TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2009–2013 m. programos Erasmus Mundus II tarpinio vertinimo ataskaita

1........... ĮŽANGA....................................................................................................................... 3

2........... PAGRINDINIAI IŠORINIO VERTINIMO FAKTAI................................................... 3

3........... IŠORINIS VERTINIMAS............................................................................................. 4

3.1........ Vertinimo kriterijai.......................................................................................................... 4

3.2........ Metodika....................................................................................................................... 4

3.3........ Vertintojo išvados........................................................................................................... 4

3.3.1..... EM II naujovės............................................................................................................... 4

3.3.2..... Kitos bendro pobūdžio išvados....................................................................................... 5

3.3.3..... Aktualumas.................................................................................................................... 6

3.3.4..... Veiksmingumas............................................................................................................... 6

3.3.5..... Tvarumas....................................................................................................................... 6

3.3.6..... Našumas........................................................................................................................ 7

3.3.7..... Programos valdymas: sandara ir struktūra........................................................................ 7

4........... PAGRINDINĖS IŠORINIO VERTINIMO REKOMENDACIJOS.............................. 8

4.1........ Su aktualumu susijusios bendrosios rekomendacijos........................................................ 8

4.2........ Su veiksmingumu susijusios bendrosios rekomendacijos................................................... 8

4.3........ Su tvarumu susijusios bendrosios rekomendacijos............................................................ 8

4.4........ Su našumu susijusios bendrosios rekomendacijos............................................................ 8

5........... KOMISIJOS IŠVADOS............................................................................................... 9

1.           ĮŽANGA

Europos Komisija programos Erasmus Mundus II (toliau – EM II) tarpinį vertinimą pradėjo laikydamasi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1298/2008/EB dėl programos Erasmus Mundus[1]. Šio vertinimo tikslas – įvertinti programos aktualumą, veiksmingumą, tvarumą ir našumą, itin daug dėmesio skiriant antruoju programos etapu įvestoms naujovėms. Vertintas visų trijų veiksmų (1 veiksmo, 2 veiksmo ir 3 veiksmo) įgyvendinimas 2009–2011 m.

Vertinimui vadovavo iniciatyvinė grupė, kurią sudarė įvairių šioje programoje dalyvaujančių Europos Komisijos generalinių direktoratų (Švietimo ir kultūros GD, Vystymosi ir bendradarbiavimo GD – EuropeAid ir Plėtros GD), Europos išorės veiksmų tarnybos, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos atstovai. Visas vertinimo tekstas pateikiamas internete adresu http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm.

Tarpinio vertinimo ataskaita teikiama vadovaujantis EM sprendimo 13 straipsniu. Ataskaita grindžiama EM II tarpinio vertinimo išvadomis, susijusiomis su pasiektais rezultatais ir kokybiniais programos įgyvendinimo aspektais. Čia pateikiama Komisijos nuomonė apie pagrindines tarpinio vertinimo išvadas ir rekomendacijas. Išvados ir rekomendacijos parengtos remiantis išsamiomis EM II dalyvių ir svarbiausių suinteresuotųjų šalių apklausomis ir pokalbiais su jais.

2.           PAGRINDINIAI IŠORINIO VERTINIMO FAKTAI

Programos EM II (2009–2013 m.) tikslai – gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę bei studentų karjeros perspektyvas, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu skatinti tautų bei kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą ir, atsižvelgiant į ES išorės politikos tikslus, prisidėti prie tvarios trečiųjų šalių aukštojo mokslo plėtotės.

Iš didesnio nei 950 mln. EUR EM biudžeto 1 ir 3 veiksmams skiriama maždaug 494 mln. EUR suma (ES švietimo biudžeto lėšos), o 2 veiksmui skiriama 460 mln. EUR suma (iš įvairių finansavimo šaltinių).

Kalbant apie programos struktūrą, 2009–2013 m. programa EM II buvo įgyvendinama tokiais veiksmais:

– 1 veiksmas. Itin kokybiškos EM magistrantūros ir doktorantūros jungtinės programos, įskaitant stipendijas šių programų dalyviams;

– 2 veiksmas. Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų EM partnerystė, įskaitant judumo stipendijas visuose akademiniuose lygmenyse. Šis veiksmas pakeičia ankstesnį vadinamąjį išorės bendradarbiavimo „langą“;

– 3 veiksmas. Europos aukštojo mokslo rėmimas įgyvendinant projektus, kuriais didinamas Europos kaip pasaulinio masto aukštojo mokslo ir kompetencijos centro patrauklumas.

