KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl tarpvyriausybinio susitarimo dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) 2014–2020 m. veiklos sudarymo /* COM/2012/0218 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl tarpvyriausybinio susitarimo
dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) 2014–2020 m.
veiklos sudarymo (Tekstas svarbus EEE) 1. Įvadas GMES programos tikslas – vystyti aukštos
kokybės Europos Žemės stebėsenos pajėgumus. Tarptautiniams
ES partneriams aktyviai investuojant į tokius pajėgumus, koordinuotas
ES atsakas tampa ypač svarbus. GMES paslaugos bus naudingos daugeliui Europos
politikos sričių. Programa taip pat suteikia reikšmingas ekonomikos
augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, atitinkančias pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. GMES programos ateitis. Esama padėtis Komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“[1]
Komisija, atsižvelgdama į ribotas galimybes finansuoti tokį didelio
masto projektą iš ES biudžeto, pasiūlė Europos Žemės
stebėsenos programą (toliau – GMES) finansuoti ne pagal
daugiametę finansinę programą (toliau – DFP). Tačiau Komisija
tvirtai įsipareigojusi sėkmingai įgyvendinti GMES ir
atsižvelgdama į tai 2011 m. lapkričio mėn. ji
priėmė komunikatą[2],
kuriame išdėstyti pagrindiniai aspektai, pagal kuriuos apibrėžiamas
tinkamas GMES programos valdymas ir ilgalaikis finansavimas nuo 2014 m. Konkrečiai, Komisija siūlo
įkurti specialų GMES fondą, kuris būtų finansuojamas
visų 27 ES valstybių narių finansiniais įnašais,
nustatytais pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), pagal
modelį, panašų į Europos plėtros fondo. Taryboje susitinkančios
ES valstybės narės šiuo tikslu turės sudaryti
tarpvyriausybinį susitarimą. Komisijai turėtų būti
suteikti įgaliojimai valdyti fondą. 2012 m. vasario 16 d. Europos
Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl GMES ateities, kurioje
nurodyta, kad teikiama pirmenybė finansuoti GMES pagal DFP. Dėl
komunikato taip pat diskutuota Taryboje, ypač finansavimo iš
tarpvyriausybinio fondo klausimu, bet nepriimta jokių išvadų. Su vėlavimu susijusi rizika Nuo programos pradžios 1998 m. GMES
neviršijo numatytų išlaidų ir nebuvo reikšmingo vėlavimo.
Tačiau galimas veiklos nutraukimas būtų žalingas naudotojams,
sukeltų riziką iki šiol padarytoms investicijoms ir sumažintų
pasitikėjimą programa. Be to, dėl to būtų viršytos
išlaidos. Prieš pradedant veiklos etapą dėl GMES
paslaugų gauta didelė nacionalinių ir regioninių
investicijų sinergija. Nuo 2012 m. pradžios veikia dvi GMES
paslaugos: GMES sausumos paviršiaus stebėsenos paslauga ir GMES greitojo
reagavimo paslauga, kuriomis šiuo metu naudojasi atitinkamos naudotojų bendruomenės.
Nutraukus šių paslaugų teikimą atsirastų svarbus
informacijos trūkumas ir būtų daromas neigiamas poveikis
naudotojų veiklai. Tai būtų pastebima ir kitų prieš
veiklą teikiamų GMES paslaugų, kaip antai GMES jūros ir
atmosferos stebėsenos paslaugų, arba tebevystomų paslaugų –
GMES saugumo ir klimato kaitos paslaugų, atveju. Šiuo atžvilgiu dabartinis
netikrumas dėl parengiamojo veiklos etapo jau dabar trukdo
suinteresuotųjų šalių – civilinės apsaugos, aplinkos
apsaugos ar mokslinės bendruomenės bei privačių
bendrovių, ypač antrines paslaugas teikiančių MVĮ –
įsipareigojimams. Dėl veiklos etapo netikrumo gali kilti
sunkumų parengiant kosmoso komponentą, kurio pirmieji Sentinel
palydovai bus parengti paleisti 2013 m. 2012 m. balandžio mėn.
Europos kosmoso agentūros (ESA) taryba kėlė klausimą
dėl galimybės patvirtinti jų paleidimą nesant aiškumo
dėl veiklos ir būsimų institucinių susitarimų.
