TURINYS

1........... Moksliniai tyrimai ir inovacijos – transporto politikos ramstis............................................ 3

2........... Paslėpto inovacijų Europos transporto sektoriuje potencialo panaudojimas....................... 3

3........... Būsimo Europos transporto ir mobilumo vizija................................................................. 5

3.1........ Į naudotoją orientuotas integruotasis transportas.............................................................. 5

3.2........ Tvarus tolimojo susisiekimo, tarpmiestinis ir miesto transportas......................................... 6

4........... Europos transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos stiprinimas................................ 7

5........... Iniciatyvos, kuriomis gerinamas inovacijų pajėgumas transporto sektoriuje........................ 8

5.1........ Didesnis transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų koncentravimas...................................... 8

5.2........ Geresnis pastangų sustygavimas...................................................................................... 9

5.3........ Nepatogi tema – kaip įveikti technologinį sustabarėjimą?................................................ 10

5.4........ Efektyvus inovatyvių sprendimų diegimas....................................................................... 10

6........... Transporto technologijų diegimo galimybės ir uždaviniai................................................. 11

7........... Būsimi darbai................................................................................................................ 12

PRIEDAS.Mokslinių tyrimų ir inovacijų sritys, prioritetiniai posričiai ir jų svarba politikai............... 13

1.           Moksliniai tyrimai ir inovacijos – transporto politikos ramstis

2011 m. Transporto baltojoje knygoje[1] argumentuojama, kad Europos transporto sistema turėtų būti performuota į tvarią ir konkurencingą sistemą, kuri toliau padėtų gerinti mobilumą ir skatintų ūkio augimą bei darbo vietų kūrimą. Joje išdėstomi ambicingi tikslai – mažinti Europos priklausomybę nuo naftos importo, gerinti aplinką, mažinti avarijų skaičių ir gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šie tikslai turėtų būti vertinami turint omeny tai, kad auga transporto paklausa, skirtingai vystomos transporto rūšys, vyksta demografiniai pokyčiai ir mažėja viešųjų institucijų pajėgumas investuoti.

Norint spręsti uždavinius, su kuriais susiduria Europa ir transporto sektorius, nepakaks laipsniškų pakeitimų. Priešingai, vyriausybės ir visas transporto sektorius turi atsisakyti tradicinio mąstymo. Naujai tikrovei pasitikti reikalingos naujos idėjos, pradininkiškos strategijos ir verslumas. Taip būtų sudarytos sąlygos užtikrinti ne tik Europos transporto sistemos gyvybingumą, bet ir – įvertinus transporto poveikį ir darbo vietų kūrimo potencialui – pažangią, tvarią ir integracinę Europos ekonomiką, kaip išdėstyta strategijoje „Europa 2020“[2].

Todėl sprendžiant transporto politikos uždavinius ir siekiant visuomenės tikslų labai svarbu sutelkti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus. Baltojoje knygoje siūloma sukurti bendrą Europos transporto erdvę, kuri būtų naudinga 500 mln. piliečių vidaus rinkoje. Rinkos dydis sudarys sąlygas dideliu mastu tikrinti įvairias naujoviškas technologijas bei paslaugas ir tokiu būdu pasinaudoti masto ir apimties ekonomija bei sukurti stiprią užnugario rinką pasaulyje veikiantiems europiniams transporto pramonės sektoriams. Tokia pozicija sieja inovacijas su kitomis trimis Baltosios knygos dimensijomis: vidaus rinka, infrastruktūros plėtra ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Šiame komunikate Komisija apibendrina pirmosios mokslinių tyrimų ir inovacijų ES transporto sektoriuje apžvalgos rezultatus. Jame nurodomos Europos transporto inovacijų sistemos spragos ir pateikiami pirminiai pasiūlymai, kaip jas užpildyti.

Pagal komunikatą bus rengiamas Europos strateginis transporto technologijų planas, kuris faktiškai bus Baltosios knygos įgyvendinimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje kertiniu akmeniu. Tuo siekiama, kad artimiausiu finansinio programavimo laikotarpiu ir vėliau būtų užtikrintas nuoseklus skirtingų finansavimo šaltinių naudojimas transporto moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tame plane bus išryškinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms aktualiausi prioritetiniai posričiai, aptariamos inovacijų grandinės efektyvumo didinimo priemonės ir siūlomi konkretūs įgyvendinimo kliūčių šalinimo veiksmai.

2.           Paslėpto inovacijų Europos transporto sektoriuje potencialo panaudojimas

Transporto paslaugos ir gamybos sektorius labai padeda didinti Europos konkurencingumą. ES transporto paslaugų ir sandėliavimo sektorius, įskaitant pašto ir kurjerių veiklą, sukuria 5,1 % visos pridėtinės vertės ir 5,0 % visų darbo vietų (jame dirba maždaug 11 mln. asmenų). Pridėjus transporto įrangos gamybą, prekybą ja ir variklinių transporto priemonių bei motociklų gamybą, transporto sektorius sukuria 7,9 % pridėtinės vertės ir 8,2 % darbo vietų, t. y. šiame sektoriuje dirba 18 mln. asmenų. Daugelis transportui gaminančio sektoriaus MVĮ intensyviai investuoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP).

