KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo. Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m. /* COM/2012/0261 final */
I.
Įžanga. Veiksmai siekiant užtikrinti, kad paslaugų
sektorius padėtų skatinti augimą ir didinti užimtumą Paslaugų sektorius labai svarbus ES
augimui, nes jame sukuriama per 65 % ES BVP ir darbo vietų. Paslaugų direktyva – pagrindinė
europinio lygmens priemonė paslaugų sektoriaus
struktūrinėms reformoms skatinti; ji taikoma sektoriams, kuriuose
sukuriama daugiau kaip 45 % ES BVP. Direktyvos įgyvendinimas svariai prisideda prie to, kad
būtų šalinamos kliūtys ir kuriama iš tiesų integruota
paslaugų vidaus rinka. Visoje ES
atnaujinta šimtai nacionalinių teisės aktų ir pašalinti
tūkstančiai diskriminacinių, nepagrįstų ar
neproporcingų reikalavimų. Priemonės
(vieno langelio sistemos), sukurtos direktyvos įgyvendinimui užtikrinti,
jau veikia daugumoje valstybių narių ir padeda smarkiai mažinti
administracinę naštą šioje srityje. Iš diagramos matyti, kiek
prie ES ekonomikos plėtros prisideda sektoriai, kuriems direktyva taikoma
(apie 45 %) ir kuriems direktyva netaikoma. Daugumai sektorių,
kuriems direktyva netaikoma, taikomi tų sektorių teisės aktai
(žr. 1 priedą). Visuotinės
ekonominės svarbos paslaugos teikiamos daugelyje paslaugų
sektorių; išsamiau apie jas kalbama 2011 m. gruodžio 20 d.
Komisijos komunikate „Visuotinės svarbos paslaugų Europoje
kokybės sistema“. Priemonės, kurių valstybės
narės ėmėsi Paslaugų direktyvai įgyvendinti, leis
užtikrinti papildomą 0,8 % ES BVP prieaugį; didžiausias poveikis
atsiskleis praėjus 5–10 metų po įgyvendinimo[1]. Tačiau
akivaizdu, kad paslaugų teikėjams, norintiems veikti tarpvalstybiniu
mastu, vis dar kyla kliūčių, o vartotojams, kitaip nei
prekių vidaus rinkoje, kartais dar nėra lengva naudotis paslaugomis
iš kitų ES valstybių narių. Ekonominių tyrimų duomenimis, jei valstybės narės
panaikintų visus likusius apribojimus, bendra ekonominė nauda
būtų daugiau kaip tris kartus didesnė nei ta, kurią jau
užtikrinome, ir sudarytų apie 2,6 % BVP.[2] Todėl galima padaryti daug daugiau, kad
būtų užtikrinta kuo didesnė Paslaugų direktyvos
ekonominė nauda. Atsižvelgdamos
į Europos Vadovų Tarybos raginimus[3],
valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų
išnaudotos visos direktyvos teikiamos galimybės. Visapusiškas įgyvendinimas labai padės pagerinti bendrosios
paslaugų rinkos veikimą, visų pirmą tuo, kad MVĮ bus
lengviau naudotis rinkos teikiamomis galimybėmis, o vartotojai turės
didesnį pasirinkimą. Be to,
tai padės didinti ES konkurencingumą ir prisidės prie augimo ir
darbo vietų kūrimo. Šiame
komunikate nurodoma, kaip tai galima padaryti, ir reaguojama į direktyvos 41
straipsnį, kuriuo Komisija įpareigota pateikti pranešimą, taip
pat į Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento raginimus atidžiai
stebėti direktyvos įgyvendinimą ir paslaugų bendrosios
rinkos tobulinimo bei stiprinimo iniciatyvas ir apie tai informuoti. Jame nurodyti veiksmai, kurių valstybės
narės ir Komisija turėtų imtis, kad direktyvos poveikis
būtų kuo didesnis. Šie
veiksmai yra pagrįsti išsamia informacija apie Paslaugų direktyvos
įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje ir apie
veiksmingumo patikrų, numatytų pridedamuose Personalo darbiniuose
dokumentuose, rezultatus[4]. Veiksmai bus stebimi naudojantis
priemonėmis bendrosios rinkos valdysenai gerinti, kurias Komisija
pateikė komunikate, priimtame kartu su šiuo komunikatu. Tokia stebėsena bus įtraukta į
priežiūros veiklą, vykdomą per Europos semestrą, ir
prireikus atsispindės šalims skirtose rekomendacijose. 2012 m. gegužės 30 d. Komisija
dvylikai valstybių narių jau pateikė šalims skirtas
rekomendacijas dėl paslaugų sektoriaus struktūrinių
reformų[5]. II.
Pastangos
užtikrinti visapusišką Paslaugų direktyvos poveikį Direktyva taikoma daugeliui sektorių –
nuo tradicinės veiklos iki žiniomis grindžiamų paslaugų. Direktyvos poveikis platus, ji veikia ir
didelius, ir mažus paslaugų teikėjus, įskaitant
tūkstančius MVĮ. Komisija savo pastangas sutelks į tokius
paslaugų sektorius, kurie svarbus ekonomiškai ir kurių augimo
potencialas didesnis nei vidutinis: –
verslo paslaugų (11,7 % BVP), –
statybos (6,3 % BVP), –
turizmo (4,4 % BVP) ir –
mažmeninės prekybos (4,2% BVP). Užtikrinę geresnį sutartų
dalykų įgyvendinimą ir vykdymą vietoje, galime pasiekti
daug daugiau. Tai galimybė,
kurios ES negali nepaisyti, jei norima pasiekti trumpalaikius rezultatus augimo
ir darbo vietų kūrimo srityje. Valstybės narės ir Komisija
dėmesį pirmiausiai turėtų sutelkti į tai, kad
būtų užtikrintas platesnio užmojo visapusiškas Paslaugų
direktyvos įgyvendinimas, siekiant išnaudoti visas jos teikiamas galimybes
prieš išplečiant jos aprėptį. Beveik visai komercinei paslaugų veiklai jau taikomi ES
teisės aktai (žr. 1 priedą). Todėl Komisija mano, kad šiuo metu direktyvos keisti
nebūtina. Direktyvos taikymas naudingiausias
paslaugų teikėjams, norintiems imtis verslo savo ar kitoje
valstybėje narėje. Antra
vertus, paslaugų teikėjai, kurie nori pradėti teikti tarpvalstybines
paslaugas, vis dar neturi pakankamai informacijos apie valstybių
narių taikomas reguliavimo sistemas ir toliau susiduria su kliūtimis. Kai kuriais atvejais problemų kyla dėl
to, kad kiti ES teisės aktai, tokie kaip Direktyva dėl
profesinių kvalifikacijų pripažinimo arba Elektroninės
komercijos direktyva, taikomi nenuosekliai ar neteisingai. 1.
