KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto taikymas /* COM/2012/072 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI,
TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR
REGIONŲ KOMITETUI 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto
taikymas (Tekstas svarbus EEE) TURINYS 1........... Įžanga............................................................................................................................ 4 2........... Statuto tikslas................................................................................................................. 4 3........... SCE statuto taikymas. SCE aprašas................................................................................ 5 4........... Per viešas konsultacijas nustatyti
teigiamo ir neigiamo poveikio SCE steigimui turintys veiksniai 5 4.1........ Bendroji tendencija......................................................................................................... 5 4.2........ Steigti SCE skatinantys teigiami
kooperatyvams būdingi veiksniai..................................... 6 4.3........ Kitų numanomų
pranašumų vertinimas............................................................................. 6 4.4........ Neigiami veiksniai........................................................................................................... 6 5........... Priežastys, dėl kurių SCE
statutas nėra visiškai sėkmingas projektas................................. 7 6........... Paprastinimas................................................................................................................. 7 7........... SCE pasiskirstymo tendencijos....................................................................................... 8 8........... Informacija apie konkrečius
dalykus ir galimus reglamento pakeitimus.............................. 8 8.1........ Informacija apie konkrečius su
reglamento 79 straipsniu susijusius dalykus....................... 8 8.2........ Nuorodų į nacionalinius
įstatymus paprastinimas............................................................... 9 9........... IŠVADA...................................................................................................................... 10
1.
Įžanga
Reglamentas dėl Europos kooperatinės
bendrovės (toliau – SCE, pagal pavadinimą lotynų kalba „Societas
Cooperativa Europaea“) buvo priimtas 2003 m. liepos 22 d.[1], praėjus dvejiems metams
po to, kai buvo priimtas Europos bendrovės statutas (toliau – SE, pagal
pavadinimą lotynų kalba „Societas Europaea)[2]. SCE reglamentas papildytas
Tarybos direktyva 2003/72/EB dėl darbuotojų dalyvavimo priimant
sprendimus SCE (toliau – SCE direktyva)[3].
Su SCE reglamentu ir direktyva nacionalinės teisės aktai turėjo
būti suderinti iki 2006 m. rugpjūčio 18 d.
2.
Statuto tikslas
Pagrindinis statuto tikslas – palengvinti
tarpvalstybinę ir tarptautinę kooperatinių bendrovių[4] veiklą. Kaip ir SE
statutas, Europos kooperatinės bendrovės (toliau – SCE) statutas yra
neprivaloma teisinė priemonė. Vykdydamos tarpvalstybinę
veiklą ar veiksmus įmonės gali pasirinkti SCE arba nacionalinio
kooperatyvo teisinę formą. SCE gali būti steigiama vienu iš šių
būdų: ·
pertvarkant nacionalinį kooperatyvą,
turintį padalinių kitoje valstybėje narėje; ·
sujungiant du ar daugiau kooperatyvų iš
kelių valstybių narių; ·
steigti gali ne mažiau kaip penki fiziniai asmenys
ir bet kokios teisinės formos įmonės, veikiančios keliose
šalyse; ·
steigti gali dvi įmonės arba penki
fiziniai asmenys, gyvenantys ne mažiau kaip dviejose valstybėse
narėse. Visais šiais atvejais tarptautinis elementas
yra būtinas, t. y. steigėjai turi būti bent iš dviejų
šalių. SCE statutu siekiama pašalinti teisines
kliūtis, su kuriomis susiduriama kuriant ir valdant kooperatyvų iš
kelių valstybių narių grupes. Jų tarpvalstybiniam verslui
trukdo kooperatyvų įstatymų, taikomų įvairiose šalyse,
skirtumai. SCE reglamentu siekiama sumažinti šių problemų
skaičių ir leisti kooperatyvams restruktūrizuotis susijungiant
keliose valstybėse veikiantiems kooperatyvams. Taip SCE savo
registruotą būstinę gali perkelti į kitą valstybę
narę, ne tą, kurioje ji buvo įsteigta. Reglamentu SCE leidžiama
rinktis joms geriausiai tinkančią įmonių valdymo
sistemą. Tai gali būti vienos arba dviejų pakopų sistema;
direktorių valdyba gali turėti stebėtojų komitetą arba
jo neturėti. SCE reglamento 79
straipsnyje reikalaujama, kad praėjus penkeriems metams nuo reglamento
įsigaliojimo Komisija pateiktų jo taikymo ataskaitą. Prireikus
šioje ataskaitoje turi būti pasiūloma reglamentą iš dalies
keisti. Direktyvos, kuria numatomas darbuotojų dalyvavimas SCE, taikymo
peržiūra atlikta 2010 m[5].
