TURINYS

1........... BENDROJI INFORMACIJA........................................................................................ 3

1.1........ Pilietinės visuomenės svarba............................................................................................ 3

1.2........ Kaip ES suvokia pilietinės visuomenės organizacijas........................................................ 3

1.3........ Kintančios aplinkybės..................................................................................................... 4

2........... Atnaujintas ES atsakas.................................................................................................... 4

3........... PALANKIOS APLINKOS KŪRIMO SKATINIMAS................................................. 5

4........... DIDESNIS DĖMESYS nacionaliniu lygmeniu................................................................. 7

4.1........ Įtraukios politikos formavimas siekiant geresnio valdymo................................................. 7

4.2........ Skaidrumas ir atskaitomybė šalies viduje......................................................................... 8

4.3........ Partnerystės ryšiai siekiant kokybiškesnių socialinių paslaugų............................................ 9

4.4........ PVO darbas siekiant integracinio ir tvaraus augimo........................................................ 10

4.5........ ES bendradarbiavimo su PVO gairės............................................................................ 10

5........... PVO regionuose ir pasaulyje......................................................................................... 11

6........... ES paramos formavimas............................................................................................... 12

6.1........ Dėmesio centre – pajėgumų stiprinimas......................................................................... 12

6.2........ Prie vietos poreikių priderintas finansavimas................................................................... 12

7........... IŠVADA...................................................................................................................... 12

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje

1.           BENDROJI INFORMACIJA

1.1.        Pilietinės visuomenės svarba

Turinti teisių pilietinė visuomenė yra labai svarbi bet kokios demokratinės sistemos dalis ir pati savaime yra vertybė. Pilietinė visuomenė yra pliuralizmo išraiška ir jį skatina, ji galėti padėti formuoti veiksmingesnę politiką, skatinti teisingą ir tvarų vystymąsi ir integracinį augimą. Pilietinei visuomenei tenka svarbus taikos skatinimo ir konfliktų sprendimo vaidmuo. Keldamos piliečiams aktualius klausimus, pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) aktyviai dalyvauja visuomeninėje sferoje ir įgyvendina iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti dalyvaujamąją demokratiją. Jos įkūnija nuolat didėjantį skaidraus bei atskaitingo valdymo poreikį.

Nors valstybėms tenka pagrindinė atsakomybė už vystymąsi ir demokratinį valdymą, veikdamos išvien su PVO valstybės gali veiksmingiau spręsti skurdo, didėjančios nelygybės, socialinės atskirties ir netvaraus vystymosi problemas. Kad formuojama politika būtų įtrauki ir veiksminga, labai svarbu, kad politikos formavimo procesuose dalyvautų PVO. Todėl PVO padeda kurti atskaitingesnes ir teisėtas valstybes, kuriose užtikrinama tvirtesnė socialinė sanglauda ir atviresnė bei daug demokratiškesnė sistema.

1.2.        Kaip ES suvokia pilietinės visuomenės organizacijas

Sąvoka PVO apima įvairius subjektus, kurių funkcijos ir įgaliojimai skiriasi. Sąvokų apibrėžtys ilgainiui keitėsi; šią sąvoką institucijos ir šalys apibrėžia skirtingai. ES mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos apima visas nešališkai ir neprievartiniu būdu veikiančias nevalstybines, ne pelno organizacijas[1], į kurias žmonės buriasi siekdami bendrų politinių, kultūrinių, socialinių arba ekonominių tikslų ir idealų. Vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu veiklą vykdančios organizacijos apima miesto ir kaimo vietovėse, oficialiai ir neoficialiai veikiančias organizacijas. ES vertina PVO įvairovę ir ypatumus. Ji bendradarbiauja su atskaitingomis ir skaidriomis PVO, su kuriomis ją sieja įsipareigojimas siekti socialinės pažangos ir įtvirtinti tokias pagrindines vertybes kaip taiką, laisvę, lygias teises ir žmogaus orumą.

1.3.        Kintančios aplinkybės

Per pastarąjį dešimtmetį įvyko prieštaringų pokyčių. Šiuo metu PVO plačiai pripažįstamos kaip visateisės vystymosi srities veikėjos. Jų skaičius išaugo, jos prisitaiko prie naujo socialinio pagrindo ir kuria koalicijas visais lygmenimis. PVO padėtis išskirtinė, nes jos palaiko ryšius su pažeidžiamomis ir socialiai atskirtomis grupėmis, joms suteikia teisių, joms atstovauja ir gina jų interesus, taip pat skatina socialines inovacijas. Atsižvelgdamos į tai vyriausybės keliose šalyse sustiprino bendradarbiavimą su PVO.

