TURINYS

1........... Įžanga............................................................................................................................ 3

2........... BVAS tinklas. naujausi teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai........................................ 3

2.1........ Teisinė sistema................................................................................................................ 3

2.2........ Naujausi institucinės sistemos pokyčiai............................................................................ 4

2.3........ BVAS sistema................................................................................................................ 4

2.4........ BVAS tinklui skirti ištekliai.............................................................................................. 6

2.5........ BVAS komitetas............................................................................................................ 6

3........... BVAS tinklas patobulintas, tačiau nuveikti reikia dar daug................................................ 7

3.1........ Ataskaitinio laikotarpio statistikos tendencijos.................................................................. 7

3.2........ Bendras vertinimas.......................................................................................................... 8

3.3........ BVAS tinklas – reikia nuveikti daugiau............................................................................ 9

4........... Kitos bendradarbiavimo sritys – Bendra veikla ir pareigūnų mainai................................. 10

4.1........ Bendra veikla ir pareigūnų mainai.................................................................................. 10

4.2........ Tarptautinis bendradarbiavimas..................................................................................... 11

5........... Išvados ir tolesni veiksmai............................................................................................. 11

5.1........ Išvados........................................................................................................................ 11

5.2........ Tolesni veiksmai........................................................................................................... 12

PRIEDAS.................................................................................................................................. 14

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) taikymo

1. Įžanga

Vidaus rinka tapo kasdienio prekes ir paslaugas įsigyjančių vartotojų gyvenimo dalimi. Kad galėtų visapusiškai pasinaudoti galimais šios rinkos pranašumais ir teikiamomis naujomis galimybėmis pasirinkimo, kokybės ir kainos atžvilgiu, pirkdami Europos vartotojai turi jaustis tikri, kad jų teisės yra apsaugotos. Tai ypač aktualu kalbant apie prekyba internetu vidaus rinkoje.

Šiuo tikslu 2004 m. buvo priimtas Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje[1] (toliau – reglamentas). Jame nustatyta sistema, kuria remdamosi vykdymo priežiūros institucijos valstybėse narėse gali glaudžiau bendradarbiauti, kad sparčiai ir veiksmingai užkirstų kelią vartotojų įstatymus pažeidžiančiai komercinei veiklai, kai vartotojai ir prekiautojai yra skirtingose šalyse. Įmonėms reglamentu garantuojamos vienodos galimybės ir užtikrinama, kad sukčiaujantys prekiautojai bus išstumti iš rinkos.

Pateikti šią ataskaitą reikalaujama pagal reglamento 21 straipsnį, kuriame nustatyta, kad reglamento taikymas vertinamas kas dvejus metus. Ši ataskaita apima 2009 ir 2010 m. Tai antroji dvimetė Komisijos ataskaita[2].

Ataskaitoje pateikiamas tiek Komisijos išdėstytas pokyčių vertinimas, tiek per pirmąjį 2011 m. ketvirtį Komisijai pateiktose nacionalinėse ataskaitose išdėstyti valstybių narių atsiliepimai. Joje daugiausiai dėmesio skiriama reglamentu įsteigto BVAS tinklo veiklai ir konkrečiai nagrinėjama, ar Komisijos 2009 m. dvimetėje ataskaitoje nustatyti trūkumai buvo sėkmingai pašalinti.

Šią ataskaitą reikia vertinti atsižvelgiant ir į vykstančius svarstymus, ar reglamentu sėkmingai įgyvendinamas užsibrėžtas tikslas – sustiprinti vartotojų ekonominių interesų apsaugą[3].

2. BVAS tinklas. naujausi teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai 2.1. Teisinė sistema

Reglamente nustatyti bendradarbiavimo mechanizmai taikomi tik reglamento priede nurodytų teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti.

Reglamentas priimtas 2004 m., tačiau vėliau buvo pateikta pasiūlymų dėl teisės aktų, ir reglamento priedas buvo keičiamas – iš esmės išplėstas teisės aktų sąrašas (pvz., 2009 m. lapkričio mėn. įtrauktas Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 13 straipsnis[4]). Pakeitimų taip pat padaryta pakeitus Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[5] taikymo sritį ir panaikinus Direktyvą 87/102/EEB dėl vartojimo kredito.

Siekdama išvengti galimo dviprasmiškumo dėl reglamento taikymo srities, 2010 m. Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą[6], kuriuo reglamento priedas pakeistas atsižvelgiant į visus nuo 2004 m. įvykusius pokyčius. Šis pasiūlymas priimtas 2001 m. rugsėjo 14 d. Visų pirma tai užtikrins teisinį aiškumą dėl naujos Direktyvos 2008/48/EB[7] dėl vartojimo kreditų sutarčių įtraukimo[8].

2.2. Naujausi institucinės sistemos pokyčiai

BVAS tinklą sudaro nacionalinės įgyvendinimo priežiūros institucijos, apie kurias valstybės narės praneša Komisijai. Šių institucijų sąrašas kasmet skelbiamas Oficialiajame leidinyje[9].

Pirmuosius dvejus veiklos metus valstybės narės dėjo daug pastangų, siekdamos galutinai sukurti BVAS tinklą, o nuo 2009 m. tinklo institucinė sistema apskritai sutvirtėjo.

Tinklui poveikio turėjo ir kai kurie iš minėtų reglamento priedo pakeitimų: 1) laukiant, kol bus priimtas iš dalies pakeistas reglamentas, laikinai neįtrauktos už Direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kreditų sutarčių įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos; 2) prisijungia naujos institucijos, apie kuria pranešta Komisijai, atsakingos už Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 13 straipsnio įgyvendinimą.

Visi kiti tinklo pakeitimai, apie kuriuos pranešta Komisijai (pvz., dėl ministrų pasikeitimo nacionaliniu lygmeniu), galėjo būti įgyvendinti nedarant tinklui neigiamo poveikio, išskyrus vieną valstybę narę, kuri praneša apie didelius vienos institucijos sunkumus ir vėlavimą nacionaliniu lygmeniu.

Atvejai, kai visiškai neprisijungiama prie tinklo naudojamos bendros kompiuterinės priemonės, dabar yra reti ir dažniausiai pasitaiko srityse, kuriose bendradarbiavimas nėra nuolatinis (pvz., Direktyvos 2001/83/EB 86–100 straipsnių įgyvendinimo priežiūra). Komisija toliau atidžiai stebi šiuos atvejus.

2.3. BVAS sistema

Viena pagrindinių BVAS tinklo dalių yra BVAS sistema – bendra kompiuterinė priemonė, kuria institucijos naudojasi keistis informacija.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija, padedant 2006 m. įsteigtai pagrindinių naudotojų grupei, stengėsi šią priemonę patobulinti ir padaryti patogesnę naudoti.

Baigtas išsamus su reglamento 9 straipsniu susijęs parengiamasis darbas, kuris turi būti atliktas prieš kuriant naujas informacinių technologijų funkcijas. Valstybėms narėms sutikus, šio straipsnio įgyvendinimas šia kompiuterine priemone atidėtas, siekiant įgyti pakankamai praktinės patirties patikrinimų, pirmosios bendros rinkos priežiūros ir BVAS tinklo vykdomos įgyvendinimo priežiūros veiklos srityse. 2012 m. įdiegus šias naujas funkcijas palengvės kelių institucijų vykdomos įgyvendinimo priežiūros veiklos koordinavimas.

Be kitų būsimų patobulinimų, naudotojai pasiūlė gerinti paieškos funkciją ir paversti BVAS sistemą daugiakalbiu įrankiu. Naudotojai taip pastebėjo, kad sistema reaguoja gana lėtai. Šį klausimą ištyrė Komisijos informacinių technologijų tarnybos ir dabar jis yra sprendžiamas.

