TURINYS

1........... Įžanga............................................................................................................................ 3

2........... Stabilumo priemonės struktūra........................................................................................ 3

3........... Stabilumo priemonės įgyvendinimas................................................................................. 4

4........... SP apžvalga 2007–2011 m. laikotarpiu........................................................................... 5

5........... SP padėtis 2011 m......................................................................................................... 6

6........... Reagavimas į krizes arba kylančias krizes (SP reglamento 3 straipsnis)............................. 7

6.1........ Kaip pasitelkus SP reaguota į krizes 2011 m.?................................................................ 7

6.2........ Kas dalyvauja SP reagavimo į krizes veiksmuose?........................................................... 9

7........... Pagalba esant stabilioms bendradarbiavimo sąlygoms (SP reglamento 4 straipsnis)......... 10

7.1........ Grėsmes saugumui ir apsaugai (SP 4 straipsnio 1 dalis).................................................. 10

7.2........ Su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis (ChBRB) susijusios rizikos mažinimas (SP reglamento 4 straipsnio 2 dalis)............................................................................... 12

7.3........ Pajėgumų prieš ir po krizės didinimas (SP reglamento 4 straipsnio 3 dalis)...................... 13

8........... Išvada.......................................................................................................................... 15

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2011 m. Stabilumo priemonės metinė ataskaita

1.           Įžanga

Ši penkta metinė ataskaita teikiama Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui laikantis 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1717/2006, nustatančio stabilumo priemonę[1], 23 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo teikti ataskaitas.

Stabilumo priemonė (SP) yra svarbi priemonė, už kurią atsakinga vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir kuri jai suteikia galimybę skirti išteklių visapusiškam ES požiūriui remti užtikrinant krizių ir grėsmių saugumui visame pasaulyje prevenciją, mažinimą ir padarinių šalinimą. Ataskaitoje apžvelgiama, kaip SP buvo panaudota 2011 m.

Prie šios ataskaitos pridėti du Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai, kuriuose pateikta atnaujinta išsami informacija apie i) skubias SP reagavimo į krizes priemones, kurios pradėtos arba tęstos 2011 m., ir ii) ilgalaikes SP programas.

Šioje ataskaitoje aptariamus SP veiksmus vykdo įvairios įgyvendinimo institucijos, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras, kitas tarptautines ir regionines institucijas, ES valstybių narių įstaigas, NVO ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas.

2.           Stabilumo priemonės struktūra

SP yra viena pagrindinių išorės pagalbos priemonių, suteikianti galimybę ES užimti pirmaujančias pozicijas ir padėti užtikrinti dabartinių arba kylančių krizių visame pasaulyje prevenciją ir į jas reaguoti.

Kaip apibendrinta toliau, SP reglamento 3 ir 4 straipsniuose nustatyta, kokių rūšių veiksmams ši priemonė gali būti pasitelkta.

3 straipsnyje nustatyta „pagalba, kuri teikiama krizių arba kylančių krizių metu“. Tai gali apimti reagavimą į sunkias politines ir konfliktines situacijas, dideles gaivalines nelaimes ir kartais sudėtingas situacijas, kai susidaro abejos aplinkybės. Kai negalima laiku arba tinkamai sutelkti pagrindinių išorės pagalbos priemonių[2] arba kai atsiranda galimybė užkirsti kelią krizėms, jas sumažinti arba išspręsti, nedelsiant taikomos išimtinės pagalbos priemonės[3]. Tam tikrais atvejais po šių reagavimo priemonių įgyvendinamos paskesnės laikinos atsakomosios programos[4].

SP veiksmai dažnai papildo ES humanitarinę pagalbą, o Stabilumo priemonė taip pat labai padeda susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi[5]. Be to, SP veiksmai gali papildyti ES BSGP[6] operacijas ir kitus veiksmus, taip pat padėti laikytis visapusiško ES požiūrio į reagavimą į krizes.

SP veiksmai papildo pagrindines pagalbos priemones, kurios dėl jų taikymo srities, strateginio planavimo ir programavimo ciklo dažnai nėra tinkamos krizių arba kylančių krizių metu. Iš tiesų svarbi ES išorės veiksmų rinkinio dalis yra galimybė taikyti įvairias priemones, kuriomis Sąjunga gali tikslingai reaguoti, atsižvelgdama į skirtingą padėtį.

Įvairios mažesnio masto SP reagavimo į krizes priemonės finansuojamos pagal SP finansavimo sprendime nustatytą priemonę, kuri ES suteikia galimybę sparčiai ir lanksčiai remti įvairaus pobūdžio veiksmus, kurių kiekvienam skiriamas finansavimas negali viršyti 2 mln. EUR. Tai vadinama Politinio konsultavimo, techninės pagalbos, tarpininkavimo ir sutaikinimo priemonė, galinti apimti ir kitas pagalbos sritis, taikoma nuo krizių nukentėjusioms trečiosioms šalims.

SP reglamento 4 straipsnyje nustatytas programuojamas priemonės komponentas, apimantis ilgesnės trukmės SP programas trijose pagrindinėse srityse:

· tarpregioninės saugumo ir saugos grėsmės (4 straipsnio 1 dalis);

· su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis (ChBRB) susijusios rizikos mažinimas (SP reglamento 4 straipsnio 2 dalis);

· pajėgumų prieš ir po krizės didinimas (4 straipsnio 3 dalis)[7].

3.           Stabilumo priemonės įgyvendinimas

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, 2011 m. sukurta nauja Komisijos tarnyba – Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI), kuri bendradarbiauja su taip pat nauja Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – funkciniu požiūriu savarankiška Sąjungos įstaiga[8]. Abi tarnybos atskaitingos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai C. Ashton; FPI ji vadovauja kaip Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja.

