KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

VIZŲ INFORMACINĖS SISTEMOS (VIS) KŪRIMAS 2011 M. (pateikta vadovaujantis Tarybos sprendimo 2004/512/EB 6 straipsniu)

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI VIZŲ INFORMACINĖS SISTEMOS (VIS) KŪRIMAS 2011 M. (pateikta vadovaujantis Tarybos sprendimo 2004/512/EB 6 straipsniu)......... 2

1........... Įžanga............................................................................................................................ 4

2........... VIS teisinė sistema.......................................................................................................... 4

3........... Apžvelgiamu laikotarpiu padaryta pažanga....................................................................... 4

3.1........ Centrinės sistemos kūrimas ir bandymas.......................................................................... 4

3.2........ Biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistemos (BMS) kūrimas..................................... 5

3.3........ „VIS Mail“ ryšių palaikymo mechanizmas........................................................................ 5

3.4........ Stočių parengimas ir tinklas............................................................................................. 5

3.5........ Centrinės sistemos perdavimas Prancūzijos valdžios institucijoms (C.SIS)........................ 6

3.6........ Valstybių narių nacionalinis planavimas............................................................................ 6

3.7........ VIS veikimo Šiaurės Afrikoje pradžia.............................................................................. 6

3.8........ VIS veikimo kituose regionuose nei Šiaurės Afrika pradžia.............................................. 7

3.9........ Statistiniai duomenys....................................................................................................... 8

4........... Sutartis dėl veikiančios VIS techninės priežiūros ir dėl sistemos plėtojimo techninės priežiūros   8

5........... Informacinė kampanija.................................................................................................... 9

6........... Projekto valdymas........................................................................................................ 10

6.1........ Planavimas ir biudžetas................................................................................................. 10

6.2........ Rizikos valdymas.......................................................................................................... 10

7........... „VIS draugų“ grupė...................................................................................................... 11

8........... Išvada.......................................................................................................................... 11

9........... Priedas. VIS darbo grupės............................................................................................ 12

9.1........ SIS VIS komitetas........................................................................................................ 12

9.2........ VIS nacionalinių projektų vadovų susitikimai.................................................................. 12

9.3........ Bandymų patariamoji grupė........................................................................................... 12

9.4........ „VIS Mail“ ekspertų grupė............................................................................................ 12

1.           Įžanga

Remdamasi 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimo 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos sukūrimo[1] 6 straipsniu, Komisija teikia Tarybai ir Europos Parlamentui aštuntąją Vizų informacinės sistemos (VIS) kūrimo pažangos ataskaitą[2]. Ataskaitoje apžvelgiamas 2011 m. sausio–gruodžio mėn. Komisijos nuveiktas darbas.

2.           VIS teisinė sistema

Pagal VIS reglamento[3] 48 straipsnį Europos Komisija 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmė Įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios pirmajame regione data (2011/636/ES)[4]. Nutarta, kad sistema pradės veikti 2011 m. spalio 11 d. (žr. 3.7 skirsnį).

Ataskaitiniu laikotarpiu taip pat priimtas 2011 m. spalio 3 d. Komisijos reglamentas Nr. 977/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Vizų kodeksas[5].

2011 m. nebuvo priimta jokių kitų su VIS susijusių dokumentų.

3.           Apžvelgiamu laikotarpiu padaryta pažanga

3.1.        Centrinės sistemos kūrimas ir bandymas

Ataskaitiniu laikotarpiu sėkmingai užbaigti du bandymo etapai – pirmame etape dalyvavo septynios šalys, o antrame – šešiolika (pirmiau minėtos septynios šalys ir dar devynios šalys)[6]. Šie du bandymų etapai užbaigti vėliau nei planuota iš pradžių (tačiau vis dar ataskaitiniu laikotarpiu) dėl pakartotinių bandymų, kuriais patvirtinta, kad sistema veikia stabiliai ir patikimai. Galiausiai buvo patvirtinta, kad abiejų etapų bandymais įvykdyti sutartiniai reikalavimai.