Ataskaitiniu laikotarpiu dėmesio taip pat skirta duomenų apsaugos klausimams. Pagrindinė Komisijos užduotis buvo įgyvendinti daugumą rekomendacijų, kurias 2007 m. rugsėjo mėn. pateikė iš nacionalinių duomenų apsaugos institucijų sudaryta 29 straipsnio darbo grupė. Komisija 2010 m. parengė ir su valstybėmis narėmis aptarė atitinkamą sprendimą[10] ir rekomendaciją[11]. Šie dokumentai oficialiai priimti 2011 m. kovo 1 d. 2009 m. BVAS sistemoje buvo įdiegtos papildomos duomenų apsaugos priemonės, pavyzdžiui, įspėjimai naudotojams (iškylantieji pranešimai) pagrindiniuose darbo eigos etapuose.

Baigdama išankstinę patikrą šiuo laikotarpiu Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiavo su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (toliau – EDAPP). Pateiktoje nuomonėje[12] EDAPP patvirtina, kad reglamentu sukuriamas tvirtas teisinis keitimosi informacija pagrindas, ir palankiai vertina Komisijos pastangas įtraukti duomenų apsaugą kuriant kompiuterinę priemonę ir bendras tinklui nustatytas prašymų nagrinėjimo procedūras. Tačiau EDAPP rekomenduoja apsvarstyti galimybę sistemą toliau tobulinti.

Būtina neatidėliojant rasti tinkamą būdą iš duomenų subjektų gaunamiems prašymams dėl prieigos teisių nagrinėti ir į juos atsakyti. Sukurti tokį koordinavimo mechanizmą ypač sudėtinga. Pagrindinis uždavinys bus užtikrinti tinkamą teisės į privatumą bei asmens duomenų apsaugą ir būtinybės keistis informacija pagal reglamente nustatytą įgyvendinimo priežiūros ir tiriamojo bendradarbiavimo sistemą pusiausvyrą, siekiant išvengti ES vartotojų teisės aktų pažeidimų. Padėtį dar labiau sunkina tai, kad skirtingų valstybių narių nacionaliniai vartotojų ir duomenų apsaugos teisės aktai labai skiriasi.

Kitų EDAPP rekomenduotų veiksmų, pavyzdžiui, naujų informacinių technologijų funkcijų kūrimo, įgyvendinimas bus vertinamas antrajame etape, kai tinklo institucijos ir Komisija susitars dėl bendrų koordinavimo mechanizmų principų.

2.4. BVAS tinklui skirti ištekliai

Kaip ir 2009 m., dvimetėse nacionalinėse ataskaitose pateikiama nedaug duomenų apie nacionalinių institucijų skiriamus išteklius reglamento taikymui. Valstybės narės dažniausiai praneša, kad BVAS veikla įtraukta į bendrą institucijų veiklą ir biudžetą, taigi, panašu, kad rinkti konkrečius BVAS srities duomenis neįmanoma.

Nors ir nepateikiant konkrečių duomenų apie išteklius, keletoje ataskaitų pabrėžiama, kad institucijas domintų galimybė aktyviau dalyvauti BVAS veikloje, tačiau priimant sprendimus jas dažnai varžo turimos lėšos. Tai visų pirma, tačiau ne tik, taikoma bendrai tinklo veiklai bei pareigūnų mainams – abu šie projektai yra bendrai finansuojami iš ES biudžeto.

Remiantis šiuo metu Komisijos turimais duomenimis nėra galimybių patikimai įvertinti, ar valstybės narės visapusiškai vykdo reglamento 4 straipsnio 7 dalyje joms nustatytą įpareigojimą, pagal kurį institucijos privalo turėti pakankamai išteklių.

Vis dėlto iš nacionalinių ataskaitų matyti, kad dėl ribotų institucijų išteklių gali sumažėti tinklo veiksmingumas (taigi ir rezultatyvumas). Kai kuriais atvejais tai taikytina nacionaliniams koordinatoriams – bendroms ryšių palaikymo tarnyboms, kurioms tenka labai svarbus vaidmuo taikant reglamentą, ypač šalyse, kuriose reglamente nustatytas įgyvendinimo priežiūros užduotis vykdo kelios institucijos. Šis klausimas bus išsamiau nagrinėjamas tebevykstančiame bendrame BVAS tinklo vertinime.

2.5. BVAS komitetas

Reglamentu įsteigtas valstybių narių atstovų komitetas – BVAS komitetas, padėsiantis Komisijai vykdyti užduotis.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas kasmet posėdžiavo 3–4 kartus. 2010 m. gruodžio 6 d. komitetas pateikė palankią nuomonę dėl reglamentą įgyvendinančio Komisijos sprendimo[13] pakeitimo projekto. Sprendimą Komisija priėmė 2011 m. kovo 1 d. Pakeitimu nustatytos naujos reglamento 9 straipsnio įgyvendinimo nuostatos ir užpildytos spragos patikslinus informacijos ištrynimo BVAS sistemoje pagrindą.

BVAS tinkle komitetui tenka svarbus vaidmuo – visų pirma, jis sudaro sąlygas dalyvauti diskusijose apie vartotojų apsaugos tendencijas, patvirtindamas bendrus standartus ir gaires (pavyzdžiui, internete atliekamų tyrimų vadovą ir BVAS veiklos gaires) padeda plėtoti bendrą įgyvendinimo priežiūros veiksmų planą BVAS tinkle ir kasmet sudaro įgyvendinimo priežiūros veiklos planus, taip nustatydamas BVAS tinklo veiklos kryptis. Įgyvendinimo priežiūros veiksmų planuose daugiausia dėmesio skiriama tinklo vykdomai bendrai veiklai – kasmetiniams internetu vykdomiems patikrinimams.

BVAS tinklo sėkmei didelės įtakos turi komiteto suteikiamas postūmis ir parama, būtini tinklo tikslams pasiekti.

Komisija toliau nagrinėja, ar Vartotojų politikos tinklas, vienijantis nacionalinių vartotojų klausimus sprendžiančių ministerijų vadovus, taip pat galėtų prisidėti prie šios veiklos.

3. BVAS tinklas patobulintas, tačiau nuveikti reikia dar daug 3.1. Ataskaitinio laikotarpio statistikos tendencijos

Bendrą tinklo išnagrinėtų bylų skaičių galima palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu – išnagrinėta apytiksliai 540 prašymų suteikti informacijos arba imtis įgyvendinimo priežiūros priemonių, siekiant kovoti su nustatytais pažeidimais[14]. Tačiau įspėjimų – vienašalių pranešimų, kuriuos institucija siunčia kitoms susijusioms institucijoms įspėdama apie nustatytą arba pagrįstai įtariamą vartotojų teisės aktų pažeidimą – skaičius labai sumažėjo.

Kalbant apie direktyvų pažeidimus, tinklui dažniausiai tenka nagrinėti Direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos[15] apibrėžtų klaidinančios ir (arba) kitokio pobūdžio apgaulingos reklamos nuostatų pažeidimus, o po jų – Elektroninės komercijos direktyvos[16] nuostatų nesilaikymo atvejus.

Nuo pat pradžių dauguma tinklo nagrinėtų bylų susijusios su veikla, kurioje naudojamos reklamos internetu priemonės – 2010 m. 45 proc. informacijos prašymų nurodyti e. paštu, teksto žinutėmis ar internetu vartotojams siunčiami pranešimai. Įgyvendinimo priežiūros prašymų skaičius padidėjo iki 77 proc. Tai iš dalies galima paaiškinti kasmet BVAS tinklo vykdomais patikrinimais. Per šiuos patikrinimus institucijos tuo pat metu tikrino, ar pasirinkto sektoriaus interneto svetainės atitinka teisės aktų reikalavimus. Tolesni veiksmai, kurių imamasi šios bendros veiklos metu nustačius tarpvalstybinius pažeidimus, savaime lemia aktyvesnį institucijų keitimąsi informacija. Be to, naujos technologijos (pavyzdžiui, internetas) suteikia galimybę lengvai pasiekti labai daug vartotojų ir todėl labiau tikėtina, kad naudojantis šiomis technologijomis bus pažeisti bendri bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srities interesai.