Atidėjus paleidimą būtų patiriamos didelės papildomos
išlaidos, ypač dėl palydovų saugojimo tinkamomis sąlygomis.
Be to, neseniai praradus ENVISAT[3],
kuris tarnavo ilgiau nei buvo numatyta, Sentinel duomenys tampa dar
skubiau reikalingi Europos naudotojams. Nors Komisijos pozicija dėl GMES
finansavimo ne pagal daugiametę finansinę programą nepakito, ji
tebėra įsipareigojusi remti valstybes nares sudarant reikiamą
tarpvyriausybinį susitarimą ir laiku parengti reikiamus GMES veiklos
reglamentus, kad būtų išvengta programos veiklos nutraukimo. Tarpvyriausybinio susitarimo sudarymas kartu
su reglamentu, kuriuo įgyvendinamas tas susitarimas, ir finansiniu
reglamentu šiek tiek užtruks. Kadangi jie turi būti priimti iki
2014 m. sausio 1 d., Komisija ragina valstybes nares nedelsiant
pradėti pasiregimą tarpvyriausybiniam susitarimui. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas vykstančioms
diskusijoms, šio komunikato priede įtrauktas išsamesnis pagrindinių
tarpvyriausybinio susitarimo aspektų projektas, kuriuo remiantis galima
vesti derybas. 2. GMES fondas 2011 m. lapkričio mėn.
komunikate2 Komisija patvirtino, kad didžiausia suma, kurios reikia
GMES veiklai finansuoti 2014–2020 m., yra 5 841 mln. EUR palyginamosiomis
kainomis. Iki šiol nagrinėtos trys GMES finansavimo
sprendimo galimybės, visais atvejais nuo 2014 m. neįtraukiant
finansinės programos lėšų: specialus GMES fondas (panašus į
Europos plėtros fondo taikomą modelį), glaudesnio
bendradarbiavimo galimybė (bendradarbiautų šia programa labiausiai
suinteresuotos valstybės narės) ir, galiausiai, pramonės
sektoriaus dalyvavimo galimybė – šiuo atveju atsakomybe ir finansavimo
našta būtų pasidalyta su susijusiais ekonominės veiklos
vykdytojais. Komisija taip pat nurodė, kad vertinime ji neteikia
pirmenybės pastariesiems dviems būdams, nes, pirma, dėl
glaudesnio bendradarbiavimo kiltų grėsmė programos sąsajoms
su ES–27, ir, antra, „Galileo“ projekto įgyvendinimo patirtis jau
parodė, kad artimuoju laikotarpiu būtų sunku pritraukti ir
išlaikyti privatųjį sektorių ir tai neatitiks programos siekinio
teikti naudą visuomenei. Dėl šių priežasčių
Komisija pasiūlė sudaryti specialų GMES fondą. Šis fondas
būtų sudarytas iš visų 27 valstybių narių
įnašų. Nors šis sprendimas galiausiai tenka išimtinei valstybių
narių kompetencijai, Komisija ragina visas valstybes nares kartu dėti
pastangas, kad būtų užtikrintas ir konsoliduotas GMES programos europinis
pamatas. Taryboje susitinkančios visos ES
valstybės narės šiuo tikslu turėtų sudaryti
tarpvyriausybinį susitarimą. Pagrindiniai tokio susitarimo aspektai
yra išsamiau pateikti šio komunikato priede. Tarpvyriausybiniame susitarime būtų
nurodyti visų 27 ES valstybių narių finansiniai įnašai,
pagrįsti jų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP)
2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Susitarimu
būtų sudaroma GMES taryba, pagrindinė fondo priežiūros
institucija, kurios svarbiausios užduotys – priimti bendrą biudžetą,
patvirtinti biudžeto vykdymą ir praeitų metų ataskaitas,
patvirtinti bet kokio susitarimo su valstybėmis narėmis,
trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis vyriausybinėmis ir