Siekiant gauti šiai
ataskaitai reikalingų duomenų, Europos Komisijos įmonių ir
pramonės generalinis direktoratas (DG ENTR) užsakė nepriklausomą
tyrimą[6],
tyrimo rezultatai pateikti 2010 m. rugsėjo mėn. 2011 m.
balandžio mėn. DG ENTR pradėjo viešas konsultacijas dėl šio
tyrimo rezultatų ir rekomendacijų. Kartu, Bendrosios rinkos akte[7] Komisija nurodė, kad
ketina nagrinėti, ar reikėtų peržiūrėti arba
supaprastinti SCE reglamentą, kad jis geriau atitiktų
kooperatyvų interesus. 2011 m. spalio
25 d. priimtame Komunikate dėl socialinio verslo iniciatyvos[8] Komisija teigė, kad,
remdamasi konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatais, ji gali
pasiūlyti SCE reglamentą supaprastinti, kad jis būtų mažiau
priklausomas nuo nacionalinių įstatymų ir labiau pritaikytas
socialinėms kooperatinėms bendrovėms steigti. 2011 m.
lapkričio mėn. buvo paskelbtos viešų konsultacijų išvados[9]. Šiomis išvadomis grindžiama
pateikta ataskaita.
3.
SCE statuto taikymas. SCE aprašas
2011 m. lapkričio mėn.
trisdešimtyje ES ir EEE valstybių narių buvo įregistruotos 24
SCE: penkios – Italijoje, septynios – Slovakijoje, po vieną –
Prancūzijoje, Lichtenšteine, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Švedijoje; trys
– Vengrijoje, dvi – Vokietijoje ir dvi – Belgijoje. SCE reglamentas turėjo
įsigalioti 2006 m., tačiau didelė dalis valstybių
narių šio termino nesilaikė. 2011 m. gruodžio mėn.
duomenimis trys valstybės narės dar nesiėmė
būtinų veiksmų, kad užtikrintų veiksmingą reglamento
taikymą. Šios ataskaitos priede pateikiama
išsamesnės informacijos apie SCE ir jų ypatybes.
4.
Per viešas konsultacijas nustatyti teigiamo ir
neigiamo poveikio SCE steigimui turintys veiksniai
4.1.
Bendroji tendencija
Profesinės organizacijos teigia, kad
vienos bendros tendencijos, būdingos visiems kooperatyvams, nėra.
Sprendžiant, ar steigti nacionalinį kooperatyvą, ar SCE, arba
vertinant, kurioje šalyje geriausia registruoti SCE, vienas svarbiausių
svarstytinų klausimų yra apmokestinimas. Tačiau apmokestinimas
reglamentuojamas ne SCE statute, o SCE įsteigimo šalies įstatymais.
Taigi, kooperatyvų pajamų ir pelno mokestis, kooperatyvo
steigėjų pelno ar perviršio, taip pat nedalomų atsargų
apmokestinimas įvairiose šalyse skiriasi. Svarstytini ne tik apmokestinimo, bet ir kiti
klausimai. Juos galima išdėstyti pagal svarbą – darbo teisės
reikalavimai, nacionalinės teisės aktų dėl kooperatyvų
sudėtingumas ir santykinis griežtumas. Spręsdami, kur registruoti
kooperatyvą, verslininkai taip pat bus linkę rinktis šalį,
kurioje gerai išplėtoti ryšių tinklai ir sukurta verslui palanki
administracinė aplinka.
4.2.
Steigti SCE skatinantys teigiami kooperatyvams
būdingi veiksniai
Kooperatyvų ir profesinių
organizacijų atstovai teigia, kad didžiausia SCE įsteigimo nauda – europinis
įvaizdis. Šis įvaizdis gali
padėti kooperatyvo steigėjams patekti į rinkas, kuriose Europos
ženklo prekinė vertė didesnė už nacionalinio ženklo. Tai būdingiausia tokioms veiklos sritims kaip
socialinių paslaugų teikimas. Kai kurios organizacijos taip pat teigia, kad
teisė steigti SCE yra kooperatyvo steigėjų pranašumas, nes,
norėdami steigti filialą kitoje šalyje arba tarpvalstybinę
bendrąją įmonę, jie gali pabrėžti priklausą
kooperatyvų judėjimui. Kai
kurių suinteresuotųjų subjektų manymu, SCE statutas turi ir
simbolinę reikšmę, nes dėl jo socialinės ekonomikos
įmonės tampa pastebimesnės. Kooperatyvų
atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad kooperatyvų verslo
modelis skiriasi nuo tradicinių kapitalu pagrįstų
įmonių modelio. Kooperatyvų verslo modelis pagrįstas
solidarumu, demokratišku valdymu, narių dalyvavimu ir narių bei
klientų artumu – siekiama patenkinti pastarųjų interesus, ne
valdytojų.
4.3.