EM II naujovės. Antruoju programos EM įgyvendinimo etapu buvo išplėsta programos aprėptis įtraukiant tokius naujus aspektus:

– doktorantūros lygmens jungtinės programos;

– stipendijos Europos studentams;

– vadinamojo išorės bendradarbiavimo „lango“ integravimas į programą EM (2 veiksmą) ir jo aprėpties išplėtimas;

– galimybė trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijoms dalyvauti EM jungtinėse programose.

3.           IŠORINIS VERTINIMAS

3.1.        Vertinimo kriterijai

Vertinimą atliko konkurso būdu[2] atrinktas Viešosios politikos ir vadybos institutas (VPVI). Tarpinis vertinimas apėmė 2009–2011 m. laikotarpį, per kurį buvo kelis kartus kviečiama teikti paraiškas programai įgyvendinti.

Daugiausia dėmesio atliekant tarpinį vertinimą skirta atsakymams į klausimus, susijusius su aktualumu, nauda, našumu, veiksmingumu, tvarumu ir Europos Sąjungos pridėtine verte programai.

Tarpinio vertinimo vykdytojai pateikė konkrečių, su kiekvienu iš vertintų klausimų susijusių rekomendacijų, kaip, žvelgiant iš Komisijos, naudos gavėjų ir potencialių pareiškėjų perspektyvos, būtų galima pagerinti programos logiką, tikslus, sandarą, įgyvendinimą ir rezultatus.

3.2.        Metodika

Pagal taikytą metodiką pirmiausia buvo pateikti 45 vertinimo klausimai ir smulkesni klausimai arba klausimai apie veiklą. Atsakymai grįsti nustatytais tiksliais rodikliais ir vertinimo kriterijais.

3.3.        Vertintojo išvados

3.3.1.     EM II naujovės

- EM doktorantūros jungtinės programos

Jungtinės magistrantūros ir doktorantūros programos, finansuojamos pagal 1 veiksmą, suteikė didelės papildomos naudos, nes padėjo absolventams gauti darbą ir (arba) rasti mokslinių tyrimų srities darbo vietą. Tarptautinė patirtis ir kultūrų pažinimas galėtų būti laikomi pačiais svarbiausiais dalykais, išskiriančiais EM studentus iš kitų absolventų. Bendradarbiavimo doktorantūros ir vėlesnių studijų lygmeniu įtraukimas į EM II buvo viena sėkmingiausių antrojo etapo naujovių, paskatinusi daugelį prestižinių aukštojo mokslo institucijų įsitraukti į programą.

- Naujas EM 2 veiksmas

2 veiksmas ir konkretūs tikslai, susiję su trečiųjų šalių bendradarbiavimu, įtraukti į programą siekiant išvengti potencialaus interesų – darnaus trečiųjų šalių vystymosi (2 veiksmas) ir meistriškumo skatinimo (1 veiksmas) – konflikto. Taip programa EM II siekta užkirsti kelią protų nutekėjimui. Naująjį veiksmą sudaro dvi dalys: pirmoji skirta besivystančioms šalims, antroji – pramoninėms šalims.

Pokalbiai su instituciniais ir pavieniais naudos gavėjais bei atvejų analizė rodo, kad bendradarbiavimo ir meistriškumo skatinimo tikslai labiau papildė vienas kitą nei trukdė vienas kitam. Trečiųjų šalių naudos gavėjai džiaugiasi dideliu teigiamu bendradarbiavimo poveikiu atitinkamų šalių aukštųjų mokyklų pajėgumams. Vis dėlto trečiųjų šalių suinteresuotosios šalys taip pat pabrėžė, kad ES ir trečiųjų šalių aukštųjų mokyklų santykiai turėtų būti abipusiškesni.

