujos investicijos į pramonę tuo metu, kai pasitikėjimo trūkumas, netikrumas dėl rinkų, finansavimo sunkumai ir gebėjimų stoka jas stabdo.

XXI a. Europa turi iš esmės pakeisti mažėjančio pramonės vaidmens tendencijas.  Tai vienintelis būdas užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, sukurti kokybiškų darbo vietų ir išspręsti Europos visuomenei kylančius uždavinius. Minėtiems tikslams pasiekti būtina sukurti išsamią viziją – ne tik skirti daugiau dėmesio investicijoms ir inovacijoms, bet ir mobilizuoti visas esamas ES lygmens pajėgas Europos įmonių konkurencingumui paskatinti: visų pirma, bendrąją rinką, prekybos politiką, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) politiką, konkurencijos politiką, aplinkos ir mokslinių tyrimų politiką.

Šiuo komunikatu siūloma užmegzti ES, jos valstybių narių ir pramonės partnerystę, kad investicijos į naujas technologijas akivaizdžiai paspartėtų ir Europa galėtų įgyti konkurencinį pranašumą ir pirmauti naujoje pramonės revoliucijoje. Po išsamių viešųjų konsultacijų Komisija siūlo bendrai daugiausia dėmesio skirti investicijoms ir inovacijoms šešiose prioritetinės veiklos srityse:  pažangiųjų gamybos technologijų, didelio poveikio technologijų, biologinių produktų, tvarios pramonės bei statybos politikos ir žaliavų, netaršių transporto priemonių, pažangiųjų elektros energijos tinklų.

Įkurdama specializuotas partnerystės darbo grupes, Komisija nurodo, kokio požiūrio ji laikysis kiekvienoje iš šių sričių. Tai rodo, kad ES pasinaudos politikos svertais, kad, integruotai sutelkdama visas turimas priemones, paremtų Europos pramonės pertvarkymą. Pramonė turėtų atlikti savo užduotį – skatinti reikalingas investicijas ir teikti produktus, o valstybės narės ir regionų valdžios institucijos turėtų pritaikyti šiuos prioritetus prie savo šalių poreikių[2].  Bendrais pramonės ir valdžios institucijų veiksmais taip pat turėtų būti sumažinti valstybių narių ir ES regionų konkurencingumo skirtumai.

Antra, šiame komunikate pasiūlytais veiksmais siekiama suteikti naują postūmį tose srityse, kuriose ekonomikos augimas labiausiai tikėtinas, visų pirma, bendrojoje rinkoje ir tarptautinėse rinkose. Neįmanoma skatinti naujų investicijų, jei abejojama dėl galimybių jas parduoti arba vyrauja baimė dėl neteisėto technologinių žinių pasisavinimo. Jau padaryta svarbi pažanga – sudarius geresnes sąlygas įmonėms patekti į rinką, atskleistas vidaus ir išorės rinkų potencialas. Todėl Komisija dėmesį sutelkia į nustatytas sritis, kuriose vis dar reikia atlikti svarbius patobulinimus:  sumažinti sąnaudas, padidinti pasitikėjimą, skatinti verslumą ir apsaugoti intelektinę nuosavybę.

Trečia, Komisija atkreipia dėmesį į dvi dėl ekonomikos krizės ir greitai besikeičiančios pramonės struktūros nukentėjusias sritis. Negavus finansavimo, neįmanoma investuoti į inovacijas. Ekonomikos krizė ir bankų sektoriuje patiriami sunkumai neigiamai paveikė skolinimą realiajai ekonomikai, todėl šiame komunikate siūlomas priemonių paketas susidariusiai padėčiai ištaisyti. Be to, neįmanoma kurti naujų technologijų ir pateikti jų rinkai, jei Europos darbo jėgai trūksta reikiamų gebėjimų. Todėl Komisija sustiprina savo strategiją – ji siūlo priemones, skirtas parengti Europos piliečius ateities uždaviniams ir pramonės restruktūrizacijai palengvinti.

Šiame komunikate pateikta atnaujinta pramonės strategija Komisija siekia priešinga linkme nukreipti mažėjančio Europos pramonės vaidmens tendencijas ir iki 2020 m. pramonės BVP dalį nuo dabartinio maždaug 16 proc.[3] lygio padidinti net iki 20 proc. Šio tikslo bus siekiama atkuriant investavimo lygį (bendrojo kapitalo formavimas ir investavimas į įrangą), vidaus rinkoje plečiant prekybą prekėmis (kad iki 2020 m. ji sudarytų 25 proc. BVP) ir reikšmingai didinant į trečiąsias šalis eksportuojančių MVĮ skaičių. 

II.          Politinė ir ekonominė padėtis. esminis pramonės vaidmuo

Šis komunikatas remiasi pavyzdine iniciatyva „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“[4] ir ją atnaujina; minėtą iniciatyvą – strategijos „Europa 2020“ dalį – Komisija priėmė 2010 m. Joje daug dėmesio skirta pramonės konkurencingumo stiprinimui, kad ekonomika atsigautų sparčiau ir būtų užtikrintas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikos. 2010 m. pasiūlytas strateginis požiūris toliau visapusiškai galioja ir yra tinkamas ilgalaikiams tikslams pasiekti; jį įgyvendinant buvo padaryta labai didelė pažanga[5]. Vis dėlto, dėl didelio neigiamo ekonomikos krizės poveikio kai kurioms valstybėms narėms, vėlesnės ES ekonomikos stagnacijos ir blogėjančių pasaulinės ekonomikos perspektyvų, būtina skubiai atlikti šią pramonės politikos laikotarpio vidurio peržiūrą[6].

Šių metų metinėje augimo apžvalgoje pabrėžta, kad, siekiant paspartinti ekonomikos atsigavimą, neatsilikti nuo mūsų pagrindinių konkurentų ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, būtina nustatyti augimą skatinančias priemones. 2011 m. ir 2012 m. vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose paraginta imtis veiksmų šiame komunikate, apie kurį pranešta 2012 m. rugsėjo 12 d. pirmininko J. M. Barroso kalboje apie Sąjungos padėtį, nurodytose srityse. Ši atnaujinta pramonės strategija yra atsakas į minėtus raginimus, ypač į 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

Toks politinis dėmesys pramonei pagrįstas suvokimu, kad stipri pramoninė bazė yra itin svarbi kuriant turtingą ir ekonomiškai stiprią Europą. Ji ypač svarbi skatinant ekonomikos atsigavimą, kuriant kokybiškas darbo vietas ir stiprinant mūsų konkurencingumą pasaulyje. Pramonė gali prisidėti prie didelio našumo augimo, reikalingo tvariam augimui atkurti; nuo blogiausių krizės laikų 2009 m. pramonės našumas padidėjo 35 proc.  Be to, šiuo metu, kai visuotinių išteklių trūksta, tik pramonė gali prisidėti prie efektyvesnio energijos ir išteklių naudojimo visose ekonomikos sektoriuose ir padėti spręsti kitus socialinius uždavinius.

Dabar kuo skubiau būtinos naujos investicijos, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas, o gamyklose vėl būtų plėtojamos inovacijos ir taikomos naujos technologijos.  Jei Europa nepalaikys tinkamo investicijų į šių technologijų diegimą ir sklaidą lygio, jos konkurencingumui ateityje iškils rimta grėsmė. Vis dėlto, investavimo perspektyvos nėra optimistinės[7]. 2008–2011 m. investicijos sumažėjo 2,5 procentiniais punktais BVP, o dabartinėse ekonomikos prognozėse numatomas tik lėtas ekonomikos atsigavimas. Kad būtų atgaivintos investicijos, būtinas įmonių pasitikėjimas, rinkos paklausa, finansavimas ir gebėjimai. Tai – keturi mūsų politikos ramsčiai. 

Prieinama energijos ir žaliavų kaina bei patikima prieiga prie jų tampa vis svarbesnės, nes energija ir žaliavos sudaro svarbią sąnaudų dalį daugelyje pramonės sektorių. Nuo 2005 m. iki 2012 m. pradžios realios energijos kainos, nustatytos Europos pramonei, padidėjo 27 proc.; jos yra aukštesnės nei daugelyje kitų pramoninių šalių, ypač JAV. Kalbant apie elektros energiją, Europos pramonė moka vidutiniškai aukštesnę kainą nei kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių, kaip antai JAV, Kanados, Meksikos ir Korėjos pramonė, ir šis kainų atotrūkis pastaruoju dešimtmečiu padidėjo[8]. Formuojant būsimas energetikos politikas reikėtų kruopščiai apsvarstyti energijos kainų poveikį Europoje. Šiuo atžvilgiu svarbiausia sukurti veikiančią visapusiškai veiksmingą energijos vidaus rinką, daugiau investuoti į energetikos infrastruktūrą, įvairinti energijos šaltinius ir padidinti energijos efektyvumą.

Konkurencingumas gamybos sektoriuje ateityje vis mažiau priklausys nuo darbo užmokesčio skirtumų[9], taigi mūsų pramonė turi puikią progą atkurti Europos, kaip gamybos vietos, patrauklumą, jei sugebės pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia naujos technologijos ir ES rinkos dydis.

III.         Sustiprintos pramonės politikos ramsčiai: investicijos į inovacijas, geresnės rinkos sąlygos, prieiga prie kapitalo bei žmogiškojo kapitalo ir gebėjimai

Pramonės politikoje Komisija siūlo laikytis iniciatyvinio požiūrio, pagrįsto keturiais pagrindiniais veiksniais:

1.           Visų pirma ES turi sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas, kad būtų skatinamos naujos investicijos, paspartintas naujų technologijų diegimas ir tausiau naudojami ištekliai. Tai apima techninius reglamentus ir vidaus rinkos taisykles, taip pat paramos priemones, kaip antai infrastruktūrą, MTTP ir (arba) inovacinius projektus. Pirmas žingsnis – skubūs veiksmai šešiose šiame komunikate pasiūlytose prioritetinėse srityse.

2.           Antra, reikia nedelsiant gerinti vidaus rinkos veikimą. Patobulinimai pateikti šiame komunikate, Bendrosios rinkos akte II ir nurodyti konkrečiose kiekvienai šaliai skirtose rekomendacijose, parengtose valstybėms narėms per Europos semestrą. Tai prisidės prie prekybos vidaus rinkoje skatinimo. Tarptautinių rinkų atvėrimas taip pat paspartins ekonomikos atsigavimą. Pasaulyje sparčiai augančios besiformuojančios ekonomikos šalys teikia ES įmonėms, visų pirma MVĮ, naujas eksporto galimybes.

3.           Nesudarius tinkamų galimybių gauti finansavimą, investicijos ir inovacijos yra neįmanomos.  Siekiant remti investicijas į inovacijas (ypač MVĮ investicijas) jau sutelkti viešieji ištekliai. Tačiau tik skatinant finansavimą iš privačių fondų galima užtikrinti jo lygį ir tvarumą, kurių reikia ES įmonių investicijoms finansuoti. Todėl pagerinti prieigą prie kapitalo rinkų yra kitas esminis uždavinys siekiant padidinti konkurencingumą.

4.           Galiausiai, kad pramonės politika būtų sėkminga, itin svarbios yra paramos priemonės, skirtos padidinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gebėjimus. Darbo vietoms kurti ir gebėjimų reikmėms numatyti skirtos politikos priemonės yra būtinos, kad darbuotojai galėtų prisitaikyti prie permainų pramonėje.

Laikantis šio požiūrio didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinių sąlygų, kurios didina ES pramonės augimo potencialą, gerinimui. Visapusiškai atsižvelgiama į būtinybę skatinti konkurenciją, kad būtų užtikrintas veiksmingas išteklių paskirstymas ir dinamiška ekonomika. Valstybės intervencinėmis priemonėmis turėtų būti sukurta tinkama rinkos aplinka ir pašalinti rinkos trūkumai. Pramonė turi pati plėtoti savo konkurencinį pranašumą ir stipriąsias puses. Pramonės politikos tikslas – skatinti konkurencingumą, tačiau galutinė atsakomybė už sėkmingą veiklą ar nesėkmes pasaulinėje rinkoje visada teks pačioms įmonėms.

A.           Palankesnių sąlygų investicijoms į naujas technologijas ir inovacijas sudarymas

MTTP yra pagrindinis inovacijas įmonėse skatinantis veiksnys. Komisija MTTP politiką laiko prioritetu, kaip pabrėžta pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“[10]. Vis dėlto, nors Europos moksliniai tyrimai yra itin aukštos kokybės ir jų dėka visame pasaulyje pramonės sektoriuje įdiegta ir naudojama daug naujų technologijų, praeityje Europai ne visada pavykdavo lyderio pozicijas moksle paversti pranašumu pramonės srityje. Tai puikiai iliustruoja ličio baterijų pavyzdys – Europos įmonėms priklauso daugiau nei 30 proc. susijusių patentų, tačiau ES šios baterijos negaminamos.

Investuodama į pradinius naujų technologijų diegimo ir sklaidos etapus, Europa užsitikrins lyderio pozicijas technologijų srityje ir užtikrintai gaus naudos iš savo inovacijų, t. y. jos ekonomika augs ir bus kuriamos darbo vietos. Išnaudojant „pradininko pranašumą“ galima didinti našumą, rinkos dalį ir tausiau naudoti išteklius. Deja, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis rodo, kad netikrumas dėl būsimos naujų rinkų raidos dažnai neigiamai veikia įmonių pasitikėjimą ir stabdo investicijas. Todėl itin svarbu išsklaidyti abejones naujose rinkose sukuriant paprastą, pastovią ir nuspėjamą vidaus rinkos techninių taisyklių, standartų ir kitų teisės aktų ilgalaikę sistemą.