Tačiau valstybių ir pilietinės visuomenės organizacijų ryšis dažnai nėra tvirtas. Daugelyje šalių tradicijos palaikyti dialogą tebėra silpnos ir pernelyg dažnai pilietinės visuomenės galimybės veikti tebėra menkos ar mažinamos, joms taikomi griežti apribojimai. Daugeliu atveju PVO, daugiausia dėmesio skiriančių žmogaus teisėms ir jų gynimui, visų pirma moterų organizacijų, galimybės veikti ir gauti finansavimą ribojamos.

PVO savo ruožtu taip pat gali susidurti su tokiais sunkumais kaip teisės atstovauti kitiems, skaidrumas, vidaus valdymas ir pajėgumai, priklausomumas nuo tarptautinių paramos teikėjų, konkurencija dėl išteklių, kurią dar labiau paaštrina ekonomikos krizė. Be to, populiarėja naujų ir patrauklesnių formų piliečių ir jaunimo judėjimai: Arabų pavasaris ir judėjimas Ocuppy rodo, kad socialiniai ir kultūriniai judėjimai gali skatinti pokyčius. Tokius pokyčius taip pat labai skatina interneto ir socialinės žiniasklaidos atverta erdvė ir galimybės.

2.           Atnaujintas ES atsakas

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija siūlo sustiprintą ir strategiškesnį bendradarbiavimo su vietos PVO požiūrį, kurio būtų laikomasi visuose regionuose, įskaitant besivystančias, kaimynines ir plėtros šalis. Tinkamai bus atsižvelgta į šalims būdingus ypatumus, visų pirma labai nepastovias politines aplinkybes.

ES vertina dinamišką, pliuralistinę ir kompetentingą pilietinę visuomenę ir pripažįsta, kad svarbu, jog valstybės ir PVO palaikytų konstruktyvius santykius. Todėl ES politikoje daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su PVO siekiant stiprinti demokratinius procesus bei atskaitomybės sistemas ir pasiekti geresnių vystymosi rezultatų[2].

Šiame komunikate pateikiami trys ES paramos prioritetai:

· dėti daugiau pastangų, kad šalyse partnerėse būtų kuriama PVO palanki aplinka;

· remti prasmingą ir struktūruotą PVO dalyvavimą šalių partnerių vidaus politikoje, ES programavimo cikle ir tarptautiniuose procesuose;

· stiprinti vietos PVO pajėgumus, kad jos galėtų veiksmingiau atlikti nepriklausomų vystymosi srities veikėjų funkciją.

Kalbant apie veiklą, jeigu bus laikomasi koncentracijos ir diferencijavimo principų[3] strategiškesnis bendradarbiavimas su PVO bus įtrauktas į visas priemones ir programas ir į visus bendradarbiavimo sektorius.

Siekdama, kad šio komunikato nuostatos būtų įgyvendintos, ES su šalimis partnerėmis taip pat palaikys politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais.

Rengiant ES gaires dėl bendradarbiavimo su PVO[4] šalies lygmeniu turėtų būti aktyviau palaikomas struktūrinis dialogas ir strateginis bendradarbiavimas ir kartu didinamas ES veiksmų nuoseklumas ir poveikis.

Naujoji politika grindžiama pasauliniu mastu palaikomo „struktūrinio dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos valdžios institucijomis vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą“[5] (2010–2011 m.) rezultatais. Ši iniciatyva suteikė galimybę išsamiai persvarstyti su PVO užmegztus įvairialypius partnerystės ryšius, aprėpiančius, be kita ko, įvairius politinius ir strateginius aspektus ir su veikla bei finansavimu susijusius klausimus. Šios iniciatyvos rezultatas – bendra platesnio užmojo ir nuoseklesnė ES bendradarbiavimo su PVO vizija.

Be to, šiame komunikate toliau plėtojamos su PVO susijusios nuostatos, įtrauktos į naująją Pokyčių darbotvarkę[6]; jame taip pat atsižvelgiama į atnaujintą Europos kaimynystės politiką[7], naujausias plėtros strategijas[8] ir pareiškimus dėl ES paramos trečiųjų šalių biudžetui[9], taip pat tarptautinius įsipareigojimus pagal 2011 m. Busano partnerystę už veiksmingą vystomąjį bendradarbiavimą[10]. Į komunikatą taip pat įtraukti internetu rengtų konsultacijų dėl „Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą“[11] rezultatai.

3.           PALANKIOS APLINKOS KŪRIMO SKATINIMAS

PVO galimybės dalyvauti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse priklauso nuo įvairių išankstinių sąlygų, kurios bendrai vadinamos PVO palankia aplinka ir už kurias atsakingi įvairūs veikėjai.

Kad galėtų vykdyti veiklą, PVO būtina gerai veikianti demokratinė teisinė ir teismų sistema, kuria joms suteikiama de jure ir de facto teisė jungtis į asociacijas ir gauti finansavimą, taip pat užtikrinama saviraiškos laisvė, galimybės susipažinti su informacija ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Užtikrinti šias pagrindines sąlygas turi valstybė.

