KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Daugiametės internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Sąjungos programos tarpinis vertinimas

1. Įžanga

Šis komunikatas susijęs su tarpiniu 2009–2013 m. Saugesnio interneto programos (toliau šiame komunikate – programa) vertinimu. Šį vertinimą atlikti pavesta „Technopolis Group“. Pagrindinis vertinimo tikslas – įvertinti programą svarbos, veiksmingumo ir naudingumo aspektais, taip pat platesnį jos poveikį ir tęstinumą, remiantis klausimynų, konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir metinių ataskaitų duomenimis.

Pagrindiniai programos tikslai yra šie:

– geriau informuoti visuomenę;

– įkurti visuomenės informavimo centrų, kuriems būtų galima pranešti apie neteisėtą ir žalingą turinį bei elgesį, visų pirma apie smurto prieš vaikus medžiagą, viliojimą arba priekabiavimą elektroninėje erdvėje, tinklą;

– skatinti šios srities savireguliacijos iniciatyvas ir įtraukti vaikus į saugesnės interneto aplinkos formavimo veiklą;

– parengti žinių bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie interneto technologijų naudojimo naujoves ir jų padarinius vaikų gyvenimui.

Lyginant su ankstesnėmis programomis, bendra dabartinės programos apimtis išplėsta – įtrauktos atsirandančios interneto technologijos; be to, ji bus taikoma žalingiems kontaktams ir elgesiui (pavyzdžiui, viliojimui ar priekabiavimui elektroninėje erdvėje), ir ja siekiama parengti šios srities žinių bazę.

Pagrindinis programos įgyvendinimo mechanizmas – bendras pagal viešus kvietimus teikti paraiškas atrinktų projektų finansavimas. Todėl pagal skirtingas veiksmų kryptis finansuota daug įvairių projektų, be to, kai tinkama, numatyta ir įvairi nefinansuojama veikla. Šiais projektais siekiama sukurti jaunuoliams saugesnę interneto aplinką, o nefinansuojamos iniciatyvos yra įvairios – nuo Saugesnio interneto dienos rėmimo, Saugesnio interneto forumo rengimo iki srities savireguliacijos rėmimo bei skatinimo ir tarptautinio lygmens bendradarbiavimo su kitomis susijusiomis organizacijomis.

Pagal programą, be kita ko, bendrai finansuojami Saugesnio interneto centrai, kurie yra itin svarbūs, siekiant geriau informuoti visuomenę[1]. Tokių centrų yra visose ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Rusijoje. Visuose centruose, išskyrus Portugalijos, veikia pagalbos linijos, iš kurių tėvai ir vaikai gali gauti patarimų su vaikų naudojimusi interneto technologijomis susijusiais klausimais. Minėti centrai ir pagalbos linijos priklauso tinklui INSAFE[2]. Daugumos šalių Saugesnio interneto centruose veikia ir specialiosios telefono linijos; jų pagrindinė užduotis – priimti visuomenės pranešimus apie neteisėtą interneto turinį. Aptikus neteisėtą turinį, apie tai specialiosios telefono linijos darbuotojai praneša kompetentingoms šalies teisėsaugos tarnyboms ir (arba) interneto paslaugų teikėjui ir paprašo turinį pašalinti, arba, jei turinys laikomas kitoje valstybėje, apie tai pranešama Tarptautinės interneto specialiųjų telefono linijų asociacijos (INHOPE) tinklo nariui. Specialiąsias telefono linijas koordinuoja asociacija INHOPE[3]. Labai svarbus darbo pagal šią programą tikslas – gausinti žinių apie jaunuolių naudojimąsi technologijomis. Pagal šią programą remiama keletas mokslinių tyrimų projektų, kurie apima įvairias temas ir disciplinas. Greta su saugesniu internetu susijusių mokslinių tyrimų propagavimo, įgyvendinant įvairius susijusius projektus gaunamos žinios padeda kurti visų programos veiklos sričių žinių bazę. Dabar vykdomi šie žinių gausinimo projektai:

– projektu „ES vaikai internete II“ (angl. EU Kids Online II) (atrinktu pagal ankstesnę programą) siekiama sutvirtinti žinių bazę apie Europos vaikų ir tėvų rizikos ir saugos patirtį ir naudojimąsi internetu ir naujomis technologijomis. Tai pirmasis projektas, kurį įgyvendinant daugumoje valstybių narių tiriamas tiek vaikų, tiek tėvų požiūris į saugą internete ir su ja susiję veiksmai. Projektas pagrįstas ankstesnio projekto „ES vaikai internete I“ veikla, tačiau dalyvaujančių valstybių skaičius išaugo nuo 21 iki 25 valstybių.