Kitų numanomų pranašumų vertinimas
Dauguma suinteresuotųjų
subjektų nemano, kad dėl viršnacionalinio pobūdžio SCE turi
potencialų pranašumą tada, kai grupėje prireikia atlikti
tarpvalstybinius struktūrinius pokyčius. Atrodo, kad šiuo SCE bruožu
suinteresuotos tik didelės kooperatinės finansų įstaigos ir
savidraudos draugijos, nes jis joms atrodo naudingas reorganizuojant ir
paprastinant jų grupės struktūrą. Tačiau
2011 m. gruodžio mėn. duomenimis neįsteigta nė viena tokia
SCE. Galimybė perkelti
registruotąją būstinę į
kitą valstybę narę nelaikoma nei lemiamu veiksniu, nei tikru SCE
konkurenciniu pranašumu palyginti su nacionalinėmis bendrovėmis. Šis
klausimas buvo užduotas per viešas konsultacijas, tačiau atsakymų
į jį nebuvo. 2011 m. gruodžio mėn. duomenimis, savo
registruotosios būstinės neperkėlė nė viena SCE. Per viešas konsultacijas
suinteresuotųjų subjektų taip pat klausta, ar jiems svarbi
galimybė steigti SCE tarpvalstybiniam susijungimui atlikti. Kad tai
svarbus veiksnys manančių nebuvo. 2011 m. gruodžio mėn.
Komisija neturėjo jokios informacijos apie tokį veiksmą. Taip pat neatrodo, kad įmonės
domėtųsi nacionalinio kooperatyvo pertvarkymu į SCE –
suinteresuotieji subjektai tokios galimybės nekomentavo.
4.4.
Neigiami veiksniai
Konsultacijos su suinteresuotaisiais
subjektais atskleidė kelias SCE reglamento taikymo problemas. Šios
problemos susijusios tiek su SCE steigimu, tiek su jų veikla. Didžiausia problema, su kuria susiduriama
steigiant SCE, – per menkas verslo bendruomenės žinojimas apie
SCE. Svarbiausi neigiami veiksniai yra steigimo išlaidos,
sudėtingos procedūros (yra daug atvejų, kai reikia remtis
nacionaline teise) ir teisinis netikrumas dėl kiekvienu atveju
taikytinos teisės. Taip pat yra suinteresuotųjų
subjektų manančių, kad minimalaus 30 000 EUR
kapitalo reikalavimas yra kliūtis, bent fiziniams asmenims,
norintiems steigti mažą SCE ir vykdyti kooperacinę veiklą
keliose valstybėse. Tačiau yra ir kitokia nuomonė – tai, kad
turima pakankamai kapitalo, rodo, kad įmonė bus rimta. Keli respondentai mano, kad darbuotojų
dalyvavimo taisyklės yra neigiamas veiksnys, nes, jų nuomone, jos
– nelanksčios ir sudėtingos. Be to, šios taisyklės laikomos
neproporcingomis tada, kai įmonėje dirba tik keli darbuotojai.
Tačiau darbuotojų organizacijos ir kiti respondentai nenurodė
šioje srityje kylančių problemų.
5.
Priežastys, dėl kurių SCE statutas
nėra visiškai sėkmingas projektas
Konsultacijų
dalyviai teigia, kad SCE statutas palyginti nesėkmingas projektas ne tik
dėl to, kad sudėtingas, bet ir dėl to, kad veikti kaip
kooperatyvas pasirinkusios įmonės paprastai būna labai
prisirišusios prie savo teritorijos. Galiausiai,
kooperatyvai turi būti naudingi nariams, tiesiogiai dalyvaujantiems
demokratiniame įmonės valdyme. Didžioji
dauguma kooperatyvų – mažos įmonės, veikiančios vienoje
valstybėje. Todėl keletas
suinteresuotųjų subjektų organizacijų abejoja, ar SCE
statutas suteikia kokių nors pranašumų. Be
to, kooperatyvus steigiantys asmenys linkę pasikliauti savo šalies
įstatymais, nes juos geriau išmano. Taip pat yra teigiančių, kad SCE
reglamentas daugelyje valstybių narių, net Prancūzijoje,
Italijoje ir Ispanijoje, kur kooperatyvų judėjimas labai aktyvus,
įgyvendintas labai vėlai (iš tikrųjų, keleriais metais per
vėlai).
6.
Paprastinimas
Visi suinteresuotieji subjektai yra linkę
manyti, kad didžiausia SCE nesėkmės priežastis – priemonės
sudėtingumas. Europos organizacija, atstovaujanti visoms
nacionalinėms ir sektorių kooperatyvų federacijoms ES, teigia,
kad nacionaliniai kooperatyvų įstatymai atrodo esą paprastesni
ir lankstesni. Pasak kelių suinteresuotųjų subjektų,
reglamento (su daugybe nuorodų į nacionalinės teisės aktus)
sudėtingumas atbaido ne tik kooperatyvus, bet ir kitokias įmones,
kurios, jei ne tas sudėtingumas, galbūt būtų suinteresuotos
persitvarkyti ir veiklą vykdyti kaip SCE. Visi suinteresuotieji subjektai sutinka, kad
SCE reglamentą būtina paprastinti, jei norima, kad tiek didelės,
tiek mažos įmonės taikytų jį plačiau. Dėl
daugybės nuorodų į nacionalinę teisę toks reglamentas
kooperatyvams jokios apčiuopiamos naudos neduoda. Iš tikrųjų, 2011 m. gruodžio
mėn. duomenimis, nė viena didelė kooperatyvų grupė,
veikianti arba planuojanti veikti Europos lygmeniu, nesinaudojo SCE reglamentu.