Tačiau daugelyje šalių trūksta palankios teisinės ir reguliavimo sistemos, kuria būtų užtikrinta PVO teisė veikti nepriklausomai ir užkirstas kelias nereikalingam kišimuisi į jų veiklą. Kai kuriose šalyse vyriausybės nepripažįsta PVO vaidmens. Todėl PVO dažnai susiduria su apribojimais, taikomais teisinėms ir politinėms sistemoms, kuriomis remdamosi jos veikia, bandymais diskredituoti arba laikyti jų veiklą nusikalstama, kliudymais naudotis lėšomis, bauginimais ir netgi fiziniu priekabiavimu, sulaikymu ir smurtiniais išpuoliais.

Šiomis aplinkybėmis tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, privalo dėti pastangas, kad tiek PVO, tiek atskiri asmenys turėtų galimybių veikti. ES turėtų rodyti pavyzdį – daryti tarpusavio spaudimą pasitelkdama diplomatiją ir politinį dialogą su vyriausybėmis ir į viešumą kelti žmogaus teisių problemas.

ES itin aktyviai skatino Jungtines Tautas, Europos Tarybą ir ESBO nustatyti griežtesnius standartus ir mechanizmus, kuriais skatinamos ir ginamos žmogaus teisės. Laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų, ES dės daugiau pastangų, kad būtų stebimi teisės aktai, reglamentavimas ir su veikla susiję klausimai, galintys daryti poveikį PVO. Be to, ES skatins PVO vadovaujamas iniciatyvas ir rems tarptautinius susitarimus, kuriais skatinama sudaryti PVO palankias sąlygas ir jas stebėti[12].

ES ir toliau imsis veiksmų ir priemonių tose šalyse, kuriose vyriausybės nepripažįsta pilietinės visuomenės ir todėl pažeidžiamos žmogaus teisės. Kai šalys nebesilaiko įsipareigojimo paisyti žmogaus teisių ir pagrindinių vertybių, ES gali sustabdyti bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir pasitelkdama PVO stiprinti savo paramą vietos gyventojams.

Po Jazminų revoliucijos Tuniso vyriausybei pasiūlyta programa ekonomikos atgaivinimui remti su sąlyga, kad būtų priimtas naujas įstatymas dėl asociacijų laisvės. Šiuo įstatymu iš dalies pakeistos sąlygos, kurias ankstesnis režimas taikė siekdamas riboti šią laisvę.

Bendradarbiaudama su partnerių vyriausybėmis ES sieks stiprinti valdžios institucijų pajėgumus konstruktyviai bendradarbiauti su pilietine visuomene, didinant pasitikėjimą ir gebėjimus stiprinti dialogą ir plečiant partnerystės galimybes. ES toliau konsultuos demokratinių institucijų ir reformų stiprinimo klausimais ir teiks paramą, taip pat stiprins politikos formuotojų ir valstybės tarnautojų pajėgumus bendradarbiauti su PVO.

ES mano, kad nepriklausomai žiniasklaidai, įskaitant socialinę žiniasklaidą, tenka labai svarbus vaidmuo. Ji padeda formuoti atvirą visuomenę, pagrįstą dialogo palaikymu, kultūrine įvairove ir kritišku mąstymu, ir padidinti tiek vyriausybių, tiek PVO atskaitomybę.

PVO taip pat netiesiogiai atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas nuo valstybės, teisės atstovauti kitiems ir vidaus valdymas, skaidrumas ir atskaitomybė. Vystymosi srityje veikiančioms PVO tenka atsakomybė įrodyti savo veiklos rezultatus, visų pirma savo atstovaujamoms grupėms. Įvairios savireguliacijos iniciatyvos sulaukia tarptautinio pripažinimo, pvz., Stambulo PVO vystymosi veiksmingumo principai ir kitos konkretiems veikėjams aktualios atskaitomybės chartijos arba nacionaliniai elgesio kodeksai. ES ragina šioje srityje dėti daugiau pastangų.

4.           DIDESNIS DĖMESYS nacionaliniu lygmeniu

Svarbiausias būsimo ES bendradarbiavimo su PVO aspektas – vietos PVO suteiktas partnerių statusas palaikant dialogą ir užtikrinant priežiūrą. ES mano, kad PVO dalyvavimas vidaus politikoje yra naudingas, ir yra pasiryžusi jį skatinti.

Parama paslaugas teikiančioms PVO, anksčiau gavusioms didelę ES paramą, bus tinkamai priderinta. Kai įmanoma, turėtų būti užmegzti ir su nacionalinėmis valdžios institucijomis koordinuojami partnerystės ryšiai su kuo daugiau veikėjų ir toliau siekiama ilgalaikio tikslo – skatinti atskaitingesnes, veiksmingesnes ir tvaresnes gyventojams naudingas sistemas. Be to, PVO iniciatyvos gali būti remiamos sprendžiant problemas, kurioms šalies vidaus politikoje neskiriama pakankamai dėmesio, tačiau kurias labai svarbu išspręsti siekiant socialinės pažangos ir kuriomis atskleidžiami susirūpinimą keliantys su žmogaus teisėmis susiję klausimai ir tvaraus vystymosi problemos.