Sprendimo, kuriuo sukurta EIVT, 9 straipsnyje nurodyta, kad už Sąjungos išorės bendradarbiavimo programų valdymą yra atsakinga Komisija, o vyriausiasis įgaliotinis užtikrina Sąjungos išorės pagalbos priemonių, įskaitant SP, bendrą politinį koordinavimą. Todėl EIVT teikia politines gaires dėl pagal 3 straipsnį taikomos Stabilumo priemonės ir rengiant priemones bendradarbiauja su FPI, kuri yra atsakinga už sutartų veiksmų įgyvendinimą. Remdamasi strategijos dokumentais ir daugiametėmis orientacinėmis programomis, EIVT taip pat atlieka pagal 4 straipsnį vykdomų priemonių strateginį programavimą. Atitinkamus metinius veiksmų planus nustato ir įgyvendina DEVCO GD[9] (4 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir FPI (4 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiaudami vykdant 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas priemones, EIVT ir DEVCO GD susitaria dėl priemonių, kurios papildo pagal ES geografines priemones vykdomus veiksmus ir kuriomis siekiama mažinti įvairias saugumo grėsmes ir spręsti kitus pasaulinio masto uždavinius.

4.           SP apžvalga 2007–2011 m. laikotarpiu

Penkerius metus taikoma SP yra gerai įtvirtinta reagavimo į konfliktus ir krizes visame pasaulyje, grėsmių saugumui nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis šalinimo, taip pat reagavimo į krizes bei konfliktų prevencijos pajėgumų stiprinimo ES priemonė.

2007–2011 m. pagal trumpalaikio reagavimo į krizes SP komponentą apie 203 reagavimo į krizes veiksmams visame pasaulyje skirta apie 670 mln. EUR. Geografinė aprėptis 2007–2011 m. nurodyta toliau pateiktoje 1 diagramoje.

2 diagramoje nurodyta, kaip šiuo laikotarpiu lėšos paskirstytos reagavimo į krizes priemonėms (3 straipsnis) ir ilgalaikėms programoms (4 straipsnis).       

5.           SP padėtis 2011 m.

2011 m. SP skirtas bendras biudžetas buvo 282 mln. EUR[10] (t. y. beveik 15 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais), lėšos paskirstytos taip:

· 188 mln. EUR skirta krizės ar kylančios krizės situacijų atveju, t. y. 43 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais metais;

· 30 mln. EUR skirta reaguoti į tarpregionines grėsmes;

· 49 mln. EUR – su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis susijusiai rizikai mažinti;

· 15 mln. EUR[11] – pajėgumams prieš ir po krizių didinti.

Tarybos Politiniam ir saugumo komitetui buvo reguliariai siunčiami raštai, kuriais Taryba buvo informuojama apie naujas pagal 3 straipsnį planuojamas reagavimo į krizes priemones ir apie esamų priemonių įgyvendinimo pažangą. Vykdant demokratinę SP kontrolę įsteigta Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto Konfliktų, saugumo ir vystymosi darbo grupė, kuri posėdžiavo penkis kartus ir kurios posėdžiuose dalyvavo Komisijos ir EIVT atstovai.

Kalbant apie geografinį pasiskirstymą, 3 diagramoje matyti, kad 2011 m. krizėms Užsachario Afrikoje šalinti prireikė daug SP lėšų, siekiant paremti svarbias stabilizavimo pastangas. Be to, 2011 m. dėl Arabų pavasario įvykių gerokai padidinta Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikos regionui skirta bendro SP finansavimo procentinė dalis. ES tvirtai įsipareigojusi remti pietines Viduržemio jūros regiono šalis, kaip nustatyta 2011 m. kovo 8 d. vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos bendrame komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“. Tai, be kita ko, rodo planai iš bendro SP biudžeto į Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės biudžetą pervesti 60 mln. EUR 2012 m. ir 70 mln. EUR 2013 m.

Nors kituose regionuose 2011 m. pradėta mažiau naujų SP veiksmų, daugelis šiuose regionuose 2010 m. pradėtų veiksmų buvo tęsiami ir 2011 m. Kalbant apie ilgesnio laikotarpio SP programas, 2011 m. baigėsi laikotarpis, kuriam taikytas 2007–2011 m. SP strategijos dokumentas ir prie jo pridėtos dvi daugiametės orientacinės programos, apimančios atitinkamai 2007–2008 m. ir 2009–2011 m. laikotarpius.

Konkretūs 2011 m. SP projektų pavyzdžiai pateikiami kituose dviejuose skirsniuose.

6.           Reagavimas į krizes arba kylančias krizes (SP reglamento 3 straipsnis)

6.1.        Kaip pasitelkus SP reaguota į krizes 2011 m.?

Išsami informacija apie visus 2011 m. įgyvendintus SP veiksmus pateikta prie šios metinės ataskaitos pridėtame I-ajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Toliau trumpai aprašyti kai kurie 2011 m. įvairiose pasaulio dalyse vykdyti veiksmai, iš kurių matyti taikymo srities mastas ir labai skirtingos problemos, kurioms spręsti pasitelkiama SP:

· Arabų pavasaris. Be tiesioginės paramos taikiems rinkimams daugiausia dėmesio buvo skirta siekiant sustiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą pereinamojo laikotarpio procesuose (Tunise, Egipte ir Libijoje), taip pat aktyviai remti moterų vaidmenį. Dėl nepastovios padėties Jemene nutraukti veiksmai, kuriuose dalyvavo teisės aktų vykdymą užtikrinančios valstybinės tarnybos, tačiau tęsti kiti pilietinės visuomenės pozicijos stiprinimo veiksmai;