Viena didelė mažmeninio platinimo sektoriuje veikianti grupė,
vienijanti pagrindiniais platintojais savo šalių rinkoje esančius
nacionalinius kooperatyvus, pasirinko steigti kooperatyvą pagal Belgijos
teisę, o ne SCE. Panašiai, svarbus Belgijos, Vokietijos ir Nyderlandų
žemės ūkio ir pieno sektoriaus kooperatyvų susijungimas taip pat
vykdytas ne pagal SCE[10].
7.
SCE pasiskirstymo tendencijos
Teigiamos koreliacijos tarp kooperatyvų
judėjimo aktyvumo bei svarbos tam tikroje šalyje ir SCE skaičiaus
toje šalyje nėra. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir
Ispanijoje įmonės menkai domisi SCE steigimu, nors nacionalinės
valdžios institucijos aktyviai skatina kooperatyvų judėjimą, o
nacionalinės organizacijos kooperatyvams teikia rimtą techninę
ir teisinę pagalbą. Be to, panašu, kad keliose valstybėse
narėse yra keletas įsteigtų, bet aktyviai neveikiančių
SCE, kaip ir SE. Tai veiklos nevykdančios, tose šalyse profesionalių
paslaugų teikėjų įsteigtos įmonės, kurios yra
parduodamos. Atrodo, kad veiklos vykdytojai iš užsienio perka įsteigtas,
bet veiklos nevykdančias SCE labiausiai tam, kad sutaupytų laiko ir
sąnaudų, išvengtų sudėtingų steigimo
procedūrų ir derybų dėl darbuotojų dalyvavimo priimant
sprendimus. Komisija turi nedaug informacijos apie tai, kas nutinka tokioms
veiklos nevykdančioms SCE, kai jos imasi veiklos.
8.
Informacija apie konkrečius dalykus ir galimus
reglamento pakeitimus
8.1.
Informacija apie konkrečius su reglamento 79
straipsniu susijusius dalykus
Pagal SCE reglamento 79 straipsnį šioje
ataskaitoje turi būti nagrinėjama, ar reikėtų leisti, kad
SCE pagrindinė būstinė būtų vienoje, o registruotoji
būstinė – kitoje valstybėje narėje. Joje taip pat turi
būti svarstoma, ar leisti į SCE įstatus įrašyti nuostatas,
kuriomis nukrypstama nuo nacionalinės teisės aktų dėl
kooperatyvų ar jie papildomi, net jei tokios išimtys netaikomos vietos
kooperatyvams. Šie du klausimai taip pat įtraukti į
SE reglamentą, nes jie susiję tiek su Europos bendrovių, tiek su
Europos kooperatyvų veikimu ir veikla. 79 straipsnyje taip pat nustatyta, kad šioje
ataskaitoje turi būti svarstoma, ar leisti įtraukti nuostatas,
leidžiančias skaidyti SCE į du ar daugiau nacionalinių
kooperatyvų, ir ar leisti nustatyti specialias teisių gynimo priemones,
taikomas sukčiavimo arba klaidų registruojant susijungimo būdu
įsteigtą SCE atvejais. Šie du klausimai susiję būtent su
SCE, nes šioje srityje nėra teisės aktų, panašių į
3-čiąją, 6-tąją ir 10-ąją bendrovių
teisės direktyvas[11],
taikytinas akcinėms bendrovėms. Nė vienu šių klausimų Komisija
neturi pakankamų duomenų, kad galėtų daryti išvadas. Taip
yra dėl to, kad įsteigta labai nedaug SCE, o reglamentas
valstybėse narėse įgyvendintas labai vėlai. Tačiau tam
tikri dalykai yra akivaizdūs: ·
Atrodo, kad klausimas, ar reikėtų leisti
SCE pagrindinę būstinę kurti vienoje, o pagrindinę
administraciją – kitoje valstybėje narėje, kooperatyvų
judėjimui nėra aktualus. Iš konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų
subjektų pastabų šiuo klausimu negauta. Kooperatyvai – tai
įmonės, turinčios tvirtas sąsajas su vietos
bendruomenėmis, taigi jie turi išlaikyti glaudžius ryšius su teritorija,
kurioje vykdo veiklą, kaip ir tradicinio kapitalo įmonės. ·
Klausimas, ar reikėtų leisti į SCE
įstatus įtraukti nuostatas, kuriomis nukrypstama nuo
nacionalinių kooperatyvų įstatymų, aktualus visiems
suinteresuotiesiems subjektams. Nuomonės nesutampa dėl to, ar SCE
turėtų būti suteikta didesnė autonomija nuo
nacionalinių įstatymų. Dauguma respondentų mano, kad SCE