nevyriausybinėmis organizacijomis arba valstybių narių
nacionalinėmis organizacijomis sudarymą. Siekiant užtikrinti programos
tęstinumą, iki kol susitarimą ratifikuos visos 27 valstybės
narės kai kurios GMES fondo nuostatos turėtų būti
pradėtos taikyti laikinai nuo 2014 m. sausio 1 d. 3. GMES fondo įgyvendinimas Tarpvyriausybinis susitarimas yra pirmasis
GMES programos vystymo po 2013 m. etapas, kuris turėtų būti
plėtojamas pagal reglamente, kuriuo įgyvendinamas tas sprendimas,
išdėstytas vykdymo nuostatas. Reglamente dėl GMES veiklos
turėtų būti išdėstytos taisyklės, kuriomis
užtikrinama, jog ES ir jos valstybių narių politikos formuotojams bus
nenutraukiamai teikiami tikslūs ir patikimi duomenys bei informacija
aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir saugumo klausimais. Dėl GMES taip pat
turėtų padidėti ekonomikos stabilumas ir paspartėti
augimas, nes visą GMES informaciją ir stebėsenos duomenis bus
galima laisvai panaudoti komerciniais tikslais įvairiuose sektoriuose. Tokiame reglamente turėtų būti
išdėstytos GMES fondo administravimo, valdymo, vykdymo, apskaitos, audito
ir biudžeto įvykdymo taisyklės. Taryba ir Parlamentas
turėtų priimti Komisijos pasiūlytą reglamentą. Jame
taip pat turėtų būti nuostatos dėl GMES veiksmų
programavimo ir vykdymo, įskaitant susitarimų dėl
įgaliojimų perdavimo taisykles ir su sutarčių sudarymu ir
dotacijų suteikimu susijusias taisykles. Reglamente taip pat
turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, pagal kurias
Komisija galėtų pasitelkti trečiųjų šalių patirtį
GMES įgyvendinimo tęstinumui užtikrinti ir stebėsenai atlikti. Siekiant užtikrinti GMES ilgalaikiškumą
svarbu, kad pasirinkus bet kurią iš struktūrų GMES programa
turėtų tinkamus veiklos pajėgumus, t. y. išteklius ir
praktinę patirtį, bei tinkamus teisinius pajėgumus jais
pasinaudoti ir įgyvendinti GMES veiklą siekiant programos tikslų
bei atsižvelgiant į naudotojų lūkesčius. 4. Išvados Atsižvelgdama į laiką,
būtiną pasirengti veiklos etapui, ir veiklos nutraukimo riziką
Komisija: –
ragina valstybes nares inicijuoti būtinas
priemones, kad būtų galima laiku priimti tarpvyriausybinį
susitarimą ir reglamentą dėl GMES programos veikimo, ir –
patvirtina įsipareigojimą remti valstybes
nares šiame procese. Priedas Pagrindiniai
TARPVYRIAUSYBINIO SUSITARIMO dėl
Europos Žemės stebėsenos programai (GMES) 2014–2020 m. skirto
tarpvyriausybinio fondo įsteigimo projekto
aspektai Valstybių narių
vyriausybių atstovai, susitikę Taryboje dėl Europos Žemės
stebėsenos programos (GMES) finansavimo 2014–2020 m., EUROPOS SĄJUNGOS
VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI, SUSITIKĘ TARYBOJE, kadangi: (1) [ …]; (2) [ …]; (3) [ …], SUSITARĖ: GMES fondo įsteigimas 1. Šiuo susitarimu
valstybės narės įsteigia bendrą fondą, skirtą
Europos Žemės stebėsenos programai, vadinamai GMES, finansuoti
(toliau – GMES fondas). 2. Iš GMES fondo finansuojama
visa GMES programos veikla ir veiksmai. Tuo tikslu gali būti taikomos
visos finansavimo priemonės, reikalingos arba tinkamiausios GMES tikslams
pasiekti. 3. Priimamas GMES fondo
reglamentas, kuriame būtų išdėstytos GMES fondo administravimo,
valdymo, vykdymo, apskaitos, audito ir biudžeto įvykdymo taisyklės.