Transporto sektorius susiduria su vis daugiau kitų šalių konkurentų kurie diegia inovacijas ir į jas noriai investuoja. Pasaulyje, kuris šiuo metu sparčiai keičiasi, Europa negali sau leisti atsilikti; jos įmonės turi būti pajėgios perimti naujoviškas technologijas ir verslo modelius, kurie padėtų Europai toliau pirmauti pasaulyje transporto srityje.

Ištyrus inovacijų pajėgumus transporto sektoriuje,[3] atrodo, kad 2008 m. ES įsisteigusių įmonių bendros investicijos į transporto MTTP viršijo 39 mlrd. eurų[4]. Tai reiškia, kad transportas yra daugiausia į MTTP investuojantis ES pramonės sektorius. Dar 4,2 mlrd. EUR investavo valstybės narės ir ES. ES įsisteigusių bendrovių investicijos į transporto MTTP viršija 40 % tokių pasaulio investicijų ir šis rodiklis yra didesnis Japonijos ir JAV bendrovių investicijas, kurios sudaro maždaug po ketvirtį visų investicijų.

Palyginus su privačiuoju sektoriumi ir valstybėmis narėmis, šiuo metu ES investicijos į transporto mokslinius tyrimus ir inovacijas pinigine išraiška yra kuklios, tačiau jų dauginamasis poveikis didelis. ES numatė kasmet Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintajai bendrajai programai (7BP) skirti maždaug 600 mln. EUR. Finansavimu iš Transeuropinių transporto tinklų programos, Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) remiamas pateikimas rinkai ir diegimas. ES taip pat atlieka svarbų koordinavimo vaidmenį įvairiose iniciatyvose ir partnerystėse, kaip antai Europos technologijų platformose ir jungtinėse technologijų iniciatyvose[5], ji pirmoji pasiūlo bendro pobūdžio politinius įsipareigojimus ir reguliavimo reikalavimus. Iki šiol pagal 7BP Marie Curie veiksmų priemonę skirta 43,5 mln. EUR su transportu susijusiems moksliniams tyrimams ir taip tyrėjams suteikta patrauklių karjeros raidos galimybių.

Inovacijų pajėgumo požiūriu transportas apima labai skirtingus subsektorius, kurių kiekvienam tenka skirtingos rinkos įtampos, inovacijas traukiantys veiksniai ir naudotojų reikalavimai. Kai kuriuose subsektoriuose susidaro atotrūkis tarp tų rinkos dalyvių, kurie aktyviai kuria sprendimus, ir tų, kurie juos aktyviai įgyvendina. Kiti ypatumai yra skirtingos transporto politikos formavimo institucinės sistemos valstybėse narėse ir nevienodi jų transporto mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo prioritetai. Todėl Europa negauna visos naudos, kurią galėtų gauti geriau suderinus mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas valstybėse narėse arba skirtinguose transporto sektoriuose. Tikra Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė transporto srityje dar turi būti sukurta.

Iki šiol ES finansuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla didžia dalimi vykdyta kaip moksliniai tyrimai ir mažiau dėmesio skirta demonstravimui, pateikimui rinkai ir visapusiškam naujoviškų sprendimų įdiegimui, nors kai kuriais atvejais esama ir viso ciklo įsipareigojimų, kaip antai ERTMS[6], SESAR[7] ir Galileo[8] atvejais. Norėdama išskleisti visą transporto sektoriaus potencialą ir spręsti išvardytuosius uždavinius Komisija siūlo naują metodą. Norint padidinti viešųjų lėšų dauginamąjį poveikį ir vis labiau įgyvendinti principą „naudotojas moka“, reikės diversifikuoto viešųjų ir privačiųjų finansavimo šaltinių komplekso, kuriame būtų ir naujų finansinių priemonių.

3.           Būsimo Europos transporto ir mobilumo vizija

Svarstant Baltosios knygos tikslams įgyvendinti būtinus mokslinius tyrimus, inovacijas ir sprendimus, atspirties tašku galėtų tapti vizija, kurlink turėtų būti vystomas Europos transportas. Ji grindžiama analize,[9] kuria paremta Transporto baltoji knyga, ir Strateginių transporto technologijų moksliniu vertinimu[10].

Toliau dėstomai vizijai parengti reikėjo atsižvelgti į numanomą Europos transporto gamybos pramonės raidą. Mūsų pramonė vis labiau orientuosis ne į sąnaudomis pagrįstą konkurencinį pranašumą, o į didele pridėtine verte pagrįstą pranašumą, kuris siejasi su mažiau anglies dioksido išmetančių sudėtingų sistemų ir paslaugų kūrimo, gamybos ir veikimo inovacijomis. Tai skatins darbo vietų kūrimą ir ūkio augimą. Diegiant naujas medžiagas ir gamybos procesus, į transporto gamybos sektorių bus pritraukta naujų technologinių partnerių. Šie procesai ir transporto rūšių tarpusavio sąveika padės stiprinti novatoriškuosius sektoriaus aspektus, kurti aplinkai palankesnius produktus ir aukštos kokybės paslaugų bei prekių srityje stiprinti Europos ženklo vertę.