Nuo 2009 m. antrojo pusmečio, vertinant pagal institucijų sukuriamų naujų bylų skaičių, tinklo veikla nagrinėjant bylas sąlyginai sulėtėjo. (2009–2010 m. statistiniai duomenys pateikti šios ataskaitos priede). Įgyvendinimo užtikrinimo prašymų tendencija kol kas beveik nekito – iki 2010 m. pabaigos BVAS sistemoje užregistruota 120 naujų bylų.

Tikslios šios tendencijos priežastys iki šiol nenustatytos, tačiau tikėtina, kad įtakos turi keletas veiksnių. Institucijos nepranešė apie sumažėjusį vartotojų teisės aktų pažeidimų tarpvalstybinio pobūdžio atvejais skaičių, tačiau jų ataskaitose pabrėžiama būtinybė geriau susitarti dėl įgyvendinimo priežiūros prioritetų. Šiomis aplinkybėmis reikia paminėti, kad per paskutinius patikrinimus aptikta mažiau tarpvalstybinių problemų, nei per pirmuosius. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad institucijos geriau susipažino su BVAS reglamente nustatytomis bendradarbiavimo taisyklėmis. Dėl to bylų skaičius sumažėjo, tačiau jos yra geriau parengtos ir racionaliau naudojamasi reglamente nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais. Taip pat dėl geresnio bylų nagrinėjimo sutrumpėjo vidutinis savitarpio pagalbos prašymų nagrinėjimo laikas – pavyzdžiui, įgyvendinimo priežiūros prašymų nagrinėjimas 2008 m. vidutiniškai truko 177, o 2010 m. – 92 dienas. Galiausiai reikia atsižvelgti ir į techninius aspektus – dabar duomenų bazėje galima nagrinėti bylas su keliais pažeidimais, o pirmaisiais metais institucijos turėjo sukurti kelias lygiagrečias bylas, t. y. po vieną bylą kiekvienam pažeidimui.

3.2. Bendras vertinimas

Galima apibendrinti, kad per šį ataskaitinį laikotarpį tinklo veikla sutvirtėjo ir tapo stabilesnė, nepaisant institucijų nurodytų suvaržymų, atsirandančių dėl sudėtingų ekonominių ir finansinių jų veiklos sąlygų. Tokia bendra išvada padaryta remiantis dvimetėmis valstybių narių ataskaitomis ir Komisijos patirtimi stebint tinklo veiklą.

Dauguma institucijų mano, kad pradinės tinklo problemos, su kuriomis susidurta per pirmuosius dvejus veiklos metus, išspręstos. Iš trumpesnės vidutinės bylų trukmės (žr. priedo 4 lentelę) matyti, kad kompetentingiems institucijų pareigūnams tampa vis paprasčiau nagrinėti jiems tinklu pateikiamus savitarpio pagalbos prašymus.

Be dvišalio bendradarbiavimo įgyvendinimo priežiūros srityje, BVAS tinklas taip pat sukūrė tvirtą bendros veiklos pagrindą. Šia bendra veikla siekiama suteikti įgyvendinimo priežiūrai naują ES masto aspektą ir sustiprinti vartotojų apsaugą vidaus rinkoje. Per pastaruosius dvejus metus ši bendra įgyvendinimo priežiūros veikla tapo neatskiriama tinklo veiklos dalimi. Šios veiklos pagrindinė dalis – kasmet internetu tinklo vykdomi patikrinimai. Bendrosios priežiūros etape – būtent tada institucijos imasi veiksmų dėl nustatytų pažeidimų, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų – šie patikrinimai vartotojams teikia apčiuopiamos naudos. 2010 m. pabaigoje institucijų grupė ėmėsi naujo Komisijos bendrai finansuojamo projekto ir svarstomo galimybes toliau didinti tinklo įgyvendinimo priežiūros internetu pajėgumą naudojantis patobulintais metodais ir nuolat dalijantis žiniomis bei patirtimi.

Tinklo raidą pastaruoju metu iš dalies galima būtų paaiškinti tuo, kad per pastaruosius dvejus metus institucijos įgijo bendradarbiavimo tinkle patirties – (geriau) susipažino su BVAS reglamento nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais ir Komisijos sukurta kompiuterine priemone, skirta keitimuisi tinklo informacija.

Tačiau daugelyje nacionalinių dvimečių ataskaitų nurodoma, kad priemonės, kurių imtasi siekiant pašalinti 2009 m. pirmojoje dvimetėje ataskaitoje nustatytus trūkumus, davė teigiamų rezultatų. Tai pabrėžta ir daugumoje dvimečių nacionalinių ataskaitų.

Pradėjus kartu su institucijomis kasmet rengti mokymo planus, veiksmingiau tenkinami mokymo poreikiai. Siekiant padidinti Komisijos mokymo pajėgumą 2009 m. įsteigtas nacionalinių instruktorių tinklas. Centrinė pagalbos tarnyba ataskaitiniu laikotarpiu taip pat pertvarkyta, kad greičiau reaguotų į naudotojų užklausas.

Bendros veiklos (taigi ir išteklių) planavimas priimant metinius įgyvendinimo priežiūros veiklos planus užtikrina patikimą, apibrėžtą ir skaidrų programavimo procesą. Atsižvelgiant į šiuos planus lengviau nustatyti bendras interesų sritis, bet to, planai apima visą tinklo vykdomą bendrą veiklą ir pagrindinį bendradarbiavimą (paprastai dvišalį) įgyvendinimo priežiūros srityje.

Parengus rekomendacinius dokumentus bendradarbiavimas BVAS tinkle tapo aiškesnis. Šiuose dokumentuose visų pirma išdėstytos Komisijos parengtos BVAS veiklos gairės, kuriose pateikiami praktiniai BVAS bendradarbiavimo mechanizmų taikymo patarimai, grindžiami bendrąja praktika, dėl kurios sutarta per diskusijas su institucijomis 2009 m. gruodžio mėn. vykusiame praktiniame seminare dėl tinklo veiklos.

Nuo 2009 m. reguliariai rengiami praktiniai seminarai suteikia institucijoms papildomą galimybę keistis nuomonėmis, geriausia patirtimi ir taip siekti bendro susitarimo dėl įgyvendinimo priežiūros ir (arba) požiūrio į ją. Dėl šiuose praktiniuose seminaruose aptariamų temų su institucijomis susitariama per metinių įgyvendinimo priežiūros veiklos planų diskusijas. Šių temų spektras platus – nuo labiau teisinio pobūdžio diskusijų dėl reglamento priede išdėstyto vartotojų acquis ar jo dalies įgyvendinimo priežiūros iki labiau su veikla susijusių diskusijų apie tai, kaip rengti įgyvendinimo priežiūros priemonių prašymą.

Nors per pastaruosius dvejus metus BVAS tinklo veikla neabejotinai sutvirtėjo, taip pat akivaizdu, kad dar neišnaudotos visos tinklo galimybės. Kai kurios valstybės narės dar nė karto nėra pateikę savitarpio pagalbos prašymo (ar net įspėjimo) ir nemažai valstybių narių nagrinėjo mažiau nei penkis visų rūšių prašymus. Šiuo metu galima manyti, kad nuo pat pradžios sistema aktyviai naudojosi daugiausiai devynios valstybės narės.