Taryba ir Parlamentas priima Komisijos pasiūlytą reglamentą. 4. Tame reglamente
išdėstomos nuostatos dėl GMES fondo veiklos ir GMES veiksmų
programavimo ir vykdymo, įskaitant taisykles dėl įgaliojimų
suteikimo Komisijai, susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo su
agentūromis, veikiančioms pagal Sąjungos teisės aktus,
Bendrijų įsteigtomis įstaigomis ir kitomis specializuotomis
Sąjungos įstaigomis bei nacionalinėmis arba tarptautinėmis
viešojo sektoriaus įstaigomis arba pagal privatinę teisę
veikiančiomis įstaigomis, teikiančioms viešąsias paslaugas,
taisykles ir su sutarčių sudarymu ir dotacijų suteikimu
susijusias taisykles. 5. Be to, reglamente
išdėstyti valstybių narių kontrolės ir audito
įsipareigojimai įgyvendinant biudžetą ir susijusius
įsipareigojimus. Jame taip pat išdėstyti kiekvienos įstaigos,
kuriai suteikti biudžeto valdymo įgaliojimai, įsipareigojimai ir
išsamios taisyklės, susiję su tų įstaigų išlaidų
dalimi. Priežiūra ir valdymas 6. GMES
fondą prižiūri iš kiekvienos valstybės narės skirtų
atstovų (po vieną atstovą) sudaryta GMES taryba, kuriai
pirmininkauja Komisija. 7. Komisija atsakinga už GMES
fondo valdymą. Komisija atsakinga už GMES tarybos patvirtinto biudžeto
finansinį įgyvendinimą ir projektų bei programų
finansinį įgyvendinimą. 8. Komisija įgyvendina iš
GMES fondo finansuojamus veiksmus. Tuo tikslu ji gali skirti vykdymo užduotis (a)
pagal Sąjungos teisės aktus
veikiančioms agentūroms; (b)
Bendrijų įsteigtoms įstaigoms ir
kitoms specializuotoms Sąjungos įstaigoms, jei tai atitinka
kiekvienos įstaigos užduotis, kaip apibrėžta pagrindiniame akte; (c)
nacionalinėms arba tarptautinėms viešojo
sektoriaus įstaigoms, veikiančioms pagal privatinę teisę ir
teikiančioms viešąsias paslaugas suteikiant tinkamas finansines
garantijas ir laikantis reglamente, kuriuo įgyvendinamas šis susitarimas,
nurodytų sąlygų. 9. Tačiau tai atlikdama
Komisija negali perduoti įgaliojimų, kurie jai suteikti pagal
Sutartis arba šį susitarimą, tais atvejais, kai jie yra susiję
su labai svarbiais politiniais sprendimais. 10. Neteisėtai
išmokėtoms sumoms susigrąžinti Komisijos sprendimai įgyvendinami
pagal SESV 299 straipsnį. GMES taryba 11. Kvalifikuota
balsuojančių narių balsų dauguma, t. y. dviem
trečdaliais narių balsų, GMES tarybai suteikiami
įgaliojimai: (a)
priimti bendrą biudžetą ir patvirtinti
biudžeto įvykdymą bei praėjusių metų ataskaitas, kartu
su GMES fondo turto ir įsipareigojimų balansu, atsižvelgiant į
išorės auditoriaus ataskaitą; (b)
nuspręsti dėl bet kokių
programų finansavimo priemonių, įskaitant tam skirtas finansines
priemones; (c)
nuspręsti dėl trečiųjų
šalių prisijungimo sąlygų; (d)
patvirtinti bet kokio susitarimo su
valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis
vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis arba
valstybių narių nacionalinėmis organizacijomis sudarymą. 12. Paprasta
balsuojančių narių balsų dauguma GMES tarybai suteikiami
įgaliojimai: (a)
nuspręsti dėl metinių valstybių
narių įnašų į GMES fondą; (b)
skirti auditorius ir nuspręsti dėl
jų kadencijos trukmės; (c)
priimti savo veiklos taisykles; (d)
priimti rekomendacijas valstybėms narėms
dėl šio susitarimo pakeitimų; (e)
imtis visų su tinkamu GMES fondo veikimu
susijusių valdymo priemonių, kurios nesuteiktos Komisijai. 13. GMES taryba valstybėms
narėms vienbalsiai pritariant nusprendžia dėl valstybės
narės neįtraukimo, tokio neįtraukimo sąlygų bei GMES
fondo panaikinimo arba likvidavimo. 14. Kiekvienos valstybės
narės balsų skaičius GMES taryboje proporcingas jos įnašui
į GMES fondą. Tačiau valstybė narė neturi balsų
GMES taryboje, jei einamaisiais finansiniais metais jos nesumokėtų
įnašų suma viršija numatytą jos įnašų sumą.