Visiškas nesitaikstymas su
įsipareigojimų nevykdymu Komisija visiškai nesitaikstys tais atvejais,
kai valstybės narės nesilaikys direktyva joms nustatytų
aiškių toliau nurodytų įpareigojimų. Direktyva draudžiami tam tikri 14 straipsnyje išvardyti
diskriminaciniai ir ypač sudėtingi reikalavimai. Valstybės
narės iš esmės juos panaikino. Likusieji diskriminaciniai reikalavimai yra įvardyti ir turi
būti pašalinti. Direktyva nustatyti konkretūs
įpareigojimai supaprastinti leidimų išdavimo procedūras: 1) 13 straipsnio 4 dalyje numatytas numanomas
leidimas, t. y. administracijos neatsakymas reiškia leidimo išdavimą,
ir 2) 10 straipsnio 4 dalyje numatytas leidimų galiojimas visoje šalyje. Keletas valstybių narių šiuos
įpareigojimus taiko ribotai ir nustato daug išimčių. Būtina kuo skubiau imtis veiksmų, kad
tie reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinami. Direktyva draudžiama nustatyti 24 straipsnyje
numatytus absoliučius reglamentuojamų profesijų komercinės
informacijos draudimus. Tačiau
dešimtyje valstybių narių absoliutus komercinės informacijos
draudimas vis dar taikomas ir turi būti panaikintas. Taikant įsisteigimo reikalavimą
teikti tarpvalstybines paslaugas yra neįmanoma. Tai yra vienas iš labiausiai ribojančių reikalavimų,
apie kurį kalbama Paslaugų direktyvos 16 straipsnio (laisvės
teikti paslaugas sąlyga) 2 punkte ir kurio valstybės narės
negali taikyti paslaugų teikėjams. Gyvenamosios vietos ir pilietybės reikalavimai taip pat draudžiami
Paslaugų direktyvos 14 straipsniu. Šie nedviprasmiški draudimai valstybėse narėse vis dar
pažeidžiami ir turėtų būti pašalinti.[6] Veiksmai Valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teisės
aktai visiškai atitiks Paslaugų direktyvą, ir kuo skubiau savo
teisės aktuose pašalinti nederėjimo su Paslaugų direktyvoje
nustatytais aiškiais įpareigojimais atvejus. Komisija visiškai nesitaikstys su pažeidimais ir prireikus taikys
pažeidimo nagrinėjimo procedūras. 2. Kuo didesnio Paslaugų direktyvos ekonominio poveikio užtikrinimas Direktyva
valstybėms narėms suteikiama veiksmų laisvė apsisprendžiant
dėl įvairių jos įgyvendinimo aspektų. Paslaugų direktyvos 15 straipsnyje
pateikiama nuoroda į tokius reikalavimus kaip teisinės formos,
reikalavimai, susiję su akcijų valdymu, kiekybiniai ir teritoriniai
apribojimai ir tarifai, kuriuos valstybėms narėms leidžiama taikyti
tik jei jie yra proporcingi ir grindžiami svarbiais visuomenės interesais. Valstybės
narės labai įvairiai naudojasi joms suteikta veiksmų laisve. Neretai jos nusprendžia išlaikyti esamą
padėtį, o ne imasi iniciatyvos atverti savo paslaugų rinkas. Net jei tuo būdu direktyva ne visada
pažeidžiama, taikomi reikalavimai gali trukdyti ekonomikos augimui, todėl
valstybės narės juos turėtų persvarstyti. Tai turėtų padėti mums užtikrinti
papildomą augimą. Todėl valstybės narės
turėtų dar kartą įvertinti, kaip jos naudojasi joms
suteikta veiksmų laisve. Jos
visų pirma turėtų įvertinti reikalavimus, kuriais ribojama
bendrovių struktūra ir kapitalo valdymas, nes tai yra kliūtis
plėtoti profesines paslaugas. Atsižvelgiant
į kai kuriose valstybėse narėse pasiektą pažangą ir
vykdomas reformas akivaizdu, kad būtų naudinga šioms paslaugoms
nustatyti paprastesnį reguliavimo režimą ir kad dėl to nei
nukentėtų kokybė, nei sumažėtų specialistų
savarankiškumas. Vadovaujantis direktyvos 16 straipsnyje
numatyta laisve teikti paslaugas, panašiai reikalaujama įvertinti, ar
pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, kuriuos valstybės narės
nustato kitose valstybėse narėse įsisteigusiems paslaugų
teikėjams, kai šie teikia tarpvalstybines paslaugas jų teritorijoje. Tarpvalstybines paslaugas teikiančios
įmonės ir specialistai vis dar dažnai nėra tikri, kokios
taisyklės jiems yra taikomos. Dar
blogiau tai, kad jiems kartais gali tekti ne tik vykdyti įsipareigojimus
pagal jų pačių valstybės narės teisės aktus, bet
ir laikytis iš esmės visų valstybės narės, kurioje jie
teikia paslaugas, įstatymų. Nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinamos
Paslaugų direktyvos tarpvalstybinio paslaugų teikimo taisyklės,
turi būti patobulinti, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir
nebebūtų taikoma tokia dviguba reguliavimo našta. Paslaugų teikėjams gali kilti
problemų, susijusių su draudimo įpareigojimais. Jie taikomi daugeliui veiklos sričių,
siekiant apsaugoti paslaugų gavėjus. Kai kurie iš šių reikalavimų atkartoja reikalavimus, kurie
jau taikomi įsisteigimo valstybėje narėje, todėl
padidėja įmonių išlaidos. Dar svarbiau tai, kad įsisteigimo valstybėje narėje arba
kitoje valstybėje narėje, kurioje teikiamos paslaugos tarpvalstybine
veikla užsiimantiems subjektams, rasti draudikų, visų pirma statybos
ir turizmo sektoriuose, gali būti sunku. Veiksmai Kartu su valstybėmis narėmis Komisija 2012 m.