3.1.        Į naudotoją orientuotas integruotasis transportas

Ateityje transporto, energetikos, informacijos ir ryšių technologijoms ir tinklams labiau sąveikaujant tarpusavyje gerės aplinkosauginis veiksmingumas ir išteklių naudojimo efektyvumas. Transporto srityje tai reikš, kad mobilumo būdai vis labiau keisis taip, kad jiems didžia dalimi bus naudojamas alternatyvus kuras, tvarūs energijos šaltiniai ir tausesnės bei aplinkai palankesnės transporto priemonės. Alternatyvios varomosios sistemos ir išmaniosios ryšių technologijos bus esminis naujos kartos švarių ir sąveikių automobilių elementas.

Transporto sistemos taps visiškai integruotos ir daugiarūšės: jos sudarys sąlygas keleiviams ir krovinių vežėjams sklandžiai keisti transporto rūšį ir kirsti sienas. Augant galutinių naudotojų paklausai ir toliau plėtojant vidaus rinką, keleiviams ir krovinių savininkams bus pasiūlytos naujos paslaugos, didės patikimumas ir lankstumas. Visi didieji oro ir jūrų uostai bus susieti su geležinkelių tinklu. Tam pasitarnaus daugiarūšio transporto informavimo, rezervavimo ir mokėjimo sistemos ir paslaugos. Daugiarūšiai keleiviams ir kroviniams gabenti pritaikyti terminalai ir platformos bus išmoningai suprojektuoti, aprūpinti pažangia įranga, pavyzdžiui, siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai perkrauti krovinius.

Nauji krovinių lokalizavimo, atsekimo ir valdymo procesai sudarys sąlygas sukurti itin našias, įperkamas ir kompiuterines logistikos paslaugas, kurias teikiant bus išmetama mažiau anglies dioksido. Prekės bus pristatomos iki garantuoto pristatymo termino. Transporto saugos ir saugumo srityse technologija padės, kad visuomenės reikalaujama ateities be aukų ir visiško saugumo vizija neliktų be atsako.

Vidutinės trukmės perspektyvoje bus įgyvendinta nauja į naudotojus orientuotos europinės transporto valdymo, informavimo ir mokėjimo sistemos struktūra, grindžiama pažangiausia vietos nustatymo, ryšių ir stebėjimo technologija. Artimesniu laiku bus toliau tobulinamos ir diegiamos esamos atskirų rūšių valdymo ir informacinės sistemos, o, kai tinka, susiejamos su kitų rūšių sistemomis taip, kad kelionių ir logistikos paslaugos būtų teikiamos sklandžiai.

Keisis transporto infrastruktūra. Modernioje infrastruktūroje bus naudojama vis daugiau naujų komponentų: sąveikumas, IRT taikymas ir automatizavimas suteiks jai išmanumo, naudojant lengvas ir perdirbamas medžiagas ji taps ekologiškesne, o automatizuojant terminalus, tranzito punktus ir įrangą – daugiarūše. Integralia jos dalimi taps alternatyvaus, mažo anglies dioksido kiekio kuro tiekimas, inovatyvios valdymo ir eksploatavimo sistemos. Tokiomis aplinkybėmis reikšmingu pavyzdžiu taps transeuropinis transporto pagrindinis tinklas. Naujai infrastruktūrai bus būdingas atsparumas klimato poveikiui, trumpesnis gedimų šalinimo laikas ir mažos priežiūros sąnaudos.

3.2.        Tvarus tolimojo susisiekimo, tarpmiestinis ir miesto transportas

Dabar naudojamas transporto priemones pakeis naujos kartos švarios, saugios ir tylios kelių transporto priemonės, orlaiviai, laivai ir traukiniai. Tačiau orlaivių, laivų ir traukinių eksploatavimo laikotarpis ilgas, vadinasi – išskyrus modifikavimo atvejus – nauda išryškės tik ilgainiui, net jei eksploatavimo ir techniniai patobulinimai būtų įgyvendinti anksčiau. Būsimieji orlaiviai ir laivai – jei kartu iš esmės bus pakeistas eismo valdymo organizavimo modelis – aplinkai darys gerokai mažesnį poveikį ir padės gerokai padidinti efektyvumą sektoriuje, kurio rinka nesiliaus sparčiai augusi.

Naudojant naujai išplėtotas specialias transporto priemones, vidutinių atstumų vandens ir geležinkelių transportas patrauks didesnę keleivių ir krovinių rinkos dalį. Didinant tiekimo grandinės ekologiškumą atsiras paskatų tolimais atstumais gabenamus krovinius nukreipti į vandens kelius ir geležinkelius. Kroviniams gabenti sausumos keliais vidutiniais atstumais ir keleiviams gabenti autobusais vis dažniau bus naudojami nauji transporto priemonių tipai tam skirtais „aplinkai palankios infrastruktūros tinklais“.

Tikimasi, kad nemažinant srautų, bet griežtinant naujiems lengviesiems automobiliams keliamus anglies dioksido išmetimo reikalavimus, bus skatinami alternatyvūs varomieji būdai, ypač miestų centruose. Atsiras naujos labai mažai išteklių naudojančios asmeninio transporto rūšys, taip pat bus daugiau važinėjama dviračiu ir vaikščiojama perprojektuotose miesto zonose. Integruotas planavimas, kuriuo siekiama tvaraus mobilumo, taps neatsiejamu miestų ir teritorijų planavimo elementu. Logistika, prekių pristatymas ir platinimo paslaugų teikimas miestų zonose vyks tyliau ir išmetant vis mažiau anglies dioksido. Bus įgyvendinti nauji prekių gabenimui miestuose skirti platinimo modeliai.