Susilaikančios valstybės narės laikomos nebalsuojančiomis. 15. Bendras balsų
skaičius – 999, jis paskirstomas kaip nurodyta toliau: Valstybė narė || Balsai Belgija || 29 Bulgarija || 3 Čekija || 12 Danija || 19 Vokietija || 203 Estija || 1 Airija || 12 Graikija || 17 Ispanija || 85 Prancūzija || 157 Italija || 126 Kipras || 1 Latvija || 2 Lietuva || 2 Liuksemburgas || 3 Vengrija || 8 Malta || 1 Nyderlandai || 48 Austrija || 24 Lenkija || 29 Portugalija || 14 Rumunija || 10 Slovėnija || 3 Slovakija || 6 Suomija || 15 Švedija || 31 Jungtinė Karalystė || 138 Iš viso || 999 16. GMES taryba gali suteikti
Komisijai mandatą prisiimti kitas reikiamas kompetencijas, ne tik valdymo
įgaliojimus, užduotį siekti GMES tikslų ir atšaukti bet
kokį tokį įgaliojimą. GMES fondo sudėtis 17. GMES fondą sudaro 5 841
mln. EUR, 2011 m. kainomis, kuriuos skiria valstybės narės pagal
jų bendrąsias nacionalines pajamas, ir jis skirtas 2014 m. sausio
1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui. Pirmaisiais veiklos
metais valstybės narės iki 2013 m. rugsėjo 30 d. skiria
tokias lėšas: Valstybė narė || Įnašo dalis || 2014 m. įnašas EUR[4] Belgija || 2,93 % || 24 451 749 Bulgarija || 0,31 % || 2 573 644 Čekija || 1,25 % || 10 398 781 Danija || 1,91 % || 15 917 693 Vokietija || 20,34 % || 169 693 249 Estija || 0,13 % || 1 056 893 Airija || 1,23 % || 10 304 449 Graikija || 1,72 % || 14 378 433 Ispanija || 8,49 % || 70 851 816 Prancūzija || 15,72 % || 131 203 971 Italija || 12,55 % || 104 702 411 Kipras || 0,14 % || 1 183 430 Latvija || 0,16 % || 1 294 145 Lietuva || 0,24 % || 2 004 516 Liuksemburgas || 0,33 % || 2 757 700 Vengrija || 0,79 % || 6 553 633 Malta || 0,05 % || 425 091 Nyderlandai || 4,81 % || 40 095 555 Austrija || 2,38 % || 19 861 219 Lenkija || 2,92 % || 24 377 945 Portugalija || 1,36 % || 11 329 104 Rumunija || 1,04 % || 8 681 881 Slovėnija || 0,28 % || 2 363 824 Slovakija || 0,55 % || 4 616 893 Suomija || 1,50 % || 12 521 438 Švedija || 3,06 % || 25 492 378 Jungtinė Karalystė || 13,82 % || 115 336 728 Iš viso || 100 % || 834 430 583 18. GMES taryba nusprendžia
dėl valstybių narių metinio įnašo kiekvieniems vėlesniems
metams koregavimo pagal peržiūrėtą perskirstymo koeficientą
atsižvelgdama į atitinkamas valstybių narių bendrąsias
nacionalines pajamas. Komisija vykdo koregavimo sprendimą, kuris
įgyvendinamas pagal SESV 299 straipsnį. Gavę pranešimą
apie koregavimo sprendimą valstybės narės įsipareigoja
sumokėti mokėtinas sumas iki rugsėjo 30 d. 19. GMES fondo finansiniai asignavimai
po 2020 m. gruodžio 31 d. nebetaikomi, nebent Europos Sąjungos
Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, vienbalsiai nusprendžia kitaip. Įnašai į GMES fondą 20. Kiekvienais metais Komisija
nustato ir GMES tarybai iki rugsėjo 30 d. praneša įsipareigojimus,
mokėjimus ir reikalavimų sumokėti mokėtinus įnašus
einamaisiais ir dvejais vėlesniais metais metinę sumą. 21. Šios sumos grindžiamos
pajėgumu veiksmingai sutelkti siūlomo lygio išteklius. 22. Gavusi Komisijos
pasiūlymą GMES taryba kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia
dėl įnašų metinės sumos ribos antriesiems metams po