Po išsamių viešų konsultacijų ir analizės nustatytos šešios sparčiai augančios pradinės sritys, kuriose reikia imtis skubių veiksmų. Šios prioritetinės sritys gali prisidėti prie ekonomikos atsigavimo artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu ir turėti didelio poveikio ilgalaikiam augimui. Jos parūpins pramonės infrastruktūrą, reikalingą vadinamajai trečiajai pramonės revoliucijai[11]. Įdiegus šią infrastruktūrą ilgainiui gali būti sukurta tūkstančiai naujų įmonių, milijonai naujų darbo vietų ir padėti pamatai XXI amžiaus tvariai pasaulinei ekonomikai. Į prioritetinės veiklos kryptis įtraukti pagrindiniai elementai, būtini naujai pramoninei visuomenei, kurioje naujos energijos, informacijos ir gamybos technologijos pertvarkys pramonės gamybą ir rinkas. Didžiausias poveikis bus daromas nurodytose šešiose prioritetinėse srityse. Investicijos į naujas technologijas šiose srityse padės įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslą – sukurti tvarią didelį užimtumą skatinančią ekonomiką.

Prioritetinės sritys yra glaudžiai susijusios su 2014–2020 m. sanglaudos politikos investicijų sritimis[12]. Visose šios rinkose jau parengtos naujos technologijos, skirtos naujiems produktams gaminti arba našumui didinti. Tos naujos technologijos iš pagrindų pakeis inžineriją (pvz., pažangiosios medžiagos) ir prekių gamybą (pvz., 3D spausdinimas), o tradicinėms rinkoms sukurs naują dabartinę padėtį keičiantį pagrindą – pažangiuosius elektros energijos tinklus, netaršias transporto priemones arba biologinius plastikus. Todėl rengdamos savo pramonės politikos ir regionų socialinės sanglaudos ir ekonominės  plėtros strategijas valstybės narės turi atsižvelgti į minėtas technologijas.

Be abejo, dėmesys šiems prioritetams nereiškia, kad įgyvendinant 2010 m. pavyzdinę pramonės politikos iniciatyvą kituose sektoriuose dabar bus dedama mažiau pastangų.  Pavyzdžiui, strategijos „LeaderSHIP 2015“ peržiūra padės pagerinti ES laivų statybos pramonės konkurencingumą, o tai prisidės prie tvaraus jūrų transporto, infrastruktūros kūrimo ir pažangos jūros energijos gamybos srityje. Aukšto lygio apskritojo stalo diskusijose dėl Europos plieno sektoriaus ateities bus nustatyti veiksniai, darantys neigiamą poveikį šios pramonės konkurencingumui, ir pateiktos konkrečios rekomendacijos jos konkurencingumo lygiui išlaikyti.  Šis iniciatyvus požiūris, kurio laikomasi pramonės politikoje, ateityje bus taikomas ir kitose svarbiose srityse, kaip antai kūrybos, kosmoso, sveikatos priežiūros gerinimo technologijų, ypač skirtų senėjančiai visuomenei,  medicinos prietaisų ir turizmo sektoriuose.

              1. Prioritetinės veiklos kryptys

              i) Pažangiųjų netaršios gamybos technologijų rinkos

Pažangiosios gamybos technologijos, kurios sudaro sąlygas vykdyti netaršią gamybą, yra pagrindinė naujos pramonės revoliucijos dalis. Pavyzdžiui, naudojant 3D spausdinimo technologijas galima gaminti daug mažesniais kiekiais nei dabar įmanoma dėl ekonominių priežasčių; tai leidžia pradėti naujų nebrangių specializuotų prekių gamybą ir atveria naujas rinkos galimybes novatoriškoms MVĮ. Ateities gamyklose bus taikomi itin efektyviai energiją ir medžiagas naudojantys procesai, jose bus naudojamos atsinaujinančiosios ir perdirbtos medžiagos ir vis dažniau taikomi tvaraus verslumo modeliai, kaip antai pramonės simbiozė, medžiagoms ir sunaudotai šilumai bei energijai kompensuoti. Šios technologijos, kurių pasaulinė rinkos dalis iki 2020 m. turėtų padvigubėti, t. y. siekti daugiau nei 750 mlrd. eurų, sudaro svarbias verslo plėtros galimybes. ES pramonė jau yra pasaulinė šios srities lyderė – ji užima daugiau nei 35 proc. pasaulinės rinkos dalies[13] ir jai priklauso daugiau nei 50 proc. visų patentų[14].

ES ir valstybių narių politikų koordinavimas ir suinteresuotųjų šalių pastangos galėtų būti sustiprintos įkūrus specialią Pažangiųjų netaršios gamybos technologijų darbo grupę. Ši partnerystė užtikrintų lyderio pozicijas, koordinavimą ir platesnio masto viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo rezultatų sklaidą ir komercinimą. Ji taip pat galėtų remti inovacijas skatinančias paklausos priemones[15], įskaitant laiku vykdomą vidaus rinkos reguliavimą ir standartizavimą bei novatoriškus viešuosius pirkimus.

Dėl brangių ir labai rizikingų investicijų į parodomuosius koncepcijos įrodymo projektus ir bandomąją veiklą reikės kurti ES lygmens viešojo ir privačiojo sektorių bei pramonės partnerystes, kad komercinimas būtų vykdomas laiku.  Svarbų vaidmenį atliks pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, pvz., robotikos ir tvaraus gamybos proceso pramonės srityse, kartu su parodomaisiais didelio poveikio technologijų projektais. Taip pat svarbi bus finansavimo programa NER300, skirta inovaciniams mažo anglies dioksido kiekio energijos parodomiesiems projektams, ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonės subsidijų sistema (SILC), skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo inovacijoms remti.

2013 m. Komisija vadovaus Pažangiųjų netaršios gamybos technologijų darbo grupei, kurios tikslas – skatinti šių technologijų kūrimą ir įsisavinimą Europos pramonėje. Po konsultacijų su pramone Komisija įvertins galimos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tvaraus gamybos proceso pramonės srityje poveikį.

Valstybės narės raginamos remti pažangiųjų gamybos technologijų komercinimą ir diegimą ir vystyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specializaciją ir poreikius.       

              ii) Didelio poveikio technologijų rinkos

Prognozuojama, kad pasaulinė didelio poveikio technologijų (DPT) – mikro ir nanoelektronikos, pažangiųjų medžiagų, pramoninės biotechnologijos, fotonikos, nanotechnologijos ir pažangiųjų gamybos sistemų – rinka iki 2015 m. padidės daugiau nei 50 proc., nuo 646 mlrd. eurų iki daugiau nei 1 trilijono eurų (tai sudaro apie 8 proc. ES BVP). Europa yra pasaulinė lyderė su DPT susijusių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, jai tenkanti pasaulinė patentų dalis viršija 30 proc. Vis dėlto, praeityje ES nepakankamai greitai, palyginti su jos prekybos partneriais, mokslinius tyrimus paversdavo parduodamomis prekėmis ir paslaugomis.

2012 m. birželio mėn. paskelbtame komunikate[16] nustatyta ES strategija, skirta spartinti DPT pagrįstų produktų kūrimą ir diegimą pramonėje. Ši nauja strategija pagrįsta keturiais veiksniais:  ES politikos priemonių pritaikymu ir supaprastinimu; geresniu ES ir valstybių narių politikų koordinavimu, siekiant jų sąveikos ir papildomumo; tinkamų susijusių valdymo struktūrų įsteigimu Komisijoje ir kitur, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas; esamų prekybos priemonių mobilizavimu, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sudaryti vienodas sąlygas tarptautiniu mastu. Dėmesys taip pat bus skiriamas inovacinių produktų vidaus rinkos vystymui, siekiant remti su mokslu ir technologijomis susijusius gebėjimus ir skatinti su DPT susijusį verslumą[17]. Reikia išnagrinėti, koks yra geriausias būdas stipriai Europos DPT, pvz., telekomunikacijų ir IT sektoriuose naudojamų sudedamųjų dalių, tiekimo bazei palaikyti ir plėtoti.

Komisija įgyvendins Europos didelio poveikio technologijų strategiją, užtikrindama geresnį ES ir valstybių narių technologijų politikos koordinavimą, pagrindinių parodomųjų ir bandomųjų  projektų bei įvairias sritis apimančių DPT projektų  finansavimą ir DPT pagrįstų produktų laiku vykdomą vidaus rinkos vystymą. Užtikrinti DPT diegimą pramonėje bus pagrindinis atitinkamų Europos inovacijų partnerysčių uždavinys.

Valstybės narės ir regionai raginami pasinaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangios specializacijos strategijomis, remti mokslinius plėtros tyrimus, įskaitant bandomuosius ir parodomuosius projektus, ir skatinti bendradarbiavimą vertės grandinėje.

              iii) Biologinių produktų rinkos

Biotechnologijų pramonėje naudojami atsinaujinantieji ištekliai arba gamyboje taikomi biologiniai procesai. Biologiniai produktai teikia keletą privalumų pramonės konkurencingumui ir aplinkai. Palyginti su iškastiniu kuru, daugelyje biologinių gamybos procesų sunaudojama mažiau energijos, išmetama mažiau anglies dioksido ir lakiųjų organinių junginių ir pagaminama mažiau toksinių atliekų. Juos taikant galima sumažinti gamybos sąnaudas ir pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą. Iki 2020 m. ES biocheminių produktų, įskaitant bioplastikus, bioalyvas, biologinius tirpiklius, biologines paviršinio aktyvumo medžiagas ir chemines žaliavas, gamybos apimtis turėtų augti 5,3 proc. per metus ir sudaryti 40 mlrd. eurų vertės rinką, o vien tik biochemijos pramonėje bus sukurta daugiau nei 90 000 darbo vietų[18].

Siekiant sukurti biologinių produktų vidaus rinką reikia parengti standartus ir atnaujinti reglamentus[19]. Europos standartizacijos komitetas (CEN) jau rengia biokuro ir visų biologinių produktų apskritai standartizavimo įgaliojimus, taip pat konkrečius biologinių polimerų, alyvų, tirpiklių ir paviršinio aktyvumo medžiagų įgaliojimus[20].

Institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, paremta jungtinėje technologijų iniciatyvoje išdėstytu požiūriu į biotechnologijų pramonę ir jos įtaką augimui, galėtų skatinti privačiojo sektoriaus investicijas, sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ir tvariai didinti biomasės atsargas, remti plataus masto parodomuosius biologinio perdirbimo projektus, propaguoti žaliuosius viešuosius pirkimus ir kurti naujus biologinius produktus bei medžiagas. Inovaciniai procesai ir technologijos gali padėti panaudoti dabar nenaudojamas pasėlių liekanas ir jūros biomasę.

Komisija įgyvendins bioekonomikos strategiją ir skatins biologinių produktų rinkas, spartins standartų kūrimą ir tarptautinį jų pripažinimą, propaguos ženklinimą ir žaliuosius viešuosius pirkimus ir bendradarbiaus su pramone, kad būtų parengti išsamūs pasiūlymai dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės bioekonomikos srityje (2013–14 m. ir vėliau).

iv) Tvari pramonės politika, statyba ir žaliavos

Sumažinus sąnaudas, efektyviau naudojant energiją bei išteklius ir sumažinus atliekų kiekį, statybos sektoriaus konkurencingumas didės. Gyvenamuosiuose, komercinės paskirties ar visuomeniniuose pastatuose sunaudojama energija sudaro 40 proc. galutinės ES suvartojamos energijos ir prisideda prie CO2 išmetimo ir oro taršos. Naujų investicijų į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose, visuomeniniuose pastatuose ir į infrastruktūrą augimo potencialas yra itin didelis –  iki 2020 m. jų vertė turėtų siekti apie 25–35 mlrd. eurų per metus[21]. Be to, didelę dalį struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų pasiūlyta skirti perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos remti.

Reikia sukurti naujus Europos tvarių statybos sektoriaus produktų, procesų ir darbų standartus, kad būtų išlaikyta nuosekli produktų ir paslaugų vidaus rinka. Tarptautinis ES statybos paslaugų sektoriaus konkurencingumas gali būti sustiprintas, inter alia, skatinant tarptautiniu mastu statybos standartus – Eurokodus. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė energiškai tausių pastatų srityje turėtų paspartinti perėjimą nuo mokslinių tyrimų prie rinkos.

Ekologinio projektavimo direktyvoje[22] nustatyti reikalavimai, taikomi su energija susijusiems gaminiams, įskaitant variklius, siurblius, ventiliatorius ir aušintuvus.  Rengiamos priemonės kitiems namų ūkio reikmenims ir pramonės įrangai. Nors energija iki šiol yra pagrindinis išteklius, direktyvoje numatomi su visais aplinkos aspektais susiję patobulinimai, įskaitant, inter alia, tausų medžiagų naudojimą. Ji bus  palaipsniui taikoma vis įvairesniems pramonės produktams, darantiems didelį poveikį aplinkai.

Taip pat reikia imtis veiksmų ES masto atliekų antrinio perdirbimo rinkoms vystyti ir pereiti prie uždarojo ciklo ekonomikos. Nauji Europos perdirbtų medžiagų (pvz., metalo, medienos ir tekstilės) kokybės lygių standartai taip pat skatintų rinkos plėtrą. Reikia skubiai parengti papildomus parodomuosius antrinio perdirbimo, išmontavimo ir rūšiavimo technologijų projektus, skirtus konkrečioms prietaikoms, kaip antai RECAP bandomasis projektas dėl geresnio mišraus plastiko perdirbimo. Keičiantis gerąja patirtimi taip pat galėtų būti propaguojamos inovacinės atliekų ir išteklių tvarkymo technologijos. Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšomis, kitu viešu finansavimu, paskatų sistemomis ir kainų signalais galėtų būti palaipsniui skatinamas antrinis perdirbimas, atnaujinimas ir pakartotinis naudojimas vietoje deginimo.

Ne energijos ir ne žemės ūkio žaliavos yra itin svarbios ES pramonės konkurencingumui. Inovacijos gali padėti sumažinti su tiekimu susijusius sunkumus. Šis tikslas gali būti pasiektas, pavyzdžiui, kuriant pažangius gavybos (įskaitant iškasenų gavybą jūros dugne) ir antrinio perdirbimo metodus, projektuojant aukštos kokybės perdirbimui palengvinti skirtus produktus ir vystant gavybą iš urbanistinių atliekų.  ES turi pagerinti  valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija žaliavų srityje, kad būtų galima sukaupti kritinę masę, reikalingą uždarojo ciklo sprendimams dėl materialinės vertės grandinių priimti. Europos inovacijų partnerystė žaliavų srityje[23] suburs visas susijusias suinteresuotąsias šalis, kad būtų paspartintas technologinių ir kitų sprendimų pateikimas rinkai. Tuomet Komisija šį strateginį įgyvendinimo planą pakeis veiksmų programa.