Viešojo transporto paslaugų plėtra bus koncentruojama miestuose, nes būtent čia viešasis transportas gali užimti didesnę rinkos dalį. Viešajam transportui vis dažniau bus naudojama elektros energija. Viešasis transportas liks įperkamas ir prieinamas visiems, nepaisant socialinės padėties ir gyvenamosios vietos (kad būtų išvengta skurdo dėl susisiekimo trūkumo). Galėtų atsirasti visiškai naujų viešojo ir privataus transporto paslaugų verslo modelių, kaip antai bendra transporto priemonių nuosavybė. Gali paplisti naujos kartos asmeninio mobilumo priemonės, kurios gali būti viena su kita susietos į individualizuotas viešojo transporto sistemas. Pritaikytas ir aplinkai palankus tarpmiestinių ir miesto autobusų, mikroautobusų ar taksi transportas kaimo vietovėse užtikrins galimybę keliauti pagal (elektroniniu būdu išreikštą) poreikį.

4.           Europos transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos stiprinimas

Pateiktoji vizija taptų tikrove tik tuo atveju, jei Europos transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema padėtų rasti reikiamus naujus sprendimus. Tuo tikslu reikalingi strategiški veiksmai keturiuose posričiuose.

Pirma, reikėtų sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas su transporto politika. Pavyzdinėje „Inovacijų sąjungos“ iniciatyvoje[11] ir „Europos skaitmeninėje darbotvarkėje“[12] pabrėžiama, kad požiūris į inovacijas turi būti strategiškas. Komisijos pasiūlyme dėl „Horizonto 2020“[13] (su sąlyga, kad įstatymų leidėjas jį priims) pabrėžiama, kad išmanus, ekologiškas ir integruotas transportas yra vienas iš šešių didžiausių visuomenės uždavinių, kuriuos sprendžiant Europos moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padaryti didelį poveikį. Be to, Transporto baltojoje knygoje raginama integruoti visas transporto rūšis į vieną bendrą Europos transporto sistemą, užuot, kaip dabar vyksta, kiekvieną jų svarsčius atskirai.

Be to, reikėtų geriau sustyguoti atskirų sektorių ir proceso dalyvių pastangas. Apskritai, mokslinių tyrimų pastangų įvairovė didina proveržių tikimybę ir sprendimų įvairovę, tačiau inovacijos transporto sektoriuje pasižymi tuo, kad jungtinės ar koordinuotos skirtingų sektorių ir proceso dalyvių pastangos tam tikruose posričiuose veikiausiai būtų veiksmingesnės. Pavyzdžiui, transporto paslaugų teikėjai dažnai skundžiasi nepakankama naujoviškų sprendimų pasiūla ar jų nebrandumu, o transporto sprendimų kūrėjai, prieš pradėdami plėtoti naujus sprendimus, dažnai laukia aiškių rinkos signalų ir ne visada iki galo suvokia, ko reikia naudotojui[14].

Trečia, svarbu, kad būtų įveiktas technologinis sustabarėjimas ir institucijos nustotų „virusios savo sultyse“. Esamos struktūros ir suinteresuotųjų šalių blokai trukdo išnaudoti potencialą, kurį teikia kitų rūšių transportu ir sektoriais pagrįstos transporto inovacijos. Pavyzdžiui, transporto inovacijas galėtų labiau veikti kitų sektorių, kaip antai telekomunikacijų ir energetikos, plėtra. Transporto operatoriai, kurie galėtų pasinaudoti tokiais inovatyvias sprendimais, dažnai iš savo veiklos gauna labai nedidelį pelną ir turi mažai paskatų investuoti į naujus sprendimus.

Ketvirta, dideli turto reikalavimai, būtinybė daug investuoti ir naujiems rinkos dalyviams kylančios didelės kliūtys trukdo transporto sektoriui pateikti rinkai reikiamus transformuojamuosius sprendimus. Komunikate dėl pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ jau nurodyta prarajos, skiriančios mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą nuo inovacijų ir pateikimo rinkai, problema. Ji akivaizdžiai kyla transporto sektoriuje.

5.           Iniciatyvos, kuriomis gerinamas inovacijų pajėgumas transporto sektoriuje

Komisija siūlo keletą iniciatyvų, kuriomis būti įgyvendinti reikiami veiksmai. Jos padėtų pasiekti politikos tikslų ir išspręsti „Horizonte 2020“ iškeltą transporto uždavinį[15].

5.1.        Didesnis transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų koncentravimas

Bendro strateginio visos grandinės programavimo procesas taps svarbia inovacijų sistemos gerinimo priemone. Šiuo komunikatu siekiama tą darbą pradėti ir Komisija siūlo tris plačias mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, kuriose per artimiausius dvidešimt metų turi būti pasiekta konkrečių įgyvendintinų rezultatų.

· Transporto priemonės: šuolis link alternatyvių varomųjų sistemų, alternatyvių degalų ir išmaniųjų ryšių technologijų turėtų lemti švarių, išmanių, saugių ir tylių geležinkelio ir kelių transporto priemonių, orlaivių ir laivų plėtojimą, vykdomą užtikrinant veiksmingesnę sąsają su infrastruktūra. Taip pat turi vykti komponentų, medžiagų ir didelio poveikio technologijų plėtra. Reikėtų ne tik geriau tenkinti Europos naudotojų poreikius, bet ir stiprinti Europos transporto gamybos sektoriaus konkurencinį pranašumą pasaulyje.