Sistema realiai veikti pradėjo 2011 m. spalio 11 d. vizas išduodančiose Šengeno valstybių konsulinėse įstaigose Šiaurės Afrikoje (Alžyre, Egipte, Libijoje, Mauritanijoje, Maroke ir Tunise). Remdamosi iš dalies pakeistu Šengeno sienų kodeksu[7], praėjus dvidešimčiai dienų po to, kai sistema pradėjo veikti, t. y. 2011 m. spalio 31 d., valstybės narės visuose Šengeno sienų perėjimo punktuose pradėjo VIS sistemoje tikrinti visas vizas bent pagal jų įklijos numerį.

2011 m. gruodžio 19 d. prie Šengeno erdvės prisijungė Lichtenšteinas, kuris buvo sėkmingai prijungtas prie VIS.

3.2.        Biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistemos (BMS) kūrimas

Biometrinių duomenų atitikties tikrinimo sistema (BMS), kuria VIS užtikrinamos pirštų atspaudų atitikties tikrinimo paslaugos, visu ataskaitiniu laikotarpiu be trikdžių atliko VIS veikimo bandymų ir pirminių sistemos tinkamumo bandymų palaikymo funkciją.

BMS, kaip ir VIS, pradėjo veikti 2011 m. spalio 11 d. Kitą dieną prasidėjo galutinio sistemos tinkamumo patvirtinimo laikotarpis, kurio trukmė – penki mėnesiai.

2011 m. spalio 11 d.–2011 m. gruodžio 31 d. BMS išsaugoti 170 138 pirštų atspaudų rinkiniai. Didžiąją dalį šių pirštų atspaudų pateikė Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija. Valstybės narės toliau naudojo BMS rangovo pateiktus programinės įrangos rinkinius, skirtus pirštų atspaudų rinkimo įrenginiams. Per pirmuosius mėnesius kai kurios valstybės narės labai pagerino pirštų atspaudų kokybę. Vis dėlto kitos valstybės narės turėtų teikti geresnės kokybės pirštų atspaudus. Valstybės narės pirštų atspaudus taip pat pradėjo tikrinti sienos perėjimo punktuose, nors pagal Šengeno sienų kodeksą pereinamuoju trejų metų laikotarpiu tai neprivaloma.

3.3.        „VIS Mail“ ryšių palaikymo mechanizmas

Ataskaitiniu laikotarpiu įvykdyti du svarbūs su „VIS Mail“ ryšių palaikymo mechanizmu susiję tikslai. Pirmiausia mechanizmas pradėjo veikti šiame regione esančiose konsulinėse įstaigose, kai buvo apsikeista keliais konsulinio bendradarbiavimo pranešimais apie „VIS Mail“ darbinę aplinką. Antras įvykdytas svarbus tikslas – baigtos rengti „VIS Mail“ antrojo etapo specifikacijos. Šiuo etapu, kuris bus pradėtas VIS įdiegus visame pasaulyje, „VIS Mail“ bus įdiegta Šengeno konsultavimosi tinklo funkcija. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pradėta Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl specifikacijų priėmimo procedūra. 2011 m. gruodžio 9 d. VIS sudėties SIS VIS komitetas pritarė specifikacijų projektui. Tikimasi, kad sprendimas bus priimtas 2012 m. (žr. 9.1 skirsnį).

3.4.        Stočių parengimas ir tinklas

Ataskaitiniu laikotarpiu prie sTESTA tinklo prisijungė Rumunija, o 2011 m. gruodžio mėn. Lichtenšteinas pradėjo prisijungimo prie darbinės aplinkos procesą. Atskaitiniu laikotarpiu svarbiausia su tinklu susijusi veikla buvo: a) užtikrinti, kad veiktų atsarginis gedimo įveikimo mechanizmas, kai veikla perkeliama iš centrinės stoties į atsarginę stotį b) įdiegti laiko tinklo protokolo serverį, kuris sinchronizuotų sinchronizuotų centrinės stoties ir valstybių narių stočių laiką; c) atnaujinti tinklo technologiją, taip užtikrinant šifravimo prietaisų stabilumą; d) atlikti „VIS Mail“ ryšių palaikymo mechanizmo bandymą; e) suteikti C.SIS personalui ryšių infrastruktūrą jų ryšiams su valstybėmis narėmis palaikyti; f) sukurti interneto portalą, kuriame C.SIS personalui stebėjimo tikslais būtų pateikiama išsami informacija apie tinklo būklę, ir galiausiai g) stebėti VIS tinklą kritiniais bandymų etapais, visų pirma prieš tai, kai VIS pradės veikti, ir iš karto po to.