imsis tarpusavio vertinimo ir keisis geriausia patirtimi; dėmesys bus
sutelktas į reikalavimus, kuriais ribojama bendrovės struktūra
ir kapitalo valdymas, ir į laisvės teikti paslaugas sąlygą. Valstybės narės turėtų
įsipareigoti išsamiai peržiūrėti savo teisės aktus šiais
klausimais. Rezultatai bus
įvertinti iki 2013 m. vidurio. Valstybės narės privalo pašalinti visus
apribojimus ir nebetaikyti leidimų, kurie nepagrįsti direktyvos
nuostatomis; visų pirma jos turėtų iš naujo įvertinti
paslaugų teikėjams nustatytų reikalavimų būtinybę
ir proporcingumą. Valstybės
narės turėtų įvertinti likusių apribojimų, kurie
gali būti pagrįstai taikomi pagal direktyvos nuostatas, pašalinimo
ekonominę naudą ir prireikus imtis veiksmų. Per 2013 m. Europos semestrą Komisija
pateiks šalims skirtas rekomendacijas dėl prioritetinių veiksmų. Atsižvelgdama į pasiektus rezultatus,
Komisija, jei būtina, apsvarstys galimybę pateikti papildomų
teisės aktų konkrečiais klausimais. Valstybės narės turėtų
suaktyvinti pastangas, kad būtų geriau naudojamasi Vidaus rinkos
informacinė sistema. Komisija
atidžiai stebės, kokių veiksmų valstybės narės imasi
šioje srityje, ir padės joms tuos veiksmus vykdyti. Komisija skatins draudimo sektorių rengti
priemones, kad paslaugų teikėjams būtų užtikrintas tinkamas
draudimas, įskaitant kai jie paslaugas teikia kitose valstybėse
narėse. Keliose
valstybėse narėse įsisteigusios draudimo bendrovės,
išduodančios paslaugų teikimo draudimo polisus, turėtų
drausti paslaugų teikėjus, kai jie tose valstybėse narėse
teikia tarpvalstybines paslaugas. Komisija iki 2013 m. pabaigos įvertins
draudimo sektoriaus padarytą pažangą. Atsižvelgdama į tai Komisija įvertins galimus sprendimus,
įskaitant galimybę pasiūlyti priimti teisės aktą. 3. Profesinės paslaugos – reguliavimo sistemos atnaujinimas Esama apie 800 kategorijų
reglamentuojamų profesijų. Nustatyta,
kad valstybės narės profesines paslaugas reglamentuoja nevienodai. Tų skirtumų neigiamas poveikis
padidėja dėl sudėtingos kvalifikacijų pripažinimo tvarkos. Europos Vadovų Taryba pabrėžė,
kaip svarbu toliau tobulinti profesinės kvalifikacijos pripažinimą,
siekti, kad būtų reglamentuojama kuo mažiau profesijų, ir
šalinti nepagrįsto reglamentavimo keliamas kliūtis.[7] Siekiant spręsti šias problemas, neseniai pasiūlyta
atnaujinti Profesinių kvalifikacijų direktyvą. Siekdama užtikrinti kuo spartesnę
pažangą, Komisija šalims skirtas rekomendacijas šiuo klausimu pateikė
8 valstybėms narėms[8];
tolesnių priemonių bus imtasi per 2013 m. Europos semestrą. Tarpvalstybinio paslaugų teikimo srityje
persvarstytos direktyvos pasiūlyme numatyta, kad valstybės narės
privalės aiškiai įvardyti ir pagrįsti tuos atvejus, kai jos nori
pasinaudoti išskirtine galimybe patikrinti paslaugų teikėjų
kvalifikaciją prieš tai, kai jiems suteikiama teisė teikti paslaugas. Valstybės narės taip pat turės
užtikrinti, kad metinė deklaracija, kurią paslaugų teikėjai
galbūt privalės pateikti, galiotų visoje valstybės
narės teritorijoje. Tai
padės sumažinti biurokratinę naštą ir pašalinti
neapibrėžtumą verslo subjektams. Siūlomas skaidrumo ir abipusio vertinimo mechanizmas padės
sumažinti profesijų reglamentavimo skirtumus. Valstybės narės turėtų nacionaliniu lygmeniu
peržiūrėti reglamentuojamoms profesijoms nustatytus
kvalifikacijų reikalavimus ir veiklos, kuria leidžiama užsiimti tik
nurodytiems subjektams, sričių sąrašą. Kai pasiūlymas bus priimtas, Komisija
ketina 2013 m. pateikti komunikatą. Komunikate bus atsižvelgta į
pažangą įgyvendinant šalims skirtas rekomendacijas ir kitus
poslinkius valstybėse narėse, susijusius su profesijų
reglamentavimu. Veiksmai Europos Parlamentas ir Taryba turėtų iki 2012 m.
pabaigos priimti pasiūlymą dėl atnaujintos Profesinių
kvalifikacijų direktyvos – to 2011 m. spalio mėn. pareikalavo
Europos Vadovų Taryba. Komisija - padės valstybėms narėms įgyvendinti šalims skirtas
rekomendacijas dėl profesinių paslaugų (2013 m. Europos semestro dalis) ir 2012 m. su valstybėmis
narėmis imsis veiksmų, kad būtų užtikrinta kuo
spartesnė pažanga; - po to, kai bus priimta persvarstyta direktyva, 2013 m. pateiks
komunikatą, siekdama įvertinti valstybių narių pažangą
ir palengvinti direktyvoje numatytą reglamentuojamų profesijų
tarpusavio vertinimą. 4. Pastangos užtikrinti, kad Paslaugų direktyva būtų
naudinga vartotojui Norint sukurti tikrą paslaugų
bendrąją rinką, palengvinti paslaugų teikimą tarp
valstybių nepakanka. Nemažiau
svarbu užtikrinti, kad paslaugų gavėjai galėtų naudotis
bendrosios rinkos jiems teikiamomis galimybėmis. Siekiant stiprinti vartotojų teises ir
didinti jų pasitikėjimą vidaus rinka, Paslaugų direktyva
reikalaujama, kad valstybės narės pašalintų reglamentavimo
kliūtis paslaugų gavėjams, norintiems pirkti paslaugas, kurias
teikia kitose valstybėse narėse įsisteigę teikėjai. Be to, direktyva užtikrinama, kad kitose
valstybėse narėse paslaugas perkantys vartotojai pagrįstus
sprendimus galėtų priimti remdamiesi įsipareigojimais teikti
informaciją, kurie taikomi ir teikėjams, ir valstybių narių
institucijoms (pavyzdžiui, sukuriant vartotojams pagalbą teikiančias
vadinamąsias 21 straipsnio įstaigas). Be to, direktyva siekiama užkardyti paslaugų teikėjų
veiksmus, kuriais jų paslaugomis naudotis trukdoma kitose valstybėse
narėse gyvenantiems vartotojams. Šiuo atžvilgiu nediskriminavimo sąlyga yra svarbus žingsnis
siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų neribotai naudotis bendrosios
rinkos privalumais. Direktyvos 20 straipsniu draudžiama
paslaugų gavėjų diskriminacija dėl pilietybės ar
gyvenamosios vietos. Tai taikoma
atsisakymams teikti paslaugas arba pasiūlymams nepalankesnėmis
sąlygomis, kai to negalima pagrįsti objektyviai.