- Stipendijos Europos Sąjungos studentams

Naujuoju programos EM etapu papildomos naudos darbo vietos paieškos ar mokslinių tyrimų srities darbo vietų atžvilgiu gavo ir ES studentai (anksčiau tokiomis galimybėmis galėjo naudotis tik trečiųjų šalių studentai). Tokie svarbūs EM aspektai kaip tarptautinė patirtis ir tarpkultūriniai gebėjimai dabar prieinami ir ES studentams.

Vis dėlto pagal 1 veiksmą Europos studentams teikiamos dotacijos laikytinos pačia nesėkmingiausia programos naujove (ES studentams skiriamos B kategorijos stipendijos nebuvo pakankamai vertingos, kad būtų patrauklios). Be to, nustatyta, kad norint pritraukti Europos studentus juos būtina tinkamai informuoti.

Pritraukti Europos studentus dalyvauti judumo veikloje pagal 2 veiksmą taip pat buvo nelengvas uždavinys. Tačiau apklausti partnerystėje pagal 2 veiksmo antrą dalį (pramoninės šalys) dalyvaujančių institucijų atstovai buvo įsitikinę, kad judumas į trečiąsias pramonines šalis ir iš jų turėtų išlikti ir būsimose EM programose, nes jis skatina meistriškumą ir teikia puikių galimybių plėtoti ryšius su viso pasaulio išsivysčiusių šalių aukštosiomis mokyklomis.

- Leidimas trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijoms dalyvauti programos 1 veiksmo veikloje kaip visavertėms partnerėms.

Ši naujovė suteikė galimybių trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijoms, susibūrusioms į konsorciumą, dalytis įvairių Europos šalių jungtinių programų modeliais.

ES ir kitų pasaulio šalių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimui trukdo nacionalinių aukštojo mokslo sistemų įvairovė. Ne Europos šalių aukštosioms mokykloms, norinčioms dalyvauti programoje EM, kyla su reglamentavimu, valdymu, menkais ištekliais, specifiniais studijų dalykų klausimais susijusių sunkumų. ES nepriklausančių šalių aukštosios mokyklos ir jų partneriai ES bandė pašalinti kliūtis, susijusias su nacionalinių sistemų skirtumais, administraciniais reikalais, konsorciumo veiklos koordinavimu, jungtinių programų diplomais ar švietimo išlaidų įvairove visame konsorciume. Apskritai šie uždaviniai buvo išspręsti ad hoc pagrindu, tačiau ateityje reikės sistemingesnių priemonių jiems spręsti.

EM II instituciniai naudos gavėjai palankiai vertino programos poveikį stiprinant Europos ir trečiųjų šalių institucijų tarptautinius ryšius. Iš pavyzdžių aiškiai matyti programos pajėgumas internacionalizuoti dalyvaujančių šalių aukštojo mokslo sistemas ir didinti tarptautinio tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybes.

3.3.2.     Kitos bendro pobūdžio išvados

Šis tarpinis vertinimas padėjo daugiau sužinoti apie esminius EM II naudos gavėjų tikslus:

– 1 veiksmo naudos gavėjų teigimu, meistriškumas dėstymo ir mokslinių tyrimų srityje buvo svarbiausias atrinktų projektų tikslas;

– 2 veiksmo pirmos dalies naudos gavėjai pabrėžė bendradarbiavimą, judumą ir pajėgumų didinimą;

– 2 veiksmo antros dalies suinteresuotosios šalys teigė, kad akademinis meistriškumas buvo svarbiausias dalyvavusių institucijų motyvacijos aspektas.

Padėdama aukštojo mokslo sistemoms per jungtines programas užsitikrinti homogeniškesnį įvaizdį, programa EM prisidėjo prie Europos aukštojo mokslo konkurencinio pranašumo didinimo.

EM II tikslai atitiko ES politikos iniciatyvas ir politinius prioritetus. Vis dėlto įgyvendinant programą ateityje daugiau dėmesio galėtų būti skiriama jaunimo galimybėms įsidarbinti, kaip pabrėžiama strategijoje „Europa 2020“. Nors programa padėjo absolventams įgyti darbo rinkoje vertinamų gebėjimų, jų galimybės įsidarbinti atskiruose regionuose atitinkamos veiklos srityse ir toliau buvo nevienodos.