· didelė parama suteikta Palestinos žmonėms, įskaitant esmines nuomos pašalpas, kad Libane esančiose Palestinos pabėgėlių stovyklose nekiltų naujas konfliktas ir būtų sumažinta konflikto paaštrėjimo ir šalutinio poveikio rizika, ir taip esant nestabiliai padėčiai dėl sudėtingų aplinkybių Artimuosiuose Rytuose ir platesniame Viduržemio jūros regione. Gazai pradėtos teikti įvairios skubios socialinių ir ekonominių sąlygų stabilizavimo paramos priemonės, kad būtų remiamas darbo vietų kūrimas ir gerinamas vandens tiekimas. Priimtas sprendimas modernizuoti Kerem Shalom sienos perėjimo punktą, kad būtų sudarytos palankesnės prekių srautų tarp Izraelio ir Gazos ruožo sąlygos;

· kalbant apie susitaikymą ir pereinamojo laikotarpio teisingumo sistemą, finansavimas skirtas specialiam tribunolui Libane, kuris tiria buvusio ministro pirmininko R. Hariri nužudymo aplinkybes;

· dėl 2011 m. sausros kilus krizei Afrikos Kyšulyje reikėjo skirti didelę pagalbą. Papildant ES ir kitą humanitarinę pagalbą, pagal SP pradėta taikyti atkūrimo priemonė, kad žemės ūkio sektorius galėtų atkurti rinkas ir gamybos pajėgumus Etiopijoje. Kadangi dėl sausros taip pat paveikta saugumo ir politinė pusiausvyra Somalyje, išminavimo ir susijusios priemonės buvo finansuojamos siekiant pasirengti atkūrimo ir atstatymo veiksmams Mogadiše ir kitose anksčiau neprieinamose šalies dalyse;

· toliau remtas ES visapusiško požiūrio taikymas sprendžiant piratavimo prie Afrikos Kyšulio problemą – finansuotos ES ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro vykdomos piratavimo bylų nagrinėjimo rėmimo programos. Teikiant tokią paramą taip pat sustiprinta ES derybų su regiono šalimis pozicija dėl perdavimo susitarimų, kurie yra labai svarbūs siekiant sėkmingai vykdyti ES BSGP operaciją „Atalanta“, kuria siekiama kovoti su piratavimu;

· naujai šaliai – Pietų Sudanui – buvo padėta spręsti vietos ir tarpvalstybines grėsmes, keliančias pavojų stabilumui vietovėse tarp Sudano ir Pietų Sudano, visų pirma vietovėse prie bendrų sienų;

· priemonė taip pat pritaikyta, kai prasidėjo politiniai pokyčiai ir iškilo pavojus politinių ir saugumo pajėgų pusiausvyrai. Tokių programų pavyzdžiai: Dramblio kaulo krante vykdomos programos, kuriomis remiama naujoji A. Ouattara vyriausybė ir neseniai įvykę rinkimai, taip pat teikiama parama saugumo sektoriaus reformai Kongo Demokratinėje Respublikoje;

· Nigerijoje Nigerio deltos regione pradėta programa buvusių kovotojų reintegracijai remti, taip siekiant skatinti stabilumą;

· reikšmingai prisidėta remiant ES Sachelio regionui skirtą strategiją, be kita ko, skatinta veikla, iš kurios gaunamos pajamos ir kuri padeda kurti darbo vietas;

· keletas veiksmų buvo pradėti siekiant sumažinti įtampą tarp gyventojų grupių, dėl kurios galėtų kilti valstybių tarpusavio konfliktų. Pagal vieną tokią programą taikytos priemonės, kuriomis siekta mažinti įtampą tarp kirgizų ir uzbekų Vidurinės Azijos Ferganos slėnyje, kitos programos tikslas – gerinti Haičio bendruomenės santykius su Dominikos Respublikos priimančiąja bendruomene Dominikos Respublikoje;

· imtasi priemonių, pagal kurias teikta svarbi parama rinkimams Haityje, Kazachstane ir Baltarusijoje, o Afganistane pagal SP remta nepriklausoma rinkimų komisija, kad būtų plėtojami ir stiprinami pajėgumai ateityje rengiant rinkimus;

· Kolumbijoje pradėtas projektas, pagal kurį remiamas tiesos, teisingumo ir susitaikymo procesas žmonių grobimo ir prievartinio dingimo klausimams spręsti.

6.2.        Kas dalyvauja SP reagavimo į krizes veiksmuose?

SP reagavimo į krizes priemonės rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiais partneriais – pilietine visuomene ir viešojo administravimo institucijomis, ES valstybėmis narėmis, ES institucijomis, trečiosiomis šalimis ir kitais subjektais. ES delegacijoms tenka svarbus vaidmuo: jos teikia išankstinius perspėjimus, kuria reagavimo koncepcijas ir numato galimus veiksmus. 2011 m. dauguma naujų priemonių buvo perduotos vykdyti[12] vietos lygmeniu ES delegacijoms – jų vietos poreikių ir reikalavimų suvokimas itin svarbus, siekiant sėkmingai įgyvendinti veiksmus. Taip sudaromos galimybės laiku užbaigti derybas su įgyvendinimo įstaigomis dėl sutarčių ir atidžiai stebėti šių dažnai opių projektų įgyvendinimo procesą. Taigi 2011 m. ES delegacijos buvo atsakingos už 85 proc. įsipareigojimų asignavimų ir 82 proc. mokėjimų pagal SP.