Gedimo įveikimo mechanizmas leidžia valstybėms narėms, turinčioms atsarginę nacionalinę sistemą, užtikrinti veiklos tęstinumą nacionalinės sistemos gedimo atveju. Gedimo įveikimo mechanizmą iki 2011 m. pabaigos sėkmingai įdiegė 12 valstybių narių. 2012 m. mechanizmas bus toliau diegiamas kitose susidomėjusiose valstybėse narėse.

3.5.        Centrinės sistemos perdavimas Prancūzijos valdžios institucijoms (C.SIS)

Sėkmingai užbaigus visus bandymų etapus centrinė sistema 2011 m. rugsėjo mėn. per tris savaites palaipsniui perduota Prancūzijos valdžios institucijoms Strasbūre. Šis procesas apėmė įvairius techninius veiksmus, susijusius su VIS ir BMS, pavyzdžiui, duomenų bazės valymą ir įvairių veiklos procedūrų bandymą (pvz., persijungimą / grįžimą, sistemos sustabdymą / paleidimą).

Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2012 m. gruodžio 1 d., kai Valdymo institucija (Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra) pradės vykdyti veiklą, už kasdienį sistemos operacijų valdymą bus atsakinga Komisija. Pagal VIS reglamentą Komisija gali VIS sistemos operacijų valdymą patikėti dviejų skirtingų valstybių narių viešojo sektoriaus įstaigomis. Su Prancūzijos valdžios institucijomis sudaryta sutartis dėl paslaugų, susijusių su operacijų valdymu, teikimo. Su Prancūzija ir Austrija taip pat sudarytos sutartys atitinkamai dėl centrinės stoties Strasbūre ir atsarginės centrinės stoties Sankt Johane prie Pongau infrastruktūros.

3.6.        Valstybių narių nacionalinis planavimas

Kad sistema pradėtų veikti, be centrinės VIS sukūrimo, svarbiausia buvo nacionalinių projektų vykdymo pažanga.

Mėnesio ataskaitose, kurios buvo teikiamos remiantis „VIS draugų“ grupės sukurtu mechanizmu (žr. 7 skirsnį), visos valstybės narės nuolat pranešdavo apie pažangą ir apie tai, jog nevėluodamos siekia tikslo, kad sistema pradėtų laiku veikti pirmajame regione (Šiaurės Afrikoje).

Kalbant apie nacionalinių sistemų atitikties bandymus, Čekija ir Graikija pirmoje ataskaitinio laikotarpio pusėje sėkmingai užbaigė bandymus, taip užbaigdamos visų Šengeno valstybių vykdytą atitikties bandymų ciklą.

Kaip ir 2010 m., 2011 m. buvo rengiami vizitai Šiaurės Afrikoje, per kuriuos buvo siekiama vietos lygmeniu gauti informacijos apie valstybių narių konsulinių įstaigų pasirengimo lygį, ypač apie jų gebėjimus rinkti ir perduoti į VIS prašymus išduoti vizą pateikiančių asmenų biometrinius duomenis. 2011 m. spalio pradžioje Komisijos ir valstybės narės, pirmininkavusios Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai, atstovai vyko į Tunisą (Tunisą), Maroką (Kasablanką ir Rabatą) ir Libiją (Tripolį), kad dalyvautų bendradarbiavimo Šengeno klausimais vietos lygiu posėdžiuose ir apžiūrėtų vietos konsulinių įstaigų įrenginius. Iš viso aplankyta dešimt konsulinių įstaigų. Po šių apsilankymų konsulinių įstaigų personalui pateiktos teisinės ir techninės rekomendacijos.

3.7.        VIS veikimo Šiaurės Afrikoje pradžia

            Politiniai ir teisiniai aspektai

2011 m. kovo 16 d. įvykusiame „VIS draugų“ grupės posėdyje kelios valstybės narės pareiškė, kad jos bus techniškai pasirengusios prisijungti prie VIS 2011 m. birželio mėn. pabaigoje, tačiau pageidautų, kad sistema Šiaurės Afrikoje[8] pradėtų veikti pasibaigus didžiausio vizų išdavimo aktyvumo sezonui vasarą ir pasikeitus konsulinių įstaigų personalui. Sutarta, kad sistema pradės veikti 2011 m. spalio 11 d.