Jei 20 straipsnis valstybėse narėse
būtų visapusiškai įgyvendintas, tokių atvejų
nebeturėtų būti. Pagal nediskriminavimo sąlyga
reikalaujama, kad kiekvienas atvejis būtų vertinamas atskirai[9]. Ypatingas dėmesys
turėtų būti skiriamas atvejams, kai vartotojams, norintiems
kreditinio pervedimo ar tiesioginio debeto eurais būdu mokėti už
paslaugą, teikiamą kitoje valstybėje narėje, tenka
mokėti didesnius mokesčius nei nustatytieji vidaus sandoriams. Apskritai teikti prekes vartotojams
nebeturėtų būti atsisakoma motyvuojant vien tuo, kad jas
pristatyti kitoje valstybėje narėje neįmanoma. Be to, paslaugų teikėjai
neturėtų remtis geografiniais veiksniais, kad pateisintų
veiklą, dėl kurios ES bendrojoje rinkoje dirbtinai skaidomos rinkos
ir taip daroma žala vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad vis dar esama
tarpvalstybinių paslaugų teikimo kliūčių, ES lygmeniu
imamasi iniciatyvų siekiant sumažinti tų kliūčių ir
pagerinti bendrosios rinkos veikimą. Tos iniciatyvos – tai bendros mokėjimų eurais erdvės
sukūrimas, Komisijos pasiūlymas dėl neprivalomos bendrosios
Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, Vartotojų
teisių direktyvos įgyvendinimas, pasiūlymas vieno langelio
sistemą taikyti PVM duomenų apdorojimui, pasiūlymai kurti
alternatyvaus ginčų sprendimo subjektus vartotojų ginčams
spręsti ir ES masto interneto platformą tarpvalstybiniams skundams
pateikti, taip pat kitos iniciatyvos kolektyvinio autorių teisių
administravimo ir privataus kopijavimo bei reprografijos mokesčių
srityje. Veiksmai Valstybės narės privalo pirmumo tvarka
užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių nuostatų,
kuriomis įgyvendinama nediskriminavimo sąlyga. Komisija palaikys ryšius su nacionaliniais subjektais, kurie
nagrinėja skundus dėl diskriminacijos, taip pat su kompetentingomis
vykdymo užtikrinimo institucijomis, kad vartotojai galėtų
visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais. Be kita ko, Komisija iki 2013 m. vidurio pasiūlys
tikslinių priemonių, siekiant stebėti direktyvos nuostatų
taikymą ir imtis taisomųjų vykdymo užtikrinimo veiksmų, jei
nustatoma trūkumų. Komisija pateikia pradinius nediskriminavimo
sąlygos paaiškinimus ir atidžiai stebės, kaip jos laikomasi. Konkrečios papildomos rekomendacijos
bus pateiktos iki 2013 m. pabaigos, atsižvelgiant į šios nuostatos
įgyvendinimo valstybėse narėse patirtį. Šiose rekomendacijose bus atsižvelgta
į reglamentavimo pokyčius, kuriais mažinama kliūčių
įmonėms, teikiančioms paslaugas tarpvalstybiniu mastu. Siekdama padidinti skaidrumą ir paremti
pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vartotojai bendrojoje rinkoje
galėtų pirkti tarpvalstybiniu mastu, Komisija nedelsdama pradės
bendradarbiauti su įmonėmis, pavyzdžiui, per atstovaujančias
organizacijas ir prekybos rūmus. Komisija konkrečių sektorių teikėjams padės
parengti kokybės chartijas, kuriose būtų numatyti
įsipareigojimai, susiję su tarpvalstybinės prieigos prie jų
paslaugų sąlygomis. Pažangą
Komisija įvertins iki 2013 m. vidurio. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis
narėmis, Komisija per informavimo kampaniją, kuri 2013 m. bus
viena iš Europos piliečių metų iniciatyvų, informuos
vartotojus apie jų bendrosios rinkos teises pagal Paslaugų
direktyvą. 5. Veiksmai siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės
galiotų vietoje Direktyva yra susijusi su kitais teisės
aktais. Visapusišką direktyvos
naudą galima užtikrinti tik ją darniai taikant su kitomis bendrosios
rinkos direktyvomis. Tai ypač
svarbu Profesinių kvalifikacijų direktyvos ir Elektroninės
komercijos direktyvos atveju. Profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra
daugelyje valstybių narių yra ilga ir sudėtinga. Vis daugiau tarpvalstybinių paslaugų
teikiama internetu. Nepaisant
Paslaugų direktyva ir Elektroninės komercijos direktyva užtikrinto
supaprastinimo, kliūčių vis dar esama. Veiksmai Valstybės narės privalo
įsipareigoti užtikrinti, kad jų teisės aktai ir procedūros
visiškai atitiktų Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir
Elektroninės komercijos direktyvą. Nacionalinės teisės aktuose turi būti visapusiškai
atsižvelgiama į bendrą šių direktyvų poveikį. Būtina neatidėliojant padaryti
reikiamus pakeitimus. Komisija imsis visų reikiamų
priemonių šių direktyvų vykdymui užtikrinti ir ypatingą
dėmesį skirs jų bendram įgyvendinimui, kad paslaugų
teikėjai turėtų naudos vietoje. Prireikus Komisija taikys pažeidimo nagrinėjimo procedūras. 6. Konkrečių sektorių poreikiai Atliekant veiksmingumo patikras[10] nustatyta, kad būtina
spręsti keletą konkrečiuose sektoriuose augimui