Įgyvendinant Statybų sektoriaus tvaraus konkurencingumo veiksmų planą ir bendradarbiaujant su trišaliu strateginiu forumu[24] (2013–14 m.) bus sukurti nauji Europos statybos sektoriaus produktų ir procesų tvarumo kriterijų standartai ir bus skatinama tarptautiniu mastu naudoti Eurokodus.

Viešojo ir privačiojo sektorių partneryste energiškai tausių pastatų srityje ir komunikatu dėl tvarių pastatų (2013 m.) bus pasiūlyti konkretūs veiksmai, kad perėjimas nuo mokslinių tyrimų prie rinkos vyktų sparčiau.

Komisija įgyvendins konkrečius ekologinio projektavimo reglamentus, taikomus pramonės produktams, ypač tiems, kurie per savo gyvavimo ciklą daro didelį poveikį aplinkai; rems spartesnį ir pigesnį ekologinio projektavimo politikos tikslų įgyvendinimą pagal savanoriškus sektorių susitarimus; bendrai peržiūrės Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvą ir tam tikrus ekologinio projektavimo direktyvų aspektus, kad būtų kuo labiau padidintas jų veiksmingumas; per Europos įmonių tinklą rems su ekologiniu projektavimu susijusias konsultavimo paslaugas, kad būtų kuo geriau atsižvelgta į MVĮ poreikius (nuo 2012 m.).

Komisija toliau vystys tvarią atliekų antrinio perdirbimo rinką ir didins jų surinkimo lygį; ji atliks planuotą konkrečių ES atliekų politikos aspektų peržiūrą (2014 m.) ir analizuos galiojančias išplėstinės gamintojų atsakomybės schemas, siekdama nustatyti ekonomiškai veiksmingiausias schemas ir apibrėžti geriausią patirtį ir gaires (2013–14 m.).

2012 m. lapkričio mėn. pradėjus įgyvendinti Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje, Komisija parengs su žaliavomis susijusią veiksmų programą, paremtą strateginiu įgyvendinimo planu (2013 m. rugsėjo mėn.). 

Valstybės narės raginamos kurti prie specifinių kiekvienos šalies reikmių pritaikytas strategijas, kuriomis būtų skatinamas antrinis perdirbimas ir energiškai tausių pastatų statyba.

              v) Netaršios transporto priemonės ir laivai

Transporto priemonės su alternatyvios galios pavaromis ir (arba) naudojančios alternatyvų kurą yra svarbus etapas tvaraus judumo link. Iki 2020 m. įkraunamieji elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės turėtų sudaryti apie 7 proc. rinkos. Taip pat vis daugiau transporto priemonių su vidaus degimo varikliais bus elektrifikuotos. Investicijos į netaršų judumą ne tik skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, bet ir gali duoti duoti papildomos naudos, įskaitant pagerėjusią oro kokybę ir sumažėjusį poveikį sveikatai.

Siekiant vystyti netaršių transporto priemonių ir laivų rinkas, reikalingas plataus masto koordinavimas. Visų pirma, kad būtų skatinamas elektrinis mobilumas, reikia iš esmės pakeisti pramonės vertės grandines, verslo modelius, gebėjimus ir vartotojų požiūrį, taip pat įrengti įkrovimo infrastruktūras. Būtina sparčiai baigti dabar vykdomą standartizavimo veiklą, susijusią su sąveikumu ir jungtimis, ir parengti transporto priemonių ir infrastruktūrų standartus. Reikia pritaikyti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) saugos reikalavimus visoms sudedamosios dalims ir sistemoms (įskaitant baterijas) ir ES aplinkos srities reglamentus. Sudarius tarptautinius susitarimus dėl standartų ir taisyklių, ypač pagal JTEEK sistemą, sumažėtų sąnaudos ir rinkos augimas taptų spartesnis. Bendradarbiavimas su didžiausiais mūsų prekybos partneriais standartų, mokslinių tyrimų ir reguliavimo aspektų srityje taip pat skatintų sklaidą rinkose, pvz., pagal ES–JAV e. judumo darbo planą, priimtą Transatlantinės ekonomikos taryboje.

Teisės aktų dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų pasiūlymai, transeuropinis transporto tinklas[25] ir alternatyvaus kuro infrastruktūros turėtų palengvinti įkrovimo ir (arba) kuro užpildymo infrastruktūrų diegimą, ypač miestuose. Regionų ir vietos valdžios institucijos taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant sklaidą rinkose, pvz., plėtoti infrastruktūras, vykdyti viešuosius pirkimus ir taikyti nefinansines paskatas, kaip antai pirmenybės patekti į miestų centrus suteikimas. Tęsiant projektą „Ekologiškas judumas“ MTTP ir parodomieji projektai turėtų būti plėtojami pagal programą „Horizontas 2020“, naudojant sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas ir jas derinant su valstybių narių gautomis EIB paskolomis. 

Atsižvelgdama į galutinę grupės CARS21 atskaitą, Komisija koordinuos visus politikos veiksmus, kuriais remiamas netaršių transporto priemonių, įskaitant įkraunamuosius elektromobilius ir hibridines transporto priemones, patekimas į rinką, užtikrindama, kad nuostatai ir standartai būtų parengti laiku, lengvindama  įkrovimo infrastruktūrų diegimą ir skirdama pradinį finansavimą svarbiems MTTP ir parodomiesiems projektams (Komunikatas dėl CARS 2020 –  2012 lapkričio mėn.).

Kaip pranešta 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto[26], Komisija parengs alternatyvaus kuro strategiją, kurioje taip pat bus sprendžiamas tinkamos įkrovimo ir (arba) kuro užpildymo infrastruktūros klausimas.

Remdamasi dabartinėmis konsultacijomis su pramone Komisija įvertins išsamius pasiūlymus, skirtus VPSP „Vandenilis ir kuro elementai“ ir „Ekologiški automobiliai“ veiklai pratęsti.

Atsižvelgiant į kiekvienos šalies ypatumus bei reikmes ir remiantis per Europos semestrą pateiktomis rekomendacijomis, valstybės narės raginamos remti parodomuosius projektus ir plėtoti tinkamas netaršioms transporto priemonėms ir laivams skirtas infrastruktūras, pritaikytas prie jų poreikių.

Valstybės narės ir regionai raginami pasinaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangios specializacijos strategijomis, remti mokslinius plėtros tyrimus, įskaitant bandomuosius ir parodomuosius projektus, ir skatinti bendradarbiavimą vertės grandinėje.

              vi) Pažangieji tinklai

Siekiant integruoti atsinaujinančiąją energiją į elektros energijos sistemą, gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir patenkinti naujus poreikius, kylančius,  pvz., dėl elektrinių transporto priemonių, yra būtina tinkama infrastruktūra (įskaitant pažangiuosius tinklus, laikymo ir balansavimo pajėgumus). Trečiajame energetikos sektoriaus liberalizavimo pakete nustatyti pažangių matavimo sistemų įrengimo mažiausiai 80 proc. namų ūkių iki 2020 m. reikalavimai, o tai – pirmas pažangiųjų tinklų išdėstymo ES etapas; komunikate dėl pažangiųjų tinklų[27] nustatyta bendra politinė programa, skirta jų išdėstymui paspartinti. Apskritai iki 2020 m. ES turės investuoti maždaug 60 mlrd. eurų į šiuos tinklus, o iki 2035 m. investicijos padidės iki maždaug 480 mlrd. eurų.

Itin svarbu nustatyti tinkamas pagrindines sąlygas pramonei, kad būtų plėtojamos technologijos ir gamybos pajėgumai, reikalingi minėtoms investicijoms[28]. Tuo pačiu metu ES turi parengti standartus, kad būtų užtikrinta tarpvalstybinė pažangiųjų tinklų sąveika, ir bendrus būtiniausius matavimo prietaisų ir pažangių matavimo infrastruktūrų standartus.   2011 m. Komisija Europos standartizacijos organizacijoms jau suteikė įgaliojimą M/490, kad iki 2012 m. pabaigos būtų parengtas pirmasis pažangiųjų tinklų standartų rinkinys.  Reguliariai keičiamasi informacija su tarptautiniais veikėjais, kaip antai JAV Nacionaliniu standartų ir technologijos institutu, siekiant parengti kiek įmanoma labiau suderintus standartus. Vis dar reikia sukurti bendrą platesnio masto pažangiųjų įrenginių įdiegimo sistemą, taip pat dėl efektyvesnio žemos įtampos prietaisų naudojimo. Remiantis sąnaudų ir naudos analize reikėtų parengti pagrindinius veiklos rodiklius viešiesiems pirkimams, kad būtų atpažinta galima nauda. Integruotų, veiksmingų ir lanksčių nedidelio masto deginimo įrenginių potencialas galėtų būti išnaudotas laiku nustačius tinkamus išmetamųjų teršalų standartus. Galiausiai reikia plėtoti MTTP ir inovacinius parodomuosius projektus pagal Europos pramonės iniciatyvas elektros energijos tinklų srityje, Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET) ir Europos inovacijų partnerystę „Pažangieji miestai ir bendruomenės“[29].

Remdamasi būsima Pažangiųjų tinklų darbo grupės ataskaita, Komisija nustatys naujus su pažangiųjų tinklų sudedamųjų dalių išdėstymu susijusius tikslus, peržiūrės ir išplės  standartizavimo įgaliojimus, parengs pagrindinių veiklos rodiklių gaires ir nustatys galimus  bendros svarbos transeuropinės energetikos infrastruktūros projektus[30] (2012 m. pab.).

2. Paramos priemonės

Pirmiau nurodyti koordinavimo organai arba, prireikus, naujos specialistų darbo grupės, siekdami įgyvendinti savo politikos darbotvarkes, turės glaudžiai koordinuoti pastangas ir bendradarbiauti su pramone ir valstybėmis narėmis. Šių grupių struktūra ir joms nustatyti terminai bus skirtingi, atsižvelgiant į veiklos sričių reikmes. Vis dėlto, jos visos suburs susijusias suinteresuotąsias šalis ir valdžios institucijas, kad būtų nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant paspartinti naujų technologijų ir investicijų sklaidą rinkose[31].

· Visų pirma reikia kuo greičiau susitarti dėl supaprastintos, nuspėjamos ir pastovios vidaus rinkos reglamentavimo sistemos, taikytinos naujiems produktams ir paslaugoms, įskaitant tinkamus standartus ir sertifikavimą, ir apie ją pranešti. ES reguliavimo institucijos ir standartizacijos organizacijos turi laiku parengti taisykles ir standartus, taikytinus naujoms technologijoms prieš pirmą kartą pateikiant jas rinkai; geras pavyzdys – CEN parengti elektrinių transporto priemonių ir biologinių produktų standartizavimo įgaliojimai. Visų pirma siekdamos padėti MVĮ, darbo grupės pateiks rekomendacijas, susijusias su reguliavimo ir administracinės aplinkos  paprastinimu atitinkamose jų rinkos srityse. Taip pat valstybėms narėms rekomenduota supaprastinti reguliavimo aplinką per Europos semestrą.

· Infrastruktūrų plėtojimas turi būti koordinuotas ir suderintas su gamybos pajėgumų didinimu. Pavyzdžiui, itin svarbu investuoti į pagrindines ES energijos infrastruktūras, kaip antai pažangiuosius tinklus ir energijos kaupimą, kad būtų pradėta plačiai naudoti atsinaujinančioji energija, IRT ir elektromobiliai bei hibridinės transporto priemonės. Tinkamos ir veiksmingos transporto infrastruktūros, sąveiki logistika ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklai yra išankstinės pramonės raidos sąlygos. Nauji su gamybos technologijomis susiję pramonės pajėgumai taip pat turi būti plėtojami laiku, investuojant į mažai energijos ir tausiai išteklius naudojančias mašinas ir įrangą.

· Trečia, itin svarbu kad pastangos MTTP ir inovacijų srityje būtų koordinuojamos visos ES mastu, užtikinant kad technologijos diegiamos ir jų komercinimas vykdomas laiku. Parodomieji koncepcijos įrodymo projektai ir su gamyba susijusi bandomoji veikla yra išankstinės technologijų diegimo pramonėje sąlygos. Šias iniciatyvas gali finansuoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, naudodamos struktūrinių fondų lėšas arba pagal programą „Horizontas 2020“, arba pagal kitas bendrijos programas. Rizikos kapitalas taip pat gali būti finansuojamas iš viešųjų ir, daugiausia, iš privačių šaltinių.

· Be to, Komisija imsis papildomų priemonių, kad būtų užtikrinti šių rinkų raidai būtini gebėjimai ir skatinamas naujų inovacijų sklaidos poreikis.

Taikydamos naujus darbo metodus įmonės lengviau įdarbins vyresnio amžiaus darbuotojus ir į gamybos sektorių pritrauks kvalifikuotų darbuotojų.  Dėl novatoriškų technologijų kinta darbo vietų ir reikalingų gebėjimų derinys. Komisija rems darbo vietų pertvarką, kuria skatinamos naujos „aktyvaus darbo“ formos ir naujų gebėjimų, įskaitant skaitmeninio raštingumo, ugdymas.

Platesnis dizaino technologijų ir kitų netechnologinių inovacijų naudojimas yra vienas iš pagrindinių didelės vertės produktų kūrimo, didesnio našumo ir tausesnio išteklių naudojimo veiksnių. Europos pramoninio dizaino srities taryba, siekdama padidinti dizaino svarbą inovacijų politikoje, parengė pasiūlymų rinkinį: geresnių sąlygų įmonėms pasinaudoti dizainu sudarymas; dizainu paremtų inovacijų diegimas gamybos sistemose; su dizainu susijusių kompetencijų ugdymas; dizaino svarbos didinimas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemoje; platesnis dizaino taikymas viešajame sektoriuje; Europos dizaino išskirtinumas pasaulyje.