3.3. BVAS tinklas – reikia nuveikti daugiau

Pirmaisiais veiklos metais institucijos daugiausia pastangų skyrė užtikrinti kompiuterinės priemonės prieigos veikimą ir susipažinti su naujais bendradarbiavimo mechanizmais. Dabar, norint sulaukti pageidautų rezultatų, reikėtų dėmesį atkreipti į tai, kaip visapusiškai pasinaudoti tinklo teikiamomis galimybėmis.

Visų pirma reikia daugiau nuveikti toliau išvardytose srityse.

Keletas institucijų vis dar aktyviai nesinaudoja BVAS reglamentu nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais. Tai ypač, tačiau ne vien tik, taikoma BVAS reglamento priede išvardytų sektorių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros atveju. Kaip pabrėžta pirmojoje dvimetėje ataskaitoje, šiose srityse veikiantys lygiagretūs tinklai[17] galėjo turėti poveikio BVAS tinklo veiksmingumui, tačiau tai dar nepatvirtinta. Be to, nedaug valstybių narių vartotojų institucijų BVAS tinklu naudojasi dažnai. Todėl reikia atlikti išsamesnį tyrimą.

Nepaisant to, kad nustatytos bendrai sutartos taisyklės ir rekomendaciniai dokumentai, nėra vieningo susitarimo, kaip naudoti reglamente nustatytas bendradarbiavimo priemones. Šiuo požiūriu įtakos turi ribotas taisyklių žinojimas ir drausmės stoka jas taikant (pavyzdžiui, nedaug institucijų, kaip nustatyta, reguliariai teikia informaciją apie pažangą tiriamosios ir įgyvendinimo priežiūros veiklos srityse), tačiau yra ir daugiau esminių nuokrypių, kliudančių veiksmingiau naudotis BVAS mechanizmais. Tai ypač taikytina kalbant apie įspėjimus, kadangi institucijos nėra tarpusavyje susitarusios, kada ir kaip juos naudoti, ir įgyvendinimo priežiūros priemonių prašymus, kuriems institucijos taiko (labai) skirtingus teisinių tyrimų ir įrodymų standartus.

Taip pat nėra bendro požiūrio į tinklo įgyvendinimo priežiūros prioritetus. Metiniuose įgyvendinimo priežiūros veiklos planuose nustatomos bendrų interesų sritys, tačiau neįtraukiamos visos tinklo veiklos sferos. Svarbiausias uždavinys bus toliau siekti, kad aktualiausi vartotojų klausimai būtų suprantami vienodai, ir galbūt susitarti dėl bendrų standartų, kuriais būtų užtikrinama, kad visos institucijos naudotųsi BVAS tinklu panašiu būdu, tačiau nepanaikinant prievolės atsakyti į pagalbos prašymą.

Tinklui nepavyko sukurti „korporatyvios tapatybės“, ir jis iš esmės liko virtualus, susietas bendra kompiuterine priemone. Ryšiai tarp bylas nagrinėjančių pareigūnų, jei tai nesusiję su tam tikros bylos nagrinėjimu, vis dar yra išimtis, ir galbūt taip galima paaiškinti, kodėl tinklo nariai niekada nesinaudojo BVAS sistemos forumu. Šiuo požiūriu įtakos gali turėti kalbos barjeras, tačiau to neužtenka mainų tarp institucijų nebuvimui paaiškinti.

BVAS tinklą toliau neigiamai veikia tam tikri horizontalieji klausimai, kurių dauguma jau nurodyti 2009 m. dvimetėje ataskaitoje:

· dėl ES nacionalinių vartotojų teisės aktų skirtumų pailgėja proceso trukmė ir pasunkėja bendradarbiavimas, nes institucijos privalo patikrinti, ar įgyvendinimas galimas, ir, jei taip, kokiu lygmeniu.

· Tinklą ir toliau skaldo taikytinos teisės klausimas – šiam klausimui skirtuose praktiniuose seminaruose iškilo naujų klausimų, susijusių su taikytina teise ir nacionalinėmis procedūrinėmis taisyklėmis.

· Netgi pačiame tinkle nedažnai pranešama apie sėkmingai tinklo užbaigtas bylas ir taip gali atsirasti požiūris, kad tinklas galbūt nepateisina lūkesčių. Kartu institucijos nenoriai dalinasi tokia informacija – tik keletoje dvimečių nacionalinių ataskaitų nurodyti sėkmingai užbaigtų bylų pavyzdžiai, nors tai yra sutartinai nustatytos bendros struktūros dalis.

· Skirtingos nuomonės išreikštos dėl Komisijos vaidmens bendradarbiaujant įgyvendinimo priežiūros srityje.

4. Kitos bendradarbiavimo sritys – Bendra veikla ir pareigūnų mainai 4.1. Bendra veikla ir pareigūnų mainai

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija toliau finansavo tiek bendrą veiklą, tiek pareigūnų mainų sistemą. Pagrindinis šios veiklos tikslas – suteikti BVAS institucijoms galimybių keistis geriausia patirtimi ir dirbti kartu, taip išvengiant pastangų dubliavimo ir, svarbiausia, mokantis vieniems iš kitų.

Kaip ir 2009 m., dvimetėse nacionalinėse ataskaitose pateikiami atsiliepimai apie šią veiklą yra teigiami – kiekvienais metais institucijos nedaug, bet nuosekliai naudojasi joms skirtomis lėšoms.

Nepaisant pastangų padaryti šią veiklą patrauklesnę institucijoms, šios savo ataskaitose pabrėžia panašius į 2009 m. nurodytus sunkumus.

Dėl ribotų išteklių daug institucijų nedalyvauja pareigūnų mainuose arba bendruose projektuose.

Sudėtingos paraiškų teikimo tvarkos taisyklės ir vėlesnis lėšų valdymas atbaido kompetentingas institucijas nuo dalyvavimo tokios rūšies veikloje. Kitas veiksnys yra kalbos barjeras, kuriuo galima paaiškinti palyginti nedidelį pareigūnų mainų skaičių.

Pareigūnų veiklos sistemai trūksta lankstumo, būtino norint greitai reaguoti į tyrimo metu atsirandančius trumpalaikius poreikius.

4.2. Tarptautinis bendradarbiavimas

Taryba 2009 m. gegužės mėn. Komisijai suteikė įgaliojimą su Jungtinėmis Valstijomis pradėti derybas dėl bendradarbiavimo sutarties vartotojų teisės aktų įgyvendinimo priežiūros srityje. Ataskaitiniu laikotarpiu surengti keli susitikimai su analogiška JAV institucija – Federaline prekybos komisija, tačiau dėl skirtingo požiūrio į duomenų apsaugą padaryta pažanga menka.

5. Išvados ir tolesni veiksmai 5.1. Išvados

BVAS tinklo veikla sutvirtėjo ir tapo stabilesnė. Pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio rezultatai yra šie:

· Išspręstos pradinės tinklo problemos, su kuriomis susidurta pirmaisiais veiklos metais (pavyzdžiui, prisijungimo sunkumai ar kitos techninės su duomenų bazės naudojimu susijusios problemos).

· Institucijos, išsamiau susipažinusios su kompiuterine priemone ir naujomis procedūromis, įgijo patirties, kaip veiksmingiau naudotis BVAS reglamento nustatytomis bendradarbiavimo priemonėmis.

· Komisijos koordinuojami ir stebimi patikrinimai tapo reguliaria tinklo veiklos dalimi, o su jais susijusi žiniasklaidos veikla suteikė tinklui matomumo.

· Tinklo bendra veikla aptariama ir planuojama priimant metinius įgyvendinimo priežiūros veiklos planus.

· Remiantis metiniais mokymo planais ir nacionalinių instruktorių tinklu veiksmingiau organizuojami mokymo kursai.