reglamentu kooperatyvų nariams turėtų būti suteikta daugiau
lankstumo renkantis valdymo modelį ir struktūrą, geriausiai
atitinkančią jų tikslus ir poreikius. Tačiau keliuose
atsakymuose pareikšta nemenkų abejonių ir teigiama, kad dėl
tokios autonomijos SCE gali būti sudaryta galimybių nukrypti nuo
kooperacinio verslo modelio principų ir vertybių. Respondentai taip
pat teigė, kad SCE neturėtų būti atleidžiamos nuo
privalomų nuostatų, susijusių su nepilnamečių
narių ar darbuotojų teisėmis. ·
Atrodo, kad klausimai dėl SCE padalijimo
į du ar daugiau nacionalinių kooperatyvų ir dėl teisių
gynimo priemonių, jei susijungimas atšaukiamas, bent ligi šiol
kooperatyvams buvo neaktualūs. 2011 m. gruodžio mėn. duomenimis,
susijungimo būdu neįsteigtas nė vienas kooperatyvas.
8.2.
Nuorodų į nacionalinius įstatymus
paprastinimas
SCE reglamentas buvo iš dalies pagrįstas
prieš dvejus metus patvirtintu SE statutu. Daug SCE taisyklių yra
bendrojo pobūdžio, išskyrus būtent kooperatyvams skirtas nuostatas,
ir iš esmės atkartojamos priimant Taryboje ir Europos Parlamente
susitartos SE nuostatos. Jos apima susijungimų taisykles,
galiojančių įstatymų hierarchiją ir bendrovės
centrinės būstinės perkėlimą, taip pat tarpvalstybinio
elemento reikalavimą. SCE reglamento tekste taip pat yra
nuorodų į nacionalinės teisės aktus, skirtus kooperatyvams
arba akcinėms bendrovėms, turinčioms akcinio kapitalo.
Pavyzdžiui, SCE privalo surengti visuotinį akcininkų susirinkimą
bent kartą per metus, jei nacionaliniame nacionalinių
kooperatyvų įstatyme nenustatyta, kad susirinkimus reikia rengti
dažniau, arba, jei vykdomas susijungimas siekiant apsaugoti kreditorius, turi
būti taikomas nacionalinis akcinių bendrovių susijungimo
įstatymas. Be to, į SCE reglamentą
įtraukta pasirinkimo galimybių ar nuorodų, leidžiančių
valstybėms narėms nurodyti, kaip SCE turėtų elgtis. Tokiu
atveju dažnai vartojama frazė „valstybė narė gali nustatyti“.
Pavyzdžiui, susijungimo atveju valstybė narė gali priimti nuostatas
siekdama užtikrinti tinkamą narių, nesutikusių su susijungimu,
apsaugą. Taip pat vartojama frazė „jei leidžia valstybės
narės, kurioje yra SCE registruota buveinė, įstatymai“. Siekiant reglamentą supaprastinti,
daugiau negu 30 straipsnių, kuriuose yra numatyta tokių pasirinkimo
galimybių ar pateikta tokių nuorodų, galima suskirstyti į
tris pagrindines kategorijas. Pirma kategorija – straipsniai, kuriais
reglamentuojami klausimai bendri SCE ir SE reglamentams. Antra – nuostatos,
kuriomis daromos tiesioginės nuorodos į akcinių bendrovių
įstatymus. Trečia – nuostatos, kuriomis pateikiamos nuorodos ar
pasirinkimo galimybės, susijusios su kooperatyvams būdingos veiklos
ir klausimų reguliavimu. ·
Komisija ketina prireikus pasiūlyti pirmos
kategorijos straipsnių nuostatų pakeitimus, atsižvelgdama į
vykstantį galimų atitinkamų SE reglamento straipsnių
pakeitimų svarstymą. Klausimai yra vienodi, taigi ir sprendimai
abiejuose reglamentuose turėtų būti vienodi. ·
Komisija mano, kad dėl antros kategorijos
straipsnių reikėtų konsultuotis su daug
suinteresuotųjų subjektų ir išsiaiškinti, ar reikia palikti
nuorodas į akcines bendroves. Keli suinteresuotieji subjektai teigė,
kad dėl šių nuorodų linkstama nepaisyti galiojančių
nacionalinių kooperatyvų įstatymų. Be to, ne visose valstybėse
narėse yra kooperatyvams skirtų teisės aktų. ·
Dėl trečios kategorijos straipsnių,
kai reglamente teigiama, kad nustatyta taisyklė taikoma SCE, jei tai
leidžia nacionalinė teisė, Komisija su suinteresuotaisiais subjektais
konsultuosis, kaip sumažinti SCE reglamento priklausomybę nuo nacionalinių
įstatymų.