kylančių problemų. 6.1 Specializuotosios
paslaugos – pripažinimo
užtikrinimas Tarpvalstybinių specializuotųjų
paslaugų teikėjams gali būti taikomi reikalavimai, susiję
su tuo, kad įgyvendinamos konkretiems sektoriams taikomos ES
taisyklės, kuriomis reikalaujama išduoti leidimus ekspertams, vykdantiems
veiklą, susijusią su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis
dujomis šaldymo sistemose, pastatų energijos vartojimo efektyvumu arba
atliekų apdorojimu ir vežimu. Kai
tokiems ekspertams taikoma akreditavimo sistema, Reglamentu (EB) Nr. 765/2008
palengvinamas akreditavimo sertifikatų pripažinimas. Reikėtų užtikrinti, kad juo būtų vadovaujamasi be
išlygų. Kai ES sektoriams skirtuose teisės
aktuose numatoma galimybė nustatyti nacionalinę leidimų išdavimo
ar akreditavimo tvarką, reikėtų užtikrinti, kad patvirtinti ar
akredituoti paslaugų teikėjai galėtų vykdyti veiklą
kitose valstybėse narėse remdamiesi jų pačių
valstybėje narėje suteiktais leidimais ar akreditavimu. Veiksmai Komisija sieks užtikrinti, kad į
būsimus sektoriams skirtus teisės aktų, kuriais bus nustatoma
leidimų išdavimo specializuotas paslaugas teikiantiems ekspertams tvarka,
pasiūlymus būtų dažniau įtraukiamos tarpusavio pripažinimo
sąlygos. Taikydamos esamus sektoriams skirtus teisės
aktus valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų
visapusiškai taikomas SESV 56 straipsnis ir ES teisės aktai, kuriais
užtikrinama, kad ekspertams iš kitų valstybių narių
būtų lengviau teikti paslaugas, pvz., Profesinių
kvalifikacijų direktyva (kai profesija reglamentuojama) arba, kai taikoma,
Reglamentas 765/2008 dėl akreditacijos. Valstybės narės turėtų naudotis Vidaus rinkos
informacine sistema, kad būtų lengviau tikrinti, kaip laikomasi
reikalavimų kitose valstybėse narėse. Taikant, be kita ko, ES standartizavimo
mechanizmus (CEN), techniniai standartai turėtų būti toliau
derinami srityse, kuriose ES teisės aktų įgyvendinimas
valstybėse narėse labai skiriasi, pvz., pastatų energinio naudingumo
sertifikavimo srityje. 6.2 Vartotojų
apsaugos teisės aktai Didelė dalis esamos vartotojų
apsaugos acquis pagrįsta mažiausio suderinimo principu. Srityse, kuriose taikomas mažiausio suderinimo
principas, valstybės narės žengė toliau nei numatyta mažiausio
suderinimo taisyklėmis. Dėl
to susidaro situacija, kai paslaugų teikėjams gali būti taikomi
įvairūs reikalavimai, priklausomai nuo to, kur jie nori teikti
paslaugas; dėl to gali būti iškreipta bendroji rinka. Šį klausimą Komisija gali spręsti
dvejopai: užtikrinti tolesnį
arba visišką suderinimą – tai neseniai pritaikyta Vartotojų
teisių direktyvai ir tai siūloma 2012 m. sausio mėn.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente; arba taikyti neprivalomą
suderinimą – tai 2011 m. spalio mėn. pasiūlyta taikyti
neprivalomai bendrajai Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisei. Abu metodai yra papildomojo pobūdžio ir
turėtų būti taikomi priklausomai nuo acquis
būklės, poreikio laikytis subsidiarumo principo, susijusių
viešųjų interesų, taip pat poreikio užtikrinti aukšto lygio
vartotojų apsaugą, visų pirma internetu teikiamų
paslaugų atžvilgiu. Veiksmai Komisija siekia paspartinti teisėkūros
procedūrą dėl įtakos vartotojams turinčių
priemonių, kurios dažnai yra labai svarbios paslaugų bendrajai
rinkai. Siūlydama naujus ES vartotojų apsaugos
teisės aktus, Komisija, kai tinkama, sieks užtikrinti geresnį
suderinimą. Europos
Parlamentas ir Taryba turėtų bendromis pastangomis siekti minėto
tikslo, kad būtų išnaudojamos visos bendrosios rinkos teikiamos
galimybės. Turizmo sektoriaus atžvilgiu, kaip nurodyta
Vartotojų darbotvarkėje[11],
Komisija iki 2013 m. pradžios pasiūlys atnaujintą Kelionių
paketų direktyvą, kuria bus toliau siekiama derinti nacionalinius
teisės aktus, visų pirma interneto pasiūlymų srityje. Taikant vartotojų apsaugos teisės
aktus, kuriems galioja mažiausio suderinimo principas, Komisija bendradarbiaus
su valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijomis, kad
būtų darniai ir visapusiškai užtikrintas viso ES vartotojų
acquis įgyvendinimas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios rinkos
teises ir taisykles. 6.3 Mažmeninės
ir verslo paslaugos – Konkrečios
iniciatyvos Mažmeninės prekybos sektoriaus
efektyvumą stabdo tam tikros problemos. Dauguma jų nustatyta
Mažmeninės prekybos rinkos stebėsenos ataskaitoje[12] ir Europos Parlamento
dokumentuose[13]. Atsižvelgiant į ekonominę šio
sektoriaus svarbą, Komisija rengia Europos mažmeninės prekybos
veiksmų planą, kad būtų parengta mažmeniniam sektoriui
skirta artimiausių keleto metų ES strategija.