· Infrastruktūra: reikalinga pažanga išmanios, aplinkai palankios, mažai priežiūros reikalaujančios ir klimato poveikiui atsparios infrastruktūros srityje, kad, be kita ko, būtų užtikrintas alternatyvių degalų tiekimas, visų rūšių transporto eismo valdymas ir veiktų informacinės sistemos, kuriomis naudojantis galėtų būti teikiamos paslaugos naudotojams, valdoma paklausa ir įgyvendinami kiti su patobulintu infrastruktūros naudojimu susiję sprendimai. Reikia, kad už paslaugų teikimą atsakingos vietos, regioninės bei nacionalinio lygmens viešosios institucijos ir transporto operatoriai stiprintų gebėjimus.

· Transporto paslaugos ir vežimo veikla: reikia nemažos pažangos didinant keleivių vežimo ir krovinių gabenimo paslaugų sklandumą ir efektyvumą siekiant sudaryti sąlygas labiau integruoti visų rūšių transportą (ypač miestų ir tarpmiestinėse zonose, taip pat geriau projektuojant mazgus ir efektyviai naudojant perkrovimo į kitos rūšies transportą įrangą). Be to, reikia patobulinti integruotą daugiarūšį informacijos, eismo ir paklausos valdymą Europos lygmeniu ir logistikos sklandumą ir kurti inovatyvius mobilumo mieste sprendimus, tarp jų – aukštos kokybės viešąjį transportą.

Kadangi saugos ir saugumo problematika, IRT prietaikos ir naudotojų poreikiai, kaip antai prieinamumas, daro poveikį transporto priemonėms, infrastruktūrai ir paslaugoms, tie klausimai taps sudėtinėmis šių posričių dalimis. Taip pat reikės socialinių-ekonominių ir bandomųjų mokslinių tyrimų, įskaitant naudotojų elgsenai suprasti vykdomus tyrimus.

Norint, kad nauji sprendimai, kurie padėtų siekti Europos transporto politikos tikslų, būtų realiai įdiegti, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą būtina koncentruoti. I priede nurodomos trys inovacijų sritys, išskirta dešimt jų posričių[16] ir nurodytas jų poveikis siekiant Baltosios knygos tikslų ir tikslinių rodiklių. Atsižvelgdama į ekspertų sprendimą, Komisija mano, kad tie posričiai turi didelį potencialą padėti įgyvendinti Baltosios knygos tikslus iki 2030 m. (tiesa, kai kuriuose posričiuose tai galėtų trukti ir iki 2050 m.) ir juose atsižvelgiama į atskiras transporto rūšis ir daugiarūšio transporto ypatumus. Tai nėra nei galutinė pozicija, nei būsimų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų prioritetų sąrašas – posričiai gali būti patikslinti diskutuojant su suinteresuotomis šalimis.

Pagal posričius nuo 2012 m. rugsėjo mėn. būtų pradėtas plano rengimo procesas, kurio tikslas – sukoncentruoti Europos MTTP veiklą ir finansavimą į potencialiai įdiegiamas technologijas, kurios padėtų veiksmingai siekti politikos tikslų. Kitas proceso tikslas – nustatyti esamas spragas ir sustiprinti silpnąsias inovacijų ciklo grandis. Jo galutinis rezultatas būtų vienas ar keli kiekvieno posričio planai, kuriuose būtų nurodytas finansavimas, priemonės ir proceso dalyviai, taip pat numatyti stebėsenos ir valdymo mechanizmai, kuriais naudojantis būtų galima reaguoti į kintančias aplinkybes. Ypatingas dėmesys bus skiriamas posričiams, kur esama rinkos trūkumų arba kur jungtinės ar koordinuotos pastangos galėtų paspartinti naujų technologijų pateikimą rinkai.

Toks šiuo komunikatu ir lydimuoju tarnybų darbo dokumentu pagrįstas planų rengimas vyks kaip konsultacinis procesas, kuriame su suinteresuotomis šalimis bus tariamasi, kur Europos lygmens veiksmai galėtų padaryti didžiausią poveikį. Kiekvienoje prioritetinėje srityje bus ieškoma konsensuso dėl reikalavimų, kylančių iš politikos tikslų, ir dėl esamos Europos technologijų padėties. Kai įmanoma, išeities tašku bus suinteresuotųjų šalių parengti planai. Šiame procese bus atsižvelgiama į mokslinius argumentus, kuriuos taikant planai bus vertinami pagal tai, kiek jie padėtų įveikti susiskaidymą, kad būtų galima nusistatyti didesnius tikslus bei diegiant sprendimus pasiekti kritinę masę. Tam tikrose srityse, ypač sprendžiant tarprūšinius klausimus, kuriems trūksta patikimų planų, šiai užduočiai prireiks didesnių pastangų.

Parengtasis planų rinkinys bus Europos strateginio transporto technologijų plano pagrindas. Jais kaip reikšmingu dokumentu remsis Komisija, pavyzdžiui, rengdama „Horizonto 2020“ darbo programas, nustatydama finansavimo reikalavimus, teikdama teisės aktų pasiūlymus, kurie turi potencialo skatinti diegimą, ir pan.