9.
IŠVADA
Parengusi šią ataskaitą, Komisija
ketina su suinteresuotaisiais subjektais konsultuotis, ar reikia ir kaip reikia
paprastinti SCE reglamentą. Tuo tikslu Komisija rengia dvi
dideles konferencijas JT tarptautiniams kooperatyvų metams (2012 m.)
pažymėti. Pirmoji konferencija bus surengta 2012 m. balandžio
mėn. Briuselyje, joje dalyvaus suinteresuotųjų subjektų
organizacijos. Antroji vyks 2012 m. rugsėjo mėn., ES
pirmininkaujant Kiprui. Į šią konferenciją susirinks
valstybių narių atstovai. Per šiuos renginius Komisija
suinteresuotųjų subjektų klaus, ar tam tikri straipsniai
turėtų būti paprastinami išbraukiant ir pakeičiant nuorodas
į akcinių bendrovių teisę ir ar SCE reglamentas
galėtų būti mažiau priklausomas nuo nacionalinių
įstatymų. Kalbant plačiau, klausimas dėl
Europos įmonių teisinės formos, pavyzdžiui, SE arba SCE, ir
poreikio jas persvarstyti yra įtrauktas svarstant būsimos ES
bendrovių teisės ateitį. Šių svarstymų rezultatais
Komisija remsis vertindama, kaip svarbu ir prireikus kokiomis priemonėmis
patenkinti Europos įmonių poreikius: sudaryti vienodas konkurencijos
sąlygas, užtikrinti geresnį ir paprastesnį reglamentavimą. PRIEDAS 2003 m. liepos 22 d. Tarybos
reglamento Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės
(SCE) statuto taikymas 1. Įžanga Šis priedas pateikiamas su Komisijos
SCE reglamento įgyvendinimo ataskaita. Jame pateikiama informacija apie
įsteigtas SCE ir jų aprašymas. 2. Informacija
apie SCE Remiantis atliekant tyrimą[12] gauta informacija ir
Libertas Institute (Vokietija)[13]
sudarytame įsteigtų SCE sąraše pateiktais duomenimis, iki
2011 m. lapkričio 22 d. ES ir EEE valstybėse narėse
įregistruotos 24 SCE. Informacijos apie įsteigtas SCE
dažniausiai suteikė SCE tyrime dalyvaujantys nacionaliniai ekspertai. Ši
informacija palyginta su informacija, pateikta ES oficialiajame leidinyje
(toliau – ES OL, žr. toliau) ir TED (Tender Electronic Daily). ES OL kai
kurios SCE (dvi iš 24) visai nenurodytos; 13 nurodytos kaip SE; dar 3 – kaip
EEIG; ir tik 7 – kaip SCE. SE reglamento įgyvendinimą nagrinėję
kiti tyrėjai jau buvo nurodę, kad į ES OL neįtraukta daug
Europos teisės subjektų formų[14].
Nuo 2006 iki
2009 m. SCE padaugėjo. 2010 ir 2011 m. SCE įsteigta mažiau
negu 2009 m. Nuo 2006 m. iki 2011 m. lapkričio mėn.
naujų SCE įsteigta: 2006 m. – viena, 2008 m. – penkios,
2009 m. – aštuonios, 2010 m. – septynios, 2011 m. – trys. 3. SCE ir jų ypatumai 3.1. Steigėjų tautybė Informacijos apie įsteigtų
SCE steigėjų tautybę turima labai nedaug. Reglamentu
nereikalaujama, kad registruojant SCE šie duomenys būtų skelbiami. 13
straipsnyje nustatyta, kad pranešimas apie SCE įregistravimą ES
oficialiajame leidinyje skelbiamas tik informaciniais tikslais, skelbiant
nurodomas SCE pavadinimas, registracijos numeris, data ir vieta, paskelbimo būstinės
šalyje data ir vieta, registruotoji būstinė ir veiklos sektorius.