VIS reglamento 48 straipsnyje nurodyta, kad Komisija priima sprendimą, kuriuo nustatoma operacijų pradžios data, po to, kai: a) Komisija praneša sėkmingai atlikusi išsamų VIS veikimo bandymą su valstybėmis narėmis ir b) visos valstybės narės praneša Komisijai, kad jos pasirengusios perduoti duomenis į centrinę sistemą naudodamos nacionalinę infrastruktūrą, ir prisijungti prie VIS pirmame regione, kuriame turi būti įdiegta sistema, esančiose konsulinėse įstaigose .

Kalbant apie pirmąją sąlygą, 2011 m. liepos 7 d. Komisija ir valstybių narių ekspertai nusprendė, kad išsamus sistemos bandymas su valstybėmis narėmis užbaigtas sėkmingai. Komisijos narės C. Malmström raštas ir bandymų rezultatai 2011 m. spalio 7 d. nusiųsti Europos Parlamentui.

Kalbant apie antrąją sąlygą, valstybės narės buvo paragintos pranešti apie savo pasirengimą iki 2011 m. liepos mėn. pabaigos. Pirmas pranešimas pateiktas 2011 m. liepos 5 d., o paskutinis – 2011 m. rugsėjo 2 d.

Įvykdžius šias dvi sąlygas Komisija galėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. priimti Įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios pirmajame regione data[9].

            Veiklos aspektai

2011 m. spalio 11 d. visos valstybės narės sėkmingai prisijungė prie VIS Šiaurės Afrikoje. Švedija buvo pirmoji valstybė narė, kurios pranešimas buvo užregistruotas 06:00 UTC. Pirmąją dieną nacionaliniu lygmeniu kilę nedideli techniniai nesklandumai buvo netrukus pašalinti. Vokietija pirmoji išdavė vizą su pirštų atspaudų duomenimis.

2011 m. spalio 31 d., kaip numatyta Šengeno sienų kodekse, valstybės narės išorės sienos perėjimo punktuose pradėjo VIS tikrinti vizų įklijų numerius.

3.8.        VIS veikimo kituose regionuose nei Šiaurės Afrika pradžia

Kelios valstybės narės pasinaudojo VIS reglamento 48 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pradėti diegti VIS kituose regionuose nei pirmasis, su sąlyga, kad valstybės narės apie tai iš anksto praneša Komisijai.

2011 m. birželio 30 d. Vengrija pranešė, kad vykdydama bandomąjį projektą, kuris bendrai finansuojamas Išorės sienų fondo lėšomis, nuo 2011 m. spalio 11 d. Stambule, Ankaroje ir Kišiniove pradės rinkti prašymus išduoti vizą pateikiančių asmenų pirštų atspaudus ir naudoti VIS.

2011 m. liepos 12 d. Šveicarija pranešė, kad nuo 2011 m. spalio 11 d. pradės naudoti VIS Šveicarijos teritorijoje ir išduodama vizas išorės sienos perėjimo punktuose, tačiau nerinks pirštų atspaudų.

2011 m. rugsėjo 15 d. Estija pranešė, kad nuo 2011 m. spalio 11 d., išduodama vizas išorės sienos perėjimo punktuose ji naudos VIS ir rinks pirštų atspaudus. Be to, 2011 m. spalio 6 d. Estija pranešė, kad nuo 2011 m. spalio 11 d. ketina pradėti naudoti VIS visose konsulinėse įstaigose, tačiau jose pirštų atspaudų nerinks.

2011 m. spalio 7 d. Belgija pranešė, kad nuo 2011 m. spalio 11 d. visose konsulinėse įstaigose pradės naudoti VIS (išskyrus Konakryje, kur Belgija VIS pradėjo naudoti 2011 m. lapkričio 1 d.), tačiau jose pirštų atspaudų nerinks.

Dvi valstybės narės pranešimus Komisijai nusiuntė po to, kai pradėjo naudoti VIS už Šiaurės Afrikos ribų. Pavyzdžiui, Vokietija 2011 m. spalio 12 d. pranešė, kad nuo 2011 m. spalio 11 d. naudoja VIS ir renka pirštų atspaudus išduodama vizas pasienyje. Islandija, išduodama vizas pasienyje, VIS naudoti pradėjo 2011 m. spalio 11 d., o jos pranešimas apie tai gautas 2011 m. spalio 17 d. Nors jokių konkrečių problemų nekilo, Komisija paprašė visų valstybių narių apie jų ketinimą diegti VIS anksčiau nei teisės aktuose nustatytą dieną pranešti gerokai anksčiau. Komisija taip pat paprašė valstybių narių palaikyti glaudų ryšį su ES delegacijomis susijusiose šalyse ir imtis visų tinkamų priemonių, kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys ir vietos valdžios institucijos būtų informuotos, visų pirma, jeigu planuojama rinkti vizos prašytojų pirštų atspaudus.