5.2.        Geresnis pastangų sustygavimas

Komisija siūlo labiau įsibėgėti įgyvendinant partnerystes ir gerinti inovacijų grandinės valdymą. Esamose su transportu susijusiose viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse ir Europos technologijų platformose jau suformuluoti naudingi planai ir strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, ypač transporto rūšių klausimais. Galima svarstyti ir papildomus ar patobulintus viešojo ir privačiojo sektorių koordinavimo mechanizmus. Bendras programavimas, kuris vykdomas kaip valstybių narių partnerystė padedant Komisijai, arba Europos inovacijų partnerystės taip pat gali turėti papildomo potencialo ir jo verta paieškoti. Bus užtikrintos sąsajos su kitomis strateginių mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis, kaip antai SET planu[17].

Reguliariai teikiant patikimą informaciją politikos formuotojams ir privačiojo sektoriaus suinteresuotosioms šalims taptų lengviau stebėti ir valdyti inovatyvių sprendimų plėtrą ir diegimą. Tuo tikslu Komisija ketina įsteigti Transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo ir informacijos sistemą (TMTISIS, angl. TRIMIS). TMTISIS, kuriai bus naudojamos „Horizonto 2020“ lėšos, Komisijai taps priemone fiksuoti technologijų tendencijoms ir mokslinių tyrimų bei inovacijų pajėgumams. Ji galės būti susieta su papildomu informacijos šaltiniu – Komisijos Transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų portalu.

Ir, galiausiai, pasauliniams uždaviniams aplinkos srityje reikia koordinuoto pasaulinio atsako. Visame pasaulyje stengiamasi pasiekti, kad mobilumas būtų tvarus. Tai reiškia, kad Europai norint sėkmingai pasiekti tikslus svarbu Europos transporto moksliniams tyrimams ir inovacijoms suteikti tarptautinį matmenį. Antai, pastangos sudaryti pasaulinio masto susitarimus ir nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslinius rodiklius, pavyzdžiui, ICAO ir TJO lygmeniu, gali užtikrinti pasaulinę inovatyvių sprendimų, kurie padėtų siekti tvaraus mobilumo, plėtrą, prekybą ir diegimą. Europai reikės sukurti tvirtas tarptautines partnerystes, kurios tarnautų jos reguliavimo ir komerciniams interesams.

5.3.        Nepatogi tema – kaip įveikti technologinį sustabarėjimą?

Mobilumo ir transporto inovacijų skatinimas turi aprėpti ne tik brandžius transporto rinkos segmentus, bet ir sujungti juos su esamais ar naujai atsirandančiais proceso dalyviais iš tokių sričių kaip telekomunikacijos, turinio generavimas, finansinės paslaugos ir energijos tiekimo rinka. Dėl to gali susikirsti interesai ir požiūriai į verslą, o tai palanki terpė nestandartinei ir naujoviškos ateities viziją brėžiančiai mąstysenai. Todėl strateginiu transporto technologijų planu bus siekiama:

· išnaudoti skirtingų sričių, kaip antai transporto, energetikos, informacijos ir telekomunikacijų paslaugų, teritorijų plėtros, aplinkos, sąlyčio laukus, kuriuose gali būti sukurta įmonių bei naudotojų mobilumui ir platesniems politikos tikslams, pavyzdžiui, augimui ir darbo vietų kūrimui, naudinga pridėtinė vertė. To sąlyčio reikėtų siekti laikantis originalaus naujomis sisteminėmis koncepcijomis ir pradininkiškomis idėjomis pagrįsto požiūrio;

· sukurti nestandartinių veiklos principų ir priemonių rinkinį bei suformuluoti tarpšakinius modelius, kuriais būtų skatinamas verslumas, pavyzdžiui, prizų konkursai, naujos rizikos kapitalo schemos, išmanūs viešieji pirkimai ir pan., kurie galėtų padėti viešosioms institucijoms laiku ir tinkamai atsiliepti į naudotojų bendruomenių reikalavimus ir dinaminius rinkos pokyčius;

· sukurti naują transporto inovacijų dinamiką, kuri galėtų skatinti viso sektoriaus atsinaujinimą ir taip pritraukti naują talentų, novatorių ir verslininkų kartą. Gali prireikti koordinuotai investuoti į profesinį mokymą ir švietimą ir iš naujo apibrėžti įgūdžius, kuriuose jie turėtų suteikti. MVĮ konkurencingumą sektoriuje galima palaikyti gerinant galimybę gauti finansavimą, palengvinant prieigą prie Europos ir tarptautinių rinkų, sumažinant administracinę naštą.

5.4.        Efektyvus inovatyvių sprendimų diegimas

Išvardytosios priemonės padės koncentruoti ir sustyguoti pastangas – taip atsiras nauja dinamika. Tačiau norėdamas užtikrinti spartų didelio masto naujų transporto technologijų bei paslaugų pateikimą rinkai ir diegimą viešasis sektorius, nesulaukęs pakankamo rinkos atliepo, gali įsikišti (nekliudydamas bendrajai rinkai) ir tokiais būdais: reguliavimu, standartizavimu (užtikrindamas sąveikumą ir paslaugų tęstinumą), intelektinės nuosavybės teisėmis, viešaisiais pirkimais ir finansinėmis paskatomis. ES gali sušvelninti subsidijų ir gaunamų pajamų sukeltus iškraipymus.