– Europos kovos su vaikų viliojimu internete projektu (angl. European Online Grooming Project, POG) (atrinktu pagal ankstesnę programą) siekiama ištirti, kaip už viliojimą internete nuteisti nusikaltėliai pasirinkdavo aukas. Šis projektas – pirmasis Europos mokslinių tyrimų projektas, kurį įgyvendinant tiriamos būdingos nusikaltėlių, pasinaudojusių internetu jaunoms aukoms pasirinkti, savybės ir elgesys. Projekte bendradarbiauja 6 partneriai, atstovaujantys keturioms valstybėms – Jungtinei Karalystei, Italijai, Belgijai ir Norvegijai. Įgyvendinant projektą numatytas parengiamasis tyrimas, kurį vykdant nagrinėjamos viliotojų internetu bylos. Pagal projektą bus pateiktos mokslinių tyrimų ataskaitos ir politikos literatūra iš projekto valstybių partnerių. Be to, numatyti pokalbiai su strateginėmis suinteresuotosiomis šalimis viliojimo internete valdymo ir prevencijos klausimais.

– Projektu „Rizikingas elgesys internete. Galios įgijimas per mokslinius tyrimus ir mokymus“ (angl. Risk taking Online Behaviour - Empowerment through Research and Training, ROBERT) siekiama, kad būtų atsižvelgiama į patirtį, susijusią su išnaudojimo interneto procesais, taip pat į veiksnius, dėl kurių jaunuoliai tampa pažeidžiami, ir į veiksnius, dėl kurių jie tampa saugesni, ir kad taip būtų užtikrinamas saugus vaikų ir jaunuolių bendravimas internete.[4] Taip pat nagrinėjama, kokiomis strategijomis naudojasi nusikaltėliai, viliodami vaikus internete, drauge siekiant suprasti, kaip interneto aplinkoje gali atsirasti išnaudojimas. Vaikai ir jaunimas bus pajėgesni geriau apsisaugoti internete. Galimybė apsisaugoti bus ypač naudinga vaikų grupėms, kurioms, kaip manoma, kyla su didesnė rizika.

Pagal šios programos kovos su neteisėtu turiniu priemonę bendrai finansuojamos teisėsaugos institucijų rėmimo iniciatyvos kovojant su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu.

– Pagal ankstesnę programą buvo atrinktas Tapataus laikmenos atvaizdo ir vaizdo tyrimo rėmimo (angl. Forensic Image and Video Examination Support, FIVES) projektas, vykdytas nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. Projekto tikslas – sukurti naujų IRT priemonių, specialiai skirtų judamiems ir nejudamiems vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdams tirti, kad policija turėtų daugiau galimybių tvarkyti didelius konfiskuotos įrangos kiekius.

– Interpolo vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų duomenų bazė (angl. International Child Sexual Exploitation Image Database, ICSEDB) – projektas, kuriuo siekiama nustatyti ir išgelbėti daugiau smurtą patiriančių vaikų. Pagrindinė priemonė – sudėtinga vaizdų palyginimo programinė įranga, kuria naudojantis galima susieti aukas ir vietas. Be to, ji įgaliotiems naudotojams Interpolo valstybėse narėse suteikia galimybę duomenų baze naudotis tiesiogiai ir realiuoju laiku. Siekiama, kad galiausiai prieiga prie šios sistemos būtų užtikrinta dar 30 šalių.

Siekiant užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, saugesnio interneto centrai įsteigė nacionalines jaunimo grupes, su kuriomis reguliariai tariasi. 2010 m. spalio mėn. tinklo INSAFE Europos jaunimo grupė antrą kartą subūrė jaunimą iš 30 Europos šalių. 2010 m. Saugesnio interneto forume jų diskusijos apie nuomones ir pasiūlymus, susijusius su sauga internete, buvo įtrauktos į platesnio masto svarstymus. Kitas pilietinės visuomenės įtraukimo būdas – Europos nevyriausybinių organizacijų aljanso už vaikų saugą internete II (angl. European NGO Alliance for Child Safety Online II, eNACSO) tinklas. Šį tinklą, kuriam finansavimas skirtas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., sudaro vaikų sauga internete besirūpinančios Europos vaikų teisių organizacijos. Tinklas platina savo bendras strategijas ir pokyčių rekomendacijas nacionaliniams, Europos ir tarptautinio masto sprendimų priėmėjams ir kitoms susijusioms suinteresuotosioms šalims.