Galiausiai 2011 m. spalio 19 d. Lenkija pranešė, kad vykdydama bandomąjį projektą, kuris bendrai finansuojamas Išorės sienų fondo lėšomis, VIS naudos Baku, Jerevane ir Kvala Lumpūre ir rinks biometrinius duomenis. Bandomasis projektas pradėtas 2011 m. spalio 26 d. ir tikimasi, kad jis bus baigtas 2012 m. gegužės 31 d.

3.9.        Statistiniai duomenys

Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos VIS sėkmingai patikrinti 299 648 prašymai išduoti vizą; po patikrinimo išduotos 229 124 Šengeno vizos, o 33 451 prašymai išduoti vizą atmesti. Šie duomenys susiję su tuo, kad valstybės narės VIS naudoja Šiaurės Afrikoje ir kitose pasaulio šalyse, kaip nurodyta ankstesniame skirsnyje.

Kalbant apie atvejus, kai asmuo pateikia kelis prašymus išduoti vizą, iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos VIS buvo nustatyti 468 galimos palankiausių vizų išdavimo sąlygų paieškos atvejai, t. y. atvejai, kai vizos prašytojai, kurių prašymas buvo atmestas, iš naujo teikė prašymą išduoti vizą. Vienu atveju tas pats asmuo skirtingose konsulinėse įstaigose pateikė penkis prašymus išduoti vizą. Du kartus buvo pateikta po keturis prašymus, o septynis kartus – po tris. Kitais 458 atvejais buvo pateikta po du prašymus. Vienu atveju per keturias savaites buvo kreiptasi į tris skirtingas konsulines įstaigas, kurios sugebėjo prašymus susieti.

4.           Sutartis dėl veikiančios VIS techninės priežiūros ir dėl sistemos plėtojimo techninės priežiūros

Siekdama užtikrinti veikiančios VIS techninę priežiūrą ir palaipsniui gerinti su sistemos naudojimu susijusius rezultatus, atsižvelgiant į tai, kad ateinančiais metais į VIS bus įkeliama vis daugiau duomenų, Komisija 2011 m. liepos 14 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl „Veikiančios sistemos techninės priežiūros ir sistemos plėtojimo techninės priežiūros“. Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos užbaigti šie procedūros etapai: gautos 6 kandidatų pradinės pirmojo etapo paraiškos (2011 m. rugsėjo 2 d.); techninio vertinimo etapui atrinkti penki kandidatai ir jiems pateiktos techninės viešojo pirkimo specifikacijos (2011 m. spalio mėn. viduryje); kandidatai pateikė techninius pasiūlymus (2011 m. gruodžio 23 d.).

5.           Informacinė kampanija

Bendradarbiaudama su išorės rangovu ir pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, arabų, kinų ir rusų kalbomis parengė informacinę medžiagą, kurią valstybės narės ir Komisija turės naudoti informacinėms kampanijoms, vykdomos prieš pradedant veikti VIS ir vėliau. 2011 m. vasarą ši medžiaga išdalyta valstybėms narėms.

Be to, pateiktas vaizdo įrašas, kuriame paaiškinama nauja vizų išdavimo tvarka naudojant VIS. Vaizdo įrašas parengtas keliomis kalbomis ir pateiktas Europos naujienų portalams bei valstybėms narėms.

Galiausiai 2011 m. spalio 11 d. atnaujinta Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainė, kurioje pateikta visa su VIS susijusi informacija.

Netrukus po to, kai buvo priimtas Sprendimas 2011/636/ES[10], Vidaus reikalų GD pakvietė susitikti Briuselyje reziduojančius Alžyro, Egipto, Maroko, Mauritanijos ir Tuniso ambasadorius. Siekta suteikti jiems išsamią informaciją apie VIS veikimo pradžią, kad jie šią informaciją perduotų savo šalies valdžios institucijoms. Tarp ambasadorių pateiktų klausimų buvo ir klausimų apie su pirštų atspaudais susijusias išimtis ir užsakomąsias paslaugas. Po susitikimo ambasadoriams išsiųstas informacinis pranešimas.