Strateginis transporto technologijų planas padės įgyvendinti Komisijos siūlomas būsimos daugiametės finansinės programos finansavimo programas (su sąlyga, kad įstatymų leidėjas jas priims). Tarp jų yra „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė[18], ERPF ir Sanglaudos fondas[19], Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa[20]. Europos investicijų bankas bus paragintas intensyviau teikti lengvatines paskolas per Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (angl. RSFF), pagal savo naują paskolų teikimo politiką[21] į paskolų gavėjų sąrašą įtraukti transporto sektorių ir teikti didesnę techninę pagalbą viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotosioms šalims. Teikiama viešojo sektoriaus finansinė parama turės visiškai atitikti galiojančias ES valstybės pagalbos taisykles, įskaitant tas, kurios taikomos mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai, transporto veiklos finansavimui ir investicijoms į infrastruktūrą.

6.           Transporto technologijų diegimo galimybės ir uždaviniai

Norint pasiekti mūsų politikos tikslus daugelį nūdienos transporto sistemų ir sprendimų reikės per palyginti trumpą laiką pakeisti naujais. Apskaičiuota, kad papildomos investicijos, kurių reikės novatoriškiems automobiliams, įrangai ir automobilių įkrovimo infrastruktūrai norint pasiekti Europos transporto sistemai numatytus teršalų išmetimo mažinimo tikslus, nuo 2010 m. iki 2030 m. sieks 1 trilijoną eurų[22]. Iš pažiūros tai daug, tačiau ES namų ūkiai maždaug tiek transportui išleidžia per metus[23].

Europos Komisijos atlikta analizė[24] rodo, kad, nors išlaidos investicijoms nemenkos, įvesti naujus sprendimus į rinką tiek naudotojams, tiek tiekėjams labiausiai trukdo ekonominių paskatų pradėti sisteminio lygio permainas stoka. Visgi naujų aplinkai palankių, išmanių, saugių ir efektyvių transporto sprendimų diegimas suteikia milžiniškas galimybes pasiekti mūsų aplinkos ir klimato tikslus, taip pat padidinti Europos konkurencingumą.

Laukiantys uždaviniai yra tokie skubūs ir įvairūs, kad reikia politinių diskusijų, kaip suinteresuotosios šalys, valstybės narės ir Komisija galėtų įsipareigoti intensyviau ir veiksmingiau ieškoti naujoviškų sprendimų, juos diegti ir iki galo įgyvendinti. Atsižvelgiant į sunkumus, kuriais dabartinė ekonominė krizė ir jos padariniai slegia viešuosius biudžetus, reikia nustatyti prioritetus ir tinkamas priemones (pavyzdžiui, finansines paskatas, reguliavimą, standartus, politikos priemonėmis nustatomus pramoninius rodiklius, savanoriškus įsipareigojimus ir koordinavimo veiksmus), kurias įgyvendinant būtų stimuliuojamas diegimas kiekviename prioritetiniame posrityje.

Europos transporto sistema turi būti pritaikyta. Sprendimus priimantys asmenys turi paskelbti savo poziciją, kokią skirtingų priemonių pusiausvyrą jie nustatys atsižvelgdami į mūsų politikos tikslams pasiekti būtinų naujoviškų sprendimų įgyvendinimo skubą, priimtinumą ir įperkamumą. Reikėtų didinti piliečių sąmoningumą, ir skatinamosios priemonės galėtų padėti paskatinti tokią naudotojų elgesio kaitą, kuri orientuotųsi į technologines naujoves, ir taip paskatinti pateikimą rinkai bei padidinti pažangių produktų ir paslaugų paklausą. Tokiomis aplinkybėmis į visus su sąnaudomis susijusius argumentus reikėtų atsakyti argumentais dėl neveikimo sąnaudų.

7.           Būsimi darbai

Šiame komunikate išdėstyta Komisijos nuomonė, kaip transporto moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti aukštų Transporto baltosios knygos tikslų ir įgyvendinti „Horizontą 2020“, taigi sietis ir su pažangiosios specializacijos strategijomis.

Komisija ragina Tarybą ir Parlamentą:

· patvirtinti tikslą – transporto mokslinius tyrimus ir inovacijas geriau susieti su Europos transporto politikos tikslais atsižvelgiant į esamą ekonominę ir politinę tikrovę bei ilgalaikio tvarumo tikslus;

· sutikti, kad pastangos būtų koncentruojamos įgyvendinti pradininkiškiems ir tvariems transporto sprendimams Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu, naudojantis novatoriškomis technologijomis, naujais požiūriais į paslaugas ir verslumu;

· svarstyti, kaip tinkamai nustatyti skirtingų priemonių, kurių reikia norint užtikrinti pateikimą rinkai ir įdiegimą, pusiausvyrą;

· paremti metodą, kurio dalis – parengti Europos strateginį transporto technologijų planą, ir komunikate išdėstytas tolesnių veiksmų alternatyvas.