Komisijos pasiūlymo (n+2) ir, neviršijant ankstesniais metais sutartos
ribos, dėl reikalavimų sumokėti įnašus metinės sumos
pirmiesiems metams po Komisijos pasiūlymo (n+1). 23. Jei atitinkamais finansiniais
metais įnašai neatitinka realių GMES poreikių, Komisija
pasiūlymus pakeisti įnašų sumas pateikia GMES tarybai, kuri
kvalifikuota dauguma priima sprendimą. 24. Reikalavimai sumokėti
įnašus negali viršyti ankstesnėse dalyse nurodytos ribos ir riba
negali būti padidinta, išskyrus atvejus, kai taip kvalifikuota dauguma
nusprendžia GMES taryba specialių poreikių atvejais esant
išskirtinėms arba nenumatytoms aplinkybėms. Šiuo atveju Komisija ir
GMES taryba užtikrina, kad įnašai atitinka numatytus mokėjimus. 25. Kiekvienais metais iki spalio
30 d. Komisija GMES tarybai praneša apskaičiuotus įsipareigojimus,
išmokas ir įnašus kiekvieniems vėlesniems metams. 26. Išsamios valstybių
narių įnašų mokėjimo taisyklės išdėstytos
reglamente, kuriuo įgyvendinamas šis susitarimas. Kiti GMES fondo ištekliai 27. Prie ES prisijungus naujai
valstybei narei įnašų pasiskirstymas pakeičiamas GMES tarybos
sprendimu. 28. Finansiniai ištekliai gali
būti koreguojami GMES tarybos sprendimu, priimtu kvalifikuota dauguma. 29. Bet kuri valstybė
narė gali nepažeisdama reglamente išdėstytų sprendimų
priėmimo taisyklių ir procedūrų teikti Komisijai
įnašus, skirtus GMES tikslams remti. Valstybės narės taip pat
gali bendrai finansuoti projektus arba programas pagal konkrečias
Komisijos, EIB arba bet kurios Sąjungos įstaigos arba organizacijos,
su kuria GMES fondas sudarė partnerystės sutartį arba kurioms
skirtos tam tikros įgyvendinimo užduotys, valdomas iniciatyvas. 30. Reglamente, kuriuo
įgyvendinamas šis susitarimas, įtraukiamos visos reikiamos nuostatos
dėl bendro GMES fondo finansavimo bei valstybių narių
įgyvendintos bendro finansavimo veiklos. 31. Valstybės narės iš
anksto praneša GMES tarybai apie savo įnašus. Su GMES fondu susiję veiksmai 32. GMES tarnybų veikla (a)
GMES tarnybų vykdomoji veikla –
globali sisteminė arba įprasta Žemės
posistemių stebėsenos ir planavimo regioninio ir pasaulinio lygmens
veikla, ypač apimanti jūrų aplinką, atmosferą ir oro
kokybę, globalines žemės ir klimato kaitos stebėsenos paslaugas; –
reikiama regioninė arba vietos veikla,
ypač apimanti ekstremalių situacijų valdymą, saugumą
ir paneuropines žemės stebėsenos paslaugas, Europoje arba už jos
ribų. (b)
Vystymo veikla, susidedanti iš esamų
paslaugų kokybės ir teikimo gerinimo, naujų paslaugų
aspektų vystymo ir įsisavinimo skatinimo; 33. Su kosmoso komponentu susijusi
veikla 34. Su kosmoso stebėsena
susijusi veikla: (a)
šiam tikslui skirtos kosmoso infrastruktūros
veikla (t. y. Sentinel misijų) (b)
prieiga prie trečiųjų šalių
misijų; (c)
duomenų sklaida; (d)
techninė pagalba Komisijai suvienijant
paslaugų duomenų reikalavimus; (e)
stebėsenos trūkumų nustatymas,
prisidedant prie naujų kosmoso misijų nustatymo. 35. Vystymo veikla: (a)
kosmoso infrastruktūros naujų dalių
vystymas ir įsigijimas; (b)
techninė pagalba Komisijai padedant kosmoso
infrastruktūros operatoriams perkelti paslaugų reikalavimus į