· Remiantis diskusijomis praktiniuose seminaruose ir per ketverius veiklos metus įgyta praktine patirtimi pamažu formuojasi bendras požiūris į vieningą darbą tinkle.

· Pagal 2009 m. gruodžio mėn. vykusio praktinio seminaro išvadas Komisijos parengtose veiklos gairėse kompetentingiems pareigūnams pateikiami praktiniai patarimai apie tinklo veikimą ir kaip parengti BVAS reglamente nustatytus savitarpio pagalbos prašymus.

Iš pastarųjų dvejų metų veiklos vertinimo taip pat matyti, kad trūkumų dar yra ir išnaudotos dar ne visos tinklo galimybės. Daug institucijų BVAS bendradarbiavimo mechanizmais naudojasi retai arba jais visai nesinaudoja, o kai kurios pirmaisiais metais aktyviai dalyvavusios institucijos savo veiklą pristabdė – tai iš dalies paaiškina sąlyginį tinklo veiklos sulėtėjimą naujų bylų nuo 2010 m. atžvilgiu.

Palyginti su pirmaisiais tinklo veiklos metais, kai institucijos iš esmės tik mokėsi naudotis sistema, išryškėjo dėl skirtingų nacionalinių vartotojų teisės aktų ir valstybėse narėse taikomų procedūrinių taisyklių skirtumų kylančios tarpvalstybinio pobūdžio įgyvendinimo priežiūros problemos. Ilgos procedūros, skirtingi požiūriai į įgyvendinimo užtikrinimą ir skirtinga patirtis taip pat parodė, kaip institucijos pasirengusios dirbti BVAS tinkle.

Kai kuriais atvejais sunkumai, su kuriais susiduria institucijos, gali būti pirmas požymis, kad siekiant sustiprinti tarpvalstybinio pobūdžio įgyvendinimo priežiūrą reikia pritaikyti BVAS reglamentu nustatytą teisinę sistemą. Tai taip pat gali reikšti, kad siekiant, kad institucijos galėtų įvykdyti visus reglamente nustatytus tikslus, reikia dar kartą persvarstyti nacionalinių procedūrų tvarką atsižvelgiant į BVAS bendradarbiavimo sistemą.

2011 m. priimtu techniniu BVAS reglamento priedo pakeitimu suteikta daugiau teisinio aiškumo dėl išvardytų nuostatų, kurioms taikomi bendradarbiavimo mechanizmai. Tačiau šiuo metu nepakanka įrodymų, kad būtų galima pradėti teisėkūros procesą, kurio metu reglamentas būtų nuodugniau peržiūrėtas. Nepaisant to, iš Komisijos ataskaitinių metų vertinimo matyti, kad tinklo patiriamas problemas galima išspręsti ir nekeičiant teisinės sistemos.

Todėl, siekiant objektyviau nuspręsti, ar reglamentą reikia peržiūrėti ir, jei taip, kokiu būdu, reikia sukaupti daugiau patirties ir informacijos. Visų pirma reikia išsamiai įvertinti reglamento taikymo srities klausimą, įskaitant galimą papildomų materialinės teisės aktų įtraukimą į priedą. Be to, pagrindinis ateities uždavinys ir svarbus tinklo sėkmės veiksnys tebėra užtikrinti tinkamą lėšų paskirstymą institucijoms.

5.2. Tolesni veiksmai

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija visų pirma teiks pirmenybę glaudžiam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis, siekiant išspręsti nustatytus dabartinės teisinės sistemos trūkumus.

Komisija nustatė, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu dėmesį reikėtų sutelkti į šias veiklos sritis:

· stengtis sustiprinti tinklą – gerinti tinklo kompiuterinės priemonės funkcijas, garantuoti kompetentingų pareigūnų mokymą pasitelkiant instruktorių tinklą ir užtikrinti, kad laikantis įgyvendinimo taisyklių būtų nuosekliau ir sparčiau nagrinėjami savitarpio pagalbos prašymai.

· Toliau finansuoti bendrą veiklą skatinant dalijimąsi geriausia praktika ir patirtimi, tačiau reikėtų iš naujo įvertinti dabartinę pareigūnų mainų sistemą atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir nacionalinių institucijų pastabas.

· Toliau dirbti su institucijomis, diskusijų praktiniuose seminaruose, bendros veiklos ir patikrinimų metu plėtojant bendrą požiūrį į įgyvendinimo priežiūrą. Tinklui taip pat galėtų būti naudinga ieškoti naujų būdų vykdyti reglamento 9 straipsnyje nustatytą bendrą įgyvendinimo priežiūrą ir rinkos stebėseną. Tai įrodyta per 2009 ir 2010 m. patikrinimus, kai siekdama kuo didesnio poveikio institucijų grupė suderino patikrinimą su kita įgyvendinimo priežiūros veikla. Taip pat reikia aptarti, kaip tinkle geriausiai pasinaudoti įspėjimais.

· Toliau gerinti tinklo veiklos planavimą. Metiniai įgyvendinimo priežiūros veiklos planai yra pirmas žingsnis link tinklo institucijų bendrų interesų sričių nustatymo, tačiau darbas šioje srityje turi būti tęsiamas. Šis klausimas tapo dar svarbesnis, kadangi institucijų veiklą varžo išteklių stygius ir joms sunku suderinti nacionalinius ir BVAS prioritetus. Šį klausimą institucijos pirmą kartą aptarė 2011 m. pabaigoje vykusiame praktiniame seminare dėl veiklos prioritetų nustatymo.

· Tinklas taip pat turi sukurti veiksmingesnių būdų įgyvendinimo priežiūros veiklos prioritetams Europos lygmeniu nustatyti, sutelkiant nacionaliniu lygmeniu turimą informaciją, gautą tiesiogiai iš vartotojų, ir tokių priemonių, kaip Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės, naujosios skundų duomenų bazės ar EVC tinklo duomenų bazės, duomenis. Kalbant apie ES patikrinimus, institucijų grupė šiuo metu nagrinėja, kaip veiksmingiau nustatyti internete kylančias grėsmes ir vėliau užtikrinti, kad tinklas imtųsi tolesnių su tuo susijusių veiksmų.

· Stengtis, kad BVAS tinklas būtų labiau pastebimas visuomenėje. Dėl su patikrinimais susijusios žiniasklaidos veiklos apie tinklo pasiekimus šiek tiek sužinoma, tačiau vis dar per mažai žinoma apie bendradarbiavimo (paprastai dvišalio) įgyvendinimo priežiūros srityje rezultatus. Dvimetėse nacionalinėse ataskaitose nurodoma, kad BVAS darbe pasiekiama apčiuopiamų rezultatų vartotojų atžvilgiu, tačiau išsamesnės informacijos nepateikiama. Taip pat ir šioje srityje institucijų grupė dabar kuria vidaus ir išorės komunikacijos strategiją, kuri bus įgyvendinama priimant BVAS komiteto patvirtintus komunikacijos planus. Jau pasiekti pirmi apčiuopiami šios grupės veiklos rezultatai – du kartus per metus institucijoms siunčiamas informacinis biuletenis.

Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, Komisija toliau vertina BVAS reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą ir procedūras, siekdama įvertinti, ar kai kurias tinklo patiriamas problemas reikėtų spręsti teisėkūros būdu.

Šios ataskaitos išvados – pirmasis šio proceso etapas. Jomis remiantis nustatyti įgaliojimai atlikti išorinį vertinimą, kurį Komisija pradės netrukus ir kurio rezultatai bus pateikti 2012 m. Šiomis aplinkybėmis būtina išnagrinėti gana platų BVAS reglamento priedo taikymo srities poveikį tinklo veiksmingumui ir rezultatyvumui, ypač srityse, kuriose yra kitų bendradarbiavimo sistemų. Taip pat reikia įvertinti Komisijos vaidmenį tinklo veikloje.