Kai kurioms ES delegacijoms, kurioms tenka ypač didelis SP programų darbo krūvis, toliau padeda specialiai paskirti darbuotojai, finansuojami pagal SP administracinės paramos biudžeto eilutę. SP vietos darbuotojų skaičius ES delegacijose beveik nekinta ir yra 21; 7 iš jų yra reagavimo į krizes regione planavimo specialistai, padedantys būstinei nustatyti veiksmingą veiklą, o 14 – SP projektų vadovai, dirbantys delegacijose, koordinuojančiose didelį arba sudėtingą SP portfelį.

4 diagramoje nurodyti įvairūs SP reglamento 3 straipsnyje nustatytas krizių valdymo priemones įgyvendinantys partneriai. Nevalstybiniai partneriai įgyvendino 44 proc. SP biudžeto, o JT grupė – 42 proc. Svarbų JT vaidmenį galima paaiškinti tuo, kad SP įgyvendinama nestabiliomis aplinkybėmis, o JT įstaigos dažnai yra vienos iš nedaugelio, kurios turi stiprių pajėgumų šalyse ir naudodamosi savo tvirtais vietos tinklais gali greitai reaguoti. Trečiųjų šalių vyriausybės 2011 m. įgyvendino 5 proc. priemonės (ankstesniais metais – 3 proc.). Tačiau atsižvelgiant į veiksmų skaičių, daugiausia SP projektų valdo tarptautinės ir vietos NVO.

7.           Pagalba esant stabilioms bendradarbiavimo sąlygoms (SP reglamento 4 straipsnis)

Pagal 4 straipsnį teikiamos pagalbos esant stabilioms bendradarbiavimo sąlygoms metinio programavimo rengimą ir valdymą užtikrina Komisija. 2011 m. SP metinės veiksmų programos buvo priimtos taip: pagal 4 straipsnio 1 dalį (saugumas ir kitos grėsmės teisei ir tvarkai) – 2011 m. rugsėjo mėn.; pagal 4 straipsnio 2 dalį (su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis susijusios rizikos mažinimas) – 2011 m. spalio mėn.; pagal 4 straipsnio 3 dalį (pajėgumų prieš ir po krizės didinimas) – 2011 m. birželio mėn. Išsami atnaujinta informacija apie veiklą, vykdomą pagal 4 straipsnio 1–3 dalis, pateikta prie šios metinės ataskaitos pridėtame II-ajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

7.1.        Grėsmes saugumui ir apsaugai (SP 4 straipsnio 1 dalis)

Su tarpregioninėmis grėsmėmis susijusiose programose dėmesys sutelktas į gebėjimų stiprinimą glaudžiai konsultuojantis su pagalbą gaunančiomis šalimis. Paprastai saugumo pajėgumai stiprinami nacionaliniu, regioniniu ir galiausiai tarpregioniniu lygmenimis. Pagal pritaikytą metodą nustatomos pagrindinės šalys regione ir sukuriant arba sustiprinant specializuotus tarpžinybinius padalinius didinami vietos teisėsaugos ir saugumo padalinių pajėgumai. Tuomet siekiant skatinti regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą nustatomos regioninio koordinavimo funkcijos, kiek įmanoma pasinaudojant esamomis struktūromis. Pasitelkiant regionines informacijos sistemas skatinama keistis informacija. Apimtos įvairios sritys: kova su neteisėta prekyba ir organizuotu nusikalstamumu vietovėse, per kurias daugiausia gabenamas kokainas ir heroinas; neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis; jūrų saugumo ir saugos didinimas pagrindiniuose jūrų keliuose, taip pat pajėgumų didinimas nuo terorizmo nukentėjusiuose regionuose.

2011 m. veiksmams pirmiau minėtose srityse skirta 30 mln. EUR įsipareigojimų, iš viso bendrai išmokėta apie 9,2 mln. EUR. Iki 2011 m. pabaigos pagal ekspertų paramos priemonę[13] įdarbinta daugiau kaip 100 ekspertų iš specializuotų viešųjų ar pusiau viešųjų ES valstybėse narėse veikiančių organizacijų siekiant sutelkti pajėgumus, pasinaudoti jų turimomis specifinėmis žiniomis ir patirtimi, konsultuotis techniniais klausimais nustatant ir išsamiai planuojant SP veiksmus. Taip pat rengta 2012 m. metinė veiksmų programa ir siekta sudaryti sąlygas visapusiškai įgyvendinti veiksmus, dėl kurių nuspręsta ankstesnėse metinėse veiksmų programose. Sritys, kuriose imtasi veiksmų:

· 2011 m. Žaliajame Kyšulyje ir Senegale įsteigtos dvi pirmosios jungtinės oro uosto užkardos darbo grupės, kurių tikslas – kovoti su organizuotu nusikalstamumu vietovėse, per kurias eina kokaino kelias (40 šalių, 2011 m. – 6 mln. EUR iš 19 mln. EUR). Per vienos savaitės trukmės pratybas COCAIR, vykusias 22 oro uostose, sulaikytas didelis narkotikų kiekis;

· siekiant padėti kovoti su organizuotu nusikalstamumu vietovėse, per kurias eina heroino kelias, veiksmai tęsti dešimtyje šalių, įskaitant Iraną, Pakistaną ir Afganistaną;

· 17 pakrantės šalių Indijos vandenyno vakarinėje dalyje, Pietryčių Azijoje ir Gvinėjos įlankoje vykdoma 14,5 mln. EUR vertės svarbiausių jūrinių kelių programa (2011 m. biudžetas – 4,5 mln. EUR). Programos tikslas – stiprinti pakrantės valstybių keitimosi informacija pajėgumus ir vykdymo užtikrinimo funkcijas, kad būtų užkertamas kelias piratavimui ir ginkluotiems apiplėšimams jūroje ir laivyba būtų saugesnė;