naujų kosmoso misijų specifikacijas; (c)
kosmoso veiklos vystymo koordinavimas,
įskaitant vystymą siekiant modernizuoti ir papildyti kosmoso
stebėsenos pajėgumus. 36. GMES tarnybų vykdomoji veikla
atliekant in situ stebėseną: (a)
in situ duomenų
teikimo GMES tarnyboms koordinavimas pagal ad hoc administracinius
susitarimus su in situ operatoriais; (b)
trečiosios šalies in situ tarptautinio
lygmens duomenų teikimo koordinavimas; (c)
techninės pagalbos teikimas perkeliant GMES
tarnybų duomenų reikalavimus į in situ stebėsenos
infrastruktūros ir tinklų specifikacijas; (d)
bendradarbiavimas su in situ operatoriais
stiprinant vystymo veiklos, susijusios su GMES stebėsenos pajėgumais,
nuoseklumą. Trečiųjų šalių dalyvavimas tarptautinėse
organizacijose 37. GMES taryba gali sudaryti
tarptautinius susitarimus su toliau išvardytomis trečiosiomis šalis,
įskaitant jų priėmimą į GMES fondą: (a)
Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)
šalimis, kurios yra EEE susitarimo susitariančiosios šalys, pagal EEE
susitarime išdėstytas sąlygas; (b)
šalimis kandidatėmis bei galimomis
kandidatėmis, įtrauktomis į stabilizacijos ir asociacijos
procesą, pagal su tomis šalimis sudarytus pagrindų susitarimus arba
asociacijos susitarimo protokolą, dėl bendrų tų šalių
dalyvavimo Sąjungos programose principų; (c)
Šveicarijos Konfederacija, kitomis
trečiosiomis šalimis, nenurodytomis 1 ir 2 dalyse, ir
tarptautinėmis organizacijomis pagal susitarimus, kuriuos Sąjunga
sudarė su tokiomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis
organizacijomis pagal SESV 218 straipsnį, kuriuose nurodomos
sąlygos ir išsamios dalyvavimo taisyklės. Priėmimas ir įsigaliojimas 38. Valstybės narės
Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriui praneša apie vidaus
procedūrų, reikalingų šiam susitarimui įsigalioti,
baigimą. 39. Šis susitarimas
įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio po to, kai
paskutinė iš valstybių narių praneš Europos Sąjungos
Tarybos Generaliniam sekretoriui apie vidaus procedūrų,
reikalingų šiam susitarimui įsigalioti, baigimą, dieną. 40. Šis susitarimas nustoja
galioti po 2020 m. gruodžio 31 d. ir po tos dienos negali būti prisiimami
jokie teisiniai ar finansiniai įsipareigojimai. 41. Nepažeidžiant to, kad
išdėstyta pirmiau, visi mokėjimai ir įsipareigojimai, susiję
su GMES fondo arba jo vardu prisiimtais įsipareigojimais iki 2020 m.
gruodžio 31 d. GMES fondo įvykdomi iki 2023 m. gruodžio
31 d. Po tos datos bet kokie likę įsipareigojimai atitenka
valstybėms narėms. 42. Europos Sąjungos Tarybos
Generalinis sekretorius yra šio susitarimo, kuris paskelbiamas Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje, depozitaras. TAI PALIUDYDAMI
pasirašiusieji Taryboje susitikę valstybių narių
vyriausybių atstovai pasirašė šį susitarimą. [1] COM (2011) 500 galutinis, 2011 6 29. [2] COM(2011) 831 galutinis, 2011 11 30. [3] ENVISAT yra ESA mokslinę misiją atliekantis
palydovas. Jis paleistas 2002 m. kartu su 10 priemonių. Tai
didžiausia civilinė Žemės stebėsenos misija. Numatytas jo
veikimo laikotarpis baigėsi jau 2007 m. [4] Šaltinis: 2012 m.
Eurostato duomenys.