Taip pat/Be to, šia programa siekiama, kad būtų lengviau naudotis filtravimo programine įranga, turinio ženklinimu ir paslaugomis. Remiantis 2010–2012 m. vykdomu lyginamuoju tyrimu (SIP-Bench tyrimu) sudaromas priemonių sąrašas, kad tėvai Europoje galėtų pasirinkti jų poreikius atitinkančią tėvų kontrolės priemonę. Pirmieji rezultatai pateikti 2010 m. gruodžio mėn. Iš pirmojo SIP-Bench tyrimo (2006–2008 m.) apskritai matyti, kad per šį trejų metų laikotarpį priemonės buvo patobulintos ir kad jas tapo lengviau diegti.

Interneto ir mobiliojo ryšio technologijos sparčiai vystomos, todėl, kad būtų galima greitai reaguoti į naujas vaikų naudojimosi šiomis technologijomis tendencijas ir riziką, svarbu užtikrinti sektoriaus savireguliaciją. Pagal šią programą remiamos dvi savireguliacijos iniciatyvos, kurių šioje srityje imtasi Europos lygmeniu. 2007 m. pirmaujantys judriojo ryšio operatoriai ir turinio teikėjai pasirašė Europos pagrindų susitarimą dėl saugesnio vaikų ir paauglių naudojimosi judriuoju ryšiu. 2009 m. pagrindiniai Europoje veikiantys socialiniai tinklai pasirašė ES saugesnės socialinės tinklaveikos principus.

Pagal šią programą remiami renginiai ir kampanijos, pavyzdžiui, Saugesnio interneto diena ar Saugesnio interneto forumas.

2. VERTINIMO TIKSLAI

Šis vertinimas susijęs su pirmąja 2009–2013 m. Saugesnio interneto programos dalimi, todėl pagrindinis tikslas – įvertinti, kaip programa plėtojama; tačiau vertinimu taip pat bus prisidedama prie rekomendacijų dėl bet kokių galimų tęstinių iniciatyvų.

Šiame tarpinio vertinimo etape pateikiama programos svarbos analizė, atsižvelgiant į jos sandarą, veiksmingumą ir naudingumą. Be to, vertinime nustatomas programos tęstinumas ir poveikis, ypač daug dėmesio skiriant programos darnumui. Siekiant apsvarstyti programos svarbą, vertinime nagrinėti šie klausimai:

– Ar Saugesnio interneto programoje sprendžiamos problemos keitėsi?

– Ar nuo programos pradžios pasikeitė aplinkybės, technologijos, socialiniai ar ekonominiai veiksniai?

– Ar pagrindinė veikla ir tikslinės sritys yra svarbiausios ir vis dar svarbios siekiant bendro programos tikslo? Ar dabartiniai tikslai vis dar svarbūs ateičiai?

– Kiek šie tikslai svarbūs interneto naudotojams, tėvams, mokytojams, vaikams ir sektoriui? Ar tikslinės grupės turėjo naudos?

Programos naudingumas vertintas atsakant į šiuos klausimus:

– Ar programa įgyvendinama patenkinamai? Ar procedūros pakankamai paprastos?

– Ar veikla pagal programą vykdyta veiksmingai ir buvo rentabili?

– Ar finansavimo ir kitų galimų išteklių kiekis buvo tinkamas?

Siekiant įvertinti programos veiksmingumą, nagrinėti šie klausimai:

– Kaip programos rezultatais prisidėta prie geresnės vaikų apsaugos internete ir platesnėje skaitmeninėje aplinkoje?

– Ar įgyvendinant programą kas nors pasikeitė? Ar jos dalyviai buvo paskatinti imtis veiklos, kurios jie be šios programos vykdę nebūtų?

– Ar yra kitokios veiklos, kurios imantis rezultatų būtų pasiekta veiksmingiau? Kokių pagrindinių kliūčių kyla siekiant didesnio programos veiksmingumo ir kokių esama galimybių tokį veiksmingumą didinti?

Programos poveikis ir tęstinumas nagrinėtas atsakant į šiuos klausimus:

– Ar iš šio įvertinimo galima pasimokyti ko nors, ką galima būtų panaudoti kuriant ir įgyvendinant kokią nors tęstinę programą?

– Kiek ši programa papildė kitas ES programas ir iniciatyvas, siekiant išvengti pasikartojimo ir poveikis būtų kuo didesnis?

– Ar tikėtina, kad tokios veiklos poveikis yra tvarus?