3.3.3.     Aktualumas

Net atsižvelgiant į tai, kad tikslinių grupių ir suinteresuotųjų šalių reikmės buvo gana skirtingos, programos EM II tikslai ir toliau buvo labai aktualūs. Tiek jungtinėmis programomis (1 veiksmas), tiek judumu (2 veiksmas) prisidedama prie meistriškumo skatinimo, pajėgumų didinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtotės.

Trečiųjų šalių naudos gavėjai pabrėžė programos potencialą prisidėti prie jų aukštojo mokslo institucijų pajėgumų didinimo. Protų nutekėjimo iš trečiųjų šalių pavojus išliko, tačiau tų šalių suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad užtikrinant didesnę dalyvių iš ES ir trečiųjų šalių pusiausvyrą ir abipusiškesnius santykius reikėtų stiprinti vystymo elementą.

EM II buvo glaudžiai susijusi su kitomis ES programomis – Mokymosi visą gyvenimą programa, Tempus, Alfa, Edulink ir Marie Curie veiksmų programa – ir jas papildė.

3.3.4.     Veiksmingumas

Nors programa prisidėjo prie strateginių ES politikos sričių, jos poveikis Bolonijos procesui skirtingose šalyse buvo netolygus ir nevienodas. Kai kuriose trečiosiose šalyse (visų pirma kaimynystės politikos šalyse) indėlis buvo labai reikšmingas; visų pirma tai pasakytina apie teisės aktus, būtinus jungtiniams laipsniams pripažinti, ir mokymosi kreditų pripažinimo mechanizmus. Tačiau taip pat pripažįstama, kad reikėtų dėti daugiau pastangų sprendžiant šiuos klausimus ES ir trečiosiose šalyse.

Iš esmės programa labai padeda stiprinti tarptautinę dalyvaujančių institucijų orientaciją, tačiau į procesą reikėtų žvelgti iš platesnės tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvos, be to, reikėtų atsižvelgti į skirtingas aukštojo mokslo institucijų aplinkybes. Programa traktuota kaip švelnioji galia, padedanti keisti politikų ir suinteresuotųjų šalių požiūrį ir nuomonę. Kai kuriais atvejais programos dalyviai jau turėjo su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusių ilgalaikių įsipareigojimų.

Vertindami sunkumus, su kuriais susidūrė dalyviai, vertintojai nustatė trejopas judumo kliūtis: 1) kliūtys, susijusios su nacionalinių aukštojo mokslo sistemų įvairove; 2) kliūtys, susijusios su programos sandara; 3) kliūtys, susijusios su administracine našta ir bendru finansavimu (EM konsorciumas paprastai perduoda centralizuoto administravimo ir valdymo uždavinį koordinuojančiai institucijai. Šios institucijos siekia užtikrinti administracinį ir finansinį veiksmingumą, įskaitant galimų bendro finansavimo šaltinių nustatymą).

3.3.5.     Tvarumas

Dalyvaujančios institucijos paprastai buvo itin internacionalizuotos ir turėjo už tarptautinių projektų valdymą atsakingų darbuotojų, tačiau beveik pusė naudos gavėjų pranešė neturintys pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad susidorotų su jungtinių EM projektų krūviu. Šios institucijos dažniausiai buvo pasirengusios ilgainiui atsisakyti ES finansavimo, tačiau drauge jos tikėjosi, kad šis procesas bus palaipsnis.

EM ženklas suteikė dalyvaujančioms institucijoms, pasižyminčioms išskirtine kompetencija tam tikrose srityse, tačiau ne itin prestižinėms tarptautiniu mastu, galimybę gauti išorės finansavimą ir lengvesnį studijų pripažinimą. Jeigu ankstesniems naudos gavėjams pasibaigus finansavimo laikotarpiui būtų leista toliau naudoti EM „prekės ženklą“, padidėtų jų studijų programų tvarumas.

EM projektų tvarumą galima būtų pagerinti remiant programą ir panaudojant rezultatus. EMA (EM absolventų asociacija) yra itin motyvuota ir aktyviai remia programą bei prisideda prie EM absolventų tapatybės formavimo. Sklaidos veikla iš esmės buvo grindžiama pačios programos viešinimu, o ne Europos kaip studijų vietos reklamavimu.