Inovacijų politikos formuotojai gali padidinti jos poveikį ekonomikos augimui, nenutrūkstamai derindami naujų technologijų diegimą ir darbo metodus su į paklausą orientuotomis priemonėmis (pvz., standartizacija), skatindami inovacijų sklaidą visuotinėse tiekimo grandinėse arba teikdami reguliavimo paskatų. Europa turi patirties su paklausa suderintose politikos srityse, pvz., sėkmingai įgyvendinta pirmaujančios rinkos iniciatyva, pagal kurią parengti atskirų rinkų veiksmų planai ir prie paklausos pritaikytos politikos priemonės. Neseniai paskelbta apie penkias Europos inovacijų partnerystes, skirtas prie paklausos pritaikytoms ir MTTP politikos priemonėms koordinuoti.

Atsižvelgiant į 2012 m. kovo mėn. Europos vadovų tarybos raginimą, svarbu toliau skatinti paklausa paremtas inovacijas ir sukurti geriausią įmanomą aplinką verslininkams, kurioje jie galėtų parduoti savo idėjas rinkoje. 2012 m. pabaigoje Komisija trimis nuosekliais etapais pradės įgyvendinti horizontalųjį veiksmų planą, kad būtų padidinta Europos novatoriškų prekių ir paslaugų paklausa. Pirmajame etape bus nustatytos rinkos, priemonių paketai ir prie paklausos pritaikyti modeliai. Vėlesniame etape Komisija su suinteresuotosiomis šalimis parengs strateginį veiksmų planą prie paklausos pritaikytiems veiksmams įgyvendinti pagal platesnio masto iniciatyvas. Antrojo etapo strateginiame veiksmų plane nurodyti veiksmai bus įgyvendinti paskutiniame etape. Tuo pačiu metu nauja stebėsenos sistema leis vertinti su paklausa susijusių politikos krypčių poveikį ir strateginių veiksmų planų įgyvendinimą.

Komisija parengs ir įgyvendins horizontalųjį veiksmų planą Europos novatoriškų prekių ir paslaugų poreikiui didinti (nuo 2012 m.).

Komisija įkurs mokymosi tinklą, susijusį su inovacijomis darbo vietoje Europoje, kad būtų didinamas darbo našumas ir gerinama darbo vietų kokybė (2013 m.) ir įgyvendins veiksmų planą, skirtą paspartinti dizaino integravimą į inovacijų politiką (nuo 2012 m.).

2013 m. Komisija atliks nepriklausomą peržiūrą, siekdama įvertinti, ar Europos standartizavimo sistema gali prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos ir prisidėti prie strateginių Europos vidaus ir išorės tikslų įgyvendinimo. 

B.           Patekimas į rinkas

1. Prekių vidaus rinkos veikimo gerinimas

Prekių vidaus rinka sudaro 75 proc. ES vidaus prekybos ir turi didžiulį nepanaudotą potencialą ES konkurencingumui ir ekonomikos augimui skatinti. Tai pagrindinė priemonė itin konkurencingai socialinės rinkos ekonomikai pasiekti. Didžiausią poveikį gamybos procesams šiuo metu daro globalizacija, specializacija ir inovacijos, o skirtumas tarp produktų ir paslaugų tampa vis labiau neryškus. Vis dėlto, šis procesas gali sukurti naujus barjerus ir kliūtis. Bendrosios rinkos taisyklės ir procedūros turi neatsilikti nuo šių pokyčių. Praėjus dvidešimčiai metų po 1992 m. strategijos, daug įvairų produktų vis dar yra nesuderinti, o valstybių narių teisės aktuose nustatytos abipusio pripažinimo nuostatos ne visada taikomos teisingai. Kitais metais Komisija atliks kritinį pramonės produktų acquis vertinimą, įskaitant tyrimą ir išsamią konsultaciją, ir parengs pramonės produktų vidaus rinkos reformos veiksmų planą. 

Reikia siekti tolesnės pažangos, į vidaus rinką visapusiškai integruojant kai kuriuos sektorius, kaip antai saugumo ir gynybos. Nepaisant gynybos dokumentų rinkinio įgyvendinimo, gynybos sektorius vis dar išlieka iš esmės nacionalinio lygmens, todėl negali gauti naudos iš galimos masto ekonomijos, būtinos konkurencingumui ir pelningumui pagerinti. Kitos ES lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvos yra rengiamos civilinio saugumo srityje. Gynybos darbo grupė padeda parengti išsamią strategiją, kurios tikslas – sukurti  pasaulyje pirmaujančią gynybos pramonę, konkurencingą Europoje ir už jos ribų. Palydovų duomenimis pagrįsti produktai ir paslaugos taip pat gali daug prisidėti prie ekonomikos augimo, tad reikėtų skatinti ir remti  jų rinkos raidą.

2010 m. įgyvendindama pažangiojo reglamentavimo strategiją[32] Komisija parengė tinkamumo patikras, kuriomis vertinama bendra konkrečios politikos reglamentavimo sistema. Šios patikros sukurtos siekiant nustatyti pernelyg didelę administracinę naštą, išnagrinėti pasikartojančius teisės aktus, jų trūkumus ir netikslumus ir įvertinti bendrą teisės aktų poveikį. Patikrų išvadomis paremti politiniai sprendimai dėl atitinkamos reglamentavimo sistemos ateities. Tinkamumo patikros vykdomos konkrečiose politikos srityse, pvz., darbuotojų informavimas ir konsultavimas, variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimas ir ES aplinkos politika gėlo vandens srityje. Tačiau vis dar neįgyvendintas tikslas sudaryti bendrą pagrindinių politikų, darančių įtaką ekonomikos sektoriui, vaizdą. Todėl Komisija atliks bandomąsias horizontaliąsias tinkamumo patikras atskiruose sektoriuose. Pirmosios dvi patikros bus vykdomos naftos perdirbimo ir aliuminio sektoriuose. Abu sektoriai yra labai svarbūs ES pramonės vertės grandinei, bet juose skubiai reikia naujų investicijų, kad jie atsilaikytų prieš didelę tarptautinę konkurenciją. Atliekant tinkamumo patikras didžiausias dėmesys bus sutelktas į politikų, kurios yra svarbiausios minėtų sektorių konkurencingumui, įgyvendinimą ir sąveiką[33]. Ateityje bus vykdomos kitų pramonės produktų tinkamumo patikros.

Su valdymu ir reguliavimu susijusios kliūtys vidaus rinkoje taip pat kyla valstybių narių reglamentuojamose srityse, pvz., tai gali būti techninės taisyklės, atsisakymas taikyti abipusio pripažinimo nuostatas ir nesuderinti 27 skirtingi mokesčių taisyklių rinkiniai. Parengiamoji techninių taisyklių projektų analizė gali padėti išvengti su reguliavimu susijusių kliūčių atsiradimo. To būtent siekiama Direktyvoje 98/34[34] nustatyta pranešimo tvarka, pagal kurią reikalaujama, kad prieš priimant teisės aktus, kuriuose nustatomos produktams ir informacinės visuomenės paslaugoms taikomos techninės taisyklės, apie jų projektus būtų pranešta Komisijai. Dėl prevencinio šios procedūros  pobūdžio išvengta daug laisvo prekių judėjimo taisyklių pažeidimų. Ši pranešimo tvarka taip pat gali būti taikoma siekiant lyginamosios analizės metodu patobulinti  nacionalinius teisės aktus, kad šie atitiktų geresnio reglamentavimo principus. Procedūros galimybės gali būti visapusiškai išnaudotos, jei valstybės narės, atlikdamos poveikio vertinimus nacionaliniu mastu, atliktų ir konkurencingumo patikrinimo testus.

Ekologiškų produktų ir paslaugų rinka yra dinamiška, novatoriška ir auganti. Vis dėlto, dėl lygiagrečiai kuriamų skirtingų ir dažnai nesuderintų techninių taisyklių ir ženklinimo sistemų valstybėse narėse, imantis privačių iniciatyvų, vartotojai gali būti klaidinami ir sudaromos kliūtys laisvam tų produktų ir paslaugų judėjimui vidaus rinkoje. Komisija nagrinėja geriausius galimus būdus, kad ekologiški produktai ir paslaugos būtų įtraukti į vidaus rinką, įskaitant poveikį aplinkai[35].

Dėl nepakankamo valstybių narių vykdomo koordinavimo, susijusio su sprendimų dėl vaistų kainų nustatymo ir kompensavimo priėmimo metodika ir kriterijais, prieiga prie naujoviškų vaistų yra nenuosekli ir vilkinama. Nors šis klausimas iš dalies sprendžiamas Skaidrumo direktyvoje ir sveikatos technologijų vertinimo veikloje, reikia parengti platesnę politikos strategijos darbotvarkę ir veiksmų planą, kad ES farmacijos pramonės konkurencingumas ir ilgalaikis gyvybingumas būtų apsaugoti.

Dar nėra išnaudotos visos galimybės pagerinti ES rinkos priežiūros reglamentavimo sistemą. Bendros gaminių saugos direktyva (BGSD) taikoma visiems – suderintiems ir nesuderintiems – vartojimo produktams, o su rinkos priežiūra susijusios nuostatos, įtvirtintos Reglamente 765/2008 ir specifiniuose sektoriaus teisės aktuose, taikomos suderintiems – tiek vartojimo, tiek pramonės – produktams. Nacionalinės valdžios institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams gali būti painu nuspręsti, kurią sistemą taikyti. Rengiamas naujas rinkos priežiūros reglamento pasiūlymas, kuriame bus suderintos visos šios su rinkos priežiūra susijusios nuostatos ir pašalinti dabartinės teisinės sistemos trūkumai.

Vykdant rinkos priežiūrą Europos piliečiai apsaugomi nuo reikalavimų neatitinkančių produktų (pvz., keliančių riziką sveikatai ir saugumui) ir sudaromos sąlygos sąžiningai prekybai. Vidaus rinkos kontrolė vykdoma  nacionaliniu lygmeniu – valstybės narės yra atsakingos už priežiūrą ir teisės aktų vykdymo užtikrinimą. Ypač priežiūra yra milžiniška užduotis. Akivaizdu, kad kai kurių produktų, kaip antai Europos mašinų pramonės pagamintų gamybos priemonių,[36] rinkos priežiūra turi trūkumų. Siekiant suaktyvinti visos Europos rinkos priežiūrą ir skatinti bendradarbiavimą bei savitarpio pagalbą, būtinas daugiametis rinkos priežiūros veiksmų planas. Tai pasunkins sukčiaujančių prekiautojų padėtį ir prisidės prie tolimesnės reikalavimus atitinkančių ir saugių produktų bendrosios rinkos integracijos. Sąžiningi ekonominės veiklos vykdytojai nebeatsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje.  

Kadangi ribos tarp paslaugų ir prekių tampa vis neaiškiau apibrėžtos, prekybai paslaugomis kylančios kliūtys vis labiau tiesiogiai kenkia prekybai prekėmis. Pramonės konkurencingumui ir inovacijoms ypač svarbios yra verslo paslaugos. Jos yra itin reikšmingos MVĮ, kurios labiau nei didelės įmonės priklauso nuo paslaugų pirkimo rinkoje.

Iki 2012 m. pabaigos Komisija priims teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą ir rinkos priežiūrą, rinkinį, kurį sudarys peržiūrėta bendros gaminių saugos direktyva, naujas rinkos priežiūros reglamentas ir komunikatas dėl daugiamečio rinkos priežiūros veiksmų plano 2012–2015 m.

Siekdama parengti pramonės produktų vidaus rinkos reformos veiksmų planą (2013 m.) Komisija įvertins visos pramonės produktų srities „acquis“ būklę.

Komisija atliks tinkamumo patikras aliuminio ir naftos perdirbimo sektoriuose, didžiausią dėmesį sutelkdama į politikos sričių, kurios yra svarbiausios konkurencingumui, įgyvendinimą ir sąveiką.

Komisija parengs išsamią strategiją, kurios tikslas – remti gynybos pramonės konkurencingumą ir pagerinti gynybos rinkos veiksmingumą. Komunikatas turėtų būti parengtas 2013 m. balandžio mėn. 

Komisija pristatys papildomas iniciatyvas, skirtas vidaus rinkos integracijai saugumo ir kosmoso srityse skatinti.

Komisija toliau išnaudos visas galimybes, kurias teikia Direktyvoje 98/34 nustatyta pranešimo tvarka – pramonės politikos priemonė, padedanti apibrėžti būsimus ES teisėkūros prioritetus ir, ypač, skatinanti valstybes nares atlikti poveikio vertinimus ir  konkurencingumo patikrinimo testus, kol jų nacionaliniai teisės aktai yra rengiami, t.y. yra projekto etape.

Komisija pradės įgyvendinti politikos strategijos darbotvarkę farmacijos pramonės konkurencingumui stiprinti.

Iki 2012 m. pabaigos bus įkurta aukšto lygio verslo paslaugų grupė.  Remdamasi šios grupės ataskaita, Komisija iki 2014 m. parengs būsimą darbo programą kartu su politinėmis rekomendacijomis.

2. Verslumo skatinimas, kad vidaus rinka taptų dinamiškesnė

Nors daugiau nei trečdalis visų naujų darbo vietų sukuriama mažose, sparčiai augančiose įmonėse, ES mažos įmonės neauga taip sparčiai kaip JAV[37]. Pagal Verslumo veiksmų planą, parengtą remiantis Smulkiojo verslo aktu, bus skatinamas naujų įmonių augimas, sudarytos palankesnės sąlygos verslo perdavimui, teikiama parama įmonėms ankstyvajame veiklos etape ir sukurtos veiksmingos bankroto procedūros, suteikiančios verslininkams dar vieną galimybę tęsti veiklą.

Verslininkai turi pasinaudoti visu ES bendrosios skaitmeninės rinkos potencialu, kuri iki 2016 m. kasmet turėtų padidėti 10 proc.[38] Interneto ir skaitmeninių technologijų plėtotė yra svarbus strategijos „Europa 2020“ tikslas, kurio Komisija siekia Europos skaitmenine darbotvarke[39] ir pavyzdinėmis pramonės politikos iniciatyvomis. ES politika sudaro pagrindines sąlygas bendrajai skaitmeninei rinkai, įskaitant teisinį elektroninės prekybos pagrindą (Direktyva 200/31/EB)[40]. Ateityje Bendroje Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisėje bus nustatytos vienodos tarpvalstybinio pardavimo internetu taisyklės, o skaitmeninis aspektas yra svarbi su Europos vartotojų darbotvarke susijusios strategijos[41] dalis.