PRIEDAS.Mokslinių tyrimų ir inovacijų sritys, prioritetiniai posričiai ir jų svarba politikai

Šioje lentelėje pavaizduota, kaip kiekvieno prioritetinio posričio technologinės inovacijos padėtų siekti Baltosios knygos tikslų

Mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis || Posritis || Dešimt Baltosios knygos tikslų (patogumo dėlei pateikiami sutrumpintai)

Miesto transportas ir logistika išmetant mažiau ŠESD || Mažo C kiekio aviacijos ir laivybos kuras || Krovinių gabenimo nukreipimas nuo kelių transporto į kitų rūšių transportą || Visą ES aprėpiantis greitaeigių traukinių tinklas || Daugiarūšio transporto TEN-T pagrindinis tinklas || Ilgalaikis visa apimantis tinklas || Eismo valdymo sistemos visose rūšyse || Daugiarūšio transporto informacija || Artimas nuliui žūčių keliuose skaičius || Principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ įgyvendinimas

Švarios, efektyvios, saugios, tylios ir išmanios transporto priemonės || Švarios, efektyvios, saugios, tylios ir išmanios kelių transporto priemonės || ¢ || || || || || || || || ¢ ||

Švarūs, efektyvūs, saugūs, tylūs ir išmanūs orlaiviai || || ¢ || || || || || ¢ || || ||

Švarūs, efektyvūs, saugūs, tylūs ir išmanūs laivai || || ¢ || ¢ || || || || || || ||

Švarūs, efektyvūs, saugūs, tylūs ir išmanūs riedmenys || || || ¢ || ¡ || || || || || ||

Infrastruktūra ir pažangiosios sistemos || Pažangi, palanki aplinkai, mažai priežiūros reikalaujanti ir klimato poveikiui atspari infrastruktūra || || || ¢ || ¢ || ¢ || ¡ || || || ¢ ||

Visą ES apimanti alternatyvių degalų tiekimo infrastruktūra || ¢ || ¡ || ¡ || || || || || || ||

Veiksmingos visų rūšių transporto eismo valdymo (įskaitant pralaidumo ir paklausos valdymą) sistemos || || ¢ || ¢ || ¡ || ¡ || || ¢ || ¡ || ¡ || ¡

Keleivių ir krovinių vežimo paslaugos ir veikla || Integruotos tarprūšinės informacijos ir valdymo paslaugos || || ¡ || ¡ || || ¡ || ¡ || || ¢ || ||

Sklandi logistika || ¡ || ¡ || ¢ || || || || || ¡ || ||

Integruotas ir novatoriškas mobilumas mieste ir miesto transportas || ¡ || || || || || || || ¡ || ¢ ||

¢ Numatoma, kad šis prioritetinis posritis labai padės siekti Baltosios knygos tikslo               

¡ Numatoma, kad šis prioritetinis posritis padės siekti Baltosios knygos tikslo

[1]               „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, COM(2011) 144 galutinis.

[2]               2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, COM (2010) 2020 galutinis.

[3]               Mapping innovation in the European transport sector, EK Jungtinis tyrimų centras, EUR 24771 EN, 2011 m.

[4]               Kalbama apie savo lėšomis finansuotus MTTP, taigi siekiant išvengti dvigubo viešųjų MTTP investicijų skaičiavimo, kiek įmanoma, į tą sumą neįtraukta veikla, kuriai skirtas viešasis finansavimas.

[5]               Įskaitant Europos iniciatyvą dėl ekologiškų automobilių, „Švaraus dangaus“ iniciatyvą ir SESAR (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą), taip pat esamas Europos technologijų platformas, kurios aktualiausios transportui: ACARE (Europos aviacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją tarybą), ERRAC (Europos geležinkelių mokslinių tyrimų patariamąją tarybą), ERTRAC (Europos kelių transporto mokslinių tyrimų patariamąją tarybą) ir WATERBORNE-TP (Jūrų ir vidaus vandens laivybos sektorių technologijų platformą).

[6]               Europos geležinkelių eismo valdymo sistema.

[7]               Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa.

[8]               Pažangioji Europos globali navigacijos palydovinė sistema.

[9]               „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“, COM(2009), 279 galutinis.

[10]             Scientific Assessment of Strategic Transport Technologies, EK Jungtinis tyrimų centras, EUR 25211 EN, 2012 m.

[11]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva. Inovacijų sąjunga“, COM(2010) 546 galutinis.

[12]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, COM(2010) 245 galutinis/2.

[13]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa Horizontas 2020“, COM(2011) 808 final.

[14]             Summary Analysis of Responses to a Country Survey on Innovation in Transport, Tarptautinis transporto forumas (2010 m.).

[15]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2012–2020 m.) pasiūlymas, COM(2011) 809 final.

[16]             Mokslinių tyrimų ir inovacijų sritys bei prioritetinės temos išsamiau pristatytos Tarnybų darbiniame dokumente „Preliminarūs mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių ir temų aprašai“, SEC ...

[17]             „Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas). Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“, COM (2007) 723 galutinis.

[18]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, pasiūlymas, COM(2011) 665 final.

[19]             http://ec.europa.eu/regional_policy/what/future/proposals_2014_2020_en.cfm.

[20]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa, pasiūlymas, COM(2011) 834 final.

[21]             EIB paskolų teikimo transporto sektoriui politika: http://www.eib.org/projects/publications/eib-transport-lending-policy.htm.

[22]             Poveikio vertinimas, pridedamas prie Transporto baltosios knygos, SEC(2011) 358 final, p. 84.

[23]             13,6 % namų ūkio pajamų. Šaltinis – Eurostatas.

[24]             Mapping innovation in the European transport sector, EK Jungtinis tyrimų centras, EUR 24771 EN, 2011 m.