Be to, taip pat bus remiamos PVO pasiūlytos iniciatyvos ir naujovės, kuriomis skatinamas teisingas ir tvarus augimas.

Specialius požiūris turi būti taikomas pažeidžiamumo ar krizės situacijoje atsidūrusioms arba nuo konfliktų nukentėjusioms šalims. ES pripažįsta, kad PVO tenka svarbiausias vaidmuo užtikrinti taiką ir saugumą, visų pirma vykdant konfliktų prevenciją, stiprinant taiką ir kuriant valstybę.

ES užima pirmaujančias pozicijas skatindama PVO dalyvauti ES programavimo cikle. Atsižvelgiant į susijusias Kotonu susitarimo nuostatas, laipsniškai pradėta laikytis šio požiūrio, visų pirma Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse. Reikia dėti tolesnes pastangas, kad tokie veiksmai būtų įtvirtinti visuose regionuose.

4.1.        Įtraukios politikos formavimas siekiant geresnio valdymo         

Pilietinė visuomenė, dalyvaudama viešosios politikos procesuose ir dialoguose politikos klausimais, skatina formuoti integracinę ir veiksmingą politiką, jeigu tam yra tinkami ištekliai ir užtikrinamas patikimas valdymas. PVO dalyvavimas yra svarbiausias veiksnys formuojant politikos kryptis, atitinkančias gyventojų poreikius. Vyriausybėms gali būti naudingas konstruktyvus PVO dalyvavimas visais lygmenimis rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalines strategijas. Valdžios institucijų politinė valia bendradarbiauti yra labai svarbi ir ES skatins veiksmus, kad šioje srityje būtų daroma pažanga.

ES daugiau investuos skatindama, remdama ir stebėdama veiksmingus mechanizmus, skirtus į rezultatus orientuotiems dialogams palaikyti, ir daugiausia dėmesio skirs dialogus palaikančių suinteresuotųjų subjektų įvairovei. Į nacionalinius ar sektorinius dialogus politikos klausimais turėtų būti įtraukti visi susiję veikėjai, pavyzdžiui, PVO ir privatusis sektorius, prireikus – šalių partnerių vyriausybės, vietos valdžios institucijos, parlamentai ir kitos nacionalinės institucijos.

Kad dialogas būtų prasmingas, jis turi vykti tinkamu laiku, būti nuspėjamas ir skaidrus. Siekiant užtikrinti politikos proceso patikimumą, PVO turi būti nepriklausomos, kompetentingos ir turėti teises atstovauti.

Gaudamos paramą pagal daugelio paramos teikėjų remiamą finansavimo mechanizmą, kurį bendrai finansuoja ES, PVO Ganoje aktyviai dalyvavo Viešojo intereso ir atskaitomybės komiteto, atliekančio iš naftos ir dujų gaunamų pajamų, kurios tampa vis svarbesnės, stebėjimo ir šios srities ataskaitų rengimo funkcijas, veikloje. Rengdamos konsultacijas, pasiūlymus ir pristatymus atitinkamam Parlamento komitetui, PVO sėkmingai dalyvavo rengiant svarbius energetikos teisės aktus. Dabar jos stebi įgyvendinimą, didina informuotumą ir ragina vyriausybę atsiskaityti už galimus pažeidimus.

Šalys, sektoriai ir veikėjai naudojasi įvairiais dialogų mechanizmais. Pavyzdžiui, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų darbas iš esmės yra glaudžiai susijęs su nepriklausomu socialiniu dialogu, taip pat palaikomu su nacionalinėmis valdžios institucijomis politikos sričių, darančių poveikį darbo rinkai, klausimais.

Vietos lygmeniu PVO ir vietos valdžios institucijų dialogai turėtų būti skatinami, nes decentralizuotomis sąlygomis jie garantuoja galimybę prisidėti formuojant politiką. Taip užtikrinama, kad nacionaline politika būtų labiau atsižvelgiama į padėtį vietoje. PVO taip pat gali padėti sutelkti vietos išteklius ir socialinį kapitalą, keistis informacija, įtraukti socialiai atskirtas grupes ir drauge padėti gerinti vietos lygmens valdymą ir teritorinę sanglaudą.

FLEGT (miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena) savanoriškos partnerystės susitarimai (SPS) yra dvišaliai prekybos susitarimai, kuriais siekiama užtikrinti į ES eksportuojamos medienos teisėtumą ir padėti besivystančioms šalims gerinti miškų valdymą. FLEGT skatinamas įvairių suinteresuotųjų subjektų tarpusavio dialogas šalyse partnerėse ir PVO suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti nustatant spręstinus valdymo uždavinius, padedant kurti reikalingas reglamentavimo ir technines priemones, ir stebint, kaip įgyvendinami SPS. Indonezijoje PVO padarė išvadą, kad FLEGT suteikė joms galimybę „aktyviai įsitraukti į procesą, užuot pasidavus vyriausybės ir didelių verslo įmonių diktatui“.