Valstybės narės ir Komisija turi prisidėti prie spartesnio visapusiško bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimo. Valstybės narės turi supaprastinti PVM registracijos tvarką ir sukurti „vieno langelio“ principu pagrįstą elektroninę registracijos sistemą, kad mažoms įmonėms būtų lengviau vykdyti tarpvalstybinę skaitmeninę prekybą. Europos įmonių tinklas siūlys mokymus ir informuos norinčias plėtoti verslą internetu MVĮ apie jų prievoles vykdant tarpvalstybinę prekybą. Su skaitmeniniu raštingumu susijusios gairės ir kokybės ženklai padėtų nustatyti bendrą švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų gebėjimų „krepšelį“ ES ir valstybių narių lygmeniu. Standartai ir gairės yra labai svarbūs skaitmeninei sąveikai tiekimo grandinėse užtikrinti.

Vis dėlto, nepakanka tik sudaryti pagrindines sąlygas ir raginti verslininkus pasinaudoti bendrąja skaitmenine rinka.  Kad politika būtų sėkminga, Europai taip pat reikia išlaisvinti verslumo potencialą pačioje skaitmeninėje ekonomikoje.

Komisija pasiūlys Verslumo veiksmų planą, kuriame valstybėms narėms pateiks rekomendacijas dėl pagrindinių sąlygų gerinimo, pasiūlys verslumo paramos priemones (2012 m. lapkričio mėn.) ir taip pat  numatys papildomas priemones, kuriomis bus raginama naudoti skaitmenines technologijas ir vykdyti e. prekybą. 2013 m. pirmąjį ketvirtį Komisija taip pat pasiūlys tikslinius veiksmus interneto verslininkams ES remti.

3. Technologijos, bendras patentas ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje

Intelektinės nuosavybė teisės (INT) itin svarbios inovacijoms ir augimui, nes jos apsaugo į MTTP ir inovacijas investuojančias įmones. Jas taikant apdovanojama už kūrybiškumą ir išradingumą, o įmonės ir inovacijos apsaugomos nuo neteisėto technologinių žinių pasisavinimo ir naudojimo; INT yra esminė inovacijų sistemos dalis ir padeda pamatus visiems technologijų perdavimams. Būtina užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės reglamentavimo sistema būtų pritaikyta prie naujos ekonomikos reikmių, visų pirma susijusių su atviromis ir bendromis inovacijomis.

Pradėjus naudoti bendrą patentą ir sukūrus bendrąją patentų ginčų nagrinėjimo sistemą Europoje, sumažės išlaidos[42] ir patentinės apsaugos susiskaidymas bendrojoje rinkoje; tokiu būdu bus išvengta bereikalingų ginčų nagrinėjimo išlaidų ir sustiprintas teisinis tikrumas.  Be to, 2014 m. pabaigoje pradės veikti nemokama mašininio vertimo priemonė[43], kurią bus galima naudoti visomis Europos kalbomis. Patentinės apsaugos siekiantys inovacijų kūrėjai gali naudotis priemonėmis, kuriomis paspartinama patento išdavimo procedūra. Kitų tarnybų atlikto darbo naudojimu pagrįstos iniciatyvos ir materialinės patentų teisės tarptautinis derinimas (įskaitant pasauliniu mastu suderinto lengvatinio laikotarpio nustatymą ir visų susijusių klausimų nagrinėjimą), gali dar labiau sustiprinti patentų sistemą ilgesnės trukmės laikotarpiu ir padėti dar labiau sumažinti išlaidas.

Patentų sistemai papildyti gali būti naudojamos kitos priemonės. Geresnis komercinių paslapčių naudojimas ir apsauga yra viena iš jų. Ne visi inovacijų kūrimo etapai yra patentuojami, tačiau jų rezultatus galbūt reikėtų apsaugoti nuo neteisėto pasisavinimo. Nors kai kuriuos išradimus būtų galima patentuoti, įmonės mano, kad jie geriau apsaugomi juos įslaptinant. Taigi inovacijų kūrėjai kartais gali nuspręsti apsaugoti inovacijas (ir jų teikiamas pajamas) tiesiog neatskleisdami savo komercinių paslapčių. Nėra jokio ES teisės akto dėl komercinių paslapčių apsaugos, ši sritis reglamentuojama nacionaliniu lygmeniu. Tačiau nacionaliniai teisės aktai turi reikšmingų skirtumų, susijusių su komercinių paslapčių apsaugos pobūdžiu ir taikymo sritimi, taip pat su teisių gynimo ir taisomosiomis priemonėmis. Komisija nagrinėja, ar esami nacionalinių požiūrių skirtumai gali sukelti kliūčių ir sandorių išlaidų tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms, ypač MVĮ.

Nebiržinėms įmonėms taikomos nacionalinės apskaitos taisyklės, nustatytos perkėlus ketvirtąją apskaitos direktyvą. Nors pagal šią direktyvą valstybėms narėms leidžiama nustatyti tokio pobūdžio taisykles, šiuo metu patentų ir kitų INT vertė nėra plačiai pripažįstama, ypač MVĮ finansinėse ataskaitose. Bus imamasi veiksmų, siekiant išnagrinėti būdus, kurie padėtų įmonėms gauti veiksmingą jų patentų vertės pripažinimą, įskaitant jų finansinėse ataskaitose, ir ištirti galimą tokio aktyvesnio viešinimo naudą, susijusią su prieiga prie finansavimo. Be to, vis svarbesnės tampa IN ginčų nagrinėjimo draudimo sistemos.            

Veiksminga INT sistema turi įtraukti ex-ante apsaugos priemones ir ex-post vykdymo užtikrinimo priemones, taikomas nesilaikantiesiems taisyklių. „Patentų spąstai“ (angl. patent ambushes), „patentų sulaikymai“ (patent hold-ups), „patentų karai“ (patent wars) ir IN teisių pažeidimai (klastojimas ir piratavimas) daro tiesioginės žalos aukoms ir griauna pasitikėjimą INT sistema.

Sparti ir visai ekonomikai svarbi technologinė pažanga pramonėje padidino riziką, kylančią dėl patentų „tankumynų“ (angl. patent thickets[44]) ir patentų „spąstų“[45] (angl. patent ambushes). Tyrimai parodė, kad iš 30 technologijų sričių, 9 nustatyta patentų „tankumynų“. Veiksminga ir proporcinga reglamentavimo sistema remtų konkurenciją skatinančias abipuses licencijas arba patentų suvienijimo susitarimus; tai būtų veiksmingos rinkos priemonės, skirtos minėtai rizikai sumažinti. Pagal tą reglamentavimo sistemą Komisija atnaujins savo taisykles dėl technologijų perkėlimo susitarimų. Be to, gali būti dar labiau vystoma veikla, susijusi su galiojančiomis apsaugos priemonėmis, kaip antai licencijų suteikimas sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Glaudesnis patentų tarnybų ir standartizacijos organizacijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija galėtų per trumpą laikotarpį iš esmės patobulinti ir papildyti apsaugos priemones.

INT srityje sunkumų kyla dėl kaip niekada aukšto produktų klastojimo ir piratavimo lygio. Iš Komisijos ataskaitų apie muitinių konfiskuotas prekes prie ES sienų matyti, kad nuo 2000 m. konfiskuotų prekių ir konfiskavimo atvejų skaičius labai padidėjo. Jei neįmanoma užtikrinti IN teisių, jos netenka prasmės. Todėl nuo 2004 m. galioja bendra būtiniausių reikalavimų sistema, reglamentuojanti su INT susijusių civilinių nuostatų vykdymą (Direktyva 2004/48/EB), pagal kurią galima imtis veiksmų ne tik prieš tiesioginius pažeidėjus, bet ir prieš tarpininkus (veikiančius internetu ir ne internetu), kurių paslaugomis naudojasi pažeidimą darančios trečiosios šalys. Šia dabar peržiūrima sistema sudaromos sąlygos teisių turėtojams imtis veiksmų, jei jų IN teisės buvo pažeistos.

Šias teisės aktuose nustatytas priemones, taisomuosius veiksmus ir sankcijas galėtų papildyti ir labai praktišku būdu kovą prieš klastojimą ir priratavimą sustiprinti savanoriško bendradarbiavimo būdai, kaip antai Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras[46].  Susitarimo memorandumas dėl suklastotų prekių pardavimo internetu[47] taip pat įrodė, kad yra veiksminga priemonė klastočių pardavimo internetu apimčiai sumažinti.

-           Komisija nagrinėja labai suskaidytą komercinių paslapčių apsaugos teisinę sistemą ir ieško galimybių padaryti ją veiksminga ir pigesne, kad įmonės ir mokslinių tyrimų institucijos galėtų investuoti, gauti licencijas, perduoti vertingas žinias ir informaciją bei jomis dalintis vidaus rinkoje.

-           Komisija apsvarstys tinkamiausius vertės nustatymo metodus, taip pat INT rinkos ir tinkamo INT vertės nustatymo ir integracijos apskaitoje ryšį, remdamasi 2013 m. gausimomis ekspertų grupės išvadomis šiais klausimais.

-           Komisija apsvarstys priemones, kurios gali padėti padidinti skaidrumą ir pagerinti INT traktavimą standartizavimo srityje.

-           Komisija skatins patentų tarnybų ir standartizavimo organizacijų bendradarbiavimą, įskaitant patentų formavimo ir duomenų bazių siejimo iniciatyvas. 

-           Taryba ir Europos Parlamentas turėtų skubiai priimti peržiūrėtą Reglamentą  1383/2003/EB dėl muitinės vykdomo INT užtikrinimo.

4. Tarptautinės rinkos

Europos Sąjunga yra pasaulio prekybos lyderė, tačiau pasaulinė ekonomika sparčiai kinta ir  tampa vis labiau daugiapolė. Didžiausios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys (ypač Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) toliau sparčiai auga, o daugelis jų įgyvendina plataus užmojo pramonės politiką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama technologijoms ir pramonės inovacijoms, siekiant gerinti kokybę ir skatinti ekologiškesnę gamybą.  Taip pat pastebima nerimą kelianti tendencija – nustatomos protekcionistinės priemonės ir vykdomas diskriminavimas[48].

Komisija siekia atverti rinkas ir prijungti Europą prie pagrindinių visuotinio augimo šaltinių ir regionų. Komisija, vadovaudamasi abipusiškumo ir abipusės naudos principu, toliau sieks plataus užmojo prekybos ir investicijų darbotvarkės[49] ir išsamios įgyvendinimo darbotvarkės tikslų, didžiausią dėmesį sutelkdama į prieigą prie rinkos, kliūčių naikinimą, viešųjų pirkimų atvėrimą, veiksmingą prekybos taisyklių (pvz., susijusių su subsidijomis) įgyvendinimo užtikrinimą, geriausius tarptautinių investicijų apsaugos standartus ir visapusišką intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Nuosekliai atliekami konkurencingumo patikrinimo testai poveikio vertinimuose derybų dėl prekybos ir investicijų pradžioje ir išsami analizė, pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai deryboms pasibaigus, padės optimizuoti laisvosios prekybos zonos poveikį pramonei ir ES ekonomikai.

PPO sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių nustatyta pranešimo tvarka – tai itin veiksminga priemonė siekiant sudaryti geresnes sąlygas patekti į rinką, tačiau suinteresuotosios šalys, ypač MVĮ, nepakankamai dažnai ja naudojasi. Komisija užtikrins, kad minėtoje sutartyje pateikta informacija apie patekimo į rinką reikalavimus būtų labiau viešinama, kad pranešimo tvarka taptų labiau žinoma ir būtų sudarytos geresnės sąlygos suinteresuotosioms šalims ja pasinaudoti.

Remiantis Lisabonos sutartimi ir pasitelkiant dvišales derybas, dialogus su pagrindiniais partneriais ir aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, kuriama išsami tarptautinė investicijų politika[50] . Tai turėtų pagerinti prieigą prie pagrindinių rinkų, sukurti aukštus ES investicijų trečiosiose šalyse apsaugos standartus ir sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms.  Taip pat labai svarbu išlaikyti atvirą ir nediskriminacinę aplinką, siekiant padidinti investavimo Europos Sąjungoje patrauklumą[51], visų pirma pritraukti tiesiogines užsienio investicijas (TUI) į naujas sritis, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos ir, prireikus, didinti TUI Europos Sąjungoje skaidrumą.

Siekdama užtikrinti saugią prieigą prie žaliavų ir sudaryti galimybes pasinaudoti jos prekybos politikos iniciatyvomis[52], Komisija toliau plėtos diplomatiją žaliavų klausimu[53] ir dar kryptingiau bendradarbiaus reguliavimo srityje. Tiksliniai regionai ir šalys yra Grenlandija[54], Viduržemio jūros regiono šalys partnerės, Pietų Kaukazo šalys, Pietų Amerika, Afrika ir Azija.

ES įmonėms reikia daugiau paramos ir pagalbos jų internacionalizacijos procesuose, kad būtų padidinta ES MVĮ, kurios imasi tarptautinio masto veiklos, dalis (dabar jų yra 13 proc.). Komisijos kartu su ES pramonės atstovais ir MVĮ trečiosiose šalyse vykdomos „Augimo misijos“, kurios neturėtų būti laikomos tradicine prekybos skatinimo veikla, gali turėti teigiamos įtakos kuriant bendrą pramonės ir MVĮ bendradarbiavimo politiką ir padėti skatinti verslo ryšius.

ES šiuo metu peržiūri intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse strategiją, kuri yra pagrindinė jos kovos su klastojimu iniciatyvų dalis. Šioje srityje Komisija tiesiogiai padeda MVĮ apsaugoti jų intelektinę nuosavybę pagrindinėse užsienio rinkose, steigdama MVĮ skirtas INT srities pagalbos tarnybas ir diegdama vartotojams patogias interneto priemones, kaip antai bendrą ES ir JAV transatlantinį INT portalą. Taip pat bus padidintas ES įmonėms skirtų paramos struktūrų trečiosiose šalyse veiksmingumas.