Po šių susitikimų ES delegacijos regione, pasikonsultavusios su valstybėmis narėmis, ėmėsi veiksmų, kad vykdydamos bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu suteiktų informaciją Šiaurės Afrikos regiono šalių vietos valdžios institucijoms. ES delegacijos Egipte vadovas, prie kurio prisijungė Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos ambasadoriai, 2011 m. rugsėjo 26 d. susitiko su vietos institucijų atstovais. Be to, 2011 m. rugsėjo 29 d. Vokietijos ambasadoje surengtas susitikimas su Egipto verslo bendruomene, o 2011 m. spalio 4 d. Prancūzijos ambasadoje surengta spaudos konferencija. Libijos atveju Komisijos atstovai 2011 m. rugsėjo 27–29 d. lankėsi Tripolyje, kad susitiktų su Libijos užsienio reikalų ministerijos atstovais ir juos informuotų apie pradedamą naudoti VIS. Galiausiai ES delegacijos Maroke ir Alžyre išsiuntė pranešimus vietos institucijoms.

Sistemos veikimo pradžios dieną surengtos dvi spaudos konferencijos. Briuselyje įvyko techninis pasitarimas, po kurio Komisijos narės C. Malmström atstovas spaudai surengė spaudos konferenciją. Komisijos narė C. Malmström kartu su Lenkijos vidaus reikalų ministru Varšuvoje dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje paskelbė apie tai, kad VIS sėkmingai pradėjo veikti.

6.           Projekto valdymas

6.1.        Planavimas ir biudžetas

2011 m. turėta iš viso 31,2 mln. EUR VIS skirtų įsipareigojimų asignavimų, iš kurių panaudoti 95,06 proc. Sumažėjus bandymo palaikymo paslaugų kiekiui ir mokėjimus, susijusius su galutiniu sistemos tinkamumo patvirtinimu, perkėlus į 2012 m., panaudota tik 79,49 proc. mokėjimų įsipareigojimų. VIS biudžeto eilutė – 18.0205.

VIS || Esami ĮA || ĮA panaudojimas || Iš viso % || Esami MA || MA panaudojimas || Iš viso %

C1 (kreditai pagal 2011 m. VIS finansavimo sprendimą) || 21 200 000,00 EUR || 3 456 723,74 EUR || || 27 486 195,00 EUR || 22 037 191,85 EUR ||

C4 (kreditai iš 2011 m. IS, NO ir CH įnašų ) || 1 298 209,85 EUR || || || 1 298 209,85 EUR || 0,00 ||

C5 (kreditai iš 2010 m. IS, NO ir CH įnašų ) || 8 703 298,00 EUR || 8 703 298,00 EUR || || 4 115 456,44 EUR || 4 115 456,44 EUR ||

Bendras įsipareigojimas || || 17 500 000 EUR || || || ||

Iš viso || 31 201 507,85 EUR || 29 660 022 EUR || 95,06% || 32 899 861,29 EUR || 26 152 648,29 EUR || 79,49%

6.2.        Rizikos valdymas

Rizikos valdymo metodika ataskaitiniu laikotarpiu nepasikeitė. Kiekvieną mėnesį Komisija nustatydavo svarbiausius projekto rizikos veiksnius (centriniu ir nacionaliniu lygmenimis) ir teikdavo šią informaciją valstybėms narėms kas mėnesį vykusiuose VIS nacionalinių projektų vadovų susitikimuose. Šią užduoti Komisijai padėjo atlikti kokybės užtikrinimo rangovas.

Kaip ir ankstesniais metais, rizikos veiksnius taip pat aptardavo „VIS draugų“ grupė. Komisija dirbo kartu su dviem valstybėmis narėmis, kurios pirmininkavo Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai, kad įvertintų pagrindinius rizikos veiksnius ir juos suskirstytų pagal poveikį projektui. Siekiant sumažinti riziką, kiekvienam iš rizikos veiksnių buvo nustatyti taikytini veiksmai. Komisija taip pat tvarkė aukšto lygio registrą ir prižiūrėjo, kaip įgyvendinami veiksmai.