4.2.        Skaidrumas ir atskaitomybė šalies viduje

Prastas valdymas stabdo vystymąsi. Siekiant geresnio valdymo svarbu sugebėti priversti esančius valdžioje atsiskaityti. Visose demokratinėse sistemose pagrindinė parlamentų atsakomybė yra užtikrinti vyriausybių atskaitomybę. PVO, skleisdamos laisvą, aiškią ir prieinamą informaciją, taip pat gali padėti skatinti atskaitomybę šalies viduje vietos ir nacionaliniu lygmenimis. Stebėdamos, ar veiksmingai įgyvendinami teisės aktai ir politika, jos gali padėti puoselėti pagarbą teisinės valstybės principams, taip pat gali imtis kovos su korupcija veiksmų ir juos remti.

Analizuodamos ir rengdamos biudžeto pasiūlymus, stebėdamos ir sekdamos viešąsias pajamas ir išlaidas, padėdamos piliečiams geriau suprasti su biudžetu susijusius klausimus, PVO atlieka svarbų vaidmenį vykstant biudžetinei procedūrai ir padeda užtikrinti, kad viešieji ištekliai būtų naudojami veiksmingai ir efektyviai. Su gyventojams svarbiais prioritetais, poreikiais ir žmogaus teisėmis susietas biudžetas gali padėti sumažinti skurdą ir siekti integracinio augimo.

ES turėtų labiau remti konkrečių šalių pastangas stiprinti atskaitomybės šalies viduje sistemas, skatinti PVO priežiūros funkciją, vykdomą kartu su parlamentais, aukščiausiomis audito institucijomis, viešųjų pirkimų stebėjimo agentūromis ir žiniasklaida. ES teiks paramą, kad būtų stiprinami PVO pajėgumai veiksmingai dalyvauti šiose ilgalaikės perspektyvos sistemose, taip pat vietos lygmeniu taikyti įvairius ir naujoviškus požiūrius, atsirandančius socialinės atskaitomybės srityje, įskaitant naujų technologijų naudojimą.

Pagal neseniai priimtą komunikatą „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“ (2011 m.) skirdama paramą biudžetui ES turėtų skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų sistemingai sudaromos palankesnės sąlygos PVO atlikti priežiūros funkciją. Naujuoju tinkamumo reikalavimu, susijusiu su skaidrumu ir biudžeto priežiūra, daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad laiku būtų gaunama išsami ir patikima informacija apie biudžetą, kuria remdamosi PVO galėtų tvirčiau reikalauti sprendimus priimančiųjų asmenų atskaitomybės.

Maroke ES suteikė paramą dviem PVO – fondui ir mokslinių tyrimų centrui, kad įvairioms politinėms partijoms priklausantys parlamento nariai aktyviau dalyvautų biudžetinėje procedūroje ir reformų procesuose. Rengdamos mokslinius tyrimus ir mokymus, PVO sėkmingai padėjo parlamento nariams geriau suprasti biudžeto klausimus ir užtikrino aktyvesnį jų dalyvavimą keičiant finansų įstatymą.

4.3.        Partnerystės ryšiai siekiant kokybiškesnių socialinių paslaugų

Vyriausybėms tenka pareiga nacionaliniu arba vietos lygmeniu, atsižvelgiant į institucinę šalies sistemą, užtikrinti veiksmingai teikiamas socialines paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos. Be paslaugų teikimo, valstybės prisiima atsakomybę už jų priežiūrą, reglamentavimą ir kokybę. Jos gali pasirinkti įvairiausias organizacines priemones, pvz., dalyvavimu pagrįstas sistemas ar viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

PVO tenka svarbus vaidmuo teikiant paslaugas, kurios papildytų vietos ir nacionalinės valdžios institucijų teikiamas paslaugas, ir vykdant naujoviškus bandomuosius projektus. Itin svarbūs jų pajėgumai nustatyti poreikius, spręsti problemas, kurioms skiriama nepakankamai dėmesio, ir žmogaus teisių klausimus ir teikti paslaugas socialiai atskirtiems ar izoliuotiems gyventojams.