3.3.6.     Našumas

Programa buvo įgyvendinta našiai. Iš vertinimo matyti tokie programos našumo elementai:

- didžiąją dalį planuotų programos rezultatų tikimasi pasiekti iki 2013 m. mažesnėmis sąnaudomis nei iš pradžių manyta;

- programos rezultatai gaunami tokiomis pačiomis ar net mažesnėmis sąnaudomis nei panašių stipendijų programų atveju. Iš esmės analizė rodo, kad pasiekti tokių pačių rezultatų gaunant mažesnį finansavimą nebuvo sudėtinga, nes programa biudžeto ir rezultatų atžvilgiu buvo įgyvendinama našiai;

- antruoju EM įgyvendinimo etapu buvo įdiegtos atitinkamos administracinės priemonės, pavyzdžiui, patirtų išlaidų skaičiavimas remiantis vienkartinėmis išmokomis. Nors įgyvendinant programą veiklos ataskaitų skaičius mažėjo, naudos gavėjai dalyvavimą EM vertino kaip papildomą naštą.

3.3.7.     Programos valdymas: sandara ir struktūra

Programos naudos gavėjai pasirengimą EM projektams ir jų įgyvendinimą (išskyrus didelę administracinę naštą) vertino teigiamai. Jų teigimu, galimi tolesni supaprastinimai (pavyzdžiui, veiklos ataskaitų), įskaitant metinio pakartotinio paraiškos teikimo principo pakeitimą.

Projektų stebėsena ir vertinimas visų pirma buvo kiekybiniai. Ateityje EM kokybės vertinimo projekto (EMQA) potencialą būtų galima išnaudoti ir drauge su atitinkamų sričių ekspertais vertinant jungtinių programų kokybę.

Naudos gavėjus tenkino vykdomosios įstaigos (EACEA) paslaugos bei nacionalinių institucijų, nacionalinių „Tempus“ biurų ir ES atstovybių teiktos informavimo ir orientavimo paslaugos. Projektų atrankos mechanizmai buvo veiksmingi, tačiau kai kurių veiksmų ir jų dalių atveju menkas atrinktų projektų skaičius sumažino tikslinių grupių tikėjimą projektų atrankos skaidrumu.

Kelių GD pasidalijama atsakomybė už 1 ir 2 veiksmų įgyvendinimą bei vieno komiteto, kuris būtų atsakingas už visą programą, nebuvimas trukdo užtikrinti programos veiksmų sinergiją. Vis dėlto strateginio koordinavimo trūkumus tam tikru mastu kompensuoja tinkamas veiklos lygmens koordinavimas, nes už visų veiksmų administravimą atsako vienas vykdomosios įstaigos (EACEA) skyrius.

Reikėtų paskirti vieną komitetą, kurį sudarytų EAC GD, DEVCO GD ir kitų Europos Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų atstovai ir kuris vadovautų programos įgyvendinimui po 2013 m.

4.           PAGRINDINĖS IŠORINIO VERTINIMO REKOMENDACIJOS

Bendrosios rekomendacijos

4.1.        Su aktualumu susijusios bendrosios rekomendacijos

Vadovaujantis bendrosiomis vertinimo rekomendacijomis aktualumą galima sustiprinti užtikrinant geresnę programos tikslų pusiausvyrą ir stiprinant EM ir kitų aukštojo mokslo srities ES programų sąsajas.

4.2.        Su veiksmingumu susijusios bendrosios rekomendacijos

Su veiksmingumo gerinimu susijusios vertintojų rekomendacijos skirstytinos į tokias pagrindines grupes: įsidarbinimo galimybės, meistriškumo, pajėgumų didinimo ir geografinės dalyvių aprėpties tikslų pusiausvyra įgyvendinant programą, darbdavių įtraukimas, pagalba vizų klausimais ir gerosios patirties nustatymas.

Kalbant apie įsidarbinimo galimybes, programa turėtų būti labiau atverta tarptautiniam judumui ir bendradarbiavimui profesinio mokymo paslaugų, kurias aukštosios mokyklos teikia aukštos kvalifikacijos specialistams, srityje.