– Kiek teigiamų programos nulemtų pokyčių būtų įvykę, jei ES nebūtų dalyvavusi?

Vertinimo metodas

Vertinimo darbas buvo padalytas į tris iš dalies sutampančius etapus – pradžios etapą, duomenų rinkimo ir analizės etapą ir tarpinio vertinimo ir galutinės ataskaitos etapą. Pagrindinį duomenų rinkimo metodą sudarė dvi apklausos internetu – projekto dalyvių apklausa ir platesnės apimties suinteresuotųjų šalių apklausa. Šių apklausų klausimai buvo pagrįsti pagrindiniais vertinimo klausimais. Apklausas papildė konsultacijos įvairiomis temomis su 25 suinteresuotosiomis šalims, kurios atstovavo projekto dalyviams, sektoriui, politikos rengėjams, kitiems generaliniams direktoratams ir NVO.

3. VERTINIMO IŠVADOS

Vertinimo rezultatai yra teigiami. Iš jų matyti, kad programa buvo plėtojama, siekiant prisiderinti prie technologinių ir sociologinių aplinkybių, susijusių su saugesniu nepilnamečių naudojimusi internetu. Joje tinkamai reaguojama į kintančius išorės aplinkos poreikius – tai matyti iš to, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama socialinei žiniasklaidai ir priekabiavimui elektroninėje erdvėje. Tačiau siekiant užtikrinti, kad į programą būtų įtraukti nauji klausimai, juos reikia ir toliau tyrinėti ir turėti ilgalaikę strateginę viziją.

Taip pat iš vertinimo rezultatų matyti, kad programa turi įtakos kitai nacionalinei ir tarptautinei veiklai; programos literatūra, moksliniai tyrimai ir rezultatai plačiai naudojami ir cituojami. Be to, į šią programą įtraukta daug rekomendacijų, pateiktų įvertinus ankstesnę programą.

Programa vykdyta veiksmingai. Politikos lygmeniu ryšys su susijusiomis ES programomis yra geras. Taip pat, remiantis vertinimu, programa yra veiksminga. Vertinime pabrėžiami programos laimėjimai, susiję su tuo, kad daugumoje valstybių narių yra specialiųjų telefono linijų, pagalbos linijų ir visuomenės informavimo centrų. Vertinime taip pat daroma išvada, kad dabartinė programos orientacija ir struktūra yra tinkamos ir ateinančiu laikotarpiu esminių pakeitimų atlikti nereikia. Parama ir finansavimas pagal šią programą labai svarbūs, kad projektai galėtų egzistuoti, ypač turint omenyje dabartinius ekonominius apribojimus.

Bendras programos vaizdas itin teigiamas; tačiau, remiantis įvertinimo išvadomis, galima kai ką patobulinti. Anot kai kurių suinteresuotųjų šalių, vis dar reikia daugiau nuveikti, siekiant užtikrinti tiesioginį vaikų dalyvavimą. Projektuose raginama nustatyti ilgesnius finansavimo laikotarpius, kad būtų geriau užtikrintas tęstinumas, taip pat svarstymo laikotarpius. Programa turi būti glaudžiai derinama su technologijų pažanga – būtina rinkti rinkos informaciją, įgyvendinti žinių gerinimo projektus ir keistis bendro pobūdžio žiniomis. Be to, įgyvendinant programą turi būti įmanoma sekti su teisės aktais susijusių temų pokyčius nacionalinėse aplinkose. Atsižvelgiant į pavojus, susijusius su nacionalinių biudžetų mažinimu ir pasikeitusiais prioritetais, reikia užtikrinti, kad nacionaliniai ir regioniniai prioritetai derėtų su Europos prioritetais, kad ateityje poveikis būtų kuo didesnis.

4. ĮVERTINUS PATEIKTOS REKOMENDACIJOS

Siekiant kad būsimų iniciatyvų poveikis būtų didesnis, per tarpinį vertinimą pateikta keletas rekomendacijų.

Remiantis su svarba susijusiomis rekomendacijomis, veiksmus pagal Saugesnio interneto programą reikėtų tęsti, siekiant užtikrinti, kad pagal ją būtų ištirta ir finansuojama glaudžiausiai su nepilnamečių apsauga internete susijusi veikla. Programos tikslų plėsti nereikėtų – reikėtų išlaikyti dabartinius tikslus. Rekomenduojama išlaikyti ilgalaikę strateginę programos ir jos temų viziją. Žinių bazę galima papildyti užmezgant ryšius su pagrindiniais sektoriaus dalyviais, tarptautinėmis organizacijomis, turinio teikėjais ir technologijų gamintojais. Galima geriau išnaudoti daugelį ryšių su dabartinėmis suinteresuotosiomis šalimis. Reikėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti, kad vaikai aktyviau dalyvautų programoje, įskaitant metodus, veiklą, veiksmo vietas ir kt.