· kelių vykdomų projektų tikslas – terorizmo prevencija ir kova su juo, dalyvavimas pasauliniuose kovos su terorizmu veiksmuose, įskaitant JT strategijos įgyvendinimą. Sachelyje pasirašyta 6,7 mln. EUR vertės kovos su terorizmu strategija, kad būtų stiprinami gebėjimai keistis informacija, numatyti teroristų išpuolius, į juos operatyviai reaguoti ir imtis teisinių priemonių. Palaikant bendradarbiavimą su Pakistanu siekiama tobulinti Pandžabo baudžiamosios teisenos sistemą. Pietryčių Azijoje SP taikoma įgyvendinant ES ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro kovos su terorizmu iniciatyvą;

· dėl elektroninių nusikaltimų kyla palyginti naujo pobūdžio pasaulinė ir tarpregioninė grėsmė – siekiant ją pašalinti, būtina atsižvelgti į šių nusikaltimų elektroninį aspektą (3 mln. EUR numatyta skirti teisėsaugos, teisminių ir civilinių institucijų pajėgumams stiprinti, taip pat prisijungimui prie vadinamosios Budapešto konvencijos ir jos įgyvendinimui skatinti). Kadangi dauguma ypatingos svarbos infrastruktūros operacinių sistemų yra prijungtos prie tinklo, dėl kibernetinio išpuolio arba didelio atsitiktinio pagrindinių informacinių ir ryšių technologijų gedimo galėtų kilti didžiuliai destabilizuojamojo pobūdžio padariniai. Atsižvelgiant į tai, SP lėšomis bus sprendžiamas kibernetinio saugumo klausimas (1,5 mln. EUR numatyta skirti tarpregioniniam bendradarbiavimui ir tarptautinių standartų taikymui rizikos įsisąmoninimo, pažeidžiamumo analizės, pasirengimo nenumatytiems įvykiams, įspėjimo apie pavojų bei padarinių valdymo srityse).

· falsifikuoti vaistai kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui, nes juose paprastai būna blogos kokybės sudedamųjų dalių, jų dozė netinkama arba jie tiesiog neveiksmingi, o kartais net nuodingi. Nors tai pasaulinio masto grėsmė, labiausiai su ja susiduria besivystančios šalys (5 mln. EUR numatyta skirti teisinei sistemai stiprinti, visų pirma pasitelkiant MEDICRIME konvenciją, taip pat su įtariamų vaistų nustatymu ir tyrimu susijusiems gebėjimams gerinti bei galimybėms remiantis policijos tyrimais ir baudžiamąja teisena sužlugdyti ir išardyti pasaulinio masto nusikaltėlių tinklus didinti);

· siekdama stiprinti pajėgumus užkirsti kelią neteisėtiems šaulių ir lengviesiems ginklams, kovoti su jais ir juos kontroliuoti, ES toliau rėmė Užsachario Afrikos, Pietų ir Centrinės Amerikos tarptautinių protokolų ir konvencijų koordinavimą ir įgyvendinimą (2011 m. 41 šalyje tam skirta 7,3 mln. EUR);

· programuojant ir įgyvendinant SP ilgalaikes (1 ir 2 prioriteto) programas ir projektus (2,5 mln. EUR vertės pagal 2011 m. metinį veiksmų planą), 2011 m. ES valstybių narių agentūros toliau dalijosi žiniomis ir naudojosi sinergija pagal Ekspertų paramos priemonę, kurią taikant nuo 2008 m. surengta daugiau kaip 100 misijų.

7.2.        Su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis (ChBRB) susijusios rizikos mažinimas (SP reglamento 4 straipsnio 2 dalis)

Tradiciškai daugumoje sričių veikla buvo daugiausia vykdoma buvusioje Sovietų Sąjungoje. 2010 m. stengtasi praplėsti geografinę pagal programą vykdomos veiklos aprėptį. Programa pradėta taikyti Viduržemio jūros baseine, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, Vidurinėje Azijoje, Pietų Kaukaze ir Afrikoje. Į taikymo sritį greta buvusios Sovietų Sąjungos šalių įtraukta maždaug 40 naujų šalių.

ChBRB programa apima atsitiktinius, gamtinius arba piktavališkus ChBRB naudojimo pavojus, ja siekiama stiprinti saugos ir saugumo kultūrą skleidžiant gerąją patirtį ir didinant bendrą informuotumą apie saugą ir saugumą. Iki 2010 m. skirtingose srityse imtasi atskirų veiksmų[14]. Nuo 2010 m. pagal priemonę ES visame pasaulyje įsteigti ChBRB kompetencijos centrai palaipsniui tampa bendra integruota veiksmų visose šiose srityse – sienų stebėjimo ir (arba) neteisėtos prekybos, eksporto kontrolės, biologinės saugos, biologinio saugumo ir kt. – platforma. Šie kompetencijos centrai, kurdami specifinius pagalbos priemonių rinkinius (19 veiksmų 5 regionuose, 2011 m. biudžetas – 21,5 mln. EUR), siekia stiprinti ChBRB rizikos mažinimo politiką. Šie centrai padės stiprinti gebėjimus, plėtoti nuoseklią regioninę politiką ir stiprinti nacionalinių ir regioninių bendradarbiavimo galimybes šioje srityje. 2011 m. ES įsteigė kompetencijos centrus pietryčių Azijoje (Filipinuose), Pietryčių Europoje, Pietų Kaukaze ir Ukrainoje (Gruzijoje), Šiaurės Afrikoje (Alžyre), Atlanto vandenyno pakrantėje (Maroke) ir Artimuosiuose Rytuose (Jordanijoje). 2011 m. pabaigoje pradėjo veikti pirmi penki vietos kompetencijos centrų regioniniai sekretoriatai. Be to, užmegzti ryšiai su Vidurine Azija, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis ir Užsachario Afrika.