Reikia išlaikyti ir stiprinti tokių programos tikslų kaip meistriškumas, pajėgumų didinimas ir geografinė dalyvių aprėptis pusiausvyrą. Reikėtų teikti paskatas į programą įtraukti įvairesnių institucijų iš šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių ir stiprinti jų pajėgumus, kad būtų išlaikyta judumo pusiausvyra.

Taip pat reikia puoselėti gerąją patirtį, susijusią su darbdavių įtraukimu, ir vykdyti informavimo veiklą šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse.

Kadangi didžiausios kliūtys yra susijusios su administraciniais reikalais, svarbu, kad EAC GD toliau remtų Europos Komisijos veiklą, kuria siekiama supaprastinti vizų teikimo Europos judumo programų dalyviams tvarką, šiuo metu vykdomą įgyvendinant direktyvas.

Geroji patirtis turėtų būti perduota pareiškėjams ir naudos gavėjams.

4.3.        Su tvarumu susijusios bendrosios rekomendacijos

Tvarumo užtikrinimas – didelis visų EM naudos gavėjų rūpestis. Rekomendacijos dėl tvarumo yra susijusios su geresniu riboto ES finansavimo panaudojimu. Praversti galėtų tiek dalijimasis gerąja patirtimi, tiek labiau integruota programa.

Nors ir kyla priklausomumo nuo ES finansavimo pavojus, reikia pabrėžti, kad siekis gauti lėšų pagal kitas finansavimo priemones reikalauja gilinti ir plėsti akademinius tinklus, taigi padeda „brandinti“ studijų programas ir partnerystę.

Svarbu dalytis gerąja patirtimi, kad partneriams būtų lengviau sustiprinti pripažinimo mechanizmus ir sutaupyti išteklių, kurie būtų skirti jų plėtotei.

4.4.        Su našumu susijusios bendrosios rekomendacijos

Atsižvelgiant į tarpinio vertinimo rekomendacijas, programos našumą būtų galima pagerinti susiejant kiekvienam iš veiksmų skirtas lėšas su aiškiais politiniais tikslais, nustatytais tinkamai atsižvelgiant į konkrečias tam tikrų pasaulio regionų reikmes nustatant teminius prioritetus, intervencijos lygmenį – bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijos – kvalifikacinį ar mokslo laipsnį arba mokymosi kreditais grindžiamą judumą ir kt., gerinant būsimų projektų stebėseną ir vertinimą bei racionalizuojant programos viešinimą.

Atsižvelgiant į aiškius politinius tikslus ir siekiant užtikrinti kuo daugiau sėkmės galimybių, reikėtų persvarstyti programos veiksmų ir jų dalių derinimą po 2013 m.

Reikėtų gerinti būsimų projektų stebėseną ir vertinimą geriau derinant kiekybinius ir kokybinius aspektus ir į stebėsenos vizitų ir projektų vertinimo procesą įtraukiant atitinkamų sričių specialistus. Rekomenduojama tęsti EM kokybės vertinimo projektą ir geriau susieti jį su projektų stebėsena.

Taip pat reikėtų racionalizuoti informavimo apie skirtingus programos veiksmus po 2013 m. veiklą, drauge išlaikant dabartinę institucinę struktūrą, kurią, be kita ko, sudaro vykdomoji įstaiga, nacionalinės institucijos ir ES delegacijos.

5.           KOMISIJOS IŠVADOS

Komisija iš esmės sutinka su bendru vertintojo vertinimu, kad EM II labai parėmė Europos aukštojo mokslo erdvės internacionalizavimą ir prie jo prisidėjo.

Ši programa ir toliau lieka labai svarbia meistriškumo, tarptautinio bendradarbiavimo rėmimo, judumo ir akademinių pajėgumų skatintoja. Įgyvendinant programą EM 2009–2011 m. veiksmingai stiprinta dalyvaujančių institucijų tarptautinė orientacija bei didintas strateginės tinklų veiklos tvarumas. Iš tarpinio programos EM vertinimo galima spręsti, kad programa įgyvendinta veiksmingai ir užtikrinant labai gerą ekonominės naudos santykį.

Trys programos veiksmai ES valstybių narių ir trečiųjų šalių aukštosioms mokykloms, studentams ir mokslininkams atnešė didelės naudos. 1 veiksmas taip pat padėjo didinti mokymo(si) meistriškumą ir remti institucinius tinklus.