Svarbiausias ES tikslas socialinių paslaugų srityje yra remti viešųjų institucijų pajėgumus kurti gyventojams naudingas tvarias ir kokybiškas sistemas. ES mano, kad PVO dalyvavimas palaikant partnerystės ryšius su įvairiais veikėjais yra labai vertingas, visų pirma sektoriuose, kuriuose palaikomas ES dvišalis bendradarbiavimas, nes taip skatinama koordinuoti paslaugų planavimą ir teikimą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad šioje srityje privatusis sektorius įgyja vis svarbesnį vaidmenį. ES skatina ilgalaikius finansavimo mechanizmus, kuriais remiamos paslaugas teikiančios vietos PVO, kad jos laipsniškai būtų integruotos į nacionalines sistemas ir paremtos tvirtomis ir skaidriomis reglamentavimo sistemomis, užtikrinančiomis lygias galimybes naudotis paslaugomis. Siekiant apriboti susiskaidymą ir dubliavimą, veiksmai turėtų būti koordinuojami visais lygmenimis.

Tiesioginė parama paslaugas teikiančioms PVO galėtų būti skiriama siekiant užtikrinti, kad pilietinių teisių neturinčios grupės galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis, arba papildyti neveiksmingų arba nesamų valdžios institucijų veiksmus, visu pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Tokie veiksmai ypač svarbūs pažeidžiamumo situacijose, vykstant konfliktams ir krizėms.

Somalilande[13] ES ir kiti paramos teikėjai rėmė dvi Europos PVO, kad būtų sukurta regioninė veterinarijos mokymo įstaiga. Laikantis principo „iš apačios į viršų“ ir taikant naujovišką mokymosi požiūrį, parengta nauja veterinarijos specialistų karta, dirbsianti Somalio gyvulininkystės sektoriuje ir spręsianti aktualias problemas. Nepaisant nestabilios padėties, įstaiga tapo svarbia aukštojo mokslo institucija, palaikanti ryšius su Europos ir Afrikos įstaigomis.

4.4.        PVO darbas siekiant integracinio ir tvaraus augimo

PVO aktyviai veikia ekonomikos srityje: jų vykdomos iniciatyvos daro poveikį vietos ekonomikai arba jos stebi poveikį nacionalinei ir tarptautinei ekonomikos politikai. ES jau ilgą laiką remia socialinę ekonomiką[14], kuria daugiausia dėmesio skiriama socialiniam poveikiui, o ne vien pelnui. Be to, kooperatyvų asociacijos, fondai ir NVO ypač aktyviai skatina verslumą ir darbo vietų kūrimą, įtraukdamos vietos bendruomenes, teikdamos paslaugas ir skatindamos nuo skurdo ir atskirties kenčiančius gyventojus imtis pajamas duodančios veiklos. Laikydamasi to paties požiūrio „Rio+20“ procese ES rėmė nuorodas į PVO kaip į aktyvias integracinės ekologiškos ekonomikos veikėjas, pabrėždama, kad skatinant ekonomikos augimą būtina įtraukti socialinius ir aplinkosaugos veiksnius.

ES rems PVO iniciatyvas ir partnerystės ryšius, kuriais siekiama socialinių ir ekonominių tikslų tokiuose sektoriuose kaip kaimo plėtra, aprūpinimo maistu saugumas, turizmas ir kultūra, aplinkos apsauga, energetika ir pan. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendruomenės poreikius atitinkančiam darbo vietų kūrimui bei verslumui ir įtraukaus bei tvaraus vietos ekonomikos augimo skatinimui.

Brazilijoje ES rėmė vietos PVO, skatinančią socialinę ir ekonominę atliekų surinkėjų įtrauktį, pasitelkdama tinklą, per kurį ugdomi raštingumo, profesiniai ir vadovavimo įgūdžiai, rengiamas mokymas su atliekų perdirbimu susijusiais aplinkos apsaugos klausimais, jų kooperatyvams teikiama techninė pagalba (administravimo, apskaitos, rinkodaros ir kt.). Tai padeda didinti individualias pajamas, mažinti neraštingumą ir suteikia galimybę naudotis socialine apsauga. 2012 m. šis projektas laimėjo Brazilijos nacionalinę premiją už pirmojo Tūkstantmečio vystymosi tikslo įgyvendinimą.

ES taip pat rems naujoviškus projektus, kad tradicinėmis bankų sistemomis negalintys naudotis asmenys, visų pirma moterys, turėtų daugiau galimybių naudotis finansinėmis paslaugomis.

Dėmesys taip pat bus skiriamas PVO veiksmams, kuriais skatinama įmonių socialinė atsakomybė, etiški ir tvarūs verslo modeliai, deramo darbo darbotvarkė, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, sąžininga prekyba, lygios galimybės naudotis gamtos ištekliais ir žeme, ir tokių veiksmų stebėjimui.

4.5.        ES bendradarbiavimo su PVO gairės

ES ir valstybės narės turėtų nustatyti šalims skirtas bendradarbiavimo su PVO gaires, kad būtų didinamas ES veiksmų poveikis, nuspėjamumas ir matomumas, taip pat užtikrinamas nuoseklumas ir sąveika įvairiuose sektoriuose, kuriuose palaikomi ES išorės santykiai. Šios gairės taip pat turėtų paskatinti koordinuoti veiklą ir keistis gerąja patirtimi su valstybėmis narėmis ir kitais tarptautiniais veikėjais, taip pat paprastinti ir derinti finansavimo reikalavimus.