Verslo paslaugos įvardytos kaip
paslaugų sektorius, kurio produktyvumą galima gerokai padidinti. Kaip nurodyta Bendrosios rinkos akte ir
Komunikate „Pramonės politika globalizacijos amžiuje“, Komisija, siekdama
išnagrinėti su verslu susijusių paslaugų sektoriaus
trūkumus, kuria su verslu susijusių paslaugų klausimams
nagrinėti skirtą aukšto lygio darbo grupę. Ši grupė bus sutelkta į keturis konkrečius verslo
paslaugų sektorius: i)
rinkodaros ir reklamos; ii) infrastruktūros objektų valdymo; iii)
techninių ir inžinerinių paslaugų ir iv) dizaino. Ypatingas dėmesys bus skirtas ES verslo paslaugų
ir gamybos sektorių sąsajoms, taip pat pastangoms kurti neprivalomus
Europos standartus, kurie gali pagerinti paslaugų kokybę ir
paslaugų, kurias teikia skirtingų valstybių narių
paslaugų teikėjai, palyginamumą. Veiksmai 2012 m. Komisija priims Europos
mažmeninės prekybos veiksmų planą, kuriame bus išdėstyta
šiam sektoriui skirta ES strategija. Siekdama iki 2012 m. rudens išnagrinėti
šio konkretaus sektoriaus trūkumus, Komisija sukurs su verslu
susijusių paslaugų klausimams nagrinėti skirtą aukšto lygio
grupę. 7. Antros kartos vieno langelio sistemų kūrimas Vieno langelio sistemos skirtos palengvinti
veiklos sąlygas paslaugų teikėjams, kuriems taip suteikiama
galimybė vienoje vietoje gauti visą reikiamą informaciją ir
galimybė internetu atlikti visas reikiamas administracines
procedūras. Be to, taip
užtikrinama, kad paslaugas norintiems pirkti gavėjams būtų
lengviau priimti pagrįstus sprendimus. Vieno langelio sistemose jiems suteikiama svarbiausia informacija,
tokia kaip kompetentingų institucijų kontaktiniai duomenys, ir
nurodomos teisės gynimo priemonės, kuriomis paprastai galima
pasinaudoti kilus ginčui. Tačiau vieno langelio sistemose
vartotojai labai nevienodai informuojami apie taisykles, taikomas pagrindiniams
paslaugų sektoriams. Daugelyje vieno langelio sistemų
informacija teikiama bent viena užsienio kalba – tai tikrai naudinga
paslaugų teikėjams. Tačiau
daugelio administracinių procedūrų dar negalima atlikti
internetu, ir net kai tokia galimybė užtikrinama nacionaliniu lygmeniu,
klientams iš užsienio ji dažnai neprieinama. Būtina šalinti šiuos trūkumus ir
užtikrinti, kad vieno langelio sistemos būtų naudingos vartotojams. Tai reiškia, kad valstybės narės dar
turi įveikti didelius sunkumus, susijusius su tolesniu procedūrų
paprastinimu ir racionalizavimu, geresniu administracinių
procedūrų integravimu ir reikiamu techniniu pritaikymu, visų
pirma siekiant užtikrinti tarpvalstybinę prieigą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad įmonės
būtų informuojamos apie vieno langelio sistemas ir jų
naudą. Veiksmai Valstybės narės privalo užtikrinti, kad
jų vieno langelio sistemos kuo greičiau atitiktų visus
Paslaugų direktyvos reikalavimus. Iki 2014 m. pabaigos Komisijos padedamos
valstybės narės skatinamos parengti antros kartos vieno langelio
sistemas, kurios turėtų būti 1) pritaikytos atlikti visas verslo
gyvavimo ciklo procedūras, 2) daugiakalbės ir 3) tinkamesnės
naudotis. Komisija susitars su
valstybėmis narėmis dėl antros kartos vieno langelio
sistemų kriterijų ir tuo tikslu sudarys „Vieno langelio sistemų
chartiją“. Komisija 2013 m. pradės informavimo
kampaniją apie vieno langelio sistemas, koordinuos veiksmus su
valstybėmis narėmis, kad pagerintų vieno langelio sistemų
internetines funkcijas, įtrauks verslo organizacijas, kad įmonės
būtų geriau informuojamos apie vieno langelio sistemas, ir toliau
skatins naudotis jų paslaugomis. III.
Išvados Paslaugos – svarbi Europos ekonomikos varomoji
jėga. Labiau integruota ir
geriau veikianti paslaugų bendroji rinka yra labai svarbi siekiant
užtikrinti ES ekonomikos atsigavimą. Visos valstybės narės padarė
didelę pažangą Paslaugų direktyvos įgyvendinimo srityje. Jos pašalino daugelį nepagrįstų
kliūčių ir atnaujino paslaugoms taikomas reguliavimo sistemas. Tai paskatins ES ekonomikos augimą. Tačiau augimui ir darbo vietų
kūrimui paslaugų sektoriuje vis dar trukdo įvairios
kliūtys. Spartesnis augimas
įmanomas, jei būtų išnaudojamos visos Paslaugų direktyvos
teikiamos galimybės. Remdamiesi Komunikatu dėl geresnės
bendrosios rinkos valdysenos, savo pastangas turėtume sutelkti į tai,
kad jau esamos priemonės būtų naudojamos geriau. Šiuo komunikatu siūloma, kaip kuo geriau
išnaudoti ekonominį Paslaugų direktyvos poveikį, visų pirma
didelės ekonominės svarbos paslaugų sektoriuose. –
Valstybės narės turėtų siekti
platesnio užmojo tikslų įgyvendinant Paslaugų direktyvą. Turėtų būti išsamiai
įvertintas visų likusių kliūčių ekonominis
poveikis. –
Komisija pateikė pasiūlymą
atnaujinti profesinių paslaugų judumo teisinę sistemą;
valstybės narės jį turėtų sparčiai priimti. –
Bendroji rinka turi būti naudinga vartotojams. Įmonės neturėtų jos dirbtinai
skaidyti ir taip daryti žalą paslaugų gavėjams. –
Kitų bendrosios rinkos priemonių,
tokių kaip Direktyva dėl profesinių kvalifikacijų
pripažinimo, Elektroninės komercijos direktyva ir Paslaugų direktyva,
taikymas turėtų būti suderintas. Kai būtina, Sąjungos teisės aktai turėtų
būti atnaujinti, siekiant patenkinti konkrečius paslaugų
sektoriaus poreikius ir užtikrinti, kad teisinė sistema būtų
veiksminga ir paslaugų teikėjams, ir gavėjams. –
Valstybės narės turėtų kurti
vieno langelio sistemas, kad jos taptų visavertėmis e. valdžios
priemonėmis, atitinkančiomis paslaugų teikėjų ir
gavėjų poreikius. Tam būtinas visų Europos
institucijų ir valstybių narių politinis įsipareigojimas
reikiamus veiksmus įgyvendinti per nurodytą laiką. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis
narėmis, kad užtikrintų augimą ir darbo vietų
kūrimą paslaugų sektoriuje, ir Metinėje augimo apžvalgoje
atidžiai stebės daromą pažangą. 1 priedas. Paslaugų sektoriams
taikomi ES teisės aktai
|| Pagrindiniai sektoriai, kuriems taikoma Paslaugų direktyva (2006/132/EB) || · Verslo paslaugos, įskaitant profesionalias paslaugas (teisininkai, architektai, apskaitininkai, mokesčių konsultantai, konsultavimo agentūros, patentų agentai, sertifikavimo tarnybos, sporto tarpininkai, menininkų vadybininkai, įdarbinimo agentūros, vertėjai žodžiu, veterinarai, matininkai ...) · Statybos paslaugos ir amatai · Mažmeninė prekyba · Nekilnojamasis turtas · Turizmas (viešbučiai, restoranai, kavinės, kelionių agentai, gidai ...) · Privatus švietimas Paslaugų sektoriai || Pagrindiniai sektoriui taikomi ES teisės aktai Energija || Gamtinių dujų vidaus rinka · 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB Elektros energijos vidaus rinka · 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (Tekstas svarbus EEE) Dujų vidaus rinka · 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (Tekstas svarbus EEE) Finansinės paslaugos || Finansinių paslaugų veiksmų planas ir kiti susiję dokumentai (Direktyva 2006/43/EB, Direktyva 2006/46/EB, Direktyva 2007/63/EB, Direktyva 2007/44/EB, Direktyva 2009/14/EB, Direktyva 2007/36/EB, Direktyva 2007/64/EB, Direktyva 2009/111/EB, Direktyva 2009/44/EB, Direktyva 2010/76/ES, Direktyva 2009/49/EB, Direktyva 2011/61/ES, Direktyva 2011/89/ES) Sveikatos priežiūra || · 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo · 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo Pašto paslaugos || · Direktyva 97/67/EB · Direktyva 2002/39/EB · Direktyva 2008/06/EB Telekomunikacijos || · 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis su pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos su pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/140/EB 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/140/EB 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/24/EB ir Direktyva 2009/136/EB Transportas || Kelių transportas · 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių · 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių · 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 Jūrų transportas · 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms · 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) Geležinkelio transportas · 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, OL L 237, 1991 8 24, p. 25. · 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo Oro transportas · 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių · 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką Vidaus vandenų navigacija Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1356/96 dėl bendrųjų taisyklių, taikytinų prekių ar keleivių vežimui vidaus vandenų keliais tarp valstybių narių, siekiant užtikrinti laisvę teikti tokias transporto paslaugas · Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3921/91, nustatantis sąlygas, pagal kurias vežėjai nerezidentai gali vežti krovinius arba keleivius valstybės narės vidaus vandens keliais || Sektoriai, kuriems antriniai ES teisės aktai netaikomi || · Azartiniai lošimai · Veikla, susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu (kaip apibrėžta Sutarties 51 straipsnyje) · Privačios apsaugos paslaugos · Notarai, teismo antstoliai · Taksi ir uostų paslaugos II priedas. Iniciatyvų
sąrašas su įgyvendinimo laikotarpiu Politikos sritys || Veiksmai || Įgyvendinimas 1. Visiškas nesitaikstymas su įsipareigojimų nevykdymu || Ø Valstybės narės užtikrina, kad jų teisės aktai visiškai atitiktų Paslaugų direktyvą. Ø Komisija visiškai nesitaiksto su pažeidimais ir taiko pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ypač prioritetiniuose sektoriuose. || nedelsiant nedelsiant 2. Kuo didesnio Paslaugų direktyvos ekonominio poveikio užtikrinimas || Ø Komisija su valstybėmis narėmis imasi tarpusavio vertinimo, kad pakartotinai įvertintų konkrečius prioritetinių sektorių teisės aktus. Ø Valstybės narės pašalina visus likusius nepagrįstus ar neproporcingus apribojimus ir įvertina pagrįstų reikalavimų pašalinimo ekonominę naudą. Ø Veiksmai, kurių valstybės narės turi imtis pirmiausiai, atsispindi per Europos semestrą pateiktose šalims skirtose rekomendacijose. Ø Valstybės narės aktyvina pastangas, kad būtų geriau naudojamasi Vidaus rinkos informacinė sistema. Ø Komisija palaiko ryšius su draudimo sektoriumi, kad būtų užtikrintas reikiamas paslaugų teikėjų draudimas, įskaitant jų veiklos kitose valstybėse narėse draudimą. Ø Komisija įvertina padarytą pažangą ir svarsto įvairius sprendimus, įskaitant galimybę pasiūlyti priimti teisės aktą, jei reikia. || pradžia 2012 m. rezultatus vertinimas – 2013 m. viduryje nedelsiant (nuo 2012 m.) nedelsiant nedelsiant Iki 2013 m. pabaigos 3. Profesinių paslaugų reguliavimo sistemos atnaujinimas || Ø Europos Parlamentas ir Taryba priima pasiūlymą atnaujinti Profesinių kvalifikacijų direktyvą. Ø Komisija padeda valstybėms narėms įgyvendinti šalims skirtas rekomendacijas dėl profesinių paslaugų (2013 m. Europos semestro dalis). Ø Komisija pateikia komunikatą, kad būtų lengviau abipusiškai vertinti reglamentuojamas profesijas. || Iki 2012 m. pabaigos 2012 - 2013 2013 m. 4. Pastangos užtikrinti, kad Paslaugų direktyva būtų naudinga vartotojui || Ø Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama nediskriminavimo sąlyga. Ø Komisija siūlo imtis tikslinių veiksmų stebėti direktyvos nuostatų taikymą ir imtis reikiamų priemonių, kai nustatoma trūkumų. Ø Komisija pateikia papildomą konkrečią rekomendaciją dėl 20 straipsnio. Ø Komisija bendradarbiauja su įmonėmis, siekdama užtikrinti, kad vartotojai galėtų įsigyti paslaugų kitoje šalyje. Ø Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija per informavimo kampaniją – vieną iš Europos piliečių metų iniciatyvų – informuoja vartotojus apie jų bendrosios rinkos teises pagal Paslaugų direktyvą. || nedelsiant 2013 m. vidurys. 