Programos naudingumą galima pagerinti taikant ilgesnius projektų finansavimo laikotarpius ir sumažinant vidinio lėšų paskirstymo apribojimų. Reikėtų toliau apsvarstyti bendrą programos įgyvendinimą su kitais Komisijos vykdomais projektais. Specialiųjų telefono linijų, pagalbos linijų ir informuotumo didinimo centrų tinklus reikėtų toliau koordinuoti rengiant bendrus renginius ir darbo grupėse. Reikėtų toliau skatinti INHOPE ir INSAFE bendradarbiavimą. Interpolas pritaria tolesniam bendradarbiavimui saugesnio interneto projektuose.

Dėl veiksmingumo patartina geriau informuoti visuomenę apie Saugesnio interneto programos darbą, taip siekiant užtikrinti, kad nemažėtų politinė parama nacionaliniu ar regioniniu mastu. Programoje taip pat reikėtų išnagrinėti priemones, kuriomis būtų užtikrinti nuoseklesni sektoriaus įsipareigojimai ir paskatintos diskusijos dėl teisinių su nepilnamečių apsauga susijusių klausimu. Į veiklą dėl tarptautinės tinklaveikos rekomenduojama įtraukti neseniai į ES įstojusias šalis ir Rusiją, Pietų Europos šalis, kad jos tiek prisidėtų prie duomenų bazės, tiek gautų žinių ir geriausios patirties iš patyrusių suinteresuotųjų šalių. Programoje reikėtų užtikrinti, kad būtų tobulinama žinių bazė; tuo tikslu mokslinių tyrimų indėlis turėtų grindžiamas informacija, kurios paskelbiama vis daugiau. Derėtų patobulinti metinių projektų ataskaitų aspektus, susijusius su rezultatais ir poveikiu. Taip pat pagal šią programą reikėtų užtikrinti, kad žinios pasiektų mokyklas ir būtų įtrauktos į mokymo programas.

Vertinimo ataskaitoje siūloma keletas iniciatyvų, kaip patobulinti programos poveikį ir tęstinumą. Pirma, patartina apsvarstyti galimybę įsteigti dviejų rūšių forumus – su programa ir jos tikslais susijusioms technologinėms problemoms aptarti ir atskirose šalyse kylančioms aktualioms teisės aktų problemoms aptarti. Antra, siūloma nustatyti daugiau rodiklių visuomenės informavimo veiklos poveikiui vertinti. Taip pat programoje reikėtų suteikti daugiau galimybių keistis žiniomis ir aptarti bendrus klausimus pagal projektus, finansuojamus pagal skirtingas Komisijos programas.

5. KOMISIJOS PASTABOS IR IŠVADOS

Atlikus tarpinį vertinimą patvirtinta, kad, remiantis vertinimo rodikliais, Saugesnio interneto programos veikla ir iniciatyvos vykdomos sėkmingai. Ypač teigiamai vertintina tai, kad ši programa sėkmingai vystoma atsižvelgiant į tai, kad tiek technologiniu, tiek sociologiniu aspektu ši sritis sparčiai kinta.

Komisija atkreipia dėmesį į visas vertinimo išvadas ir į pateiktas rekomendacijas atsižvelgs dabar ir ateityje vykdydama programos veiklą, taip pat strategijose.

Komisija ragina Europos Parlamentą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą

(1) atkreipti dėmesį į tai, kad laikotarpio viduryje programa įgyvendinama sėkmingai;

(2) padėti Komisijai didinti matomumą, skatinti nuolatinį dialogą ir remti suinteresuotųjų šalių ir dalyvių dalyvavimą kuriant saugesnį internetą.

[1]               Saugesnio interneto centrai http://ec.europa.eu/information_society/activities/sip/projects/centres/index_en.htm.

[2]               Europos informuotumo didinimo centrų tinklas http://www.saferinternet.org/web/guest/home;jsessionid=CFCEC3A1AE9934CF71917E6C207ABB2C.

[3]               Tarptautinė interneto specialiųjų telefono linijų asociacija INHOPE http://www.inhope.org/gns/home.aspx.

[4]               Rizikingas elgesys internete. Galios įgijimas per mokslinius tyrimus ir mokymus http://www.childcentre.info/robert/about-the-project/.