Kitos sritys, kuriose imtasi veiksmų:

· teikta pagalba ir palaikytas bendradarbiavimas atliekant dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę; 28 šalyse visame pasaulyje sėkmingai įgyvendinta programa. Sustiprintas bendradarbiavimas su JAV eksporto kontrolės ir susijusios sienų apsaugos kontrolės sistema;

· siekiant stiprinti apsaugą ir saugą nuo biologinių grėsmių, įvairiose Vidurinės Azijos, Kaukazo ir Afrikos šalyse imtasi tam tikrų priemonių įrenginiams apsaugoti (2011 m. biudžetas – 3,5 mln. EUR). Kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru 17 ES nepriklausančių šalių pradėta žmonių sveikatos gerinimo programa (2010 m. pabaigoje skirta 3 mln. EUR);

· siekiant remti daugiašalių branduolinio kuro garantijų iniciatyvas, su TATENA pasirašyta sutartis, pagal kurią prisidedama prie mažai įsodrinto urano (MĮU) rezervo naudojimo branduolinei energijai gaminti (2011 m. biudžetas – 10 mln. EUR). Iš TATENAI priklausančio ir jos valdomo mažai įsodrinto urano (MĮU) rezervo šalims, pradedančioms naudoti civilines branduolinės energijos programas, bus teikiamas saugus branduolinis kuras ir taip bus mažinamos susijusios platinimo grėsmės;

· remiant Mokslo bei technologijų centrus ir Tarptautinius mokslo ir technologijų centrus Kijeve ir Maskvoje, toliau teikta parama buvusių Sovietų Sąjungos šalių buvusių ginklų srities mokslininkų ir inžinierių perkvalifikavimui ir alternatyviam įdarbinimui. Irake buvę ginklų srities mokslininkai toliau dalyvavo visapusiškoje branduolinių objektų eksploatacijos nutraukimo, išmontavimo ir aplinkos švarinimo veikloje;

· taikant priemones Vidurio Azijos, Pietryčių Azijos ir Šiaurės Afrikos šalyse, kovojama su neteisėta prekyba ChBRB medžiagomis ir apgaulinga finansine veikla. Su TATENA pasirašyta sutartis dėl naujos Seibersdorfe (Austrijoje) kuriamos branduolinių medžiagų laboratorijos, kuria naudosis TATENA saugumo kontrolės priemonių analizės tarnyba (2011 m. biudžetas – 5 mln. EUR).

7.3.        Pajėgumų prieš ir po krizės didinimas (SP reglamento 4 straipsnio 3 dalis)

Į 2011 m. metinę veiksmų programą[15] įtraukti 8 pagal temas sugrupuoti veiksmai, vykdomi pagal SP taikos stiprinimo partnerystę (TSP), kurioje dalyvauja partneriai iš pilietinės visuomenės organizacijų, regioninių ir tarptautinių organizacijų ir ES valstybių narių ir pagal kurią didinami pajėgumai prieš ir po krizės (žr. 5 diagramą).

Visus metus daugumos vykdomų veiksmų tikslas buvo remti tiek EIVT krizės valdymo ir reagavimo į jas operacijas, tiek konfliktų prevenciją, visų pirma atsižvelgiant į krizių valdymo tarybos ir naujai įsteigtos konfliktų prevencijos grupės prioritetus. Ši parama apėmė pilietinės visuomenės organizacijų teikiamą analitinę informaciją apie konfliktus, aukšto lygio informaciją apie padėtį vietoje ir praktinę patirtį dėl išankstinio perspėjimo ir konfliktų prevencijos, atsižvelgiant į 2011 m. birželio mėn. Tarybos išvadas[16]. Toliau nurodytos pagrindinės sritys, kuriose 2011 m. pasiekta laimėjimų:

· dialogas su pilietine visuomene ir šalyse veikiančių nevalstybinių subjektų gebėjimų stiprinimas. Siekdamas prisidėti prie ES politikos formavimo procesų, Pilietinės visuomenės dialogo tinklas[17] – forumas, kuriame ES ir nevalstybiniai subjektai aptaria taikdarystės klausimus, – surengė trylika teminių posėdžių (pvz., konfliktų prevencija ir išankstinis perspėjimas, saugumo sektoriaus reforma ir moterų padėtis, taika ir saugumas) ir aptarė konkrečioms šalims aktualias ar su konkrečiais konfliktais susijusias temas (pvz., susitikimai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono[18] klausimais, Dramblio Kaulo Krantas, Viešpaties pasipriešinimo armija (angl. Lord’s Resistance Army);

· siekiant ugdyti vietos lygmens gebėjimus, pagal dvylika pilietinės visuomenės vykdomų projektų šešiose šalyse pradėta veikla srityse, susijusiose su tarpininkavimu ir dialogu, žmonių saugumu ir moterų vaidmeniu. Tolesniais su išankstiniu perspėjimu susijusiais veiksmais daugiausia buvo siekiama formuoti bendrą supratimą apie rizikos veiksnius, dėl kurių nestabili padėtis galėtų virsti konfliktais, taip pat apie atitinkamas prevencijos priemones;