Galiausiai Komisija vidaus iniciatyvomis rems išorės veiksmus ir toliau sieks, kad politikos bei reguliavimo srities iniciatyvos bendrojoje rinkoje ir išorės prioritetai vieni kitus papildytų, vengiant prekybą iškraipančio reguliavimo. 

Komisija:

– imsis veiksmų, siekdama labiau viešinti TPK susitarime nustatytą pranešimo tvarką ir sudaryti geresnes sąlygas pramonei, ypač MVĮ, ja pasinaudoti;

– toliau kryptingai plėtos diplomatiją žaliavų klausimu ir visapusiškai įgyvendins MVĮ internacionalizavimo strategiją[55];

– rems intelektinės nuosavybės teisių vykdymą trečiosiose šalyse ir išplės priemonių, skirtų MVĮ INT tarptautinėse rinkose apsaugoti, taikymo sritį, įskaitant MVĮ skirtas pagalbos tarnybų iniciatyvas ASEAN ir Mercosur regionuose, taip pat gerins ES įmonėms skirtų paramos struktūrų trečiosiose šalyse veiksmingumą, susiedama jas su Europos įmonių tinklu.

– toliau skatins tarptautinį bendradarbiavimą ir konvergenciją reguliavimo srityje, ypač su kaimyninėmis šalimis, siekdama remti naujų produktų ir technologijų rinkų kūrimą ir užtikrinti, kad vidaus rinkos iniciatyvos ir išorės prioritetai vienas kitą papildytų ir remtų.

C.           Prieiga prie finansavimo ir kapitalo rinkų

Europos pramonės atsigavimas ir būsimas augimas priklauso nuo prieigos prie kapitalo ir investicijų, būtinų naujoms technologijoms ir įrenginiams diegti ir tokiu būdu didinti mūsų konkurencingumą. Deja, konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir apklausos aiškiai rodo, kad prieiga prie kapitalo rinkų ir galimybė gauti kreditą yra didžiausia Europos įmonių problema.

Nedidelė kreditų paklausa iš dalies nulėmė dabartinį žemą bankų skolinimo lygį, tačiau labai svarbūs ir pasiūlos apribojimai[56]. Dėl būtino bankų sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimo ir restruktūrizavimo bankų skolinimo atsigavimas tikriausiai užtruks. Ši problema yra ypač rimta MVĮ. ECB balandžio mėn. apklausa dėl MVĮ prieigos prie finansavimo rodo, kad atmesta didesnė dalis MVĮ prašymų suteikti paskolą (13 proc., palyginti su ankstesniais 10 proc.).

Daugelis Europos pramonės įmonių labai priklauso nuo banko kreditų. JAV skolos vertybiniai popieriai ir akcijų rinkos kapitalas viršija bendrą bankų turto vertę. Kapitalo rinkų skola įmonėms finansuoti sudaro tik 7 proc. BVP Europoje, palyginti su 35 proc. JAV[57]. Dėl šios struktūrinės ES ekonomikos ypatybės ES pramonei labiau kenkia bankų sektoriaus krizė, nes alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra riboti.

Atsižvelgdama į tokias aplinkybes Komisija siūlo tam tikras priemones, kuriomis gerinama pramonės prieiga prie kapitalo. Pirmosios grupės priemonės priklauso nuo viešojo sektoriaus paramos, o į antrąją grupę įtrauktos priemonės, kurios galėtų padėti pagerinti prieigą prie kapitalo rinkų. 

1.           Viešojo sektoriaus parama, kad pramonės įmonėms būtų sudarytos palankesnės prieigos prie kapitalo sąlygos

Pagal naują 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos programavimą bus supaprastintos finansinės inovacinei veiklai remti skirtos priemonės ir sustiprintas jų veiksmingumas. Suteikus galimybę pasinaudoti iniciatyvai „Horizontas 2020“ kartu su programa „COSME“ skirtais ištekliais, bus palengvintas perėjimas nuo technologinės plėtros prie naujų technologijų eksploatavimo pramonėje ir pritaikymo rinkoje.  Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės taikymo išplėtimas padės sumažinti riziką, tenkančią sparčiai augančioms potencialą turinčioms įmonėms.

Sanglaudos politikos integruotas metodas VMĮ poreikiams patenkinti apima visus verslo kūrimo ir plėtros etapus ir yra didžiausias ES paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms šaltinis – dabartiniu finansiniu laikotarpiu (2007–2013 m.) iš 55 mlrd. eurų, skirtų regioninei politikai ir įmonėms remti, 25 mlrd. eurų tiesiogiai skirti MVĮ. MVĮ konkurencingumas taip pat yra aiški prioritetinė sritis, į kurią bus sutelktas būsimas sanglaudos politikos finansavimas. Paramos priemonės apima tiesioginę finansinę – subsidijų ir daugkartinių finansinių priemonių forma teikiamą paramą, ir konsultacijų bei paramos tarnybas, įskaitant skirtas profesiniam mokymui ir verslumui. Jų tikslas – padėti MVĮ gauti naudos iš tinklų ir grupių, kurti naujus verslo modelius ir naujas idėjas sparčiau diegti vietos ir pasaulinėje rinkose.

Komisija bendradarbiaus su EIB ir EIF, kad būtų užtikrintas veiksmingesnių ir efektyvesnių finansinių priemonių pagal programas  „Horizontas 2020“ ir „COSME“ skirtiems ištekliams investuoti įgyvendinimas.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiksmingas sanglaudos ir struktūrinių lėšų naudojimas, sustiprintas „pažangiosios specializacijos“ sąvoka, prisidės prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir pagerins pramonės konkurencingumą (2013 m.).

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą[58], Komisija įkurs bendrą portalą, kuriame bus teikiama informacija apie pagal skirtingas ES programas kiekvienoje šalyje teikiamą finansavimą [59].

Be šių vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių, Europos investicijų banko kapitalo padidinimas 10 mlrd. eurų turėtų netolimoje ateityje sukurti 60 mlrd. eurų papildomų skolinimo pajėgumų.  Iš esmės 10–15 mlrd. eurų bus skirta MVĮ,  panaši suma – inovacijoms, o 15–20 mlrd. eurų – tausiam išteklių naudojimui[60].

Siekiant paspartinti ekonomikos atsigavimą ir augimą:

– nuo 2013 m. bus galima pasinaudoti dėl padidėjusio EIB kapitalo padidėjusiu skolinimo pajėgumu, naudojant dabartines EIB skolinimo priemones. Po 2014 m. bus pradėtos naudoti naujos priemonės, pritaikytos naujai finansinei programai; 

– dabartiniu 2007–2013 m. struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu valstybės narės turėtų išnagrinėti visas galimybes pasinaudoti tiesioginiais nepanaudotais ištekliais, juos skiriant šiame komunikate apibrėžtoms šešioms prioritetinėms sritims ir ypač MVĮ konkurencingumo didinimo projektams;  

– Prieigos prie finansavimo veiksmų plano įgyvendinimas išlieka svarbiu Europos lygmens prioritetu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms gauti finansavimą.  Valstybės narės taip pat turėtų imtis veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą vietos, regiono ir nacionaliniu lygmenimis; 

– valstybės narės taip pat turėtų imtis veiksmų, kad būtų pagerinta finansinė aplinka vietos, regiono ir nacionaliniu lygmenimis, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. 

2. Prieiga prie kapitalo rinkų

Krizė dar labiau sumažino jau ir taip nedideles MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo galimybes.  MVĮ paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais rinka išlieka vangi. Šios rinkos atgaivinimas pagal veiksmingesnę rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir reguliavimo sistemą, skirtą finansinių rinkų stabilumui išsaugoti, galėtų prisidėti prie ilgalaikio projektų finansavimo.

Blogėjančios ekonomikos perspektyvos taip pat pasunkino prieigą prie rizikos kapitalo. Daugelis rizikos kapitalo fondų prižiūri turimų įmonių portfelį ir vengia sudaryti naujas sutartis. Dėl nepakankamai palankių pagrindinių sąlygų Europos rizikos kapitalo fondai išlieka per daug orientuoti į nacionalinius poreikius, per maži ir dažnai nesugeba užtikrinti sandorių srautų. 

Palankesnių prieigos prie kapitalo sąlygų sudarymas MVĮ tapo svarbiu tikslu tiek ES, tiek šalies lygmenimis. 2011 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė veiksmų planą, skirtą sudaryti geresnes galimybes MVĮ gauti finansavimą[61]. Be kitų priemonių, šiame veiksmų plane siūloma sukurti tikrą bendrąją rizikos kapitalo fondų rinką Europoje ir naują Europos socialinio verslumo fondų tvarką, kurią Komisija pristatė 2011 m. gruodžio mėn. Kadangi šios priemonės labai svarbios sparčiai augančioms MVĮ, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų kuo skubiau pasiekti susitarimą dėl šių pasiūlymų.

Be nuosavybės priemonių reikėtų numatyti kitus finansavimo kanalus[62].  Tradiciškiausia yra neviešo platinimo sistema, gerai veikianti JAV, pagal kurią draudimo ir pensijų fondų sektorius gali tiesiogiai teikti kapitalą įmonėms be bankų tarpininkavimo. Kiti kanalai yra: tiekimo grandinės finansavimas, turtu užtikrintas finansavimas, faktoringas arba sąskaitų diskontavimas, išperkamoji nuoma, neformalūs investuotojai, partnerių tarpusavio skolinimasis.

Šių finansavimo galimybių plėtra užtruks, o reguliavimo institucijos turės užtikrinti rizikos valdymą. MVĮ rinkos kategorijos, neseniai pasiūlytos per Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD) peržiūrą, turėtų būti labai naudingos stiprinant investuotojų saugumą.  Siekiant pašalinti dabartines tarpvalstybinei veiklai sudarytas kliūtis artimiausiu metu gali būti pateikti kai kurie pagrindiniai pasiūlymai. Pavyzdžiui, galėtų būti parengtos gairės, skirtos suderinti MVĮ vertinimą Europoje. Jos palengvintų MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių vykdomą tarpvalstybinę veiklą.

Žaliojoje knygoje dėl ilgalaikių investicijų finansavimo ES, kuri turėtų būti pristatyta 2012 m. pabaigoje, Komisija toliau nagrinės, kaip palengvinti ir įvairinti MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių  prieigą prie finansavimo.

Komisija skatins valstybes nares keistis geriausia patirtimi apie alternatyvius MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo būdus. Šalys, kuriose rizikos kapitalo rinkos yra itin menkai išvystytos, turėtų peržiūrėti rizikos kapitalo fondų veiklos sąlygas ir nustatyti tinkamas priemones, kuriomis įmonėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti nuosavo kapitalo, turinčio dideles augimo galimybes. Taip pat atitinkamomis paskatomis reikėtų skatinti neformalius investuotojus, kad toks investavimo būdas taptų patrauklus.

Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą skubiai priimti reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų pasiūlymą[63].

2012 m. Komisija baigs nagrinėti tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms sudarytas mokesčių kliūtis ir, prireikus, pateiks sprendimus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tokioms investicijoms ir kartu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui.

D.          Esminis žmogiškojo kapitalo vaidmuo

1.         Dabartinių uždavinių sprendimas –  darbo vietų kūrimas

Dėl rinkos koregavimų per krizę ir jos padarinių būtina glaudžiai koordinuoti susijusias ES politikas ir suvienyti ES ir valstybių narių pastangas. Šiuo tikslu Komisija paragino valstybes nares[64] daugiau dėmesio skirti darbo vietų kūrimo politikai, kaip nurodyta užimtumo srities dokumentų rinkinyje, kurį Europos Komisija pateikė šių metų vasario mėn. Valstybės narės turi sutelkti dėmesį į darbo vietų kūrimo politiką, visų pirma, išnaudoti naujų technologijų ir ekologiškos ekonomikos teikiamą potencialą ir spręsti jaunimo nedarbo problemą. Taip pertvarkant ekonomiką bus padidintas konkurencingumas ir atsiras svarbių darbo vietų kūrimo šaltinių, kurie yra būtini siekiant iki 2020 m. užimtumą ES padidinti iki 75 proc. ir sukurti 17,6 mln. naujų darbo vietų.  

Konkurencinga ir efektyvi pramonės politika taip pat priklauso nuo dinamiškų darbo rinkų, o darbo jėgos judumas yra pagrindinis kintamasis šiame procese. Siekiant palengvinti darbo vietų paiešką, atitiktį bei darbuotojų įdarbinimą ES, Europos užimtumo tarnybų priemonė (EURES) pertvarkoma į Europos įdarbinimo ir darbuotojų paieškos priemonę.

Krizė parodė, kad ekonomikos nuosmukio laikais vidaus lankstumas gali būti labai veiksminga užimtumo lygio palaikymo ir prisitaikymo sąnaudų mažinimo priemonė, kaip patvirtinta su Žaliąja knyga dėl restruktūrizavimo[65] susijusiose konsultacijose; tačiau, kad darbo vietų keitimas vyktų sklandžiai, būtinos ir socialinių partnerių, ir valdžios institucijų nustatytos priemonės. Valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į pritaikytą ir proporcingą užimtumo apsaugos teisės aktų reformą, kad būtų galima pašalinti segmentaciją ar sumažinti nestandartinių sutarčių naudojimo ar piktnaudžiavimo fiktyviu savarankišku darbu mastą. Pagerinus stažuočių Europoje kokybę, bus palengvintas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką ir padidintos jaunimo įsidarbinimo galimybės.

Tos šalys, kurių darbo rinkos buvo atsparesnės krizei, pasižymėjo tvirtu socialiniu dialogu. Taigi svarbu, kad Europos ir nacionaliniai socialiniai partneriai reguliariau keistųsi nuomonėmis. 

Komisija ragina valstybes nares nacionaliniuose užimtumo planuose nedelsiant nustatyti didelių užmojų planus ir politines priemones, padedančias kurti darbo vietas.

Europos užimtumo tarnybų tinklų (EEA EURES) reforma padės valdyti gebėjimų reikmes ir darbo vietos keitimus.