PRIEDAS

1.                Bendras savitarpio pagalbos prašymų skaičius

Metai || Įspėjimai (7 str.) || Informacijos prašymai (6 str.) || Įgyvendinimo priežiūros prašymai (8 str.) || IŠ VISO

2007 m. || 71 || 161 || 95 || 327

2008 m. || 100 || 122 || 170 || 392

2009 m. || 44 || 150 || 170 || 364

2010 m. || 37 || 89 || 134 || 260

IŠ VISO || 252 || 522 || 569 ||

2.                2007–2010 m. savitarpio pagalbos prašymai pagal pažeistą direktyvą

|| Informacija (6 str.) || Įspėjimai (7 str.) || Įgyvendinimo priežiūra (8 str.) || IŠ VISO

2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2007 || 2008 || 2009 || 2010

Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos || 1 || 86 || 125 || 68 || 0 || 40 || 30 || 29 || 4 || 73 || 112 || 86 || 654

Direktyva 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos || 48 || 0 || 0 || 0 || 34 || 0 || 0 || 0 || 35 || 0 || 0 || 0 || 117

Direktyva 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos || 3 || 9 || 13 || 16 || 7 || 20 || 14 || 8 || 15 || 48 || 54 || 40 || 247

Direktyva 93/13/EB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais || 21 || 10 || 30 || 6 || 15 || 7 || 6 || 1 || 10 || 14 || 14 || 37 || 171

Direktyva 97/7/EB dėl nuotolinės prekybos sutarčių || 11 || 4 || 18 || 22 || 4 || 11 || 2 || 4 || 9 || 22 || 35 || 19 || 161

Direktyva 97/55/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad būtų įtraukta lyginamoji reklama || 40 || 0 || 0 || 0 || 4 || 0 || 0 || 0 || 3 || 0 || 0 || 0 || 47

Direktyva 94/47/EB dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais || 27 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 30

Direktyva 85/577/EB dėl sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose || 1 || 10 || 2 || 3 || 0 || 6 || 0 || 1 || 1 || 0 || 7 || 5 || 36

Direktyva 2001/83/EB dėl žmonėms skirtų vaistų || 2 || 0 || 3 || 0 || 3 || 2 || 0 || 0 || 6 || 2 || 4 || 7 || 29

Direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų || 2 || 1 || 2 || 1 || 1 || 3 || 4 || 2 || 3 || 4 || 8 || 8 || 39

Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 dėl atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui || 1 || 1 || 0 || 0 || 1 || 2 || 0 || 0 || 3 || 4 || 7 || 1 || 20

Direktyva 98/6/EB dėl prekių kainų žymėjimo || 0 || 0 || 1 || 2 || 0 || 1 || 0 || 0 || 2 || 3 || 5 || 1 || 15

Direktyva 90/314/EB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų || 2 || 1 || 1 || 1 || 0 || 2 || 1 || 2 || 1 || 0 || 0 || 5 || 16

Direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis || 0 || 0 || 1 || 0 || 1 || 3 || 0 || 0 || 1 || 0 || 2 || 1 || 9

Direktyva 87/102 dėl vartojimo kredito || 1 || 0 || 1 || 1 || 0 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 5

Direktyva 89/552 dėl televizijos programų transliavimo || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 2

3.                2007–2010 m. savitarpio pagalbos prašymai pagal sektorius

|| 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || Iš viso

6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str.

Drabužiai ir avalynė || 1 || 0 || 0 || 0 || 5 || 0 || 1 || 3 || 1 || 2 || 0 || 1 || 14

Ryšiai || 0 || 2 || 1 || 4 || 25 || 15 || 9 || 24 || 4 || 3 || 8 || 2 || 97

Švietimas || 1 || 0 || 0 || 0 || 2 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 3

Maistas ir nealkoholiniai gėrimai || 1 || 1 || 1 || 2 || 0 || 0 || 4 || 2 || 0 || 2 || 3 || 3 || 19

Būsto įranga, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra || 0 || 1 || 0 || 1 || 1 || 1 || 9 || 6 || 1 || 5 || 4 || 1 || 30

Sveikata || 6 || 11 || 6 || 5 || 14 || 6 || 6 || 11 || 1 || 9 || 10 || 2 || 87

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras || 0 || 0 || 0 || 1 || 0 || 0 || 4 || 0 || 0 || 2 || 0 || 0 || 7

Įvairios prekės ir paslaugos || 30 || 10 || 9 || 8 || 24 || 12 || 24 || 27 || 18 || 17 || 27 || 6 || 212

Neįtraukta į klasifikaciją || 10 || 9 || 4 || 59 || 39 || 35 || 37 || 23 || 5 || 11 || 9 || 6 || 247

Poilsis ir kultūra || 35 || 13 || 4 || 15 || 13 || 17 || 23 || 33 || 7 || 26 || 39 || 9 || 234

Restoranai ir viešbučiai || 5 || 2 || 1 || 19 || 0 || 8 || 6 || 5 || 0 || 7 || 4 || 3 || 60

Transportas || 72 || 46 || 45 || 8 || 47 || 6 || 26 || 36 || 7 || 5 || 30 || 4 || 332

IŠ VISO || 161 || 95 || 71 || 122 || 170 || 100 || 149 || 170 || 44 || 89 || 134 || 37 ||

4.                Vidutinis dienų per kurias BVAS sistemoje baigiamas nagrinėti savitarpio pagalbos prašymas, skaičius

|| 2008 m. || 2009 m. || 2010 m.

Informacijos prašymai (6 str.) || 148 || 208 || 125

Įgyvendinimo priežiūros prašymai (8 str.) || 177 || 283 || 128

5.                2007–2010 m. savitarpio pagalbos prašymai pagal pardavimo būdą

|| 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || Iš viso

6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str.

Pardavimas ne prekybai skirtose patalpose || 0 || 5 || 0 || 11 || 3 || 8 || 6 || 3 || 0 || 3 || 3 || 3 || 45

Per katalogą || 6 || 4 || 0 || 0 || 2 || 1 || 1 || 3 || 0 || 1 || 0 || 1 || 19

Išnešiojamoji prekyba || 0 || 0 || 0 || 4 || 1 || 2 || 0 || 2 || 0 || 0 || 0 || 1 || 10

E. paštu || 1 || 3 || 2 || 0 || 0 || 0 || 7 || 2 || 0 || 0 || 1 || 3 || 19

Tiesiogiai pirkėjui || 44 || 2 || 0 || 27 || 3 || 12 || 5 || 6 || 3 || 17 || 8 || 4 || 131

Faksu || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 4 || 1 || 1 || 58 || 0 || 1 || 66

Internetu || 91 || 63 || 54 || 32 || 136 || 72 || 89 || 137 || 34 || 9 || 110 || 25 || 852

Paštu || 14 || 5 || 6 || 36 || 13 || 3 || 38 || 10 || 4 || 2 || 10 || 5 || 146

Per laikraštį || 0 || 2 || 2 || 0 || 0 || 1 || 2 || 2 || 1 || 7 || 0 || 7 || 24

Nežinoma || 0 || 1 || 1 || 5 || 3 || 2 || 1 || 1 || 2 || 2 || 0 || 1 || 19

Telefonu || 6 || 11 || 7 || 15 || 8 || 2 || 9 || 10 || 3 || 4 || 5 || 1 || 81

Parduotuvėje || 0 || 4 || 2 || 1 || 6 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 13

Trumpąja žinute || 0 || 1 || 1 || 0 || 2 || 1 || 4 || 7 || 0 || 17 || 0 || 2 || 35

6.                2007–2010 m. valstybių narių pateikti ir (arba) gauti savitarpio pagalbos prašymai (6–8 straipsniai)

|| 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m.

|| pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta

Austrija || 2 || 67 || 3 || 72 || 7 || 44 || 7 || 29

Belgija || 128 || 67 || 119 || 85 || 84 || 51 || 29 || 28

Bulgarija || 12 || 57 || 2 || 63 || 1 || 34 || 4 || 21

Kipras || 0 || 60 || 0 || 64 || 0 || 34 || 1 || 26

Čekija || 2 || 59 || 0 || 66 || 4 || 36 || 4 || 27

Vokietija || 5 || 72 || 12 || 101 || 16 || 64 || 13 || 59

Danija || 12 || 64 || 14 || 66 || 10 || 37 || 10 || 23

Estija || 8 || 57 || 12 || 71 || 6 || 40 || 1 || 21

Ispanija || 0 || 72 || 8 || 98 || 23 || 65 || 28 || 50

Suomija || 5 || 58 || 31 || 75 || 2 || 33 || 2 || 23

Prancūzija || 40 || 65 || 16 || 88 || 56 || 81 || 60 || 38

Graikija || 0 || 58 || 0 || 68 || 0 || 31 || 1 || 23

Vengrija || 70 || 63 || 30 || 61 || 23 || 32 || 22 || 28

Airija || 0 || 72 || 0 || 84 || 2 || 48 || 0 || 36

Italija || 2 || 59 || 2 || 62 || 4 || 42 || 2 || 33

Lietuva || 0 || 57 || 0 || 67 || 4 || 33 || 4 || 22

Liuksemburgas || 0 || 62 || 0 || 70 || 1 || 39 || 2 || 27

Latvija || 4 || 63 || 11 || 66 || 6 || 36 || 6 || 24

Malta || 0 || 55 || 0 || 55 || 3 || 34 || 8 || 23

Nyderlandai || 3 || 102 || 13 || 120 || 28 || 82 || 9 || 61

Lenkija || 1 || 61 || 9 || 65 || 3 || 35 || 5 || 28

Portugalija || 0 || 60 || 1 || 68 || 3 || 39 || 0 || 29

Rumunija || 0 || 53 || 0 || 53 || 1 || 35 || 0 || 25

Švedija || 7 || 65 || 33 || 79 || 12 || 44 || 6 || 30

Slovėnija || 0 || 59 || 0 || 67 || 0 || 31 || 1 || 21

Slovakija || 2 || 65 || 3 || 72 || 11 || 36 || 6 || 28

Jungtinė Karalystė || 14 || 90 || 65 || 84 || 45 || 84 || 27 || 54

IŠ VISO || 317 || || 384 || || 355 || || 258 ||

7.                2007 m. valstybių narių pateikti ir (arba) gauti savitarpio pagalbos prašymai

|| Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO

|| pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta

Austrija || 1 || 4 || 0 || 56 || 1 || 7 || 2 || 67

Belgija || 42 || 7 || 51 || 54 || 35 || 0 || 128 || 67

Bulgarija || 4 || 2 || 0 || 55 || 8 || 0 || 12 || 57

Kipras || 0 || 3 || 0 || 56 || 0 || 1 || 0 || 60

Čekija || 1 || 4 || 0 || 55 || 1 || 0 || 2 || 59

Vokietija || 1 || 10 || 2 || 55 || 2 || 7 || 5 || 72

Danija || 12 || 7 || 0 || 55 || 0 || 2 || 12 || 64

Estija || 1 || 2 || 1 || 53 || 6 || 2 || 8 || 57

Ispanija || 0 || 10 || 0 || 52 || 0 || 10 || 0 || 72

Suomija || 5 || 3 || 0 || 54 || 0 || 1 || 5 || 58

Prancūzija || 19 || 6 || 7 || 56 || 14 || 3 || 40 || 65

Graikija || 0 || 2 || 0 || 55 || 0 || 1 || 0 || 58

Vengrija || 68 || 4 || 2 || 55 || 0 || 4 || 70 || 63

Airija || 0 || 7 || 0 || 56 || 0 || 9 || 0 || 72

Italija || 0 || 3 || 2 || 54 || 0 || 2 || 2 || 59

Lietuva || 0 || 2 || 0 || 54 || 0 || 1 || 0 || 57

Liuksemburgas || 0 || 4 || 0 || 56 || 0 || 2 || 0 || 62

Latvija || 0 || 5 || 1 || 54 || 3 || 4 || 4 || 63

Malta || 0 || 1 || 0 || 54 || 0 || 0 || 0 || 55

Nyderlandai || 3 || 27 || 0 || 60 || 0 || 15 || 3 || 102

Lenkija || 0 || 3 || 0 || 55 || 1 || 3 || 1 || 61

Portugalija || 0 || 5 || 0 || 55 || 0 || 0 || 0 || 60

Rumunija || 0 || 3 || 0 || 49 || 0 || 1 || 0 || 53

Švedija || 3 || 6 || 0 || 54 || 4 || 5 || 7 || 65

Slovėnija || 0 || 2 || 0 || 54 || 0 || 1 || 0 || 59

Slovakija || 0 || 8 || 0 || 55 || 2 || 2 || 2 || 65

Jungtinė Karalystė || 0 || 18 || 5 || 63 || 9 || 9 || 14 || 90

IŠ VISO || 160 || 158 || 71 || || 86 || 92 || 317 ||

8.                2008 m. valstybių narių pateikti savitarpio pagalbos prašymai

|| Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO

|| pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta

Austrija || 1 || 3 || 1 || 66 || 1 || 3 || 3 || 72

Belgija || 28 || 9 || 43 || 70 || 48 || 6 || 119 || 85

Bulgarija || 0 || 0 || 0 || 63 || 2 || 0 || 2 || 63

Kipras || 0 || 0 || 0 || 64 || 0 || 0 || 0 || 64

Čekija || 0 || 2 || 0 || 63 || 0 || 1 || 0 || 66

Vokietija || 3 || 13 || 2 || 68 || 7 || 20 || 12 || 101

Danija || 0 || 1 || 1 || 64 || 13 || 1 || 14 || 66

Estija || 10 || 0 || 0 || 64 || 2 || 7 || 12 || 71

Ispanija || 0 || 29 || 0 || 59 || 8 || 10 || 8 || 98

Suomija || 0 || 1 || 20 || 74 || 11 || 0 || 31 || 75

Prancūzija || 7 || 5 || 0 || 65 || 9 || 18 || 16 || 88

Graikija || 0 || 5 || 0 || 63 || 0 || 0 || 0 || 68

Vengrija || 6 || 3 || 4 || 55 || 20 || 3 || 30 || 61

Airija || 0 || 2 || 0 || 63 || 0 || 19 || 0 || 84

Italija || 1 || 3 || 1 || 51 || 0 || 8 || 2 || 62

Lietuva || 0 || 1 || 0 || 63 || 0 || 3 || 0 || 67

Liuksemburgas || 0 || 1 || 0 || 68 || 0 || 1 || 0 || 70

Latvija || 0 || 1 || 1 || 63 || 10 || 2 || 11 || 66

Malta || 0 || 1 || 0 || 54 || 0 || 0 || 0 || 55

Nyderlandai || 2 || 24 || 4 || 59 || 7 || 37 || 13 || 120

Lenkija || 2 || 1 || 0 || 63 || 7 || 1 || 9 || 65

Portugalija || 0 || 1 || 1 || 63 || 0 || 4 || 1 || 68

Rumunija || 0 || 0 || 0 || 53 || 0 || 0 || 0 || 53

Švedija || 15 || 2 || 10 || 72 || 8 || 5 || 33 || 79

Slovėnija || 0 || 1 || 0 || 64 || 0 || 2 || 0 || 67

Slovakija || 0 || 4 || 0 || 63 || 3 || 5 || 3 || 72

Jungtinė Karalystė || 43 || 8 || 12 || 65 || 10 || 11 || 65 || 84

IŠ VISO || 118 || 121 || 100 || || 166 || 167 || 384 ||

9.                2009 m. valstybių narių pateikti savitarpio pagalbos prašymai

|| Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO

|| pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta

Austrija || 0 || 7 || 1 || 32 || 6 || 5 || 7 || 44

Belgija || 25 || 11 || 25 || 36 || 34 || 4 || 84 || 51

Bulgarija || 1 || 3 || 0 || 31 || 0 || 0 || 1 || 34

Kipras || 0 || 3 || 0 || 31 || 0 || 0 || 0 || 34

Čekija || 0 || 2 || 0 || 31 || 4 || 3 || 4 || 36

Vokietija || 3 || 14 || 0 || 36 || 13 || 14 || 16 || 64

Danija || 6 || 1 || 0 || 32 || 4 || 4 || 10 || 37

Estija || 0 || 3 || 0 || 33 || 6 || 4 || 6 || 40

Ispanija || 7 || 15 || 4 || 37 || 12 || 13 || 23 || 65

Suomija || 0 || 0 || 1 || 31 || 1 || 2 || 2 || 33

Prancūzija || 40 || 20 || 1 || 38 || 15 || 23 || 56 || 81

Graikija || 0 || 0 || 0 || 31 || 0 || 0 || 0 || 31

Vengrija || 10 || 1 || 1 || 31 || 12 || 0 || 23 || 32

Airija || 1 || 2 || 0 || 32 || 1 || 14 || 2 || 48

Italija || 1 || 3 || 1 || 35 || 2 || 4 || 4 || 42

Lietuva || 2 || 1 || 0 || 31 || 2 || 1 || 4 || 33

Liuksemburgas || 0 || 4 || 0 || 31 || 1 || 4 || 1 || 39

Latvija || 0 || 3 || 1 || 31 || 5 || 2 || 6 || 36

Malta || 0 || 3 || 0 || 31 || 3 || 0 || 3 || 34

Nyderlandai || 26 || 21 || 1 || 32 || 1 || 29 || 28 || 82

Lenkija || 0 || 1 || 0 || 33 || 3 || 1 || 3 || 35

Portugalija || 0 || 1 || 0 || 34 || 3 || 4 || 3 || 39

Rumunija || 0 || 0 || 0 || 31 || 1 || 4 || 1 || 35

Švedija || 4 || 4 || 0 || 35 || 8 || 5 || 12 || 44

Slovėnija || 0 || 0 || 0 || 31 || 0 || 0 || 0 || 31

Slovakija || 2 || 0 || 0 || 31 || 9 || 5 || 11 || 36

Jungtinė Karalystė || 22 || 21 || 8 || 39 || 15 || 24 || 45 || 84

IŠ VISO || 150 || 149 || 44 || || 161 || 169 || 355 ||

10.             2010 m. valstybių narių pateikti savitarpio pagalbos prašymai

|| Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO

|| pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta

Austrija || 3 || 5 || 0 || 22 || 4 || 2 || 7 || 29

Belgija || 12 || 2 || 6 || 24 || 11 || 2 || 29 || 28

Bulgarija || 0 || 0 || 4 || 21 || 0 || 0 || 4 || 21

Kipras || 0 || 2 || 1 || 22 || 0 || 2 || 1 || 26

Čekija || 2 || 0 || 1 || 22 || 1 || 5 || 4 || 27

Vokietija || 2 || 12 || 0 || 26 || 11 || 21 || 13 || 59

Danija || 0 || 0 || 0 || 23 || 10 || 0 || 10 || 23

Estija || 0 || 0 || 0 || 21 || 1 || 0 || 1 || 21

Ispanija || 1 || 10 || 5 || 31 || 22 || 9 || 28 || 50

Suomija || 1 || 0 || 1 || 21 || 0 || 2 || 2 || 23

Prancūzija || 45 || 1 || 1 || 23 || 14 || 14 || 60 || 38

Graikija || 0 || 1 || 0 || 22 || 1 || 0 || 1 || 23

Vengrija || 9 || 2 || 3 || 21 || 10 || 5 || 22 || 28

Airija || 0 || 3 || 0 || 23 || 0 || 10 || 0 || 36

Italija || 1 || 1 || 0 || 26 || 1 || 6 || 2 || 33

Lietuva || 1 || 0 || 0 || 21 || 3 || 1 || 4 || 22

Liuksemburgas || 2 || 3 || 0 || 23 || 0 || 1 || 2 || 27

Latvija || 0 || 0 || 0 || 21 || 6 || 3 || 6 || 24

Malta || 0 || 1 || 0 || 21 || 8 || 1 || 8 || 23

Nyderlandai || 1 || 16 || 2 || 24 || 6 || 21 || 9 || 61

Lenkija || 0 || 0 || 0 || 23 || 5 || 5 || 5 || 28

Portugalija || 0 || 1 || 0 || 27 || 0 || 1 || 0 || 29

Rumunija || 0 || 1 || 0 || 23 || 0 || 1 || 0 || 25

Švedija || 1 || 4 || 2 || 22 || 3 || 4 || 6 || 30

Slovėnija || 1 || 0 || 0 || 21 || 0 || 0 || 1 || 21

Slovakija || 1 || 4 || 0 || 23 || 5 || 1 || 6 || 28

Jungtinė Karalystė || 6 || 18 || 11 || 25 || 10 || 11 || 27 || 54

IŠ VISO || 89 || 87 || 37 || || 132 || 128 || 258 ||

11.             Prisijungimo prie BVAS sistemos ir jos naudojimo patikrinimas – kompetentingų institucijų skaičius (2010 m. gruodžio mėn.)

BVAS sistemos naudotojai || Institucijos

Iš viso yra 750 aktyvių naudotojų trisdešimtyje šalių. ||  Prieigą prie BVAS sistemos turi iš viso 346 institucijos ir 30 bendrų ryšių palaikymo tarnybų. 30 proc. iš jų, nors turi slaptažodį, savitarpio pagalbos prašymo niekada nepateikė.

[1]               2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“), OL L 364, 2004 12 9, p. 1.

[2]               COM(2009) 336 final, 2009 7 2.

[3]               Reglamento 1 straipsnis.

[4]               OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

[5]               OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

[6]               OL L259, 2011 10 4, p. 1.

[7]               OL L 133, 2008 5 22, p. 66.

[8]               BVAS Reglamento priedas ateityje gali būti vėl keičiamas dėl naujų teisės aktų vartotojų apsaugos srityje priėmimo.

[9]               Naujausias išsamus sąrašas paskelbtas OL C 206, 2011 9 2, o jo papildymas – OL 356, 2011 12 6.

[10]             OL L 59, 2011 3 4, p. 63.

[11]             OL L 57, 2011 3 2, p. 44.

[12]             EDAPP nuomonė dėl Komisijos sprendimo 2011/141/ES ir Komisijos rekomendacijos 2011/136/ES dėl duomenų apsaugos taisyklių taikymo BVAS sistemoje gairių (2011 m. gegužės 5 d.).

[13]             Komisijos sprendimas 2007/76/EB, OL L 32, 2007 2 6, p. 192.

[14]             Šiuo požiūriu verta pastebėti, kad tinklas nagrinėja tik bendrų vartotojų interesų pažeidimus tarpvalstybinio pobūdžio atvejais ir individualių skundų nenagrinėja (BVAS reglamento 1 ir 3 straipsniai).

[15]             OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

[16]             OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

[17]             Taikoma Reglamentui 261/2004 dėl lėktuvų keleivių teisių, Direktyvos 2001/83/EB dėl žmonėms skirtų vaistų 86–100 straipsniams ir, remiantis dvimetėse nacionalinėse ataskaitose pateiktomis pastabomis, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos straipsniams.