Programos 2 veiksmas (partnerystė) buvo svarbus remiant tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir gana veiksmingas į tarptautinę partnerystę, kuria remiamas akademinis judumas, įtraukiant trečiųjų šalių institucijas.

3 veiksmas padėjo veiksmingai užtikrinti visos programos nuoseklumą ir tvarumą.

Į EM II įtrauktos keturios naujovės, kuriomis siekta pašalinti kelis trūkumus, defektus ir silpnąsias vietas, pastebėtus ankstesniu etapu (2004–2008 m.). Naujoves reikėtų toliau tobulinti, tačiau bendras rezultatas yra labai teigiamas, visų pirma kalbant apie naujojo 2 veiksmo integravimą, aktyvesnį trečiųjų šalių partnerių dalyvavimą konsorciumų veikloje ir Europos Sąjungos studentams siūlomas stipendijas.

Komisija atkreipia dėmesį į šio vertinimo išvadas, kad galėtų atlikti reikiamus patobulinimus toliau įgyvendindama programą ar dar vėliau.

Visų pirma Komisija džiaugiasi 4.1 rekomendacija, kuria rekomenduojama didinti aktualumą stiprinant EM ir kitų aukštojo mokslo srities ES programų sąsajas. Ši rekomendacija iš esmės atspindi galimybę, kuri buvo palankiausiai įvertinta atlikus būsimos (2014–2020 m.) integruotos programos aukštojo mokslo veiksmų tarptautinės dimensijos poveikio vertinimą. Pagal tą galimybę, kuria remdamasi Komisija parengė būsimos integruotos švietimo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus visiems“ pasiūlymo projektą, siekiama sustiprinti tikslus ir poveikį užtikrinant geresnę koncentraciją ir racionalesnę sandarą. Naudojimasis šia galimybe rengiant būsimą integruotą programą turėtų sukurti būtinas aukštojo mokslo srities vidinių programų („Erasmus“ ir „Erasmus Mundus“) bei išorės ir vidinių politikos priemonių ir programų („Erasmus Mundus“, „Tempus“, EDULINK, „Alfa“, „Atlantis“ ir kt.) sąsajas. Taip pat tikimasi sustiprinti judumo ir partnerystės (įskaitant pajėgumų didinimo ir politikos rėmimo priemones) sąsajas ir remti bendrą aukštojo mokslo kokybės ir aktualumo didinimą, plėtojant politikos ir programų ryšius, padedant universitetams įgyvendinti internacionalizavimo strategijas ir modernizuoti aukštąjį mokslą ES nepriklausančiose šalyse drauge ugdant jų žmogiškąjį kapitalą.

Komisija taip pat sutinka su 4.2 rekomendacija didinti programos veiksmingumą siekiant geresnės meistriškumo ir pajėgumų didinimo pusiausvyros (visų pirma susiejant kiekvienam iš veiksmų skirtas lėšas su aiškiais politiniais tikslais, nustatytais tinkamai atsižvelgiant į konkrečias tam tikrų pasaulio regionų reikmes), toliau įtraukiant darbdavius ir kiek įmanoma padedant gerinti vizų teikimo tvarką.

Kalbant apie 4.3 rekomendaciją, tvarumą Komisija jau remia (ir toliau rems) įvairiomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, sukurdama „Erasmus Mundus“ prekės ženklą ar sutelkdama šios srities gerosios patirties pavyzdžius.

Komisija sutinka su 4.4 rekomendaciją atitinkančia reikme gerinti projektų stebėseną ir vertinimą bei racionalizuoti informacijos apie programą sklaidą (siekiant išplėsti dabartinę institucinę struktūrą, kurią sudaro vykdomoji įstaiga, nacionalinės institucijos ir ES delegacijos). To bus siekiama įgyvendinant būsimą integruotą programą ir naudojantis dabartiniu etapu (visų pirma pagal EM kokybės vertinimo projektą) sukurtomis priemonėmis.

[1]               OL 340, 2008 12 19, p. 83.

[2]               Ribotas konkursas pagal preliminariąją sutartį su keliais tiekėjais (EAC/50/2009) dėl įvertinimo, vertinimo pagalbos ir poveikio vertinimo.