Gairės turėtų būti pagrįstos geru PVO veiklos sferos ir platesnių socialinių ir ekonominių sąlygų, kuriomis jos veikia, supratimu[15]. Tai būtina sąlyga siekiant strategiškesnio ES dalyvavimo šalies lygmeniu, visų pirma jeigu turi būti nustatyti susiję suinteresuotieji subjektai, kad būtų sukurti veiksmingi ir prasmingi dialogo mechanizmai arba tam sudarytos palankesnės sąlygos.

Gairėse turėtų būti nustatyti ilgalaikiai ES bendradarbiavimo su PVO tikslai, įtrauktas dialogas ir parama veiklai, taip pat nustatyta tinkama darbo tvarka. Rengiant gaires turėtų būti atsižvelgiama į ES išorės pagalbos programavimą, t. y. dvišalį, regioninį ir teminį bendradarbiavimą. Svarbus orientacinis dokumentas bus šiuo metu ES rengiamos konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos.

Rengiant gaires turėtų būti atsižvelgiama į pilietinės visuomenės nuomones, jos turėtų būti reguliariai atnaujinamos, prireikus skelbiamos viešai ir prieinamos nacionalinėms valdžios institucijoms.

5.           PVO regionuose ir pasaulyje

Pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo tarptautinių aktyvistų grupių, kurios remia ir skatina daugiašales normas bei standartus ir dalyvauja pasauliniuose tinkluose ir kampanijose. Jos aprėpia tokius klausimus kaip prekyba, visuotinis teisingumas, žmogaus teisės, aplinkos apsauga, klimato kaita, skaidrumas, visuotinė sveikata ir veiksmingas vystomasis bendradarbiavimas. Informacinių ir ryšių technologijų pažanga lemia, kad tarpvalstybiniai tinklai plečiasi ir įgyja kitokias funkcijas.

Bus remiamos regioniniu ir pasauliniu lygmenimis veikiančios organizacijos, sprendžiančios tarpvalstybinius ir pasaulinius uždavinius.

ES taip pat rems Europos ir pasauliniu lygmenimis veikiančias PVO, kurios, bendradarbiaudamos ir palaikydamos partnerystės ryšius su vietos PVO, užtikrins politikos suderinamumo vystymosi labui stebėjimą, sieks, kad tarptautinė bendruomenė atsiskaitytų už pagalbos įsipareigojimų įgyvendinimą, ir padės didinti bendrą piliečių informuotumą[16].

ES lygmeniu ypač daug dėmesio skiriama PVO dialogui su Europos institucijomis. Be dabartinių konsultavimosi dėl politikos krypčių ir programų mechanizmų, Komisija suburs konsultacinę įvairių suinteresuotųjų subjektų grupę, kad PVO ir susiję vystymosi srities veikėjai palaikytų dialogą su ES institucijomis ES vystymosi politikos klausimais ir aptartų šiame komunikate pateiktus pasiūlymus.

6.           ES paramos formavimas

6.1.        Dėmesio centre – pajėgumų stiprinimas

Siekdamos didinti veiklos poveikį, vietos PVO turi įveikti įvairaus pobūdžio pajėgumų apribojimus, susijusius su techniniu valdymu ir vadovavimo įgūdžiais, lėšų rinkimu, rezultatų valdymu ir vidaus valdymo klausimais.

ES didins paramą, kad būtų stiprinami PVO pajėgumai, visų pirma vietos lygmens dalyvių, laikydamasi ilgalaikio, paklausa pagrįsto lankstaus požiūrio ir daugiausia dėmesio skirdama atstovaujamoms grupėms ir teisėms atstovauti.

ES taip pat rems ilgalaikius ir lygiateisius vietos ir Europos PVO partnerystės ryšius, kad būtų stiprinami pajėgumai. Šie ryšiai turėtų būti pagrįsti vietos paklausa ir apimti kuravimą bei konsultavimą, tarpusavio mokymąsi, tinklų kūrimą ir ryšių stiprinimą, kad nuo vietos lygmens būtų pereinama prie pasaulinio lygmens.

6.2.        Prie vietos poreikių priderintas finansavimas

Poreikius atitinkantis finansavimas yra svarbi ES bendradarbiavimo su PVO dalis ir vietos organizacijoms turėtų būti sudarytos geresnės galimybės gauti finansavimą. Komisija naudosis tinkamomis įvairiomis finansavimo priemonėmis[17], kad lanksčiai, skaidriai, mažomis sąnaudomis ir orientuojantis į rezultatus kuo labiau būtų atsižvelgiama į įvairiausius dalyvius, jų poreikius ir padėtį konkrečioje šalyje.