2011 m. pabaigoje nustatyti šie svarbiausi rizikos veiksniai: a) sistemos pajėgumas panaudojamas greičiau, nei buvo numatyta, nes valstybės narės sistemą kituose regionuose įdiegia anksčiau, o ne laipsniškai, kaip planuota; b) C.SIS atsakomybės už VIS perdavimas už IT valdymą atsakingai ES agentūrai ir c) pirštų atspaudų kokybė vykdant operacijas. Visų rizikos veiksnių atžvilgiu nustatyti poveikio švelninimo veiksmai ir Komisija, valstybės narės ir pagrindinis už sistemos sukūrimą atsakingas rangovas glaudžiai bendradarbiauja, kad sumažintų šių rizikos veiksnių poveikį visam projektui.

7.           „VIS draugų“ grupė

Ataskaitiniu laikotarpiu „VIS draugų“ grupė posėdžiavo aštuonis kartus – keturis kartus pirmąjį semestrą ir keturis antrąjį. Kaip ir ankstesniais metais, neoficialiuose aukšto lygio susitikimuose buvo galima skaidriai diskutuoti visais su VIS susijusiais klausimais. Darbotvarkę sudarė Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai pirmininkavusi valstybė narė, kuri savo veiksmus derino su Komisija ir Tarybos generaliniu sekretoriatu. Paprastai būdavo aptariamos šios temos: Komisijos atnaujinta techninė informacija apie esamą VIS padėtį, ataskaita apie rizikos veiksnius ir atsiskaitymo apie nacionalinę pažangą mechanizmo rezultatai.

Daug dėmesio skirta nacionalinės pažangos pirmajame regione, kuriame pradėjo veikti sistema, stebėjimui ir pasirengimui informacinei kampanijai. Antroje ataskaitinio laikotarpio pusėje Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai pirmininkavusi valstybė narė atnaujino klausimynus apie nacionalinę pažangą, į kuriuos taip pat įtraukė pasirengimą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione. Siekta įvertinti valstybių narių techninę parengtį, taip pat jų ketinimus pradėti naudoti VIS minėtuose regionuose po to, kai sistema pradės veikti Šiaurės Afrikoje.

Gavusi šiuos duomenis Lenkija galėjo pradėti diskusiją dėl sistemos diegimo visame pasaulyje bendros trukmės. Diskusija bus tęsiama 2012 m. Reikia pažymėti, kad bendra valstybių narių pateikiamų atsakymų kokybė ataskaitiniu laikotarpiu pagerėjo. Vis dėlto kai kuriais atvejais informacija apie pasirengimą Šiaurės Afrikoje neatitiko Komisijai pateiktų oficialių pranešimų apie pasirengimą šiame regione. Taip atsitiko dėl skirtingo pranešimų aiškinimo, tačiau galiausiai dėl to nekilo jokių problemų.

Be klausimynų apie konsulines įstaigas, valstybių narių buvo prašoma reguliariai pateikti naujausią informaciją apie pasirengimą išorės sienų perėjimo punktuose ir apie jų pasirengimą naudoti VIS išduodant vizas pasienyje. Ir šiuo atveju ataskaitiniu laikotarpiu atsakymų kokybė pagerėjo ir tai padėjo naudingai stebėti padėtį.

2012 m. pirmąjį pusmetį Tarybai pirmininkaujanti Danija nusprendė ir toliau taikyti šį atsiskaitymo mechanizmą.

8.           Išvada

Vienas svarbiausių metų įvykių buvo tai, kad 2011 m. spalio 11 d. Šiaurės Afrikoje sistemą sėkmingai pradėjo naudoti visos dalyvaujančios šalys.

Nuo veikimo pradžios VIS veikia be trikdžių ir visi turimi statistiniai duomenys rodo, kad valstybės narės išnaudoja visas jos teikiamas galimybes. Patvirtinta VIS nauda nustatant atvejus, kai vienas žmogus kreipiasi į dvi ar daugiau konsulinių įstaigų ir pateikia kelis prašymus išduoti vizą.

Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą apie VIS kūrimą bei projekto įgyvendinimo eigą ir apie tai informuos ateityje.