2013 m. pabaiga nedelsiant pažanga vertinama 2013 m. viduryje 2013 m. 5. Veiksmai siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės veiktų vietoje || Ø Valstybės narės užtikrina, kad jų teisės aktai ir procedūros visiškai atitiktų Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą. Ø Komisija griežtai užtikrina šių direktyvų vykdymą ir prireikus taiko pažeidimo nagrinėjimo procedūras. || nedelsiant nedelsiant 6. Konkrečių sektorių poreikiai 6.1 Specializuotų paslaugų pripažinimas 6.2 Vartotojų apsaugos teisės aktai – geresnis suderinimas tam tikruose sektoriuose 6.3 Mažmeninės ir verslo paslaugos. Konkrečios iniciatyvos || Ø Komisija užtikrina visapusišką Sutartyje numatytų laisvių poveikį ir siekia, kad į būsimus sektoriams skirtų teisės aktų, kuriais bus nustatoma leidimų išdavimo specializuotas paslaugas teikiantiems ekspertams tvarka, pasiūlymus būtų dažniau įtraukiamos pripažinimo sąlygos. Ø Valstybės narės visapusiškai įgyvendina ES teisės aktus, kuriais reikalaujama priimti ekspertus iš kitų valstybių narių, ir naudojasi Vidaus rinkos informacine sistema, siekdamos užtikrinti, kad būtų lengviau įvertinti atitiktį reikalavimams kitose valstybėse narėse. Ø Taikant, be kita ko, ES standartizavimo mechanizmus (CEN), techniniai standartai toliau derinami srityse, kuriose ES teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi. Ø Būsimuose ES vartotojų apsaugos teisės aktuose Komisija, kai tinkamai, siekia užtikrinti geresnį suderinimą. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų bendromis pastangomis siekti minėto tikslo, kad būtų išnaudojamos visos bendrosios rinkos teikiamos galimybės. Ø Komisija peržiūri Kelionių paketų direktyvą. Ø Komisija bendradarbiauja su valstybių narių atsakingomis institucijomis, siekdama užtikrinti, kad ES vartotojų acquis būtų įgyvendinamas darniai ir visapusiškai, tinkamai atsižvelgiant bendrosios rinkos teises ir taisykles. Ø Komisija priima Europos mažmeninės prekybos veiksmų planą, kuriame išdėstyta šiam sektoriui skirta ES strategija. Ø Siekdama išnagrinėti su verslu susijusių paslaugų sektoriaus trūkumus, Komisija kuria su šiomis paslaugomis susijusiems klausimams nagrinėti skirtą aukšto lygio grupę. || priimant būsimus sprendimus nedelsiant iki šiol priimant būsimus sprendimus 2012 m. 2013 m. pradžia 2012 m. 2012 m. ruduo. 7. Antros kartos vieno langelio sistemų kūrimas || Ø Valstybės narės užtikrina, kad jų teisės aktai visiškai atitiktų Paslaugų direktyvą. Ø Valstybės narės kuria antros kartos vieno langelio sistemas, kurios yra 1) pritaikytos atlikti visas verslo gyvavimo ciklo procedūras, 2) daugiakalbės ir 3) tinkamesnės naudotis. Komisija susitars su valstybėmis narėmis dėl antros kartos vieno langelio sistemų kriterijų ir tuo tikslu sudarys „Vieno langelio sistemų chartiją“. Ø Komisija pradeda informavimo kampaniją apie vieno langelio sistemas, koordinuoja veiksmus su valstybėmis narėmis, kad pagerintų vieno langelio sistemų internetines funkcijas, įtraukia verslo organizacijas, kad įmonės būtų geriau informuojamos apie vieno langelio sistemas, ir toliau skatina naudotis jų paslaugomis. || nedelsiant 2012–2014 m. 2013 m. [1] Komisijos tyrimas „Ekonominis Paslaugų direktyvos poveikis – pirmas vertinimas po įgyvendinimo“, paskelbtas
http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/economic_paper/2012/index_en.htm. [2] 2,6 % sudaro pirmiau minėtas
papildomas 0,8 % ES BVP prieaugis, taip pat papildomas BVP prieaugis (iki 1,8 %),
kurį būtų galima pasiekti taikant platesnio užmojo
scenarijų, pagal kurį valstybės narės panaikintų
beveik visus apribojimus. [3] 2012 m. sausio 30 d. Europos
Vadovų Tarybos narių pareiškimas. [4] Komisijos tarnybų darbinis
dokumentas „Išsami informacija apie Direktyvos 2006/123/EB dėl
paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimą“; Komisijos tarnybų
darbinis dokumentas „Paslaugų vidaus rinkos (statybų, verslo
paslaugų ir turizmo) veiksmingumo patikrų rezultatai“. [5] COM(2012) 299 Stabilumo,
ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai, 2012 m.
gegužės 30 d. [6] Komisijos tarnybų darbinis
dokumentas „Išsami informacija apie Direktyvos 2006/123/EB dėl
paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimą“. [7] 2012 m. kovo mėn. Europos
Vadovų Tarybos išvados. [8] COM(2012) 299, 2012 m.
gegužės 30 d. [9] Išsamiau žr. Komisijos darbinį dokumentą, skirtą parengti
rekomendacijas dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus
rinkoje 20 straipsnio 2 dalies taikymo. [10] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas
„Paslaugų vidaus rinkos (statybų, verslo paslaugų ir turizmo)
veiksmingumo patikrų rezultatai“. [11] Europos vartotojų darbotvarkė
pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti, COM(2012) 225 final. [12] Mažmeninės prekybos stebėsenos
ataskaita „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir
sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“, COM(2010) 355. [13] 2011 m. birželio 1 d. Europos
Parlamento ataskaita dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės
mažmeninės prekybos rinkos (2010/2109(INI).