Vakarų Balkanų šalyse ir Turkijoje pagal partnerystės pagrindų susitarimą ES remia regioninius pilietinės visuomenės organizacijų tinklus. Taip laikomasi lankstesnio, ilgalaikio, programavimu pagrįsto požiūrio remiant PVO, kad palaikant partnerystės ryšius būtų kuriamos ir įgyvendinamos konkrečiam sektoriui skirtos strategijos, drauge dalijantis žiniomis bei patirtimi, įgyta vykdant veiklą skirtingomis sąlygomis įvairiose šalyse. Ypatingą dėmesį skiriant pajėgumų analizuoti, stebėti ir remti politikos reformoms daromą poveikį stiprinimui, regioninės PVO buriasi į tinklus ir pradeda vykdyti veiklą nacionaliniu lygmeniu, taip pat turi galimybę įgyvendinti nedidelius bandomuosius vietos projektus, skirdamos dotacijas vietos lygmens asociacijoms arba kitoms bendruomeninėms organizacijoms.

7.           IŠVADA

Atsižvelgiant į kintančią tarptautinę aplinką ir ES išorės politikos kryptis, šiame komunikate pateiktais pasiūlymais siekiama sutvirtinti ES ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis ir juos priderinti prie dabartinių ir būsimų uždavinių. Atnaujintu ES atsaku siekiama suteikti teisių pirmiausia vietos PVO imtis veiksmų demokratiniam valdymui ir teisingam vystymuisi skatinti. Veikdamos išvien ES ir valstybės narės turi puikią galimybę palaikyti strategiškesnį bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta didesnės ES veiksmų darnos, nuoseklumo ir poveikio.

[1]               Tokios organizacijos yra naryste bei tikslais pagrįstos ir į paslaugas orientuotos PVO. Pavyzdžiui, bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, fondai, mokslinių tyrimų įstaigos, lyčių ir lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų organizacijos, kooperatyvai, profesinės ir verslo asociacijos ir ne pelno ˛žiniasklaida. Profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, vadinamieji socialiniai partneriai, sudaro atskirtą pilietinės visuomenės organizacijų kategoriją.

[2]               Nuo aštunto dešimtmečio ES nuolat bendradarbiauja su PVO pagal dalyvaujamosios politikos programas ir paramos schemas, kuriomis skatinamas PVO dalyvavimas ES programavime. Šis požiūris aptartas paskutiniame komunikate dėl nevalstybinių subjektų dalyvavimo EB vystymosi politikoje, COM(2002) 598 galutinis.

[3]               Kaip siūloma pagal naująją ES vystymosi politiką („Pokyčių darbotvarkę“), ES dvišalis vystomasis bendradarbiavimas bus sutelktas daugiausia trijuose kiekvienos šalies partnerės sektoriuose ir ištekliai bus skirti toms šalims, kurioms jų labiausiai reikia, įskaitant atsidūrusias pažeidžiamumo situacijose, ir tose srityse, kuriose jie gali duoti didžiausios naudos mažinant skurdą.

[4]               Žr. 4.5 skirsnį.

[5]               Struktūrinis dialogas, http://ec.europa.eu/europeaid/who/partners/civil-society/structured-dialogue_en.htm.

[6]               COM(2011) 637, Tarybos išvados, dok. Nr. 9316/12.

[7]               COM(2011) 303.

[8]               COM(2010) 660.

[9]               COM(2011) 638, Tarybos išvados, dok. Nr. 9323/12.

[10]             http://www.aideffectiveness.org/busanhlf4/images/stories/hlf4/OUTCOME_DOCUMENT_-_FINAL_EN.pdf.

[11]             DEVCO GD, Išsakykite savo nuomonę (2012 m.), http://ec.europa.eu/europeaid/how/public-consultations/6405_en.htm.

[12]             Taip pat žr. su Busano partnerystę susijusį dokumentą, nurodytą 10 išnašoje.

[13]             Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso.

[14]             Žr. „Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (2012 m.), http://ec.europa.eu/internal_market/social_business/docs/COM2011_682_en.pdf.

[15]             Rekomenduojama reguliari ir dalyvavimu pagrįsta analizė, kuri apimtų įvairius veikėjus ir nacionalinio ir (arba) sektoriaus lygmens tinklus ir forumus.

[16]             Šį tikslą Komisija Europoje tvirtai remia vykdydama konkrečių veikėjų dalyvavimu pagrįstą Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programą.

[17]             ES gali svarstyti galimybę taikyti visas finansavimo priemones ir požiūrius, leidžiamus pagal finansinius reglamentus. Tai apima projektų, programų finansavimą, tiesiogiai skiriamas dotacijas, finansavimą sutelkiant lėšas, tolesniems veiksmams skiriamas dotacijas, pagrindinį finansavimą, bendrą finansavimą, lėšų atskyrimą, supaprastintus kvietimus teikti paraiškas ir pakartotinį dotacijų skyrimą.