9.           Priedas. VIS darbo grupės

9.1.        SIS VIS komitetas

VIS sudėties SIS VIS komitetas[11] 2011 m. posėdžiavo du kartus – birželio 23 d. ir rugsėjo 2 d. Per pirmąjį posėdį Komisija pateikė neoficialų dokumentą, kuriuo siekiama nustatyti kitus regionus, kuriuose turi būti įdiegta VIS; šis dokumentas jau buvo aptartas „VIS draugų“ grupėje 2011 m. birželio 20 d. Komitetui patvirtinus šį dokumentą, Komisija tęs sprendimo priėmimo procedūrą.

Per antrąjį komiteto posėdį Komisija ir atstovai aptarė „VIS Mail“ ryšio palaikymo mechanizmo techninių specifikacijų projektą. Vėliau komitetas, taikydamas rašytinę procedūrą, pritarė įgyvendinimo sprendimo projektui. Komisija pradėjo sprendimo priėmimo vidaus procedūras. Tikimasi, kad abu sprendimai bus priimti 2012 m.

9.2.        VIS nacionalinių projektų vadovų susitikimai

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija surengė dešimt valstybių narių nacionalinių projektų vadovams skirtų ekspertų grupės posėdžių, kuriuose aptarti VIS projekto vykdymo eiga, išsamūs techniniai klausimai, planavimo klausimai, rizikos veiksniai ir centriniu bei nacionaliniu lygmenimis vykdoma veikla.

9.3.        Bandymų patariamoji grupė

Dėl intensyvios bandymų veiklos ataskaitiniu laikotarpiu surengta daug Bandymų patariamosios grupės – SIS VIS komiteto (VIS sudėties) patariamosios darbo grupės – posėdžių ir telefoninių konferencijų. Bandymų patariamoji grupė užtikrino, kad su bandymais susijusiems klausimams spręsti būtų naudojamas struktūrinis procesas, ir teikė konsultacijas Komisijai VIS bandymų kampanijų vykdymo klausimais. Grupės dalyviai teikė rekomendacijas dėl VIS bandymo visais bandymų etapais, ypač tais etapais, kuriuose tiesiogiai dalyvavo valstybės narės.

9.4.        „VIS Mail“ ekspertų grupė

Ataskaitiniu laikotarpiu kas mėnesį rengti grupės posėdžiai, siekiant padėti įdiegti „VIS Mail“ ryšių palaikymo mechanizmą. Susitarta, kad 2012 m. grupė posėdžiaus kas du mėnesius. Su „VIS Mail“ susijusį darbą Komisija ir valstybės narės atlieka bendradarbiaudamos su tinklo rangovu, joms padeda už paramą ir kokybišką pagalbą atsakingas rangovas.

[1]               OL L 213, 2004 6 15, p. 5.

[2]               Septintoji ataskaita – žr. Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui. Pažanga kuriant vizų informacinę sistemą (VIS) 2010 m., COM (2011) 346 galutinis, 2011 6 14.

[3]               2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas), OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

[4]               2011 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios pirmajame regione data (2011/636/ES), OL L 249, 2011 9 27, p. 18.

[5]               OL L 258, 2011 10 4, p. 9.

[6]               Pirmame bandymų etape (sistemos veikimo bandymai) dalyvavo Vokietija, Estija, Italija, Vengrija, Slovėnija, Švedija ir Norvegija. Antrame bandymų etape (pirminiai sistemos tinkamumo bandymai) dalyvavo paminėtos šalys, taip pat Ispanija, Prancūzija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Suomija ir Šveicarija.

[7]               2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 81/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 562/2006 nuostatas, susijusias su naudojimusi Vizų informacine sistema (VIS) pagal Šengeno sienų kodeksą, OL L 35, 2009 2 4, p. 56.

[8]               Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimą nustatyti pirmus regionus, kuriuose pradės veikti Vizų informacinė sistema (VIS), (OL L 23, 2010 1 27, p. 62), pirmieji trys regionai, kuriuose turi pradėti veikti VIS, yra Šiaurės Afrika, Artimieji Rytai ir Persijos įlankos regionas. Šiaurės Afrikos teritorijoje yra Alžyras, Egiptas, Libija, Mauritanija, Marokas ir Tunisas.

[9]               Žr. 3 išnašą.

[10]             Žr. 3 išnašą.

[11]             Įsteigtas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 51 straipsnio 1 dalimi, OL L 381, 2006 12 28, p. 4.