· tarpininkavimas ir dialogas. ES rėmė JT Politinių reikalų departamento Tarpininkavimo pagalbos padalinyje suformuotą pagalbinę tarpininkavimo specialistų komandą, sparčiai teikiančią su tarpininkavimu susijusias žinias JT, ES valstybėms narėms ir kitomis tarptautinėmis, regioninėmis ir subregioninėms organizacijomis. Du ES finansuoti Tarpininkavimo pagalbos padalinio ekspertai atliko šešiolika atskirų misijų aštuoniose šalyse[19]. Kitas Kenijoje vykdyto SP veiksmo tikslas – šalinti pagrindines po rinkimų 2007 m. kilusių riaušių priežastis[20] ir padėti stiprinti nevalstybinių subjektų pajėgumus švelninti bendruomenių tarpusavio konfliktus;

· gamtos ištekliai ir poreikių po konflikto ir po nelaimės vertinimai. JT Tarpininkavimo pagalbos padalinio ekspertai bendradarbiavo gamtos išteklių ir konfliktų klausimais siekdami parengti išsamių Nilo upės baseino tyrimų ir tyrimų dėl Čilės ir Panamos čiabuvių gyventojų su žeme susijusių konfliktų, taip pat padėjo pasirengti nacionaliniams dialogams Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Pagal ES ir JT partnerystę dėl konfliktų prevencijos ir tvaraus žemės bei gamtos išteklių valdymo parengtos praktinės gairės dėl žemės, išgaunamosios pramonės, gamtos išteklių trūkumo ir pajėgumų plėtojimo. Remiantis ES, JT ir Pasaulio banko partneryste dėl poreikių po nelaimių ir po konfliktų, JT vystymosi operacijų koordinavimo biuras[21] parengė internetinių priemonių ekspertų misijoms vertinti. 170 darbuotojų iš partnerių ir kitų tarptautinių organizacijų dalyvavo įvadiniuose mokymuose, o 73 ekspertai dalyvavo išsamioje mokymo programoje;

· taikos stiprinimas ir žmogaus teisės, daugiausia dėmesio skiriant jaunimui ir moterims. Trijuose Bosnijos ir Hercegovinos regionuose pagal projektą „Jaunimas taikos labui[22]“ vykdyta įvairi veikla, taip pat siekta jaunimo organizacijoms suteikti daugiau galių, rengti su taikos stiprinimu ir bendruomenių plėtojimu susijusį mokymą;

· Kongo Demokratinėje Respublikoje moterų teisių aktyvistėms padėta dalyvauti tiriant masinio prievartavimo atvejus Fizyje, už kuriuos atsakinga reguliarioji kariuomenė (FARDC). Užbaigus tyrimus specialus nenuolatinis prievartavimo nusikaltimus tiriantis teismas pirmą kartą nuteisė FARDC pajėgų vadą už išprievartavimą. Panašūs nuosprendžiai priimti netoli Kalehės ir Maniemos. Informavimo apie JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 kampanijos rezultatas – daugiau nei 1 000 moterų dalyvavo viešose informavimo kampanijose, todėl išaugo moterų dalyvavimas politiniame gyvenime ir sustiprėjo politinė įtaka atitinkamose srityse[23];

· bendradarbiavimas su regioninėmis organizacijomis. Arabų Valstybių Lygos Generaliniame Sekretoriate (AVLGS) įkurtas operatyvinis reagavimo į krizes centras; šiuo metu vykdoma intensyvi AVLGS pareigūnams, atsakingiems už išankstinį įspėjimą, krizių analizę ir krizių valdymą, skirta mokymo programa. Šis projektas EIVT ir AVLGS pareigūnams padėjo reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius įvairių krizių klausimais ir aptarti kitus į bendrą ES ir Arabų Valstybių lygos darbotvarkę įtrauktus klausimus;

· tarptautinis dialogas dėl taikos ir valstybės stiprinimo. 2011 m. ES aktyviai rėmė EBPO[24] nuo 2009 m. palaikomą dialogą, visų pirma sekretoriato ir keturių darbo grupių dialogą, taip pat padėjo organizuoti tarptautinius susitikimus. 2011 m. birželio mėn. Monrovijoje vykusiame susitikime susitarta dėl galutinių žinių produktų ir aptartas 2011 m. gruodžio mėn. Busane įvykusio ketvirtojo aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais pristatytas tarptautinio veiksmų plano projektas;

· vykdytas tarpžinybinis projektas taikos kūrimo, stebėjimo ir vertinimo srityse Nepale, Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Jame dalyvavo ir geriausios praktikos pavyzdžiais dalijos 21 organizacija, įskaitant tarptautines NVO, vietos pilietinę visuomenę ir vyriausybės agentūras;

· bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis. Dvejų metų trukmės pagal SP bendrai finansuojamos programos „Europos naujoji civilinio krizių valdymo mokymo iniciatyva“ tikslas – stiprinti perkeliamų ir tarptautinėse civilinių krizių valdymo misijose dirbančių darbuotojų pajėgumus ir kartu skatinti partnerių požiūrių į mokymą tarpusavio sąveiką ir derinimą. Pirmaisiais įgyvendinimo metais ENTRi konsorciumas, kurį sudaro 13 mokymo paslaugų teikėjų iš ES valstybių narių, surengė 17 mokymo kursų (susijusių su pasirengimu misijoms ir specializacija), kuriuose dalyvavo 340 ekspertų iš 49 skirtingų šalių.