Paprastai nacionalinis registras ES oficialiųjų leidinių biurui
šiuos duomenis nusiunčia per mėnesį nuo SCE įregistravimo
būstinės šalyje. Remiantis tyrimo duomenimis, iš
penkių Italijos SCE viena įsteigta su partneriais iš Suomijos ir
Ispanijos, dar viena įsteigta su Prancūzijos savidraudos bendrove, o
trečioje vienas iš steigėjų yra maltietis. Išsamios
informacijos, išskyrus reglamentu reikalaujamą, apie 9 SCE (šešias Slovakijos,
vieną Prancūzijos, vieną Vokietijos ir vieną Vengrijos)
nėra. Informacijos neturima dėl to, kad arba kelios iš tokių SCE
yra naujai įsteigtos, arba SCE atsisakė atliekant tyrimą
nacionaliniams ekspertams suteikti prašomos informacijos. 3.2. Geografinis išsidėstymas Daugiausia SCE – septynios – įregistruota
Slovakijoje, tačiau kartu galima sakyti, kad 6 iš jų veiklos nevykdo,
nes įregistruotos tuo pačiu adresu ir tai pačiai veiklai
vykdyti. Antra yra Italija, joje įsteigtos 5 SCE, ir tai nestebina –
Italijoje kooperatyvai puikiai išplėtoti ir pagal Konstitucinių
nuostatų 45 straipsnį yra valstybės skatinami kurtis. Tai, kad
Italijoje nėra nacionalinio įgyvendinamojo įstatymo,
neatbaidė nuo SCE steigimo. Toliau – Belgija ir Vengrija. Dvidešimtyje
šalių (18 valstybių narių ir 2 EEE šalyse) SCE neįsteigta. 3.3. Steigimo būdai Keturiolika SCE, apie kurias tokie
duomenys nurodyti, įsteigtos ex novo (arba ex nihilo) pagal
SCE reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmąją, antrąją ir
trečiąją įtraukas, t. y.: a) „ne
mažiau kaip penki fiziniai asmenys, gyvenantys ne mažiau kaip dvejose
valstybėse narėse“, b) „ne
mažiau kaip penki fiziniai asmenys ir bendrovės bei firmos, <...>
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra bent dvejose skirtingose
valstybėse narėse arba kurie veikia bent pagal dviejų skirtingų
valstybių narių teisę“, c)
„bendrovės ir firmos <...> ir kiti juridiniai asmenys, <...>
kurie veikia bent pagal dviejų skirtingų valstybių narių
teisę“. Tiksliau, pagal a punktą
įsteigtos šešios SCE; pagal b – irgi šešios; pagal c – dvi. Kokiais būdais
įsteigtos kitos SCE, dabar nežinoma. Nė viena SCE neįsteigta
susijungimo ar pertvarkymo būdu. Informacijos apie registruotosios
būstinės perkėlimą nėra. Informacijos apie SCE
likvidavimą ar pertvarkymą į nacionalinės teisės SCE
nėra. Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje
teigiama, kad „steigiant SCE, kiekvienas jos narys neatsako didesne suma, nei
jo pasirašyto kapitalo vertė. Jei SCE nariai turi ribotą
atsakomybę, SCE pavadinimo pabaigoje rašoma „ribotos atsakomybės“.“
Kalbant apie įmonės teisinę formą, iš 24 SCE trylika
įregistruotos kaip „ribotos atsakomybės“: 7 – Slovakijoje, 3 –
Italijoje ir 3 – Vengrijoje. Tačiau neaišku, koks kitų SCE
atsakomybės laipsnis. 3.4. Veiklos sritys, valdybos
struktūra, pasirašytasis kapitalas, darbuotojų skaičius Remiantis turima informacija,
dauguma įsteigtų SCE teikia paslaugas. Septynias SCE galima laikyti
socialiniais kooperatyvais arba socialinėmis įmonėmis pagal
Socialinio verslo iniciatyvą[15],
jų tikslai – palankių sąlygų neturinčių
asmenų užimtumas, su sveikatos priežiūra susijusios konsultacijas ir
paslaugos. Dar septynios SCE vykdo su nekilnojamuoju turtu susijusią
veiklą, dvi veikia statybos sektoriuje, trys teikia verslo konsultacijas. Kalbant apie valdybos
struktūrą, 5 SCE pasirinko vienos pakopos[16], dešimt – dviejų
pakopų[17]
valdybos struktūrą. Visos Italijos SCE pasirinko dviejų
pakopų sistemą. 15 įsteigtų SCE pasirašytasis
kapitalas buvo lygus arba beveik lygus minimaliam reikalaujamam kapitalui,
t. y. 30 000 EUR. Vienos įsteigtos SCE pasirašytasis
kapitalas buvo 110 000 EUR. Vidutinio įsteigtų SCE balanso
nebuvo galima pateikti dėl nepakankamos informacijos. Žinoma dviejų
SCE grynoji apyvarta: 2009 m. vienos iš jų apyvarta buvo
1 000 EUR, kitos – mažiau nei 15 000 EUR. Dvylikoje SCE, apie kurias yra
duomenų, iš viso yra 32 darbuotojai. Daugiausia šių
žmonių yra įdarbinusios dvi SCE (vienoje dirba 13 darbuotojų,
kitoje – 10). Šešiose SCE yra tik vienas arba du darbuotojai. Dvi SCE
nurodė, kad darbuotojų neturi. Lentelė. Įsteigtos
SCE (2011 11 22 duomenimis) Šalis || SCE skaičius AUSTRIJA || 0 BELGIJA || 2 BULGARIJA || 0 KIPRAS || 0 ČEKIJA || 0 DANIJA || 0 ESTIJA || 0 SUOMIJA || 0 PRANCŪZIJA || 1 VOKIETIJA || 2 GRAIKIJA || 0 VENGRIJA || 3 ISLANDIJA || 0 AIRIJA || 0 ITALIJA || 5 LATVIJA || 0 LICHTENŠTEINAS || 1 LIETUVA || 0 LIUKSEMBURGAS || 0 MALTA || 0 NYDERLANDAI || 1 NORVEGIJA || 0 LENKIJA || 0 PORTUGALIJA || 0 RUMUNIJA || 0 SLOVAKIJA || 7 Slovėnija || 0 ISPANIJA || 1 ŠVEDIJA || 1 JK || 0 IŠ VISO SCE || 24 [1] 2003 m.