2012 m. turėtų būti baigta rengti  sistema pagal kurią socialiniai partneriai galėtų prisidėti prie užimtumo politikos, įskaitant su gebėjimais ir mokymu susijusias priemones, kūrimo per Europos politikos koordinavimo semestrą.

Komisija rengia stažuočių kokybės sistemą, kuri turėtų paskatinti įmones siūlyti stažuotes, kurių metu stažuotojai gautų kokybiškų žinių, jiems būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos ir tai būtų pirmas žingsnis į darbo rinką.

2. Investicijos į gebėjimus ir mokymą vykstant struktūriniams pokyčiams

Europos pramonės sėkmė priklausys nuo jos pajėgumo panaudoti esamą ir būsimą Europos žmogiškojo kapitalo potencialą, daugiausia dėmesio skiriant šešioms prioritetinės veiklos kryptims, nurodytoms šiame komunikate.  Konsultacijų metu pabrėžta, kad pramonė didelę reikšmę teikia gebėjimams ir jų įtakai konkurencingumui. Ekspertų grupė „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“[66] aiškiai parodė, kad švietimą ir mokymą būtina susieti su pramone, kad būtų galima geriau numatyti būsimas gebėjimų reikmes.

Gebėjimai yra pagrindinis augimo, užimtumo ir konkurencingumo skatinimo veiksnys – jie sudaro našumo ir inovacijų pagrindą. Tačiau Europa susiduria su rimtais sunkumais, susijusiais su gebėjimų pasiūla. Jau dabar gebėjimų neatitiktis ir netgi jų trūkumas kai kuriose valstybėse narėse kenkia ekonomikos augimui ir užimtumui. Švietimo sistema turi suteikti, visų pirma absolventams ir mokyklą baigusiems asmenims, tinkamus gebėjimus, kuriuos būtų galima panaudoti pramonėje. Investicijos į mokymus prilygsta investicijoms į inovacijas, nes daug techninių inovacijų gamyklose palaipsniui diegia kvalifikuoti darbininkai ir inžinieriai[67]. Vis dėlto, priemonių, kuriomis būtų stebimos ir numatomos gebėjimų reikmės ir neatitikimas, sukūrimas yra būtina investicijų į naujus gebėjimus ir mokymus sąlyga. Šiuo metu tuo tikslu Europos lygmeniu kuriamos įvairios priemonės.

3. Užimtumo ir gebėjimų reikmių numatymas ir restruktūrizavimo valdymas įmonėse

Užimtumo ir gebėjimų reikmių numatymas yra esminė visų įmonių sėkmės sąlyga; nuo to priklauso įmonių konkurencingumas ir ilgalaikės perspektyvos, neatsižvelgiant į jų veiklos sektorių. Šiomis aplinkybėmis tinkamas reikmių numatymas ir geras pasirengimas restruktūrizacijai gali turėti teigiamos įtakos ne tik tvariam įmonių konkurencingumui, bet ir daryti teigiamą šalutinį poveikį kitoms rinkoms ir sektoriams – padidinti bendrą įsidarbinimo lygį ir palengvinti darbuotojų perėjimą į naujas darbo vietas. Atsakymai į Komisijos žaliojoje knygoje „Restruktūrizacija ir pokyčių numatymas. Ko galime pasimokyti iš nesenos patirties?“ iškeltus klausimus patvirtina reikmių numatymo svarbą investicijoms į žmogiškąjį kapitalą, o vienas iš pagrindinių uždavinių išlieka apibrėžti užimtumo ir gebėjimų reikmes ir atitinkamai į juos investuoti. Sparčiai augančių MVĮ pajėgumas užimtumo ir gebėjimų reikmėms numatyti yra daug labiau ribotas, palyginti su didelėmis įmonėmis. Taigi būtina neatidėliotinai didinti jų pajėgumą numatyti reikmes ir tinkamai investuoti į žmogiškąjį kapitalą, visapusiškai išnaudojant šių įmonių inovacijų ir augimo skatinimo Europoje potencialą.

Siekdama gebėjimus priderinti prie darbo vietų, Komisija:

1. parengs daugiakalbį Europos  įgūdžių, gebėjimų ir profesijų klasifikatorių;

2. skatins vadinamųjų Europos sektoriaus įgūdžių tarybų ir žinių bei sektoriaus įgūdžių sąjungų kūrimą ir rems įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystes IRT sektoriuje, siekdama išspręsti įgūdžių trūkumo klausimą šiame sektoriuje.

Įgyvendindama 2013–2014 m. pažangios energetikos Europai programą, Komisija skatins naudotis  standartizuotomis gebėjimų sertifikavimo sistemomis.

Komisija rems „gebėjimų peržiūrą“ atliekančias  valstybes nares ir lapkričio mėn.  komunikate pateiks joms politines gaires dėl naudingų reformų įgyvendinimo ir veiksmingų švietimo ir mokymo sistemų, skirtų gebėjimų pasiūlai gerinti, kūrimo.

IV.         Išvados. Valdymas ir tikslai

Pramonės vaidmuo gali būti labai svarbus padedant ES ekonomikai įveikti krizę. Šiame komunikate siūloma vykdyti aktyvią pramonės politiką, galinčią padidinti konkurencingumą ir padėti pamatus Europos pramonės pertvarkymui. Pasiūlytomis priemonėmis stiprinamas ir remiamas 2010 m. pasiūlytas strateginis požiūris į pramonės politiką.

Kad šie veiksmai būtų tinkamai įgyvendinti, Komisija atidžiai stebės pagrindinius kintamuosius.

1. Investicijos

– Bendrasis pagrindinis kapitalas 2011 m. sudarė 18,6 proc. BVP. Prieš krizę (2007 m.) jis siekė 21,25 proc. BVP. Gamybos našumas padidės, jei 2015 m. investicijų lygis pasieks prieš krizę buvusį lygį, o iki 2020 m. vidutinis jų lygis bus daugiau nei 23 proc. Investicijos į įrangą šiuo metu sudaro 6–7 proc. BVP.  Kad būtų padidinta gamybos apimtis ir įdiegtos naujos technologijos, investicijos turėtų pasiekti prieš krizę buvusį lygį ir nuosekliai augti, kad iki 2020 m. sudarytų daugiau nei 9 proc. BVP.

2. Vidaus prekybos rinka

– Šiuo metu prekyba prekėmis vidaus rinkoje sudaro šiek tiek mažiau nei 21 proc. BVP[68].  Atgaivintoje vidaus rinkoje 2020 m. ji turėtų sudaryti 25 proc.

3. MVĮ

– Remiantis Komisijos pavyzdinėje iniciatyvoje „Skaitmeninė darbotvarkė“ nurodytais tikslais, mažų įmonių, vykdančių e. prekybą ir pardavimą, skaičius iki 2015 m. turėtų padidėti ir siekti 33 proc.  Pagal 2009 m. apklausą[69] vidaus rinkoje eksportuojančių MVĮ dalis buvo 25 proc.  Vidutinio laikotarpio tikslas – vienodai tiek trečiųjų šalių rinkose, tiek ES vidaus rinkoje veiklą vykdančios MVĮ.

Įgyvendinus šiuos tikslus bus sudarytos sąlygos Sąjungos pramonės pertvarkymui ir iki 2020 m. pramonės BVP dalis nuo dabartinio maždaug 16 proc. lygio padidės net iki 20 proc.  

Pramonės politikos sėkmė labai priklauso nuo mūsų sugebėjimo išnaudoti sąveikas. Bendrijos politikos turi būti tinkamai koordinuojamos ir suderintos. ES lygmens veiksmai svarbiose srityse, kuriais siekiama „Europa 2020“ tikslų, kaip antai investicijos į infrastruktūras, MTTP ir inovacijos, Europos skaitmeninės darbotvarkės plėtotė,  politikos veiksmai gebėjimų ir užimtumo srityje, prekybos ir investicijų politika, vidaus rinkos politikos, konkurencijos politika, transporto ir jūros politika, energijos, aplinkos ir klimato politikos bus atidžiai koordinuojami, siekiant juos suderinti su pramonės politikos raida. Mūsų pastangos bus sėkmingos, jei visose išvardytose srityse itin efektyviai imsimės bendrų veiksmų.

Reikia pagerinti ES lygmens veiksmų ir valstybių narių pramonės politikų sąveiką. Naujos 2014–2020 m. sanglaudos politikos priemonės padės valstybėms narėms padidinti jų konkurencingumą. Norint pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, visų pirma reikia parengti pažangios specializacijos strategiją, kurios teminiai tikslai – stiprinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse – sutampa su daugeliu investicijų prioritetų, šiame komunikate nurodytų kaip prioritetinės veiklos kryptys. Valstybės narės turėtų tęsti reformas, nurodytas konkrečiose kiekvienai šaliai skirtose rekomendacijose, kurias birželio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba.

Kad pramonės politika būtų įgyvendinta, taip pat reikalinga efektyvesnė Europos valdymo struktūra. Šiuo atžvilgiu po 2010 m. komunikato jau padaryta didelė pažanga:

· pasiektas glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis per Europos semestrą ir vykdoma nuolatinė ES ir valstybių narių konkurencingumo rezultatų ir politikos stebėsena pagal Lisabonos sutarties 173 straipsnyje nurodytą tvarką; baigtas pirmasis iš naujų projektų, skirtų dalytis geriausia patirtimi didelio poveikio technologijų srityje ir rengiamas kitas projektas, susijęs su tiesioginėmis užsienio investicijomis;

· Komisijos pasiūlyti konkurencingumo patikrinimo testai sėkmingai įtraukti į poveikio vertinimo procedūrą.

Vis dėlto, valdymo srityje dar reikia daug ką patobulinti.

· Konkurencingumo taryba, kuriai padės konkurencingumo ir ekonomikos augimo aukšto lygio grupė, kasmet įvertins struktūrinių reformų įgyvendinimo pažangą ir pramonės politikos priemonių, skirtų konkurencingumui stiprinti, veiksmingumą, ir užtikrins jų atitiktį Europos semestrui.

· MVĮ atstovai pateiks metines ataskaitas dėl nacionalinių ir ES lygmens priemonių, skirtų MVĮ konkurencingumui savo šalyse gerinti, veiksmingumo ir atitikties Europos semestrui.

· Prioritetinės veiklos srityse kuo skubiau bus įsteigtos skirtingos darbo grupės.  Jos kartą per metus teiks ataskaitas Konkurencingumo tarybai. Vykdydamos veiklą jos atsižvelgs į informaciją, susijusią su struktūrinių fondų programavimu. 

· Komisija ragina regionus parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangios specializacijos strategijas, kurios padės įgyvendinti šiame komunikate nurodytus tikslus, ir glaudžiai bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir mokslinių tyrimų bei inovacijų srities veikėjais, kad būtų nustatytos strateginės prioritetinės sritys investicijoms į žinias vykdyti. 

· Reikia dėti daugiau pastangų užtikrinant, kad bendrijos priemonių, kaip antai „Horizontas 2020“ ir COSME naudojimas būtų suderintas su struktūrinių fondų ir nuosavų valstybių narių lėšų naudojimu, visų pirma finansuojant svarbius projektus, įskaitant bandomuosius ir parodomuosius projektus.

Priedas. Komunikate dėl pramonės politikos siūlomos pagrindinės priemonės

|| Svertai || Pagrindiniai veiksmai || Komisijos pasiūlymas

Palankesnių sąlygų investicijoms į naujas technologijas ir inovacijas sudarymas

1 || Prioritetinės veiklos kryptys || Bendradarbiaujant su pramone ir valstybėmis narėmis nustatyti sparčios gamybos ir rinkų plėtros priemones. – Pažangiųjų netaršios gamybos technologijų rinkos – Didelio poveikio technologijų rinkos – Biologinių produktų rinkos – Tvari pramonės politika, statyba ir žaliavos – Netaršios transporto priemonės – Pažangieji elektros energijos tinklai || Iki 2012 m. pabaigos įkurti specializuotas darbo grupes kiekvienos veiklos srities veiksmų planams parengti. 

2 || Paramos priemonės || Užtikrinti supaprastintą, nuspėjamą ir pastovią reglamentavimo sistemą, taikytiną naujiems produktams ir paslaugoms, įskaitant tinkamus standartus ir sertifikavimą.   || 2013 m. imtis papildomų veiksmų standartizavimo, infrastruktūrų plėtros ir skaitmeninės rinkos srityse.

Patekimas į rinkas

3 || Prekių vidaus rinkos veikimo gerinimas || Vidaus rinkos teisės aktų supaprastinamas ir geresnis valdymas, kad jie taptų stabilesni ir labiau nuspėjami.. Geresnė piliečių apsauga nuo reikalavimų neatitinkančių produktų ir sąžiningų rinkos sąlygų sudarymas. || Iki 2012 m. pabaigos  priimti teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą ir rinkos priežiūrą, rinkinį, kurį turėtų sudaryti peržiūrėta bendros gaminių saugos direktyva, naujas rinkos priežiūros reglamentas ir komunikatas dėl daugiamečio rinkos priežiūros veiksmų plano 2012–2015 m. 2013 m. parengti prekių vidaus rinkos reformos veiksmų planą

4 || Tinkamumo patikros || Nuosekliau įgyvendinti svarbiausias konkurencingumui politikas ir pagerinti jų sąveiką. || Iki 2012 m. pabaigos pradėti tinkamumo patikras aliuminio ir naftos perdirbimo sektoriuose

5 || Verslumas || Gerinti pagrindines sąlygas ir verslumo paramos priemones, taip pat ir veiksmus, kuriais skatinama naudoti skaitmenines technologijas ir vykdyti e. prekybą. || Pasiūlyti Verslumo veiksmų planą, kuriame bus pateiktos rekomendacijos valstybėms narėms  (2012 m. lapkričio mėn.)