8.           Išvada

2011 m. įgyvendintos SP priemonės, papildančios kitus veiksmus pagal ES regionines ir temines vystymosi priemones, humanitarinę pagalbą ir BSGP misijas, ES labai padėjo užtikrinti konfliktų prevenciją, išlaikyti taiką, reaguoti į krizes ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį. Per penktuosius įgyvendinimo metus ir biudžetą padidinus daugiau kaip dvigubai (nuo 139 mln. EUR 2007 m. iki 282 mln. EUR 2011 m.) SP programa tapo pakankamai tvirta, kad galėtų padėti ES laiku ir dinamiškai spręsti visame pasaulyje kylančius įvairius uždavinius. 2011 m. uždaviniai buvo susiję su Arabų pavasario poveikiu Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, taip pat su itin sudėtinga padėtimi Afrikos Kyšulio regione.

Tai, kad SP yra tvirta, matyti iš nepriklausomos konsultacinės įmonės parengtos 2011 m. liepos mėn. paskelbtos Stabilumo priemonės bendro vertinimo ataskaitos išvadų. Ataskaitoje, kuri apima laikotarpį nuo priemonės sukūrimo, apibendrinama, kad „SP gerokai padėjo padidinti bendrą ES krizių valdymo ir pasirengimo veiksmų tinkamumą, veiksmingumą ir efektyvumą“. Daroma išvada, kad „SP labai padeda užtikrinti ES taikos, saugumo ir vystymosi politikos nuoseklumą ir įtvirtini taiką ir stabilumą visame pasaulyje. Šiuo požiūriu svarbu tai, kad pasitelkiant SP krizių atveju galima laiku teikti greitą ir veiksmingą pagalbą“[25].

[1]               OL L 327, 2006 11 24, p. 1.

[2]               Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA); Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP); Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP); Europos plėtros fondas (EPF); Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP) ir kt.

[3]               Ilgiausia sprendimų priėmimo trukmė – 18 mėn. pagal pagreitintą mažiau nei 20 mln. EUR vertės programų priėmimo ir įgyvendinimo tvarką, kaip nustatyta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento su pakeitimais, vadinamojo Finansinio reglamento, ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, vadinamąsias Įgyvendinimo taisykles.

[4]               Programos, grįstos išimtinės pagalbos priemonėmis, kuriomis siekiama sukurti ES bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo sąlygas. Jos gali būti ilgesnės trukmės, tačiau jų sprendimo priėmimo procesas, įskaitant komiteto procedūrą, taip pat ilgesnis.

[5]               Angl. Linking Relief, Reconstruction, and Development (LRRD).

[6]               (ES) bendra saugumo ir gynybos politika.

[7]               Taip pat žinomas kaip SP taikos stiprinimo partnerystė (TSP).

[8]               2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas, OL L 201.

[9]               Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinis direktoratas – EuropeAid (Europos Komisija).

[10]             Žr. „Stabilumo priemonė. 2011 m. įsipareigojimai ir mokėjimai“ prie šios ataskaitos pridėtame II-ajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

[11]             Įskaitant Europos Parlamento skirtą 1 mln. EUR asignavimą bandomajam projektui „NVO vadovaujamos taikos kūrimo programa“.

[12]             Europos Komisijos būstinė atitinkamai delegacijai perduoda teisinę ir finansinę atsakomybę už ES lėšų panaudojimą, įskaitant įgaliojimus tinkamais atvejais pasirašyti ir iš dalies keisti sutartis.

[13]             Ekspertų paramos priemonės pagrindas – viešojo arba pusiau viešojo sektoriaus ES organizacijų ekspertai. Nuo 2008 m. maždaug 60 organizacijų iš 17 valstybių narių ekspertai atliko per 100 misijų.

[14]             Pvz., dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė, neteisėta prekyba, buvusių ginklų srities mokslininkų perkvalifikavimas, saugos ir saugumo standartai.

[15]             2011 m. birželio 30 d. Europos Komisija priėmė 2011 m. metinę veiksmų programą (http://www.eeas.europa.eu/ifs/docs/c_2011_4451_en.pdf).

[16]             2011 m. birželio 20 d. Liuksemburge vykusiame 3101-ajame Užsienio reikalų tarybos posėdyje priimtos Tarybos išvados dėl konfliktų prevencijos.

[17]             Pilietinės visuomenės dialogo tinklą valdo Europos taikdarystės ryšių palaikymo biuras (EPLO).

[18]             Angl. MENA.

[19]             Įskaitant Jordaniją (remiama JT Pagalbos misija Irake), Kazachstaną (remiama Jungtinių Tautų prevencinės diplomatijos Vidurinėje Azijoje regioninio centro (UNRCCA) veikla Aralo jūros baseino regione), Keniją (darbas Nairobyje sprendžiant Somalio klausimus), Kirgiziją (parama Kirgizijos Respublikos Vyriausybei rengiant nacionalinę konfliktų prevencijos programą) ir Katarą (remiamos Darfūro taikos derybos).

[20]             „Nevalstybinių subjektų pajėgumų stiprinimo siekiant užkirsti kelią ir išspręsti konfliktus vietovėse, kuriose po rinkimų Kenijoje vyko riaušės“ veiksmą valdė fondas „Konrad Adenauer Stiftung e.V.“

[21]             JT vystymosi operacijų koordinavimo biuras (DOCO).

[22]             Šią priemonę valdė „Care International“.

[23]             „Afganistano, Kongo Demokratinės Respublikos ir Liberijos moterų politinis dalyvavimas formuojant taikos ir saugumo politiką“.

[24]             Tarptautinis konfliktų ir nestabilumo tinklas prie ESBO.

[25]             „International Conflict and Security Consulting: Evaluation of the Crisis Response and Preparedness Components of the European Union’s Instrument for Stability“, 2011 m. liepos mėn.