rugpjūčio 18 d. OL (L 207) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2003:207:0001:0024:EN:PDF. [2] 2001 m.
spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos
bendrovės (SE) statuto, OL L 294, 2001 11 10, p. 1–21,
http://eur-lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!prod!DocNumber&lg=en&type_doc=Regulation&an_doc=2001&nu_doc=2157 [3] 2003 m.
liepos 22 d. Tarybos direktyva 2003/72/EB, papildanti Europos
kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų
dalyvavimo, OL
L 207, 2003 8 18, p. 25. http://eur-lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexapi!prod!CELEXnumdoc&numdoc=32003L0072&model=guichett&lg=lt [4] Tekstą
Komisija pasiūlė 1992 m. su dar dviem projektais – dėl
Europos asociacijos ir Europos savidraudos draugijos, tačiau dėl
įstrigusių derybų Taryboje 2006 m. Komisija juos
atsiėmė. Visi trys pasiūlymai sudarė vieną
rinkinį dėl socialinės ekonomikos įmonių skatinimo;
projektai buvo atsakas į teiginius, kad socialinės ekonomikoms
įmonėms reikėtų suteiti galimybių kurti savo
europinę teisinę formą ir užtikrinti vienodas su tradicinio
kapitalo įmonėmis konkurencijos sąlygas. [5] Komisijos
ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2003 m. liepos 22 d.
Tarybos direktyvos 2003/72/EB, papildančios Europos kooperacinės
bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant
sprendimus, peržiūros (COM(2010) 0481, 2010 9 16). [6] Reglamento
Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto
įgyvendinimo tyrimas. Santrauka,
I dalis „Sintezė ir lyginamoji ataskaita“ (http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/sce_final_study_part_i.pdf) ir II
dalis „Nacionalinės ataskaitos“ http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/sce_final_study_part_ii_national_reports.pdf. [7] COM(2011) 206: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52011DC0206:LT:NOT
. [8] COM(2011) 682: http://ec.europa.eu/internal_market/social_business/index_en.htm. [9] Atsakymų santrauka
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/public-consultation-files/summary_replies_en.pdf. [10] „Coopernic (COOPérative
Européenne de Référencement et de Négoce des Indépendants
Commerçants) Scrl“ – Europos nepriklausomų mažmenininkų ir
prekybininkų kooperatyvas (E. Leclerc, Colruyt, Conad,
Coop ir Rewe prekybos centrai). Aljanso tikslas – leisti nepriklausomiems mažmenininkams keistis praktine
patirtimi, sumažinti tiekimo grandinės sąnaudas. 2007 m.
gruodžio mėn. apie ketinimus susijungti paskelbė „Friesland Foods“ ir
„Campina“. Po metų, 2008 m. gruodžio mėn., šios įmonės
gavo Europos konkurencijos tarnybų patvirtinimą, leidžiantį
steigti „Friesland Campina“. [11] http://ec.europa.eu/internal_market/company/official/index_en.htm#directives.
[12] Tyrimo I dalies 4
priedėlyje esančioje lentelėje pateikiami aktualiausi su
įsteigtomis SCE susiję duomenys, (http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/sce_final_study_part_i.pdf) [13] Libertas –
Europäisches Institut GmbH, http://www.libertas-institut.com/de/EWIV/List_SCE.pdf
[14] Eidenmüller, Engert,
Hornuf, Incorporating under European Law: The Societas Europaea as a
Vehicle for Legal Arbitrage (Įmonių steigimas pagal Europos
teisę. Societas Europaea – teisinio arbitražo priemonė),
Europos verslo organizacijų teisės apžvalga Nr. 10 (2009). [15] COM (2011) 682.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0682:FIN:LT:PDF.
[16] Valdybos struktūrą sudaro
tik administracinė valdyba. [17] Valdybos
struktūrą sudaro valdančioji taryba ir stebėtojų
taryba.