6 || Intelektinė nuosavybė || Apsvarstyti priemones, kuriomis bus padidinti skaidrumas ir pagerintas INT traktavimas standartizavimo srityje. Padėti MVĮ apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir veiksmingai jomis naudotis trečiosiose šalyse, įskaitant AESEAN ir MERCOSUR šalis. || 2013 m. įsteigti naujas INT pagalbos tarnybas, remiančias MVĮ, ir pradėti jų veiklą  

7 || Žaliavos || Toliau plėtoti diplomatiją žaliavų klausimu ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir konvergenciją reguliavimo srityje, ypač su kaimyninėmis šalimis, siekiant remti naujų produktų ir technologijų rinkų kūrimą. || Įgyvendinti ir plėtoti susitarimus, pasirašytus ankstesnėse misijose ir naujose nuo 2012 m. lapkričio mėn. vyksiančiose misijose su Maroku ir Tunisu

Prieiga prie finansavimo ir kapitalo rinkų

8 || MVĮ || Supaprastinti finansines inovacinei MVĮ veiklai remti skirtas priemones ir sustiprinti jų veiksmingumą. Pagerinti ir įvairinti realiosios ekonomikos prieigą prie finansavimo.   || 2013 m. bus galima pasinaudoti papildomomis priemonėmis – dėl padidėjusio EIB kapitalo padidėjusiu skolinimo pajėgumu.  Bus pateikti pasiūlymai, parengti pagal Žaliosios knygos dėl ilgalaikių investicijų finansavimo ES išvadas, kuri turėtų būti pristatyta 2012 m. pabaigoje.

9 || Pažangioji specializacija || Valstybės narės, remdamosi „pažangiosios specializacijos“ sąvoka, turės veiksmingai panaudoti sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas  ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Dabartiniu 2007–2013 m. struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu jos turėtų išnaudoti visas galimybes pasinaudoti tiesioginiais nepanaudotais ištekliais, skiriant juos investicijoms į inovacijas.  || Naujos sanglaudos politikos nuostatos 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai ir programų  „COSME“ ir „Horizontas 2020“ plėtrai.

Esminis žmogiškojo kapitalo vaidmuo        

10 || Gebėjimai ir mokymas || Suderinti įgūdžius ir darbo vietas, parengiant daugiakalbį Europos įgūdžių, gebėjimų ir profesijų klasifikatorių. || Sukurti Europos sektoriaus įgūdžių tarybas ir žinių bei sektoriaus įgūdžių sąjungas ir remti įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystes IRT sektoriuje, siekiant išspręsti įgūdžių trūkumo klausimą šiame sektoriuje. (2013 m.) Pertvarkyti EURES į Europos įdarbinimo ir darbuotojų paieškos priemonę. Įdiegti stažuočių kokybės sistemą, kuri turėtų paskatinti įmones siūlyti stažuotes jaunuoliams.

[1]               Su pramone susijusi veikla taip pat daro svarbų šalutinį poveikį gamybai ir užimtumui kituose sektoriuose. Sukūrus 100 darbo vietų pramonėje, sukuriama 60–200 naujų darbo vietų kituose ekonomikos sektoriuose (priklausomai nuo pramonės šakos). Žr. pridėtą tarnybų darbinį dokumentą.

[2]               Žr. kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas, pridėtas prie 2012 m. gegužės 30 d. komunikato „Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai“, COM(2012) 299.

[3]               „Manufacturing % of GDP at factor cost, 2011: Eurostat“ (nama_nace_10_c). („2011 m. pramonės BVP dalis %  veiksnių kainomis. Šaltinis – Eurostatas“).

[4]               COM(2010) 614.

[5]               Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SWD(2012) 297, kuriame pateikta išsami šių veiksmų įgyvendinimo ataskaita.

[6]               Prie šio komunikato pridėtame darbiniame dokumente pateikta 2010 m. komunikato įgyvendinimo ataskaita ir įrodymai, pagrindžiantys šiame komunikate pasiūlytus politinius veiksmus.  Kiti paramos veiksmai nurodyti 2012 m. Konkurencingumo ataskaitoje ir Valstybės narės konkurencingumo ir politikos ataskaitoje, parengtoje remiantis SESV 173 straipsniu. Šis komunikatas parengtas atsižvelgiant į išsamias diskusijas su valstybėmis narėmis, suinteresuotosiomis šalimis ir viešas konsultacijas. Papildomi duomenys pateikti 2012 m. gegužės 29 d. Briuselyje surengtoje pramonės inovacijoms skirtoje konferencijoje „Užduotis – ekonomikos augimas“.

[7]               Žr. ECFIN pavasario susitikime paskelbtas 2012 m. prognozes: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2012/ee1upd_en.htm.

[8]               Tarptautinė energijos agentūra.   „Energijos kainos ir mokesčiai“, 2012 m. antrasis ketvirtis.

[9]               Žr. 2012 m. kovo mėn. „Boston Consulting Group“ tyrimą „US manufacturing nears the tipping point“  („JAV gamybos pramonė artėja prie kritinės ribos“).

[10]             2010 m. spalio 6 d. pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, COM(2010) 546.

[11]             Žr. Rifkin J. “The Third Industrial Revolution: How Lateral Power Is Transforming Energy, the Economy, and the World “ („Trečioji pramonės revoliucija: kaip lateralinės jėgos keičia energiją, ekonomiką ir pasaulį“), Palgrave McMillan, Niujorkas, 2011 m.

[12]             2014–2020 m. sanglaudos politika: investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, COM(2011) 614, 2011 m. spalio 6 d.

[13]             Roland Berger „GreenTech Made in Germany: update 2012“ („Aplinkai nekenksmingos technologijos – pagaminta Vokietijoje. Atnaujintas 2012 m. leidimas“),

http://www.rolandberger.com/media/pdf/Roland_Berger_Umbau_Energiesystem_20120208.pdf.

[14]             2010 m. Europos konkurencingumo ataskaita, SEC(2010) 1272.

[15]             Ši sąvoka paaiškinta dokumente „Trends and challenges in demand-side innovation policies in Europe“ („Inovacijas skatinančios paklausos politikos tendencijos ir uždaviniai Europoje“), http://ec.europa.eu/enterprise/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=5532&lang=en&tpa_id=135.

[16]             „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“, COM(2012) 341.

[17]             Padidėjus EIB kapitalui, pirmenybė skolinant taip pat teikiama investicijoms į DPT.

[18]             „Europe Innova“ atskaita „Assessment of the Bio-based Products Market Potential for Innovation“ („Biologinių produktų rinkos potencialo inovacijų srityje vertinimas“), 2010 m.

[19]             Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai, COM(2012) 60, 2012 m. vasario 13 d.

[20]             http://www.cen.eu/cen/Sectors/Sectors/Biobased/Pages/default.aspx.

[21]             Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo poveikio vertinimas, SEC(2011) 779, 2011 m. birželio 22 d.

[22]             http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sustainable-business/ecodesign/index_en.htm.

[23]             „Prieinamos žaliavos Europos ateities gerovei užtikrinti. Pasiūlymas dėl Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje“, COM(2012) 82.

[24]             Paskelbta komunikate „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija“, COM(2012) 433.

[25]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, COM(2011) 650/3.

[26]             Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas. COM(2011) 144.

[27]             COM(2011) 202, 2011 m. baland˛io 12 d.

[28]             Žr. Komisijos komunikatą COM(2011) 202 „Pažangieji tinklai. Nuo inovacijų iki diegimo“.

[29]             Padidėjus EIB kapitalui, pirmenybė skolinant taip pat teikiama investicijoms į infrastruktūras.

[30]             Reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių pasiūlymas, COM(2011) 658.

[31]             Jos bus įsteigtos visapusiškai laikantis Komisijos ekspertų grupių ir kitų organų steigimo taisyklių (C(2010) 7649 ir SEC(2010) 1360).

[32]             Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje, COM(2010) 543, 2010 m. spalio 8 d.

[33]             Pvz., valstybių narių vertinimai, pateikti Komisijos apskritojo stalo rafinavimo klausimais susitikime 2012 m. gegužės 15 d. ir susiję su bendru ES rafinavimo politikų poveikiu.

[34]             Direktyva COM(98/34)/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką.

[35]             Poveikio aplinkai pasiūlymas, apie kurį pranešta Bendrosios rinkos akte, bus pateiktas 2013 m. Komisijos komunikate.

[36]             2011 m. lapkričio 24 d. ENTR GD konferencija apie rinkos priežiūrą ir mašinų pramonę:

http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/mechanical/machinery/market-surveillance/index_en.htm.

[37]             Albert Bravo-Biosca „Novatoriškų įmonių augimo ir Europos pramonės struktūros dinamika“, JRC konferencija, Sevilija, 2011 m. spalio mėn.

[38]             Boston Consulting Group „The internet economy in the G-20“ („Interneto ekonomika G20 šalyse“), 2012 m. kovo mėn.

[39]             COM(2010) 245.

[40]             COM(2011) 942 „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“. Taip pat žr. COM(2011) 942 final „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“.

[41]             COM(2012) 225, „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“.

[42]             Tai leis iki 80 proc. sumažinti registracijos ir vertimo išlaidas, susijusias su patentinės apsaugos užtikrinimu Europoje.

[43]             Žr. „Patentų vertimas“, http://www.epo.org/searching/free/patent-translate.html.

[44]             „Patentų tankumynai“ susidaro, kai skirtingiems patentų savininkams išduodama daug su vienu konkrečiu produktu susijusių patentų. Dėl nepriklausomo šių papildomų patentų kainų nustatymo susikaupia autorių honorarai. „Patentų tankumynų“ dažniausiai pasitaiko ryšių technologijų, puslaidininkių, optikos, elektrinės įrangos ir medicinos technologijų sektoriuose.

[45]             “Patentų spąstai“ apibūdina reiškinį, kai standartų nustatymo procedūroje dalyvaujantis asmuo paskelbia, kad turi patentus arba yra pateikęs paraiškas dėl patentų, susijusius su į standartą įtraukta technologija, ir tai įvyksta kai standartas jau priimtas; tuomet minėtas asmuo atsisako suteikti su tais patentais susijusią licenciją arba ją suteikia tik laikantis nesąžiningų, nepagrįstų arba diskriminuojančių sąlygų.

[46]             Reglamentas (ES) Nr. 386/2012, 2012 04 19, OL L 129, 2012 5 16, p. 1.

[47]             http://ec.europa.eu/internal_market/iprenforcement/stakeholders/index_en.htm#maincontentSec2.

[48]             COM(2012) 70,  „2012 m. prekybos ir  investavimo  kliūčių ataskaita“.

[49]             COM(2010) 612, „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“,  Taip pat žr. SWD(2012) 219.

[50]             COM(2010) 343, „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“.

[51]             2012 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl investavimo Europoje patrauklumo.

[52]             Prekybos GD, „ES prekybos politika žaliavų srityje. Antroji veiklos ataskaita.“. 

[53]             Šioje srityje Komisija taip pat rengia kitas iniciatyvas, kaip antai atskiroms šalims skirtų ataskaitų teikimas.

[54]             2012 m. birželio mėn. su Grenlandija pasirašytas ketinimų raštas dėl bendradarbiavimo mineralinių išteklių srityje – Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas, JOIN(2012) 19 galutinis.

[55]             COM(2011) 702, „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“.

[56]             ECB ataskaitoje dėl 2012 m. finansinės integracijos teigiama, kad „euro zonos bankų finansavimo kanalų susilpnėjimas ir susiskaldymas taip pat per perdavimo kanalus neigiamai paveikė realiajai ekonomikai nustatytas skolinimosi sąlygas“. ECB, Ataskaita dėl finansinės integracijos, 2012 m. balandžio mėn., 57 psl.

[57]             Standard & Poors, „The Credit Overhang“ („Pakibęs kreditas“) , RatingsDirect, 2012 m. liepos 31 d., 5 psl.

[58]             COM(2011) 870 galutinis.

[59]             Informacija apie ES finansines priemones, bankus ar rizikos kapitalo fondus, kurie teikia finansavimą jūsų šalyje, pateikta šioje svetainėje: http://access2finance.eu.

[60]             Su kapitalo didinimu susiję EIB skolinimo prioritetai: Bendra Europos Komisijos ir Europos investicijų banko ataskaita Europos Vadovų Tarybai, http://www.eib.org/attachments/lending-policy-associated-with-a-capital-increase-final.pdf.

[61]             COM(2011) 870 galutinis.

[62]             Kelios valstybės narės jau siūlo MVĮ ir vidutinėms įmonėms novatoriškus alternatyvius finansavimo būdus. Vokietijoje penkios biržos išleido vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtų 50 obligacijų emisijų, kurių atskira apimtis svyruoja nuo 30 iki 100 mln. eurų. Ši rudenį Prancūzijoje ir Švedijoje pradės veikti dvi naujos alternatyvios rinkos. Italijoje fiksuotų pajamų rinka padidins biržos sandorių galimybes, įtraukiant vertybinius popierius, kurie prieš tai nebuvo įtraukti į biržos prekybos sąrašus.  JK Įmonių, inovacijų ir gebėjimų ministerija atlieka išsamią alternatyvių finansavimo kanalų, įskaitant fiksuotų pajamų rinkas, peržiūrą.

[63]             COM(2011) 860 galutinis.

[64]             COM(2012) 173 final, „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“; COM(2012) 299 final, „Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai“.

[65]             „Restruktūrizacija ir pokyčių numatymas. Ko galime pasimokyti iš nesenos patirties?“, COM(2012) 7.

[66]             „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms: neatidėliotini veiksmai. Naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms ekspertų grupės ataskaita Europos Komisijai, 2010 m. vasario mėn.         http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=568&langId=en.

[67]             Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) vaidmuo yra itin svarbus  – jis ugdo tarptautinio masto talentus ir skatina į žmones orientuotas inovacijas, didžiausią dėmesį skirdamas mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir verslo – žinių trikampio – integracijai. Per žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB) EIT, jungdamas akademinę bendruomenę ir verslo sektorių, teikia naujų karjeros galimybių ir siūlo naujoviškas profesinio tobulėjimo sistemas. Verslumui skiriamas ypatingas dėmesys EIT ŽIB programose, pagal kurias pasaulinio lygio mokslininkams ir studentams suteikiamos žinios ir nuostatos, leidžiančios idėjas paversti naujomis verslo galimybėmis.

[68]             Šaltinis – „Eurostat Statistics in Focus 3/2012“.

[69]             Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas. „Apklausa dėl MVĮ internacionalizacijos“, 2010 m.